Žymų Archyvai: dekoras

Arijaus gimtadienis – Šunyčiai patruliai

Savaitgalį iš naujo atradau seną gerą būdą, kaip būti gerais tėvais. Susikrauti lagaminą ir, atidavus vaikus į patikimas rankas, kartu su vyru leistis į romantišką nuotykį. Kartais kasdienybė ir rutina taip mus įtraukia, kad net nepajaučiame, kaip pradedame skęsti. Nuolat girdime, kad reikia kuo daugiau laiko pralesiti su vaikais ir kiekvieną kartą, išnėrę iš savo nuolatinių darbų ir buities rūpesčių, stengiamės tą nedidelį laiko likutį skirti savo atžaloms. Tik tuomet dažnai pritrūksta laiko sau, gyvenimo partneriui ir apskitai pamirštama, koks yra pagrindinis šeimos pamatas ir tikslas – dovanoti meilę vieni kitiems ir būti laimingiems. Daug dirbdama dažnai jaučiu kaltės jausmą, kad vaikai nevisada gauna pakankamai dėmesio, todėl visą laisvalaikį planuojame kartu. Negalėjau net įsivaizduoti, kad būtent trumpas poilsis nuo vaikų atneš žymiai geresnius rezultatus, negu nuolatinis buvimas su jais. Praleidę savaitgalį dviese su vyru, pasijutome tokie pailsėję ir suminkštėję, kad grįžę tiesiog spinduliavome meile vaikams ir visam pasauliui. Stebuklui įvykti nereikia nei Maldyvų, nei mėnesio reabilitacijos, užteko vos dviejų dienų vietiniame kurorte, atsijungus nuo buities ir darbų, ir tu vėl pasijunti žmogumi. Laimingi tėvai – laimingi vaikai.

Šiemet šventėme mūsų mažylio 4 gimtadienį. Kažkada svajojau, kad bent vieno mūsų šeimos nario  gimtadienis būtų vasarą. Todėl antras vaikas net buvo specialiai suplanuotas gimti šiltuoju metų laiku. O dabar jo gimtadienis išpuola per patį sezono įkarštį. Ką gi, gal ir nepavyksta idealiai įgyvendinti visų sumanymų, gal ir patys vėluojame į savo šventę (nes ryte dar rinkome dekorą po vestuvių), gal ir pamirštame namuose pusę dekoracijų ir netgi saldumynų, bet nuotaika vistiek puiki, nes oras nuostabus, nes taip retai pavyksta vasarą susitikti su draugais, nes pagaliau leidi sau atsipalaiduoti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Didžiulis šunyčių patrulių batutas
Pliušinis Chase personažas
Dangaus žydrumo spalva ir švelnus debesėlių motyvas
Šviečiantis debesėlis
Teminiai gėrimų buteliukai
Žydra bačka vietoj stalo saldumynams
Originalios teminės maikutės visai šeimai

Mano vaikas jau kurį laiką apsėstas šunyčių patrulių tematika – filmukai, žaidimai, drabužiai ir t.t. Mamytės mane supras. Todėl ilgai nereikėjo galvoti, kokia bus gimtadienio tema. Tiesą sakant, galvoti iš viso nereikėjo. Vaikas laukė šito gimtadienio gerą pusmetį. Pažadėjome, kad padovanosime jam šunyčių patrulių bokštą, tai laimė ir laukimas išaugo penkiagubai.

Turiu pripažinti, kad visus organizacinius gimtadienio darbus buvau sutvarkiusi gerokai iš anksto, todėl bent jau buvau rami, kad gimtadienis tikrai įvyks. Programa buvo padalinta į dvi dalis – edukacinę ir pramoginę. Kadangi šunyčiai patruliai gelbėja tuos, kurie pakliūna į nelaimę, ir tarp jų yra įvairių rūšių pareigūnų, susitariau su gaisrininkais, kad jie pravestų ekskursiją ir papasakotų vaikams apie savo darbo ypatumus ir svarbą. Susitikimas buvo labai naudingas. Iš pradžių atrodė, kad tėvams buvo įdomiau, negu vaikučiams, bet, kai prasidėjo įvairios įrangos demonstravimas, vaikai kaipmat atsigavo. Buvo ir šokiai „lietuje“, ir kaukių, kostiumų primatavimai. Šauniausia, kad, nors ir atrodė, kad vaiko dėmesys buvo mažai sukoncentruotas, nuo šiol, kai Arijus pamato gaisrinę, prisimena savo gimtadienį ir pasakoja man, ką reikia daryti gaisro atveju!

Po apsilankymo pas gaisrininkus visi susirinkome sodyboje pas draugus, o ten jau laukė tikros linksmybės – didžiulis 6 metrų šunyčių patrulių batutas ir į svečius užsukę Sky ir Maršalas.

Kadangi tą pačią savaitę prieš Arijaus gimtadienį buvo trys vestuvės, o dar prieš tai 8 šventės per vieną savaitgalį, gimtadienio dekoru nebuvo laiko pasirūpinti, todėl viskas gavosi ekspromtu. Smagiausia istorija buvo su teminėmis maikutėmis visai šeimai. Dar ankščiau buvau jas sumąsčiusi, todėl buvo labai gaila, kai iškilo grėsmė šio sumanymo neįgyvendinti. Maikutes lyg ir pavyko kažkaip nusipirkti tarp visų vestuvinių rūpesčių, bet dar reikėjo padaryti aplikaciją. Taigi, penktadienis. Iki spaustuvės darbo laiko pabaigos liko vos porą valandų. Susitariau, kad galės atspausdinti, bet visiškai nėra kam tų maikučių nuvežti. Aš vestuvėse prie Molėtų, vyras pjausto perspausdintus meniu, nes paskutinę dieną atsirado pakeitimų, ir dar turi spėti atvežti man tortą. Ir tuomet man kyla geniali mintis – taksi! Dar ilgai kvatojau prisiminusi dispečerės nuostabą: „Tai Jūs nevažiuosite, važiuos tik maišelis?!“ Visada sakau, nėra padėties be išeities, reikia tik šiek tiek kūrybiškumo ir fantazijos.

Atskiras dekoro detales susirinkau net iš skirtingų šalių – šaunius teminius buteliukus ir apyrankes parvežė Arijaus krikšto tėtis iš Amerikos, pliušinis Chase atkeliavo iš Anglijos. Gaila tik pritrūko laiko sudėlioti iš šitų detalių darnų paveiksliuką. Ką gi, batsiuvys be batų, nieko naujo. Nepaisant visų šitų nesklandumų, gimtadienis paliko pačius geriausius prisiminimus. Net ir dabar, kai peržiūrime nuotraukas, Arijaus akys tiesiog sublizga: „Tai buvo liuksiškas gimtadienis!“

Laiminga mama Elena

Nuotraukos: Nude Mood

Balerinų gimtadienis

Praėjusiais metais dukra labai užsimanė lankyti baletą. Tačiau aš kaip „racionalus suaugęs žmogus“ greitai sumečiau, kad ji jau tam PER SENA! 9 metų pradėti lankyti baletą – kokia nesąmonė! Mano kvailas, niekuo nepagrįstas stereotipas nugalėjo prieš vaiko svajonę ir ryžtą. Galiausiai įrašiau ją į šiuolaikinio baleto studiją. Man atrodė, kad tai „protingas“ tarpinis variantas, kurį ji tikrai patemps, nes prieš tai porą metų lankė gimnastiką. Dukrai visai patiko, tačiau tai nebuvo baletas, toli gražu. Tuo tarpu man atrodė, kad pasielgiau teisingai. Sunku įsivaizduoti mano nuostabą, kai vieną dieną grįžusi iš mokyklos dukra informavo, kad pati susitarė nueiti į baleto mokyklos peržiūrą. Mokslo metų vidury. Baletą jau senokai lankė viena iš jos klasiokių ir dukra nusprendė pabandyti savo jėgas pas jos šokių vadovę. Negaliu net nupasakoti, kokio dydžio buvo mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, kai ją priėmė į tą pačią grupę su senbūvėmis.

Kartais mes „protingi suaugusieji“ pakliūname į savo pačių stereotipų pinkles, kad ir kokie lankstūs ir šiuolaikiški mes manome esą. Vaikai yra drąsūs ir spontaniški, jie nedėlioja priežaščių ir pasekmių grandinių, jie tiesiog svajoja ir siekia savo tikslų. Jie tiesiog nori išbandyti save įvairiausiose srityse, o jeigu nepavyksta, juda toliau. Mums reikėtų to pasimokyti iš mūsų vaikų.

Kaip tik įsirutuliuojus mūsų baleto reikalams, susitikome su Deimante, mano mylima kliente. Artėjo Evutės 2 gimtadienis ir mes svarstėme, koks jis turėtų būti. Norėjosi kažko labai mergaitiško, švelnaus, ir šiek tiek romantiško. Deimantė papasakojo, kaip Evutei patinka šokti ir dėvėti pūstus sijonėlius, taigi man viskas labai puikiai susidėliojo. Mažųjų balerinų tematika pasirodė idealiausias sprendimas ir Deimantei ši mintis irgi labai patiko.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Deimantinio dygsniavimo sienelės kaip saldaus stalo fonas
Miniatiūriniai „puantai“ gėlių vainikėlyje
Teminiai sausainiai
Cake pops su puantų papuošimais
Veidrodiniai balerinų siluetai floristinėse kompozicijose ir desertuose
Mediniai stalo įrankiai su batuku imitacija
Dideli balerinų siluetai su pūstais sijonukais
Dailios vaikiškos bambukinės kėdutės 
Gėlių „pieva“ po saldžiuoju stalu
Rožiniai staliukai
Pūstų sijonukų kampelis
Juostelių „lietus“ fotosesijai

Prasidėjo svarbiausia pasiruošimo dalis – šventės vietos paieška. Norėjosi šviesios ir tvarkingos erdvės, primenančios baleto studiją. Išsirinkome jogos studiją SHANTI. Įsikurusi paskutiniame daugiabučio aukšte, erdvi, šviesi, apsupta panoraminiais langais – atrodė, kad radome idealią vietą. Vaizduotėje jau susikūrė nuostabus būsimos šventės paveikslas. Pradėjome ruošti dekorą, kol vieną dieną sulaukiau studijos vadovo skambučio, kad studija laikinai uždaroma, kol susiras naujas patalpas. Iš pradžių pagalvojau, kad jis juokauja, paskui, kad persigalvojo dėl nuomos, nes nebuvo lengva su juo dėl to susitarti. Galiausiai, patikrinusi visus socialinius tinklus, supratau, kad tai tiesa. Likome be išsvajotos šventės vietos likus vos porai savaičių iki šventės. Ir viskas prasidėjo iš naujo. Apvažiavusi masę baleto, šokių, jogos ir foto studijų, supratau, kad padėtis graudoka. Praradus idealią vietą sunku buvo susitaikyti su prastesniu variantu. Vienintelė vieta, kuri paliko gerą įspūdį, buvo naujausia dar dažais kvepianti Neli Beliakaitės baleto akademija. Vos įėjus į studiją, mus įsupo baleto dvasia, todėl neliko jokių abejonių.

Evutės gimtadienio dekoras buvo švelnus ir subtilus. Gausios floristinės kompozicijos, grakščios balerinos, puantai. Labai gražiu dekoro akcentu ir saldaus stalo fonu tapo deimantinio dygsniavimo sienelės. Jos suteikė dekorui rafinuotumo ir elegancijos. Lengvai krentančios atlasinės juostelės suformavo vietą svajingai fotosesijai. Atrodo tiek nedaug reikia, kad gautųsi tobulos teminės nuotraukos. Mažylėms suruošėme balerinų garderobą. Pūsti sijonukai dailiai išsirikiavo ant specialiai pagamintos kabyklos.

Gimtadienis prasidėjo trumpu balerinos pasirodymu. Netrukus jai į pagalbą atėjo aktorė „netikra balerina“ ir prasidėjo linksmybės. Kadangi vaikučių nebuvo daug, į smagią veiklą įsitraukė ir tėveliai. Aktyvius žaidimus keitė ramesni. Mergaitėms įrengėme kūrybinį kampelį. Kiekviena gavo po drobę su balerinos siluetu. Užduotis papuošti baleriną puošniu sijonuku mergaitėms pasirodė itin smagi, jos entuziastingai įsitraukė į kūrybos procesą. Balerinos pasipuošė karoliukais ir blizgučiais, tiesą sakant, blizgučiais pasidabino ir pačios dailininkės, nuo to užsiėmimas tapo tik dar džiaugsmingesnis.

Šventės kulminacija tapo mažųjų balerinų pasirodymas, jas specialiai pakvietėme pašokti vieną šokį. Mergaitės labai jaudinosi, bet pasirodė puikiai. Tas subtilus vaikiškas drovumas ir didžiulės pastangos sužavėjo visus svečius. Kadangi gimtadienį šventė maža mergaitė, sąmoningai nekvietėme didelių profesionalių šokėjų. Norėjosi, kad šventės pabaiga būtų švelni ir jaudinanti.

Nors kiekvieną šventę organizuojame su didžiule meile ir atsidavimu, tai vienas mano mylimiausių projektų. Akimirkos, kuriomis negaliu pasisotinti, prie kurių norisi sugrįžti vėl, ir vėl, ir vėl.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Neli Beliakaitės baleto studija
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio programa: Mažasis genijus
Mažųjų balerinų pasirodymas: Baleto mokykla Polėkis

Brandus Provanso stiliaus jubiliejus

Šiemet praleidau visas nacionalines Eurovizijos atrankas, girdėjau tik, kad laimėjo Ieva, bet nežinojau nei dainos, nei visos istorijos. Socialiniuose tinkluose užkliuvo straipsnis apie jos pasirodymą. Susidomėjau, paklausiau dainos ir pritariu Ievai – tai magija. Daina labai stipri, ypač emociškai.  Daina, melodija, balso tembras, net Ievos sentimentalumas ir jauki išvaizda persmeigia kūną ir paliečia iki pat širdies gelmių.  Tie jausmai ir begalinis nuoširdumas išrieda ašaromis. Kartais pagalvoju, kad bijau senatvės. Tikriausiai dažnas jos bijome. Atrodo, kuo toliau, tuo mažiau būsime kam nors reikalingi. Vaikams, darbdaviams, visuomenei. Kol esi jaunas ir energingas, neskaičiuoji dienų, nesureikšmini gyvenimo, ir štai ateina tas laikas, kai gyvenimas eina į pabaigą. Kur aš tada būsiu, ką turėsiu, kaip gyvensiu, ar bus į ką atsiremti.  Man suvirpa širdis kiekvieną kartą, kai gatvėje pamatau laimingą senelių porą, kaip jie eina susikibę už rankučių, kaip jie šypsosi ir žvelgia vienas į kitą. Štai čia yra pats gryniausias nuoširdumas, nes jie jau nieko nebevaidina, nesistengia patikti ar pasikeisti, jie tiesiog myli, tiesiog brangina vienas kitą, tiesiog džiaugiasi, kad turi dėl ko gyventi.  Norėčiau ir aš turėti tokį gyvenimo ramstį, kai pasensiu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Nėriniuotos staltiesės
Persiko spalvos gėlės ir žvakės
Alyvuogių aliejus su rozmarino šakele kaip dovanėlė svečiams
Rozmarino vainikėlis vardo kortelei
Nėriniuoti rėmeliai stalo numeriams
Masyvi floristinė kompozicija virš saldaus stalo
Gražus prisiminimai ir naujos jaukios akimirkos rėmeliuose fotosesijos kampelyje

Paauglystėje, žiūrėdami į trisdešimtmečius, galvojome, kad tai jau „pagyvenę“ tetos ir dėdės. Tačiau, kai patiems sukako 30 ir daugiau, vis dar jaučiamės jauni ir pašėlę. Pažiūrėjusi į mūsų klientus, pradedu tikėti, kad taip bus ir 60-ties. Aušra ir Rimantas žvalūs ir gražūs, jų akys spindi, jie pilni energijos ir noro gyventi tikrąja to žodžio prasme. O svarbiausia, kad nuėję tokį ilgą kelią kartu, jie vis dar myli, gerbia ir jaučia vienas kitą.

Kurdamos šios šventės dekorą, norėjome, kad šventė būtų brandi, solidi, bet tuo pačiu ir labai jauki, juk gimtadienyje dalyvavo patys artimiausi ir mylimiausi žmonės. Aušra ir Rimantas išsirinko Provanso stilių. Provanso stilius ko gero populiariausias mūsų praktikoje. Kiekvienais metais (o kartias net ir po kelis kartus) mes ieškome naujų sprendimų ir idėjų, kaip jį išpildyti ir perteikti vis kitaip. Įdomiausia, kad peržiūrint nuotraukas internete supranti, kad matai tuos pačius vaizdus ir tuomet prasideda kūryba ir asmeninės interpretacijos.  Šį kartą nusprendėme nutolti nuo pastelinio saldumo  ir levandų. Norėjosi, kad Provansas atsiskleistų per natūralumą, gamtos grožį ir aromatą. Todėl dekoro pagrindas buvo gėlės ir prieskoniai. Kadangi šventė vyko rudenėjančioje gamtoje, pasirinkome intensyvesnes ir labai šiltas spalvas. Atrodė, kad saulė, kaip mūsų sąjungininkė, užliejo visą salę ir dar labiau paryškino mūsų sumanymą.

Kai pirmą kartą važiavome į dvarą apsižiūrėti, užsakovė prisipažino, kad jai nepatinka geltonos kėdės ir norėjo jas uždengti. Tačiau man kėdės pasirodė simpatiškos. Spalva gal ir nėra pati geriausia, bet tinkamai priderinus dekorą beveik visada galima sukurti gražų vaizdą, nenaudojant užvalkalų. Tiesą sakant, mano nuomonė yra, kad tuo momentu, kai Jūs užtraukiate užvalkalą ant kėdės, ji basidaro beveidė ir „susilieja su minia“. Kartais nuvažiavusi apžiūrėti šventės vietą net pati iš savęs pasijuokiu. Vos įėjusi puolu apžiūrinėti ir čiupinėti stalus ir kėdes, lendu stalui „po sijonu“ tik tam, kad pamatyčiau kokio dailumo jo kojos ir ar galima jų neslėpti. Tas pats ir su kėdėmis. Jūs net nustebtumėte, kiek įvairiausių unikalių kėdžių yra sodybose ir restoranuose, tad labiausiai nusivylimas apima pamačius paprastas konferencines kėdes, ypač, jeigu jos raudonos, o dekoras pastelinis. Būna atveju, kai tokias kėdes tiesiog keičiame išnuomotomis. Šiuo metu tikrai yra didžiulis pasirinkimas. Tai yra šiek tiek brangiau, negu užvalkalas, bet rezultatas nepalyginamas. Būna, kad kėdės šiek tiek pakoreguoja dekoro koncepciją, nes jų daug, jos užpildo visą salę ir mes negalime jų ignoruoti. Rečiausiais atvejais kėdes visgi aprengiam, „sukišam į maišus“. Nors tenka pripažinti, kad kai kurios šventės vietos turi tikrai gražius užvalkalus, specialiai pasiūtus jų kėdėms su elegantiška kloste ar subtiliu papuošimu. Dažniausiai jie pasiūti iš gero standaus audinio ir yra nebalti, o, pavyzdžiui, pilki, kakaviniai, rausvi.  Nemeluosiu, buvo keli atvejai, kad net turint visai padorias kėdes, norėjosi jas apvilkti, nes užvalkalas buvo dar gražesnis. Tačiau matėme ir nemažai variantų, kai kėdė tapdavo beformiu daiktu įlindusi „į maišą“. Pastebėjau, kad klientai vis dar nori užvalkalų, atrodo, kartais tiesiog iš inercijos, nes nepagalvoja, kad gali būti kitaip. Kita vertus, tai yra mažiausiai rizikingas sprendimas, ypač jeigu dekoro nekūria profesionalas, nes prie baltų kėdžių viskas tiks.

Taigi, šį kartą kėdės liko savo vietoje ir savo gražume. Labai džiaugiuosi, kad pavyko visgi susitarti dėl šito sprendimo, nes kėdės nuostabiai įsiliejo į bendrą saulėtą nuotaiką. Dar vienas gražus sprendimas buvo nėriniai . Visus stalus užklojome gėlėtomis nėriniuotomis staltiesėmis ir tai tiesiog įpūtė Provanso dvasią. Stalų numeriukus sudėliojome į nėriniuotus rėmelius, o saldų stalą papuošė staltiesė su nėriniuotu krašteliu. Vardų korteles sudėliojome į rozmarino vainikėlius. Kiekvienas svečias gavo dovaną – tyro alyvuogių aliejaus buteliuką su rozmarino šakele.

Saldus stalas, kaip visada, buvo šventės akcentas. Virš stalo pakabinome masyvią floristinę kompoziciją, o ir pats stalas sužaliavo. Fotosesijos vietoje įrengėme sieną su rėmeliais. Aušros ir Rimanto idėja buvo, kad svečiai vietoje gėlių atsineštų jų bendrą nuotrauką, būtent tai ir pakuždėjo fotosienos idėją.

Šiltą rudens dieną Narvydiškio dvare rinkosi patys mylimiausi. Jie gardžiavosi kokybišku šviežiu maistu, svaiginosi nuoširdžiais pašnekėsiais ir smagiai leido laiką, prisimindami jaunystę, grojant gyvoms Biplan dainoms. Štai čia, vienoje dvaro salėje, sutilpo visas didžiausias Aušros ir Rimanto užgyventas turtas – tai vaikai, giminaičiai, geriausi draugai, o svarbiausia – tai jie abu, vis dar tokie patys jauni ir mylintys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Šventės organizavimas: Gabija Daugelaitė
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Rita Gudė
Šventės vieta: Narvydiškio dvaras
Maistas ir desertai: Skonio slėnis

Stilingos vestuvės meno galerijoje

Šiais laikais tapo labai madinga laužyti stereotipus, išsiskirti, būti ryškiomis asmenybėmis. Tai skatina drąsius poelgius, ieškoti savo stiliaus, domėtis pasauliu.  Ši nauja visuomenės elgesio ypatybė tvirtai įsišaknijo ir renginių industrijoje, todėl individualių vestuvių kultas sprogo kaip atominė bomba. Būti kitokiu lygu būti įdomiu, novatorišku ir, be abejo, madingu.

Iš dviejų dienų linksmybių kaimo sodyboje vestuvės perėjo į visiškai naują lygį, kurio pagrindas yra nuosaikumas, elegancija ir stilius. Viena iš naujausių šių metų vestuvių tendencijų – integruoti meną į dekoro sprendimus. Vestuvės ir menas neatsiejami palydovai. Ar buvo galima įsivaizduoti vos prieš kelerius metus, kad vestuvės galės tapti intelektuali šventė, snobiškas eruditų vakarėlis, kai vietoj triukšmingų šokių yra aptarinėjami meno kūriniai ir degustuojamas gurmaniškas maistas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Modernus ir drąsus nuotakos įvaizdis
Elektrinės lemputės vietoj žvakių
Originalūs stovai gėlėms
Abstrakti tapyba tekstilėje, induose, vestuvių kanceliarijoje ir visoje erdvėje
„Pusė fotelio“ fotosesijos kampelyje
Unikalaus dizaino kavos staliukas
Išvaizdūs ir meniški užkandžiai

Kartais mes užsukam į meno galerijas ar parodas pasisemti įkvėpimo. Įdomu stebėti, kaip menininkai žaidžia spalvomis, atranda naujus raštus ir jų derinius, išreiškia kasdienybę naujais netradiciniais būdais. Į GRAFO meno galerija pakliuvome neatsitiktinai. Jau seniai mums kėlė susižavėjimą ši erdvė.

GRAFO  rimtai pretenduoja tapti svarbiu kultūros centru, neapsiribojančiu lietuviška meno ir gero skonio erdve. Čia rengiamos Skandinavijos, Šiaurės Europos ir Lietuvių menininkų parodos, susitikimai su meno gurmanais ir ekspertais bei rūšinio vyno degustavimo vakarai. Galerija, įsirengusi XVI a. rūsiuose siūlo savo patalpas išbandyti kaip jaukią menišką erdvę šventei su artimaisiais, vakarienei su kolegomis ar verslo partneriais kamerinėje galerijos aplinkoje.

Bendra GRAFO ir DUBLIO draugystė yra unikalus pavyzdys Lietuvoje, kuomet šalia gero meno ir maisto kitaip suskamba pokalbiai, gimsta naujos mintys ir naujų atspalvių įgauna išskirtinis kasdienio gyvenimo gurkšnis.

DUBLIS – vienas geriausių restoranų Lietuvoje šiandien orientuojasi į europietišką, skandinaviško požiūrio įkvėptą virtuvę. Tiek restorano, tiek braserijos meniu yra atnaujinamas pagal sezoniškumą, tad visada yra ką atrasti naujo ir dar nepažinto. Atsižvelgdami į kliento skonį bei lūkesčius, šventei DUBLIS gali paruošti ypatingą meniu, iškepti ne tik gražų, bet ir skanų tortą.

Mūsų fotosesija – tai žinutė šiuolaikiškoms, drąsioms, pasitikinčioms savimi ir neslepiančioms savo seksualumo nuotakoms.  Mūsų nuotaka ryžtingai žengia per gyvenimą ir skinasi laurus visose savo gyvenimo srityse. Ji ne romantiška, o aistringa. Ji ne jautri, o veikli ir savarankiška.  Ją domina menas, nes ji yra intelektualiai išprususi. Ji daug keliauja, skaito knygas ir turi puikiai išvystytą skonio pojūtį.

Kurdami dekoro viziją mes regėjome būtent tokią miesto dievaitę.  Šį kartą pristatome netradicinę pavasario improvizaciją. Tai spalvų ir emocijų sprogimas. Nepaisant to, kad gėlių kompozicijose buvo naudojamos gaivios ir gležnos tipinės pavasario gėlės, jos įgauna svorį derinamos su metaliniais aksesuarais, tamsintu stiklu ir netradiciniu nuotakos įvaizdžiu. Fotosesijoje naudojami elementai kuria neįprastą atmosferą su ekstravagancijos prieskoniu: elektros lemputes vietoj žvakių, ryškus rėkiantis abstrakcijos kūrinys fotosesijos kampelyje, fotelio „griaučiai“, „suskilęs“ stalas, tapybinės improvizacijos vestuvių kanceliarijoje.

Alternatyvios vestuvės – tai visiškai nauja, dar tik besivystanti tendencija Lietuvoje. Tai toks reiškinys, kai persipina noras stebinti, šokiruoti ir tuo pačiu metu būti savimi, visu 100 procentų. Čia nėra vietos vaidybai ar aplinkinių nuomonės analizei, esate tik Jūs ir Jūsų interesai.  Jūs neturite jokių įsipareigojimų ir nesate niekam nieko skolingi, Jūs tiesiog išnaudojate savo natūralią teisę rinktis ir kuriate savo asmeninę istoriją.

Paprastai alternatyvios vestuvės asocijuojasi su pankais, rokeriais, hipiais ir kitais panašiais judėjimais, bet tai visiškai klaidinga nuomonė. Kartais tereikia pakeisti suknelę į kelnių kostiumėlį, sukurti unikalų vestuvių scenarijų ar suplanuoti vakarienę neįprastoje vietoje, ir Jūsų šventė taps absoliučiai vienetinė, nepakartojama ir individuali. Tad raginame išlaisvinti savo ego ir į vestuvių šventę pažiūrėti nauju drąsesniu kampu.

Kūrybinė komanda:

Idėja, dekoras ir organizavimas: Artišokas
Fotografas: Diana Zak
Vieta: GRAFO meno galerija
Užkandžiai: Restoranas Dublis
Modelis: Justina Lamauskaitė
Nuotakos kostiumėlis: Aurelija Beliakaitė
Nuotakos įvaizdis: Studio M, Milita Daikerytė ir Anželika Wojc
Aksesuarai ir indai: Salonas Retroforma
Aukšti šviestuvai: Salonas Retroforma
Žemi šviestuvai: Interjero studija Jaukumas
Stalas: Interjero studija Jaukumas
Fotelis: Interjero namai Decosense
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Tapybinės improvizacijos: Rasa Norkevičienė

Spalvingas Trolių gimtadienis

Įkvėpimo semiamės visur, bet meluosiu, jei pasakysiu, kad gavę užduotį pirmiausiai nenukeliaujame į google su tiesiogine užklausa, pavyzdžiui „trolls birthday“. Visada smalsu sužinoti, ką jau iki tavęs sukūrė kiti, bet įdomiausia būna tada, kai kiti dar nesukūrė nieko, kas būtų verta dėmesio. Štai tokiais atvejais ir prasideda kūrybą, ta tikroji, stogą raunanti, su neprognozuojamu rezultatu. Tuomet tiesiog spirgi, kaip koks lašinys ant keptuvės, nuo jausmo, kad kuri visiškai šviežią „pinteresto“ vaizdelį, kuri tikėtina kopijuos pusė pasaulio :)

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldusis stalas – stebuklingas trolių miškas
Veltinio gėlytės su macarons viduriukais
Linksmos dinamiškos gėlytės su didelėmis lūpomis
Minkšti spalvoti medžiai su medvilnės žiedo akcentu
Spurgų kalnas
Keksiukų pateikimas permatomuose indeliuose su spalvotais saldainiais
Gėrimų buteliukai su veltinių gėlyčių dekoracija

Būtent tokia istorija nutiko su Troliais, Google neparodė absoliučiai nieko už ko norėjosi užsikabinti, taigi teko žiūrėti filmuką vėl ir vėl, įsijausti į nuotaiką, ieškoti charakteringų detalių. Nemėgstu, kai dekoras yra akivaizdus, kai stalą nusieja vienkartiniai indai su herojų atvaizdais ir visos dekoracijos yra tiesiogiai susijusios su šventės tematika. Tiesą sakant, tokį dekorą gali padaryti kiekvienas, tam tikrai nereikia samdyti profesionalo. Mes kuriame dekorą remdamosios asociacijomis ir emocijomis. Mes žaidžiame spalvomis ir detalėmis, įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis, sukurdamos tikros pasakos viziją, o ne vien aklą tematikos išpildymą. Mūsų herojai paprastai yra tikri ir apčiuopiami, o ne besaikiai jų atvaizdai.

Neseniai šnekėjau su didelės švenčių atributikos parduotuvės savininke. Ji pasakojo, kaip žmonės kartais pasimeta asortimento gausoje ir priperka to, ko visiškai nereikia, išleisdami krūvą pinigų. Žmonės net nepagalvoja, kad pasamdę dekoratorių, jie galėtų išleisti labai panašią sumą, bet dekoras būtų vientisas, originalus ir estetiškai tvarkingas. Dekoratorius į dekorą įtraukia visus šventės elementus – tai ir stalo serviravimas, ir gėrimai, ir saldumynai, kuriuos Jūs bet kuriuo atveju perkate. Kai kiekviena šita detalė turi savo paskirtį ir vietą, nusipiešia nuostabus, unikalus gimtadienio paveikslas.

Taisijos gimtadienio dekorui turėjome magiško trolių miško viziją. Taisijai labai patinka troliai, ji jau turi visą jų kolekciją. Nusprendėme, kad sukursime jiems labai „trolišką“ girią, kurioje įvyks triukšmingiausias ir ryškiausias Taisijos gimtadienio vakarėlis. Mūsų misija buvo taip integruoti saldumynus į dekorą, kad jų net reikėtų paieškoti. Misija buvo įvykdyta 100 %. Taisijos mama pasakojo, kad svečiai pradžioje net nedrįso imti kai kurių skanėstų, nes galvojo, kad tai dekoracijos.

Spurgos susidėliojo į spalvotą spurgų kalną, macarons tapo mūsų pagamintų veltinių gėlyčių viduriukais, cake pops „pasimetė“ tarp spalvotų medžių, ant samanų kalno išdygo dryžuotų ledinukų giraitė. Dekore naudojome daug natūralių organiškų elementų – žaluma, dideli lapai vietoj polėkščių, medvilnės žiedai, samanos ir kt. Įdomus sprendimas buvo padaryti saldžiajam stalui pjedestalą. Žaidimų kambaryje, kuriame vyko šventė, buvo tik vienas stalas, todėl ir nusprendėme išskirti erdves. Pagaminome pakylą, kurią pavertėme tikruoju stebuklinguoju trolių mišku su linksmosiomis gėlytėmis, ryškiais spalvotais medžiais, šventinėmis vėliavėlėmis, saldžiaisiais „augalais“ ir, savaime suprantama, pačiais troliais. Tiesa sakant, net ir be trolių buvo aišku, kas čia per vietą ir kam ji skirta, tačiau jie taip organiškai papildė vaizdą, kad atrodė jis tarsi atgijo.

Mūsų pagamintus medžius dekoravome spalvotais vilnos dėbesėliais, dekoracijų gamyboje naudojome daug veltinio, nes tai kėlė stiprias asociacijas su filmuko herojais. Kadangi nenaudojome staltiesės, po stalų sudėliojome burbuliukus – koriukus, kurie užpildė vaizdą ir suteikė jam dar daugiau žaismingumo.

Gimtadienio programa irgi atitiko tematiką. Vaikus aplankė tikri troliai su savo linksmomis dainelėmis ir išdaigiškais žaidimais. Dar vienas svajonių gimtadienis virto realybe.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Natalija Kurauskienė
Vieta: Žaidimų kambarys Ledinukas

Pantone reikšmė švenčių dekoravime

Neseniai seminarui buvau paruošusi labai išsamią prezentaciją apie 2017 metų dekoro tendencijas. Seminarą atėjo pasiklausyti ir mano sesuo, kuri kaip tik šiais metais ruošiasi savo vestuvėms. Kokia didžiulė buvo mano nuostaba, kai grįžtant namo po renginio ji paklausė: „O kas yra Pantone ir kodėl tu taip greitai prasukai šitą skaidrę?“ Pagalvojau, iš tiesų, ties ta skaidre tik numykiau, kad tai tik priminimas, nes jau visi viską žino, ir keliavau toliau. Kartais net į galvą nešauna, kad nuotakos – tai ne dekoratoriai ir, nors jos ir braido Pinterest’o ir Google’o pakrantėmis, jos neįmirksta taip giliai, kad aiškintųsi apie Pantone ir kitokias mūsų profesines subtilybes.

Kiekvienais metais sekame Pantone naujienas, tačiau niekada nesivadovaujame jomis aklai. Kita vertus visada atsiranda bent viena šventė, kuriai tos spalvos tiesiog idealiai tinka. Klientė norėjo rožinių akcentų, o aš nuvažiavusi į restoraną pamačiau nemažai žydrų interjero elementų. Taip ir gimė idėja sujungti abi spalvas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Penkiašakės žvakidės – saldumynų stovai
Nėriniuotų baltų ir stiklinių indų ansamblis saldumynų išdėstymui
Didelis akvarelinis plakatas – Olivijos krikštynos su gyvų žalumynų rėmeliu
Gėlių gausa senovinės komodos stalčiuje
Ypatingai mielos rankų darbo akvarelinės dėžutės svečių dovanėlėms
Linkėjimų paštas rėmelyje
Didžiulės popierinės gėlės fotosesijos kampelyje
Olivijos pirmųjų metų metraštis

Kas gi yra tas Pantone? Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai tai pačiai spalvai yra priskiriami skirtingi pavadinimai? Aš su tokiomis situacijomis susiduriu kasdien ir tai net visiškai normalu, nes spalvos turi aibę atspalvių, o ir žmonės mato ir įsivaizduoja spalvas labai skirtingai. Įvardijusi pavyzdžiui floristei, grafikos dizainerei ir konditerei, kad aš noriu tos pačios mėtinės spalvos, gausiu tris visiškai skirtingus rezultatus. Viena iš jų bus labiau žydra, kita – labiau žalia, o trečia šitų dviejų spalvų mišinys. Kaip raidės žodžiuose, ar natos melodijoje, taip ir Pantone spalvų kodai yra sukurti tam, kad mes visi šnekėtume ta pačia spalvų kalba.

Praėjusio amžiaus viduryje kompanijos Pantone pagrindinė veikla buvo spalvų lentelių kūrimas grožio industrijos ir medicinos srityse. Kompanijos įkūrėjas Gerbertas Lourensas suvokdamas, kad spalvų palėtė yra labai skirtingai interpretuojama, sukūrė inovatyvų spalvų grafiką Pantone Matching System ir standartizavo šitą sistemą. Pantone nėra unikali ir vienintelė organizacija, kurianti spalvų standartus, yra dar NCS, RAL ir kt., tačiau būtent Pantone yra populiari ir žinoma visame pasaulyje.

Spalvų institutas Pantone (Pantone Color Institute) – tai įmonės Pantone tyrimų centras, kuris ir stebi spalvų tendencijas ir jų pokyčius bei įtaką įvairioms gyvenimo sritims: mados industrijai, poligrafijai, interjero dizainui, reklamai, kinui ir pan.

2000 metais atsirado naujas apibrėžimas „Color of the Year“ – „Metų spalva“. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį Pantone skelbia, kokia spalva ar atspalvis bus madingiausias ateinančiais metais. Yra manoma, kad spalva nėra atsitiktinė. Ją išrenka remiantis metų aktualijomis, kultūrine ir socialine visuomenės raida, spalvų naudojimo tendencijomis įvairiose srityse. Pastaraisiais metais tapo labai madinga stebėti Pantone prognozes. Tai daro kiekvienas save gerbiantis kūrėjas – grafikos dizaineris, floristas, dekoratorius ir pan. Net didžiausi skeptikai nepraleidžia pro akis Pantone rekomendacijų. O prie ko čia šventės? Iš esmės, tai visiškai nereiškia, kad staiga visi turi draugiškai įsimylėti kažkokią konkrečią spalvą. Vestuvės, ar kita šventė yra absoliučiai individuali, kuriama specialiai Jums tik vieną kartą gyvenime, todėl reikia pirmiausiai pasiklaiuti savo intuicija ir nesivadovauti primestomis teorijomis. Kita vertus, tai savotiškas žaidimas, galimybė ieškoti naujų derinių, kurti naujas inspiracijas, todėl, jeigu tik tai nesikerta su Jūsų gyvenimo svajone, kodėl gi nebūti madingam.

Norėjome, kad Olivijos krikštynų dekoras būtų švelnus ir mergaitiškas, todėl nusprendėme nuspalvinti šventę akvareliniais dažais pagal madingiausią praėjusių metų Pantone paletę – Rose Quartz ir Serenity. Abi šitos spalvos puikiai susijungė floristiniuose sprendimuose ir šventės kanceliarijoje. Norėjome, kad saldusis stalas būtų šviesus ir lengvas, todėl naudojome tik baltus ir stiklinius permatomus indus. Stalo fonui pasirinkome didelį akvarelinį plakatą, įrėmintą žalumynų girlianda. Kiekvienas svečias gavo atminimo dovanėlę, kurią mes dailiai supakavome į mūsų pagamintas dėžutes su vardo kortelėmis.

Olivijos krikštynos vyko Kaune, restorane Svarstyklės. Vietiniai sako, kad kažkada tai buvo labai madinga vieta įvairioms šventėms, šiuo metu šiek tiek pamiršta, tačiau krikštynoms, manau, puikiai tinkanti, nes yra jauki, turi nemažą terasą, kurioje galima įrengti puikų fotosesijos kampelį ir organizuoti vaikų žaidimus, o vidiname kieme vaikai gali smagiai lakstyti ir dūkti kartu su net iš Vilniaus atkeliavusiomis smagiomis pasakų fėjomis.

Svečiai negailėjo komplimentų ir mūsų sukurtam fotosesijos kampeliui, jis puikiai atspindėjo visą šventės stilistiką, o vakarėlio eigoje atliko net kelias funkcijas, pabuvęs ir poilsio zona ir vaikų žaidimų erdve. Tai buvo jauki ir elegantiška vidurvasario šventė.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Mantas Gričėnas fotografija, Artišokas
Vieta: Restoranas Svarstyklės
Spaudos dizainas: Artišokas
Pirmųjų metų metraštis: Artišokas
Tortas: Liu Patty
Saldumynai: Soul kitchen
Popierinės gėlės: Dekū

Laimę nešantys simboliai krikštynose

Nors skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skiriasi kultūra, mąstymu, gyvenimo būdu ir pasaulio suvokimu, kai kuriuos ženklus ir simbolius jie laiko laimingais. Vieni atneša sėkmę, kiti apsaugo nuo sunkių išbandymu, treti, tiesiog garantuoja, kad nuo jūsų niekada nenusisuks sėkmė . Nesu prietaringa, toli gražu! Tačiau ypatinga daiktų reikšmė mane žavi! O šiose krikštynose, žavėtis ir džiaugtis buvo kuo! Simbolikos šiose krikštynose buvo nemažai: rugiai, linas, šienas, medis, dangaus melis, avižos – tai tik dalis literatūrinių simbolių, vienaip ar kitaip atsiradusių mūsų šventėje ir turinčių gilesnę prasmę. O pagrindiniu Luko krikštynų dekoro akcentu tapo  besisupantis arkliukas, kurio simbolinė reikšmė neišsemiama! Tai laimingos vaikystes, nuoširdumo ir vaikiško nerūpestingumo ženklas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus lino skiautinių girlianda
Natūralaus lino skiautinių papuošimai kėdėms
Mūsų pagaminti stovai hortenzijų žiedams ir stalo girliandai
Zigzagais margintas dangaus mėlynumo saldaus stalo takelis bei serviravimo tekstilė
Vardinių medinių kaladėlių rinkinys
Desertai, vardų kortelės su krikštynų dekoro akcentu – besisupančiu arkliuku
Vardinis torto smeigtukas
Kvepiančios natūralaus šieno dekoracijos ant saldaus stalo

Planuojant krikštynas, ne vieną mamą ir tėtį užgula begalybė malonių (ir ne tik) rūpesčių. Reikia parinkti vietą šventei, rūbelius, surasti fotografą, sugalvoti šventės temą ir apsvarstyti daug, daug visokių smulkmenų.  Svarbu yra pasirūpinti, kad krikštynų ritualas būtų gražus ir prasmingas. Svarbiausia yra jausmas, emocijos, bendra šeimos patirtis, juk tokios šventės ir kuria šeimos istoriją. O  mūsų pareiga ne tik papuošti, bet ir įprasminti šventę, iškelti jai tikslus, apgalvoti detales, kurios išliks visam gyvenimui. Tada šventė įgauna prasmę ir tampa visavertė.

Ši šventė nuo pat pradžių buvo planuojama labai atsakingai. Toli nuo miesto šurmulio, didžiulės pievos viduryje ir kalvų apsuptyje, arkliukų tema tiko puikiausiai. Karštą vasaros dieną atrodė net jauti šviežio šieno persmelktą orą.  Justina sukvietė svečius į Luko šventę Rubikių ežero pakrantėje, gamtos ir poilsio parke stūksančioje viloje. O mes pasistengėme, kad šeimos ir giminaičių būrį pasitiktų šiltas ir jaukus dekoras bei naminių avižinių sausainių aromatas. Pagrindinį stalą nugulė natūraliai lamdyto  lino staltiesė. Stalą serviravome specialiai šiai šventei siūta dangaus mėlynumo spalvos tekstile. Kėdes puošėme spalvotais lino atraižų skiautiniais, Hortenzijų žiedų stovas su medinių arkliukų girlianda užbaigė stalo ansamblį. Linas nepaprastas augalas,  simbolizuojantis augimą, gyvybingumą, ištvermę. Tradiciškai šventės karaliumi tapo saldus stalas. Pakabinome ne vieną girliandą, patiesėme takelį, o  Luko akys iškart užkliuvo už specialiai Jam pagamintų vardinių natūralaus medžio kaladėlių – liks prisiminimas iš šios dienos, ir viliuosi, transformuosis ne kartą į didžią pilį. Stalą dekoravome naturalaus šieno dekoracijomis ir vintažine besisupančio arkliuko figūrėle.  Gausiai naudojome įvairius mėlynos spalvos atspalvius:  takelis, indai, vardinis torto smeigtukas, didžioji skiautinių girlianda. O mėlyna spalva pasirodo siejama su intelektu, ramybe, jausmų giluma, begaliniu nuoširdumu! Tikiu, kad šios savybės iliustruoja šią puikią šeimą!

Ir pabaigai: „Matai? Vaikystė supas ant medinio arkliuko. Tas arkliukas, kiek stipriau įsibėgėjus, šuoliuodamas neša ir mažųjų mažas svajones, kai aplink tiek dar daug nepažinta, kai vaizduotė moka tikėti neįtikėčiausiais dalykais, kai galva pramušta smalsumu, kai supantis ant medinio arkliuko gali apkeliauti visą pasaulį.“

Linkiu niekada nepamiršti to, ką sugebėjome vaikystėje – svajoti ir tikėti neįmanomu!

Rasa

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Gradiali
Dekoruoti sausainiai: Desertinė Skanu
Desertai ir tortas: Liu Patty

Teminis gimtadienis Cirkas

cirkas

Man mano vaikų gimtadieniai yra didžiausios metų šventės. Ne Kalėdos ar Naujieji metai, ne Velykos ar mūsų šeimos jubiliejai, o būtent vaikų gimimo dienos. Todėl šiandien kreipiuosi į bendraminčius (tokius kaip šaunioji Eglė – Ugnytės mama), kuriems vaikų gimtadieniai yra TIK kartą per metus ir todėl juos BŪTINA rimtai ir triukšmingai švęsti. Buvo neapsakomai gražu stebėti, kaip Eglė ir jos vyras nuoširdžiai džiaugėsi Ugnytės švente, kokie įsijautę ir linksmi buvo Ugnytės seneliai ir net promočiūtė. O švečiai tiesiog aikčiojo iš netikėtumo, nes nieko panašaus dar nebuvo regėję. Kartu su Egle suruošėme tikrai neeilinę šventę. Patikėkite, kai išvydome galutinį rezultatą, aikčiojome ir mes, nors atrodo jau tikrai nemažai matę.

Mūsų mylimiausi akcentai:

120 m specialiai gimtadieniui pasiūtų vėliavėlių
Šviečiančios raidės CIRKAS
Mūsų sukonstruota Bilietų kasa
Smagios vintažinės gimtadienio kepurėlės
Didžiuliai permatomi balionai su spalvota konfeti
Natūralaus dydžio gyvūnų maketai
Vintažinės cirko kaukės fotosesijai
Keksiukų karusėlė
Nuostabaus grožio teminis tortas
Specialiai Ugnytei mūsų pagamintas šviečiantis dvejetas
Neįtikėtino kruopštumo teminiai sausainiai
Zefyrinės štangos
Tikras poniukas Šrekiukas

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27

Kiekvienas vaiko gimtadienis – tai tarsi naujas atskaitos taškas ir tuo pačiu – praėjusių metų suvestinė. Mintys apie gimtadienio formatą, tematiką, nuotaiką dėliojasi ištisus metus. Aš nuolat stebiu, kas vaikui patinka, kuo jis domisi, apie ką svajoja, kuo gyvena, apie ką šneka. Tai tarsi nuoseklus partizaninis tyrimas, kuris finale sudėlioja man labai aiškų būsimos šventės paveikslą. Todėl gimtadienio metu vaikai išgyvena tikrą stebuklą, euforiją, pasaką. Atrodo, kad visos jų svajonės tarsi ima ir išsipildo, iš karto, vienu metu. Ir tuomet užplūsta neapsakoma laimės banga, netik vaikams, bet ir man! Juk taip smagu nors retkarčiais pasijusti stebukladariu. Ir nesvarbu, koks mano užimtumas ar finansinė padėtis, jaučiu nenumaldomą troškimą padovanoti savo vaikams tą vieną dieną beribės ir besąlygiškos laimės.

Kai su didžiuliu įkvėpimu ir susižavėjimu pasakoju aplinkiniams apie Ugnytės gimtadienį, sulaukiu skirtingų reakcijų. Vieni nuoširdžiai džiaugiasi, kad yra tokių šaunių tėvelių, kiti stebisi, treti gūžčioja pečiais – antrasis vaiko gimtadienis?! Žinau, ką galvoja dauguma – juk vaikas nieko neprisimins. Ir klysta. Jeigu emocija labai stipri, vaikas prisimins ją visą gyvenimą. Mano 8 metų dukra iki šiol prisimena savo antrąjį gimtadienį, nes būtent tą vienintelę dieną jos gyvenime mūsų namai transformavosi į žaidimų kambarį. Svetainės vidury atsidūrė čiuožykla su kamuoliukų baseinu, per visą koridorių nusidriekė banguotas kalniukas su riedančia mašinėle, o kambarių durys pavirto žaisliniais namukais.

Prisiminimus sustiprina ir gražios kokybiškos nuotraukos, ypač jeigu jos tvarkingai sugula į popierinį albumą, kuris mielai pavartomas karts nuo karto vietoj spalvingos knygutės. Pavyzdžiui, mes turime specialų gimtadienių albumą. Taip kuriasi šeimos istorijos ir mes netik sekame, kaip auga mūsų vaikai, bet ir matome, kaip keičiasi jų interesai, kas jiems aktualu šiame gyvenimo etape. Nuotraukose atsispindi emocijos, o kokybiškos nuotraukos turi labai didelę išliekamąją vertę. Štai kodėl kiekvienam savo vaikų gimtadieniui samdau profesionalų fotografą ir savo klientus visada raginu tai daryti. Įsivaizduokite, kaip bus įdomu Jūsų vaikui turėti tokį albumą po 30 metų ir rodyti jį savo vaikams.

Ugnytės gimtadienis yra ryškus pavyzdys, kai dekoras buvo išpildytas 120%. Kiekviena smulkmenėlė, kiekviena detalė buvo kruopščiai apgalvota ir suderinta. Ugnės mama Eglė labai aktyviai dalyvavo visame pasiruošimo procese. Atrodė, kad kiekvieną dieną gimsta po naują idėją. Gimtadienio tema atsispindėjo netik dekore, bet ir visoje gimtadienio eigoje: vaikai gamino popcornus ir saldžią vatą, mokinosi įvairių triukų su linksmąja žongliere, pūtė milžiniškus burbulus ir patys juose slėpėsi, kilnojo štangą, vaikščiojo ant „virvutės“, „šokinėjo per ugnį“, sprogdino balionus su dartais ir dar daug kitokios smagios teminės veiklos turėjo. Šventės kulminacijoje vaikus aplankė tikrasis ponis ir visi norintys galėjo ant jo pajodinėti.

Saldusis stalas buvo pilnas netikėčiausių „cirkiškų“ desertų: karameliniai obuoliai, vanilinės klouno nosys, nuostabaus grožio teminiai sausainiai, zefyrinės štangos ir daugelis kitų. Neįtikėtino grožio tortas nustebino ne vieną svečią. Sunku buvo apskritai suprasti, kad čia tortas, o ne dar viena įspūdinga dekoracija.

Įspūdingu šventės akcentu tapo ir didžiulės raidės CIRKAS. Nesu tų raidžių gerbėja būtent dėl labai didelės jų pasiūlos ir populiarumo šiuo metu, tačiau čia jos atsidurė taip laiku ir vietoje, kad sukėlė įspūdį ir man.

Tiesa sakant, žaviuosi Eglės preciziškumu. Net Ugnytės ir visos šeimos apranga buvo puikiai priderinta prie šventės dekoro. O kai, likus porai savaičių iki gimtadienio, paaiškėjo, kad tą dieną prognozuojama nemaža lietaus tikimybė, Eglė išsinuomavo didžiulę palapinę būtent tokią, kuri savo forma priminė cirko palapinę. Tiesą sakant, ta palapinė dar patrigubino wow efektą, nes tuomet veiksmas susikoncentravo vienoje erdvėje ir dekoras atsiskleidė visu savo gražumu.

Sutemus nuo pagrindinio kelio pro medžius matėsi palapinės kontūrai, lempučių šviesos ir smagus dūzgesys viduje. Pagalvojau, WOW! – tai neabejotinai TOP 1 mūsų suorganizuotas gimtadienis EVER.

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas ir pramogų organizavimas: Artišokas
Vieta: Žaleso respublika
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Cake design
Keksiukai: Pinavija
Sausainiai: Saldžių svajonių namai
Šviečiančios raidės: Light Letters
Spaudos dizainas: LiDesign

Vestuvių dekoravimas – 7 priežastys, kodėl Jums reikia dekoratoriaus

vestuviu paroda vestuviu organizavimas ir dekoravimas 02

Nemažai porų, planuodamos savo vestuves mano, kad šventės dekoras yra būtent tai, ko galima lengvai atsisakyti arba bent jau sutaupyti. Gražus ir unikalus dekoras, jų teigimu, yra turtuolių išsigalvojimas ir vėjais paleisti pinigai. Tačiau retas susimąsto, kad šventės dekoras – tai ne tik estetinis vaizdas, bet ir šventės siela, nuotaika, gražūs prisiminimai ir nuotraukos.

Pateikiame 7 pagrindines priežastis, kodėl verta rinktis profesionalią vestuvių dekoravimo paslaugą.

1. Laikas. Niekas neatima tiek laiko ir jėgų, kaip šventės apipavidalinimas. Tai, ką Jūs gaunate šventės dieną yra tik aisbergo viršūnė, didelio ir kruopštaus darbo rezultatas. Dekoratorius, negailėdamas savo laiko, suras Jums geriausią sprendimą, pasiūlys optimaliausią variantą. Jis apvažiuos „pusę miesto“ (ir kitus miestus, taip pat patikrins užsienio portalus), kad surastų Jūsų geidžiamos spalvos nėrinį ar norimos faktūros popierių. Jis karpys, klijuos ir riš juosteles ištisas valandas, kad sukurtų jūsų svajonių kvietimus.
Dažnai pas mus ateina jaunavedžiai, kurie planavo patys pasirūpinti dekoru, bet pradėję konkrečius darbus suprato, kad tai nėra taip paprasta ir akivaizdu, kaip atrodo nuotraukose. Kiekvienas bantukas, pakabukas, dažų potėpis atima labai daug laiko, jau nešnekant apie visų smulkmenų derinimus su skirtingais tiekėjais, jų paiešką ir pan. O, kiek būna nenumatytų situacijų! Kai žiūrime į gražias dekoro nuotraukas, mes matome tik bendrą vaizdą, atrodo viskas tiesiog tvarkingai sudėliota, kas čia tokio. Kartais mes net nenutuokiame, kiek darbo slypi tame paveikslėlyje, kad tos dailios kopėtėlės buvo sukaltos garaže, nes rinkoje nebuvo tinkamų, vazelės išpurkštos dažais, kad atitiktų šventės koncepciją, o kiekviena iš 50 kortelių susėdimo plane buvo rankomis perrišta špagatu ir pagražinta sausais augalais, kurie buvo mirkomi dažuose ir ilgai džiovinami fenu, kadangi reikiamos spalvos augalus nustojo gaminti tiekėjas. Dekoratoriui svarbu rezultatas ir jis negaili laiko, kad jį pasiekti.

2. Pinigai. Dekoratorius orientuojasi rinkoje ir žino kur ir kokiomis kainomis galima įsigyti įvairius dekoro elementus, medžiagas, audinius ir kt. Jis puikiai išmano asortimentą ir gali Jums pasiūlyti optimalų variantą, patarti, kuo galima pakeisti vienokį ar kitokį sprendimą, kad vaizdas nenukentėtų su mažesnėmis išlaidomis. Kartais, kai dekorą planuoja patys jaunavedžiai, jie pameta galvą idėjų platybėse ir, nemokėdami tinkamai išsirinkti, gerokai persistengia. Dekoras gaunasi apkrautas, perspaustas, bet norimas efektas nėra pasiekiamas. Profesionalus dekoratorius gali Jums objektyviai patarti, kokios idėjos atrodys įspūdingai, atsižvelgiant į jūsų šventės koncepciją, aplinką, o kokios bus tik tuščias pinigų švaistymas ir neatneš planuojamo rezultato. Dekoratorius pagalvos, kaip maksimaliai išnaudoti Jūsų šventės vietos resursus, kad jie puikiai sugultų į vientisą kompoziciją su papildomais dekoro elementais. Be to, paprastai dekoratorius ir pats turi nemažą arsenalą rekvizitų, o jeigu kažko trūksta, žino, kur tuos daiktus galima nebrangiai išnuomoti. Jūs gaunate unikalų dekorą, kuriam Jums nereikia supirkti visos krūvos nereikalingų daiktų.

3. Stresas. Įsivaizduokite, kad iki Jūsų šventės liko savaitė, kaip Jūs norėtumėte ją praleisti? Tikriausiai idealus scenarijus būtų toks: Jūs lankotės grožio procedūrose ir masažuose, renkatės įdomias lankytinas vietas savo povestuvinei kelionei, madingoje desertinėje susitinkate su draugėmis smagiai paplepėti apie būsimą šventę, neplanuotai išlekiate prie ežero išsimaudyti karštą dieną. Jūs graži ir atsipalaidavusi, nes tiksliai žinote, kad viskuo bus pasirūpinta. Jums nereikia kelis kartus važiuoti į spaustuvę, nes atsirado neplanuotų svečių ir jiems trūksta vardų kortelių, Jums nereikia skubėti pas siuvėją, graviravimo specialistą ir kt., nes reikia pagaminti papildomas dovanėles svečiams ar pritrūko servetėlių. Jums nereikia pergyventi, kad nebus pagaminta Jūsų užsakyta ceremonijos arka, ar kad staltiesės bus netinkamos spalvos. Užsakydami dekoratoriaus paslaugą, visą šitą stresą Jūs „dovanojate“ jam. Dekoratorius įsipareigoja pasirūpinti, kad Jūsų šventės apipavidalinimas būtų nepriekaištingas, jis derina visas smulkmenas su tiekėjais, kontroliuoja gamybos procesus, atlieka matavimus, rūpinasi logistika, reaguoja į visus iškilusius nesklandumus. Jūs net nenutuokiate kiek problemų ir klausimų teko išspręsti dekoratoriui darbo eigoje, kita vertus Jums tai ir neturi rūpėti. Jūs turite tiesiog mėgautis savo švente ir jos laukimu.

4. Pagalba šventės dieną. Tai viena iš tų prioritetinių nenuginčijamų priežasčių, kurių nereikia ilgai įrodinėti. Dekoras neatsiranda savaime. Net jei Jūs viską pagaminote ir užsisakėte patys, šventės dieną Jums reikia žmogaus, kuris sudės visas dėlionės dalis į vieną gražų paveikslą. Gerai, jeigu kažką galima paruošti iš vakaro – sukabinti dekoracijas, sustumdyti ir padengti stalus ir pan., bet dažniausiai, jeigu Jūs švenčiate restorane, vakare jis priima lankytojus, o sodyboje neretai išvakarėse vyksta dar viena šventė. Kita vertus, ar Jūs tikrai norite vestuvių išvakarėse kabinti girliandas ir puošti stalus? Aš jau nešneku apie tai, kiek visokių darbų reikia padaryti tą pačią dieną – susirinkti saldumynus (ypač „smagu“, jei juos užsakinėjote iš skirtingų tiekėjų), nuvežti ir išdėlioti floristiką, pasirūpinti, kad vardų kortelės ir kita kanceliarija atsidurtų savo vietoje. Jeigu Jūsų dekoras sudėtingesnis, atsiranda ir įvairių kitų techninių sunkumų. Kadangi Jūs tiesiog fiziškai negalite viso to padaryti, tenka kreiptis į draugus ar artimuosius, kad Jums pagelbėtų, tačiau Jūs nepagalvojate, kad tai yra nesąžininga jų atžvilgiu, nes Jūsų vestuvės yra ir jų šventė, o ne darbo diena. Tą patį galima pasakyti ir apie dekoracijų nurinkimą. Jūs ramiai paliekate visas dekoracijas ir išvažiuojate namo, nesukdami galvos dėl žvakidžių ir rėmelių, kuriuos reikia grąžinti į nuomos punktą, dėl saldaus stalo indų, lempučių, stovų, konstrukcijų, plakatų ir kt. Viskas bus laiku išmontuota, išvežiota ir grąžinta.

5. Vientisumas. Jūs dabar galvojate: juk gėles gali pristatyti floristas, lemputes pakabinti jų tiekėjas, o korteles išdėlioti restorano darbuotojas. Tame yra tiesos, tik nepamirškite, kad už kiekvieną tokią paslaugą Jūs turėsite sumokėti papildomai, tačiau net ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad tokiu atveju Jūs negausite dekoro vientisumo, nes kiekvienas rūpinsis tik savo dekoro dalimi. Dekoratorius yra tarsi jungiamasis elementas tarp floristų, grafikos dizainerių, konditerių, stalių, siuvėjų ir t.t. Jūs bendraujate su vienu žmogumi, taigi ir pasitikėti užtenka tik vienu žmogumi, o ne būriu nepažįstamųjų. Dekoratorius apgalvoja viską iki mažiausių smulkmenų. Jis pasirūpina, kad visose dekoracijose dominuotų tie patys atspalviai, faktūros, būtų išlaikyta tematika. Dekoratorius mato visumą, vis pats parenka visas medžiagas, tiksliai suformuluoja užduotis savo tiekėjams, dirba su patikimais partneriais, todėl nekyla abejonių dėl atlikimo kokybės ir savalaikiškumo.

6. Patirtis, išmanymas. Tikriausiai neretai žiūrinėdami įspūdingus užsienio dekoratorių projektus, Jūs užduodate sau klausimą: iš ko tai pagaminta, kaip pritvirtinta, kaip stovi šita konstrukcija ir pan. Ir štai paaiškėja, kad kuriant dekorą neužtenka vien rankų darbo ar talentingo grafikos dizainerio. Jeigu dekoras neapsiriboja vien puokšte ant stalo ir vardo kortele, visas konstrukcijas turi kažkas apgalvoti, suprojektuoti ir sumontuoti, kad jos būtų saugios ir nekeltų grėsmės šventės dalyviams. Dekoratorius, turėdamas patikimą komandą, gali išpildyti bet kurį Jūsų norą, jeigu tik jis neprasilenkia su techninėmis galimybėmis.

7. Emocija, individualus vestuvių stilius. Dekoratorius išklausys visas Jūsų svajones ir pageidavimus ir, susipažinęs su Jumis artimiau, sukurs Jums visiškai naują ir individualią šventės koncepciją, kuri atspindės būtent Jūsų nuotaiką ir gyvenimo būdą. Ta diena bus tik Jūsų ir tik apie Jus. Jau kvietime Jūs švelniai pasufleruosite savo svečiams, kas Jums patinka ir kaip Jūs norite praleisti savo dieną. Tai gali būti linksma ir nuotaikinga šventė, pilna juoko ir smagių išdaigų, arba atvirkščiai – aristokratiškai iškilminga. Gali būti romantiška, jausminga ir jauki, arba pilna nuotykių ir ekstravagantiška. Dekoratoriaus užduotis sukurti Jums tokį šventės formatą, apie kokį Jūs ir svajojate, būtent todėl mes renkamės individualų stilių, o ne šablonus ir paruoštukes. Čia kaip ir mados pasaulyje, nereikia aklai jos vaikytis, verčiau reikia kurti savo unikalų stilių. Dekoro mados irgi keičiasi, bet jeigu dekoras atspindės Jūsų nuotaiką, jis bus aktualus visada, nes būtent taip Jūs jautėtės tą dieną ir būtent tokią istoriją Jūs pasakosite savo vaikams. Dekoras – tai emocija, atmosfera. Svečiai, patekę į kruopščiai apgalvotą šventę, jaučiasi tarsi teatre, tik šį kartą jie ir yra spektaklio herojai, o tai įkvepia ir ilgam palieka neišdildomus prisiminimus.

vestuviu paroda vestuviu organizavimas ir dekoravimas 05 vestuviu paroda vestuviu organizavimas ir dekoravimas 01 vestuviu paroda vestuviu organizavimas ir dekoravimas 03 vestuviu paroda vestuviu organizavimas ir dekoravimas 04

Nuotraukos iš vestuvių parodos Išteku 2016 metų.

Kūrybinė grupė:

Idėja, koncepcija ir dekoras: Artišokas
Floristika: Gėlių salonas „Pas Lidiją“
Fortepjonas: Pianola & Co
Fotografas: Foto idilė

Rustic stiliaus vestuvės sodyboje

vestuviu dekoravimas 02

Ne paslaptis, kad derinant dekoro klausimus, daugiausiai tenka bendrauti su nuotakomis. Kai pirmą kartą nuėjau į susitikimą, kur dalyvavo ir būsimasis jaunikis, buvo net šiek tiek nejauku – juk kalbame apie toookius moteriškus dalykus. Po kelių tokių atvejų, pradėjau džiaugtis, kai į susitikimą ateina pora, nes tuomet nebereikia žaisti „sugedusio telefono“. Taip jau yra, kad dažnai jaunikiai dekoro klausimą vertina skeptiškai, nes nesupranta „už ką ten tokius pinigus mokėti“ ir apskritai „kam to reikia“. Todėl planuojant biudžetą, dekoras yra net praleidžiamas arba įtraukiamas į „jei liks pinigų“ sąrašą. O, kaip žinia, jų retai lieka. Būtent dėl tos priežasties, kai nuotaka užsimina, kad buvo susitikusi su dekoratore ir nori gražių vestuvių, prasideda „kova už būvį“, kai nuotaka desperatiškai bando parinkti argumentus ir įtikinti jaunikį. Mielos nuotakos, atskleisiu jums paslaptį, kaip labai lengvai šitą problemą išspręsti. Tiesiog atsiveskite savo mylimąjį į susitikimą. Tuomet jis iš pirmųjų lūpų sužinos, kas yra dekoras ir kiek jis kainuoja. Jis galės užduoti visus jam rūpimus klausimus ir gauti argumentuotus atsakymus. Jis galės pats pamatyti ir įvertinti idėjas, kurios bus siūlomos susitikimo metu ir jūs galėsite kartu priimti sprendimą. Turiu pažymėti, kad yra išimčių. Kai kuriems jaunikiams tai iš tiesų neįdomu, tuomet neverta jų prievartauti, bet tik tuo atveju, jei jūs įsitikinusios, kad vėliau nekils diskusijų ir nebus prieštaraujama jūsų sprendimams.

Šį klausimą paliečiau neveltui. Šį kartą pasakosiu apie vestuves, kai vienas iš tų „skeptiškų jaunikių“ priėjo prie manęs po vestuvių ir pasakė: „Dekoras buvo geriausia vestuvių investicija“.

Mūsų mylimiausi dekoravimo akcentai:

Šviečiantis užrašas BARAS
Juostelių „šviestuvų“ ombre efektas
Lapė ir beržas kaip vestuvių dekoro akcentai
Ažūrinis sidabrinis padėklas su įvairiausių sausainių asorti
Masyvūs beržo šakelių vainikai ant stalų

vestuviu dekoravimas 01 vestuviu dekoravimas 03 vestuviu dekoravimas 05 vestuviu dekoravimas 06 vestuviu dekoravimas 07 vestuviu dekoravimas 08 vestuviu dekoravimas 09 vestuviu dekoravimas 10

Kaip žinia, dekoras gali transformuoti erdvę. Profesionalus dekoratorius gali net paprasčiausią, niekuo neišsiskiriančią sodybą paversti ypatinga vieta. Dekoras gali taip pakeisti patalpos išvaizdą, kad kiekvieną kartą ji atrodys kitaip, o jūsų vestuvės bus unikalios ir nepakartojamos.

Ievos ir Tado vestuvės yra puikus pavyzdys, kaip dekoro pagalba paprasta kaimo sodybos erdvė pavirto jaukia ir išskirtine lokacija. Kai kartu su jaunaisiais nuvažiavome apžiūrėti patalpos, mes taip įsijautėme į planavimą, kad pradėjome stumdyti stalus. Šeimininkai susiėmė už galvų. Tiesą sakant, net ir vestuvių dieną jie tyliai bambėjo, kokias čia mes nesąmones sugalvojame, nes „niekas čia niekada dar taip nedarė“, nors šiaip šeimininkai yra tikrai pakankamai lankstūs ir nevengiantys padėti. Mums tai jokia naujiena. Paprastai kiekvienoje šventės vietoje yra savo nusistovėję standartai – stalus statome taip ir ne kitaip. Auksinė frazė – Visada taip darome! Ir kai norisi padaryti kažką kitaip, dažnai sulaukiame nepatenkintų žvilgsnių. O paprastai tas „kitaip“ duoda puikius rezultatus. Pavyzdžiui, kam sugrūsti saldųjį stalą kažkur už kampo, jei jis yra apgalvota puošmena, dekoro dalis.

Dekoruodamos šventes, mes visada siekiame erdvės išpildymo, žiūrime į visumą nuo grindų iki lubų, nuo įėjimo iki tolimiausio kampo. Svečiai, įėję į papuoštą erdvę, turi tai iš karto pajusti ir akivaizdžiai matyti. Dekoras neturi kažkur slėptis ir jo nereikia ieškoti, kitaip jis praranda savo prasmę. Mums svarbu, kad visi dekoro elementai derėtų tarpusavyje ir kurtų istoriją, būtent tuomet atsiranda WOW efektas, kuris ir yra pagrindinis dekoravimo tikslas.

Ievos ir Tado vestuvės puikiai parodo, kaip dekoras sujungia visas dalis į vientisą gražų paveikslą. Visos lubos buvo nusietos lemputėmis. Jos gerokai pašviesino tamsoką patalpą. Kabantys „juostelių šviestuvai“ užpildė erdvę. Įdomus sprendimas buvo stalų išdėstymas, kadangi vieni jų buvo kvadratiniai, o kiti pailgi, taigi skyrėsi ir floristinės kompozicijos. Ant kvadratinių stalų buvo masyvūs beržų šakelių vainikai. Šakelėmis pasirūpino patys jaunieji, kaip ir originaliomis beržo kamieno žvakidėmis. Arka, prie kurios vyko ceremonija, irgi buvo pagaminta iš beržų. Ją papuošėme atsižvelgiant į bendrą šventės stilistiką. Dar buvo turtingas baras su mūsų pagamintomis šviečiančiomis BARAS raidėmis ir daug lapių, nes šis gyvūnas turi ypatingą reikšmę jauniesiems. Šalia viso to, vestuvės vyko trečiadienį, tad jos buvo išskirtinės absoliučiai visomis prasmėmis. Galėčiau dar ilgai pasakoti, kiek „gyvų įspūdžių“ paliko ši šventė. Nuoširdūs linkėjimai Ievai ir Tadui!

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas:
Monika Dovidaite Photography

Krikštynos Palangoje ant jūros kranto

krikstynu dekoravimas 01

Kartais pavydžiu sau savo darbo. Žinau, kad pavydi ir kiti, tik priežastys skiriasi. Dažnai išgirstu: „Koks nuostabus darbas, tiek grožio aplinkui, visos tos smulkmenėlės, gėlytės, bantukai, tiesiog idilija“. Tikiu, kad iš šono taip ir atrodo, ypač, kai juodas darbas visada lieka už kadro. Bet aš visai ne apie tai. Aš apie emocijas. Apie tas tikrąsias, nuoširdžias, kai darbas jau baigtas ir aplanko toks neapsakomas gėris.  Arba, kai peržiūri nuotraukas ir supranti, kad tu esi tų pagautų laimingų akimirkų dalimi. Mes dovanojame emociją savo klientams ir tai yra labai vertinga dovana. O mes patys tomis emocijomis gyvename ir tai dažnai atsveria visą nuovargį ir stresą, kurį tenka patirti planuojant ir organizuojant šventes, kuriant dekoracijas. Nes į kiekvieną šventę įdėdame širdį ir sakau tai visiškai nuoširdžiai ir sąžiningai.

Mariaus ir Mats krikštynos buvo iš tų švenčių, kurias prisiminus užlieja šilumos banga. Šių krikštynų organizavimas ir dekoravimas atnešė pačias geriausias emocijas ir jos yra gyvos iki šiol. Saulė, jūra, be galo graži Dovilės šeima, laimingi vaikai ir nuoširdūs žmonės. Tokioje aplinkoje krikštynų šventė lengvai tampa vienu ypatingiausių gyvenimo įvykiu.

Mūsų mylimiausi dekoravimo akcentai:

Lietuviški sodai kaip dekoro elementas
Tautiniai raštai šventės tekstilėje

Tautinė juostelė kaip servetėlių dekoracija
Išraiškingos saulėlydžio spalvos
Mediniai vardiniai dėbesėliai ant saldaus stalo
Dovanėlės svečiams – maišeliai su gintaru
Medinis dėbesėlis su aitvarų formos palinkėjimų kortelėmis
Multifunkcinė poilsio zona ant smėlio
Aitvarų gaminimas kaip pramoga vaikams

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13 krikstynu dekoravimas 14 krikstynu dekoravimas 15

Dovilė gyvena Prancūzijoje, jos vyras nuostabiai galantiškas ir žavus prancūzas, o vaikučiai nepamiršta savo šaknų ir dažnai aplanko močiūtę Lietuvoje. Šventėje dalyvavo svečiai iš viso pasaulio, todėl Dovilė norėjo, kad šventė būtų maksimaliai lietuviška, kad atvykę svečiai pajustų tikrąją lietuvišką dvasią, susipažintų su jos istorija ir tradicijomis, paragautų lietuviškų patiekalų. Būtent todėl meniu puikavosi baltoji mišrainė ir net šaltibarščiai, o ant saldaus stalo netrūko tokių skanėstų, kaip žagarėliai, varškės spurgos, tinginys, karvutės saldainiai ir, aišku, medaus tortas. Dekore mes irgi naudojome tokius įdomius elementus, kaip tautinė juostelė ir sodai. Norėjome tradicijas pateikti moderniai, todėl tradicinius lietuviškus elementus paleidome per geometrinių figūrų prizmę. Dekore buvo naudojamos liaudyje pamėgtos ir mums visiems artimos medžiagos – tai molis, linas, šiaudai, gintaras. Pasirinkome ryškias saulėlydžio spalvas – oranžinė, geltona, raudona. Ypač gražiai jos „sužydėjo“ floristinėse kompozicijose.

Kad šventė būtų tikrai vaikiška ir smagi, dekorą ir visą šventės koncepciją užbaigė aitvarai. Nors ir ne lietuviški, jie puikiai papildė mūsų geometriją ir atnešė daugybę džiaugsmo mažiesiems dalyviams. Viskas prasidėjo nuo kvietimo. Jis buvo ypatingas ir net interaktyvus. Šalia kvietimo į kiekvieną dėžutę įdėjome paruoštuką aitvaro gamybai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek buvo įvairių bandymų, kol mes suradome audinį (ne celofaną!), kuris būtų tinkamas skrydžiui. Pagaminti butaforinį aitvarą galima iš bet ko, o pagaminti gražų aitvarą, kuris skraidytų, patikėkite, tai tikras iššūkis. Visi svečiai buvo informuoti, kad kvietimą privaloma atsinešti į šventę. Kadangi vaikai šnekėjo skirtingomis kalbomis, mes patys paruošėme aitvarų gaminimo pamokėlę. Ant mūsų pagamintų karkasų vaikai tvirtino audinį iš kvietimo, o tada sekė smagiausia dalis – aitvarų dekoravimas. Vaikai margino savo aitvarus įvairiausiomis spalvomis ir kabino ilgąsias uodegas iš raštuotų juostelių. Pagaminę aitvarus, mes visi lėkėme prie jūros jų išbandyti. Aitvarai kilo, bet, aišku, jie taip sklandžiai nekabojo ore, kaip tikrieji – iš parduotuvės. Kadangi tai numatėme, turėjome ir 2 tikrus aitvarus, tad džiaugsmo netrūko. Smagu buvo žiūrėti, kaip tokia bendra veikla, kuriai nereikia žodžių, suartina vaikus, kurie net nesupranta vienas kito.

Oras buvo puikus. Planuodami šventę gryname ore, visada rizikuojame. Šiuo atveju turėjome atsarginį variantą, lietaus atveju šventė persikeltų iš terasos į restorano vidų. . Bet visgi buvo ir tokių sumanymų, kurie visiškai priklausė nuo palankių oro sąlygų. Pavyzdžiui, Dovilė labai norėjo, kad šalia terasos ant smėlio atsirastų jauki lounge zona su pavėsiu, kad būtų galima parelaksuoti, arba galėtų pažaisti vaikai. Idėjų, kaip padaryti pavėsį buvo įvairiausių. Norėjosi, kad tai būtų kažkas neįprasto ir nematyto, todėl pavėsinės nuomos idėją iš karto atmetėme. Atkartodami visą aitvarų ir geometrinių figūrų koncepciją, pavėsį sukonstravome patys. Rizikavome! Bet rezultatas nenuvylė. Tiesa sakant ši zona gavosi tokia smagi, kad atliko ir fotosesijos kampelio funkciją.

Šventės pabaigoje buvo didelių burbulų atrakcija. O paskui visi bėgome statyti smėlio pilis ir maudytis! Kokia nostalgija apėmė! Saulė, jūra, VASARA…

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Jurgitos dizainas
Šventės vieta: Chateau Amber Vila
Sodai: Etno idėjos

Šviesios ir jaukios kūdikio krikštynos.

krikstynu-dekoras-01

Norėjome, kad ši šventė būtų ypatingai šviesi ir tyra. Kai krikštijamas trapus kūdikėlis, krikštynų šventė įgauna ypatingą prasmę. Tai tarsi naujos gyvybės dvasinis užtvirtinimas šiame dideliame pasaulyje. Nors ir nesu angeliukų gerbėja krikštynų dekore, tačiau šiuo atveju pirmoji asociacija buvo būtent tokia, nes tą mažą gležną žmogutį kitaip niekaip ir nepavadintum, tik angelėliu. Ir visgi, pasišnekėjus su mamyte Deimante, suradome tai, kas buvo visiškai individualu, reikšminga ir kėlė gražius asmeninius prisiminimus. Taip mūsų krikštynų simboliu tapo mažas paukščiukas, tiksiliau visa jų graži šeimynėlė.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Gėlių arka, kuri įrėmino ir išryškino saldų stalą
Švelnios pastelinės spalvos
Rankų darbo paukščiukai – dekoracija ant torto
Stikliniai paukščiukai ir burbuliukai su saldainiais
Dailios vardų kortelės baltuose durpiniuose indeliuose

Vintažinės lėkštės
Linkėjimų paštas inkilėlyje
Smėlinukų spalvinimas kaip pramoga svečiams

krikstynu-dekoras-02 krikstynu-dekoras-03 krikstynu-dekoras-04 krikstynu-dekoras-05 krikstynu-dekoras-06 krikstynu-dekoras08 krikstynu-dekoras-07 krikstynu-dekoras-09 krikstynu-dekoras-10 krikstynu-dekoras-11 krikstynu-dekoras-12 krikstynu-dekoras-13 krikstynu-dekoras-14 krikstynu-dekoras-15

Deimantė su mumis susisiekė, kai iki šventės buvo likusi vos savaitė. Operatyviai susitikome ir prie puodelio kavos greitai viską nusprendėme. Beliko tik sudėlioti pagrindinius organizacinius klausimus, o svarbiausia – susirasti šventės vietą. Nieko nelaukdama vos per vieną dieną apskambinau visas šviesias maitinimo įstaigas Vilniuje ir jo apylinkėse, bet kadangi šventė nedidelė ir iki jos buvo likusi vos savaitė, daugiausia, ką man galėjo pasiūlyti, tai rezervuoti staliuką. Sedėjau su šituo „variantų sąrašu“ ir negalėjau įsivaizduoti šio mažyčio trijų mėnesių stebuklėlio šventės, besitrinant tarp kitų restorano lankytojų. Ir tuomet pagalvojau, kad žinau puikią vietą, kuri atitinka visus mūsų keliamus reikalavimus. Taip mes su Deimante atsidūrėme Provanso fotostudijoje ir vienbalsiai nusprendėme, kad šventė vyks čia.

Provanso fotostudijoje organizavome jau ne vieną šventę, ši erdvė yra labai tinkama jaukiems šeimos susibūrimams, o svarbiausia, kad kiekvieną kartą, pasipuošusi nauju dekoru, ji atrodo vis kitaip. Šį kartą mums teko ypač paplušėti, kadangi reikėjo pasirūpinti ir tokiais įprastais šventės atributais, kaip stalai, kėdės, indai, įrankiai ir pan. Tačiau buvo verta. Šventė buvo ypač šilta ir asmeniška. Privati erdvė, kokybiškas maistas, kurį mes užsakėme iš pasirinktų tiekėjų, lengva foninė muzika, kuria patys pasirūpinom, maksimaliai individuali aplinka, kurią susikūrėme dekoro pagalba – labiau asmeninės šventės net nebuvo įmanoma įsivaizduoti.

Kai susitikome su Deimante, ji man papasakojo, kad paukščiukai yra jos šeimos sėkmės simbolis, jie lydi ją įvairiose gyvenimo situacijose ir yra glaudžiai susiję su mažylės atsiradimo istorija. Todėl tapo visiškai akivaizdu, kokį simbolį mes naudosime, kurdamos šventės dekoro viziją. Dekoras turėjo būti subtylus ir šviesus, todėl rinkomės švelnias pastelines spalvas – mėtinę ir rožinę. Visuose dekoro elementuose vyravo paukščiukų siluetai, bet jie atrodė tokie neakivaizdūs, kad visiškai nerėžė akies ir neatrodė perkrautai. Labai patiko stikliniai paukščiukai, kurie kabėjo virš saldaus stalo, lygtais vos matėsi, bet suteikė tokio romantiško žavėsio ir net šiek tiek šėlmiško žaismo. Ryškiausi paukščiukai nutupė ant torto. Juos specialiai pasiūvome mažajai Evutei. Tai paukščiukų šeimynėlė iš Deimantės pasakojimų, kuri simbolizavo darną ir šeimyninę laimę.

Paukščiukų tematikai labai tiko mūsų balti inkilėliai, vieną iš jų transformavome į linkėjimų pašto dėžutę. Linkėjimo korteles, pagamintas iš rankų darbo popieriaus su paukščiuko įspaudu, sudėjome į lizdelį. Svečiai mielai surašė savo palinkėjimus ilgiems Evutės metams. Dar viena pramoga svečiams buvo smėlinukų spalvinimas. Ant baltų smėlinukų atspausdinome įvairius linksmus paukščiukus ir pasirūpinome tekstilės dažais. Po tokios kūrybinės valandėlės kai kurie smėlinukai pavirto tikrais šedevrais. Manau, Deimantei smagu buvo puošti savo mažylę ir kaskart prisiminti šaunų laiką, praleistą su artimiausiais žmonėmis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Provanso fotostudija
Fotografė: Diana Zak
Saldumynai: Du Mėnuliai, Soul kitchen ir Beatryčės saldumynai
Užkandžiai: Soul kitchen ir Maisto kalvė
Vintažinės lėkštės: Choco.lt