Žymų Archyvai: individualus dekoras

Ugnės gimtadienis Frozen

Nemėgstu žiemos, todėl širdis džiaugiasi, kad senka paskutinės jos niūrios dienos. Nesvarbu, kad pavasaris kol kas dar tik kalendorinis, svarbiausia, kad atsiranda viltis. Smegenys persiprogramuoja, atsiranda vis daugiau spalvų ir saulės, o kartu su jomis – energijos ir motyvacijos užtaisas. Turime tokią tradiciją, kad kai tik atsiranda pirmosios pavasario užuominos, norėdami paspartinti šitą procesą, iškeliaujame ten, kur šilta ir saulėta. Kontrastai visi iššaukia stiprias emocijas. Organizmas išgyvena lengvą šoką, kai išskridę su pūkinėmis striukėmis ir kailiniais batais, po kelių valandų, išlipę iš lėktuvo, pajuntame karščio bangą. Atrodo keista, kaip tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose gali gyventi ir žiema, ir vasara. Būtent šį triuką panaudojome praeitų metų Ugnės gimtadienyje, užkurdami tikrą žiemą pačiame vasaros viduryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus dydžio mūsų pagamintas linksmasis besmegenis Olafas
Stilizuotos sidabrinės eglutės
Teminės Ledo šalies herojų kompozicijos po gaubtu
Lengvas it pūkas stalo sijonas su įmontuotomis paslaptingomis šviesytėmis
„Užpustyti“ visi stalai ir lentynos
Lempučių spiečiai po gaubtu, sukuriantys magišką atmosferą
Apšerkšniję langai
Natūralus tortas su netradiciniu šokolado potėpių papuošimu
Žydras gėrimas
Sniego mašina

Ugnės gimtadienio laukiame visus metus, nes tai būna patys tikriausi svajonių gimtadieniai. Praeitais metais žavėjomės smagios veiklos ir detalių kupinu cirko gimtadieniu, o šiemet sukėlėme pūgą, užšaldėme langus ir nukėlėme visus svečius į ledinę Elzos karalystę.

Ugnė yra užkietėjusi „Ledo šalies“ gerbėja. „Vadinkite mane Elza“ – taip apie dukrytės pomėgį pasakojo jos mama Eglė. Tiesą sakant, pradžioje mes su Egle turėjome visiškai kitokių minčių apie artėjančią Ugnytės šventę, bet mažylės aistra filmuko herojams nugalėjo ir Eglė nusileido. Juk gimtadienis ir yra apie tai, kad pildytųsi svajonės, o pasakos virstų realybe.

Gimtadienio organizavimą pradėjome nuo vietos paieškos. Buvo keli variantai, bet pasirinkome šokoladinę Theobromine chocolatier.  Žinote kodėl? Nes nukeliavę apsižiūrėti, iš karto pajutome, kad ten jau gyvena pasaka. Nuo lubų nuleista sudžiuvusi medžio šaka, knygų lentynos, supamas krėslas, magiška prieblanda – visa tai akimirksniu leido nusikelti į fantazijų pasaulį ir susikurti būsimos šventės viziją. Mūsų užduotis buvo netik įpūsti žiemą į šitą stebuklingą interjerą, bet ir paversti tai stebuklinga Ugnytės gimtadienio istorija.

Pagrindinis šventės akcentas buvo itin žiemiškas, apsnigtas saldusis stalas. Pačiame didelio stalo vidury mes padarėme aukštą pusnį, kurioje ir susidėliojo visi desertai: morengai – sniego gniūžtės, macarons su išpieštomis snaigėmis, šilauogės apšerkšnijuose indeliuose, gardžios spurgos su sidabriniais papuošimais, keksiukai ir cake popsai su snaigių detalėmis.  Nuo lubų leidosi purus sniegutis, susimaišęs su dailiomis snaigėmis iš sausainių. Aplink pusnį sudėliojome gražias lėkštutes su įrankiais ir kiekvienas svečias gavo po mažą gražiai supakuotą teminę dovanėlę. Už stalo iškilo didžiulė apledijusi Ugnės pilis. Užrašui panaudojome specialų ledo efektą grafikos dizaine.

Patys negalėjome atsidžiaugti rezultatu, bet labiausiai man kvapą gniaužė apšerkšniję langai. Jie atrodė taip tikroviškai ir iš vidaus, ir iš išorės, kad, manau, sukėlė nemažą nuostabą ir atsitiktiniams gatvės praeiviams. Tiesą sakant, kai mes pradėjome pasiruošimą šventei, kavinė dar nebuvo uždaryta. Buvo labai įdomu stebėti lankytojų reakcijas, daugelis klausinėjo, kas čia vyksta ir negalėjo patikėti, kad tai „tik mažos mergaitės gimtadienis“.

Specialiai šventei mes pagaminome originalias stilizuotas eglutes iš sidabrinių blizgučių girliandų, jos užpildė erdvę kartu su baltomis dirbtinėmis eglutėmis. Taip pat pagaminome didžiulį smagų besmegenį Olafą, tarsi ką tik atsiridenusį iš kitos ekrano pusės. Visi vaikai norėjo pasidžiaugti jo draugija ir mielai su juo fotografavosi. Po šventės naujasis draugas iškeliavo į Ugnytės namus ir tikiu, kad vis dar džiugina ją savo plačia šypsena.

Tikriausiai Jums jau net nekyla abejonių, kad šokoladinėje įsisiautėjo tikra žiema, bet tuo mes neapsiribojome. Šokoladinė turi nediduką kiemelį ir būtent ten vyko visas pagrindinis veiksmas. Vaikai tiesiog šėlo ant batuto, pripildyto puraus ir minkšto sniego baltumo kamšalo. Tai buvo nepamištamos emocijos. Tos nuoširdžios laimės akimirkos atpirko viską, netgi tai, kad mes po šventės po vieną rankiojome pūkelius, išsibarščiusius po visą kiemelio teritoriją. Ko nepadarysi dėl vaikų ir dėl jų skaidraus juoko!

Dar vienas netikėtas siurprizas buvo sniego mašina. Vaikai net cypė iš džiaugsmo, kai lauke pradėjo „snigti“. Iškėlę mažas rankytes jie gaudė sniegą ir šoko kartu su snaigėmis. Programą vedė profesionalios Mažojo genijaus animatorės.  Elza ir Ana žaidė smagius žaidimus, dūko su vaikais, o pabaigoje atliko legendinio kūrinio „Let it go“ lietuvišką versiją.

Nesinori kartotis, bet visgi… Tai buvo dar vienas tikrų tikriausias SVAJONIŲ GIMTADIENIS. O mes esame be galo laimingos, kad galime, kaip kokios stebuklingos fėjos su burtų lazdelėmis pildyti tokias nuostabias vaikų svajones.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Theobromine chocolatier
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Tie kepėjai
Programa: Mažasis genijus

Stilingos juodai baltos krikštynos

Atrodo visiškai normalu būtų manyti, kad dekoratorius ir fotografas yra viena komanda. Dekoras puošia nuotraukas, sukuria nuotaiką, perteikia atmosferą, kuri tvyrojo ore šventės dieną. Deja, be fotografo bendradarbiavimo visos mūsų pastangos telieka vienos dienos iliuzija, neturinti ilgalaikės išliekamosios vertės.

Neslėpsiu, ne su visais fotografais yra lengva rasti bendrą kalbą. Yra fotografų, kurie dekoro tiesiog nemato, yra ir tokių, kurie jį ignoruoja. Yra užsispyrusių fotografų, kurie, atrodo, net priešinasi dekorui, šita pozicija man, tiesa sakant, yra labiausiai nesuprantama, nes kaip ten bebūtų, mes siekiame to paties tikslo – gražių prisiminimų. Yra dar tokia fotografų kategorija, kurie tiesiog nuoširdžiai nepagalvoja, kad klientas nemažą sumą investavo į visą šitą grožį, ir todėl to nesureikšmina. Būtent tokiems atvejams, ypač jeigu fotografo dar nepažįstu, visada stengiuosi pasiimti savo „dydįjį fotoaparatą“. Fotografuojant patalpoje nuotraukos nebūna labai kokybiškos, nes neturiu „rimtos aparatūros“, bet tai, be abejonės, geriau negu nieko. Dažnu atveju mano darytos nuotraukos tiesiog papildo fotografo užfiksuotas akimirkas. Tik, kadangi fotoaparatas nėra mūsų pagrindinė darbo priemonė, kartais jį tiesiog pamirštame. Arba tą dieną turime kelias šventes ir tenka rinktis į kurią važiuoja „mūsų ištikimas draugas“. Tokiais atvejais labai džiaugiamės, kad visgi dauguma fotografų vertina mūsų darbą ir netgi specialiai skiria kelioliką minučių Jūsų, mielieji klientai, grožiui įamžinti. O labiausiai atsakingi net ir iš anksto su mumis susisiekia ir viską detaliai išklausinėja. Tiesa sakant, baigiusi dekoravimo darbus, aš ir pati nevengiu palaukti fotografo ir nukreipti jį tinkama linkme, nes juk mes geriausiai žinome, kokie dekoro elementai buvo labiausiai išmąstyti arba yra brangiausi mūsų klientui (o kartais net ir pačių klientų sugalvoti/pagaminti), turi ypatingą reikšmę ar simboliką. Taigi, mieli fotografai, nepykite, jei kartais vedžiojame jus už rankos ir badom piršteliu, tai tik todėl, kad mums rūpi bendras geriausias rezultatas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Pagrindinės šventės spalvos – juoda ir balta
Moderni šventės stilistika
Geometrinės figūros kaip pagrindinis dekoro elementas
Dovanėlės svečiams permatomose dėžutėse su geometriniais kirpiniais
Iš juodos vielos išlankstyti vardiniai torto smeigtukai
Geometriniai saldumynų stovai ir padėklai
Balionų rėmas fotosesijos kampelyje

Yra begalė spalvų. Paletės pildosi kiekvienais metais. Miksuojant spalvas, atrandami vis nauji deriniai ir atspalviai. Tačiau monochromija visais amžiais lieka nemirtinga klasika. Kas pasakė, kad krikštynos turi būtinai būti žydros arba rožinės?! Jos gali būti tiesiog nespalvotos ir atrodyti nepaprastai stilingai.

Jurgita kreipėsi į mus su labai įdomia krikštynų koncepcija. Ji prasitarė, kad paskutinis vaikų gimtadienis buvo itin spalvotas ir todėl dabar ji norėtų visiškai priešingo varianto. Mes džiaugsmingai sutikome šitą mintį, nes tai buvo kažkas naujo ir netikėto. Tiesa, kuriant galutinę koncepciją visgi atsirado viena papildoma spalva – mėtinė, bet ji buvo tik mažytis akcentėlis ir beveik nematoma.

Nežinau, ar šventės koncepcija gimė iš pasirinktos šventės vietos, ar šventės vieta – iš koncepcijos, bet faktas, kad jos idealiai susiderino tarpusavyje. Restorano „Gallery“ erdvė apskritai yra viena iš tų nepretenzingų erdvių, kur galima leisti sau kurti ir mėgautis šiuo procesu, nes interjeras niekam neįpareigoja.

Šventė buvo iki smulkmenų apgalvota ir be galo stilinga, atrodė, viskas laiku ir vietoje. Svečius pasitiko gyvo garso saksofono garsai, vyko fotosesija prie mūsų sukurtos ir paruoštos fotosesijos sienelės. Jurgita labai norėjo, kad šventėje būtų daug balionų, tad mūsų užduotis buvo sugalvoti, kaip juos įdomiai ir stilingai įkomponuoti į šventės erdvę. Balionus derinome su geometrinėmis figūromis, jos dominavo visur – saldaus stalo dekore, puokštėse, didelės figūros fotosesijos kampelyje, net krikštynų kanceliarija buvo griežtų geometrinių formų ir raštų. Visi šitie elementai dar stipriau paryškino modernią šventės stilistiką.

Kuriant šventės programą ir eigą, mums kylo puiki netradicinė mintis – vietoj animatoriaus vaikams pakviesti mimę. Tobulas rezultatas, kai šventės programa įsilieja į dekorą ir tampa jo dalimi. Klasikinis mimės įvaizdis – juodai balti drabužiai, baltas išraiškingas veidas ir juoda beretė tarsi sulipdė visas šventės dalis į vieną visumą ir sukūrė ypatingą unikalią nuotaiką. Mimė gamino cukraus vatą, žaidė su vaikais ir neįkyriai sukiojosi tarp suaugusių svečių, kurdama gražią emociją ir dalindama pozityvią energiją.

Šventę vainikavo linkėjimų paleidimas į orą. Penkiasdešimt balionų pakylo kaip viena didelė debesys, nešdama gražiausius švečių palinkėjimus tiesiai Dievui į ausį. Kai atvažiavome surinkti dekoracijas, turėjome luktelti, šventė dar nebuvo pasibaigiusi, atrodo niekas net nenorėjo skirstytis. Ant stalų vis dar degė žvakės, kurdamos be galo jaukią ir šiltą atmosferą. Viduje jautėsi jaukus ir nerūpestingas šurmulys. Štai dėl tokių akimirkų verta dirbti ir kurti.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Fotor
Šventės vieta: Restoranas Gallery
Spaudos dizainas: Artišokas
Vardiniai torto smeigtukai: Artišokas