Žymų Archyvai: floristika

Brandus Provanso stiliaus jubiliejus

Šiemet praleidau visas nacionalines Eurovizijos atrankas, girdėjau tik, kad laimėjo Ieva, bet nežinojau nei dainos, nei visos istorijos. Socialiniuose tinkluose užkliuvo straipsnis apie jos pasirodymą. Susidomėjau, paklausiau dainos ir pritariu Ievai – tai magija. Daina labai stipri, ypač emociškai.  Daina, melodija, balso tembras, net Ievos sentimentalumas ir jauki išvaizda persmeigia kūną ir paliečia iki pat širdies gelmių.  Tie jausmai ir begalinis nuoširdumas išrieda ašaromis. Kartais pagalvoju, kad bijau senatvės. Tikriausiai dažnas jos bijome. Atrodo, kuo toliau, tuo mažiau būsime kam nors reikalingi. Vaikams, darbdaviams, visuomenei. Kol esi jaunas ir energingas, neskaičiuoji dienų, nesureikšmini gyvenimo, ir štai ateina tas laikas, kai gyvenimas eina į pabaigą. Kur aš tada būsiu, ką turėsiu, kaip gyvensiu, ar bus į ką atsiremti.  Man suvirpa širdis kiekvieną kartą, kai gatvėje pamatau laimingą senelių porą, kaip jie eina susikibę už rankučių, kaip jie šypsosi ir žvelgia vienas į kitą. Štai čia yra pats gryniausias nuoširdumas, nes jie jau nieko nebevaidina, nesistengia patikti ar pasikeisti, jie tiesiog myli, tiesiog brangina vienas kitą, tiesiog džiaugiasi, kad turi dėl ko gyventi.  Norėčiau ir aš turėti tokį gyvenimo ramstį, kai pasensiu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Nėriniuotos staltiesės
Persiko spalvos gėlės ir žvakės
Alyvuogių aliejus su rozmarino šakele kaip dovanėlė svečiams
Rozmarino vainikėlis vardo kortelei
Nėriniuoti rėmeliai stalo numeriams
Masyvi floristinė kompozicija virš saldaus stalo
Gražus prisiminimai ir naujos jaukios akimirkos rėmeliuose fotosesijos kampelyje

Paauglystėje, žiūrėdami į trisdešimtmečius, galvojome, kad tai jau „pagyvenę“ tetos ir dėdės. Tačiau, kai patiems sukako 30 ir daugiau, vis dar jaučiamės jauni ir pašėlę. Pažiūrėjusi į mūsų klientus, pradedu tikėti, kad taip bus ir 60-ties. Aušra ir Rimantas žvalūs ir gražūs, jų akys spindi, jie pilni energijos ir noro gyventi tikrąja to žodžio prasme. O svarbiausia, kad nuėję tokį ilgą kelią kartu, jie vis dar myli, gerbia ir jaučia vienas kitą.

Kurdamos šios šventės dekorą, norėjome, kad šventė būtų brandi, solidi, bet tuo pačiu ir labai jauki, juk gimtadienyje dalyvavo patys artimiausi ir mylimiausi žmonės. Aušra ir Rimantas išsirinko Provanso stilių. Provanso stilius ko gero populiariausias mūsų praktikoje. Kiekvienais metais (o kartias net ir po kelis kartus) mes ieškome naujų sprendimų ir idėjų, kaip jį išpildyti ir perteikti vis kitaip. Įdomiausia, kad peržiūrint nuotraukas internete supranti, kad matai tuos pačius vaizdus ir tuomet prasideda kūryba ir asmeninės interpretacijos.  Šį kartą nusprendėme nutolti nuo pastelinio saldumo  ir levandų. Norėjosi, kad Provansas atsiskleistų per natūralumą, gamtos grožį ir aromatą. Todėl dekoro pagrindas buvo gėlės ir prieskoniai. Kadangi šventė vyko rudenėjančioje gamtoje, pasirinkome intensyvesnes ir labai šiltas spalvas. Atrodė, kad saulė, kaip mūsų sąjungininkė, užliejo visą salę ir dar labiau paryškino mūsų sumanymą.

Kai pirmą kartą važiavome į dvarą apsižiūrėti, užsakovė prisipažino, kad jai nepatinka geltonos kėdės ir norėjo jas uždengti. Tačiau man kėdės pasirodė simpatiškos. Spalva gal ir nėra pati geriausia, bet tinkamai priderinus dekorą beveik visada galima sukurti gražų vaizdą, nenaudojant užvalkalų. Tiesą sakant, mano nuomonė yra, kad tuo momentu, kai Jūs užtraukiate užvalkalą ant kėdės, ji basidaro beveidė ir „susilieja su minia“. Kartais nuvažiavusi apžiūrėti šventės vietą net pati iš savęs pasijuokiu. Vos įėjusi puolu apžiūrinėti ir čiupinėti stalus ir kėdes, lendu stalui „po sijonu“ tik tam, kad pamatyčiau kokio dailumo jo kojos ir ar galima jų neslėpti. Tas pats ir su kėdėmis. Jūs net nustebtumėte, kiek įvairiausių unikalių kėdžių yra sodybose ir restoranuose, tad labiausiai nusivylimas apima pamačius paprastas konferencines kėdes, ypač, jeigu jos raudonos, o dekoras pastelinis. Būna atveju, kai tokias kėdes tiesiog keičiame išnuomotomis. Šiuo metu tikrai yra didžiulis pasirinkimas. Tai yra šiek tiek brangiau, negu užvalkalas, bet rezultatas nepalyginamas. Būna, kad kėdės šiek tiek pakoreguoja dekoro koncepciją, nes jų daug, jos užpildo visą salę ir mes negalime jų ignoruoti. Rečiausiais atvejais kėdes visgi aprengiam, „sukišam į maišus“. Nors tenka pripažinti, kad kai kurios šventės vietos turi tikrai gražius užvalkalus, specialiai pasiūtus jų kėdėms su elegantiška kloste ar subtiliu papuošimu. Dažniausiai jie pasiūti iš gero standaus audinio ir yra nebalti, o, pavyzdžiui, pilki, kakaviniai, rausvi.  Nemeluosiu, buvo keli atvejai, kad net turint visai padorias kėdes, norėjosi jas apvilkti, nes užvalkalas buvo dar gražesnis. Tačiau matėme ir nemažai variantų, kai kėdė tapdavo beformiu daiktu įlindusi „į maišą“. Pastebėjau, kad klientai vis dar nori užvalkalų, atrodo, kartais tiesiog iš inercijos, nes nepagalvoja, kad gali būti kitaip. Kita vertus, tai yra mažiausiai rizikingas sprendimas, ypač jeigu dekoro nekūria profesionalas, nes prie baltų kėdžių viskas tiks.

Taigi, šį kartą kėdės liko savo vietoje ir savo gražume. Labai džiaugiuosi, kad pavyko visgi susitarti dėl šito sprendimo, nes kėdės nuostabiai įsiliejo į bendrą saulėtą nuotaiką. Dar vienas gražus sprendimas buvo nėriniai . Visus stalus užklojome gėlėtomis nėriniuotomis staltiesėmis ir tai tiesiog įpūtė Provanso dvasią. Stalų numeriukus sudėliojome į nėriniuotus rėmelius, o saldų stalą papuošė staltiesė su nėriniuotu krašteliu. Vardų korteles sudėliojome į rozmarino vainikėlius. Kiekvienas svečias gavo dovaną – tyro alyvuogių aliejaus buteliuką su rozmarino šakele.

Saldus stalas, kaip visada, buvo šventės akcentas. Virš stalo pakabinome masyvią floristinę kompoziciją, o ir pats stalas sužaliavo. Fotosesijos vietoje įrengėme sieną su rėmeliais. Aušros ir Rimanto idėja buvo, kad svečiai vietoje gėlių atsineštų jų bendrą nuotrauką, būtent tai ir pakuždėjo fotosienos idėją.

Šiltą rudens dieną Narvydiškio dvare rinkosi patys mylimiausi. Jie gardžiavosi kokybišku šviežiu maistu, svaiginosi nuoširdžiais pašnekėsiais ir smagiai leido laiką, prisimindami jaunystę, grojant gyvoms Biplan dainoms. Štai čia, vienoje dvaro salėje, sutilpo visas didžiausias Aušros ir Rimanto užgyventas turtas – tai vaikai, giminaičiai, geriausi draugai, o svarbiausia – tai jie abu, vis dar tokie patys jauni ir mylintys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Šventės organizavimas: Gabija Daugelaitė
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Rita Gudė
Šventės vieta: Narvydiškio dvaras
Maistas ir desertai: Skonio slėnis

Krikštynos botanikos sode

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje)  ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū

Ekologiškas krikštynų dekoras

krikstynu dekoravimas 01

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos turi išliekamąją vertę, todėl skiriame ypatingą dėmesį dekoracijų ilgaamžiškumui ir unikalumui. Dekoracijų gaminimui renkamės netik popierių, bet ir masę kitų patvaresnių medžiagų: audinį, siūlus, medį, metalą, plastiką, stiklą ir kt. Mūsų dekoracijos neretai tampa interjero dalimi, puošia vaikų kambarius ir ilgai sukelia gražius prisiminimus. Kai po kuriuo laiko susitikau Kristijono mamą Rimantę, ji patikino, kad krikštynų dekoracijos vis dar laimingai gyvuoja ir džiugina juos namuose ir per šeimos šventes. Be galo smagu tai girdėti, juk į kiekvieną tokią smulkmenėlę įdedame ir dalelę savęs.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Veltinio burbuliukų girlianda
Individualiai sukurta ir pagaminta vardinė Kristijono girlianda
Pražydęs palinkėjimų medis
Mūsų pagaminti servetėlių žiedai – mazgai
Originalios žvakidės iš pagaliukų
Sausainiai – pelėdžiukai su pienu

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13

Kai kurie žmonės neinvestuoja į dekorą vien dėl to, jog mano, kad tai tuščias pinigų švaistymas arba vartojimo skatinimas – panaudokime šitą madingą išsireiškimą. Šiais laikais, kai ekologija ir protingas vartojimas atkakliai lipa į prioritetų piramidės viršūnę, žmonės susimąsto. Reikia pripažinti, kad iš dalies šitas požiūris yra teisingas. Dalis dekoracijų iš tiesų yra vienkartinės. Dažniausiai tos, kurios yra pagamintos iš popieriaus, taip pat floristika, žvakės, kai kurios specialiai renginiui gaminamos neuniversalios konstrukcijos, tačiau reikia pripažinti, kad sunku įsivaizduoti puošnią šventę be šitų kone pagrindinių elementų. Visa kita paprastai yra niekaip nesusiję su besaikiu vartojimu.

Aš nesu fanatiškai apsėsta ekologijos idėjų. Draugauju su gamta ir puoselėju savo aplinką, tačiau neatsisakau automobilio ir valgau įvairų maistą. Nepaisant to, organizuodama šventes, neretai pagalvoju, kaip sutaupyti, kaip panaudoti turimus resursus, kaip transformuoti vieną dekoraciją į visiškai kitą, naują, nematytą, arba sukurti kažką, kas saugos prisiminimus, arba po šventės turės kokią nors paskirtį kasdieniniame gyvenime.

Kadangi dirbame su individualiais projektais, mes nekaupiame nereikalingų daiktų. Turime tik tuos daiktus, kurie yra universalūs, kurie skirtingose situacijose atrodys kitaip, kurie yra dekoro bazė, o ne jo išpildymas. Su tokiais daiktais galima lengvai laviruoti ir kurti visiškai naujas įdomias vizijas. Neretai dekorui panaudojame daiktus tiesiai iš savo buitinio gyvenimo, arba savo asmeninio arsenalo, interjero, nes tiesiog šiam konkrečiam projektui tas daiktas „žiauriai tinka“.

Dažnai sulaukiame klausimų, kiek ir kokio inventoriaus turime, ir kartais net atrodo, kad tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį klientai renkasi specialistą. Bet tik pagalvokite, kiek pasirinkimo galimybių Jūs prarandate. Investavusi į vazas, žvakides, lėkštes ir pan., norėčiau, kad jos dirbtų ir neštų man pelną, o ne dulkėtų sandėly, taigi bandyčiau jas įsiūlyti kas antram klientui, tad šventės pamažu nejučiom „suvienodėtų“. Tuo tarpu, nuomojant daiktus iš kitų tiekėjų, galimybės yra beribės. Turėdamos patirtį ir puoselėdamos gražius santykius su savo kolegomis, mes jau puikiai žinome, kur galime gauti vienokį ar kitokį daiktą ir tai tikrai nekainuos krūvos pinigų. Aš esu labai aktyvi nuomos šalininkė. Kam pirkti, jeigu kažkas jau tą daiktą turi! Štai dar vienas puikus būdas sumažinti vartojimą ir šventės sąmatą.

Dar vienas triukas, kurį labai plačiai naudojame – tai išsami šventės vietos analizė. Kiekvieną kartą, planuodamos šventę arba jos dekorą, būtinai bent vieną kartą apsilankome šventės vietoje ir smulkiai išstudijuojame, kokį inventorių jie turi. Mums labai patinka atrasti netradicinius daiktus, vietas, baldus ir juos tarsi atgaivinti, prikelti naujai savo misijai. Dekorui ieškome netikėtų sprendimų, išdėstymų. Stengiamės paryškinti visą šventės vietos grožį, o ne jį užgožti.

Sujungus visus šiuos resursus ir pridėjus individualumo su specialiai šventei pagamintomis dekoracijomis, gaunasi puikus rezultatas – šventė, kurios neįmanoma pamiršti ir sunku pakartoti.

Tad džiaukimės pavasariu, puoselėkime gamtą ir kurkime Jūsų šventes drauge!

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Pagrandukas photography
Vieta: Restoranas Green Hall

Žalios vestuvės – botanikos sodas

01

Nors žalia spalva Pantone išrinkta tik 2017 metų vestuvėms, mes, kaip kokie ekstrasensai, jau 2016 metais plačiai šitą tendenciją naudojome. Apskritai žalios ir baltos spalvos derinys mums yra kažkas tobulo. Tai begalinė gaiva, santūri elegancija, minimalistinis perfekcionizmas. Būtent iš šios meilės gimė botanikos sodo tematikos vestuvės, kurių dekoras yra neabejotinai vienas iš mūsų šių metų favoritų.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Fotosiena – botanikos enciklopedija
Gausybė įvairiausių žalumynų dekore beveik nenaudojant gėlių
Dekoratyviniai stalčiukai su floristinėmis kompozicijomis ant saldaus stalo
Spurgų siena
Akvareliniai piešiniai vietoj meniu
Didžiulis kryžiažodis apie jaunuosius

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13

Kristina ir Linas pasirinko netradicinį savo vestuvių formatą. Tai turėjo būti laisva, nevaržoma ir neįpareigojanti šventė be aiškių tradicijų, papročių ir netgi be tikslių sėdimų vietų. Nepaisant to, kad žmonių vestuvėse buvo nemažai (apie 70), tarp jų nemažai ir užsieniečių, Kristina ir Linas nepabijojo vestuves atšvęsti tiksliai taip, kaip jie ir įsivaizdavo – be didelių užstalių, baltų mišrainių ir nakvynės sodyboje. Jų pasirinkimas buvo totaliai modernus ir novatoriškas, kai kurie momentai nustebino net ir mus, pavyzdžiui, kai sužinojome, kad sėdimų vietų prie stalų bus mažiau negu žmonių ir planuojama, kad vakarienei svečiai tiesiog išsibarstys po visą restorano teritoriją. Reikia paminėti, kad ir pats restoranas atitiko sumanymą ir šventės stilistiką. Visas pagrindinis veiksmas turėjo vykti lauke po atviru dangumi, todėl tą dieną ypatingai laikėme kumščius, kad dangus neiškrėstų kokio šlapio pokšto, ir mums pavyko! Gal net kiek persistengėm, nes buvo siaubingai karšta, todėl nuvarvėti galėjo nebent mūsų desertai. Tiesą sakant, šioje srityje turėjome ir praradimų – neištvėrę orų kataklizmų nuo pagaliukų pradėjo kristi cake pops’ai. Švelniai nuslysdavo ir tada pliumpt – stalą jau „puošia“ saldi beformė dėmė. Po akimirkos jie, atrodo, pradėjo kristi visi vienu metu, o mes, kaip tame žaidime vilkas su kiaušiniais, vos spėjome juos gaudyti. Dabar net juokinga prisiminus, nors tada taip neatrodė. Šiaip ne taip kiti desertai atlaikė orų išdaigas, net glazūruotos spurgos, kurioms mes sugalvojome ypač originalų pateikimą – spurgų sieną.

Visi vestuvių dekoro sprendimai sukosi apie botanikos sodo tematiką. Ypač įspūdingai atrodė fotosiena. Tai buvo visiškai utopinė idėja, kurią mes tiesiog užsidegėme įgyvendinti. Didžiulė 1,5×1,5 m siena pavirto tikru botanikos žinynu su augalų pavyzdžiais ir jų lotyniškais pavadinimais. Pradinis idėjos realizavimo planas buvo šiek tiek paprastesnis, tačiau išnagrinėjus orų prognozes, tapo aišku, kad be vandens mūsų egzemplioriai neišgyvens, todėl, likus kelioms dienoms iki šventės teko priimti naują sprendimą. Galiausiai kiekvienam augaliukui įtaisėme atskirą stiklinį mėgintuvėlį su vandeniu. Smagiausia dalis buvo, kai reikėjo visą tą mozaiką sudėlioti, kad kiekvienas augalas atsidurtų savo vietoje. Pagal lotyniškus pavadinimus! Kurių mes šiaip gyvenime, aišku, nemokame. Čia ir prasidėjo darbas su špargalkėmis. Restorano darbuotojai ilgai smalsiais žvilgsniais stebėjo, ko mes ten taip ilgai krapštomės, o kai darbas buvo beveik baigtas, puolė pirmieji fotografuotis. Reikia pripažinti, kad idėja buvo tikrai įdomi ir realybėje atrodė efektingai.

Kitas įdomus sprendimas buvo akvarelinių piešinių panaudojimas dekore. Sužinoję kokie patiekalų ingredientai bus dominuojantys ant užkandžių stalo, juos atvaizdavome tikrais akvareliniais piešiniais. Piešinių girlianda puošė ir saldų stalą.

Atrodo šiose vestuvėse viskas buvo kitaip – svečiams buvo dovanojami autoriniai jaunųjų magnetukai, tortas buvo pjaustomas sodo įrankiais, o spurgos kabėjo ant sienos. Čia buvo vienas iš tų projektų, kai gavę kūrybos laisvę, atsidavėme 200 % ir nuoširdžiai džiaugėmės rezultatu. Dėkojame Kristinai ir Linui už pasitikėjimą.

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Masiulida Media
Vieta: Panama Food Garden
Spaudos dizainas: Artišokas
Akvareliniai piešiniai: Artišokas
Saldumynai: Liu Patty

Vestuvių dekoravimas – kas tai?

01

Kas yra dekoratorius? Tai žmogus, gebantis suderinti spalvas ir išdėlioti vardų korteles? Ar visgi tai profesionalas, menininkas, daugeliu atveju net vadybininkas, kuris mato visumą ir kuria koncepciją? Tai floristas, saldumynų tiekėjas, grafikos dizaineris, fotografas? Ar visgi tai yra žmogus, gebantis suburti ir suvaldyti visų šių specialistų komanda?

Šiandieną, kai rinka yra perpildyta pseudo dekoratorių, kurie mato tik romantiškąją šio darbo pusę ir, norėdami įtikti klientui, siūlo nepagrįstai mažas kainas, o po nuostolingo sezono tiesiog išgaruoja, iškreipdami tikrąjį dekoro suvokimą, sunku nepasimesti ir išsirinkti patikimą profesionalą.

Pavasarį dalyvavau savaitės trukmės dekoravimo kursuose Pietų Tirolyje Italijoje. Iš ten atsivežiau daug įspūdžių, įkvėpimo ir noro tobulėti. Dvi dienas vyko praktiniai užsiėmimai. 15 seminaro dalyvių intensyviai dirbo, kad pasaką paverstų realybe. Šie kursai leido man suprasti dekoro galią ir pakylėjo jį į naują lygį, išplatino galimybių diapazoną. Todėl atsirado natūralus poreikis papasakoti, kokiomis visgi pastangomis gimsta tikrasis dekoras ir kaip neapsigauti, renkantis Jūsų šventės stilistą ir patarėją. Taigi, kviečiu jus pasižvalgyti po mūsų darbo užkulisius ir sužinoti, kokiomis gimsta dekoras.

02 04 05 06 07 08 09 10 11

Tai ką gi daro profesionalus dekoratorius ir kokios yra jo svarbiausios savybės?

Kūrybingumas, originalumas. Profesionalus dekoratorius supranta, kad tai, kas tinka visiems, netinka niekam, todėl jis būtinai nori su Jumis susipažinti. Net jei Jūs patys galvojate, kad nei Jūs, nei Jūsų santykiai nėra kažkuo ypatingi, pokalbio metu dekoratorius būtinai atras bent vieną unikalų išskirtinumą, kuris pavers Jūsų šventę itin asmenine ir jaukia. Dekoratorius paruoš Jums individualų pasiūlymą, parinkdamas geriausias idėjas ir pritaikydamas jas Jūsų poreikiams. Profesionalus dekoratorius neturi šablonų, jis nekopijuoja kolegų ir nebijo būti kopijuojamas, nes nuolat žengia pirmyn ir nesikartoja, nes kitą kartą jis padarys dar geriau. Dekoratorius domisi naujovėmis, seka tendencijas, ieško įkvėpimo užsienio tinklapiuose ir spaudoje, tačiau aklai nekopijuoja gražių paveikslėlių, o piešia savąjį, panaudodamas tik tam tikras idėjas ir elementus ir juos modifikuodamas.

Kvalifikacija ir patirtis. Profesionalus dekoratorius žino pagrindinius stilių ypatumus, spalvų derinius, proporcijas, kompozicijų taisykles, gėlių sezoniškumą. Jis žino įvairias technines gudrybes, kaip pagaminti sudėtingas konstrukcijas ir kur surasti tinkamas medžiagas. Profesionalus dekoratorius išmano ir savo partnerių darbą, nes tik taip jis gali teisingai suformuluoti užduotį. Jis žino, koks keksiukų kremas netinka karštai dienai, koks popierius geriausiai tinka plačiaformatei spaudai, koks audinys – servetėlių siuvimui ir pan. Geras dekoratorius nuolat pildo savo žinių bagažą, ieško informacijos internete, lanko seminarus, ieško naujų kontaktų, perka žurnalus, domisi, kaip dirba kolegos ir konkurentai vietinėje rinkoje ir užsienyje. Kūryboje profesionalus dekoratorius nepripažįsta ribų, jam nėra neįmanomų užduočių.

Planavimas, optimalumas. Pirmiausiai dekoratorius nuvažiuoja į šventės vietą. Būtent šventės vietoje gimsta visi geriausi sprendimai, kadangi yra įvertinama erdvė, techninės galimybės, patalpos stilius, vyraujančios spalvos, atliekami matavimai ir pan. Taip susidėlioja galutinė dekoro vizija, kuri leidžia sudaryti preliminarią sąmatą. Profesionalus dekoratorius visada suras optimaliausią variantą pagal Jūsų biudžetą, pateiks pasiūlymus, kaip galima sutaupyti, kad bendras vaizdas nenukentėtų. Geras dekoratorius įtrauks Jus į kūrybos procesą tiek, kiek Jūs to pageidausite, arba tiesiog leis Jums mėgautis galutiniu rezultatu. Jums beliks džiaugtis akimirka ir grožėtis, o po šventės išlėkti kur nors prie žydrosios jūros ir pratęsti tą euforiją, negalvojant apie išnuomotų daiktų gražinimą ar dekoracijų nurinkimą.

Atidumas detalėms, visuma. Tikrasis dekoras yra tik tuomet, kai visos jo detalės susijungia į vientisą stilių. Dekoratorius tarsi kuria vis naują istoriją, kuri prasideda nuo kvietimo ir baigiasi emocija, kurią kiekvienas išsineša iš Jūsų šventės visam gyvenimui. Viskas iki mažiausios smulkmenos yra kruopščiai apgalvojama, priderinama ir atitinka stilistiką. Geras dekoratorius žvelgia giliau, kuria visumą ir visos jos sudedamosios dalys jam yra vienodai svarbios.

Lankstumas, kokybė. Profesionalus dekoratorius lanksčiai reaguoja į visus Jūsų norus ir poreikius, padeda suvaldyti paniką, tačiau nesiima neapgalvotų sprendimų ir, likus savaitei iki vestuvių, nekeičia koncepcijos iš esmės, kadangi tai gali labai rimtai atsiliepti darbo kokybei. Geras dekoratorius siūlo tik kokybiškus sprendimus ir pasitiki savo profesionalumu.

Atvirumas, komunikabilumas. Rinkitės žmogų, kuriuo Jūs visiškai pasitikėsite, kuris Jus supranta, kelia Jums teigiamas emocijas ir draugiškai bendrauja, tuomet dekoravimo rūpesčiai nekels Jums jokios įtampos ir tikėtina, kad galutinis rezultatas net viršys Jūsų lūkesčius.

Šiuolaikinės šventės jau nebėra vien banketas ir išgertuvės, tai veikiau teatras, pasirodymas, reginys. Taip pat dekoras jau seniai pranoko kaspinėlius, kėdžių užvalkalus ir į vazas sumerktas gėles.  Šiuolaikinių vestuvių dekoro erdvė išsiplėtė iki vieningos šventės koncepcijos, idėjinio mąstymo, kai dekoras sujungia įvairius šventės etapus ir erdves. Tie patys dekoro elementai atsikartoja, kuriant stilizuotą nuotakos rytą, puošiant ceremonijos vietą, ruošiant saldųjį ir net furšetinį stalą, pasitinkant svečius, kuriant fotosesijos vietas. Svečiai, patekę į tokią šventę jaučiasi ypatingai, pakylėtai, tarsi išgyvena naują istoriją ir tampa šios istorijos dalimi.  Dekoras jau seniai nebėra vien estetinis vaizdas, tai emocija, nuotaika, atmosfera. Tai pasaka, kuri yra kuriama būtent Jums ir apie Jus.

P.S. Kitoje mūsų istorijoje būtinai išvysite, kas gi iš viso to gavosi.

Tekstas: Elena Survilienė (artisokas.lt)
Fotografas: Ksenia Lopyreva
Organizatorius: Dekoro mokykla ir dekoratorių tobulėjimo klubas A.Mehedova
Vieta: Pilis Beymont, Italija
Dekoras sukurtas bendromis seminaro dalyvių jėgomis

Stilizuotas saldus stalas vestuvėms vasaros tema

01Teišsipildo visos nuotakų rožinės svajonės! Šį kartą pristatome Jums mūsų labai smagų projektą – saldaus stalo vizualizaciją vasaros tema konkursui Smaližių rojus. Svarstydamos kokį stilių ir koncepciją pasirinkti, nusprendėme pateikti vasarą netradiciškai, aplenkdamos žydinčių sodų ir kvepiančių pievų tematiką. Mūsų vasaros simboliu tapo didelis pūkuotas, gėlėmis pražydęs debesėlis. Jis negąsdina lietumi ir negadina nuotaikos, kaip sunkūs ir rūstūs rudens debesys. Jis tik trumpam užstoja kaitrią vasaros saulę ir dovanoja mums gurkšnelį gaivos ir tyro oro. Lėtai klajodamas po žydrą dangų, jis iš aukštai stebi, kiek stebuklų sukuria ir dovanoja žemei vasara. Kaip žemė nusidažo ryškiausiomis nuostabiausių žiedų spalvomis; kaip paukščiai, upelis, vėjelis ir medžių lapai susijungia į genialiausias melodijas; kaip žmonių veidai nušvinta nuoširdžiausiomis šypsenomis, o įsimylėjėliai užsidega didžiausia aistra. Tiek daug naujų potyrių ir laimingų akimirkų  susijungia į vieną žodį – VASARA.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Didžiuliai gėlių debesėliai
Plokščios stiklinės vazos su cukraus vatos kamuoliais
Desertai permatomose dėžutėse
Šviečiantis stiklinis kubas – torto pjedestalas
Torto smeigtukas – Dangiškai saldu
Debesėlių formos desertų kortelės

02 03 04 05 06 07

Taip lengva kurti stebuklus, kai dirbi kartu su profesionalia komanda. Viskas prasidėjo nuo beprotiškos vizijos padaryti didžiulius debesėlius iš gyvų gėlių. Mane tiesiog apsėdo šita idėja, todėl labai apsidžiaugiau, kai pasitarusi su šauniais Inesos salono floristais, gavau teigiamą atsakymą.

Norėdamos, kad mūsų stalas būtų ypatingai lengvas ir plevėsuojantis, tarsi tikras debesėlis, pasiuvome jam ypatingą beveik permatomą sijoną, apjuostą dailiais nėriniais. Po stalu padėjome ventiliatorių, kuris sukdamasis lengvai kėlė sijono kraštelius, sudarydamas gaivaus vėjelio efektą. Desertų išdėstymui naudojome daug skaidrių stiklinių indų, kad sukurtume nesvarumo iliuziją. Ypatingai įdomiai atrodė stiklinės dėžutės. Prisiminiau savo vaikystę, kai vasarą prisirinkdavome įvairiausių žiedlapių, žalumynų ir užkasdavome juos žemėje, paslėpdamos po stiklo gabaliuku. O paskui atkasdavome ir per stikliuką grožėdavomės nuostabiais gamtos raštais ir deriniais, tai sukeldavo daug gražių emocijų ir skatino vėl imtis kūrybos. Tuos primityvius, bet labai nuoširdžius, natūralaus meno šedevrus vadindavome „paslaptimis“. Būtent šie prisiminimai iš vaikystės ir įkvėpė mane idėjai su stiklinėmis dėžutėmis. Ir štai netikėtumas – į jas paslėpėme netik gėles, bet ir desertus! Netikėčiausiai atrodė mūsų didžiausias šviečiantis kubas, jis tapo puikia pakyla mūsų stalo karaliui – dailiam nėriniuotam tortui. Tortą papuošėme simboliniu smeigtuku „Dangiškai saldu“ – jis, išlankstytas iš vielos, savo lengvumu ir gracija tarsi pritarė bendrai mūsų stalo koncepcijai.

Originalumo ieškojome ir rinkdamiesi saldumynus. Taip ant stalo atsirado dideli saldžios vatos kamuoliai. Kam gi saldi vaza nesiasocijuoja su vasara? Kai lakstydami žaliais parko takeliais pajuntame tą saldų deginto cukraus kvapą, o tas vaizdas, kai mūsų akyse ant pagaliuko susivynioja tikras purus debesėlis, tiesiog užburia. Saldžios vatos „puokštes“ įdėjome į labai įdomios formos plokščias stiklines vazas, kurios irgi sustiprino neaprėpiamos erdvės ir dangaus karalystės efektą. Kitus desertus irgi derinome prie sumanymo stilistikos: švelnios tekstūros tirpstantys burnoje subtilūs morengai, minkštučiai kokosiniai rutuliukai, žavingi sausainių „suvožtiniai“, kaip alternatyva įprastiems keksiukams. Geltona spalva desertuose ir dekoracijose simbolizavo mažą saulės spindulėlį, kuris nevalingai prasiskverbė pro minkštus debesėlio pūkus ir privertė nusišypsoti.

Lengva, puri, švelni, romantiška – štai tokia mūsų vasara, kai norisi nusimesti visus rūpesčius ir basomis pasileisti per svajas. Kai norisi nerti į meilės debesį ir palaimingai jame paskęsti. Kai norisi švęsti gyvenimą!

Elena

Kūrybinė grupė:

Saldaus stalo vizija ir dekoras: Artišokas
Nuotraukos: KarleDru ir Jurgita Lukos
Saldumynai: Elguva gurmanams
Floristika: Gėlių salonas „Inesa“
Indai: C&D style
Stiklinės dėžutės: Bijūnai prie namo

Žiemos vestuvių dekoras

07

Štai ir baigėsi metai. Dar vieni įdomūs, intriguojantys, kupini naujos patirties, netikėtų įspūdžių ir nepabostančios kasdienybės. Tuo metu, kai visi dėlioja skaičiukus, sudarinėja finansines ataskaitas ir dalinasi metų pasiekimais, mano svarbiausias šių metų rezultatas telpa į vieną eilutę: Svajonės pildosi! Nes 2015 metai man buvo tikrų tikriausi troškimų išsipildymo ir tobulėjimo metai su daug naujų „pirmų kartų“, liaupsų ir drąsių žingsnių. Pagaliau ir mane aplankė tas jausmas, kai pradedi daryti tai, kas tave „veža“, kai nebežinai, kada dirbi, o kada tiesiog mėgaujiesi gyvenimu. Kai sprogsti nuo idėjų ir pats susikuri progas jas įgyvendinti, kai klientai tampa draugais, o draugai – klientais. Kai pagauta įkvėpimo, padarau daugiau, negu reikia tiesiog todėl, kad nemoku kitaip. Kai sulaukiu įvertinimo ir tai priverčia judėti pirmyn ir daryti dar geriau.

Naujuosius metus pradedame su ypatinga staigmena – tai mūsų pirmasis straipsnis žurnale „Vestuvės“. Kartu su gausia ir labai talentinga kūrybine komanda specialiai žiemos numeriui sukūrėme stilizuotą fotosesiją, į kurią įdėjome savo gražiausias mintis apie žiemos vestuves.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Mūsų įkvėpėjas – paukštis kardinolas
Aukščiausios klasės konditerijos stebuklai – Sugamour desertai
Netikėtų sprendimų ir rafinuotos elegancijos kupina fotosesijos vieta – restoranas Dine
Orchidėjomis pražydęs medis – ypatingas salono „Pas Lidiją“ kūrinys
Aukštos kokybės Villeroy&Boch ir Imdeco indai
Žiemiškos, trapios ir labai subtilios desertų kortelės
Vardų kortelės po stikliniu gaubtu
Unikalūs veltinio ir kailio papuošimai

01 02 04 03 c10ad682-98be-4602-91fb-0e630ff6a8c4 06 09 08 10 11

Kurdami fotosesijos dekoro viziją, norėjome, kad joje atsispindėtų visos mūsų gražiausios mintys apie žiemą, tokią įnoringą ir nenuspėjamą. Kailis, veltinis, savo spalvotų drabužių nebetekusios nuogos medžių šakos, tyras baltumas, žvakių šiluma, medinių dekoracijų jaukumas – visi šie elementai mums iškalbingai atskleidžia žiemos paslaptį. Sniego baltumo kailis, tarsi nerūpestingai numestas ant senovinės komodos, sukuria pusnų efektą, kuriuose svajingai paskęsta indai ir desertai. Stikliniai indai atrodo tarsi ledo luitai, ant kurių išsirikiuoja modernūs, aukštos kokybės konditerijos kūriniai, atkartojantys dekoro elementus ir spalvas, pasižymintys įdomiomis formomis ir originaliais sprendimais. Stalo vidury pražysta didelis medis, o gėlių kompozicijos sudygsta baltuose inkilėliuose. Vardo kortelės slepiasi po permatomais stikliniais gaubtais. Kiekvienas iš jų yra papuoštas unikalia kailio ir veltinio kompozicija. Galiausiai visą dekoro sumanymą gražiai apjungia ir išryškina mažas dailus akcentas. Tiesą sakant, jis ir buvo mūsų šito projekto įkvėpėjas – ryškus raudonas paukštis, vadinamas kardinolu. Pasitempęs, solidus, gyvas ir nenuobodus, tiesiog tobulai atsiskleidžiantis baltame žiemos fone. Jis pagyvina dekorą ir suteikia jam išskirtinumo, jaukumo. Raudoni akcentai atsikartoja ir kituose dekoro elementuose, tačiau labai saikingai. Norėjome, kad vaizdas išliktų šviesus ir gaivus. Pasirinktos aptakios formos, ugningi akcentai ir elegantiškas subtilumas leido mums sukurti tikrą žiemos pasaką, kur šaltukas ne kanda, o švelniai glosto. Kompozicijoje susipynė klasika ir modernas, dabartis ir ateitis, jaukumas ir prabanga. Valsą šokančios snaigės, jaukus šurmulys, mylimi ir brangūs žmonės harmoningai užpildys mūsų viziją ir susijungs į tobulą žiemos vestuvių iliuziją.

Kūrybinė grupė:

Idėja ir dekoras: Artišokas
Fotografė: Karle Dru
Vieta: Restoranas „Dine“
Desertai: Sugamour
Floristika: Salonas „Pas Lidiją“
Serviravimo lėkštės: Villeroy&Boch
Saldaus stalo indai: Imdeco
Kailio aksesuarai: Rasa Norkevičienė

Mažos vestuvės šeimos rate

01

Šį sezoną ypač žaviuosi mažomis jaukiomis šventėmis. Smagu, kad žmonės vis labiau pradeda suprasti ir vertinti grožį. Šios vestuvės buvo ypatingos. Nepaisant to, kad buvo švenčiama labai siaurame pačių artimiausių šeimos narių rate, jaunieji nepašykštėjo į vestuvių biudžetą įtraukti ir dekoravimo paslaugą. Vos 12 svečių prie šventinio vestuvių stalo, plaustas nuostabioje vietoje ant ežero kranto su vaizdu į Trakų pilį, ir, svarbiausia, jaunieji – tokie skrajojantys, atsipalaidavę ir įsimylėję.

Mūsų mylimiausi akcentai:
Baltos sapnų gaudyklės
Ilga gėlių girlianda ant šventinio stalo
Vardų kortelės – nuotrauka butelyje
Dekoruotos jaunųjų taurės
Garbanota jaunosios puokštė

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13

Reda tiksliai žinojo kokių nori vestuvių – baltų, kupinų lengvumo, romantikos, švelnaus subtilumo, tarsi basomis kojomis braidytum minkštu smėliu ir kvėpuotum saldžiu meilės aromatu. Štai tokį paveikslą sau nusipiešiau po mūsų pirmojo susitikimo. Jaunavedžiai spindėjo tokia nuotaika, kad norėjosi pasileisti plaukus, susirasti negyvenamą salą kokioje Karibų jūroje ir kartu su brangiausiais žmonėmis atšokti vestuves tiesiog ant auksinio smėlio po atviru dangumi. Būtent šitas paveikslas mane lydėjo per visą pasiruošimą šiai šventei. Šios išskirtinės, netradicinės vestuvės privertė pažvelgti į tą šventę nauju rakursu. Atrodo, kaip vestuvės gali apsiriboti tik vakariene su šeima… Bet kai pagalvoji, kaip iškilmingai ir stilingai ši idėja buvo įgyvendinta, lieka tik natūralus susižavėjimas tokiu pasirinkimu.

Kai vestuvės yra švenčiamos atviroje erdvėje be atsarginio plano netikėtų gamtos išdaigų atveju, širdyje nuolat kirba nerimas ir oro prognozių tikrinimas tampa prioritetiniu kiekvieno ryto darbu, net svarbesniu už kavos puodelį ir sumuštinį. Kai vestuvės vyksta plauste ant ežero kranto, nerimas padvigubėja. Tačiau mums pavyko prisišaukti saulę. Tai buvo ta vienintelė saulėta diena tarp daugelio lietingų prieš ir po, todėl džiaugsmui nebuvo ribų. Viskas pavyko puikiai, kaip ir planavome. Plaustą iškabinome įvairaus dydžio stikliniais indeliais su pamerktomis gėlėmis, nes to labai norėjo jaunoji. Tiesą sakant, visas mūsų dekoro planavimas prasidėjo nuo šios idėjos, kurią Reda nusižiūrėjo pas mūsų koleges – mergaites iš Dega Rūtos. Ji tą idėją tiesiog įsimylėjo, todėl privalėjome ją įgyvendinti. Tačiau pagrindiniu akcentu tapo baltos sapnų gaudyklės. Reda norėjo, kad vestuvės turėtų šiek tiek bohemiško prieskonio, tad sapnų gaudyklės šį norą išpildė.

Per visą šventinį stalą nusitęsė ilga gėlių girlianda, pilna įvairių baltų gėlių, tarp jų ir didelių garbanotų bijūnų. Iš baltų bijūnų buvo padaryta ir nuotakos puokštė, paprasta, bet tuo pačiu metu labai lengva ir romantiška, kaip tas mažas pūkuotas dėbesėlis sekundei paslėpęs kaitrią saulę ir padovanojęs gaivos gurkšnį. Štai tokiomis lyrinėmis nuotaikomis vyko pasiruošimas šioms neeilinėms vestuvėms, atrodo viską norėjosi apgaubti paslapties ir lengvumo skraiste – kvietimus, meniu, vardo korteles. Pastarosios buvo pateiktos ypač originaliai – jaunoji surinko svečių vestuvių nuotraukas ir mes jas patalpinome į butelius, tai tarsi žinutė iš praeities, atkeliavusi iš už beribio jūros ir laiko horizonto. Vardų kortelės kartu buvo ir dovanėlės svečiams, tarsi nauja senos gražios istorijos interpretacija trumpam grąžinusi jiems jaunystę ir laimingiausios dienos prisiminimus. Net neabėjojame, kad tai tapo ir penas šiltiems šeimyniniams pokalbiams, skanaujant gurmanišką maistą ir mėgaujantis sodriais gėrimais ir gyva muzika. Štai taip jaukiai, šiltai, ypatingai…

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Foto genijai
Šventės vieta: Apvalaus stalo klubas
Kvietimai ir dekoracijos: Artišokas
Floristika: Pas Lidiją

Ryškus 55 metų jubiliejus.

01

Kas pasakė, kad 55 jubiliejus turi būti niūrus ir pilkas! Kad sulaukę brandaus amžiaus žmonės turi įsispausti į rėmus ir pasidaryti nuobodūs! Šiandien mes laužome visus stereotipus ir šį gražų jubiliejų nuspalviname ryškiausiomis spalvomis, juk vasara, juk pats jėgų žydėjimas, juk dar tik pusė gyvenimo nugyventa!

Mūsų mylimiausi akcentai:
Ryškių avietinių servetėlių ir dryžuoto takelio kontrastas
Gurmaniška dovanėlė kiekvienam svečiui – macarons iš Ali šokoladinės
Įvairiausių spalvų ir žiedų kompozicijos ant plonos stiklinės kojelės
Kvapnios kavos pupelių pripildytos vazos ir desertų indeliai
Keksiukai puodeliuose
Spalvota sausainių puokštė

02 03 04 05 06

Šventėje dalyvavo tik patys artimiausi žmonės, todėl labai norėjosi, kad ji būtų jauki ir miela. O kas gali būti smagiau nei kavos puodelis ir gardus desertas linksmai besišnekučiuojant su brangiausiais žmonėmis. Būtent tokią atmosferą ir siekėme sukurti – kupiną sodrių spalvų, mielų detalių ir artumo akimirkų.

Kadangi jubiliatė labai mėgsta kavą (tai jau yra ne vien įprotis, bet labiau jos gyvenimo būdas), pagalvojome, kad kavos tema čia ypač tiktų, tačiau norėjosi pateikti ją šviežiai, išvengti įprastų rudos ir kreminės spalvos dėrinių. Tuo labiau, kad šventė vyko vidurvasarį, kai savo nuostabius žiedus išskleidžia gražiausios gėlės. Ružava, oranžinė, geltona, avietinė, žalia… Atrodo tiek daug spalvų, kad yra rizikuojama „užsimarginti“, bet jos taip draugiškai susijungė į vieningą ansamblį, kad beliko tik džiaugtis sukurta nepakartojama nuotaika.

Stalo akcentu tapo dryžuotas takelis, jis nusitęsė per visą stalo ilgį ir elegantiškai sugulė ant grindų, sukurdamas stilingą kontrastą visoms ryškioms spalvoms. Per vidurį išsidėstė grakščios stiklinės kojelės su įvairiaspalvėmis puokštėmis, o kiekvienas svečias gavo po gardžią dovanėlę iš Ali šokoladinės. Specialiai šiai šventei buvo pasiūtos ryškios avietinės servetėlės, jos sukūrė efektingą kontrastų žaismą su dryžuotu takeliu ir suteikė stalui dar daugiau išraiškingumo.

Užrašas rėmelyje prie saldaus stalo kvietė pasimėgauti gardžia kava ir saldumynais kartu su jubiliate Lucija. Tiramisu skonio keksiukus sudėjome į dailius puodelius. Gausiai išpurkšti grietinėle jie atrodė tarsi didelis turtingas kavos desertas. Desertų indus pripildėme kavos pupelių, tad kavos aromatas švelniai pasklido ir apgaubė visą patalpą. Ypač netikėtai ir įdomiai atrodė sausainių puokštė, „pamerkta“ į kavos pupeles. Sausainių gėlės atkartojo gėlių atvaizdus ir spalvas popierinėse dekoracijose.

Šventė buvo linksma ir triukšminga, tai dar kartą patvirtino, kad dekoro sprendimas buvo teisingas ir padėjo sukurti tinkamą nuotaiką.

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Dekoracijos: Artišokas
Fotografas: Robertas Ria photography
Šventės vietą: Tores Bravoras restoranas
Tortas ir keksiukai: Liu Patty
Kiti saldumynai: Kukumuku, Šokolado meistrai
Macarons: Ali šokoladinė

Jūrinės Arijaus krikštynos

kvietimas__

Šios šventės istorija prasidėjo beveik prieš metus, kai jaukiai įsitaisęs mamos pilvelyje, pasaulį išvysti ruošėsi mažas žmogutis, be galo mylimas ir laukiamas. Ruošdamiesi šiam ypatingam įvykiui, nusprendėme pasidaryti šeimos fotosesiją, o kadangi buvo suplanuotos atostogos prie jūros, neliko abėjonių, kad ji bus jūrinė. Tuo labiau, kad jau seniai buvau nusižiūrėjusi nuostabią fotografę Jurgitą, kuri puikiai pažįsta pajūrį ir turi savitą, labai man artimą, stilių. Dabar, kai pagalvoju, viskas tarsi susiję, nors nebuvo nei specialiai galvota, nei režisuota.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Originalūs kvietimai – plaukiantys laiveliai
Didelis kartoninis laivas
Vardiniai mediniai laiveliai – linkėjimų kortelės
Nuostabios hortenzijų ir vėdrynų puokštės
Vaisių laiveliai
Šokoladiniai inkarai ant keksiukų
Pyragėliai – jūriniai mazgai

01 02 03 04 05 06 07 08 11 12 14 15

Šventės įkviepimu tapo originalūs kvietimai – laiveliai. Man taip patiko šita idėja, kad vien dėl galimybės ją realizuoti buvo pasirinkta būtent ši krikštynų tema. Kadangi medinių laivelių patys neišdrožtume, tapo tikru iššūkiu surasti tokius pačius užsidegusius bendraminčius, kurie imtųsi šios avantiūros. Juk laiveliai turėjo būti netik dailūs, bet ir plaukti! Dar kartą įsitikinau, kad auksarankių Lietuvoje netrūksta, o tai leidžia ir toliau fantazuoti ir įgyvendinti beprotiškiausias idėjas.

Nepavargsiu kartoti, kad, planuojant vaiko šventę, pirmiausiai reikia įsiklausyti ir atsižvelgti į vaiko norus, pomėgius ir šiuo klausimu visai nesvarbu, koks yra vaiko amžius. Krikštynų dieną Arijui buvo viso labo 9 mėnesiai, bet tai nesutrukdė jam džiūgauti ir mėgautis šia nuostabia švente būtent todėl, kad ji buvo subalansuota ir orientuota pirmiausiai į jį.

Žiemą kartu su mažyliu pradėjome lankyti labai įdomų, naudingą ir, be abejonės, beprotiškai smagų 7 intelektų kursą Kūdikių akademijoje. Štai tuomet ir paaiškėjo, kokia veikla teikia sūneliui didžiausią džiaugsmą. Vos tik prasidėdavo muzikinė pamokėlės dalis, mažylis netvėrė savo kailyje, krykštavo, smarkiai makalavo kojytėmis ir rankytėmis. Tuomet ir pagalvojau, kad geriausia pramoga mažyliui per jo didžiąją šventę bus asmeniškai jam skirtas koncertas. Labai džiaugiuosi, kad atradau kapitoną Flintą. Tiesą pasakius, nebuvau girdėjusi jo kūrybos iki tol, bet tai buvo tik privalumas, nes norėjosi kažko šviežesnio nei „Musė“. Be to, kad kapitonas idealiai tiko mūsų jūrinei temai, jis taip puikiai užvedė visus mažus, ir net suaugusius svečius, kad šventė įgavo visai kitokį atspalvį – iš mielo jaukaus pasisėdėjimo virto trankiu vakarėliu su skambiomis dainomis, linksmais šokiais ir nuoširdaus juoko doze. Vaikai su tėveliais lankstė balionus, darė Arijui savo pieštų „nuotraukų“ albumą, dūko ir šokinėjo kartu su energingu kapitonu. Arijus irgi sudalyvavo nuo pradžios iki paskutinio koncerto akordo nepaisant savo miego tvarkaraščio. Dar prieš sekundę akytes trynęs mažylis, akimirksniu atsigavo ir pilnai įsitraukė į linksmybes.

Dar viena pramoga vaikams buvo didžiulis kartoninis laivas, kurį vaikai galėjo spalvinti ir net įlipti į vidų. Šventės pabaigoje laivas nušvito ryškiausiomis spalvomis ir kvietė visus į spalvotą Arijaus kruizą. Dideli šventės svečiai irgi gavo po laivelį, juos turėjo nuspalvinti ir kitoje pusėje parašyti savo nuoširdžius linkėjimus „tolimai Arijuko gyvenimo kelionei“. Tuos pačius laivelius panaudojome ir kaip vardo korteles. Susodinimo planas buvo dekoruotas mažais inkariukais, kurie kvietė prisišvartuoti savo vietoje. Pagrindiniai šventės dekoro elementai – laiveliai, inkarai atsikartojo visame dekore, net krikšto drabužėlio kišenėje slėpėsi minkštutis laivelis.

Saldusis stalas buvo tarsi mažas uostas: apelsininiai laiveliai plaukė želė bangomis, krovininiai laivai buvo pripildyti įvairiausių uogų ir vaisių, o pats didžiausias ir gražiausias laivas garbingai įsitaisė šventinio torto antrame aukšte.

Gražus teminis dekoras, linksmas koncertas, puikus oras ir pakyli svečių nuotaika pavertė šventę nuostabia pasaka, kurią aš dar ilgai su didžiausiu malonumu ir pasididžiavimu seksiu savo mažyliui.

Išduosiu paslaptį, kad net ir tai dar nėra pasakos pabaiga, nes savo pirmąjį gimtadienį mažasis jūreivis švęs ne kur kitur, o gražioje saloje prie šiltos jūros. Ir vėl šaunus sutapimas!

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vardinė pakaba: Artišokas
Fotografas: Karle Dru
Saldumynai: Kukumuku, Tie kepėjai
Muzikinė programa: Kapitonas Flintas
Krikšto drabužėliai: Puku puku, RZ style&fashion