Žymų Archyvai: Krikštynų dekoravimas

Meškiukų istorijos

Kas nutinka, kai mes galutinai paleidžiame vaikystę iš savo gyvenimo? Tampame nuobodžiais ir susiraukusiais suaugusiais. Kada paskutinį kartą kvatojai už pilvo susiėmęs? Kada laužei taisykles ir jauteisi visiškai laisvas judėti, daryti, mąstyti? Tada, kai tavyje buvo prabudęs vaikas. Tas neklaužada padauža, atkeliavęs iš kito laikmečio. Mes visi buvome vaikais, visi darėme nesąmones ir svajojome, visi neklausėme tėvų ir kūrėme planus, visi žaidėme ir kvailiojome, negalvodami apie rytojų. Vaikystėje gyveni čia ir dabar. Tik suaugę mes pradedame suprasti tų akimirkų vertę. Arba nepradedame, nes pernelyg įsisukame į savo rūpeščių kokoną. Sako, mes grįžtame į vaikystę, kai susilaukiame savo vaikų. Nebūtinai! Jeigu mes patys neatveriame savo širdies (ir proto!) vaikystei, vaikai mums nepadės. Nuoširdumas ir mokėjimas džiaugtis šia diena – štai raktas į laimingą gyvenimą! Pagalvokime, kas yra mūsų prioritetų viršūnėje. Dažnas žmogus galėtų pasakyti, kad jo pagrindinis tikslas mėgautis gyvenimu, bet… Mes gi turime pareigų, reikia užsidirbti pinigų, siekti karjeros, pripažinimo, todėl pasimėgauti savo pasiekimais kaip ir nelieka laiko. Amžinai pavargę ir susipykę su savimi, skubantys ir nemokantys atsisakyti – tokie yra šiuolaikiniai suaugusieji, nes gi tokie laikai, tokia visuomenė, toks tempas – negali atsilikti. Būtent todėl mes ir nelaimingi, nes kategoriškai atsižadėjome vaikystės ir to šelmio, kuris blizgėjo mūsų akyse.

Šiandien jaučiuosi taip, lyg būčiau pasisupusi laiko karuselėje. Švelnų nostalgijos vėjelį užpūtė vakar su vaikais žiūrėtas filmas „Jonukas“. Iki begalybės mielas Mikės Pūkuotuko personažas prikėlė gražiausius prisiminimus. Visada mėgau Pūkuotuko pasakojimus, ypač tą klasikinį variantą. Juose apstu protingų, per amžius aktualių minčių ir gražių asociacijų. Tai viena iš tų nemirtingų knygų, paremtu išskirtinio gėrio, nuoširdumo ir draugystės sąvoka. Regėdama senovinio Londono vaizdus, prisiminiau vieną labai mielą krikštynų šventę, kuria dar nespėjau pasidalinti. Apie meškiukus, anglišką arbatėlę ir šeimyninę laimę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gėlių kompozicijos ant keksiukų stovo
Vintažiniai puodeliai su arbatos pakeliu kiekvienam svečiui
Unikalios rankų darbo vardų kortelės
Mieli ir jaukūs rėmeliai su meškiukais
Susėdimo planas su vintažiniais meškinais
Meškiukai – sausainukai
„Pražydęs“ arbatinukas

Planuodamos Emilės šventę, turėjome visą įvykių virtinę, nes likus kiek daugiau negu savaitei iki krikštynų, keitėsi šventės vieta ir reikėjo iš naujo pergalvoti šventės koncepciją ir pritaikyt ją naujoje aplinkoje. Aš visada esu maksimaliai sąžininga su savo klientais, net tada, kai atsiranda grėsmė rimtai susipykti su kokiu nors tiekėju. Negaliu pakęsti, kai žmonės yra akiplėšiškai apgaudinėjami ir niekada nenutylėsiu, jeigu tai pastebiu. Būtent todėl teko priimti tokį drastišką sprendimą. Bet viskas tik į gerą ir mūsų šventei duris atvėrė šviesus ir erdvus Paliekio dvaras.

Tiesa sakant, meškiukų tematika gimė, atsižvelgiant į pirmosios šventės vietos interjerą, nes jis buvo gan tamsus, „sunkus“ ir nevaikiškas. Labai norėjome jį sušvelninti, ypač turint omeny, kad krikštijome mažą mergaitę. Interjere buvo labai daug rudos spalvos, todėl nusprendėme, kad čia puikiai tiktų meškinai – šviesūs, vintažiniai, įvairių dydžių ir pavidalų, jie turėjo suteikti erdvei „minkštumo“ ir romantikos. Toliau fantazija išsirutuliavo – meškiukai, geriantys arbatėlę iš mažiukų gėlėtų puodukų, taip jauku ir mergaitiška. Pasikeitus šventės vietai, šitos idėjos neatsisakėme, tik šiek tiek adaptavome naujai patalpai.

Apvalius stalus puošėme angliškos arbatėlės stiliumi. Gėlių kompozicijas sudėliojome ant trijų aukštų keksiukų stovų. Kitos gėlės išsidėstė mažuose puodeliuose. Labai apsidžiaugėme, kai stalo numeriams radome itin mielus rėmelius su meškinais. Jie įnešė vientisumą ir teminį išpildymą į stalų dekorą. Dailios rankų darbo vardų kortelės buvo įdėtos į mažus arbatos puodelius kartu su arbatos maišeliais.

Arbatos puodeliai karaliavo visur. Į juos įkomponavome susėdimo planą, į juos sudėjome saldumynus ir gėles ant saldaus stalo. Net arbatinukas pražydo spalvotais žiedais. Saldų stalą padalinome į tris dalis, panaudodami įspūdingus dvare esančius stalus. Viduryje tarp didžiulių popierinių žiedų karaliavo tortas. Saldumynai išsirikiavo ant spalvotų stovų ir paskendo gėlėse.

Jauki ir miela meškiukų istorija. Ir tai tik pradžia gražios jaunos šeimos gyvenimo. „Jeigu tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau gyventi šimtą minus vienas, kad netektų be tavęs praleisti nei vienos dienos“ – Pūkuotukas.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Paliekio dvaras
Tortas: Daivos Mikšūnienės
Saldumynai: Liu Patty

Stilingos krikštynos nuosavame kieme

Vasara baigėsi, huh, pagaliau! :) Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad lauksiu rudens, nes niekada jo nemėgau. Ir štai viskas apsisuko 180 laipsnių, nes dabar ruduo – tai pirmiausiai užtarnauta teisė į šiek tiek ramybės ir galimybė bent trumpam atsipūsti. Taigi, nuo šiol stoju į rudens mylėtojų klubą.  Pasiekus aukščiausią užimtumo tašką rugpjūtį, rudenį sumažėjo tempas, atsirado laiko pamiegoti, pavalgyti, paskambinti draugei ir, pagaliau, ką nors parašyti. O dalintis tikrai yra kuo. Per vasarą tiek visko prikūrėme, tiek visokių emocijų išgyvenome, tiek nuostabių žmonių sutikome, kad paėmus baltą lapą, jaučiasi net lengvas pasimetimas, nuo ko pradėti.   Viena šventė gražesnė už kitą, o svarbiausia, kad absoliučiai visos jos turi savo istorijas, savo herojus ir yra prisotintos emocijų.  Palydint vasarą, norėjosi išrinkti patį „vasariškiausią“ dekorą ir pagalvojau, kad laurai turėtų atitekti Vasiliauskų šeimynai, nes jų pasirinkta šventės koncepcija neabejotinai kvepia saule, šiluma ir pražydusiu sodu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo konstrukcija iš veidrodinių kolonų ir stalviršio
Auksinis užrašas Lėjos krikštynos įrėmintas didžiuliame žalumos rate
Auksiniai zuikučiai ant stalo ir ant žolės
Stikliniai indai, suteikiantys dekorui lengvumo ir skaidrumo
Didžiulės puokštės it debesėlis apgaubusios saldų stalą

Martyna labai šiltas žmogus, su ja smagu bendrauti ir kurti šventės viziją.  Susipažinome praeitais metais, kai ji tik laukėsi mažylės Lėjos. Tuomet organizavome jos kūdikio laukimo vakarėlį (baby shower), bet čia visai kita istorija, kurią dar būtinai kada nors papasakosiu.

Taigi, šiais metais sugrįžome į tą patį kiemą su nauja svarbia misija. Man patinka Martynos požiūris į šventes, ji nuoširdžiai nori, kad jos būtų jaukios ir savos, be labai didelės pompastikos, be vaidybos.  Savo artimoje aplinkoje ji surenka pačius mieliausius ir artimiausius žmonės ir su jais dalinasi savo džiugiomis akimirkomis. Šeima ir draugai jai yra svarbiausias turtas.

Triušiukai dekore atsirado irgi ne atsitiktinai. Kol Martyna su savo šeima persikraustė gyventi į Turkiją, jie augino dekoratyvinį triušį ir Lėjai jis labai patiko.  Dabar triušiukas saugiai apgyvendintas pas senelius, bet nostalgiški prisiminimai ir prieraišumas prie pūkuoto draugo išliko, todėl nusprendėme integruoti ilgaausius į šventės koncepciją. Svarstėme įvairiausius stilius ir variantus, tačiau niekas nelipo ir tuomet man kilo puiki mintis – saulės zuikutis. Tai visiškai kitoks zuikių tematikos pateikimas su daug veidrodžių, stiklo ir auksiniais saulės spindulėliais.

Nepaisant to, kad šventė vyko nuosavo namo kieme, norėjome, kad dekoras dvelktų stilinga ir saikinga prabanga. Pagrindinis šventės akcentas buvo saldusis stalas. Jį sukonstravome iš veidrodinių kolonų ir stiklinio stalviršio, kad gaudydami saulės spindulius, visą kiemą nusietų saulės zuikiais. Zuikučių figūrėles nudažėme auksine spalva, jie smagiai vartėsi ant stikliniu žvakidžių ir ant žolės. Šventę papuošė didžiulės Manto Petruškevičiaus puokštės.  Jos apgaubė visą stalą gėlių debesėliu.

Dažniausiai tam, kad sukurti įspūdingą dekorą, reikia tik teisingo sprendimo ir koncepcijos, todėl apie kiekvieną šventę ilgai galvojame ir ieškome, permąstome įvairiausius variantus, stengiamės pajausti klientą, kol ateina suvokimas, kad radome būtent tai, ko reikia. Jokia mūsų šventė negimsta per vieną akimirką, tai ilgas kūrybos procesas, būtent tai ir yra mūsų išskirtinumas.  Dekoras išmąstytas, suderintas, kruopščiai paruoštas. Dekoras su meile kiekvienam mūsų klientui. Nes mes suprantame, kad Jums ta šventė yra vienintelė ir antro dublio nebus.

Didžiausi linkėjimai Martynai ir jos šeimai. Jūs papuošėte mūsų vasarą.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Aira Graciavičiūtė
Šventės vieta: nuosavas kiemas
Maistas ir saldumynai: Atrask skonį

Krikštynos pavasarį

Skaitant Vytauto Kernagio eilėraštį „Paukščiai“, visada apima švelniai melancholiška nuotaika.  Taip, tokia jau ta laiko formulė, visą laiką besisukanti ratu. Dieną keičia vakaras, naktis. Žiemą  – pavasaris. Taip – PAVASARIS! Pavasaris yra gražus atgimstančia gamta, pražystančiomis gėlėmis, čiulbančiais paukščiais, atšylančiomis ir ilgėjančiomis dienomis… Tokia yra ir žmogaus vaikystė – nerūpestinga, apsupta tėvų ir senelių meilės bei globos, graži ir žydinti kaip pavasaris.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Paukščiukų lizdelių motyvas
Kanarėlių narvelis desertams
Paukščiukai ant pagaliuko ir macarons
Torto pateikimas paukščiukų lizde
Originalūs desertų kortelių laikikliai iš medžių šakelių
Mandalų spalvinimo knygelės su paukščiukų ornamentais

Mūsų darbui sezoniškumas palieka labai ryškų atspalvį. O temas, diktuota ne tik pomėgiai, bet ir vėl, laikas – metų laikai. Gal dėl to paukštukų tema mėgstama krikštynas organizuojančių tėvelių tarpe. Ir  ši tema, apsisukus metų laikrodžiui vis grįžta su pirmaisiais pavasario spinduliai bei ne kartą įgyvendinta mūsų kūrybines komandos!  Kaip nesikartoti? Kaip daug kartų pieštą šventės eskizą nupiešti kitaip? Tai tikrai nėra paprasta.. Tačiau, kartais tiesiog užtenka pasidairyti lietuviškos gamtos lobynuose.  Nesivaikant modernių tendencijų, nekuriant  kažko ypatingai įmantraus ar įnoringo, naudojant elementarius motyvus galima  sukurti  nepaprastai mielą reginį.  Svarbiausia kurti!

Kokia iš tų eilėraščių nauda?
Ir kam juos tie poetai nuolat kuria?
Naudingas daiktas – dviratis, lazda,
Plaktukas , duona , batai ar kepurė..

Perskaičius šį Čepauskaitės eilėraštį iš naujausios poezijos knygos, pagalvojau – tai apie mane (ar ir apie mane).  Mano darbą. Mano laisvalaikį ir mano hobi. Kiek daug sutinku žmonių, kurie klausia „ kodėl tu kuri“ ?  „grožis?“ Kas „tai“, dėl ko „tai“ ar kam „to“ reikia?

O kas iš tų eilėraščių dailių? Iš jų sriubos nei košės neišvirsi,
Neatsipjausi kaip dešros peiliu Ir į vartus galingai neįspirsi.

Kiekviena diena, tai indelis į mūsų prisiminimų albumą. Kiekviena šventė, prie kurios mes prisidedame, indelis į užsakovų prisiminimų albumą. O šios užduoties mes imamės labai atsakingai – suvokdami šio darbo reikšmę ir tikėdami jo ypatinga svarba!

[ ]

Bet kartą aš eilėraštį skaičiau, už lango lijo, taip lengvai ir smulkiai,
Ir tapo viduje kažkaip keisčiau, lyg būtų ant širdies nukritus dulkė,
Tokia lengva, mažutė ir jauki lyg skruzdėlė auksinė nuropotų,
Lyg suptųs pludė vakaro aky, ir skonis burnoje – mamos kompoto..

O jeigu atvirai, tai privalau sutikt, kad daug kas ir be to gyvena.
Bet argi tai gyvenimas, brolau, kai niekas tau širdies nepakutena?

D.Čepauskaitė. Auksinė skruzdėlė

Kaip taikliai poetės pastebėta!
Vadovaujamės panašiu prinipu – mažos smulkmenos ir mielos detalės, šventę paverčia įsimintinesniu reginiu! Gal nuo jų nepasidarys sočiau, bet tai tikrai pakutens širdį!
Vėlyvą pavasarį susitikus su kliente Raudondvario dvaro ansamblyje, paukštukų motyvas išplaukė labai organiškai. Patekę į būsimos šventės vietą, supratome, kad dekoras turėtų tik sustiprinti natūralią supančią žalumą. Skaidri  pavėsinė dvaro šone suteikia pojūtį, tarsi būtum pačiame miško viduryje! Nuostabus jausmas! Koloritą rinkomės kuo organiškesnį – nuo stalų, kuriuos dengėme natūralios žemės spalvos lino staltiesėmis iki floristikos.  Gėlės – subtilios ir švelnios. Daug žalumos ir smulkių gubojos žiedelių.  Saldaus stalą vainikavo žalumynų girlianda sudarydama įspūdį, tarsi desertus ragautum rinkdamas žemuoges miške! Mūsų pasididžiavimas, menininkės supinti mažyčiai vainikėliai – lizdeliai, kuriuose ne tik patalpinome vardų korteles bet ir įsodinome dieviškai skanius keksiukus. Specialiai šiai šventei gamintas atviras kanarėlių narvelis tapo puikia spintelė serviruojant desertus. Pasirūpinome ne tik dekoracijomis, bet taip pat ir užsiėmimu vaikams. Kad šventė neprailgtų, paruošėme mandalų spalvinimo knygelės, bei po mielą tekstilės paukštuką dovanų.

Taip poetiškai ir užbaigsiu :  džiaugiuosi, kad mano prefesija susijusi su nepaaiškinamais drugeliais pilve, džiaugiuosi, kad galiu dovanoti Jums akimirkas, sušildančias dieną ir pakutenančias širdį.

Rasa

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Laura Pečkauskienė
Šventės vieta: Raudondvario dvaras, restorano „Medžiotojų užeiga“ lauko terasa

Krikštynų organizavimas – ką reikia žinoti?

Šiuo metu gaunu daug užklausų dėl krikštynų organizavimo, parašiau jau tuziną atsakymų į laiškus ir nusprendžiau, kad visą informaciją reikia susisteminti ir konstruktyviai pateikti. Galėsiu tuomet siųsti tik nuorodą į šitą straipsnį. Juokauju. Nors ir turiu atsakymą – paruoštuką, retai jį naudoju, nes kiekviena užklausa yra savotiška ir individuali, todėl kiekvieną atsakymą formuluoju, orientuodamasi būtent į Jums rūpimus klausimus. Visgi, manau, kad šis straipsnis bus labai naudingas, ypač jeigu tik galvojate apie savo šventę ir nežinote nuo ko pradėti.

Vieną karštą vasaros dieną turėjome nuostabią fėjos Tėjos puotą. Ją organizavome Tėjos namų kieme. Nėra jaukesnės krikštynų šventės vietos, negu nuosavas namas, ypač jeigu kiemas – lyg iš pasakos. Vandens telkinys, paslaptingi miško takeliai, smagiai čiurlenantys dekoratyviniai maži kriokliai ir aukšti gracingi berželiai. Nuvažiavusios į vietą, iš karto supratome – čia turi apsigyventi pasaka.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Paslaptingos šviečiančios miško kompozicijos stikliniuose induose ant stalo
Tankia žaluma ir gėlėmis apaugęs saldaus stalo rėmas
Desertai stalčiuose
Nėriniuoti pyragėliai su rožytėmis
Didžiulis iš medžio šaknų iškilęs bokštas, dekoruotas gėlių kompozicija
Gyvi triušiukai – užburto miško gyventojai
Tarp medžių išdygusi šviesi ir plevėsuojanti fėjų slėptuvė
Stebuklingos fėjų dulkės

Reikia pripažinti, kad negalima lyginti krikštynų ir vestuvių organizavimo. Nors pagrindinės gairės yra panašios, tačiau krikštynos dažniausiai būna tarsi laisvesnis ir mažiau įpareigojantis vestuvių variantas.

Pagrindiniai vestuvių ir krikštynų skirtumai:

Mažiau svečių. Krikštynų šventė paprastai yra jaukesnė ir intymesnė. Dar neteko matyti krikštynų su 100 dalyvių. Paprastai kviečiami patys artimiausi žmonės – šeima ir labai mylimi bičiuliai.

Mažesnė trukmė. Būna, kad krikštynoms, kaip ir vestuvėms, yra užsakoma sodyba su nakvyne, tačiau paprastai tai yra lydima kažkokiomis papildomomis priežastimis, pavyzdžiui, siekiama suburti šeimą arba abi sutuoktinių šeimas, kurios retai matosi ir mažai bendrauja tarpusavyje. Visgi dažniausiai krikštynos trunka kelias valandas arba iki vakaro.

Paprastesnis scenarijus. Net ir kruopščiausiai sudėliotas scenarijus gali būti koreguojamas dienos eigoje priklausomai nuo vaikučio poreikių. Labai griežto scenarijaus krikštynoms niekada  nesiūlome, kad nebūtų vėliau didelio nusivylimo, kai mažylis užmigs ne laiku arba jam subjurs nuotaika per suplanuotą foto sesiją parke.

Mažiau oficialumo. Yra tik viena oficiali dalis – krikštynų ceremonija bažnyčioje, visa kita vyksta laisvu formatu.

Pagrindiniai dalykai, kurių reikia kiekvienai krikštynų šventei:

1. Bažnyčia
2. Šventės vieta
3. Maistas
4. Fotografas (operatorius)
5. Stalų ir saldaus stalo dekoras
6. Užsiėmimai vaikams ir/ar suaugusiems.

Toks, manau, būtų kiekvienos krikštynų šventės pagrindas, visa kita yra opcijos: vedėjas, muzika, transportas, šventės kulminacija, fotosesijos kampelis ir pan.

Šiais metais aiškiai ryškėja tendencija krikštynų šventę organizuoti gamtoje. Dažniausiai tai būna nuosava sodyba ar kažkokia kita privati teritorija. Tokiu atveju gali prireikti ir daugiau pasiruošimo darbų – išnuomoti paviljoną, kad šventės nesugadintų jokios stichijos, pasirūpinti baldais, indais, cateringu (išvažiuojamasis maitinimas) ir t.t. Esant tokiam sumanymui, būtų logiška kreiptis pagalbos į organizatorius, nes kuo daugiau tiekėjų ir sudedamųjų plano dalių, tuo didesnė tikimybė suklysti. Prieš porą metų esame organizavę krikštynų šventę, kurioje buvo keli atskiri vedėjai (vaikams ir suaugusiems), didžėjus, apšvietimas ir ugnies šou, tačiau toks formatas yra veikiau išimtis, negu taisyklė. Dažniausiai krikštynų šventė būna jauki ir subtili – šeimyniniai pietūs su artimiausiais žmonėmis arba kitas paplitęs variantas – linksma ryški šventė, orientuota į vaikus. Iš tiesų, tai lemia vaikų kiekis šventėje. Neretai, vaikų šventėje praktiškai nebūna, tuomet ir šventės programa dėliojasi kitaip.

Ar verta samdyti krikštynų organizatorių? Tai priklauso nuo Jūsų užimtumo ir organizacinių gebėjimų, o neretai ir tiesiog noro tai daryti. Suorganizuoti krikštynas yra lengviau, negu suorganizuoti vestuves, tad iš vienos pusės tai tikrai įveikiama užduotis daugeliui tėvų. Iš kitos pusės, taupant savo laiką ir norint, kad rezultatas būtų maksimalus, verta būtų kreiptis į profesionalus. Taip pat dažnai krikštynų organizavimo paslaugą užsako tėveliai, gyvenantys užsienyje ir planuojantys šventę Lietuvoje, kas yra visiškai suprantama dėl atstumo nepatogumo. Taip pat svarbi priežastis galėtų būti šventės užbaigtumas ir vientisumas, nes organizatorius dėlioja Jūsų šventę iš to paties puzzle detalių, niekur nenukrypstant.

Kas įeina į krikštynų organizavimą?

1. Organizuodami krikštynas, mes pirmiausiai susitinkame su Jumis, kad išsiaiškintume Jūsų norus ir lūkesčius, apčiuoptume Jūsų išskirtinumą, išklausytume Jūsų asmeninę istoriją.  Mums labai svarbu, kad Jūsų šventė taptų būtent Jūsų šeimos atspindys, todėl visada skatiname, kad šventės koncepcija ar tematika išeitų iš Jūsų, o ne būtų dirbtinai primesta. Šventės idėja gali gimti iš bet ko – tai gali būti mielas šeimos ritualas, išskirtinė gimdymo, laukimo arba mažylio planavimo istorija, reikšmingos asociacijos, mylimiausia mažylio veikla / žaislas / personažas ir pan. Kai šventė yra kuriama iš tokių mažų dalykų, kurie sukelia Jums ypatingas emocijas – ji pasidaro maksimaliai asmeniška.

2. Šventės vietos paieška. Atsižvelgiant į visus Jūsų pageidavimus ir šventės dalyvių skaičių, surandame šventės vietą arba ją sukuriame Jūsų erdvėje. Suderiname visus niuansus, gauname meniu pasiūlymus, jeigu reikia, organizuojama maitinimo tiekėjų atranka.

3. Surandami visi kiti paslaugų tiekėjai, kurių gali prireikti ir pasiūlomi keli variantai – fotografas, operatorius, vedėjas arba animatorius. Papildomai dar gali būti pramogos vaikams, jeigu šventėje dalyvauja nemažai vaikų ir bet kokios kitos paslaugos, kurių Jums gali prireikti.

4. Sudėliojamas dienos scenarijus ir yra koordinuojamas visų tiekėjų darbas.

5. Jeigu Jūs nesamdote vedėjo, o taip dažnai būna krikštynose, mes galime paruošti rekvizitus kai kuriems žaidimams, kurios Jūs galite pravesti patys, pavyzdžiui, palinkėjimų kortelės, pažadų žaidimas, profesijų spėjimas ir pan.

6. Jūs bendraujate tik su mumis, Jums nereikia patiems kažko ieškoti ir kontaktuoti, mes išsiaiškiname Jūsų pageidavimus ir dirbame, kad viskas būtų įgyvendinta laiku ir kokybiškai.

7. Organizuodami šventes, mes pasirūpiname, kad jos būtų graži Jūsų šeimos istorija, visos detalės ir net pramogos turėtų simbolinę reikšmę, būtų suderintos tarpusavyje ir atitiktų vieną bendrą stilių/tematką.

Jeigu visus šiuos punktus Jūs sutvarkote patys ir Jums tereikia padėti sukurti šventės nuotaiką, gražiai ją papuošti – tuomet užtektų ir vien dekoravimo paslaugos. Dekoruodami šventę mes pasirūpiname viskuo, kas susiję su šventės grožiu. Tai stalų puošimas, stilizuoto saldaus stalo kūrimas, kuris paprastai tampa stilingu šventės akcentu. Mes taip pat galime paruošti gražų foto sesijos / palinkėjimų / sveikinimų kampelį, arba, jeigu yra daugiau vaikų, sukurti jiems teminę žaidimų erdvę.

Ar krikštynų šventei reikalinga koordinatorė? Tik tuomet, jeigu šventė yra didelė ir turi sudėtingą scenarijų.

Tėjos krikštynos buvo labai graži šventė. Jos vyko nuostabiame Tėjos tėvų namo kieme su didžiuliu tvenkiniu, mažais čiurlenančiais upeliais ir kriokliais. Aplinka priminė pasaką, todėl nenuostabu, kad Tėjos krikštynoms pasirinkome miško fėjų tematiką. Pamojusios savo burtų lazdelėmis, kiemą kaipmat pavertėme užburtu mišku. Ant kalvelės tarp medžių įrengėme fėjų slėptuvę. Tarp lengvų plevėsuojančių audinių ir auksinių pagalvių fėjos galėjo ramiai dalintis savo magiškomis paslaptimis ir barstytis stebuklingomis dulkėmis. Fėjų pagalbininkais buvo mažiukai triušiukai, kurie jas džiugino savo minkštais kailiukais ir pūkuotomis ausytėmis.
Saldusis stalas irgi buvo lyg iš pasakos. Apaugęs egzotiškais augalais ir pražydęs nuostabiausiomis gėlėmis  ji tiesiog lūžo nuo gardžiausių saldumynų. Stalus mes papuošėme kompozicijomis su miško gėrybėmis ir mažytėmis šviesytėmis, tarsi spindintys jonvabalių pilveliai.
Šventei dirigavo šaunus vedėjas – magas Modestas Petrikas, savo triukais ir linksmais žaidimais jis apsuko galvą netik vaikams, bet ir suaugusiems. Vaikus aplankė geroji fėja ir dalino jiems geriausias emocijas bendruose veiklose. Šventės kulminacija buvo didžiulių burbulų šou. Svečiai, įsitaisę mūsų sukurtame poilsio kampelyje su sėdmaišiais, vaišinosi specialiai jiems grilyje kepamais delikatesais.
Nuostabus oras, pasakiška aplinka, gražūs žmonės ir šauni kompanija – šventė buvo tiesiog nepakartojama.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Studija Voila Fotografija
Vedėjas: Modestas Petrikas

Stilingos juodai baltos krikštynos

Atrodo visiškai normalu būtų manyti, kad dekoratorius ir fotografas yra viena komanda. Dekoras puošia nuotraukas, sukuria nuotaiką, perteikia atmosferą, kuri tvyrojo ore šventės dieną. Deja, be fotografo bendradarbiavimo visos mūsų pastangos telieka vienos dienos iliuzija, neturinti ilgalaikės išliekamosios vertės.

Neslėpsiu, ne su visais fotografais yra lengva rasti bendrą kalbą. Yra fotografų, kurie dekoro tiesiog nemato, yra ir tokių, kurie jį ignoruoja. Yra užsispyrusių fotografų, kurie, atrodo, net priešinasi dekorui, šita pozicija man, tiesa sakant, yra labiausiai nesuprantama, nes kaip ten bebūtų, mes siekiame to paties tikslo – gražių prisiminimų. Yra dar tokia fotografų kategorija, kurie tiesiog nuoširdžiai nepagalvoja, kad klientas nemažą sumą investavo į visą šitą grožį, ir todėl to nesureikšmina. Būtent tokiems atvejams, ypač jeigu fotografo dar nepažįstu, visada stengiuosi pasiimti savo „dydįjį fotoaparatą“. Fotografuojant patalpoje nuotraukos nebūna labai kokybiškos, nes neturiu „rimtos aparatūros“, bet tai, be abejonės, geriau negu nieko. Dažnu atveju mano darytos nuotraukos tiesiog papildo fotografo užfiksuotas akimirkas. Tik, kadangi fotoaparatas nėra mūsų pagrindinė darbo priemonė, kartais jį tiesiog pamirštame. Arba tą dieną turime kelias šventes ir tenka rinktis į kurią važiuoja „mūsų ištikimas draugas“. Tokiais atvejais labai džiaugiamės, kad visgi dauguma fotografų vertina mūsų darbą ir netgi specialiai skiria kelioliką minučių Jūsų, mielieji klientai, grožiui įamžinti. O labiausiai atsakingi net ir iš anksto su mumis susisiekia ir viską detaliai išklausinėja. Tiesa sakant, baigiusi dekoravimo darbus, aš ir pati nevengiu palaukti fotografo ir nukreipti jį tinkama linkme, nes juk mes geriausiai žinome, kokie dekoro elementai buvo labiausiai išmąstyti arba yra brangiausi mūsų klientui (o kartais net ir pačių klientų sugalvoti/pagaminti), turi ypatingą reikšmę ar simboliką. Taigi, mieli fotografai, nepykite, jei kartais vedžiojame jus už rankos ir badom piršteliu, tai tik todėl, kad mums rūpi bendras geriausias rezultatas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Pagrindinės šventės spalvos – juoda ir balta
Moderni šventės stilistika
Geometrinės figūros kaip pagrindinis dekoro elementas
Dovanėlės svečiams permatomose dėžutėse su geometriniais kirpiniais
Iš juodos vielos išlankstyti vardiniai torto smeigtukai
Geometriniai saldumynų stovai ir padėklai
Balionų rėmas fotosesijos kampelyje

Yra begalė spalvų. Paletės pildosi kiekvienais metais. Miksuojant spalvas, atrandami vis nauji deriniai ir atspalviai. Tačiau monochromija visais amžiais lieka nemirtinga klasika. Kas pasakė, kad krikštynos turi būtinai būti žydros arba rožinės?! Jos gali būti tiesiog nespalvotos ir atrodyti nepaprastai stilingai.

Jurgita kreipėsi į mus su labai įdomia krikštynų koncepcija. Ji prasitarė, kad paskutinis vaikų gimtadienis buvo itin spalvotas ir todėl dabar ji norėtų visiškai priešingo varianto. Mes džiaugsmingai sutikome šitą mintį, nes tai buvo kažkas naujo ir netikėto. Tiesa, kuriant galutinę koncepciją visgi atsirado viena papildoma spalva – mėtinė, bet ji buvo tik mažytis akcentėlis ir beveik nematoma.

Nežinau, ar šventės koncepcija gimė iš pasirinktos šventės vietos, ar šventės vieta – iš koncepcijos, bet faktas, kad jos idealiai susiderino tarpusavyje. Restorano „Gallery“ erdvė apskritai yra viena iš tų nepretenzingų erdvių, kur galima leisti sau kurti ir mėgautis šiuo procesu, nes interjeras niekam neįpareigoja.

Šventė buvo iki smulkmenų apgalvota ir be galo stilinga, atrodė, viskas laiku ir vietoje. Svečius pasitiko gyvo garso saksofono garsai, vyko fotosesija prie mūsų sukurtos ir paruoštos fotosesijos sienelės. Jurgita labai norėjo, kad šventėje būtų daug balionų, tad mūsų užduotis buvo sugalvoti, kaip juos įdomiai ir stilingai įkomponuoti į šventės erdvę. Balionus derinome su geometrinėmis figūromis, jos dominavo visur – saldaus stalo dekore, puokštėse, didelės figūros fotosesijos kampelyje, net krikštynų kanceliarija buvo griežtų geometrinių formų ir raštų. Visi šitie elementai dar stipriau paryškino modernią šventės stilistiką.

Kuriant šventės programą ir eigą, mums kylo puiki netradicinė mintis – vietoj animatoriaus vaikams pakviesti mimę. Tobulas rezultatas, kai šventės programa įsilieja į dekorą ir tampa jo dalimi. Klasikinis mimės įvaizdis – juodai balti drabužiai, baltas išraiškingas veidas ir juoda beretė tarsi sulipdė visas šventės dalis į vieną visumą ir sukūrė ypatingą unikalią nuotaiką. Mimė gamino cukraus vatą, žaidė su vaikais ir neįkyriai sukiojosi tarp suaugusių svečių, kurdama gražią emociją ir dalindama pozityvią energiją.

Šventę vainikavo linkėjimų paleidimas į orą. Penkiasdešimt balionų pakylo kaip viena didelė debesys, nešdama gražiausius švečių palinkėjimus tiesiai Dievui į ausį. Kai atvažiavome surinkti dekoracijas, turėjome luktelti, šventė dar nebuvo pasibaigiusi, atrodo niekas net nenorėjo skirstytis. Ant stalų vis dar degė žvakės, kurdamos be galo jaukią ir šiltą atmosferą. Viduje jautėsi jaukus ir nerūpestingas šurmulys. Štai dėl tokių akimirkų verta dirbti ir kurti.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Fotor
Šventės vieta: Restoranas Gallery
Spaudos dizainas: Artišokas
Vardiniai torto smeigtukai: Artišokas

Krikštynos botanikos sode

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje)  ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū

Pirmasis gimtadienis

Ar verta švęsti pirmąjį gimtadienį? Šitą klausimą tenka dažnai išgirsti. Abejonių būta visokių, bet didžiausia yra ta, kad vaikutis „nieko nesupranta ir nieko neprisimins“. Juk atrodo metinukui kiekviena diena yra šventė. Jis kaip tik išgyvena ryškiausią savo gyvenimo epopėją. Tyrinėdamas pasaulį, jis džiaugiasi kiekvienu savo mažyčiu atradimu ir ieško smagių nuotykių. Kartais mums net sunku įsivaizduoti, koks jau turtingas gali būti metinuko pasaulis. Šiuo laikotarpiu jau labai aiškiai formuojasi vaiko asmenybė. Atsiranda nuotaikos ir jų kaita, vaikas pradeda reaguoti į aplinką ir daryti išvadas. Būtent todėl reikia stengtis, kad mažylį supanti aplinka būtų saugi ir teigiama, o pozityvios emocijos gerokai viršytų visas nesėkmes. Specialiai vaikučiui surengta smagi šventė – yra tikra pozityvios energijos bomba, svarbu tik pasirūpinti, kad šventė atitiktų vaiko būdą ir būtų jam komfortiška.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gyvi triušiukai fotosesijos kampelyje
Raštuota fotosesijos kampelio siena
Dailūs mūsų sukurti medžiaginiai zuikučiai – dovanėlės vaikams
Didžiulis vainikas – saldaus stalo akcentas
Maži vainikėliai – lėkščių papuošimai
Macaroon – zuikučiai
Macrame takelis
Gėrimų vėžimėlis
Didžiuliai balionai su žalumynų girliandomis

Žaidimų kambarys ar kukli vakarienė namuose, tuntas vaikų ar tik patys artimiausieji, šventės vedėjas ar mamos sugalvotos atrakcijos – gimtadienio scenarijų turi padiktuoti jubiliatas. Svarbiausia sąlyga rengiant pirmąjį vaiko gimtadienį, kad jam būtų patogu. Rinkitės vietą, kuri jam puikiai pažįstama ir joje jaučiasi jaukiai. Kvieskite tuos svečius, kurie mažyliui kelia tik teigiamas emocijas. Šventę renkite tuomet, kai vaikelis bus pailsėjęs ir nusiteikęs žaisti. Nepersistenkite su programa, pirmasis gimtadienis turėtų būti labiau pasyvi šventė, nes mažylis gali pervargti. Ko gi reikia sėkmingam pirmųjų metų gimtadieniui?

GIMTADIENIO VIETA. Siūlau į šventei tinkamos vietos paieškas pažvelgti drąsiau. Jei šventė šiltuoju metų laiku, kodėl nepasirinkus ramios aikštelės miške? Jei mažylis lanko kokį nors būrelį, galima bandyti įsiprašyti ten – vieta bus puikiai pažįstama ir papildomos įtampos nekels. Galima rinktis ir žaidimų kambarį arba restoraną, tik svarbiausia pasirūpinti, kad erdvė būtų privati, kad mažylį suptų tik pažįstami, artimi žmonės, nes matydamas būrį nepažįstamų žmonių jis gali sunerimti arba išsigąsti. Organizuodami Evutės gimtadienį, mes ieškojome šviesios, nepekrautos, modernios erdvės su skaniu maistu ir šiuolaikiniu požiūriu, todėl Čiop čiop restoranas atitiko visus mūsų poreikius.

SVEČIAI. Evutės gimtadienyje svečių buvo nemažai, tačiau visi jie buvo šeimos nariai arba labai artimi bičiuliai. Visus ji gerai pažinojo, su jais praleidžia nemažai laiko, todėl tą dieną ji puikiai jautėsi būdama dėmesio centre. Metukų vaiko pasaulyje pagrindinę vietą užima suaugusieji, iš jų jis mokosi, gauna rūpestį ir meilę, todėl gausus meilės antplūdis gimtadienio proga, jam yra geriausia dovana.

TRUKMĖ.  Gimtadienio puota neturėtų trukti ilgai, geriausiai – dvi-tris valandas. Jei šventė ilgesnė, mažylis gali pervargti, o gimtadienis pasibaigti ir ašaromis. Kitu atveju vertėtų pasirūpinti tinkama vieta poilsiui ar net miegeliui. Evutės gimtadienio pradžią jau iš karto derinome su jos dienotvarke, todėl nuotaikos buvo puikios.

GIMTADIENIO DEKORACIJOS. Pirmasis žodis, mėgstamiausias žaisliukas ar lankomo būrelio elementai – visa tai gali įvairių dekoracijų pavidalu nugulti ne tik ant šventinio stalo. Forminiai kepiniai pagal šventės temą, kvietimai svečiams ar dovanėlės jiems po šventės, užduotys ar net teminė šeimos apranga – visa tai kuria ne tik šventinę nuotaiką, tačiau ir jaukią aplinką vaikui: matydamas, pavyzdžiui, visur atsikartojantį jo mėgstamiausio pliušinio žaisliuko atvaizdą jausis kur kas smagiau. Visa tai gali vienyti viena spalva ir stilistika. Organizuodamos Evutės gimtadienį svarstėme įvairius dekoro variantus, tačiau pasilikome prie labiausiai artimo – tai zuikutis – mylimiausias Evutės pliušinis žaislas, su juo ji miega ir leidžia dienas. Todėl net nekilo abejonių, kad būtent jis turėjo tapti šventės akcentu. Viskas gražiai susidėliojo – pavasaris, artėjančios Velykos ir mažas pūkuotas padarėlis, be galo švelnus ir mielas. Jauku ir labai mergaitiška. Dekorui pasirinkome gaivius pavasario žiedus – narcizus, tulpes, vėdrynus. Saldaus stalo akcentu tapo didžiulis vainikas. Lėkštes papuošė mažyčiai vainikėliai, kurie sugrojo pavasarį gražiausiomis natomis. Atskirai paruošėme gaiviųjų gėrimų barą, kuris irgi pražydo žaluma ir pavasario žiedais.

GIMTADIENIO SCENARIJUS. Pirmasis gimtadienis – simbolinė šventė, per kurią vaikiški žaidimai persipina su ypatingą simbolika ir reikšmę turinčiais suaugusiųjų užsiėmimais. Per pirmojo gimtadienio šventę dažnai rašomi linkėjimai jubiliatui. Kadangi palinkėjimų netrūko Evutės krikštynose, šį kartą pasirinkome kitokį formatą – pažadų korteles. Kortelėse jau buvo surašyti įvairūs rimti ir šmaikštūs pažadai ir visi šventės dalyviai traukė po vieną. Tai tapo labai linksma pramoga, neįtikėtina, kaip daugelis pažadų taikliai atiteko jų savininkams.
Puiki pramoga šventės dalyviams – pirmųjų metų laimėjimų dienoraštis. Juos įamžinome ant didelio popieriaus lapo sužymėjus ir nuotraukomis iliustravus visus Evutės metus su faktais ir datomis: kada atsisėdo, kur nukeliavo, kiek dantukų išaugino, pirmieji žingsniai, pirmieji pomėgiai ir kiti šeimai svarbūs atsiminimai. Pirmieji metai gausiausi laimėjimų. O mes visus juos taip greitai pamirštame. Toks metraštis – ne tik pramoga svečiams, bet turi ir išliekamąją vertę – jį derinome prie mažylės kambario interjero.
Kadangi šventėje buvo nemažai suaugusių, scenarijų apgalvojome taip, kad jis būtų visiems įdomus, Čiop čiop studija jau pati iš savęs yra puiki pramoga, kadangi maistas gaminamas atvirai ir švečiai gali dalyvauti šiame procese. Gardžią vakarienę praturtino nuostabūs saksofono virtuozo garsai.
Puiki simboliška pramoga tapo vazonėlių spalvinimas. Norėjome, kad kiekvienas išsineštų gabalėlį pavasario į savo namus ir, augindamas gražią gėlelę, prisimintų mažąją Evutę. Ši pramoga puikiai tiko ir pačiai jubiliatei. Jai, ir kitiems vaikučiams, specialiai pasiuvome dailias prijuostes, kad spalvinimas būtų švarus ir stilingas.
Šventė neapsiėjo ir be smagios fotosesijos. Jai įrengėme specialią erdvę – žalią gardelį su ryškia raštuota sienele, didžiuliais helio balionais ir neapsakomo meilumo gyvais triušiukais. Kiek buvo džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems!

Ideali gimtadienio diena – tai mažos, kas metus kartojamos tradicijos, nuoširdus dėmesys vaikui ir kokybiškas laikas, praleistas su šeima ir draugais. Tebūnie šventė – gimtadienio kulminacija, bet stebuklai ir šventinė nuotaika turi prasidėti vos pramerkus mažas akytes. Tai universali taisyklė, švenčiant ne tik pirmąjį, bet ir visus kitus vaiko gimtadienius. Juk kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis laukia tos gimtadienio pasakos. Geriausia, ką galima tądien padovanoti savo vaikui – laikas kartu, tačiau nepamiršti ir apie tai, kad vaikui be galo svarbi yra šventė su tortu ir dovanomis, juk ta ypatinga diena, kuri priklauso TIK jam, yra vos kartą per metus.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: ArtiŠokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Desertai: Soul Kitchen
Spaudos dizainas: Artišokas

Pantone reikšmė švenčių dekoravime

Neseniai seminarui buvau paruošusi labai išsamią prezentaciją apie 2017 metų dekoro tendencijas. Seminarą atėjo pasiklausyti ir mano sesuo, kuri kaip tik šiais metais ruošiasi savo vestuvėms. Kokia didžiulė buvo mano nuostaba, kai grįžtant namo po renginio ji paklausė: „O kas yra Pantone ir kodėl tu taip greitai prasukai šitą skaidrę?“ Pagalvojau, iš tiesų, ties ta skaidre tik numykiau, kad tai tik priminimas, nes jau visi viską žino, ir keliavau toliau. Kartais net į galvą nešauna, kad nuotakos – tai ne dekoratoriai ir, nors jos ir braido Pinterest’o ir Google’o pakrantėmis, jos neįmirksta taip giliai, kad aiškintųsi apie Pantone ir kitokias mūsų profesines subtilybes.

Kiekvienais metais sekame Pantone naujienas, tačiau niekada nesivadovaujame jomis aklai. Kita vertus visada atsiranda bent viena šventė, kuriai tos spalvos tiesiog idealiai tinka. Klientė norėjo rožinių akcentų, o aš nuvažiavusi į restoraną pamačiau nemažai žydrų interjero elementų. Taip ir gimė idėja sujungti abi spalvas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Penkiašakės žvakidės – saldumynų stovai
Nėriniuotų baltų ir stiklinių indų ansamblis saldumynų išdėstymui
Didelis akvarelinis plakatas – Olivijos krikštynos su gyvų žalumynų rėmeliu
Gėlių gausa senovinės komodos stalčiuje
Ypatingai mielos rankų darbo akvarelinės dėžutės svečių dovanėlėms
Linkėjimų paštas rėmelyje
Didžiulės popierinės gėlės fotosesijos kampelyje
Olivijos pirmųjų metų metraštis

Kas gi yra tas Pantone? Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai tai pačiai spalvai yra priskiriami skirtingi pavadinimai? Aš su tokiomis situacijomis susiduriu kasdien ir tai net visiškai normalu, nes spalvos turi aibę atspalvių, o ir žmonės mato ir įsivaizduoja spalvas labai skirtingai. Įvardijusi pavyzdžiui floristei, grafikos dizainerei ir konditerei, kad aš noriu tos pačios mėtinės spalvos, gausiu tris visiškai skirtingus rezultatus. Viena iš jų bus labiau žydra, kita – labiau žalia, o trečia šitų dviejų spalvų mišinys. Kaip raidės žodžiuose, ar natos melodijoje, taip ir Pantone spalvų kodai yra sukurti tam, kad mes visi šnekėtume ta pačia spalvų kalba.

Praėjusio amžiaus viduryje kompanijos Pantone pagrindinė veikla buvo spalvų lentelių kūrimas grožio industrijos ir medicinos srityse. Kompanijos įkūrėjas Gerbertas Lourensas suvokdamas, kad spalvų palėtė yra labai skirtingai interpretuojama, sukūrė inovatyvų spalvų grafiką Pantone Matching System ir standartizavo šitą sistemą. Pantone nėra unikali ir vienintelė organizacija, kurianti spalvų standartus, yra dar NCS, RAL ir kt., tačiau būtent Pantone yra populiari ir žinoma visame pasaulyje.

Spalvų institutas Pantone (Pantone Color Institute) – tai įmonės Pantone tyrimų centras, kuris ir stebi spalvų tendencijas ir jų pokyčius bei įtaką įvairioms gyvenimo sritims: mados industrijai, poligrafijai, interjero dizainui, reklamai, kinui ir pan.

2000 metais atsirado naujas apibrėžimas „Color of the Year“ – „Metų spalva“. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį Pantone skelbia, kokia spalva ar atspalvis bus madingiausias ateinančiais metais. Yra manoma, kad spalva nėra atsitiktinė. Ją išrenka remiantis metų aktualijomis, kultūrine ir socialine visuomenės raida, spalvų naudojimo tendencijomis įvairiose srityse. Pastaraisiais metais tapo labai madinga stebėti Pantone prognozes. Tai daro kiekvienas save gerbiantis kūrėjas – grafikos dizaineris, floristas, dekoratorius ir pan. Net didžiausi skeptikai nepraleidžia pro akis Pantone rekomendacijų. O prie ko čia šventės? Iš esmės, tai visiškai nereiškia, kad staiga visi turi draugiškai įsimylėti kažkokią konkrečią spalvą. Vestuvės, ar kita šventė yra absoliučiai individuali, kuriama specialiai Jums tik vieną kartą gyvenime, todėl reikia pirmiausiai pasiklaiuti savo intuicija ir nesivadovauti primestomis teorijomis. Kita vertus, tai savotiškas žaidimas, galimybė ieškoti naujų derinių, kurti naujas inspiracijas, todėl, jeigu tik tai nesikerta su Jūsų gyvenimo svajone, kodėl gi nebūti madingam.

Norėjome, kad Olivijos krikštynų dekoras būtų švelnus ir mergaitiškas, todėl nusprendėme nuspalvinti šventę akvareliniais dažais pagal madingiausią praėjusių metų Pantone paletę – Rose Quartz ir Serenity. Abi šitos spalvos puikiai susijungė floristiniuose sprendimuose ir šventės kanceliarijoje. Norėjome, kad saldusis stalas būtų šviesus ir lengvas, todėl naudojome tik baltus ir stiklinius permatomus indus. Stalo fonui pasirinkome didelį akvarelinį plakatą, įrėmintą žalumynų girlianda. Kiekvienas svečias gavo atminimo dovanėlę, kurią mes dailiai supakavome į mūsų pagamintas dėžutes su vardo kortelėmis.

Olivijos krikštynos vyko Kaune, restorane Svarstyklės. Vietiniai sako, kad kažkada tai buvo labai madinga vieta įvairioms šventėms, šiuo metu šiek tiek pamiršta, tačiau krikštynoms, manau, puikiai tinkanti, nes yra jauki, turi nemažą terasą, kurioje galima įrengti puikų fotosesijos kampelį ir organizuoti vaikų žaidimus, o vidiname kieme vaikai gali smagiai lakstyti ir dūkti kartu su net iš Vilniaus atkeliavusiomis smagiomis pasakų fėjomis.

Svečiai negailėjo komplimentų ir mūsų sukurtam fotosesijos kampeliui, jis puikiai atspindėjo visą šventės stilistiką, o vakarėlio eigoje atliko net kelias funkcijas, pabuvęs ir poilsio zona ir vaikų žaidimų erdve. Tai buvo jauki ir elegantiška vidurvasario šventė.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Mantas Gričėnas fotografija, Artišokas
Vieta: Restoranas Svarstyklės
Spaudos dizainas: Artišokas
Pirmųjų metų metraštis: Artišokas
Tortas: Liu Patty
Saldumynai: Soul kitchen
Popierinės gėlės: Dekū

Krikštynos nuosavame kieme

Prisipažinsiu po kalėdinio maratono po visą Lietuvą galvojau sau: žiemą pailsėsiu, užmigsiu meškos miegu ir atsibusiu tik pavasarį. Ir štai jau atėjo pavasaris, o aš nei dienos nebuvau „užmigusi“. Nauji projektai, nauji tikslai, nauji iššūkiai, kuriuos mums dovanoja mūsų brangūs ir savo pasitikėjimu džiuginantys klientai.

Neįtikėtina, kaip anksti šiemet atėjo pavasaris. Tiksliau net ne anksti, o kaip niekad laiku, tiesiog su pirmais kalendoriaus lapeliais atriedėjo. Vakar termometras vietomis rodė net 13 laipsnių. Kovo vidury! Kaip ir daugelis, negaliu tuo atsidžiaugti. Ir nesvarbu, kad pliaupia lietus, svarbu, kad šilta ir sniego jau nebebus!

Atšilus orams, suaktyvėjo ir pasiruošimas šventėms, o šiemet panašu, kad ir sezonas pasiankstins. Man nepaprastai džiugu, kad vis daugiau žmonių renkasi pavasarį savo šventei. Pavasaris apskritai yra mano mylimiausias metų laikas. Tai tarsi praregėjimas po ilgo tamsos periodo. Atrodo net nesupranti, kodėl, bet jautiesi laimingas. Džiugina viskas – žalias lapelis, pirmas žiedas, paukščiuko giesmė ant balkono turėklo. Spalvos tarsi prabunda iš ilgo žiemos miego ir užlieja pasaulį. O tada viskas nusidažo geltona spalva, nes apakina skaisti saulė.

Būtent tokios nuotaikos vyravo Lėjos krikštynose – džiaugsmas ir saulė čia grėžė pirmuoju smuiku, o jiems pritarė nenuilstantis paukščiukų choras.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pražydęs palinkėjimų medis
Spalvotų inkilėlių ansamblis
Mūsų dekoruota tūrinė L raidė
Natūralūs ledinukai su tikromis gėlytėmis viduje
Mūsų pagamintas sausainių – paukščiukų stovas
Šventės pramoga ir dovanėlės svečiams – sodinukai

Šylant orams norisi daugiau laiko praleisti gryname ore, atrodo, reikia pasisotinti, nes greitai baigsis. Todėl ir šventės vis dažniau persikelia į lauką. Kartais pavydžiu tiems, kas turi gražią nuosavą pievelę, juk tuomet nebereikia sukti galvos, kur švęsti vaiko gimtadienį arba krikštynas. Su dekoratoriaus pagalba galima toje pačioje pievoje kurti vis kitokią nuotaiką. Tvarkingoje žalioje pievoje gali būti išpildyta absoliučiai bet kuri tematika, tik reikia fantazijos ir šiek tiek pastangų.

Lėjos krikštynos vyko jos namuose, dideliame gražiame kieme. Lėjos mama Laima norėjo, kad krikštynos būtų jaukios ir šviesios. Nusprendėme atsisakyti tradicinės rožinės spalvos ir užpildyti šventę geltona saulės šiluma. Žaidžiant su įvairiais geltonos spalvos atspalviais ir keliais smagiais elementais, gavosi ryški ir ypatingai miela šventė. Paukščiukų motyvas atsispindėjo desertų kortelėse ir saldumynuose. Stalą puošė spalvoti inkilėliai ir kitos specialiai šventei pagamintos dekoracijos.

Kiekviena mūsų šventė – tai naujas iššūkis. Šį kartą didžiausių iššūkiu tapo surasti, kas pagamintų ledinukus su natūraliomis gėlytėmis viduje. Įsimylėjau šitą idėją, tad nusprendžiau žutbūt ją įgyvendinti. Atrodo, smulkmena, tačiau iš tokių unikalių smulkmenų ir kuriamos unikalios ir ypač asmeninės šventės.

Labai graži ir simboliška buvo mintis suorganizuoti augalų sėklų sodinimą. Sviečiai galėjo pasirinkti iš kelių gėlių rūšių ir papildyti savo oranžeriją su meile ir ypatingu dėmesiu mažajai Lėjai susietu nuostabiu augalu. O mes tuo tarpu apgalvojome kiekvieną detalę ir padarėme šitą procesą ypač patrauklų. Sėklos buvo sudėtos į specialiai pasiūtus ir kaligrafiškai sužymėtus lininius maišelius. Pirmame aukšte kaip kokie kareivėliai išsirikiavo durpiniai indeliai, toliau dirvožemis. Net sodininkystės įrankiai buvo priderinti prie šventės stilistikos. Pasodinę sėklas, sviečiai turėjo jas palaistyti „rasos lašais“ ir įsmeigti specialiai paruoštas lenteles su linkėjimu augti ir žydėti amžinai. Su tokiomis gražiomis emocijomis augalai iškeliavo pas kiekvieną svečią į namus, kaip mažytis, bet pilnas gyvybės prisiminimas apie jaukią ir nuoširdžią šventę.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Nuotraukos: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Kukumuku
Ledinukai: Ledinukas

Laimę nešantys simboliai krikštynose

Nors skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skiriasi kultūra, mąstymu, gyvenimo būdu ir pasaulio suvokimu, kai kuriuos ženklus ir simbolius jie laiko laimingais. Vieni atneša sėkmę, kiti apsaugo nuo sunkių išbandymu, treti, tiesiog garantuoja, kad nuo jūsų niekada nenusisuks sėkmė . Nesu prietaringa, toli gražu! Tačiau ypatinga daiktų reikšmė mane žavi! O šiose krikštynose, žavėtis ir džiaugtis buvo kuo! Simbolikos šiose krikštynose buvo nemažai: rugiai, linas, šienas, medis, dangaus melis, avižos – tai tik dalis literatūrinių simbolių, vienaip ar kitaip atsiradusių mūsų šventėje ir turinčių gilesnę prasmę. O pagrindiniu Luko krikštynų dekoro akcentu tapo  besisupantis arkliukas, kurio simbolinė reikšmė neišsemiama! Tai laimingos vaikystes, nuoširdumo ir vaikiško nerūpestingumo ženklas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus lino skiautinių girlianda
Natūralaus lino skiautinių papuošimai kėdėms
Mūsų pagaminti stovai hortenzijų žiedams ir stalo girliandai
Zigzagais margintas dangaus mėlynumo saldaus stalo takelis bei serviravimo tekstilė
Vardinių medinių kaladėlių rinkinys
Desertai, vardų kortelės su krikštynų dekoro akcentu – besisupančiu arkliuku
Vardinis torto smeigtukas
Kvepiančios natūralaus šieno dekoracijos ant saldaus stalo

Planuojant krikštynas, ne vieną mamą ir tėtį užgula begalybė malonių (ir ne tik) rūpesčių. Reikia parinkti vietą šventei, rūbelius, surasti fotografą, sugalvoti šventės temą ir apsvarstyti daug, daug visokių smulkmenų.  Svarbu yra pasirūpinti, kad krikštynų ritualas būtų gražus ir prasmingas. Svarbiausia yra jausmas, emocijos, bendra šeimos patirtis, juk tokios šventės ir kuria šeimos istoriją. O  mūsų pareiga ne tik papuošti, bet ir įprasminti šventę, iškelti jai tikslus, apgalvoti detales, kurios išliks visam gyvenimui. Tada šventė įgauna prasmę ir tampa visavertė.

Ši šventė nuo pat pradžių buvo planuojama labai atsakingai. Toli nuo miesto šurmulio, didžiulės pievos viduryje ir kalvų apsuptyje, arkliukų tema tiko puikiausiai. Karštą vasaros dieną atrodė net jauti šviežio šieno persmelktą orą.  Justina sukvietė svečius į Luko šventę Rubikių ežero pakrantėje, gamtos ir poilsio parke stūksančioje viloje. O mes pasistengėme, kad šeimos ir giminaičių būrį pasitiktų šiltas ir jaukus dekoras bei naminių avižinių sausainių aromatas. Pagrindinį stalą nugulė natūraliai lamdyto  lino staltiesė. Stalą serviravome specialiai šiai šventei siūta dangaus mėlynumo spalvos tekstile. Kėdes puošėme spalvotais lino atraižų skiautiniais, Hortenzijų žiedų stovas su medinių arkliukų girlianda užbaigė stalo ansamblį. Linas nepaprastas augalas,  simbolizuojantis augimą, gyvybingumą, ištvermę. Tradiciškai šventės karaliumi tapo saldus stalas. Pakabinome ne vieną girliandą, patiesėme takelį, o  Luko akys iškart užkliuvo už specialiai Jam pagamintų vardinių natūralaus medžio kaladėlių – liks prisiminimas iš šios dienos, ir viliuosi, transformuosis ne kartą į didžią pilį. Stalą dekoravome naturalaus šieno dekoracijomis ir vintažine besisupančio arkliuko figūrėle.  Gausiai naudojome įvairius mėlynos spalvos atspalvius:  takelis, indai, vardinis torto smeigtukas, didžioji skiautinių girlianda. O mėlyna spalva pasirodo siejama su intelektu, ramybe, jausmų giluma, begaliniu nuoširdumu! Tikiu, kad šios savybės iliustruoja šią puikią šeimą!

Ir pabaigai: „Matai? Vaikystė supas ant medinio arkliuko. Tas arkliukas, kiek stipriau įsibėgėjus, šuoliuodamas neša ir mažųjų mažas svajones, kai aplink tiek dar daug nepažinta, kai vaizduotė moka tikėti neįtikėčiausiais dalykais, kai galva pramušta smalsumu, kai supantis ant medinio arkliuko gali apkeliauti visą pasaulį.“

Linkiu niekada nepamiršti to, ką sugebėjome vaikystėje – svajoti ir tikėti neįmanomu!

Rasa

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Gradiali
Dekoruoti sausainiai: Desertinė Skanu
Desertai ir tortas: Liu Patty

Ekologiškas krikštynų dekoras

krikstynu dekoravimas 01

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos turi išliekamąją vertę, todėl skiriame ypatingą dėmesį dekoracijų ilgaamžiškumui ir unikalumui. Dekoracijų gaminimui renkamės netik popierių, bet ir masę kitų patvaresnių medžiagų: audinį, siūlus, medį, metalą, plastiką, stiklą ir kt. Mūsų dekoracijos neretai tampa interjero dalimi, puošia vaikų kambarius ir ilgai sukelia gražius prisiminimus. Kai po kuriuo laiko susitikau Kristijono mamą Rimantę, ji patikino, kad krikštynų dekoracijos vis dar laimingai gyvuoja ir džiugina juos namuose ir per šeimos šventes. Be galo smagu tai girdėti, juk į kiekvieną tokią smulkmenėlę įdedame ir dalelę savęs.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Veltinio burbuliukų girlianda
Individualiai sukurta ir pagaminta vardinė Kristijono girlianda
Pražydęs palinkėjimų medis
Mūsų pagaminti servetėlių žiedai – mazgai
Originalios žvakidės iš pagaliukų
Sausainiai – pelėdžiukai su pienu

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13

Kai kurie žmonės neinvestuoja į dekorą vien dėl to, jog mano, kad tai tuščias pinigų švaistymas arba vartojimo skatinimas – panaudokime šitą madingą išsireiškimą. Šiais laikais, kai ekologija ir protingas vartojimas atkakliai lipa į prioritetų piramidės viršūnę, žmonės susimąsto. Reikia pripažinti, kad iš dalies šitas požiūris yra teisingas. Dalis dekoracijų iš tiesų yra vienkartinės. Dažniausiai tos, kurios yra pagamintos iš popieriaus, taip pat floristika, žvakės, kai kurios specialiai renginiui gaminamos neuniversalios konstrukcijos, tačiau reikia pripažinti, kad sunku įsivaizduoti puošnią šventę be šitų kone pagrindinių elementų. Visa kita paprastai yra niekaip nesusiję su besaikiu vartojimu.

Aš nesu fanatiškai apsėsta ekologijos idėjų. Draugauju su gamta ir puoselėju savo aplinką, tačiau neatsisakau automobilio ir valgau įvairų maistą. Nepaisant to, organizuodama šventes, neretai pagalvoju, kaip sutaupyti, kaip panaudoti turimus resursus, kaip transformuoti vieną dekoraciją į visiškai kitą, naują, nematytą, arba sukurti kažką, kas saugos prisiminimus, arba po šventės turės kokią nors paskirtį kasdieniniame gyvenime.

Kadangi dirbame su individualiais projektais, mes nekaupiame nereikalingų daiktų. Turime tik tuos daiktus, kurie yra universalūs, kurie skirtingose situacijose atrodys kitaip, kurie yra dekoro bazė, o ne jo išpildymas. Su tokiais daiktais galima lengvai laviruoti ir kurti visiškai naujas įdomias vizijas. Neretai dekorui panaudojame daiktus tiesiai iš savo buitinio gyvenimo, arba savo asmeninio arsenalo, interjero, nes tiesiog šiam konkrečiam projektui tas daiktas „žiauriai tinka“.

Dažnai sulaukiame klausimų, kiek ir kokio inventoriaus turime, ir kartais net atrodo, kad tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį klientai renkasi specialistą. Bet tik pagalvokite, kiek pasirinkimo galimybių Jūs prarandate. Investavusi į vazas, žvakides, lėkštes ir pan., norėčiau, kad jos dirbtų ir neštų man pelną, o ne dulkėtų sandėly, taigi bandyčiau jas įsiūlyti kas antram klientui, tad šventės pamažu nejučiom „suvienodėtų“. Tuo tarpu, nuomojant daiktus iš kitų tiekėjų, galimybės yra beribės. Turėdamos patirtį ir puoselėdamos gražius santykius su savo kolegomis, mes jau puikiai žinome, kur galime gauti vienokį ar kitokį daiktą ir tai tikrai nekainuos krūvos pinigų. Aš esu labai aktyvi nuomos šalininkė. Kam pirkti, jeigu kažkas jau tą daiktą turi! Štai dar vienas puikus būdas sumažinti vartojimą ir šventės sąmatą.

Dar vienas triukas, kurį labai plačiai naudojame – tai išsami šventės vietos analizė. Kiekvieną kartą, planuodamos šventę arba jos dekorą, būtinai bent vieną kartą apsilankome šventės vietoje ir smulkiai išstudijuojame, kokį inventorių jie turi. Mums labai patinka atrasti netradicinius daiktus, vietas, baldus ir juos tarsi atgaivinti, prikelti naujai savo misijai. Dekorui ieškome netikėtų sprendimų, išdėstymų. Stengiamės paryškinti visą šventės vietos grožį, o ne jį užgožti.

Sujungus visus šiuos resursus ir pridėjus individualumo su specialiai šventei pagamintomis dekoracijomis, gaunasi puikus rezultatas – šventė, kurios neįmanoma pamiršti ir sunku pakartoti.

Tad džiaukimės pavasariu, puoselėkime gamtą ir kurkime Jūsų šventes drauge!

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Pagrandukas photography
Vieta: Restoranas Green Hall