Žymų Archyvai: fotosesijos kampelis

Vestuvės dvare

Kai pasakau, kad myliu savo klientus, dažnas šypteli. Kažkodėl visiems atrodo, kad šiuose žodžiuose nėra nuoširdumo.  Pamenu po Agnės ir Simo vestuvių važiavome mašinoje ir mane, matyt pirmą kartą, taip sąmoningai aplankė šitas jausmas.

Kas yra meilė klientui? Iš kur ir kodėl ji atsiranda? Juk susitikę pirmą kartą, mes esame visiškai nepažįstami. Tiesą sakant, viskas labai paprasta. Tiesiog ateina teisingi žmonės. O tas šiltas prisirišimo jausmas atsiranda bendravimo metu, kurio tikrai netrūksta, kuriant gražiausią gyvenimo įvykį kartu.  Susirašinėjimai, detalių derinimai, susitikimai prie kavos puodelio. Net nepajunti, kaip giliai tie nauji, atrodo, atsitiktiniai žmonės, įstringa į širdį. Tiesa, manau, kad atsitiktinumų nebūna, kiekvienas įvykis ar žmogus neša mums savo žinutę ir nuspalvina mūsų gyvenimą nauja spalva. Man visi mano klientai yra ypatingi ir brangūs. Visus juos perleidžiu per savo sielą, nes nieko nedarau paviršutiniškai. Todėl kalbėdama apie mūsų švenčių asmeniškumą ir individualumą, įdedu į tai gilią prasmę, o ne šiaip švaistausi standartinėmis frazėmis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Svyranti sodri nuotakos puokštė
Desertų stalas knygų spintoje
Skulptūros gėlių kompozicijoms
Personalizuotas vaško antspaudas
Dominuojanti ryški raudono vyno spalva
Itin asmeniškas fotosesijos kampelis su šeimos nuotraukomis
Originalus užrašas Agnės ir Simo vestuvės ant atverstų knygų lapų

Dažniausiai jau per pirmą susitikimą supranti, kurie žmonės yra „tavo“. Tiesą sakant, neretai tai būna aišku net vos gavus užklausą. Džiugu, kad kuo toliau, tuo mažiau atsiranda „pasiklydėlių“. Tai reiškia, kad skleidžiame teisingą žinutę ir pritraukiame teisingus žmones, kuriems yra artima mūsų filosofija. Smagu suvokti, kad daugelis klientų rašo būtent mums, o ne tiesiog ieško variantų.

Labai svarbus yra pirmasis susitikimas. Tuomet pasidaro visiškai aišku – atsirado ryšys ar ne. Kartais po susitikimo aš tiesiog suprantu, kad žmonėms nereikia mūsų lygio paslaugų, jiems yra svarbūs visiškai kitokie dalykai. Visą laimė, kad klientai pajaučia tą patį ir mūsų keliai natūraliai išsiskiria. Mes jau seniai nebesivaikome kiekvieno kliento, nes žinome, kaip dirbame ir kokią vertę sukuriame. Ramiai paleidžiame tuos, kuriems su mumis nepakeliui, kad atlaisvintume vietą tiems, kurie nuoširdžiai mumis tiki ir įsileidžia į savo gyvenimą.

Daryk gerai, arba nedaryk visai – šiuo principu vadovaujuosi visur ir visada, todėl kiekviena šventė man yra ta vienintelė ir nepakartojama, į kurią įdedu dalelę savo širdies.

Agnė ir Simas buvo vieni iš tų nuostabiųjų jaunavedžių, su kuriais nesinorėjo skirtis. Praėjo vestuvės, o galvoje sukosi tik viena mintis – kaip gaila, kad jau baigėsi, nes pasiruošimo procesas buvo grynas malonumas. Linksmi ir laisvai bendraujantys, žinantys ko nori ir įsiklausantys, su jais visada buvo smagu susitikti ir tiesiog porą valandų prapliurpti. Pokalbių temos keitė viena kitą ir atrodė, kad laiką leidi su smagiais bičiuliais.

Savo vestuvėms Agnė ir Simas išsirinko Vasaknų dvarą. Tai nėra tas tikrasis mūsų įsivaizduojamas senovinis dvaras su gilia istorija ir autentika. Tai verčiau gana šiuolaikiškas dvaro variantas, tačiau tai šykštu nesumenkina jo didybės. Dvaras turi didžiulę teritoriją ir plačias erdves viduje. Medis, akmuo ir išskirtiniai kalvystės gaminiai – visa tai kūrė nepakartojamą dvaro atmosferą. Norėdami ją sustiprinti dekorui pasirinkome netradicinį sprendimą floristines kompozicijas daryti gipsinėse skulptūrose.

Specialiai vestuvėms Agnė ir Simas pasigamino savo asmeninius antspaudus su inicialais, tad mes juos panaudojome vardų kortelėms ir susėdimo planui padailinti. Stalus pavadinome įvairių dinastijų, gyvenančių šiame dvare, vardais. Tai buvo labai simboliška ir neįprasta.

Kadangi jaunieji norėjo, kad pas juos viskas būtų kitaip, originalūs sprendimai tiesiog tryško ieškant dekoro variantų.  Apėję visą dvarą,  svarstėme, kaip mes suskirstysime zonas. Galvoje ėjo minčių karavanas. ir tada aš pamačiau didžiulę knygų spintą. Čia bus saldus stalas! Visi pažiūrėjo į mane didelėmis akimis. Dvaro administratorė skubėjo pranešti, kad niekada dar niekas nėra daręs čia saldaus stalo, bet, mano didžiulei laimei, neprieštaravo. Saldus stalas taip harmoningai įsipaišė į tą  nišą, kad atrodė kitaip ir negalėjo būti. Tas pats nutiko ir su fotosesijos kampeliu. Nusprendėme, kad jis bus lauke. Nors ir turėjome planą B, labai norėjosi, kad sumanymo nereikėtų keisti. Pilnas simbolikos, nostalgijos ir gražių prisiminimų, jis tapo šilčiausia ir jaukiausia vestuvių vieta.

Oras turėjo didelę įtaką ir dar vienam neeiliniam sumanymui. Jaunieji turėjo pasirodyti svečiams netradiciniu būdu – atplaukti valtele. Tai buvo labai gražus sumanymas, kuri irgi pavyko įgyvendinti.

Būti įdomiems ir netradicinėms visada yra didelis iššūkis, bet kartu ir didžiulė laimė, nes taip gimsta išskirtinės ir nesuvaidintos emocijos, kurių neįmanoma pakartoti. Manau, Agnė ir Simas tai žino geriausiai.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Vasaknų dvaras
Fotografė: Lapė Baltoji
Saldumynai: Vanilinis dangus
Grafikos dizainas: Artišokas

Krikštynų tema – Pirmasis skrydis

Aš esu keliautoja. Negaliu ramiai gyventi, kol neturiu lėktuvo bilieto, net jeigu pati kelionė įvyks tik už pusmečio. Svarbu, kad yra ko laukti.  Niekada nebijojau skristi lėktuvu. Vaikystėje su šeima daug skraidydavome “į pietus”. Tarybinėje Lietuvoje tėvai gaudavo keliones į Krymą, Jaltą, Anapą, Sočį. Įdomu, kad prisimenu visus tuos pavadinimus ir su jais yra susijusios pačios nuostabiausios emocijos, bet jos yra taip giliai sugulusios prisiminimuose, kad kartais suabejoju jų tikroviškumu, kol neatsiverčiu vaikystės albumo. Dievinu šitas nuotraukas, kiekvieną kartą jos sugrąžina mane į laimingą vaikystę. Atrodo, kaip seniai tai buvo. Ar šita mergaitė, patempusi lūpą, nes pusbrolis neužleido vietos ant didelės kailinės meškos, galėčiau būti aš?
Tėvai jau ankstyvoje vaikystėje įskiepijo man poreikį keliauti. Nepaisant to, kad aš tikrai negimiau turtuolių šeimoje, atostogos visada būdavo šventas reikalas.
Vėliau prasidėjo kelionės po Europą. Mano tėtis buvo autobuso vairuotojas, kartais jam išpuldavo įdomios turistinės kelionės ir jis kartu pasiimdavo mane. Taip aš, pavyzdžiui, apsilankiau Formulės 1 varžybose Vengrijoje.
Kelionių įspūdžiai yra vieni iš ryškiausių vaikystės prisiminimų, todėl kelionės iki šiol yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Tokią meilę pasauliui noriu įskiepyti ir savo vaikams, todėl su jais pradėjome keliauti nuo pačių mažiausių dienų ir visas atostogas planuojame kartu.
Šiais laikais pasaulis pasidarė atviresnis. Kelionės nebėra labai didelė prabanga ar egzotika. Pigios oro linijos sukūrė platesnes galimybės keliauti ir pažinti pasaulį. Pamenu, kai po vestuvių suplanavome kelionę į Kanarų salas. Atrodė kaip kažkas nepaprasto. Kanarų salos,wow! O dabar Tenerifė yra viena iš ko gero labiausiai lietuvių pamėgtų salų, ypač žiemą. Laikai keičiasi, keičiasi galimybės, tik noras keliauti išlieka toks pat stiprus.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Dangiškas fotosesijos kampelis
Specialiai šventei suprojektuoti ir surinkti lėktuvėlių modeliukai
Lėktuvėlis su debesyse išraitytu Jokūbo vardu
Krikštynų palinkėjimai ant medinių lėktuvėlių
Teminė smeigtukų kompozicija ant torto
Sausainiai – linksmi debesėliai
Oriniai morengai ant pagaliukų debesėlio formos
Medinis stoveliai su besisukančiais debesėliais stalo kompozicijoms

Ši šventė susikūrė “skubos tvarka”, nes užsakymą suderinome, kai iki krikštynų buvo likusios nepilnos 2 savaitės. Tačiau kartais ekspromtas būna net labai sėkmingas, svarbu operatyvumas. Šiuo atveju labai pagelbėjo ir partnerių lankstumas, nes lėktuvėlių modeliukai buvo gaminami pagal individualų užsakymą.

Jokūbas labai mėgsta žiūrėti į dangų ir fiksuoti praskrendančius lėktuvus, taip ir gimė šita krikštynų istorija, kurios simboliu tapo medinis senovinis lėktuvėlis, pasiklydęs tarp debesų.

Šventė prasidėjo Jokūbo namuose. Ten šventiniams pusryčiams ir pasiruošimui rinkosi patys artimiausi. Jokūbo mamytė Lina norėjo, kad kieme įrengtume teminį fotosesijos kampelį, kur ir įvyktų pagrindinė krikštynų fotosesija. Būtent fotosesijai buvo panaudotas išskirtinis, specialiai pagal mūsų vizualizaciją pagamintas lėktuvo modeliukas. O kur yra lėktuvas, ten negalima apsieiti  be didelių pūrių debesų ir žydros beribės padangės. Tiesa, mūsų padangė turėjo ribas, ji įsikūrė ant Jokūbo namo pievos tarsi mažas dangaus lopinėlis. Jokūbo mama norėjo, kad fotosesijos kampelyje aiškiai matytųsi, kokia proga yra svenčiama, todėl mes sugalvojome papuošti mūsų dangų užrašu iš debesų „Jokūbo krikštynos“. Įkvėpti šitos idėjos, nusprendėme ją atkartoti ir saldaus stalo dekore. Virš stalo pakabinome mažesni lėktuvėlį, kuris „danguje“ nupiešė Jokūbo vardą.

Visas saldaus stalo dekoras buvo švelnus, orinis ir dangiškai žydras. Debesėlių motyvas atsikartojo net ir saldumynuose. Vaikus ypač sužavėjo mieli besišypsantys sausainiai, pūrūs, oriniai morengai ir keksiukai su debesėlių kepure. Ant saldaus stalo atsirado ir mūsų sumanytas palinkėjimų rėmas. Maži mediniai lėktuvėliai ir minkštučiai debesėliai išsidėliojo ant akvarėle tapyto žydro fono, vėlgi nupiešiant aiškias paralėles su fotosesijos kampeliu kieme. Svečiai rašė palinkėjimus ant lėktuvėlių ir siuntė juos „į dangų“.

Jokūbo mamytė Lina ir pati labai šauniai įsijautė į pasirinktą tematiką. Kiekvienas svečias gavo po mažą lėktuvėlį iš veltinio, kurį turėjo įsegti į savo drabužį. Tiesą sakant, net pati neįsivaizdavau, kaip efektingai tai galėtų atrodyti. Būtent tokios mažos mielos detalės ir sukuria šventės nuotaiką ir vientisumą. Kita staigmena svečiams buvo specialiai šventei pagaminta Jokūbo pirmųjų metų „kelionė“. Maža į delną telpanti knygutę, mėnesis po mėnesio pasakojo Jokūbo pirmųjų gyvenimo metų istoriją. Šventės pabaigoje kiekvienai šeimai dar atiteko daili teminė dėžutė su specialiai iš Vilniaus atvežtais ypatingo skonio Liu Patty keksiukais, tad svečiai tikrai galėjo pasijusti labai svarbūs ir mylimi. Esu tikra, kad laimingi svečiai dar ilgai prisimins šitą šventę su jos puikiai sukurta atmosfera ir nuoširdumu.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Floros simfonija Kaune
Fotografas: Saulės pieva
Saldumynai: Liu Patty, Soul kitchen, Kukis
Spaudos dizainas: Artišokas

Balerinų gimtadienis

Praėjusiais metais dukra labai užsimanė lankyti baletą. Tačiau aš kaip „racionalus suaugęs žmogus“ greitai sumečiau, kad ji jau tam PER SENA! 9 metų pradėti lankyti baletą – kokia nesąmonė! Mano kvailas, niekuo nepagrįstas stereotipas nugalėjo prieš vaiko svajonę ir ryžtą. Galiausiai įrašiau ją į šiuolaikinio baleto studiją. Man atrodė, kad tai „protingas“ tarpinis variantas, kurį ji tikrai patemps, nes prieš tai porą metų lankė gimnastiką. Dukrai visai patiko, tačiau tai nebuvo baletas, toli gražu. Tuo tarpu man atrodė, kad pasielgiau teisingai. Sunku įsivaizduoti mano nuostabą, kai vieną dieną grįžusi iš mokyklos dukra informavo, kad pati susitarė nueiti į baleto mokyklos peržiūrą. Mokslo metų vidury. Baletą jau senokai lankė viena iš jos klasiokių ir dukra nusprendė pabandyti savo jėgas pas jos šokių vadovę. Negaliu net nupasakoti, kokio dydžio buvo mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, kai ją priėmė į tą pačią grupę su senbūvėmis.

Kartais mes „protingi suaugusieji“ pakliūname į savo pačių stereotipų pinkles, kad ir kokie lankstūs ir šiuolaikiški mes manome esą. Vaikai yra drąsūs ir spontaniški, jie nedėlioja priežaščių ir pasekmių grandinių, jie tiesiog svajoja ir siekia savo tikslų. Jie tiesiog nori išbandyti save įvairiausiose srityse, o jeigu nepavyksta, juda toliau. Mums reikėtų to pasimokyti iš mūsų vaikų.

Kaip tik įsirutuliuojus mūsų baleto reikalams, susitikome su Deimante, mano mylima kliente. Artėjo Evutės 2 gimtadienis ir mes svarstėme, koks jis turėtų būti. Norėjosi kažko labai mergaitiško, švelnaus, ir šiek tiek romantiško. Deimantė papasakojo, kaip Evutei patinka šokti ir dėvėti pūstus sijonėlius, taigi man viskas labai puikiai susidėliojo. Mažųjų balerinų tematika pasirodė idealiausias sprendimas ir Deimantei ši mintis irgi labai patiko.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Deimantinio dygsniavimo sienelės kaip saldaus stalo fonas
Miniatiūriniai „puantai“ gėlių vainikėlyje
Teminiai sausainiai
Cake pops su puantų papuošimais
Veidrodiniai balerinų siluetai floristinėse kompozicijose ir desertuose
Mediniai stalo įrankiai su batuku imitacija
Dideli balerinų siluetai su pūstais sijonukais
Dailios vaikiškos bambukinės kėdutės 
Gėlių „pieva“ po saldžiuoju stalu
Rožiniai staliukai
Pūstų sijonukų kampelis
Juostelių „lietus“ fotosesijai

Prasidėjo svarbiausia pasiruošimo dalis – šventės vietos paieška. Norėjosi šviesios ir tvarkingos erdvės, primenančios baleto studiją. Išsirinkome jogos studiją SHANTI. Įsikurusi paskutiniame daugiabučio aukšte, erdvi, šviesi, apsupta panoraminiais langais – atrodė, kad radome idealią vietą. Vaizduotėje jau susikūrė nuostabus būsimos šventės paveikslas. Pradėjome ruošti dekorą, kol vieną dieną sulaukiau studijos vadovo skambučio, kad studija laikinai uždaroma, kol susiras naujas patalpas. Iš pradžių pagalvojau, kad jis juokauja, paskui, kad persigalvojo dėl nuomos, nes nebuvo lengva su juo dėl to susitarti. Galiausiai, patikrinusi visus socialinius tinklus, supratau, kad tai tiesa. Likome be išsvajotos šventės vietos likus vos porai savaičių iki šventės. Ir viskas prasidėjo iš naujo. Apvažiavusi masę baleto, šokių, jogos ir foto studijų, supratau, kad padėtis graudoka. Praradus idealią vietą sunku buvo susitaikyti su prastesniu variantu. Vienintelė vieta, kuri paliko gerą įspūdį, buvo naujausia dar dažais kvepianti Neli Beliakaitės baleto akademija. Vos įėjus į studiją, mus įsupo baleto dvasia, todėl neliko jokių abejonių.

Evutės gimtadienio dekoras buvo švelnus ir subtilus. Gausios floristinės kompozicijos, grakščios balerinos, puantai. Labai gražiu dekoro akcentu ir saldaus stalo fonu tapo deimantinio dygsniavimo sienelės. Jos suteikė dekorui rafinuotumo ir elegancijos. Lengvai krentančios atlasinės juostelės suformavo vietą svajingai fotosesijai. Atrodo tiek nedaug reikia, kad gautųsi tobulos teminės nuotraukos. Mažylėms suruošėme balerinų garderobą. Pūsti sijonukai dailiai išsirikiavo ant specialiai pagamintos kabyklos.

Gimtadienis prasidėjo trumpu balerinos pasirodymu. Netrukus jai į pagalbą atėjo aktorė „netikra balerina“ ir prasidėjo linksmybės. Kadangi vaikučių nebuvo daug, į smagią veiklą įsitraukė ir tėveliai. Aktyvius žaidimus keitė ramesni. Mergaitėms įrengėme kūrybinį kampelį. Kiekviena gavo po drobę su balerinos siluetu. Užduotis papuošti baleriną puošniu sijonuku mergaitėms pasirodė itin smagi, jos entuziastingai įsitraukė į kūrybos procesą. Balerinos pasipuošė karoliukais ir blizgučiais, tiesą sakant, blizgučiais pasidabino ir pačios dailininkės, nuo to užsiėmimas tapo tik dar džiaugsmingesnis.

Šventės kulminacija tapo mažųjų balerinų pasirodymas, jas specialiai pakvietėme pašokti vieną šokį. Mergaitės labai jaudinosi, bet pasirodė puikiai. Tas subtilus vaikiškas drovumas ir didžiulės pastangos sužavėjo visus svečius. Kadangi gimtadienį šventė maža mergaitė, sąmoningai nekvietėme didelių profesionalių šokėjų. Norėjosi, kad šventės pabaiga būtų švelni ir jaudinanti.

Nors kiekvieną šventę organizuojame su didžiule meile ir atsidavimu, tai vienas mano mylimiausių projektų. Akimirkos, kuriomis negaliu pasisotinti, prie kurių norisi sugrįžti vėl, ir vėl, ir vėl.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Neli Beliakaitės baleto studija
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio programa: Mažasis genijus
Mažųjų balerinų pasirodymas: Baleto mokykla Polėkis

Teminės vestuvės Žvaigždėtas dangus

Ar gali būti kažkas romantiškiau nei žvaigždės? Šios vestuvės buvo planuojamos lėtai, bet labai užtikrintai. Mes stropiai dėliojome detales, kad jos visos atitiktų bendrą šventės koncepciją ir sukurtų tobulą nuotaiką. Vestuvių planavimas prasidėjo nuo dekoro vizijos. Jaunoji aiškiai žinojo, kokių spalvų ir simbolikos ji nori savo šventėje, ir taip mes ilgainiui nukrypome į žvaigždes, į kosmosą, į begalinę romantiką.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Rožinė jaunosios suknelė
Auksinės žvaigždutės, kurios lydėjo jaunuosius visos fotosesijos metu
Susėdimo planas pagal zodiako ženklus
Svečių vardai išlankstyti iš auksinės vielos
Žvaigždžių spiečiai vietoj žvakių
Saldaus stalo fonas – auksinis mėnulis su jaunųjų vardais
Žvaigždžių voratinkliai
Kosminis tamsiai mėlynos ir rožinės spalvos derinys
Didžiuliai debesys fotosesijos/sveikinimų kampelyje

Vestuvės vyko pačiomis pirmiausiomis rugsėjo dienomis. Dabar, kai vasara nebėra vasariška, o ir rudenį nestinga orų staigmenų, sezonas nebeturi reikšmės. Svarbiausia būti pasiruošus, kad netyčinis lietus taptų smagiu nuotykiu, o ne šventės griovėju.

Kai pirmą kartą nuvažiavome apsižiūrėti sodyboje, pasirodė, kad ten mažai vietos, tačiau dabar tai atrodo kaip didžiausias privalumas, nes pavyko sukurti be galo jaukią ir asmeninę šventę, kokios ir norėjo jaunavedžiai. Vestuvių eiga buvo pakankamai tradicinė, tačiau detalės ir individualios smulkmenos pasakojo savo naują išskirtinę istoriją. Viskas prasidėjo po ceremonijos, kai užsukę į balionų parduotuvę, išlėkėm iš ten nešini auksinių žvaigždučių puokšte, kuri lydėjo mus visos fotosesijos metu. Kadangi norėjome, kad nuotraukos būtų modernios, jaunatviškos ir ryškios, fotosesijai pasirinkome spalvingas senamiesčio ir Užupio gatveles. Neturėdami kažkokio labai tikslaus plano, čia patyrėme tikrą atradimų džiaugsmą.

Kuriant vestuvių dekorą, labai svarbu atsižvelgti į šventės vietos specifiką. Sodyba Provansalis ypatinga tuo, kad visas veiksmas pasidalina į dvi sales. Iš pradžių maniau, kad tai trūkumas, bet teisingai sudėliojus akcentus, supratau, kad galima įdomiai sužaisti su erdvėmis. Taip gimė dekoro koncepcija. Pagrindinėje salėje, kur stovėjo stalai, nusprendėme sukurti jaukų žvaigždėtą vakarą. Minimalūs spalvoto apšvietimo sprendimai ir vietoj žvakių naudojami lempučių spiečiai po gaubtu padėjo sukurti tikrą žvaigždėtos nakties iliuziją. Išskirtinė detalė, kuri sužavėjo visus svečius, buvo iš auksinės vielos išlankstyti vardai. Nemeluoju – neliko nei vieno, svečiai noriai juos nešėsi namo, kaip prisiminimą. Svečius susodinome pagal zodiako ženklus, kad būtų smagiau bendrauti ir pralaužti pirmuosius ledus.

Kitoje salėje įsikūrė teminis saldusis stalas ir pramogų zona. Saldaus stalo fone nakties pinklėse susipainiojo žvaigždės, o jaunųjų vardai suspindėjo auksiniame mėnulyje.

Norėjome, kad kiekvienas svečias pasijustų pakylėtas iki debesų, todėl fotosesijos/sveikinimų kampelyje įrengėme didžiulę debesų konstrukciją. Tai buvo puiki atrakcija, laukiant jaunųjų ir smagi teminė vieta įsiamžinti su svečiais. Šį sezoną pastebėjau, kad jaunavedžiams neretai kyla klausimas, ar reikalingas „dirbtinis“ fotosesijos kampelis. Tiesa sakant, mes niekada nesiekiam, kad ši zona būtų skirta išskirtinai tik pozavimui. Todėl dažniausiai vengiame paprastų foto sienų. Mes norime, kad fotografavimuisi skirta vieta būtų interaktyvi ir daugiafunkcinė, todėl ją įrengiame kaip poilsio zoną arba palinkėjimų kampelį, jaunavedžių nuotraukų galerija ir t.t. Tačiau dažniausiai visgi būtent šioje gražioje, temiškai išpildytoje vietoje yra priimami svečių sveikinimai. Nuotraukos su svečiais yra neišvengiama kiekvienos šventės dalis. Dažniausiai jos yra labai panašios, tai geriau jau vienodai gražios, negu tiesiog vienodos, prisiglaudus prie kokios nors ne itin reprezentatyvios sodybos sienos.

Šventė buvo kupina magijos ir nenuobodžios romantikos. Pasakyti, kad svečiai liko sužavėti, tai nieko nepasakyti. Ilona ir Michail – nepataisomi svajotojai, nuoširdžiai tikiu, kad visos jų svajonės išsipildys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių planuotojai:  Artišokas 
Fotografas: Vita Tamoliūnė
Kvietimai/vestuvių kanceliarija:  Artišokas
Nuotakos suknelė: Oksana Dorofeeva
Šukuosena ir makiažas: Olga Vasilevičė
Jaunikio kostiumas: Sunset fashion
Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Pobūvio vieta: Sodyba Provansalis
Vestuvių vaišės: Kristinos pobūviai
Saldumynai: Liu Patty
Tortas: Nėlė
Renginio vedėjas: Aleksandras Kanaevas
Pirmasis šokis: sokiukursai.lt,  mokytojas Arūnas

Krikštynos botanikos sode

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje)  ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū

Pirmasis gimtadienis

Ar verta švęsti pirmąjį gimtadienį? Šitą klausimą tenka dažnai išgirsti. Abejonių būta visokių, bet didžiausia yra ta, kad vaikutis „nieko nesupranta ir nieko neprisimins“. Juk atrodo metinukui kiekviena diena yra šventė. Jis kaip tik išgyvena ryškiausią savo gyvenimo epopėją. Tyrinėdamas pasaulį, jis džiaugiasi kiekvienu savo mažyčiu atradimu ir ieško smagių nuotykių. Kartais mums net sunku įsivaizduoti, koks jau turtingas gali būti metinuko pasaulis. Šiuo laikotarpiu jau labai aiškiai formuojasi vaiko asmenybė. Atsiranda nuotaikos ir jų kaita, vaikas pradeda reaguoti į aplinką ir daryti išvadas. Būtent todėl reikia stengtis, kad mažylį supanti aplinka būtų saugi ir teigiama, o pozityvios emocijos gerokai viršytų visas nesėkmes. Specialiai vaikučiui surengta smagi šventė – yra tikra pozityvios energijos bomba, svarbu tik pasirūpinti, kad šventė atitiktų vaiko būdą ir būtų jam komfortiška.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gyvi triušiukai fotosesijos kampelyje
Raštuota fotosesijos kampelio siena
Dailūs mūsų sukurti medžiaginiai zuikučiai – dovanėlės vaikams
Didžiulis vainikas – saldaus stalo akcentas
Maži vainikėliai – lėkščių papuošimai
Macaroon – zuikučiai
Macrame takelis
Gėrimų vėžimėlis
Didžiuliai balionai su žalumynų girliandomis

Žaidimų kambarys ar kukli vakarienė namuose, tuntas vaikų ar tik patys artimiausieji, šventės vedėjas ar mamos sugalvotos atrakcijos – gimtadienio scenarijų turi padiktuoti jubiliatas. Svarbiausia sąlyga rengiant pirmąjį vaiko gimtadienį, kad jam būtų patogu. Rinkitės vietą, kuri jam puikiai pažįstama ir joje jaučiasi jaukiai. Kvieskite tuos svečius, kurie mažyliui kelia tik teigiamas emocijas. Šventę renkite tuomet, kai vaikelis bus pailsėjęs ir nusiteikęs žaisti. Nepersistenkite su programa, pirmasis gimtadienis turėtų būti labiau pasyvi šventė, nes mažylis gali pervargti. Ko gi reikia sėkmingam pirmųjų metų gimtadieniui?

GIMTADIENIO VIETA. Siūlau į šventei tinkamos vietos paieškas pažvelgti drąsiau. Jei šventė šiltuoju metų laiku, kodėl nepasirinkus ramios aikštelės miške? Jei mažylis lanko kokį nors būrelį, galima bandyti įsiprašyti ten – vieta bus puikiai pažįstama ir papildomos įtampos nekels. Galima rinktis ir žaidimų kambarį arba restoraną, tik svarbiausia pasirūpinti, kad erdvė būtų privati, kad mažylį suptų tik pažįstami, artimi žmonės, nes matydamas būrį nepažįstamų žmonių jis gali sunerimti arba išsigąsti. Organizuodami Evutės gimtadienį, mes ieškojome šviesios, nepekrautos, modernios erdvės su skaniu maistu ir šiuolaikiniu požiūriu, todėl Čiop čiop restoranas atitiko visus mūsų poreikius.

SVEČIAI. Evutės gimtadienyje svečių buvo nemažai, tačiau visi jie buvo šeimos nariai arba labai artimi bičiuliai. Visus ji gerai pažinojo, su jais praleidžia nemažai laiko, todėl tą dieną ji puikiai jautėsi būdama dėmesio centre. Metukų vaiko pasaulyje pagrindinę vietą užima suaugusieji, iš jų jis mokosi, gauna rūpestį ir meilę, todėl gausus meilės antplūdis gimtadienio proga, jam yra geriausia dovana.

TRUKMĖ.  Gimtadienio puota neturėtų trukti ilgai, geriausiai – dvi-tris valandas. Jei šventė ilgesnė, mažylis gali pervargti, o gimtadienis pasibaigti ir ašaromis. Kitu atveju vertėtų pasirūpinti tinkama vieta poilsiui ar net miegeliui. Evutės gimtadienio pradžią jau iš karto derinome su jos dienotvarke, todėl nuotaikos buvo puikios.

GIMTADIENIO DEKORACIJOS. Pirmasis žodis, mėgstamiausias žaisliukas ar lankomo būrelio elementai – visa tai gali įvairių dekoracijų pavidalu nugulti ne tik ant šventinio stalo. Forminiai kepiniai pagal šventės temą, kvietimai svečiams ar dovanėlės jiems po šventės, užduotys ar net teminė šeimos apranga – visa tai kuria ne tik šventinę nuotaiką, tačiau ir jaukią aplinką vaikui: matydamas, pavyzdžiui, visur atsikartojantį jo mėgstamiausio pliušinio žaisliuko atvaizdą jausis kur kas smagiau. Visa tai gali vienyti viena spalva ir stilistika. Organizuodamos Evutės gimtadienį svarstėme įvairius dekoro variantus, tačiau pasilikome prie labiausiai artimo – tai zuikutis – mylimiausias Evutės pliušinis žaislas, su juo ji miega ir leidžia dienas. Todėl net nekilo abejonių, kad būtent jis turėjo tapti šventės akcentu. Viskas gražiai susidėliojo – pavasaris, artėjančios Velykos ir mažas pūkuotas padarėlis, be galo švelnus ir mielas. Jauku ir labai mergaitiška. Dekorui pasirinkome gaivius pavasario žiedus – narcizus, tulpes, vėdrynus. Saldaus stalo akcentu tapo didžiulis vainikas. Lėkštes papuošė mažyčiai vainikėliai, kurie sugrojo pavasarį gražiausiomis natomis. Atskirai paruošėme gaiviųjų gėrimų barą, kuris irgi pražydo žaluma ir pavasario žiedais.

GIMTADIENIO SCENARIJUS. Pirmasis gimtadienis – simbolinė šventė, per kurią vaikiški žaidimai persipina su ypatingą simbolika ir reikšmę turinčiais suaugusiųjų užsiėmimais. Per pirmojo gimtadienio šventę dažnai rašomi linkėjimai jubiliatui. Kadangi palinkėjimų netrūko Evutės krikštynose, šį kartą pasirinkome kitokį formatą – pažadų korteles. Kortelėse jau buvo surašyti įvairūs rimti ir šmaikštūs pažadai ir visi šventės dalyviai traukė po vieną. Tai tapo labai linksma pramoga, neįtikėtina, kaip daugelis pažadų taikliai atiteko jų savininkams.
Puiki pramoga šventės dalyviams – pirmųjų metų laimėjimų dienoraštis. Juos įamžinome ant didelio popieriaus lapo sužymėjus ir nuotraukomis iliustravus visus Evutės metus su faktais ir datomis: kada atsisėdo, kur nukeliavo, kiek dantukų išaugino, pirmieji žingsniai, pirmieji pomėgiai ir kiti šeimai svarbūs atsiminimai. Pirmieji metai gausiausi laimėjimų. O mes visus juos taip greitai pamirštame. Toks metraštis – ne tik pramoga svečiams, bet turi ir išliekamąją vertę – jį derinome prie mažylės kambario interjero.
Kadangi šventėje buvo nemažai suaugusių, scenarijų apgalvojome taip, kad jis būtų visiems įdomus, Čiop čiop studija jau pati iš savęs yra puiki pramoga, kadangi maistas gaminamas atvirai ir švečiai gali dalyvauti šiame procese. Gardžią vakarienę praturtino nuostabūs saksofono virtuozo garsai.
Puiki simboliška pramoga tapo vazonėlių spalvinimas. Norėjome, kad kiekvienas išsineštų gabalėlį pavasario į savo namus ir, augindamas gražią gėlelę, prisimintų mažąją Evutę. Ši pramoga puikiai tiko ir pačiai jubiliatei. Jai, ir kitiems vaikučiams, specialiai pasiuvome dailias prijuostes, kad spalvinimas būtų švarus ir stilingas.
Šventė neapsiėjo ir be smagios fotosesijos. Jai įrengėme specialią erdvę – žalią gardelį su ryškia raštuota sienele, didžiuliais helio balionais ir neapsakomo meilumo gyvais triušiukais. Kiek buvo džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems!

Ideali gimtadienio diena – tai mažos, kas metus kartojamos tradicijos, nuoširdus dėmesys vaikui ir kokybiškas laikas, praleistas su šeima ir draugais. Tebūnie šventė – gimtadienio kulminacija, bet stebuklai ir šventinė nuotaika turi prasidėti vos pramerkus mažas akytes. Tai universali taisyklė, švenčiant ne tik pirmąjį, bet ir visus kitus vaiko gimtadienius. Juk kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis laukia tos gimtadienio pasakos. Geriausia, ką galima tądien padovanoti savo vaikui – laikas kartu, tačiau nepamiršti ir apie tai, kad vaikui be galo svarbi yra šventė su tortu ir dovanomis, juk ta ypatinga diena, kuri priklauso TIK jam, yra vos kartą per metus.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: ArtiŠokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Desertai: Soul Kitchen
Spaudos dizainas: Artišokas

Pantone reikšmė švenčių dekoravime

Neseniai seminarui buvau paruošusi labai išsamią prezentaciją apie 2017 metų dekoro tendencijas. Seminarą atėjo pasiklausyti ir mano sesuo, kuri kaip tik šiais metais ruošiasi savo vestuvėms. Kokia didžiulė buvo mano nuostaba, kai grįžtant namo po renginio ji paklausė: „O kas yra Pantone ir kodėl tu taip greitai prasukai šitą skaidrę?“ Pagalvojau, iš tiesų, ties ta skaidre tik numykiau, kad tai tik priminimas, nes jau visi viską žino, ir keliavau toliau. Kartais net į galvą nešauna, kad nuotakos – tai ne dekoratoriai ir, nors jos ir braido Pinterest’o ir Google’o pakrantėmis, jos neįmirksta taip giliai, kad aiškintųsi apie Pantone ir kitokias mūsų profesines subtilybes.

Kiekvienais metais sekame Pantone naujienas, tačiau niekada nesivadovaujame jomis aklai. Kita vertus visada atsiranda bent viena šventė, kuriai tos spalvos tiesiog idealiai tinka. Klientė norėjo rožinių akcentų, o aš nuvažiavusi į restoraną pamačiau nemažai žydrų interjero elementų. Taip ir gimė idėja sujungti abi spalvas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Penkiašakės žvakidės – saldumynų stovai
Nėriniuotų baltų ir stiklinių indų ansamblis saldumynų išdėstymui
Didelis akvarelinis plakatas – Olivijos krikštynos su gyvų žalumynų rėmeliu
Gėlių gausa senovinės komodos stalčiuje
Ypatingai mielos rankų darbo akvarelinės dėžutės svečių dovanėlėms
Linkėjimų paštas rėmelyje
Didžiulės popierinės gėlės fotosesijos kampelyje
Olivijos pirmųjų metų metraštis

Kas gi yra tas Pantone? Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai tai pačiai spalvai yra priskiriami skirtingi pavadinimai? Aš su tokiomis situacijomis susiduriu kasdien ir tai net visiškai normalu, nes spalvos turi aibę atspalvių, o ir žmonės mato ir įsivaizduoja spalvas labai skirtingai. Įvardijusi pavyzdžiui floristei, grafikos dizainerei ir konditerei, kad aš noriu tos pačios mėtinės spalvos, gausiu tris visiškai skirtingus rezultatus. Viena iš jų bus labiau žydra, kita – labiau žalia, o trečia šitų dviejų spalvų mišinys. Kaip raidės žodžiuose, ar natos melodijoje, taip ir Pantone spalvų kodai yra sukurti tam, kad mes visi šnekėtume ta pačia spalvų kalba.

Praėjusio amžiaus viduryje kompanijos Pantone pagrindinė veikla buvo spalvų lentelių kūrimas grožio industrijos ir medicinos srityse. Kompanijos įkūrėjas Gerbertas Lourensas suvokdamas, kad spalvų palėtė yra labai skirtingai interpretuojama, sukūrė inovatyvų spalvų grafiką Pantone Matching System ir standartizavo šitą sistemą. Pantone nėra unikali ir vienintelė organizacija, kurianti spalvų standartus, yra dar NCS, RAL ir kt., tačiau būtent Pantone yra populiari ir žinoma visame pasaulyje.

Spalvų institutas Pantone (Pantone Color Institute) – tai įmonės Pantone tyrimų centras, kuris ir stebi spalvų tendencijas ir jų pokyčius bei įtaką įvairioms gyvenimo sritims: mados industrijai, poligrafijai, interjero dizainui, reklamai, kinui ir pan.

2000 metais atsirado naujas apibrėžimas „Color of the Year“ – „Metų spalva“. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį Pantone skelbia, kokia spalva ar atspalvis bus madingiausias ateinančiais metais. Yra manoma, kad spalva nėra atsitiktinė. Ją išrenka remiantis metų aktualijomis, kultūrine ir socialine visuomenės raida, spalvų naudojimo tendencijomis įvairiose srityse. Pastaraisiais metais tapo labai madinga stebėti Pantone prognozes. Tai daro kiekvienas save gerbiantis kūrėjas – grafikos dizaineris, floristas, dekoratorius ir pan. Net didžiausi skeptikai nepraleidžia pro akis Pantone rekomendacijų. O prie ko čia šventės? Iš esmės, tai visiškai nereiškia, kad staiga visi turi draugiškai įsimylėti kažkokią konkrečią spalvą. Vestuvės, ar kita šventė yra absoliučiai individuali, kuriama specialiai Jums tik vieną kartą gyvenime, todėl reikia pirmiausiai pasiklaiuti savo intuicija ir nesivadovauti primestomis teorijomis. Kita vertus, tai savotiškas žaidimas, galimybė ieškoti naujų derinių, kurti naujas inspiracijas, todėl, jeigu tik tai nesikerta su Jūsų gyvenimo svajone, kodėl gi nebūti madingam.

Norėjome, kad Olivijos krikštynų dekoras būtų švelnus ir mergaitiškas, todėl nusprendėme nuspalvinti šventę akvareliniais dažais pagal madingiausią praėjusių metų Pantone paletę – Rose Quartz ir Serenity. Abi šitos spalvos puikiai susijungė floristiniuose sprendimuose ir šventės kanceliarijoje. Norėjome, kad saldusis stalas būtų šviesus ir lengvas, todėl naudojome tik baltus ir stiklinius permatomus indus. Stalo fonui pasirinkome didelį akvarelinį plakatą, įrėmintą žalumynų girlianda. Kiekvienas svečias gavo atminimo dovanėlę, kurią mes dailiai supakavome į mūsų pagamintas dėžutes su vardo kortelėmis.

Olivijos krikštynos vyko Kaune, restorane Svarstyklės. Vietiniai sako, kad kažkada tai buvo labai madinga vieta įvairioms šventėms, šiuo metu šiek tiek pamiršta, tačiau krikštynoms, manau, puikiai tinkanti, nes yra jauki, turi nemažą terasą, kurioje galima įrengti puikų fotosesijos kampelį ir organizuoti vaikų žaidimus, o vidiname kieme vaikai gali smagiai lakstyti ir dūkti kartu su net iš Vilniaus atkeliavusiomis smagiomis pasakų fėjomis.

Svečiai negailėjo komplimentų ir mūsų sukurtam fotosesijos kampeliui, jis puikiai atspindėjo visą šventės stilistiką, o vakarėlio eigoje atliko net kelias funkcijas, pabuvęs ir poilsio zona ir vaikų žaidimų erdve. Tai buvo jauki ir elegantiška vidurvasario šventė.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Mantas Gričėnas fotografija, Artišokas
Vieta: Restoranas Svarstyklės
Spaudos dizainas: Artišokas
Pirmųjų metų metraštis: Artišokas
Tortas: Liu Patty
Saldumynai: Soul kitchen
Popierinės gėlės: Dekū

Krikštynos Palangoje ant jūros kranto

krikstynu dekoravimas 01

Kartais pavydžiu sau savo darbo. Žinau, kad pavydi ir kiti, tik priežastys skiriasi. Dažnai išgirstu: „Koks nuostabus darbas, tiek grožio aplinkui, visos tos smulkmenėlės, gėlytės, bantukai, tiesiog idilija“. Tikiu, kad iš šono taip ir atrodo, ypač, kai juodas darbas visada lieka už kadro. Bet aš visai ne apie tai. Aš apie emocijas. Apie tas tikrąsias, nuoširdžias, kai darbas jau baigtas ir aplanko toks neapsakomas gėris.  Arba, kai peržiūri nuotraukas ir supranti, kad tu esi tų pagautų laimingų akimirkų dalimi. Mes dovanojame emociją savo klientams ir tai yra labai vertinga dovana. O mes patys tomis emocijomis gyvename ir tai dažnai atsveria visą nuovargį ir stresą, kurį tenka patirti planuojant ir organizuojant šventes, kuriant dekoracijas. Nes į kiekvieną šventę įdėdame širdį ir sakau tai visiškai nuoširdžiai ir sąžiningai.

Mariaus ir Mats krikštynos buvo iš tų švenčių, kurias prisiminus užlieja šilumos banga. Šių krikštynų organizavimas ir dekoravimas atnešė pačias geriausias emocijas ir jos yra gyvos iki šiol. Saulė, jūra, be galo graži Dovilės šeima, laimingi vaikai ir nuoširdūs žmonės. Tokioje aplinkoje krikštynų šventė lengvai tampa vienu ypatingiausių gyvenimo įvykiu.

Mūsų mylimiausi dekoravimo akcentai:

Lietuviški sodai kaip dekoro elementas
Tautiniai raštai šventės tekstilėje

Tautinė juostelė kaip servetėlių dekoracija
Išraiškingos saulėlydžio spalvos
Mediniai vardiniai dėbesėliai ant saldaus stalo
Dovanėlės svečiams – maišeliai su gintaru
Medinis dėbesėlis su aitvarų formos palinkėjimų kortelėmis
Multifunkcinė poilsio zona ant smėlio
Aitvarų gaminimas kaip pramoga vaikams

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13 krikstynu dekoravimas 14 krikstynu dekoravimas 15

Dovilė gyvena Prancūzijoje, jos vyras nuostabiai galantiškas ir žavus prancūzas, o vaikučiai nepamiršta savo šaknų ir dažnai aplanko močiūtę Lietuvoje. Šventėje dalyvavo svečiai iš viso pasaulio, todėl Dovilė norėjo, kad šventė būtų maksimaliai lietuviška, kad atvykę svečiai pajustų tikrąją lietuvišką dvasią, susipažintų su jos istorija ir tradicijomis, paragautų lietuviškų patiekalų. Būtent todėl meniu puikavosi baltoji mišrainė ir net šaltibarščiai, o ant saldaus stalo netrūko tokių skanėstų, kaip žagarėliai, varškės spurgos, tinginys, karvutės saldainiai ir, aišku, medaus tortas. Dekore mes irgi naudojome tokius įdomius elementus, kaip tautinė juostelė ir sodai. Norėjome tradicijas pateikti moderniai, todėl tradicinius lietuviškus elementus paleidome per geometrinių figūrų prizmę. Dekore buvo naudojamos liaudyje pamėgtos ir mums visiems artimos medžiagos – tai molis, linas, šiaudai, gintaras. Pasirinkome ryškias saulėlydžio spalvas – oranžinė, geltona, raudona. Ypač gražiai jos „sužydėjo“ floristinėse kompozicijose.

Kad šventė būtų tikrai vaikiška ir smagi, dekorą ir visą šventės koncepciją užbaigė aitvarai. Nors ir ne lietuviški, jie puikiai papildė mūsų geometriją ir atnešė daugybę džiaugsmo mažiesiems dalyviams. Viskas prasidėjo nuo kvietimo. Jis buvo ypatingas ir net interaktyvus. Šalia kvietimo į kiekvieną dėžutę įdėjome paruoštuką aitvaro gamybai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek buvo įvairių bandymų, kol mes suradome audinį (ne celofaną!), kuris būtų tinkamas skrydžiui. Pagaminti butaforinį aitvarą galima iš bet ko, o pagaminti gražų aitvarą, kuris skraidytų, patikėkite, tai tikras iššūkis. Visi svečiai buvo informuoti, kad kvietimą privaloma atsinešti į šventę. Kadangi vaikai šnekėjo skirtingomis kalbomis, mes patys paruošėme aitvarų gaminimo pamokėlę. Ant mūsų pagamintų karkasų vaikai tvirtino audinį iš kvietimo, o tada sekė smagiausia dalis – aitvarų dekoravimas. Vaikai margino savo aitvarus įvairiausiomis spalvomis ir kabino ilgąsias uodegas iš raštuotų juostelių. Pagaminę aitvarus, mes visi lėkėme prie jūros jų išbandyti. Aitvarai kilo, bet, aišku, jie taip sklandžiai nekabojo ore, kaip tikrieji – iš parduotuvės. Kadangi tai numatėme, turėjome ir 2 tikrus aitvarus, tad džiaugsmo netrūko. Smagu buvo žiūrėti, kaip tokia bendra veikla, kuriai nereikia žodžių, suartina vaikus, kurie net nesupranta vienas kito.

Oras buvo puikus. Planuodami šventę gryname ore, visada rizikuojame. Šiuo atveju turėjome atsarginį variantą, lietaus atveju šventė persikeltų iš terasos į restorano vidų. . Bet visgi buvo ir tokių sumanymų, kurie visiškai priklausė nuo palankių oro sąlygų. Pavyzdžiui, Dovilė labai norėjo, kad šalia terasos ant smėlio atsirastų jauki lounge zona su pavėsiu, kad būtų galima parelaksuoti, arba galėtų pažaisti vaikai. Idėjų, kaip padaryti pavėsį buvo įvairiausių. Norėjosi, kad tai būtų kažkas neįprasto ir nematyto, todėl pavėsinės nuomos idėją iš karto atmetėme. Atkartodami visą aitvarų ir geometrinių figūrų koncepciją, pavėsį sukonstravome patys. Rizikavome! Bet rezultatas nenuvylė. Tiesa sakant ši zona gavosi tokia smagi, kad atliko ir fotosesijos kampelio funkciją.

Šventės pabaigoje buvo didelių burbulų atrakcija. O paskui visi bėgome statyti smėlio pilis ir maudytis! Kokia nostalgija apėmė! Saulė, jūra, VASARA…

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Jurgitos dizainas
Šventės vieta: Chateau Amber Vila
Sodai: Etno idėjos

Teminės vestuvės Alisa stebuklų šalyje

vestuviu-dekoras-01

Šį sezoną pradėjome pasakiškai tikrąja to žodžio prasme. Dabar, kai sezonas jau baigėsi, pagalvojau, kad praktiškai neturėjome klasikinių vestuvių. Šiek tiek apmaudu, nes ir čia tikrai turėtume erdvės pasireikšti. Kita vertus, pas mus ateina be galo įdomūs žmonės, originalūs ir nenuobodūs, sudarantys mums visas sąlygas kurti ir kelti sau iššūkius. Šios vestuvės buvo būtent vienas iš tokių įkvėpiančių projektų.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Sąmanų stovai su kabančiomis gėlių kompozicijomis
Susėdimo planas ant mažų durų imitacijos
Didžiulis tortas su teminiais piešiniais
Gyvi balti triušiukai
Milžiniškas laikrodis fotosesijos kampelyje
Palinkėjimų knyga – dėžutė su autoriniais viršeliais

vestuviu-dekoras-02 vestuviu-dekoras-03 vestuviu-dekoras-04 vestuviu-dekoras-05 vestuviu-dekoras-06 vestuviu-dekoras-07 vestuviu-dekoras-08 vestuviu-dekoras-09 vestuviu-dekoras-10 vestuviu-dekoras-11vestuviu-dekoras-13 vestuviu-dekoras-13_ vestuviu-dekoras-14 vestuviu-dekoras-15 vestuviu-dekoras-16 vestuviu-dekoras-17 vestuviu-dekoras-18 vestuviu-dekoras-18_ vestuviu-dekoras-19 vestuviu-dekoras-20 vestuviu-dekoras-21

Su Živile susipažinome parodoje Kaune ir iš karto susidraugavome. Tai tas jausmas, kai nuo pirmo kontakto atsiranda pasitikėjimas ir žinai, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo. Sulaukėme pritarimo visoms mūsų idėjoms ir stačia galva nėrėme į fantazijų pasaulį, visai kaip Alisa, įkritusi į triušio olą.

Alisa stebuklų šalyje – tai ne šiaip pasaka, tai magija, iliuzija, kartais net provokacija. Tiesa sakant, vaikystėje nemėgau šitos pasakos, o galbūt tiesiog jos nesuprasdavau. „Mano pasaulyje visos knygos būtų su paveikslėliais… Mano pasaulyje viskas būtų absurdas… Niekas nebūtų taip, kaip yra, viskas būtų taip, kaip nėra… Ir atvirkščiai… Ar supranti?“ – tai tik viena iš mano mėgstamiausių citatų iš šios įvairiaspalvės istorijos apie… Apie daug ką… Atrodo ši pasaka talpina tiek daug įvykių, kad kartais net sunku įžvelgti jos prasmę.

Živilės ir Sauliaus vestuvėse viskas taip ir buvo – kitaip. Nuotakos puokštė buvo ne iš gyvų gėlių, o iš raudonų atlasinių rožių, puodukai su floristinėmis kompozicijomis ne stovėjo, o kabėjo ore, įžymusis Baltasis triušis atgijo, o dekore buvo daug magijos ir staigmenų. O viskas prasidėjo nuo languotų grindų! Živilė pasakojo, kad nuvažiavusi į sodybą ir pamačiusi tas grindis iš karto nusprendė, kad čia ji kurs savo pasaką. Iš detalių gausos, būdingos šiai tematikai, mes išsirinkome tris pagrindines – tai laikrodis, kortos ir puodukai.  Įspūdingiausias 2 m skersmens laikrodis įsitaisė fotosesijos kampelyje. Nenorėčiau pasakoti, kaip aš jį vežiau iš Vilniaus į Kauną ant mašinos stogo :) Taip ir liko jis sodyboje, nes atgal vežti nesiryžau.

Sodybos savininkai sakė, kad tokio įdomaus dekoro dar nėra matę. Vietoj įprastų puokščių vazose ant stalų sustatėme sąmanų stovus, ant kurių pakabinome su gravitacijos jėga kovojančias floristines kompozicijas puodeliuose. Šį ansamblį papildė rožėmis pražydusios knygos, antikvariniai žadintuvai ir stalo numeriai – kortos. Svečių susodinimo planą patalpinome į mūsų pagamintą sumažintą durų versiją ir būtinai atkartojome grindų raštą, kad maksimaliai priartėti prie pasakos stiliaus. Kiekvienas svečias gavo po didelį raktelį į savo vietą prie stalo, kur jų laukė mistinis žalias gėrimas su raginimu „Išgerk mane“.

Įspūdingiausia saldaus stalo puošmena buvo didžiulis trijų aukštų tortas su teminiais piešiniai. Sausainiai ir keksiukai irgi „kvietė“ juos suvalgyti. Ant stalo susirikiavo puodukų bokštai. Kai Živilė pasakė, kad anyta atveš du šakočius ir mes BŪTINAI turime juos padėti ant stalo, ilgai sukome galvą, kaip galėtume juos įdomiai pateikti, kol šovė nuostabi mintis šakotį paversti vaza. Taigi, net ir nepjaustytas, jis puikiai įsipaišė į stalo kompozicija ir dar papildomą funkciją atliko.

Įdomus sprendimas buvo ir palinkėjimų kampelyje – vietoj įprastos palinkėjimų knygos, mes padarėme jos imitaciją. Tai buvo knyga – dėžutė su specialiai sukurtais personalizuotais teminiais viršeliais. Taip pat, Živilės pageidavimu, palinkėjimų kampelyje atsidurė gaublys. Kadangi jaunieji labai mėgsta keliauti ir nemažai pasaulio jau yra matę, jie sužymėjo šalis, kuriuose jau teko pasisvečiuoti, o svečių uždavinys buvo pasiūlyti, kur dar jiems būtų verta apsilankyti – pailsėti rojaus kampelyje, ištirti naujas vietoves ar pasigrožėti įspūdingais gamtos peizažais. Visi šie pasiūlymai buvo sužymėti skirtingų spalvų rutuliukais, tad gaublys netrūko „nusispalvinti“. Ruoškite lagaminus, mielieji!

Šventė buvo tikrai išskirtinė, manau, tai pajuto visi dalyviai, kurie dar ilgai dalinsis savo įspūdžiais apie tai, kaip pasisvečiavo pasakoje.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas: LUX108
Vieta: Sodyba Kudrėnai
Tortas: Giraičio kepykla
Spaudos dizainas: Karolina Mežanec

 

Adomo krikštynos miško tema

01

Mums patinka miško tema. Ji tokia įvairi, kad gali puikiai atsiskleisti bet kokioje šventėje. Jos natūralumas ir gamtos galia žavi jaunavedžius, o vaikai išgyvena tikrąjį džiaugsmą pažindami šį margą ir netikėtumų kupiną pasaulį. Miško gyvūnėliai, pasakų personažai, mistinės dvasios – visa tai verčia žavėtis laukiniu gyvenimu ir pasijusti gamtos dalimi. Nieko nėra smagiau nei karštą vasaros dieną kartu su mylimuoju arba su mama ir tėčiu užklysti į kokią nuošalią miško pievelę ir, pasislėpus nuo kaitrių saulės spindulių, išgyventi tą tikrąją idiliją, kai jautiesi be galo saugus ir mylimas, kai esi svarbiausias visame pasaulyje ir net medžiai linguoja pritardami.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Senovinis židinys miško pievelėje prie prūdo
Eglučių ansamblis ant saldaus stalo
Teminis Adomo pirmųjų metų metraštis
Vazos, vėliavėlės ir desertų kortelės iš beržo žievės
Tortas – beržo žievės imitacija
Autorinis mažas medinis namukas
Mažos eglutės – dovanėlės svečiams

04 02 03 05 06 07 08 09 10 11

Šių krikštynų temą padiktavo šventės vieta. Nuostabiame gamtos kampelyje Anykščių pakrašty tarp kvepiančių pušų ir čiurlenančių upių įsikūrusi tikra ramybės ir vidinės pusiausvyros tvirtovė. Atrodo nieko čia netrūksta – gaivus oras, prisotintas pušų aromato, įspūdingi vaizdai, graži jauki sodyba ir draugiška šeimininkė. Nenuostabu, kad būtent ši vieta buvo pasirinkta smagiai šeimos šventei – Adomo krikštynoms. Kadangi sodybą supa aukštos grakščios pušelės ir pats pavadinimas „Kankorėžis“ diktuoja nuotaiką, šventės stilistikos paieškos nebuvo sudėtingos. Tuo labiau, kad ir Ramūnas (Adomo tėtis) svajojo apie gražų mišku kvepiantį šeimos susibūrimą. Šios krikštynos buvo ypatingos. Stalai buvo nukrauti gardžiausiais valgiais, svečius linksmino vedėjas ir DJ, o šventę vainikavo Viduržemių pasiuntinių įspūdingas ugnies šou. Bet svarbiausia kokie žmonės susirinko! Linksmi, nuoširdūs ir besidžiaugiantys draugija, tiesiog nei minutei negalėjai suabejoti, kad čia patys mylimiausi ir brangiausi. O koks azartas, energija, užsidegimas!

Kurdamos dekoro koncepciją, norėjome prisijaukinti mišką ir perkelti jo dalelę ir į sodybos vidų. Taip ant saldaus stalo „išaugo“ eglės, o saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, derinant medžio grubumą ir natūralumą su grakščių stiklinių kojyčių trapumu. Šį kartą mūsų atradimu buvo natūrali beržo žievė. Iš jos pagaminome girliandas, padarėme desertų korteles su išdegintais skanėstų pavadinimais, sukonstravome vazas gėlių kompozicijoms. Pagrindinė dekoro spalva buvo raudona, kitos spalvos buvo tarsi natūraliai atkeliavusios iš miško, kaip ir dekoro elementai ir medžiagos.

Pagalvojome, kad bus labai simboliška, jei kiekviena šeima iš šventės parsineš po mažą eglutę ir pasodins ją savo kieme. Augindami šį amžinai žalią medelį, svečiai nuolat prisimins apie nuostabią Adomo šventę ir savo šaunius giminaičius. Gal tai net paskatins dažniau pabendrauti ir susitikti, juk tai tokia neįkainojama vertybė mūsų skubančiame šiuolaikiniame pasaulyje.

Su Ramūnu nusprendėme, kad šeimos fotosesija vyks sodyboje, todėl norėjome įrengti jaukų fotosesijos kampelį, kuriame visi galėtų nesunkiai atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Kai pirmą kartą atvažiavau į sodybą apsižiūrėti, vienu iš pagrindinių tikslų buvo būtent surasti tinkamą vietą foto zonai. Sodybos teritorija labai didelė, todėl ilgai vaikštinėjome, tačiau man iš galvos niekaip neišeidavo mažas miško prudelis prie pat stovėjimo aikštelės. Atrodė toks natūralus, apaugęs, bet kartu ir mistinis, tarsi iš pasakos. Galvoje nusipiešė ryškus paveikslas, kaip miško vidury, kur nėra nei kelių, nei takelių, stovi jauki rastinė medžiotojo trobelė, o jos viduje – židinys, supamoji kėdė, kailiai ir ragai. Būtent tą šeimyninio jaukumo jausmą ir norėjome perteikti fotosesijos kampelyje.

Adomo krikštynos buvo išskirtinės pilnąja to žodžio prasme. Tokios šventės sušildo ir praturtina, jos sutvirtina ryšius ir atneša visą laviną teigiamų emocijų, jos įprasmina mūsų gyvenimą ir vertybes.

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Pasiekimų metraštis: Artišokas
Vieta: Sodyba „Kankorėžis“
Fotografė: Fotoalias

Provanso stiliaus vestuvės

01

Įsimylėjėlių dienos proga dalinamės romantiškiausiomis praėjusių metų vestuvėmis. Tai pora, palikusi šilčiausius jausmus mano širdyje. Tai šventė, kurią norisi prisiminti ir kiekvieną kartą iš naujo mėgautis tuo švelnumu ir gracija. Jautru, gražu ir subtilu – jaukus Provanso stilius ir bijūnų jūra. Trapi nuoširdi nuotaka ir elegantiškas galantiškas jaunikis. Džiugu, kai gali bent piršteliu prisiliesti prie tokių šaunių žmonių svarbiausios gyvenimo dienos.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Senovinis baltas dviratis fotosesijos kampelyje
Svečių susodinimo planas gėlių rėmelyje
Bijūnų ir alyvų darnus duetas
Vardų kortelės – išsiuvinėtos levandomis kvepiančios širdutės

Provanso stiliaus servizas, pripildytas gėlių ir saldumynų
Sendintos baltos dėžutės su stalų pavadinimais

laikinai

02 03 04 05 06 07 08 09_ 10 11 12 13

Kai pirmą kartą susitikome su Toma ir Žygintu, jų vestuvių dekoro vizija iš karto buvo aiški. Jie abu  žavisi Provanso stiliumi, todėl norėjo, kad ir dekore vyrautų šio senovinės dvasios Prancūzijos stiliaus elementai. Balti baldai, jaukios smulkmenėlės, švelnūs romantiški atspalviai, natūralūs audiniai, ryškios dėvėjimo žymės ir, be abejonės, levandų aromatas.

Toma labai mėgsta bijūnus. Ak, tie bijūnai… Tikriausiai sunku būtų rasti nuotaką, kuri būtų jiems abejinga. Kai tik pražysta šie dideli kerintys pumpurai, nuotakos dėl jų tiesiog pameta galvas. Tomos ir Žyginto vestuvių šūkis buvo – bijūnų niekada nebūna per daug. Tai buvo įrašyta net kvietimuose! Tokiu būdu svečiai buvo raginami dovanoti būtent bijūnus. Tiesą sakant, sunku buvo patikėti, bet svečiai 100 procentų įvykdė šitą prašymą, bijūnai tiesiog nenutrūkstamai plaukė pas jaunavedžius kartu su dovanomis, o iš jų buvo glėbiais nešami į fotosesijos kampelį. Fotosesijos vietą pasirinkome po medžiu, ji buvo lakoniška ir neperkrauta, tačiau labai miela ir atspindinti visą šventės stilistiką. Džiaugiuosi, kad bijūnams sugalvojome netikėtą ir nebanalią porą. Jų sąjunga su alyvomis buvo išties įspūdinga, ypač jaunosios puokštėje. Smulkūs alyvų žiedeliai tarsi nedrąsiai, bet labai elegantiškai, rodėsi pro didžiules garbanotas bijūnų galvas, suteikdami puokštei dar daugiau įdomios faktūros ir spalvos.

Didelio svečių susižavėjimo sulaukė mielos „provansiškos“ smulkmenos. Šventė nusidažė šviesiomis pastelinėmis spalvomis: rausva, alyvinė, balta, natūralaus lino pilkšva. Kiekvienas stalas turėjo savo unikalų pavadinimą, kuris buvo dailiai išgraviruotas ant baltos Provanso stiliaus dėžutės: Bijūnų žaismas, Meilės aromatas, Provanso sodas ir kt. Gėles merkėme į įvairaus dydžio švelnių atspalvių vazeles, todėl kiekviena kompozicija ant stalo buvo savita. Ypač įdomus ir netradicinis buvo mūsų vardų kortelių sprendimas, kuris netik papuošė vestuves, bet ir prisotino orą maloniu, stimuliuojančiu,smagiai nuteikiančiu, bet kartu ir atpalaiduojančiu levandų aromatu. Tokie vardiniai kvapnūs maišeliai buvo puiki dovanėlė svečiams.

Kurdami saldaus stalo viziją, norėjome, kad jis perteiktų namų jaukumo ir ramybės jausmą, todėl dekore naudojome tokias mielas namų interjero detales, kaip Provanso stiliaus širma, dailus, tarsi iš kokios grafienės indaujos atkeliavęs, servizas, lininė staltiesė su nėriniuotais kraštais, tekstilės raštą primenančios dėžutės, jaukūs, tarsi namuose kepti ir rankomis pagaminti saldumynai. Desertų kortelės ir meniu atkartojo kvietimų dizainą, kvapai susijungė su skoniais, emocijos persipynė su pojūčiais, sukurdami vientisą šventės stilių ir praskaidrindami atmosferą prasmingomis asociacijomis. O kai sutemus lauke įsižiebė tarp medžių priraitytos lemputės, niekas nebegalėjo suabejoti, kad čia gyvena meilė ir niekada nepabostanti romantika.

Nuoširdžiai,

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Europos parkas
Fotografai: AA Studio
Floristika: Salonas „Pas Lidiją“
Tortas: Pinavija
Saldumynai: Tie kepėjai
Kvietimai ir kita kanceliarija: Artišokas

Paroda „Mano tobulos vestuvės“

01

Šiandien norime su jumis pasidalinti dar visai šviežiais įspūdžiais iš neseniai Kaune įvykusios vestuvių parodos „Mano tobulos vestuvės“. Kadangi parodoje dalyvavome pirmą kartą, tai tikrai ne viskas buvo TOBULA, bet, nepaisant to, džiaugiamės dėl puikiai praleisto laiko ir dėl galimybės susipažinti su šūsniu šaunių žmonių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Dryžuoti kupolai virš langų
Akvarele nutapyti tortai ir kiti prancūziški desertai
Dryžuota dėžutė vizitinėms kortelėms su Eifelio bokšto laikikliais
Stilizuotas paveikslas Paryžiaus tema
Rodyklė „Saldi meilė Paryžiuje“
Nuotaikingi rekvizitai fotosesijai

02 04 05 06 07 03

Didžiuojamės pasakyti, kad praktiškai visos dekoracijos yra išglostytos, išmylėtos ir pagamintos mūsų pačių rankomis. O štai ir mes paskutinėje nuotraukoje – Artišoko grožių kūrėjos ir beprotiškiausių idėjų įgyvendintojos. Smagu buvo iškišti nosį iš savo „dirbtuvių“ ir su jumis visais pabendrauti.

Parodai paruošėme stilizuotą fotosesijos kampelį Paryžiaus tema. Paryžius visada buvo ir išliks meilės miestas su savo charizmatiškomis siauromis gatvelėmis, provanso stiliaus jaukiomis kavinukėmis ir gardžiausiais saldumynais. Būtent tokią jaukią ir mielą Paryžiaus dalelę mes ir atsinešėme į mūsų stendą. Norėdamos kuo plačiau paskleisti tą teigiamą emociją, suorganizavome konkursą. Lankytojai buvo kviečiami nusifotografuoti mūsų fotosesijos kampelyje, o daugiausiai simpatijų sulaukiusieji laimės labai vertingą dovaną – nemokamą mūsų dekoravimo paslaugą jų pasirinktai šventei. Balsavimas prasideda jau šiandien mūsų Facebook paskyroje, kviečiame aktyviai dalyvauti!

Džiugu, kad Kaune tiek daug drąsių ir optimizmu trykštančių žmonių. Nors daugelis ir pergyveno dėl savo išvaizdos ar fotogeniškumo, tačiau prisėdę prie mūsų provansinio staliuko ir pasivaišinę saldumynais, visiškai atsipalaiduodavo ir net atskleisdavo savo teatralinius sugebėjimus. Peržiūrėjau nuotraukas gal kokius 20 kartų ir negaliu patikėti, kad jos visos tokios skirtingos, kad kiekvienoje jų tiek daug charakterio. Vienose nuotraukose smagiai besimaivančios draugės – rimta palaikymo komanda, siekiant nepasimesti painiame vestuvių planavimo procese. Kitose -linksmuoliai būsimieji jaunavedžiai, atsipalaidavę ir besimėgaujantys savo statusu ir užgriuvusiais naujais maloniais rūpesčiais. O kai kurios nuotraukos tiesiog perpildytos romantika ir tyra meile. Turėjome net ir vaikučių, ir vyresnio amžiaus žmonių prieš mūsų objektyvą, visiems suteikėme progą, nes juk ne vien vestuvės turi būti gražios. Džiaugiamės, kad sutikome tiek daug visiškai skirtingų, bet labai įdomių ir charizmatiškų žmonių. Norėtume, kad laimėtų visi, tikrai (net ir tie, kurie sudaužė mano morengų indą :)) ), nes tuomet ir vėl su jumis, mielieji, susitiktume. Juk svarbiausia gera emocija, o jų mums tikrai netrūko.

Nors parodoje nebuvo tokios gausybės lankytojų, kaip kitose panašaus pobūdžio parodose, ir, kadangi įėjimas nieko nekainavo, kartais buvo daugiau užklydėlių ir smalsuolių, negu tikrai nuoširdžiai besidominčių, mes savo dalyvavimu likome labai patenkintos. Juk svarbu išlikti pozityviam ir visur įžvelgti pranašumus, o mes jų tikrai radome, ir ne vieną. Tad iki susitikimo vasarį parodoje Mūsų vestuvės!

Elena