Žymų Archyvai: gimtadienio organizavimas

Ugnės gimtadienis Frozen

Nemėgstu žiemos, todėl širdis džiaugiasi, kad senka paskutinės jos niūrios dienos. Nesvarbu, kad pavasaris kol kas dar tik kalendorinis, svarbiausia, kad atsiranda viltis. Smegenys persiprogramuoja, atsiranda vis daugiau spalvų ir saulės, o kartu su jomis – energijos ir motyvacijos užtaisas. Turime tokią tradiciją, kad kai tik atsiranda pirmosios pavasario užuominos, norėdami paspartinti šitą procesą, iškeliaujame ten, kur šilta ir saulėta. Kontrastai visi iššaukia stiprias emocijas. Organizmas išgyvena lengvą šoką, kai išskridę su pūkinėmis striukėmis ir kailiniais batais, po kelių valandų, išlipę iš lėktuvo, pajuntame karščio bangą. Atrodo keista, kaip tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose gali gyventi ir žiema, ir vasara. Būtent šį triuką panaudojome praeitų metų Ugnės gimtadienyje, užkurdami tikrą žiemą pačiame vasaros viduryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus dydžio mūsų pagamintas linksmasis besmegenis Olafas
Stilizuotos sidabrinės eglutės
Teminės Ledo šalies herojų kompozicijos po gaubtu
Lengvas it pūkas stalo sijonas su įmontuotomis paslaptingomis šviesytėmis
„Užpustyti“ visi stalai ir lentynos
Lempučių spiečiai po gaubtu, sukuriantys magišką atmosferą
Apšerkšniję langai
Natūralus tortas su netradiciniu šokolado potėpių papuošimu
Žydras gėrimas
Sniego mašina

Ugnės gimtadienio laukiame visus metus, nes tai būna patys tikriausi svajonių gimtadieniai. Praeitais metais žavėjomės smagios veiklos ir detalių kupinu cirko gimtadieniu, o šiemet sukėlėme pūgą, užšaldėme langus ir nukėlėme visus svečius į ledinę Elzos karalystę.

Ugnė yra užkietėjusi „Ledo šalies“ gerbėja. „Vadinkite mane Elza“ – taip apie dukrytės pomėgį pasakojo jos mama Eglė. Tiesą sakant, pradžioje mes su Egle turėjome visiškai kitokių minčių apie artėjančią Ugnytės šventę, bet mažylės aistra filmuko herojams nugalėjo ir Eglė nusileido. Juk gimtadienis ir yra apie tai, kad pildytųsi svajonės, o pasakos virstų realybe.

Gimtadienio organizavimą pradėjome nuo vietos paieškos. Buvo keli variantai, bet pasirinkome šokoladinę Theobromine chocolatier.  Žinote kodėl? Nes nukeliavę apsižiūrėti, iš karto pajutome, kad ten jau gyvena pasaka. Nuo lubų nuleista sudžiuvusi medžio šaka, knygų lentynos, supamas krėslas, magiška prieblanda – visa tai akimirksniu leido nusikelti į fantazijų pasaulį ir susikurti būsimos šventės viziją. Mūsų užduotis buvo netik įpūsti žiemą į šitą stebuklingą interjerą, bet ir paversti tai stebuklinga Ugnytės gimtadienio istorija.

Pagrindinis šventės akcentas buvo itin žiemiškas, apsnigtas saldusis stalas. Pačiame didelio stalo vidury mes padarėme aukštą pusnį, kurioje ir susidėliojo visi desertai: morengai – sniego gniūžtės, macarons su išpieštomis snaigėmis, šilauogės apšerkšnijuose indeliuose, gardžios spurgos su sidabriniais papuošimais, keksiukai ir cake popsai su snaigių detalėmis.  Nuo lubų leidosi purus sniegutis, susimaišęs su dailiomis snaigėmis iš sausainių. Aplink pusnį sudėliojome gražias lėkštutes su įrankiais ir kiekvienas svečias gavo po mažą gražiai supakuotą teminę dovanėlę. Už stalo iškilo didžiulė apledijusi Ugnės pilis. Užrašui panaudojome specialų ledo efektą grafikos dizaine.

Patys negalėjome atsidžiaugti rezultatu, bet labiausiai man kvapą gniaužė apšerkšniję langai. Jie atrodė taip tikroviškai ir iš vidaus, ir iš išorės, kad, manau, sukėlė nemažą nuostabą ir atsitiktiniams gatvės praeiviams. Tiesą sakant, kai mes pradėjome pasiruošimą šventei, kavinė dar nebuvo uždaryta. Buvo labai įdomu stebėti lankytojų reakcijas, daugelis klausinėjo, kas čia vyksta ir negalėjo patikėti, kad tai „tik mažos mergaitės gimtadienis“.

Specialiai šventei mes pagaminome originalias stilizuotas eglutes iš sidabrinių blizgučių girliandų, jos užpildė erdvę kartu su baltomis dirbtinėmis eglutėmis. Taip pat pagaminome didžiulį smagų besmegenį Olafą, tarsi ką tik atsiridenusį iš kitos ekrano pusės. Visi vaikai norėjo pasidžiaugti jo draugija ir mielai su juo fotografavosi. Po šventės naujasis draugas iškeliavo į Ugnytės namus ir tikiu, kad vis dar džiugina ją savo plačia šypsena.

Tikriausiai Jums jau net nekyla abejonių, kad šokoladinėje įsisiautėjo tikra žiema, bet tuo mes neapsiribojome. Šokoladinė turi nediduką kiemelį ir būtent ten vyko visas pagrindinis veiksmas. Vaikai tiesiog šėlo ant batuto, pripildyto puraus ir minkšto sniego baltumo kamšalo. Tai buvo nepamištamos emocijos. Tos nuoširdžios laimės akimirkos atpirko viską, netgi tai, kad mes po šventės po vieną rankiojome pūkelius, išsibarščiusius po visą kiemelio teritoriją. Ko nepadarysi dėl vaikų ir dėl jų skaidraus juoko!

Dar vienas netikėtas siurprizas buvo sniego mašina. Vaikai net cypė iš džiaugsmo, kai lauke pradėjo „snigti“. Iškėlę mažas rankytes jie gaudė sniegą ir šoko kartu su snaigėmis. Programą vedė profesionalios Mažojo genijaus animatorės.  Elza ir Ana žaidė smagius žaidimus, dūko su vaikais, o pabaigoje atliko legendinio kūrinio „Let it go“ lietuvišką versiją.

Nesinori kartotis, bet visgi… Tai buvo dar vienas tikrų tikriausias SVAJONIŲ GIMTADIENIS. O mes esame be galo laimingos, kad galime, kaip kokios stebuklingos fėjos su burtų lazdelėmis pildyti tokias nuostabias vaikų svajones.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Theobromine chocolatier
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Tie kepėjai
Programa: Mažasis genijus

Vyriškas jubiliejus

Ar sėkmingą žmogų galima atpažinti iš pirmo žvilgsnio? Galima net iš vieno skambučio! Nes sėkmingi žmonės tiksliai žino, ko jie nori. Jie šneka tvirtai, užtikrintai ir nepalieka abejonių. Erika – ideali žmona. Kai ji pirmą kartą paskambino ir labai aiškiai išdėstė savo idėjas, pagalvojau, WOW, kažkokiam vyrukui labai pasisekė. Toliau bendravimo eigoje tas jausmas tik stiprėjo. Sėkminga ir atsipalaidavusi, konkreti, pilna idėjų ir entuziazmo, energinga ir ryški. Atrodo, ji tikrai puikiai jaučia, ko nori iš gyvenimo ir tikrai žino, kaip tai gauti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Masyvi ratlankių siena
Baldai iš padangų poilsio zonoje
Didelė šviečianti „surūdijusi“ raidė P – parkingo zona
Metaliniai stalai su mechaniko įrankių kompozicijomis
Užkandžių stalas ant metalinių degalų bačkų
Metaliniai stelažai su įrankiais ir automobilių detalėmis
Palapinės dekoras – didžiulė iškaba PIT STOP
Raudonas hamburgerių autobusiukas
Tikras lenktyninis automobilis fotosesijai

Ką Jums reiškia dovanos? Pastebėjau, kad nuomonės labai skiriasi. Tiesą sakant, manau, kad tai keliauja iš kartos į kartą, formuojasi šeimoje, kaip ir daugelis kitų dalykų. Mano šeimoje dovanos visada turėjo ypatingą reikšmę, kaip ir dėmesys vienas kitam. Taip liko iki šiol. Aš dovanas asocijuoju su padėka – už pagalbą, kai jos reikia, už draugystę, už išklausytas ir pasidalintas mintis, už bemieges naktis, už partnerystę, laiką kartu. Man dovanos turi simbolinę reikšmę. Tai pirmiausiai dėmesys kitam žmogui, todėl aš ypač mėgstu, kai dovanos būna apgalvotos arba tiesiog taiklios – kai supranti, kad žmogus tave pajautė, išgirdo, kažką pastebėjo, kai padarė eilę veiksmų vien tam, kad tave nudžiugintų. Aš pati visada renku dovanas atsakingai. Man patinka praktiškumas, kai aš tiksliai žinau, kad dovana bus naudojama pagal paskirtį arba atneš geras emocijas. Kartais reikia atlikti rimtą tyrimą prieš šventę, kartais dovanoju emociją, nuotykį, o kartais tiesiog tai, ko visada reikia ir nebūna per daug. Nesu iš tų, kurios dovanoja atsitiktines dovanas, kai pamatai kažką, pagalvoji apie žmogų ir nusprendi padovanoti. Taip būna ypač retai. Tačiau per šventes aš negailiu nei pinigų, nei laiko. Man atrodo, kad tuos kelis kartus per metus aš turiu aiškią progą visomis prasmėmis išreikšti, kiek brangus man yra tas žmogus, todėl įdedu į tą procesą visą savo širdį.

Ar norėtumėte gauti dovanu puikiai apgalvotą ir suplanuotą gimtadienio šventę? Aišku, kad TAIP. Štai tokią dovaną paruošė Erika savo vyrui. Erika prisipažino, kad vyras nemėgsta švęsti gimtadienio, jis tyčia susiplanuoja kelionę tą dieną ir jie abu išlekia švęsti į kitą pasaulio kraštą. Tačiau šiais metais Erika pagudravo ir viskas buvo kitaip. Manau, kad jos vyras nei kiek to nesigailėjo. Tai buvo tiesiog parašyta jo veide. Didžiulis paviljonas išdygo tiesiog pievoje prie namų. Erikos vyras visiškai nieko neįtarė. Viso mūsų bendravimo metu mes laikėmės ypatingos konspiracijos – susirašinėjimui naudojome tik darbinį Erikos paštą, skambinomės tik tam tikru laiku po trumpos žinutės, perspėjančios apie skambutį, susitikinėjome darbo metu. Buvo smagu įsitraukti į tą paslaptingą žaidimą, ypač, kai žinojome koks bus rezultatas.

Šventės rytą irgi viskas buvo kruopščiai apgalvota. Budėjome už kampo su išnuomotu krovininiu automobiliu (nes į savo mašiną nebetilpome), kol Erika su vyru išvažiuos ir duos mums ženklą, kad galima pradėti pasiruošimo darbus. Kartu su vyrukais iš Tents sukomės labai operatyviai. Kol Erika su vyru ir svečiais smagiai leido laiką kartinguose (tai buvo pirmoji gimtadienio dalis), mes pasistatėme palapinę ir ją pilnai išdekoravome lenktynių tematika. Erika norėjo, kad palapinėje mes įrengtume PIT STOP stotelę. Išnagrinėję visą informaciją, kurią mums duoda Google, sunkiai radome vaizdus, kurie atspindėtų tikrąją PIT STOP garažo atmosferą, todėl, pasitelkusios fantaziją, kūrėme pačios. Pirmiausiai norėjome, kad vaizdas būtų „metalinis“, kadangi metalas ir automobiliai yra neatsiejami palydovai. Todėl rinkomės metalinius stalus ir didžiausią šventės dekoro akcentą – ratlankių sieną, kuri puikiai užpildė erdvę ir sukūrė WOW efektą. Metalą derinome su medžiu. Šiai koncepcijai puikiai tiko stilingos Seven Pro kėdės. Užkandžių stalą sudėliojome ant „garažiuko“ bačkų su mediniu stalviršiu. Užkandžius sudėjome ant juodų akmens masės padėkliukų su metaliniais rėmais. Prie stalo padarėme įrankių sienelę su įkomponuotomis užkandžių lentynėlėmis. Šalia palapinės įsikūrė raudonas autobusiukas su savo gardžiausiais burgeriais.

Palapinė pasidalino į dvi erdves. Pusę palapinės skyrėme valgymui, o kitą pusę poilsio zonai. Atsipūsti nuo intensyvios turiningos dienos buvo galima ant specialiai šventei mūsų pagamintų padangų baldų. Sukristi ant pufiko prie staliuko su kokteiliuku nevengė nei vienas svečias ir visi stebėjosi, iš kur mes tokius gavome. Poilsio zonoje veikė baras. Čia įgudęs barmenas nesikuklino parodyti savo sugebėjimus ir plakė puikius gaivinančius kokteilius.

Kita įspūdinga atrakcija buvo tikrasis lenktyninis automobilis, kuris tapo geidžiamiausia fotosesijos vieta. Visi svečiai galėjo save išbandyti lenktynininko kėdėje, emocijos tiesiog veržėsi per kraštus.

Reikia pripažinti, kad praeitais metais turėjome nemažai projektų, kurių sėkmė labai priklausė nuo susiklosčiusių oro sąlygų, tačiau visi jie buvo absoliučiai sėkmingi, nes, net, kai atrodė, kad yra mažai vilties, oras imdavo ir stebuklingai pasitaisydavo. Visą savaitę iki gimtadienio lijo ir buvo šalta. Tiesą sakant, taip jau pasitaikė, kad tai buvo apskritai pirma šilta gegužės diena ir ji atiteko mūsų lenktynininkams.

Žaviuosiu tokiomis moterimis, kaip Erika, ji laisva ir stipri, jos viduje verda kraujas ir ji gyvena pilnąja to žodžio prasme. Tokie žmonės įkvepia ir suteikia motyvacijos toliau kurti ir judėti į priekį. Ačiū už mūsų pažintį.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Fotogenijai
Paviljonas: Tents
Baldų nuoma: Seven Pro
Užkandžiai ir burgeriai: Raudonas autobusiukas

Spalvingas Trolių gimtadienis

Įkvėpimo semiamės visur, bet meluosiu, jei pasakysiu, kad gavę užduotį pirmiausiai nenukeliaujame į google su tiesiogine užklausa, pavyzdžiui „trolls birthday“. Visada smalsu sužinoti, ką jau iki tavęs sukūrė kiti, bet įdomiausia būna tada, kai kiti dar nesukūrė nieko, kas būtų verta dėmesio. Štai tokiais atvejais ir prasideda kūrybą, ta tikroji, stogą raunanti, su neprognozuojamu rezultatu. Tuomet tiesiog spirgi, kaip koks lašinys ant keptuvės, nuo jausmo, kad kuri visiškai šviežią „pinteresto“ vaizdelį, kuri tikėtina kopijuos pusė pasaulio :)

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldusis stalas – stebuklingas trolių miškas
Veltinio gėlytės su macarons viduriukais
Linksmos dinamiškos gėlytės su didelėmis lūpomis
Minkšti spalvoti medžiai su medvilnės žiedo akcentu
Spurgų kalnas
Keksiukų pateikimas permatomuose indeliuose su spalvotais saldainiais
Gėrimų buteliukai su veltinių gėlyčių dekoracija

Būtent tokia istorija nutiko su Troliais, Google neparodė absoliučiai nieko už ko norėjosi užsikabinti, taigi teko žiūrėti filmuką vėl ir vėl, įsijausti į nuotaiką, ieškoti charakteringų detalių. Nemėgstu, kai dekoras yra akivaizdus, kai stalą nusieja vienkartiniai indai su herojų atvaizdais ir visos dekoracijos yra tiesiogiai susijusios su šventės tematika. Tiesą sakant, tokį dekorą gali padaryti kiekvienas, tam tikrai nereikia samdyti profesionalo. Mes kuriame dekorą remdamosios asociacijomis ir emocijomis. Mes žaidžiame spalvomis ir detalėmis, įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis, sukurdamos tikros pasakos viziją, o ne vien aklą tematikos išpildymą. Mūsų herojai paprastai yra tikri ir apčiuopiami, o ne besaikiai jų atvaizdai.

Neseniai šnekėjau su didelės švenčių atributikos parduotuvės savininke. Ji pasakojo, kaip žmonės kartais pasimeta asortimento gausoje ir priperka to, ko visiškai nereikia, išleisdami krūvą pinigų. Žmonės net nepagalvoja, kad pasamdę dekoratorių, jie galėtų išleisti labai panašią sumą, bet dekoras būtų vientisas, originalus ir estetiškai tvarkingas. Dekoratorius į dekorą įtraukia visus šventės elementus – tai ir stalo serviravimas, ir gėrimai, ir saldumynai, kuriuos Jūs bet kuriuo atveju perkate. Kai kiekviena šita detalė turi savo paskirtį ir vietą, nusipiešia nuostabus, unikalus gimtadienio paveikslas.

Taisijos gimtadienio dekorui turėjome magiško trolių miško viziją. Taisijai labai patinka troliai, ji jau turi visą jų kolekciją. Nusprendėme, kad sukursime jiems labai „trolišką“ girią, kurioje įvyks triukšmingiausias ir ryškiausias Taisijos gimtadienio vakarėlis. Mūsų misija buvo taip integruoti saldumynus į dekorą, kad jų net reikėtų paieškoti. Misija buvo įvykdyta 100 %. Taisijos mama pasakojo, kad svečiai pradžioje net nedrįso imti kai kurių skanėstų, nes galvojo, kad tai dekoracijos.

Spurgos susidėliojo į spalvotą spurgų kalną, macarons tapo mūsų pagamintų veltinių gėlyčių viduriukais, cake pops „pasimetė“ tarp spalvotų medžių, ant samanų kalno išdygo dryžuotų ledinukų giraitė. Dekore naudojome daug natūralių organiškų elementų – žaluma, dideli lapai vietoj polėkščių, medvilnės žiedai, samanos ir kt. Įdomus sprendimas buvo padaryti saldžiajam stalui pjedestalą. Žaidimų kambaryje, kuriame vyko šventė, buvo tik vienas stalas, todėl ir nusprendėme išskirti erdves. Pagaminome pakylą, kurią pavertėme tikruoju stebuklinguoju trolių mišku su linksmosiomis gėlytėmis, ryškiais spalvotais medžiais, šventinėmis vėliavėlėmis, saldžiaisiais „augalais“ ir, savaime suprantama, pačiais troliais. Tiesa sakant, net ir be trolių buvo aišku, kas čia per vietą ir kam ji skirta, tačiau jie taip organiškai papildė vaizdą, kad atrodė jis tarsi atgijo.

Mūsų pagamintus medžius dekoravome spalvotais vilnos dėbesėliais, dekoracijų gamyboje naudojome daug veltinio, nes tai kėlė stiprias asociacijas su filmuko herojais. Kadangi nenaudojome staltiesės, po stalų sudėliojome burbuliukus – koriukus, kurie užpildė vaizdą ir suteikė jam dar daugiau žaismingumo.

Gimtadienio programa irgi atitiko tematiką. Vaikus aplankė tikri troliai su savo linksmomis dainelėmis ir išdaigiškais žaidimais. Dar vienas svajonių gimtadienis virto realybe.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Natalija Kurauskienė
Vieta: Žaidimų kambarys Ledinukas

Ugnytės gimtadienis cirko tema

Norėčiau padėkoti už patį gražiausią Ugnytės gimtadienį – viskas buvo tobula! Net mažiausios detalės buvo apgalvotos, kruopščiai pagamintos ir suderintos. Puikiai sudėliotas šventės planas leido pasijusti lyg tikrame cirke tiek mažiausiems svečiams, tiek ir suaugusiems. Labai smagu, kai visi norai buvo suprasti iš pusės žodžio ir įgyvendinti viršijant mūsų lūkesčius. Ačiū Jums už sukurtą pasaką. Svečiai ir mažoji dar iki šiol pamena šią nuostabią šventę. Jau labai laukiame mūsų tolimesnių projektų… :)

Teminis gimtadienis Cirkas

cirkas

Man mano vaikų gimtadieniai yra didžiausios metų šventės. Ne Kalėdos ar Naujieji metai, ne Velykos ar mūsų šeimos jubiliejai, o būtent vaikų gimimo dienos. Todėl šiandien kreipiuosi į bendraminčius (tokius kaip šaunioji Eglė – Ugnytės mama), kuriems vaikų gimtadieniai yra TIK kartą per metus ir todėl juos BŪTINA rimtai ir triukšmingai švęsti. Buvo neapsakomai gražu stebėti, kaip Eglė ir jos vyras nuoširdžiai džiaugėsi Ugnytės švente, kokie įsijautę ir linksmi buvo Ugnytės seneliai ir net promočiūtė. O švečiai tiesiog aikčiojo iš netikėtumo, nes nieko panašaus dar nebuvo regėję. Kartu su Egle suruošėme tikrai neeilinę šventę. Patikėkite, kai išvydome galutinį rezultatą, aikčiojome ir mes, nors atrodo jau tikrai nemažai matę.

Mūsų mylimiausi akcentai:

120 m specialiai gimtadieniui pasiūtų vėliavėlių
Šviečiančios raidės CIRKAS
Mūsų sukonstruota Bilietų kasa
Smagios vintažinės gimtadienio kepurėlės
Didžiuliai permatomi balionai su spalvota konfeti
Natūralaus dydžio gyvūnų maketai
Vintažinės cirko kaukės fotosesijai
Keksiukų karusėlė
Nuostabaus grožio teminis tortas
Specialiai Ugnytei mūsų pagamintas šviečiantis dvejetas
Neįtikėtino kruopštumo teminiai sausainiai
Zefyrinės štangos
Tikras poniukas Šrekiukas

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27

Kiekvienas vaiko gimtadienis – tai tarsi naujas atskaitos taškas ir tuo pačiu – praėjusių metų suvestinė. Mintys apie gimtadienio formatą, tematiką, nuotaiką dėliojasi ištisus metus. Aš nuolat stebiu, kas vaikui patinka, kuo jis domisi, apie ką svajoja, kuo gyvena, apie ką šneka. Tai tarsi nuoseklus partizaninis tyrimas, kuris finale sudėlioja man labai aiškų būsimos šventės paveikslą. Todėl gimtadienio metu vaikai išgyvena tikrą stebuklą, euforiją, pasaką. Atrodo, kad visos jų svajonės tarsi ima ir išsipildo, iš karto, vienu metu. Ir tuomet užplūsta neapsakoma laimės banga, netik vaikams, bet ir man! Juk taip smagu nors retkarčiais pasijusti stebukladariu. Ir nesvarbu, koks mano užimtumas ar finansinė padėtis, jaučiu nenumaldomą troškimą padovanoti savo vaikams tą vieną dieną beribės ir besąlygiškos laimės.

Kai su didžiuliu įkvėpimu ir susižavėjimu pasakoju aplinkiniams apie Ugnytės gimtadienį, sulaukiu skirtingų reakcijų. Vieni nuoširdžiai džiaugiasi, kad yra tokių šaunių tėvelių, kiti stebisi, treti gūžčioja pečiais – antrasis vaiko gimtadienis?! Žinau, ką galvoja dauguma – juk vaikas nieko neprisimins. Ir klysta. Jeigu emocija labai stipri, vaikas prisimins ją visą gyvenimą. Mano 8 metų dukra iki šiol prisimena savo antrąjį gimtadienį, nes būtent tą vienintelę dieną jos gyvenime mūsų namai transformavosi į žaidimų kambarį. Svetainės vidury atsidūrė čiuožykla su kamuoliukų baseinu, per visą koridorių nusidriekė banguotas kalniukas su riedančia mašinėle, o kambarių durys pavirto žaisliniais namukais.

Prisiminimus sustiprina ir gražios kokybiškos nuotraukos, ypač jeigu jos tvarkingai sugula į popierinį albumą, kuris mielai pavartomas karts nuo karto vietoj spalvingos knygutės. Pavyzdžiui, mes turime specialų gimtadienių albumą. Taip kuriasi šeimos istorijos ir mes netik sekame, kaip auga mūsų vaikai, bet ir matome, kaip keičiasi jų interesai, kas jiems aktualu šiame gyvenimo etape. Nuotraukose atsispindi emocijos, o kokybiškos nuotraukos turi labai didelę išliekamąją vertę. Štai kodėl kiekvienam savo vaikų gimtadieniui samdau profesionalų fotografą ir savo klientus visada raginu tai daryti. Įsivaizduokite, kaip bus įdomu Jūsų vaikui turėti tokį albumą po 30 metų ir rodyti jį savo vaikams.

Ugnytės gimtadienis yra ryškus pavyzdys, kai dekoras buvo išpildytas 120%. Kiekviena smulkmenėlė, kiekviena detalė buvo kruopščiai apgalvota ir suderinta. Ugnės mama Eglė labai aktyviai dalyvavo visame pasiruošimo procese. Atrodė, kad kiekvieną dieną gimsta po naują idėją. Gimtadienio tema atsispindėjo netik dekore, bet ir visoje gimtadienio eigoje: vaikai gamino popcornus ir saldžią vatą, mokinosi įvairių triukų su linksmąja žongliere, pūtė milžiniškus burbulus ir patys juose slėpėsi, kilnojo štangą, vaikščiojo ant „virvutės“, „šokinėjo per ugnį“, sprogdino balionus su dartais ir dar daug kitokios smagios teminės veiklos turėjo. Šventės kulminacijoje vaikus aplankė tikrasis ponis ir visi norintys galėjo ant jo pajodinėti.

Saldusis stalas buvo pilnas netikėčiausių „cirkiškų“ desertų: karameliniai obuoliai, vanilinės klouno nosys, nuostabaus grožio teminiai sausainiai, zefyrinės štangos ir daugelis kitų. Neįtikėtino grožio tortas nustebino ne vieną svečią. Sunku buvo apskritai suprasti, kad čia tortas, o ne dar viena įspūdinga dekoracija.

Įspūdingu šventės akcentu tapo ir didžiulės raidės CIRKAS. Nesu tų raidžių gerbėja būtent dėl labai didelės jų pasiūlos ir populiarumo šiuo metu, tačiau čia jos atsidurė taip laiku ir vietoje, kad sukėlė įspūdį ir man.

Tiesa sakant, žaviuosi Eglės preciziškumu. Net Ugnytės ir visos šeimos apranga buvo puikiai priderinta prie šventės dekoro. O kai, likus porai savaičių iki gimtadienio, paaiškėjo, kad tą dieną prognozuojama nemaža lietaus tikimybė, Eglė išsinuomavo didžiulę palapinę būtent tokią, kuri savo forma priminė cirko palapinę. Tiesą sakant, ta palapinė dar patrigubino wow efektą, nes tuomet veiksmas susikoncentravo vienoje erdvėje ir dekoras atsiskleidė visu savo gražumu.

Sutemus nuo pagrindinio kelio pro medžius matėsi palapinės kontūrai, lempučių šviesos ir smagus dūzgesys viduje. Pagalvojau, WOW! – tai neabejotinai TOP 1 mūsų suorganizuotas gimtadienis EVER.

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas ir pramogų organizavimas: Artišokas
Vieta: Žaleso respublika
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Cake design
Keksiukai: Pinavija
Sausainiai: Saldžių svajonių namai
Šviečiančios raidės: Light Letters
Spaudos dizainas: LiDesign

Mažųjų indėnų gimtadienis

01

Pavasarėja… Miesto gatvės vėl prisipildo smagaus šurmulio, parkai dūzgia nuo lankytojų, o šventės ir vėl keliasi į gražius gamtos kampelius. Per žiemą pasiilgstame  švelnaus šilumos kutenimo, todėl vos atšilus, puolame lepintis saulės spinduliais, tarsi nujausdami, kad ši pasaka greitai baigsis.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Karūnos su tikromis plunksnomis kiekvienam svečiui
Ryškus zuikis – indėnas, kaip šventės akcentas
Indėniški raštai ant dekoracijų ir saldumynų
Vafliai – tipi palapinės
Vaisių vėrinukai ant spalvotų strėlių
Gėrimų buteliukai, dekoruoti plunksnomis
Spalvota trikampių girlianda

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13

Kai brolis ir jaunesnė sesutė gimsta beveik tą pačią dieną, natūralu, kad jų gimtadieniai švenčiami kartu, o mums kiekvienais metais tenka iššūkis, kaip kokybiškai sujungti skirtingo amžiaus ir skirtingos lyties vaikų interesus. Šį kartą pasirinkome temą, kuri puikiai tinka tiek berniukams, tiek mergaitėms. O kadangi mažoji švelnioji Lėja labai mėgsta zuikučius, sukūrėme visiškai naują personažą – indėną – zuikį, smagų, ryškų ir draugišką. Jį naudojome kvietimuose, dekoracijose ir netgi saldumynuose. Iš cukraus masės nulipdytas didžiulis spalvotas zuikis su įspūdinga plunksnų girlianda smagiai įsitaisė ir pačioje torto viršūnėje.

Kaip ir kiekvienais metais, susitikusios su Kajaus ir Lėjos mama, pradėjome „brainstorminti“ dėl artėjančios mažylių šventės. Kadangi Kajus vyresnis, paprastai taip jau gaunasi, kad labiausiai atsižvelgiame į jo „gimtadienio svajones“, o tada jau bandome pritaikyti pasirinktą temą ir mažajai Lėjai. Šį kartą Kajaus svajonė buvo labai aiški – „Noriu gauti tikrąją auksinę taurę!“ Kaip sportininkai gauna už savo aukščiausius laimėjimus. Ką gi, vaikų svajonės – mums įsakymas. Beliko sugalvoti, koks bus gimtadienio formatas. Natūralu, kad jeigu yra taurė, reiškia turi būti ir kažkokios rungtynės. Galvojome įvairius „sportinius“ variantus, bet galiausiai apsistojome ties linksmaisiais indėnais.

Gražus raštai, ryškios spalvos, smagūs nuotykiai – tai viskas, ko reikia nepamirštamam gimtadieniui. Pirmiausiai vaikus papuošėme mūsų pagamintomis indėnų karūnomis ir išmarginome veidus indėniškais raštais. Kiekvienas iš jų išsirinko pačių sugalvotą genties vardą ir prasidėjo linksmybės. Vaikai turėjo įveikti kliūčių ruožą, akies taiklumą bei rankos miklumą patikrinti šaudant iš indėnų ginklų: lanko ir spjaudyklės. Indėnų vadas „Bėgantis vilkas“, jaukiai įsitaisęs su vaikais tikroje tipi palapinėje, papasakojo jiems apie turtingąją indėnų kultūrą bei jų legendas. Vaikai galėjo susipažinti ir pačiupinėti Taikos pypkę bei išgirsti pasakojimą apie jos simboliką.

Po įdomių ir energingų rungčių vaikai buvo pakviesti pasistiprinti ir pasmalyžiauti. Didžiausio pasisekimo sulaukė vafliai – tipi palapinės, jas pagaminome iš ledų ragelių su šokoladų ir spalvotais pabarstukais, ir saldainių. Na, ir svarbiausia šventės dalis – iškilmingi apdovanojimai. Kajus, kaip šauniausias indėnas, gavo savo išsvajotąją taurę, o visi kiti dalyviai – po aukso medalį, kaip padėką už savo ištvermę ir narsą.

Gimtadienis buvo gardus, saulėtas ir įkvepiantis. Patirti nuotykiai leido vaikams pajusti tikrąją indėnų dvasią, prisiliesti prie šios dar nepažintos kultūros ir praplėsti akiratį.

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Pudra photography
Tortas ir užkandžiai: Kukumuku

Princesių gimtadienis

01

It’s all about a girl – galėtų būti šito gimtadienio šūkis. Kartais pagalvoju, kiek daug yra anglų kalboje tokių taiklių, trumpų ir tiesiog smagiai skambančių frazių / žodžių, kurie praktiškai nesiverčia į lietuvių kalbą arba, išvertus, atrodo griozdiškai ir praranda savo šarmą… Bet šiandien aš visai ne apie tai. Šiandien aš apie grožį, žavesį ir mergaitiškas svajones. Kuri iš mūsų nenorėjo būti princese vaikystėje… Pamenu kaip užsidėdavau mamos naktinius, dailius, nėriniuotus, beveik permatomus ir, svarbiausia, dvigubai ilgesnius, nei visa aš, ir, užsiropštusi ant lovos, įsivaizduodavau save šokančią karališkoje puotoje. Šie prisiminimai yra tokie ryškūs ir smagūs, kad negaliu susilaikyti nenusišypsojusi, nors jau seniai nebetikiu princu ant balto žirgo ir devyngalviu slibinu. Kita vertus, turiu pripažinti, kad noras būti princese ilgainiui niekur nedingsta, jis tik įgauna kitokį pavidalą.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Nuostabaus grožio tortas – princesių pilis
Princesių garderobas
Žvilgančios stebuklų lazdelės
Sumuštiniai – karūnos ir širdutės
Karūnuoti keksiukai

Nėriniuoti gėrimų buteliukai
Pūstas užkandžių stalo sijonas
Teminės saldžios dovanėlės svečiams
Garbanotų „rozečių“ kompozicija virš saldaus stalo
Įspūdingi provanso stiliaus baldai
Stebuklingas piešimas ant vandens kaip šventės kulminacija

02 03 04 05 07 06 08 09 11 10 12 14 13 15 16

Kaip visuomet pasiruošimas šventei prasidėjo nuo vietos paieškų. Sunku būtų net įsivaizduoti tobulesnę erdvę princesių gimtadieniui nei Provanso fotostudija. Mėgstu atrasti netikėtas vietas savo organizuojamiems teminiams vakarėliams, nes tikiu, kad vieta turi nemažą įtaką, kuriant tinkamą šventės nuotaiką. Iš tiesų, svarbi yra visuma – tinkamoje vietoje panaudoji tinkamas dekoracijas, sukvieti tinkamus žmones ir, vualia – gimtadienis tiesiog pasmerktas būti tobulas.

Pirmiausiai, visos mūsų karališkos puotos garbingos viešnios buvo pakviestos užsukti į princesių garderobą ir gražiai pasipuošti. Pūstas sijonukas yra neatsiejama princesės garderobo dalis, todėl kiekviena gražuolė gavo po sijonuką ir dailų galvos aksesuarą. Kadangi norėjome, kad jubiliatė atrodytų išskirtinai, jai paruošėme ypatingą aprangą – specialiai šventei pasiūtą ilgą ružavą sijoną su didžiuliu kaspinu ir tikrą karūną su „deimantais“. Kadangi šventė vyko fotostudijoje, tiesiog privalėjome surengti smagią gražuolių fotosesiją, o šitaip vienodai pasipuošusios mergaitės puikiai atrodė nuotraukose.

Šventę labai papuošė mūsų paruoštas stilizuotas saldusis stalas ir, aišku, jo neabejotina pažiba – tortas pilis. Tiesa sakant, kai užsakinėjau šį tortą, galvoje buvo tik ta viliojanti vizija, kaip jis taps įspūdingu šventės akcentu. Suvokiau, kad tortas bus ryškiai per didelis ir po šventės reikės jį dar ilgai „naikinti“, todėl negaliu apsakyti, kokia buvau nustebusi, kai liko tik mažas vienišas gabaliukas. Dar vienas netradicinis ir labai taiklus sprendimas buvo TUTU ledinukai. Man patiko kaip jie smagiai įsipaišė į mano saldaus stalo viziją su savo netradicine forma ir puikiai tinkančia spalva. O vaikams jie buvo puiki atrakcija ir proga pasmaguriauti.

Nepamiršome ir apie užkandžius. Patį stalą papuošėme specialiai šventei pagamintu pūstu tiulio sijonu, užkandžius išdėliojome gražiuose induose ir mūsų pagamintose dryžuotose dėžutėse. Sumuštiniai įgavo karūnų ir širdučių formas, ant burtų lazdelių susmeigėme spalvotus lavašo suktinukus. Užkandžius ir gėrimus papuošėme smeigtukais su užrašais. Ypač dailiai atrodė gėrimų buteliukai puošti nėriniais ir mažytėmis auksinėmis karūnomis. Įdomiausia, kad šis stalas buvo lankomiausias ir ištuštėjo greičiausiai priešingai vyraujančiai nuomonei, kad vaikai per gimtadienius valgo tik saldumynus.

Planuojant gimtadienį, didžiausias jubiliatės noras buvo, kad pas ją į svečius užsuktų ir „tikroji princesė“. Žinau, kad animatorių pasiūla ta tema yra išties gausi, tačiau norėjome, kad pramoga būtų išskirtinė, pažintinė, dovanojanti naujų patyrimų ir įspūdžių. Tačiau ji taip pat turėjo būti apgaubta magija, stebuklinga, juk tai princesių pasaulis. Teko nemažai pasukti galvą ir galiausiai nusprendėme, kad piešimas ant vandens puikiai atitiks visus mūsų reikalavimus. Reikėjo tik matyti kokiais susižavėjusiais žvilgsniais mergaitės gaudė kiekvieną teptuko linkį, kuris išsiliedavo į nuostabų piešinį. Visi piešiniai tokie skirtingi, unikalūs ir netikėti. Kiekviena princesė gavo progą sukurti savo asmeninį stebuklą ir tiesiogine prasme išlieti savo fantaziją.

Tiek nuostabių princesių vienoje vietoje dar nebuvau mačiusi! Visos nepaprastai gražios, linksmos ir besimėgaujančios kiekviena nauja patirtimi, gaudančios kiekvieną akimirką. Štai ji – laiminga vaikystė, ji mūsų vaikų akyse, jų gebėjime tikėti stebuklais ir džiaugtis gyvenimu!

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Kvietimai ir dekoracijos: Artišokas
Fotografė: Fotoidilė
Vieta: Provanso fotostudija
Saldumynai: Du Mėnuliai, Vitalija Popova, Tutu ledinukai, Tie kepėjai
Piešimas ant vandens: Vyta