Žymų Archyvai: krikštynos gryname ore

Krikštynos pavasarį

Skaitant Vytauto Kernagio eilėraštį „Paukščiai“, visada apima švelniai melancholiška nuotaika.  Taip, tokia jau ta laiko formulė, visą laiką besisukanti ratu. Dieną keičia vakaras, naktis. Žiemą  – pavasaris. Taip – PAVASARIS! Pavasaris yra gražus atgimstančia gamta, pražystančiomis gėlėmis, čiulbančiais paukščiais, atšylančiomis ir ilgėjančiomis dienomis… Tokia yra ir žmogaus vaikystė – nerūpestinga, apsupta tėvų ir senelių meilės bei globos, graži ir žydinti kaip pavasaris.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Paukščiukų lizdelių motyvas
Kanarėlių narvelis desertams
Paukščiukai ant pagaliuko ir macarons
Torto pateikimas paukščiukų lizde
Originalūs desertų kortelių laikikliai iš medžių šakelių
Mandalų spalvinimo knygelės su paukščiukų ornamentais

Mūsų darbui sezoniškumas palieka labai ryškų atspalvį. O temas, diktuota ne tik pomėgiai, bet ir vėl, laikas – metų laikai. Gal dėl to paukštukų tema mėgstama krikštynas organizuojančių tėvelių tarpe. Ir  ši tema, apsisukus metų laikrodžiui vis grįžta su pirmaisiais pavasario spinduliai bei ne kartą įgyvendinta mūsų kūrybines komandos!  Kaip nesikartoti? Kaip daug kartų pieštą šventės eskizą nupiešti kitaip? Tai tikrai nėra paprasta.. Tačiau, kartais tiesiog užtenka pasidairyti lietuviškos gamtos lobynuose.  Nesivaikant modernių tendencijų, nekuriant  kažko ypatingai įmantraus ar įnoringo, naudojant elementarius motyvus galima  sukurti  nepaprastai mielą reginį.  Svarbiausia kurti!

Kokia iš tų eilėraščių nauda?
Ir kam juos tie poetai nuolat kuria?
Naudingas daiktas – dviratis, lazda,
Plaktukas , duona , batai ar kepurė..

Perskaičius šį Čepauskaitės eilėraštį iš naujausios poezijos knygos, pagalvojau – tai apie mane (ar ir apie mane).  Mano darbą. Mano laisvalaikį ir mano hobi. Kiek daug sutinku žmonių, kurie klausia „ kodėl tu kuri“ ?  „grožis?“ Kas „tai“, dėl ko „tai“ ar kam „to“ reikia?

O kas iš tų eilėraščių dailių? Iš jų sriubos nei košės neišvirsi,
Neatsipjausi kaip dešros peiliu Ir į vartus galingai neįspirsi.

Kiekviena diena, tai indelis į mūsų prisiminimų albumą. Kiekviena šventė, prie kurios mes prisidedame, indelis į užsakovų prisiminimų albumą. O šios užduoties mes imamės labai atsakingai – suvokdami šio darbo reikšmę ir tikėdami jo ypatinga svarba!

[ ]

Bet kartą aš eilėraštį skaičiau, už lango lijo, taip lengvai ir smulkiai,
Ir tapo viduje kažkaip keisčiau, lyg būtų ant širdies nukritus dulkė,
Tokia lengva, mažutė ir jauki lyg skruzdėlė auksinė nuropotų,
Lyg suptųs pludė vakaro aky, ir skonis burnoje – mamos kompoto..

O jeigu atvirai, tai privalau sutikt, kad daug kas ir be to gyvena.
Bet argi tai gyvenimas, brolau, kai niekas tau širdies nepakutena?

D.Čepauskaitė. Auksinė skruzdėlė

Kaip taikliai poetės pastebėta!
Vadovaujamės panašiu prinipu – mažos smulkmenos ir mielos detalės, šventę paverčia įsimintinesniu reginiu! Gal nuo jų nepasidarys sočiau, bet tai tikrai pakutens širdį!
Vėlyvą pavasarį susitikus su kliente Raudondvario dvaro ansamblyje, paukštukų motyvas išplaukė labai organiškai. Patekę į būsimos šventės vietą, supratome, kad dekoras turėtų tik sustiprinti natūralią supančią žalumą. Skaidri  pavėsinė dvaro šone suteikia pojūtį, tarsi būtum pačiame miško viduryje! Nuostabus jausmas! Koloritą rinkomės kuo organiškesnį – nuo stalų, kuriuos dengėme natūralios žemės spalvos lino staltiesėmis iki floristikos.  Gėlės – subtilios ir švelnios. Daug žalumos ir smulkių gubojos žiedelių.  Saldaus stalą vainikavo žalumynų girlianda sudarydama įspūdį, tarsi desertus ragautum rinkdamas žemuoges miške! Mūsų pasididžiavimas, menininkės supinti mažyčiai vainikėliai – lizdeliai, kuriuose ne tik patalpinome vardų korteles bet ir įsodinome dieviškai skanius keksiukus. Specialiai šiai šventei gamintas atviras kanarėlių narvelis tapo puikia spintelė serviruojant desertus. Pasirūpinome ne tik dekoracijomis, bet taip pat ir užsiėmimu vaikams. Kad šventė neprailgtų, paruošėme mandalų spalvinimo knygelės, bei po mielą tekstilės paukštuką dovanų.

Taip poetiškai ir užbaigsiu :  džiaugiuosi, kad mano prefesija susijusi su nepaaiškinamais drugeliais pilve, džiaugiuosi, kad galiu dovanoti Jums akimirkas, sušildančias dieną ir pakutenančias širdį.

Rasa

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Laura Pečkauskienė
Šventės vieta: Raudondvario dvaras, restorano „Medžiotojų užeiga“ lauko terasa

Krikštynos botanikos sode

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje)  ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū