Žymų Archyvai: Krikštynų dekoravimas

Pantone reikšmė švenčių dekoravime

Neseniai seminarui buvau paruošusi labai išsamią prezentaciją apie 2017 metų dekoro tendencijas. Seminarą atėjo pasiklausyti ir mano sesuo, kuri kaip tik šiais metais ruošiasi savo vestuvėms. Kokia didžiulė buvo mano nuostaba, kai grįžtant namo po renginio ji paklausė: „O kas yra Pantone ir kodėl tu taip greitai prasukai šitą skaidrę?“ Pagalvojau, iš tiesų, ties ta skaidre tik numykiau, kad tai tik priminimas, nes jau visi viską žino, ir keliavau toliau. Kartais net į galvą nešauna, kad nuotakos – tai ne dekoratoriai ir, nors jos ir braido Pinterest’o ir Google’o pakrantėmis, jos neįmirksta taip giliai, kad aiškintųsi apie Pantone ir kitokias mūsų profesines subtilybes.

Kiekvienais metais sekame Pantone naujienas, tačiau niekada nesivadovaujame jomis aklai. Kita vertus visada atsiranda bent viena šventė, kuriai tos spalvos tiesiog idealiai tinka. Klientė norėjo rožinių akcentų, o aš nuvažiavusi į restoraną pamačiau nemažai žydrų interjero elementų. Taip ir gimė idėja sujungti abi spalvas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Penkiašakės žvakidės – saldumynų stovai
Nėriniuotų baltų ir stiklinių indų ansamblis saldumynų išdėstymui
Didelis akvarelinis plakatas – Olivijos krikštynos su gyvų žalumynų rėmeliu
Gėlių gausa senovinės komodos stalčiuje
Ypatingai mielos rankų darbo akvarelinės dėžutės svečių dovanėlėms
Linkėjimų paštas rėmelyje
Didžiulės popierinės gėlės fotosesijos kampelyje
Olivijos pirmųjų metų metraštis

Kas gi yra tas Pantone? Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai tai pačiai spalvai yra priskiriami skirtingi pavadinimai? Aš su tokiomis situacijomis susiduriu kasdien ir tai net visiškai normalu, nes spalvos turi aibę atspalvių, o ir žmonės mato ir įsivaizduoja spalvas labai skirtingai. Įvardijusi pavyzdžiui floristei, grafikos dizainerei ir konditerei, kad aš noriu tos pačios mėtinės spalvos, gausiu tris visiškai skirtingus rezultatus. Viena iš jų bus labiau žydra, kita – labiau žalia, o trečia šitų dviejų spalvų mišinys. Kaip raidės žodžiuose, ar natos melodijoje, taip ir Pantone spalvų kodai yra sukurti tam, kad mes visi šnekėtume ta pačia spalvų kalba.

Praėjusio amžiaus viduryje kompanijos Pantone pagrindinė veikla buvo spalvų lentelių kūrimas grožio industrijos ir medicinos srityse. Kompanijos įkūrėjas Gerbertas Lourensas suvokdamas, kad spalvų palėtė yra labai skirtingai interpretuojama, sukūrė inovatyvų spalvų grafiką Pantone Matching System ir standartizavo šitą sistemą. Pantone nėra unikali ir vienintelė organizacija, kurianti spalvų standartus, yra dar NCS, RAL ir kt., tačiau būtent Pantone yra populiari ir žinoma visame pasaulyje.

Spalvų institutas Pantone (Pantone Color Institute) – tai įmonės Pantone tyrimų centras, kuris ir stebi spalvų tendencijas ir jų pokyčius bei įtaką įvairioms gyvenimo sritims: mados industrijai, poligrafijai, interjero dizainui, reklamai, kinui ir pan.

2000 metais atsirado naujas apibrėžimas „Color of the Year“ – „Metų spalva“. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį Pantone skelbia, kokia spalva ar atspalvis bus madingiausias ateinančiais metais. Yra manoma, kad spalva nėra atsitiktinė. Ją išrenka remiantis metų aktualijomis, kultūrine ir socialine visuomenės raida, spalvų naudojimo tendencijomis įvairiose srityse. Pastaraisiais metais tapo labai madinga stebėti Pantone prognozes. Tai daro kiekvienas save gerbiantis kūrėjas – grafikos dizaineris, floristas, dekoratorius ir pan. Net didžiausi skeptikai nepraleidžia pro akis Pantone rekomendacijų. O prie ko čia šventės? Iš esmės, tai visiškai nereiškia, kad staiga visi turi draugiškai įsimylėti kažkokią konkrečią spalvą. Vestuvės, ar kita šventė yra absoliučiai individuali, kuriama specialiai Jums tik vieną kartą gyvenime, todėl reikia pirmiausiai pasiklaiuti savo intuicija ir nesivadovauti primestomis teorijomis. Kita vertus, tai savotiškas žaidimas, galimybė ieškoti naujų derinių, kurti naujas inspiracijas, todėl, jeigu tik tai nesikerta su Jūsų gyvenimo svajone, kodėl gi nebūti madingam.

Norėjome, kad Olivijos krikštynų dekoras būtų švelnus ir mergaitiškas, todėl nusprendėme nuspalvinti šventę akvareliniais dažais pagal madingiausią praėjusių metų Pantone paletę – Rose Quartz ir Serenity. Abi šitos spalvos puikiai susijungė floristiniuose sprendimuose ir šventės kanceliarijoje. Norėjome, kad saldusis stalas būtų šviesus ir lengvas, todėl naudojome tik baltus ir stiklinius permatomus indus. Stalo fonui pasirinkome didelį akvarelinį plakatą, įrėmintą žalumynų girlianda. Kiekvienas svečias gavo atminimo dovanėlę, kurią mes dailiai supakavome į mūsų pagamintas dėžutes su vardo kortelėmis.

Olivijos krikštynos vyko Kaune, restorane Svarstyklės. Vietiniai sako, kad kažkada tai buvo labai madinga vieta įvairioms šventėms, šiuo metu šiek tiek pamiršta, tačiau krikštynoms, manau, puikiai tinkanti, nes yra jauki, turi nemažą terasą, kurioje galima įrengti puikų fotosesijos kampelį ir organizuoti vaikų žaidimus, o vidiname kieme vaikai gali smagiai lakstyti ir dūkti kartu su net iš Vilniaus atkeliavusiomis smagiomis pasakų fėjomis.

Svečiai negailėjo komplimentų ir mūsų sukurtam fotosesijos kampeliui, jis puikiai atspindėjo visą šventės stilistiką, o vakarėlio eigoje atliko net kelias funkcijas, pabuvęs ir poilsio zona ir vaikų žaidimų erdve. Tai buvo jauki ir elegantiška vidurvasario šventė.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Mantas Gričėnas fotografija, Artišokas
Vieta: Restoranas Svarstyklės
Spaudos dizainas: Artišokas
Pirmųjų metų metraštis: Artišokas
Tortas: Liu Patty
Saldumynai: Soul kitchen
Popierinės gėlės: Dekū

Krikštynos nuosavame kieme

Prisipažinsiu po kalėdinio maratono po visą Lietuvą galvojau sau: žiemą pailsėsiu, užmigsiu meškos miegu ir atsibusiu tik pavasarį. Ir štai jau atėjo pavasaris, o aš nei dienos nebuvau „užmigusi“. Nauji projektai, nauji tikslai, nauji iššūkiai, kuriuos mums dovanoja mūsų brangūs ir savo pasitikėjimu džiuginantys klientai.

Neįtikėtina, kaip anksti šiemet atėjo pavasaris. Tiksliau net ne anksti, o kaip niekad laiku, tiesiog su pirmais kalendoriaus lapeliais atriedėjo. Vakar termometras vietomis rodė net 13 laipsnių. Kovo vidury! Kaip ir daugelis, negaliu tuo atsidžiaugti. Ir nesvarbu, kad pliaupia lietus, svarbu, kad šilta ir sniego jau nebebus!

Atšilus orams, suaktyvėjo ir pasiruošimas šventėms, o šiemet panašu, kad ir sezonas pasiankstins. Man nepaprastai džiugu, kad vis daugiau žmonių renkasi pavasarį savo šventei. Pavasaris apskritai yra mano mylimiausias metų laikas. Tai tarsi praregėjimas po ilgo tamsos periodo. Atrodo net nesupranti, kodėl, bet jautiesi laimingas. Džiugina viskas – žalias lapelis, pirmas žiedas, paukščiuko giesmė ant balkono turėklo. Spalvos tarsi prabunda iš ilgo žiemos miego ir užlieja pasaulį. O tada viskas nusidažo geltona spalva, nes apakina skaisti saulė.

Būtent tokios nuotaikos vyravo Lėjos krikštynose – džiaugsmas ir saulė čia grėžė pirmuoju smuiku, o jiems pritarė nenuilstantis paukščiukų choras.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pražydęs palinkėjimų medis
Spalvotų inkilėlių ansamblis
Mūsų dekoruota tūrinė L raidė
Natūralūs ledinukai su tikromis gėlytėmis viduje
Mūsų pagamintas sausainių – paukščiukų stovas
Šventės pramoga ir dovanėlės svečiams – sodinukai

Šylant orams norisi daugiau laiko praleisti gryname ore, atrodo, reikia pasisotinti, nes greitai baigsis. Todėl ir šventės vis dažniau persikelia į lauką. Kartais pavydžiu tiems, kas turi gražią nuosavą pievelę, juk tuomet nebereikia sukti galvos, kur švęsti vaiko gimtadienį arba krikštynas. Su dekoratoriaus pagalba galima toje pačioje pievoje kurti vis kitokią nuotaiką. Tvarkingoje žalioje pievoje gali būti išpildyta absoliučiai bet kuri tematika, tik reikia fantazijos ir šiek tiek pastangų.

Lėjos krikštynos vyko jos namuose, dideliame gražiame kieme. Lėjos mama Laima norėjo, kad krikštynos būtų jaukios ir šviesios. Nusprendėme atsisakyti tradicinės rožinės spalvos ir užpildyti šventę geltona saulės šiluma. Žaidžiant su įvairiais geltonos spalvos atspalviais ir keliais smagiais elementais, gavosi ryški ir ypatingai miela šventė. Paukščiukų motyvas atsispindėjo desertų kortelėse ir saldumynuose. Stalą puošė spalvoti inkilėliai ir kitos specialiai šventei pagamintos dekoracijos.

Kiekviena mūsų šventė – tai naujas iššūkis. Šį kartą didžiausių iššūkiu tapo surasti, kas pagamintų ledinukus su natūraliomis gėlytėmis viduje. Įsimylėjau šitą idėją, tad nusprendžiau žutbūt ją įgyvendinti. Atrodo, smulkmena, tačiau iš tokių unikalių smulkmenų ir kuriamos unikalios ir ypač asmeninės šventės.

Labai graži ir simboliška buvo mintis suorganizuoti augalų sėklų sodinimą. Sviečiai galėjo pasirinkti iš kelių gėlių rūšių ir papildyti savo oranžeriją su meile ir ypatingu dėmesiu mažajai Lėjai susietu nuostabiu augalu. O mes tuo tarpu apgalvojome kiekvieną detalę ir padarėme šitą procesą ypač patrauklų. Sėklos buvo sudėtos į specialiai pasiūtus ir kaligrafiškai sužymėtus lininius maišelius. Pirmame aukšte kaip kokie kareivėliai išsirikiavo durpiniai indeliai, toliau dirvožemis. Net sodininkystės įrankiai buvo priderinti prie šventės stilistikos. Pasodinę sėklas, sviečiai turėjo jas palaistyti „rasos lašais“ ir įsmeigti specialiai paruoštas lenteles su linkėjimu augti ir žydėti amžinai. Su tokiomis gražiomis emocijomis augalai iškeliavo pas kiekvieną svečią į namus, kaip mažytis, bet pilnas gyvybės prisiminimas apie jaukią ir nuoširdžią šventę.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Nuotraukos: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Kukumuku
Ledinukai: Ledinukas

Laimę nešantys simboliai krikštynose

Nors skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skiriasi kultūra, mąstymu, gyvenimo būdu ir pasaulio suvokimu, kai kuriuos ženklus ir simbolius jie laiko laimingais. Vieni atneša sėkmę, kiti apsaugo nuo sunkių išbandymu, treti, tiesiog garantuoja, kad nuo jūsų niekada nenusisuks sėkmė . Nesu prietaringa, toli gražu! Tačiau ypatinga daiktų reikšmė mane žavi! O šiose krikštynose, žavėtis ir džiaugtis buvo kuo! Simbolikos šiose krikštynose buvo nemažai: rugiai, linas, šienas, medis, dangaus melis, avižos – tai tik dalis literatūrinių simbolių, vienaip ar kitaip atsiradusių mūsų šventėje ir turinčių gilesnę prasmę. O pagrindiniu Luko krikštynų dekoro akcentu tapo  besisupantis arkliukas, kurio simbolinė reikšmė neišsemiama! Tai laimingos vaikystes, nuoširdumo ir vaikiško nerūpestingumo ženklas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus lino skiautinių girlianda
Natūralaus lino skiautinių papuošimai kėdėms
Mūsų pagaminti stovai hortenzijų žiedams ir stalo girliandai
Zigzagais margintas dangaus mėlynumo saldaus stalo takelis bei serviravimo tekstilė
Vardinių medinių kaladėlių rinkinys
Desertai, vardų kortelės su krikštynų dekoro akcentu – besisupančiu arkliuku
Vardinis torto smeigtukas
Kvepiančios natūralaus šieno dekoracijos ant saldaus stalo

Planuojant krikštynas, ne vieną mamą ir tėtį užgula begalybė malonių (ir ne tik) rūpesčių. Reikia parinkti vietą šventei, rūbelius, surasti fotografą, sugalvoti šventės temą ir apsvarstyti daug, daug visokių smulkmenų.  Svarbu yra pasirūpinti, kad krikštynų ritualas būtų gražus ir prasmingas. Svarbiausia yra jausmas, emocijos, bendra šeimos patirtis, juk tokios šventės ir kuria šeimos istoriją. O  mūsų pareiga ne tik papuošti, bet ir įprasminti šventę, iškelti jai tikslus, apgalvoti detales, kurios išliks visam gyvenimui. Tada šventė įgauna prasmę ir tampa visavertė.

Ši šventė nuo pat pradžių buvo planuojama labai atsakingai. Toli nuo miesto šurmulio, didžiulės pievos viduryje ir kalvų apsuptyje, arkliukų tema tiko puikiausiai. Karštą vasaros dieną atrodė net jauti šviežio šieno persmelktą orą.  Justina sukvietė svečius į Luko šventę Rubikių ežero pakrantėje, gamtos ir poilsio parke stūksančioje viloje. O mes pasistengėme, kad šeimos ir giminaičių būrį pasitiktų šiltas ir jaukus dekoras bei naminių avižinių sausainių aromatas. Pagrindinį stalą nugulė natūraliai lamdyto  lino staltiesė. Stalą serviravome specialiai šiai šventei siūta dangaus mėlynumo spalvos tekstile. Kėdes puošėme spalvotais lino atraižų skiautiniais, Hortenzijų žiedų stovas su medinių arkliukų girlianda užbaigė stalo ansamblį. Linas nepaprastas augalas,  simbolizuojantis augimą, gyvybingumą, ištvermę. Tradiciškai šventės karaliumi tapo saldus stalas. Pakabinome ne vieną girliandą, patiesėme takelį, o  Luko akys iškart užkliuvo už specialiai Jam pagamintų vardinių natūralaus medžio kaladėlių – liks prisiminimas iš šios dienos, ir viliuosi, transformuosis ne kartą į didžią pilį. Stalą dekoravome naturalaus šieno dekoracijomis ir vintažine besisupančio arkliuko figūrėle.  Gausiai naudojome įvairius mėlynos spalvos atspalvius:  takelis, indai, vardinis torto smeigtukas, didžioji skiautinių girlianda. O mėlyna spalva pasirodo siejama su intelektu, ramybe, jausmų giluma, begaliniu nuoširdumu! Tikiu, kad šios savybės iliustruoja šią puikią šeimą!

Ir pabaigai: „Matai? Vaikystė supas ant medinio arkliuko. Tas arkliukas, kiek stipriau įsibėgėjus, šuoliuodamas neša ir mažųjų mažas svajones, kai aplink tiek dar daug nepažinta, kai vaizduotė moka tikėti neįtikėčiausiais dalykais, kai galva pramušta smalsumu, kai supantis ant medinio arkliuko gali apkeliauti visą pasaulį.“

Linkiu niekada nepamiršti to, ką sugebėjome vaikystėje – svajoti ir tikėti neįmanomu!

Rasa

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Gradiali
Dekoruoti sausainiai: Desertinė Skanu
Desertai ir tortas: Liu Patty

Ekologiškas krikštynų dekoras

krikstynu dekoravimas 01

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos turi išliekamąją vertę, todėl skiriame ypatingą dėmesį dekoracijų ilgaamžiškumui ir unikalumui. Dekoracijų gaminimui renkamės netik popierių, bet ir masę kitų patvaresnių medžiagų: audinį, siūlus, medį, metalą, plastiką, stiklą ir kt. Mūsų dekoracijos neretai tampa interjero dalimi, puošia vaikų kambarius ir ilgai sukelia gražius prisiminimus. Kai po kuriuo laiko susitikau Kristijono mamą Rimantę, ji patikino, kad krikštynų dekoracijos vis dar laimingai gyvuoja ir džiugina juos namuose ir per šeimos šventes. Be galo smagu tai girdėti, juk į kiekvieną tokią smulkmenėlę įdedame ir dalelę savęs.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Veltinio burbuliukų girlianda
Individualiai sukurta ir pagaminta vardinė Kristijono girlianda
Pražydęs palinkėjimų medis
Mūsų pagaminti servetėlių žiedai – mazgai
Originalios žvakidės iš pagaliukų
Sausainiai – pelėdžiukai su pienu

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13

Kai kurie žmonės neinvestuoja į dekorą vien dėl to, jog mano, kad tai tuščias pinigų švaistymas arba vartojimo skatinimas – panaudokime šitą madingą išsireiškimą. Šiais laikais, kai ekologija ir protingas vartojimas atkakliai lipa į prioritetų piramidės viršūnę, žmonės susimąsto. Reikia pripažinti, kad iš dalies šitas požiūris yra teisingas. Dalis dekoracijų iš tiesų yra vienkartinės. Dažniausiai tos, kurios yra pagamintos iš popieriaus, taip pat floristika, žvakės, kai kurios specialiai renginiui gaminamos neuniversalios konstrukcijos, tačiau reikia pripažinti, kad sunku įsivaizduoti puošnią šventę be šitų kone pagrindinių elementų. Visa kita paprastai yra niekaip nesusiję su besaikiu vartojimu.

Aš nesu fanatiškai apsėsta ekologijos idėjų. Draugauju su gamta ir puoselėju savo aplinką, tačiau neatsisakau automobilio ir valgau įvairų maistą. Nepaisant to, organizuodama šventes, neretai pagalvoju, kaip sutaupyti, kaip panaudoti turimus resursus, kaip transformuoti vieną dekoraciją į visiškai kitą, naują, nematytą, arba sukurti kažką, kas saugos prisiminimus, arba po šventės turės kokią nors paskirtį kasdieniniame gyvenime.

Kadangi dirbame su individualiais projektais, mes nekaupiame nereikalingų daiktų. Turime tik tuos daiktus, kurie yra universalūs, kurie skirtingose situacijose atrodys kitaip, kurie yra dekoro bazė, o ne jo išpildymas. Su tokiais daiktais galima lengvai laviruoti ir kurti visiškai naujas įdomias vizijas. Neretai dekorui panaudojame daiktus tiesiai iš savo buitinio gyvenimo, arba savo asmeninio arsenalo, interjero, nes tiesiog šiam konkrečiam projektui tas daiktas „žiauriai tinka“.

Dažnai sulaukiame klausimų, kiek ir kokio inventoriaus turime, ir kartais net atrodo, kad tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį klientai renkasi specialistą. Bet tik pagalvokite, kiek pasirinkimo galimybių Jūs prarandate. Investavusi į vazas, žvakides, lėkštes ir pan., norėčiau, kad jos dirbtų ir neštų man pelną, o ne dulkėtų sandėly, taigi bandyčiau jas įsiūlyti kas antram klientui, tad šventės pamažu nejučiom „suvienodėtų“. Tuo tarpu, nuomojant daiktus iš kitų tiekėjų, galimybės yra beribės. Turėdamos patirtį ir puoselėdamos gražius santykius su savo kolegomis, mes jau puikiai žinome, kur galime gauti vienokį ar kitokį daiktą ir tai tikrai nekainuos krūvos pinigų. Aš esu labai aktyvi nuomos šalininkė. Kam pirkti, jeigu kažkas jau tą daiktą turi! Štai dar vienas puikus būdas sumažinti vartojimą ir šventės sąmatą.

Dar vienas triukas, kurį labai plačiai naudojame – tai išsami šventės vietos analizė. Kiekvieną kartą, planuodamos šventę arba jos dekorą, būtinai bent vieną kartą apsilankome šventės vietoje ir smulkiai išstudijuojame, kokį inventorių jie turi. Mums labai patinka atrasti netradicinius daiktus, vietas, baldus ir juos tarsi atgaivinti, prikelti naujai savo misijai. Dekorui ieškome netikėtų sprendimų, išdėstymų. Stengiamės paryškinti visą šventės vietos grožį, o ne jį užgožti.

Sujungus visus šiuos resursus ir pridėjus individualumo su specialiai šventei pagamintomis dekoracijomis, gaunasi puikus rezultatas – šventė, kurios neįmanoma pamiršti ir sunku pakartoti.

Tad džiaukimės pavasariu, puoselėkime gamtą ir kurkime Jūsų šventes drauge!

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Pagrandukas photography
Vieta: Restoranas Green Hall

Krikštynos Palangoje ant jūros kranto

krikstynu dekoravimas 01

Kartais pavydžiu sau savo darbo. Žinau, kad pavydi ir kiti, tik priežastys skiriasi. Dažnai išgirstu: „Koks nuostabus darbas, tiek grožio aplinkui, visos tos smulkmenėlės, gėlytės, bantukai, tiesiog idilija“. Tikiu, kad iš šono taip ir atrodo, ypač, kai juodas darbas visada lieka už kadro. Bet aš visai ne apie tai. Aš apie emocijas. Apie tas tikrąsias, nuoširdžias, kai darbas jau baigtas ir aplanko toks neapsakomas gėris.  Arba, kai peržiūri nuotraukas ir supranti, kad tu esi tų pagautų laimingų akimirkų dalimi. Mes dovanojame emociją savo klientams ir tai yra labai vertinga dovana. O mes patys tomis emocijomis gyvename ir tai dažnai atsveria visą nuovargį ir stresą, kurį tenka patirti planuojant ir organizuojant šventes, kuriant dekoracijas. Nes į kiekvieną šventę įdėdame širdį ir sakau tai visiškai nuoširdžiai ir sąžiningai.

Mariaus ir Mats krikštynos buvo iš tų švenčių, kurias prisiminus užlieja šilumos banga. Šių krikštynų organizavimas ir dekoravimas atnešė pačias geriausias emocijas ir jos yra gyvos iki šiol. Saulė, jūra, be galo graži Dovilės šeima, laimingi vaikai ir nuoširdūs žmonės. Tokioje aplinkoje krikštynų šventė lengvai tampa vienu ypatingiausių gyvenimo įvykiu.

Mūsų mylimiausi dekoravimo akcentai:

Lietuviški sodai kaip dekoro elementas
Tautiniai raštai šventės tekstilėje

Tautinė juostelė kaip servetėlių dekoracija
Išraiškingos saulėlydžio spalvos
Mediniai vardiniai dėbesėliai ant saldaus stalo
Dovanėlės svečiams – maišeliai su gintaru
Medinis dėbesėlis su aitvarų formos palinkėjimų kortelėmis
Multifunkcinė poilsio zona ant smėlio
Aitvarų gaminimas kaip pramoga vaikams

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13 krikstynu dekoravimas 14 krikstynu dekoravimas 15

Dovilė gyvena Prancūzijoje, jos vyras nuostabiai galantiškas ir žavus prancūzas, o vaikučiai nepamiršta savo šaknų ir dažnai aplanko močiūtę Lietuvoje. Šventėje dalyvavo svečiai iš viso pasaulio, todėl Dovilė norėjo, kad šventė būtų maksimaliai lietuviška, kad atvykę svečiai pajustų tikrąją lietuvišką dvasią, susipažintų su jos istorija ir tradicijomis, paragautų lietuviškų patiekalų. Būtent todėl meniu puikavosi baltoji mišrainė ir net šaltibarščiai, o ant saldaus stalo netrūko tokių skanėstų, kaip žagarėliai, varškės spurgos, tinginys, karvutės saldainiai ir, aišku, medaus tortas. Dekore mes irgi naudojome tokius įdomius elementus, kaip tautinė juostelė ir sodai. Norėjome tradicijas pateikti moderniai, todėl tradicinius lietuviškus elementus paleidome per geometrinių figūrų prizmę. Dekore buvo naudojamos liaudyje pamėgtos ir mums visiems artimos medžiagos – tai molis, linas, šiaudai, gintaras. Pasirinkome ryškias saulėlydžio spalvas – oranžinė, geltona, raudona. Ypač gražiai jos „sužydėjo“ floristinėse kompozicijose.

Kad šventė būtų tikrai vaikiška ir smagi, dekorą ir visą šventės koncepciją užbaigė aitvarai. Nors ir ne lietuviški, jie puikiai papildė mūsų geometriją ir atnešė daugybę džiaugsmo mažiesiems dalyviams. Viskas prasidėjo nuo kvietimo. Jis buvo ypatingas ir net interaktyvus. Šalia kvietimo į kiekvieną dėžutę įdėjome paruoštuką aitvaro gamybai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek buvo įvairių bandymų, kol mes suradome audinį (ne celofaną!), kuris būtų tinkamas skrydžiui. Pagaminti butaforinį aitvarą galima iš bet ko, o pagaminti gražų aitvarą, kuris skraidytų, patikėkite, tai tikras iššūkis. Visi svečiai buvo informuoti, kad kvietimą privaloma atsinešti į šventę. Kadangi vaikai šnekėjo skirtingomis kalbomis, mes patys paruošėme aitvarų gaminimo pamokėlę. Ant mūsų pagamintų karkasų vaikai tvirtino audinį iš kvietimo, o tada sekė smagiausia dalis – aitvarų dekoravimas. Vaikai margino savo aitvarus įvairiausiomis spalvomis ir kabino ilgąsias uodegas iš raštuotų juostelių. Pagaminę aitvarus, mes visi lėkėme prie jūros jų išbandyti. Aitvarai kilo, bet, aišku, jie taip sklandžiai nekabojo ore, kaip tikrieji – iš parduotuvės. Kadangi tai numatėme, turėjome ir 2 tikrus aitvarus, tad džiaugsmo netrūko. Smagu buvo žiūrėti, kaip tokia bendra veikla, kuriai nereikia žodžių, suartina vaikus, kurie net nesupranta vienas kito.

Oras buvo puikus. Planuodami šventę gryname ore, visada rizikuojame. Šiuo atveju turėjome atsarginį variantą, lietaus atveju šventė persikeltų iš terasos į restorano vidų. . Bet visgi buvo ir tokių sumanymų, kurie visiškai priklausė nuo palankių oro sąlygų. Pavyzdžiui, Dovilė labai norėjo, kad šalia terasos ant smėlio atsirastų jauki lounge zona su pavėsiu, kad būtų galima parelaksuoti, arba galėtų pažaisti vaikai. Idėjų, kaip padaryti pavėsį buvo įvairiausių. Norėjosi, kad tai būtų kažkas neįprasto ir nematyto, todėl pavėsinės nuomos idėją iš karto atmetėme. Atkartodami visą aitvarų ir geometrinių figūrų koncepciją, pavėsį sukonstravome patys. Rizikavome! Bet rezultatas nenuvylė. Tiesa sakant ši zona gavosi tokia smagi, kad atliko ir fotosesijos kampelio funkciją.

Šventės pabaigoje buvo didelių burbulų atrakcija. O paskui visi bėgome statyti smėlio pilis ir maudytis! Kokia nostalgija apėmė! Saulė, jūra, VASARA…

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Jurgitos dizainas
Šventės vieta: Chateau Amber Vila
Sodai: Etno idėjos

Šviesios ir jaukios kūdikio krikštynos.

krikstynu-dekoras-01

Norėjome, kad ši šventė būtų ypatingai šviesi ir tyra. Kai krikštijamas trapus kūdikėlis, krikštynų šventė įgauna ypatingą prasmę. Tai tarsi naujos gyvybės dvasinis užtvirtinimas šiame dideliame pasaulyje. Nors ir nesu angeliukų gerbėja krikštynų dekore, tačiau šiuo atveju pirmoji asociacija buvo būtent tokia, nes tą mažą gležną žmogutį kitaip niekaip ir nepavadintum, tik angelėliu. Ir visgi, pasišnekėjus su mamyte Deimante, suradome tai, kas buvo visiškai individualu, reikšminga ir kėlė gražius asmeninius prisiminimus. Taip mūsų krikštynų simboliu tapo mažas paukščiukas, tiksiliau visa jų graži šeimynėlė.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Gėlių arka, kuri įrėmino ir išryškino saldų stalą
Švelnios pastelinės spalvos
Rankų darbo paukščiukai – dekoracija ant torto
Stikliniai paukščiukai ir burbuliukai su saldainiais
Dailios vardų kortelės baltuose durpiniuose indeliuose

Vintažinės lėkštės
Linkėjimų paštas inkilėlyje
Smėlinukų spalvinimas kaip pramoga svečiams

krikstynu-dekoras-02 krikstynu-dekoras-03 krikstynu-dekoras-04 krikstynu-dekoras-05 krikstynu-dekoras-06 krikstynu-dekoras08 krikstynu-dekoras-07 krikstynu-dekoras-09 krikstynu-dekoras-10 krikstynu-dekoras-11 krikstynu-dekoras-12 krikstynu-dekoras-13 krikstynu-dekoras-14 krikstynu-dekoras-15

Deimantė su mumis susisiekė, kai iki šventės buvo likusi vos savaitė. Operatyviai susitikome ir prie puodelio kavos greitai viską nusprendėme. Beliko tik sudėlioti pagrindinius organizacinius klausimus, o svarbiausia – susirasti šventės vietą. Nieko nelaukdama vos per vieną dieną apskambinau visas šviesias maitinimo įstaigas Vilniuje ir jo apylinkėse, bet kadangi šventė nedidelė ir iki jos buvo likusi vos savaitė, daugiausia, ką man galėjo pasiūlyti, tai rezervuoti staliuką. Sedėjau su šituo „variantų sąrašu“ ir negalėjau įsivaizduoti šio mažyčio trijų mėnesių stebuklėlio šventės, besitrinant tarp kitų restorano lankytojų. Ir tuomet pagalvojau, kad žinau puikią vietą, kuri atitinka visus mūsų keliamus reikalavimus. Taip mes su Deimante atsidūrėme Provanso fotostudijoje ir vienbalsiai nusprendėme, kad šventė vyks čia.

Provanso fotostudijoje organizavome jau ne vieną šventę, ši erdvė yra labai tinkama jaukiems šeimos susibūrimams, o svarbiausia, kad kiekvieną kartą, pasipuošusi nauju dekoru, ji atrodo vis kitaip. Šį kartą mums teko ypač paplušėti, kadangi reikėjo pasirūpinti ir tokiais įprastais šventės atributais, kaip stalai, kėdės, indai, įrankiai ir pan. Tačiau buvo verta. Šventė buvo ypač šilta ir asmeniška. Privati erdvė, kokybiškas maistas, kurį mes užsakėme iš pasirinktų tiekėjų, lengva foninė muzika, kuria patys pasirūpinom, maksimaliai individuali aplinka, kurią susikūrėme dekoro pagalba – labiau asmeninės šventės net nebuvo įmanoma įsivaizduoti.

Kai susitikome su Deimante, ji man papasakojo, kad paukščiukai yra jos šeimos sėkmės simbolis, jie lydi ją įvairiose gyvenimo situacijose ir yra glaudžiai susiję su mažylės atsiradimo istorija. Todėl tapo visiškai akivaizdu, kokį simbolį mes naudosime, kurdamos šventės dekoro viziją. Dekoras turėjo būti subtylus ir šviesus, todėl rinkomės švelnias pastelines spalvas – mėtinę ir rožinę. Visuose dekoro elementuose vyravo paukščiukų siluetai, bet jie atrodė tokie neakivaizdūs, kad visiškai nerėžė akies ir neatrodė perkrautai. Labai patiko stikliniai paukščiukai, kurie kabėjo virš saldaus stalo, lygtais vos matėsi, bet suteikė tokio romantiško žavėsio ir net šiek tiek šėlmiško žaismo. Ryškiausi paukščiukai nutupė ant torto. Juos specialiai pasiūvome mažajai Evutei. Tai paukščiukų šeimynėlė iš Deimantės pasakojimų, kuri simbolizavo darną ir šeimyninę laimę.

Paukščiukų tematikai labai tiko mūsų balti inkilėliai, vieną iš jų transformavome į linkėjimų pašto dėžutę. Linkėjimo korteles, pagamintas iš rankų darbo popieriaus su paukščiuko įspaudu, sudėjome į lizdelį. Svečiai mielai surašė savo palinkėjimus ilgiems Evutės metams. Dar viena pramoga svečiams buvo smėlinukų spalvinimas. Ant baltų smėlinukų atspausdinome įvairius linksmus paukščiukus ir pasirūpinome tekstilės dažais. Po tokios kūrybinės valandėlės kai kurie smėlinukai pavirto tikrais šedevrais. Manau, Deimantei smagu buvo puošti savo mažylę ir kaskart prisiminti šaunų laiką, praleistą su artimiausiais žmonėmis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Provanso fotostudija
Fotografė: Diana Zak
Saldumynai: Du Mėnuliai, Soul kitchen ir Beatryčės saldumynai
Užkandžiai: Soul kitchen ir Maisto kalvė
Vintažinės lėkštės: Choco.lt

Adomo krikštynos miško tema

01

Mums patinka miško tema. Ji tokia įvairi, kad gali puikiai atsiskleisti bet kokioje šventėje. Jos natūralumas ir gamtos galia žavi jaunavedžius, o vaikai išgyvena tikrąjį džiaugsmą pažindami šį margą ir netikėtumų kupiną pasaulį. Miško gyvūnėliai, pasakų personažai, mistinės dvasios – visa tai verčia žavėtis laukiniu gyvenimu ir pasijusti gamtos dalimi. Nieko nėra smagiau nei karštą vasaros dieną kartu su mylimuoju arba su mama ir tėčiu užklysti į kokią nuošalią miško pievelę ir, pasislėpus nuo kaitrių saulės spindulių, išgyventi tą tikrąją idiliją, kai jautiesi be galo saugus ir mylimas, kai esi svarbiausias visame pasaulyje ir net medžiai linguoja pritardami.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Senovinis židinys miško pievelėje prie prūdo
Eglučių ansamblis ant saldaus stalo
Teminis Adomo pirmųjų metų metraštis
Vazos, vėliavėlės ir desertų kortelės iš beržo žievės
Tortas – beržo žievės imitacija
Autorinis mažas medinis namukas
Mažos eglutės – dovanėlės svečiams

04 02 03 05 06 07 08 09 10 11

Šių krikštynų temą padiktavo šventės vieta. Nuostabiame gamtos kampelyje Anykščių pakrašty tarp kvepiančių pušų ir čiurlenančių upių įsikūrusi tikra ramybės ir vidinės pusiausvyros tvirtovė. Atrodo nieko čia netrūksta – gaivus oras, prisotintas pušų aromato, įspūdingi vaizdai, graži jauki sodyba ir draugiška šeimininkė. Nenuostabu, kad būtent ši vieta buvo pasirinkta smagiai šeimos šventei – Adomo krikštynoms. Kadangi sodybą supa aukštos grakščios pušelės ir pats pavadinimas „Kankorėžis“ diktuoja nuotaiką, šventės stilistikos paieškos nebuvo sudėtingos. Tuo labiau, kad ir Ramūnas (Adomo tėtis) svajojo apie gražų mišku kvepiantį šeimos susibūrimą. Šios krikštynos buvo ypatingos. Stalai buvo nukrauti gardžiausiais valgiais, svečius linksmino vedėjas ir DJ, o šventę vainikavo Viduržemių pasiuntinių įspūdingas ugnies šou. Bet svarbiausia kokie žmonės susirinko! Linksmi, nuoširdūs ir besidžiaugiantys draugija, tiesiog nei minutei negalėjai suabejoti, kad čia patys mylimiausi ir brangiausi. O koks azartas, energija, užsidegimas!

Kurdamos dekoro koncepciją, norėjome prisijaukinti mišką ir perkelti jo dalelę ir į sodybos vidų. Taip ant saldaus stalo „išaugo“ eglės, o saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, derinant medžio grubumą ir natūralumą su grakščių stiklinių kojyčių trapumu. Šį kartą mūsų atradimu buvo natūrali beržo žievė. Iš jos pagaminome girliandas, padarėme desertų korteles su išdegintais skanėstų pavadinimais, sukonstravome vazas gėlių kompozicijoms. Pagrindinė dekoro spalva buvo raudona, kitos spalvos buvo tarsi natūraliai atkeliavusios iš miško, kaip ir dekoro elementai ir medžiagos.

Pagalvojome, kad bus labai simboliška, jei kiekviena šeima iš šventės parsineš po mažą eglutę ir pasodins ją savo kieme. Augindami šį amžinai žalią medelį, svečiai nuolat prisimins apie nuostabią Adomo šventę ir savo šaunius giminaičius. Gal tai net paskatins dažniau pabendrauti ir susitikti, juk tai tokia neįkainojama vertybė mūsų skubančiame šiuolaikiniame pasaulyje.

Su Ramūnu nusprendėme, kad šeimos fotosesija vyks sodyboje, todėl norėjome įrengti jaukų fotosesijos kampelį, kuriame visi galėtų nesunkiai atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Kai pirmą kartą atvažiavau į sodybą apsižiūrėti, vienu iš pagrindinių tikslų buvo būtent surasti tinkamą vietą foto zonai. Sodybos teritorija labai didelė, todėl ilgai vaikštinėjome, tačiau man iš galvos niekaip neišeidavo mažas miško prudelis prie pat stovėjimo aikštelės. Atrodė toks natūralus, apaugęs, bet kartu ir mistinis, tarsi iš pasakos. Galvoje nusipiešė ryškus paveikslas, kaip miško vidury, kur nėra nei kelių, nei takelių, stovi jauki rastinė medžiotojo trobelė, o jos viduje – židinys, supamoji kėdė, kailiai ir ragai. Būtent tą šeimyninio jaukumo jausmą ir norėjome perteikti fotosesijos kampelyje.

Adomo krikštynos buvo išskirtinės pilnąja to žodžio prasme. Tokios šventės sušildo ir praturtina, jos sutvirtina ryšius ir atneša visą laviną teigiamų emocijų, jos įprasmina mūsų gyvenimą ir vertybes.

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Pasiekimų metraštis: Artišokas
Vieta: Sodyba „Kankorėžis“
Fotografė: Fotoalias

Elegantiškos krikštynos prie jūros

12030681_1179942028694071_1137172539_n

Kai šventė vyksta prie jūros, ji jau savaime yra ypatinga. Vasarą jūra vilioja ne tik poilsiautojus, bet ir savo asmenines šventes planuojančius užkietėjusius romantikus, trokštančius pabėgti nuo kasdienybės, didelių miestų šurmulio ir atsidurti tarsi mažame rojaus kampelyje, kur begalinis horizontas ir nuostabiausiomis spalvomis nusidažantys saulėlydžiai. Tokiame rojaus kampelyje, kvepiančiame bijūnais ir liūliuojančiame jūros ošimu, ir įvyko mažosios Amilės didžioji šventė.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Jūriniai švelniai mergaitiški kvietimai mėgintuvėliuose
Žėrintis užrašas ant torto
Jūros arkliukas kaip šventės akcentas
Vardinė pakaba dailiai krikšto suknelei
Linkėjimų kortelės su „auksiniu pakabuku“

1 2 foto 3 4 5 6 7

Smagu dirbti, kai tavimi yra pasitikima, o užsakovė ir pati yra talentinga jauna mama, kuriai nesvetimas stiliaus ir estetinio grožio pojūtis. Tuomet darbas teikia didžiausią malonumą ir grožis gimsta lyg savaime.

Šios šventės dekoracijoms pasirinkome švelniai rožinę spalvą. Ji puikiai tinka mažoms princėsėms, o taikant ją jūrinei temai, atrodo tikrai nebanaliai. Viskas prasidėjo nuo kvietimų, kurie gimė tiesiog mėgintuvėliuose. Švelnus smėlis, kuris, beje, yra atkeliavęs tiesiai iš Dubajaus dykumos,  ir miniatiūrinės kriauklytės užpildė siaurą mėgintuvėlio dugną. Dar čia pat laukė ir staigmenėlė – mažas ružavas kamuoliukas, subtiliai blizgantis šviesos spinduliuose. Kvietimas buvo atspausdintas ant plono, beveik permatomo popieriaus, o tai dar labiau pabrėžė jo švelnumą ir lengvumą. Norėjome, kad kvietimas būtų jaukus ir mielas, kad jis skleistų šilumą ir absoliutų gėrį. Kurdama dekoracijas mažųjų mergaičių šventėms, visada pagalvoju apie kokį nors mielą personažą, kuris būtų švelnus ir keltų gražiausias emocijas. Nors pirmiausiai puoliau siūlyti banginį, Amilės mamytė išsirinko jūros arkliuką. Vystant tolesnę šventės dekoro viziją, šis pasirinkimas pasirodė esąs labai logiškas. Vargu, ar nerangus storulis – banginys derintusi prie grakščių saldumynų, gražių indų ir šiek tiek prabangios elegancijos prieskonio. Tuo tarpu auksinis jūros arkliukas čia tiko kuo puikiausiai. Gimęs kvietimuose, jis atsikartojo linkėjimų bei profesijų ir pažadų kortelėse. Linkėjimų kortelės buvo specialiai pritaikytos, kad parašę savo gražias mintis, svečiai prikabintų jas prie didelių baltų balionų ir paleistų į orą tiesiai „Dievui į ausį“. O mes savo ruožtu irgi linkime, kad Amilytė augtų didelė ir stipri.

Elena

 

Fėjų ir elfų šventė

01

Mažosios fėjos… Jos pasipuošusios lengvais it pūkas pūstais sijonukais, jų permatomi grakštūs sparneliai tyliai plasnoja, sukurdami stebuklingų dulkių debesėlius, o magiškos lazdelės pildo norus. Šios mistinės būtybės žavi mažas mergaites nuo neatmenamų laikų, dovanodamos joms tikėjimą stebuklais ir subtilaus grožio pojūtį. Smagu, kai taip nedaug reikia, kad sukurti pasaką – tik poros nailoninių sparnelių, blizgučių, gėlių vainikėlių, ir štai jau būrys laimingų fėjų plasnoja po kiemą.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Įspūdingas Cake design tortas – fėjų ir elfų namelis
Desertų kortelių laikikliai – auksinės fėjos
Spalvotas spurgų kalnas
Keksiukų smeigtukai – fėjų suknelės
Tipi palapinė fotosesijos kampelyje
Medžio kelmai vietoj kėdučių
Stebuklingos pasakų knygos, dekoruotos samanomis
Gigantiškos popierinės gėlės

02 03 04 05 06 07 08 09 10_

Kai turi tokį gražų „paslapčių sodą“ savo kieme, net nekyla abejonių, kur suruošti magišką fėjų ir elfų puotą savo vaikams. Čia susipynė net dvi svarbios šventės – mažojo elfiuko krikštynos ir nuostabios fėjos 4-tasis gimtadienis.

Nuskambės neįprastai, bet šį kartą dekoro idėją pakuždėjo vienas sodo medis. Sako medžiai turi sielą ir netgi charakterį. Turiu pripažinti, kad šitas medis tikrai alsavo ypatinga dvasia, atrodė, kad jame slypi jėga ir išmintis, tarsi atkeliavęs per amžius, jis troško papasakoti savo kilmingą istoriją. Žiūrėjau į tą medį ir jaučiau kažkokį nepaaiškinamą dvasios pakilimą ir gyvybiškumą. Sakau Arūnei: čia būtinai darysime fotosesijos kampelį. Kažkaip pasirodė, kad ta begalinė teigiama energija persikels ir į nuotraukas. Štai kodėl po medžiu pasistatėme tipi palapinę, kurioje apsigyveno stebuklai ir gražiausios mistinės būtybės.

Kadangi medis tapo mūsų pagrindiniu įkvėpėju, natūralu, kad dekoras pakvipo mišku. Gardžiausi saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, iš jų pagaminome net ir kelių aukštų keksiukų stovą. Dirbtinė žolytė, samanomis dekoruotos knygos, miško gėrybės popierinėse dekoracijose ir dailiuose stiklainiukuose ant saldaus stalo, gigantiškos popierinės gėlės ir begalė kitų, mažų, bet labai reikšmingų detalių, leido pasijusti tarsi užburtame miške, kupiname netikėtumų ir nuoširdžių vaikiškų svajonių. Kiekviena fėja gavo po saldžią burtų lazdelę, o elfiukas – po gardžią spalvotą strėlę. Saldusis stalas buvo nukrautas įvairiausiais skanėstais: purios spurgos su įvairių skonių glajais, jaukūs naminiai vafliai ant pagaliuko, dailiomis suknelėmis pasipuošę keksiukai bei trintos uogos patiems mažiausiems. Na, o tikroji stalo pažyba tapo įspūdingo grožio ir kruopštumo Cake design tortas.

Mergaitės pasipuošė mūsų pagamintais gėlių vainikėliais, o berniukai – elfų kepurėmis su plunksna, ir prasidėjo linksmybės, šėlionės, tikroji šventė, kuri vardu – laiminga vaikystė.

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Foto genijai
Dekoracijos: Artišokas
Tipi palapinė: Artišokas
Popierinės gėlės: Popierinės gėlės
Tortas: Cake design
Keksiukai: Du mėnuliai
Spurgos: Donut Lab

Mažosios undinėlės krikštynos

SONY DSC Ema – labai žavinga mergaitė. Ji dalyvavo kiekviename mūsų susitikime – pasitarime, todėl buvo labai įdomu stebėti, kaip ji auga ir keičiasi. Pirmaisiais metais vaikai labai greitai tobulėja, iš kūdikėlių virsta mažais smalsiais žmogeliukais. Taip ir Ema – iš mažos lėlytės didelėmis žydromis akimis, kai aš ją sutikau pirmą kartą, virto tikra gilių vandenų princėse per savo šventę. Mūsų mylimiausi akcentai: Auksinės žuvytės vazose kaip stalo dekoracija Sausainiai – žuvytės uodegytės Didelis vandens purslų plakatas saldaus stalo fone Plikyti pyragaičiai su „perlu“ viduje Švelniai ryškėjančių žvynelių motyvas saldumynuose ir popierinėse dekoracijose Palinkėjimų kortelės – slapta žinutė stikliniame indelyje Floristinė kompozicija jūros gėlmių tematika 02 03 04 SONY DSC 06 07 08 Su Aine pradėjome derinti krikštynų dekorą dar praeitų metų rudenį. Ji buvo mano pirmoji naujojo sezono krikštynų dekoravimo užsakovė. Labai dažnai krikštynų dekoravimas užsakomas likus porai mėnesių iki didžiosios šventės, tačiau šis kartas buvo kitoks. Labai tuo džiaugiuosi,kadangi bendravimas su Aine buvo išskirtinai malonus ir nuoširdus. Pamenu mūsų pirmąjį susitikimą, kai ji nuoširdžiai žavėdamasi mūsų darbais, pasakė norinti, kad būtent mes papuoštume jos dukrytės šventę. Toks besąlygiškas pasitikėjimas buvo mums didžiulis įvertinimas. Džiaugiuosi, kad nenuvylėme ir kartu išpildėme visus gražius sumanymus. Jau susirašinėjimo metu Ainė turėjo pakankamai aiškią būsimos šventės viziją. Ji pasakė, kad krikštynas norėtų susieti su savo pojūčiais neštumo metu, kai mažoji Ema it judri žuvytė nardė pilvelyje, atnešdama daug gražių emocijų savo tėveliams. Todėl ir kilo idėja šventę susieti su povandeninio pasaulio tema, o Emą pakrikštyti gražuole undinėle. Kaip ir įprasta, pradėjome nuo vietos paieškos. Buvo įvairių variantų, tačiau pasirinktas, be abejonės, geriausias. Kai ten nuvažiavau apsižiūrėti, pagalvojau, WAU, čia tikra ramybės oazė, pilna bohemiško paslaptingumo ir subtilios romantikos. Kaip ir povandeninis pasaulis – toks gilus ir šarmingas. Atrodo toje erdvėje iš karto susidėliojo visos mano įsivaizduojamos dekoro idėjos: saldus stalas viduryje prie lango, kad galėtų tapti pagrindine šventės puošmena, ilgas valgomasis stalas – salės centre, kad visi artimieji jaukiai įsikurtų ir visada būtų veiksmo sūkury, foto kampelis – nuošaliau, ant sofutės tarp žvyneliais ir jūros spalvomis žvilgančių pagalvių. Kartu su Aine nusprendėme, kad ypatinguoju šventės akcentu galėtų tapti gyvos žuvytės. Tas prisilietimas prie realaus gyvojo pasaulio, atskleidžiant dekoro temą, visada jaudina ir palieka neišdildomus įspūdžius šventės dalyviams. Iškilo tik viena problema, tiksliau klausimas, kur žuvytes apgyvendinti, kai šventė pasibaigs. Laimei, pavyko joms surasti jaukius namučius draugų akvariumuose, tad sumanymas įgavo materialę prasmę. Rusvaplaukė undinėlė ant jūros arkliuko papuošė popierines dekoracijas. Norėjome, kad ji būtų miela ir švelni, kaip mažoji Ema. Dekore nestokojo ir įvairių jūrinių elementų: kriauklės, jūros žvaigždės, tinklas ir pan. Saldžiuosius „jūros akmenukus“ sudėjome į dailius indelius ant kojelės – kriauklytės; sausainius susmeigėme į ilgą indą, pripildytą įvairių atspalvių žydrų stikliukų; gėrimus apvilkome į specialias šventines etiketes ir įdėjome į platų skardinį indą. Šventė buvo pilna malonių smulkmenų ir teminių staigmenėlių. Ypač žavingai atrodė palinkėjimų kortelės. Maži stikliniai indeliai buvo susmeigti į smėlį, o svečiai, parašę palinkėjimus, turėjo juos į indelius suslėpti. Norėjome, kad šita idėja susišauktų su Emos krikštynų kvietimais, apie kuriuos jau pasakojome ankščiau. Tai tarsi abipusės slaptos žinutės butelyje, kurias Ema ir jos svečiai nusineš per visą savo gyvenimą.

Su nuoširdžiausiais linkėjimais,
Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Laukinės foto
Saldumynai: Kukumuku

Jūrinės Arijaus krikštynos

kvietimas__

Šios šventės istorija prasidėjo beveik prieš metus, kai jaukiai įsitaisęs mamos pilvelyje, pasaulį išvysti ruošėsi mažas žmogutis, be galo mylimas ir laukiamas. Ruošdamiesi šiam ypatingam įvykiui, nusprendėme pasidaryti šeimos fotosesiją, o kadangi buvo suplanuotos atostogos prie jūros, neliko abėjonių, kad ji bus jūrinė. Tuo labiau, kad jau seniai buvau nusižiūrėjusi nuostabią fotografę Jurgitą, kuri puikiai pažįsta pajūrį ir turi savitą, labai man artimą, stilių. Dabar, kai pagalvoju, viskas tarsi susiję, nors nebuvo nei specialiai galvota, nei režisuota.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Originalūs kvietimai – plaukiantys laiveliai
Didelis kartoninis laivas
Vardiniai mediniai laiveliai – linkėjimų kortelės
Nuostabios hortenzijų ir vėdrynų puokštės
Vaisių laiveliai
Šokoladiniai inkarai ant keksiukų
Pyragėliai – jūriniai mazgai

01 02 03 04 05 06 07 08 11 12 14 15

Šventės įkviepimu tapo originalūs kvietimai – laiveliai. Man taip patiko šita idėja, kad vien dėl galimybės ją realizuoti buvo pasirinkta būtent ši krikštynų tema. Kadangi medinių laivelių patys neišdrožtume, tapo tikru iššūkiu surasti tokius pačius užsidegusius bendraminčius, kurie imtųsi šios avantiūros. Juk laiveliai turėjo būti netik dailūs, bet ir plaukti! Dar kartą įsitikinau, kad auksarankių Lietuvoje netrūksta, o tai leidžia ir toliau fantazuoti ir įgyvendinti beprotiškiausias idėjas.

Nepavargsiu kartoti, kad, planuojant vaiko šventę, pirmiausiai reikia įsiklausyti ir atsižvelgti į vaiko norus, pomėgius ir šiuo klausimu visai nesvarbu, koks yra vaiko amžius. Krikštynų dieną Arijui buvo viso labo 9 mėnesiai, bet tai nesutrukdė jam džiūgauti ir mėgautis šia nuostabia švente būtent todėl, kad ji buvo subalansuota ir orientuota pirmiausiai į jį.

Žiemą kartu su mažyliu pradėjome lankyti labai įdomų, naudingą ir, be abejonės, beprotiškai smagų 7 intelektų kursą Kūdikių akademijoje. Štai tuomet ir paaiškėjo, kokia veikla teikia sūneliui didžiausią džiaugsmą. Vos tik prasidėdavo muzikinė pamokėlės dalis, mažylis netvėrė savo kailyje, krykštavo, smarkiai makalavo kojytėmis ir rankytėmis. Tuomet ir pagalvojau, kad geriausia pramoga mažyliui per jo didžiąją šventę bus asmeniškai jam skirtas koncertas. Labai džiaugiuosi, kad atradau kapitoną Flintą. Tiesą pasakius, nebuvau girdėjusi jo kūrybos iki tol, bet tai buvo tik privalumas, nes norėjosi kažko šviežesnio nei „Musė“. Be to, kad kapitonas idealiai tiko mūsų jūrinei temai, jis taip puikiai užvedė visus mažus, ir net suaugusius svečius, kad šventė įgavo visai kitokį atspalvį – iš mielo jaukaus pasisėdėjimo virto trankiu vakarėliu su skambiomis dainomis, linksmais šokiais ir nuoširdaus juoko doze. Vaikai su tėveliais lankstė balionus, darė Arijui savo pieštų „nuotraukų“ albumą, dūko ir šokinėjo kartu su energingu kapitonu. Arijus irgi sudalyvavo nuo pradžios iki paskutinio koncerto akordo nepaisant savo miego tvarkaraščio. Dar prieš sekundę akytes trynęs mažylis, akimirksniu atsigavo ir pilnai įsitraukė į linksmybes.

Dar viena pramoga vaikams buvo didžiulis kartoninis laivas, kurį vaikai galėjo spalvinti ir net įlipti į vidų. Šventės pabaigoje laivas nušvito ryškiausiomis spalvomis ir kvietė visus į spalvotą Arijaus kruizą. Dideli šventės svečiai irgi gavo po laivelį, juos turėjo nuspalvinti ir kitoje pusėje parašyti savo nuoširdžius linkėjimus „tolimai Arijuko gyvenimo kelionei“. Tuos pačius laivelius panaudojome ir kaip vardo korteles. Susodinimo planas buvo dekoruotas mažais inkariukais, kurie kvietė prisišvartuoti savo vietoje. Pagrindiniai šventės dekoro elementai – laiveliai, inkarai atsikartojo visame dekore, net krikšto drabužėlio kišenėje slėpėsi minkštutis laivelis.

Saldusis stalas buvo tarsi mažas uostas: apelsininiai laiveliai plaukė želė bangomis, krovininiai laivai buvo pripildyti įvairiausių uogų ir vaisių, o pats didžiausias ir gražiausias laivas garbingai įsitaisė šventinio torto antrame aukšte.

Gražus teminis dekoras, linksmas koncertas, puikus oras ir pakyli svečių nuotaika pavertė šventę nuostabia pasaka, kurią aš dar ilgai su didžiausiu malonumu ir pasididžiavimu seksiu savo mažyliui.

Išduosiu paslaptį, kad net ir tai dar nėra pasakos pabaiga, nes savo pirmąjį gimtadienį mažasis jūreivis švęs ne kur kitur, o gražioje saloje prie šiltos jūros. Ir vėl šaunus sutapimas!

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vardinė pakaba: Artišokas
Fotografas: Karle Dru
Saldumynai: Kukumuku, Tie kepėjai
Muzikinė programa: Kapitonas Flintas
Krikšto drabužėliai: Puku puku, RZ style&fashion