Žymų Archyvai: berniuko krikštynos

Stilingos juodai baltos krikštynos

Atrodo visiškai normalu būtų manyti, kad dekoratorius ir fotografas yra viena komanda. Dekoras puošia nuotraukas, sukuria nuotaiką, perteikia atmosferą, kuri tvyrojo ore šventės dieną. Deja, be fotografo bendradarbiavimo visos mūsų pastangos telieka vienos dienos iliuzija, neturinti ilgalaikės išliekamosios vertės.

Neslėpsiu, ne su visais fotografais yra lengva rasti bendrą kalbą. Yra fotografų, kurie dekoro tiesiog nemato, yra ir tokių, kurie jį ignoruoja. Yra užsispyrusių fotografų, kurie, atrodo, net priešinasi dekorui, šita pozicija man, tiesa sakant, yra labiausiai nesuprantama, nes kaip ten bebūtų, mes siekiame to paties tikslo – gražių prisiminimų. Yra dar tokia fotografų kategorija, kurie tiesiog nuoširdžiai nepagalvoja, kad klientas nemažą sumą investavo į visą šitą grožį, ir todėl to nesureikšmina. Būtent tokiems atvejams, ypač jeigu fotografo dar nepažįstu, visada stengiuosi pasiimti savo „dydįjį fotoaparatą“. Fotografuojant patalpoje nuotraukos nebūna labai kokybiškos, nes neturiu „rimtos aparatūros“, bet tai, be abejonės, geriau negu nieko. Dažnu atveju mano darytos nuotraukos tiesiog papildo fotografo užfiksuotas akimirkas. Tik, kadangi fotoaparatas nėra mūsų pagrindinė darbo priemonė, kartais jį tiesiog pamirštame. Arba tą dieną turime kelias šventes ir tenka rinktis į kurią važiuoja „mūsų ištikimas draugas“. Tokiais atvejais labai džiaugiamės, kad visgi dauguma fotografų vertina mūsų darbą ir netgi specialiai skiria kelioliką minučių Jūsų, mielieji klientai, grožiui įamžinti. O labiausiai atsakingi net ir iš anksto su mumis susisiekia ir viską detaliai išklausinėja. Tiesa sakant, baigiusi dekoravimo darbus, aš ir pati nevengiu palaukti fotografo ir nukreipti jį tinkama linkme, nes juk mes geriausiai žinome, kokie dekoro elementai buvo labiausiai išmąstyti arba yra brangiausi mūsų klientui (o kartais net ir pačių klientų sugalvoti/pagaminti), turi ypatingą reikšmę ar simboliką. Taigi, mieli fotografai, nepykite, jei kartais vedžiojame jus už rankos ir badom piršteliu, tai tik todėl, kad mums rūpi bendras geriausias rezultatas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Pagrindinės šventės spalvos – juoda ir balta
Moderni šventės stilistika
Geometrinės figūros kaip pagrindinis dekoro elementas
Dovanėlės svečiams permatomose dėžutėse su geometriniais kirpiniais
Iš juodos vielos išlankstyti vardiniai torto smeigtukai
Geometriniai saldumynų stovai ir padėklai
Balionų rėmas fotosesijos kampelyje

Yra begalė spalvų. Paletės pildosi kiekvienais metais. Miksuojant spalvas, atrandami vis nauji deriniai ir atspalviai. Tačiau monochromija visais amžiais lieka nemirtinga klasika. Kas pasakė, kad krikštynos turi būtinai būti žydros arba rožinės?! Jos gali būti tiesiog nespalvotos ir atrodyti nepaprastai stilingai.

Jurgita kreipėsi į mus su labai įdomia krikštynų koncepcija. Ji prasitarė, kad paskutinis vaikų gimtadienis buvo itin spalvotas ir todėl dabar ji norėtų visiškai priešingo varianto. Mes džiaugsmingai sutikome šitą mintį, nes tai buvo kažkas naujo ir netikėto. Tiesa, kuriant galutinę koncepciją visgi atsirado viena papildoma spalva – mėtinė, bet ji buvo tik mažytis akcentėlis ir beveik nematoma.

Nežinau, ar šventės koncepcija gimė iš pasirinktos šventės vietos, ar šventės vieta – iš koncepcijos, bet faktas, kad jos idealiai susiderino tarpusavyje. Restorano „Gallery“ erdvė apskritai yra viena iš tų nepretenzingų erdvių, kur galima leisti sau kurti ir mėgautis šiuo procesu, nes interjeras niekam neįpareigoja.

Šventė buvo iki smulkmenų apgalvota ir be galo stilinga, atrodė, viskas laiku ir vietoje. Svečius pasitiko gyvo garso saksofono garsai, vyko fotosesija prie mūsų sukurtos ir paruoštos fotosesijos sienelės. Jurgita labai norėjo, kad šventėje būtų daug balionų, tad mūsų užduotis buvo sugalvoti, kaip juos įdomiai ir stilingai įkomponuoti į šventės erdvę. Balionus derinome su geometrinėmis figūromis, jos dominavo visur – saldaus stalo dekore, puokštėse, didelės figūros fotosesijos kampelyje, net krikštynų kanceliarija buvo griežtų geometrinių formų ir raštų. Visi šitie elementai dar stipriau paryškino modernią šventės stilistiką.

Kuriant šventės programą ir eigą, mums kylo puiki netradicinė mintis – vietoj animatoriaus vaikams pakviesti mimę. Tobulas rezultatas, kai šventės programa įsilieja į dekorą ir tampa jo dalimi. Klasikinis mimės įvaizdis – juodai balti drabužiai, baltas išraiškingas veidas ir juoda beretė tarsi sulipdė visas šventės dalis į vieną visumą ir sukūrė ypatingą unikalią nuotaiką. Mimė gamino cukraus vatą, žaidė su vaikais ir neįkyriai sukiojosi tarp suaugusių svečių, kurdama gražią emociją ir dalindama pozityvią energiją.

Šventę vainikavo linkėjimų paleidimas į orą. Penkiasdešimt balionų pakylo kaip viena didelė debesys, nešdama gražiausius švečių palinkėjimus tiesiai Dievui į ausį. Kai atvažiavome surinkti dekoracijas, turėjome luktelti, šventė dar nebuvo pasibaigiusi, atrodo niekas net nenorėjo skirstytis. Ant stalų vis dar degė žvakės, kurdamos be galo jaukią ir šiltą atmosferą. Viduje jautėsi jaukus ir nerūpestingas šurmulys. Štai dėl tokių akimirkų verta dirbti ir kurti.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Fotor
Šventės vieta: Restoranas Gallery
Spaudos dizainas: Artišokas
Vardiniai torto smeigtukai: Artišokas

Laimę nešantys simboliai krikštynose

Nors skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skiriasi kultūra, mąstymu, gyvenimo būdu ir pasaulio suvokimu, kai kuriuos ženklus ir simbolius jie laiko laimingais. Vieni atneša sėkmę, kiti apsaugo nuo sunkių išbandymu, treti, tiesiog garantuoja, kad nuo jūsų niekada nenusisuks sėkmė . Nesu prietaringa, toli gražu! Tačiau ypatinga daiktų reikšmė mane žavi! O šiose krikštynose, žavėtis ir džiaugtis buvo kuo! Simbolikos šiose krikštynose buvo nemažai: rugiai, linas, šienas, medis, dangaus melis, avižos – tai tik dalis literatūrinių simbolių, vienaip ar kitaip atsiradusių mūsų šventėje ir turinčių gilesnę prasmę. O pagrindiniu Luko krikštynų dekoro akcentu tapo  besisupantis arkliukas, kurio simbolinė reikšmė neišsemiama! Tai laimingos vaikystes, nuoširdumo ir vaikiško nerūpestingumo ženklas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus lino skiautinių girlianda
Natūralaus lino skiautinių papuošimai kėdėms
Mūsų pagaminti stovai hortenzijų žiedams ir stalo girliandai
Zigzagais margintas dangaus mėlynumo saldaus stalo takelis bei serviravimo tekstilė
Vardinių medinių kaladėlių rinkinys
Desertai, vardų kortelės su krikštynų dekoro akcentu – besisupančiu arkliuku
Vardinis torto smeigtukas
Kvepiančios natūralaus šieno dekoracijos ant saldaus stalo

Planuojant krikštynas, ne vieną mamą ir tėtį užgula begalybė malonių (ir ne tik) rūpesčių. Reikia parinkti vietą šventei, rūbelius, surasti fotografą, sugalvoti šventės temą ir apsvarstyti daug, daug visokių smulkmenų.  Svarbu yra pasirūpinti, kad krikštynų ritualas būtų gražus ir prasmingas. Svarbiausia yra jausmas, emocijos, bendra šeimos patirtis, juk tokios šventės ir kuria šeimos istoriją. O  mūsų pareiga ne tik papuošti, bet ir įprasminti šventę, iškelti jai tikslus, apgalvoti detales, kurios išliks visam gyvenimui. Tada šventė įgauna prasmę ir tampa visavertė.

Ši šventė nuo pat pradžių buvo planuojama labai atsakingai. Toli nuo miesto šurmulio, didžiulės pievos viduryje ir kalvų apsuptyje, arkliukų tema tiko puikiausiai. Karštą vasaros dieną atrodė net jauti šviežio šieno persmelktą orą.  Justina sukvietė svečius į Luko šventę Rubikių ežero pakrantėje, gamtos ir poilsio parke stūksančioje viloje. O mes pasistengėme, kad šeimos ir giminaičių būrį pasitiktų šiltas ir jaukus dekoras bei naminių avižinių sausainių aromatas. Pagrindinį stalą nugulė natūraliai lamdyto  lino staltiesė. Stalą serviravome specialiai šiai šventei siūta dangaus mėlynumo spalvos tekstile. Kėdes puošėme spalvotais lino atraižų skiautiniais, Hortenzijų žiedų stovas su medinių arkliukų girlianda užbaigė stalo ansamblį. Linas nepaprastas augalas,  simbolizuojantis augimą, gyvybingumą, ištvermę. Tradiciškai šventės karaliumi tapo saldus stalas. Pakabinome ne vieną girliandą, patiesėme takelį, o  Luko akys iškart užkliuvo už specialiai Jam pagamintų vardinių natūralaus medžio kaladėlių – liks prisiminimas iš šios dienos, ir viliuosi, transformuosis ne kartą į didžią pilį. Stalą dekoravome naturalaus šieno dekoracijomis ir vintažine besisupančio arkliuko figūrėle.  Gausiai naudojome įvairius mėlynos spalvos atspalvius:  takelis, indai, vardinis torto smeigtukas, didžioji skiautinių girlianda. O mėlyna spalva pasirodo siejama su intelektu, ramybe, jausmų giluma, begaliniu nuoširdumu! Tikiu, kad šios savybės iliustruoja šią puikią šeimą!

Ir pabaigai: „Matai? Vaikystė supas ant medinio arkliuko. Tas arkliukas, kiek stipriau įsibėgėjus, šuoliuodamas neša ir mažųjų mažas svajones, kai aplink tiek dar daug nepažinta, kai vaizduotė moka tikėti neįtikėčiausiais dalykais, kai galva pramušta smalsumu, kai supantis ant medinio arkliuko gali apkeliauti visą pasaulį.“

Linkiu niekada nepamiršti to, ką sugebėjome vaikystėje – svajoti ir tikėti neįmanomu!

Rasa

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Gradiali
Dekoruoti sausainiai: Desertinė Skanu
Desertai ir tortas: Liu Patty

Ekologiškas krikštynų dekoras

krikstynu dekoravimas 01

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos turi išliekamąją vertę, todėl skiriame ypatingą dėmesį dekoracijų ilgaamžiškumui ir unikalumui. Dekoracijų gaminimui renkamės netik popierių, bet ir masę kitų patvaresnių medžiagų: audinį, siūlus, medį, metalą, plastiką, stiklą ir kt. Mūsų dekoracijos neretai tampa interjero dalimi, puošia vaikų kambarius ir ilgai sukelia gražius prisiminimus. Kai po kuriuo laiko susitikau Kristijono mamą Rimantę, ji patikino, kad krikštynų dekoracijos vis dar laimingai gyvuoja ir džiugina juos namuose ir per šeimos šventes. Be galo smagu tai girdėti, juk į kiekvieną tokią smulkmenėlę įdedame ir dalelę savęs.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Veltinio burbuliukų girlianda
Individualiai sukurta ir pagaminta vardinė Kristijono girlianda
Pražydęs palinkėjimų medis
Mūsų pagaminti servetėlių žiedai – mazgai
Originalios žvakidės iš pagaliukų
Sausainiai – pelėdžiukai su pienu

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13

Kai kurie žmonės neinvestuoja į dekorą vien dėl to, jog mano, kad tai tuščias pinigų švaistymas arba vartojimo skatinimas – panaudokime šitą madingą išsireiškimą. Šiais laikais, kai ekologija ir protingas vartojimas atkakliai lipa į prioritetų piramidės viršūnę, žmonės susimąsto. Reikia pripažinti, kad iš dalies šitas požiūris yra teisingas. Dalis dekoracijų iš tiesų yra vienkartinės. Dažniausiai tos, kurios yra pagamintos iš popieriaus, taip pat floristika, žvakės, kai kurios specialiai renginiui gaminamos neuniversalios konstrukcijos, tačiau reikia pripažinti, kad sunku įsivaizduoti puošnią šventę be šitų kone pagrindinių elementų. Visa kita paprastai yra niekaip nesusiję su besaikiu vartojimu.

Aš nesu fanatiškai apsėsta ekologijos idėjų. Draugauju su gamta ir puoselėju savo aplinką, tačiau neatsisakau automobilio ir valgau įvairų maistą. Nepaisant to, organizuodama šventes, neretai pagalvoju, kaip sutaupyti, kaip panaudoti turimus resursus, kaip transformuoti vieną dekoraciją į visiškai kitą, naują, nematytą, arba sukurti kažką, kas saugos prisiminimus, arba po šventės turės kokią nors paskirtį kasdieniniame gyvenime.

Kadangi dirbame su individualiais projektais, mes nekaupiame nereikalingų daiktų. Turime tik tuos daiktus, kurie yra universalūs, kurie skirtingose situacijose atrodys kitaip, kurie yra dekoro bazė, o ne jo išpildymas. Su tokiais daiktais galima lengvai laviruoti ir kurti visiškai naujas įdomias vizijas. Neretai dekorui panaudojame daiktus tiesiai iš savo buitinio gyvenimo, arba savo asmeninio arsenalo, interjero, nes tiesiog šiam konkrečiam projektui tas daiktas „žiauriai tinka“.

Dažnai sulaukiame klausimų, kiek ir kokio inventoriaus turime, ir kartais net atrodo, kad tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį klientai renkasi specialistą. Bet tik pagalvokite, kiek pasirinkimo galimybių Jūs prarandate. Investavusi į vazas, žvakides, lėkštes ir pan., norėčiau, kad jos dirbtų ir neštų man pelną, o ne dulkėtų sandėly, taigi bandyčiau jas įsiūlyti kas antram klientui, tad šventės pamažu nejučiom „suvienodėtų“. Tuo tarpu, nuomojant daiktus iš kitų tiekėjų, galimybės yra beribės. Turėdamos patirtį ir puoselėdamos gražius santykius su savo kolegomis, mes jau puikiai žinome, kur galime gauti vienokį ar kitokį daiktą ir tai tikrai nekainuos krūvos pinigų. Aš esu labai aktyvi nuomos šalininkė. Kam pirkti, jeigu kažkas jau tą daiktą turi! Štai dar vienas puikus būdas sumažinti vartojimą ir šventės sąmatą.

Dar vienas triukas, kurį labai plačiai naudojame – tai išsami šventės vietos analizė. Kiekvieną kartą, planuodamos šventę arba jos dekorą, būtinai bent vieną kartą apsilankome šventės vietoje ir smulkiai išstudijuojame, kokį inventorių jie turi. Mums labai patinka atrasti netradicinius daiktus, vietas, baldus ir juos tarsi atgaivinti, prikelti naujai savo misijai. Dekorui ieškome netikėtų sprendimų, išdėstymų. Stengiamės paryškinti visą šventės vietos grožį, o ne jį užgožti.

Sujungus visus šiuos resursus ir pridėjus individualumo su specialiai šventei pagamintomis dekoracijomis, gaunasi puikus rezultatas – šventė, kurios neįmanoma pamiršti ir sunku pakartoti.

Tad džiaukimės pavasariu, puoselėkime gamtą ir kurkime Jūsų šventes drauge!

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Pagrandukas photography
Vieta: Restoranas Green Hall

Krikštynos Palangoje ant jūros kranto

krikstynu dekoravimas 01

Kartais pavydžiu sau savo darbo. Žinau, kad pavydi ir kiti, tik priežastys skiriasi. Dažnai išgirstu: „Koks nuostabus darbas, tiek grožio aplinkui, visos tos smulkmenėlės, gėlytės, bantukai, tiesiog idilija“. Tikiu, kad iš šono taip ir atrodo, ypač, kai juodas darbas visada lieka už kadro. Bet aš visai ne apie tai. Aš apie emocijas. Apie tas tikrąsias, nuoširdžias, kai darbas jau baigtas ir aplanko toks neapsakomas gėris.  Arba, kai peržiūri nuotraukas ir supranti, kad tu esi tų pagautų laimingų akimirkų dalimi. Mes dovanojame emociją savo klientams ir tai yra labai vertinga dovana. O mes patys tomis emocijomis gyvename ir tai dažnai atsveria visą nuovargį ir stresą, kurį tenka patirti planuojant ir organizuojant šventes, kuriant dekoracijas. Nes į kiekvieną šventę įdėdame širdį ir sakau tai visiškai nuoširdžiai ir sąžiningai.

Mariaus ir Mats krikštynos buvo iš tų švenčių, kurias prisiminus užlieja šilumos banga. Šių krikštynų organizavimas ir dekoravimas atnešė pačias geriausias emocijas ir jos yra gyvos iki šiol. Saulė, jūra, be galo graži Dovilės šeima, laimingi vaikai ir nuoširdūs žmonės. Tokioje aplinkoje krikštynų šventė lengvai tampa vienu ypatingiausių gyvenimo įvykiu.

Mūsų mylimiausi dekoravimo akcentai:

Lietuviški sodai kaip dekoro elementas
Tautiniai raštai šventės tekstilėje

Tautinė juostelė kaip servetėlių dekoracija
Išraiškingos saulėlydžio spalvos
Mediniai vardiniai dėbesėliai ant saldaus stalo
Dovanėlės svečiams – maišeliai su gintaru
Medinis dėbesėlis su aitvarų formos palinkėjimų kortelėmis
Multifunkcinė poilsio zona ant smėlio
Aitvarų gaminimas kaip pramoga vaikams

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13 krikstynu dekoravimas 14 krikstynu dekoravimas 15

Dovilė gyvena Prancūzijoje, jos vyras nuostabiai galantiškas ir žavus prancūzas, o vaikučiai nepamiršta savo šaknų ir dažnai aplanko močiūtę Lietuvoje. Šventėje dalyvavo svečiai iš viso pasaulio, todėl Dovilė norėjo, kad šventė būtų maksimaliai lietuviška, kad atvykę svečiai pajustų tikrąją lietuvišką dvasią, susipažintų su jos istorija ir tradicijomis, paragautų lietuviškų patiekalų. Būtent todėl meniu puikavosi baltoji mišrainė ir net šaltibarščiai, o ant saldaus stalo netrūko tokių skanėstų, kaip žagarėliai, varškės spurgos, tinginys, karvutės saldainiai ir, aišku, medaus tortas. Dekore mes irgi naudojome tokius įdomius elementus, kaip tautinė juostelė ir sodai. Norėjome tradicijas pateikti moderniai, todėl tradicinius lietuviškus elementus paleidome per geometrinių figūrų prizmę. Dekore buvo naudojamos liaudyje pamėgtos ir mums visiems artimos medžiagos – tai molis, linas, šiaudai, gintaras. Pasirinkome ryškias saulėlydžio spalvas – oranžinė, geltona, raudona. Ypač gražiai jos „sužydėjo“ floristinėse kompozicijose.

Kad šventė būtų tikrai vaikiška ir smagi, dekorą ir visą šventės koncepciją užbaigė aitvarai. Nors ir ne lietuviški, jie puikiai papildė mūsų geometriją ir atnešė daugybę džiaugsmo mažiesiems dalyviams. Viskas prasidėjo nuo kvietimo. Jis buvo ypatingas ir net interaktyvus. Šalia kvietimo į kiekvieną dėžutę įdėjome paruoštuką aitvaro gamybai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek buvo įvairių bandymų, kol mes suradome audinį (ne celofaną!), kuris būtų tinkamas skrydžiui. Pagaminti butaforinį aitvarą galima iš bet ko, o pagaminti gražų aitvarą, kuris skraidytų, patikėkite, tai tikras iššūkis. Visi svečiai buvo informuoti, kad kvietimą privaloma atsinešti į šventę. Kadangi vaikai šnekėjo skirtingomis kalbomis, mes patys paruošėme aitvarų gaminimo pamokėlę. Ant mūsų pagamintų karkasų vaikai tvirtino audinį iš kvietimo, o tada sekė smagiausia dalis – aitvarų dekoravimas. Vaikai margino savo aitvarus įvairiausiomis spalvomis ir kabino ilgąsias uodegas iš raštuotų juostelių. Pagaminę aitvarus, mes visi lėkėme prie jūros jų išbandyti. Aitvarai kilo, bet, aišku, jie taip sklandžiai nekabojo ore, kaip tikrieji – iš parduotuvės. Kadangi tai numatėme, turėjome ir 2 tikrus aitvarus, tad džiaugsmo netrūko. Smagu buvo žiūrėti, kaip tokia bendra veikla, kuriai nereikia žodžių, suartina vaikus, kurie net nesupranta vienas kito.

Oras buvo puikus. Planuodami šventę gryname ore, visada rizikuojame. Šiuo atveju turėjome atsarginį variantą, lietaus atveju šventė persikeltų iš terasos į restorano vidų. . Bet visgi buvo ir tokių sumanymų, kurie visiškai priklausė nuo palankių oro sąlygų. Pavyzdžiui, Dovilė labai norėjo, kad šalia terasos ant smėlio atsirastų jauki lounge zona su pavėsiu, kad būtų galima parelaksuoti, arba galėtų pažaisti vaikai. Idėjų, kaip padaryti pavėsį buvo įvairiausių. Norėjosi, kad tai būtų kažkas neįprasto ir nematyto, todėl pavėsinės nuomos idėją iš karto atmetėme. Atkartodami visą aitvarų ir geometrinių figūrų koncepciją, pavėsį sukonstravome patys. Rizikavome! Bet rezultatas nenuvylė. Tiesa sakant ši zona gavosi tokia smagi, kad atliko ir fotosesijos kampelio funkciją.

Šventės pabaigoje buvo didelių burbulų atrakcija. O paskui visi bėgome statyti smėlio pilis ir maudytis! Kokia nostalgija apėmė! Saulė, jūra, VASARA…

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Jurgitos dizainas
Šventės vieta: Chateau Amber Vila
Sodai: Etno idėjos

Adomo krikštynos miško tema

01

Mums patinka miško tema. Ji tokia įvairi, kad gali puikiai atsiskleisti bet kokioje šventėje. Jos natūralumas ir gamtos galia žavi jaunavedžius, o vaikai išgyvena tikrąjį džiaugsmą pažindami šį margą ir netikėtumų kupiną pasaulį. Miško gyvūnėliai, pasakų personažai, mistinės dvasios – visa tai verčia žavėtis laukiniu gyvenimu ir pasijusti gamtos dalimi. Nieko nėra smagiau nei karštą vasaros dieną kartu su mylimuoju arba su mama ir tėčiu užklysti į kokią nuošalią miško pievelę ir, pasislėpus nuo kaitrių saulės spindulių, išgyventi tą tikrąją idiliją, kai jautiesi be galo saugus ir mylimas, kai esi svarbiausias visame pasaulyje ir net medžiai linguoja pritardami.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Senovinis židinys miško pievelėje prie prūdo
Eglučių ansamblis ant saldaus stalo
Teminis Adomo pirmųjų metų metraštis
Vazos, vėliavėlės ir desertų kortelės iš beržo žievės
Tortas – beržo žievės imitacija
Autorinis mažas medinis namukas
Mažos eglutės – dovanėlės svečiams

04 02 03 05 06 07 08 09 10 11

Šių krikštynų temą padiktavo šventės vieta. Nuostabiame gamtos kampelyje Anykščių pakrašty tarp kvepiančių pušų ir čiurlenančių upių įsikūrusi tikra ramybės ir vidinės pusiausvyros tvirtovė. Atrodo nieko čia netrūksta – gaivus oras, prisotintas pušų aromato, įspūdingi vaizdai, graži jauki sodyba ir draugiška šeimininkė. Nenuostabu, kad būtent ši vieta buvo pasirinkta smagiai šeimos šventei – Adomo krikštynoms. Kadangi sodybą supa aukštos grakščios pušelės ir pats pavadinimas „Kankorėžis“ diktuoja nuotaiką, šventės stilistikos paieškos nebuvo sudėtingos. Tuo labiau, kad ir Ramūnas (Adomo tėtis) svajojo apie gražų mišku kvepiantį šeimos susibūrimą. Šios krikštynos buvo ypatingos. Stalai buvo nukrauti gardžiausiais valgiais, svečius linksmino vedėjas ir DJ, o šventę vainikavo Viduržemių pasiuntinių įspūdingas ugnies šou. Bet svarbiausia kokie žmonės susirinko! Linksmi, nuoširdūs ir besidžiaugiantys draugija, tiesiog nei minutei negalėjai suabejoti, kad čia patys mylimiausi ir brangiausi. O koks azartas, energija, užsidegimas!

Kurdamos dekoro koncepciją, norėjome prisijaukinti mišką ir perkelti jo dalelę ir į sodybos vidų. Taip ant saldaus stalo „išaugo“ eglės, o saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, derinant medžio grubumą ir natūralumą su grakščių stiklinių kojyčių trapumu. Šį kartą mūsų atradimu buvo natūrali beržo žievė. Iš jos pagaminome girliandas, padarėme desertų korteles su išdegintais skanėstų pavadinimais, sukonstravome vazas gėlių kompozicijoms. Pagrindinė dekoro spalva buvo raudona, kitos spalvos buvo tarsi natūraliai atkeliavusios iš miško, kaip ir dekoro elementai ir medžiagos.

Pagalvojome, kad bus labai simboliška, jei kiekviena šeima iš šventės parsineš po mažą eglutę ir pasodins ją savo kieme. Augindami šį amžinai žalią medelį, svečiai nuolat prisimins apie nuostabią Adomo šventę ir savo šaunius giminaičius. Gal tai net paskatins dažniau pabendrauti ir susitikti, juk tai tokia neįkainojama vertybė mūsų skubančiame šiuolaikiniame pasaulyje.

Su Ramūnu nusprendėme, kad šeimos fotosesija vyks sodyboje, todėl norėjome įrengti jaukų fotosesijos kampelį, kuriame visi galėtų nesunkiai atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Kai pirmą kartą atvažiavau į sodybą apsižiūrėti, vienu iš pagrindinių tikslų buvo būtent surasti tinkamą vietą foto zonai. Sodybos teritorija labai didelė, todėl ilgai vaikštinėjome, tačiau man iš galvos niekaip neišeidavo mažas miško prudelis prie pat stovėjimo aikštelės. Atrodė toks natūralus, apaugęs, bet kartu ir mistinis, tarsi iš pasakos. Galvoje nusipiešė ryškus paveikslas, kaip miško vidury, kur nėra nei kelių, nei takelių, stovi jauki rastinė medžiotojo trobelė, o jos viduje – židinys, supamoji kėdė, kailiai ir ragai. Būtent tą šeimyninio jaukumo jausmą ir norėjome perteikti fotosesijos kampelyje.

Adomo krikštynos buvo išskirtinės pilnąja to žodžio prasme. Tokios šventės sušildo ir praturtina, jos sutvirtina ryšius ir atneša visą laviną teigiamų emocijų, jos įprasmina mūsų gyvenimą ir vertybes.

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Pasiekimų metraštis: Artišokas
Vieta: Sodyba „Kankorėžis“
Fotografė: Fotoalias

Fėjų ir elfų šventė

01

Mažosios fėjos… Jos pasipuošusios lengvais it pūkas pūstais sijonukais, jų permatomi grakštūs sparneliai tyliai plasnoja, sukurdami stebuklingų dulkių debesėlius, o magiškos lazdelės pildo norus. Šios mistinės būtybės žavi mažas mergaites nuo neatmenamų laikų, dovanodamos joms tikėjimą stebuklais ir subtilaus grožio pojūtį. Smagu, kai taip nedaug reikia, kad sukurti pasaką – tik poros nailoninių sparnelių, blizgučių, gėlių vainikėlių, ir štai jau būrys laimingų fėjų plasnoja po kiemą.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Įspūdingas Cake design tortas – fėjų ir elfų namelis
Desertų kortelių laikikliai – auksinės fėjos
Spalvotas spurgų kalnas
Keksiukų smeigtukai – fėjų suknelės
Tipi palapinė fotosesijos kampelyje
Medžio kelmai vietoj kėdučių
Stebuklingos pasakų knygos, dekoruotos samanomis
Gigantiškos popierinės gėlės

02 03 04 05 06 07 08 09 10_

Kai turi tokį gražų „paslapčių sodą“ savo kieme, net nekyla abejonių, kur suruošti magišką fėjų ir elfų puotą savo vaikams. Čia susipynė net dvi svarbios šventės – mažojo elfiuko krikštynos ir nuostabios fėjos 4-tasis gimtadienis.

Nuskambės neįprastai, bet šį kartą dekoro idėją pakuždėjo vienas sodo medis. Sako medžiai turi sielą ir netgi charakterį. Turiu pripažinti, kad šitas medis tikrai alsavo ypatinga dvasia, atrodė, kad jame slypi jėga ir išmintis, tarsi atkeliavęs per amžius, jis troško papasakoti savo kilmingą istoriją. Žiūrėjau į tą medį ir jaučiau kažkokį nepaaiškinamą dvasios pakilimą ir gyvybiškumą. Sakau Arūnei: čia būtinai darysime fotosesijos kampelį. Kažkaip pasirodė, kad ta begalinė teigiama energija persikels ir į nuotraukas. Štai kodėl po medžiu pasistatėme tipi palapinę, kurioje apsigyveno stebuklai ir gražiausios mistinės būtybės.

Kadangi medis tapo mūsų pagrindiniu įkvėpėju, natūralu, kad dekoras pakvipo mišku. Gardžiausi saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, iš jų pagaminome net ir kelių aukštų keksiukų stovą. Dirbtinė žolytė, samanomis dekoruotos knygos, miško gėrybės popierinėse dekoracijose ir dailiuose stiklainiukuose ant saldaus stalo, gigantiškos popierinės gėlės ir begalė kitų, mažų, bet labai reikšmingų detalių, leido pasijusti tarsi užburtame miške, kupiname netikėtumų ir nuoširdžių vaikiškų svajonių. Kiekviena fėja gavo po saldžią burtų lazdelę, o elfiukas – po gardžią spalvotą strėlę. Saldusis stalas buvo nukrautas įvairiausiais skanėstais: purios spurgos su įvairių skonių glajais, jaukūs naminiai vafliai ant pagaliuko, dailiomis suknelėmis pasipuošę keksiukai bei trintos uogos patiems mažiausiems. Na, o tikroji stalo pažyba tapo įspūdingo grožio ir kruopštumo Cake design tortas.

Mergaitės pasipuošė mūsų pagamintais gėlių vainikėliais, o berniukai – elfų kepurėmis su plunksna, ir prasidėjo linksmybės, šėlionės, tikroji šventė, kuri vardu – laiminga vaikystė.

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Foto genijai
Dekoracijos: Artišokas
Tipi palapinė: Artišokas
Popierinės gėlės: Popierinės gėlės
Tortas: Cake design
Keksiukai: Du mėnuliai
Spurgos: Donut Lab

Jūrinės Arijaus krikštynos

kvietimas__

Šios šventės istorija prasidėjo beveik prieš metus, kai jaukiai įsitaisęs mamos pilvelyje, pasaulį išvysti ruošėsi mažas žmogutis, be galo mylimas ir laukiamas. Ruošdamiesi šiam ypatingam įvykiui, nusprendėme pasidaryti šeimos fotosesiją, o kadangi buvo suplanuotos atostogos prie jūros, neliko abėjonių, kad ji bus jūrinė. Tuo labiau, kad jau seniai buvau nusižiūrėjusi nuostabią fotografę Jurgitą, kuri puikiai pažįsta pajūrį ir turi savitą, labai man artimą, stilių. Dabar, kai pagalvoju, viskas tarsi susiję, nors nebuvo nei specialiai galvota, nei režisuota.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Originalūs kvietimai – plaukiantys laiveliai
Didelis kartoninis laivas
Vardiniai mediniai laiveliai – linkėjimų kortelės
Nuostabios hortenzijų ir vėdrynų puokštės
Vaisių laiveliai
Šokoladiniai inkarai ant keksiukų
Pyragėliai – jūriniai mazgai

01 02 03 04 05 06 07 08 11 12 14 15

Šventės įkviepimu tapo originalūs kvietimai – laiveliai. Man taip patiko šita idėja, kad vien dėl galimybės ją realizuoti buvo pasirinkta būtent ši krikštynų tema. Kadangi medinių laivelių patys neišdrožtume, tapo tikru iššūkiu surasti tokius pačius užsidegusius bendraminčius, kurie imtųsi šios avantiūros. Juk laiveliai turėjo būti netik dailūs, bet ir plaukti! Dar kartą įsitikinau, kad auksarankių Lietuvoje netrūksta, o tai leidžia ir toliau fantazuoti ir įgyvendinti beprotiškiausias idėjas.

Nepavargsiu kartoti, kad, planuojant vaiko šventę, pirmiausiai reikia įsiklausyti ir atsižvelgti į vaiko norus, pomėgius ir šiuo klausimu visai nesvarbu, koks yra vaiko amžius. Krikštynų dieną Arijui buvo viso labo 9 mėnesiai, bet tai nesutrukdė jam džiūgauti ir mėgautis šia nuostabia švente būtent todėl, kad ji buvo subalansuota ir orientuota pirmiausiai į jį.

Žiemą kartu su mažyliu pradėjome lankyti labai įdomų, naudingą ir, be abejonės, beprotiškai smagų 7 intelektų kursą Kūdikių akademijoje. Štai tuomet ir paaiškėjo, kokia veikla teikia sūneliui didžiausią džiaugsmą. Vos tik prasidėdavo muzikinė pamokėlės dalis, mažylis netvėrė savo kailyje, krykštavo, smarkiai makalavo kojytėmis ir rankytėmis. Tuomet ir pagalvojau, kad geriausia pramoga mažyliui per jo didžiąją šventę bus asmeniškai jam skirtas koncertas. Labai džiaugiuosi, kad atradau kapitoną Flintą. Tiesą pasakius, nebuvau girdėjusi jo kūrybos iki tol, bet tai buvo tik privalumas, nes norėjosi kažko šviežesnio nei „Musė“. Be to, kad kapitonas idealiai tiko mūsų jūrinei temai, jis taip puikiai užvedė visus mažus, ir net suaugusius svečius, kad šventė įgavo visai kitokį atspalvį – iš mielo jaukaus pasisėdėjimo virto trankiu vakarėliu su skambiomis dainomis, linksmais šokiais ir nuoširdaus juoko doze. Vaikai su tėveliais lankstė balionus, darė Arijui savo pieštų „nuotraukų“ albumą, dūko ir šokinėjo kartu su energingu kapitonu. Arijus irgi sudalyvavo nuo pradžios iki paskutinio koncerto akordo nepaisant savo miego tvarkaraščio. Dar prieš sekundę akytes trynęs mažylis, akimirksniu atsigavo ir pilnai įsitraukė į linksmybes.

Dar viena pramoga vaikams buvo didžiulis kartoninis laivas, kurį vaikai galėjo spalvinti ir net įlipti į vidų. Šventės pabaigoje laivas nušvito ryškiausiomis spalvomis ir kvietė visus į spalvotą Arijaus kruizą. Dideli šventės svečiai irgi gavo po laivelį, juos turėjo nuspalvinti ir kitoje pusėje parašyti savo nuoširdžius linkėjimus „tolimai Arijuko gyvenimo kelionei“. Tuos pačius laivelius panaudojome ir kaip vardo korteles. Susodinimo planas buvo dekoruotas mažais inkariukais, kurie kvietė prisišvartuoti savo vietoje. Pagrindiniai šventės dekoro elementai – laiveliai, inkarai atsikartojo visame dekore, net krikšto drabužėlio kišenėje slėpėsi minkštutis laivelis.

Saldusis stalas buvo tarsi mažas uostas: apelsininiai laiveliai plaukė želė bangomis, krovininiai laivai buvo pripildyti įvairiausių uogų ir vaisių, o pats didžiausias ir gražiausias laivas garbingai įsitaisė šventinio torto antrame aukšte.

Gražus teminis dekoras, linksmas koncertas, puikus oras ir pakyli svečių nuotaika pavertė šventę nuostabia pasaka, kurią aš dar ilgai su didžiausiu malonumu ir pasididžiavimu seksiu savo mažyliui.

Išduosiu paslaptį, kad net ir tai dar nėra pasakos pabaiga, nes savo pirmąjį gimtadienį mažasis jūreivis švęs ne kur kitur, o gražioje saloje prie šiltos jūros. Ir vėl šaunus sutapimas!

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vardinė pakaba: Artišokas
Fotografas: Karle Dru
Saldumynai: Kukumuku, Tie kepėjai
Muzikinė programa: Kapitonas Flintas
Krikšto drabužėliai: Puku puku, RZ style&fashion

 

Krikštynų simbolis – drambliukas

82

Ši žavi šeimynėlė dievina peteliškes. Prisipažinsiu, aš irgi jaučiu joms silpnybę, ypač, kai dabar jų  toks gausus pasirinkimas. Medinės ir veltinės, megztos ir margaspalvės, kokių tik širdis geidžia, pagal stilių ir nuotaiką. Taip jau būna, kad paprastai peteliškės per šventes derinamos su „įvairaus plauko“ ūsiukais. Jie, tarsi neišskiriami draugai, dažnai bičiuliauja dekoracijose ir, reikia pripažinti, jų sąjunga tikrai vykusi. Tačiau mes šį kartą į peteliškes pažvelgėme kitu kampu ir suporavome jas su… drambliukais. Šis duetas gavosi be galo mielas ir vaikiškas, todėl puikiai tiko mažylio Adriano krikštynoms.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Miela drambliuko figūrėlė ant torto
Drambliukų ir mėlynų burbuliukų girliandos
Mėlynų zigzagų raštai dekoracijose
Drambliuko pakabukas prie dovanėlių svečiams
Sidabriniai drambliukai – desertų kortelių laikikliai
Pagrindinės spalvos – įvairių atspalvių mėlyna, pilka, balta

DSC_0213 2 4 5 DSC_0204

Vienas iš pačių populiariausių ir gražiausių talismanų yra būtent dramblys. Šis mielas gyvūnas simbolizuoja jėgą, išmintį ir laimę, todėl jo panaudojimas krikštynų dekorui yra itin prasmingas. O pasikapsčius dar giliau horoskopuose ir magiškose reikšmėse geresnio simbolio tokiai svarbiai Adriano šventei net ir nebuvo įmanoma sugalvoti, kadangi pagal horoskopą būtent drambliukas yra Adriano (Jaučio) ženklo talismanas. Šis storulis su pakeltu straubliu pritraukia gera lemiančias žvaigždes ir pildo svajones.

Kadangi drambliai nemėgsta vienumos ir gamtoje gyvena didelėmis šeimomis, norėjome, kad ir ant desertų stalo jų būtų daug ir įvairaus pavidalo. Štai vienas mielas saldusis storuliukas įsitaisė ant tortuko, kitas laiko desertų kortelę, puošia keksiukų smeigtuką, o visa drambliukų kompanija smagiai įsipynė į juostelių ir burbuliukų girliandą. Po vieną mažą drambliuką gavo ir kiekvienas svečias kartu su sausainiais – gyvūnėliais dailiai supakuotais į permatomą dėžutę.

Dekoracijose dominuoja mėlyna spalva, ypač smagiai atrodo įvairių mėlynų atspalvių zigzago raštas. Balti indai papildo ir atsveria mėlynų spalvų palėtę, sujungia viską į darnią visumą.

Adriano krikštynos buvo kupinos vaikų juoko ir svečių susižavėjimo žvilgsnių, taigi mes ir vėl išpildėme savo pagrindinę misiją – stebinti ir dovanoti jums geras emocijas ir neišdildomus prisiminimus.

Elena