Žymų Archyvai: krikštynų programa

Krikštynos nuosavame kieme

Prisipažinsiu po kalėdinio maratono po visą Lietuvą galvojau sau: žiemą pailsėsiu, užmigsiu meškos miegu ir atsibusiu tik pavasarį. Ir štai jau atėjo pavasaris, o aš nei dienos nebuvau „užmigusi“. Nauji projektai, nauji tikslai, nauji iššūkiai, kuriuos mums dovanoja mūsų brangūs ir savo pasitikėjimu džiuginantys klientai.

Neįtikėtina, kaip anksti šiemet atėjo pavasaris. Tiksliau net ne anksti, o kaip niekad laiku, tiesiog su pirmais kalendoriaus lapeliais atriedėjo. Vakar termometras vietomis rodė net 13 laipsnių. Kovo vidury! Kaip ir daugelis, negaliu tuo atsidžiaugti. Ir nesvarbu, kad pliaupia lietus, svarbu, kad šilta ir sniego jau nebebus!

Atšilus orams, suaktyvėjo ir pasiruošimas šventėms, o šiemet panašu, kad ir sezonas pasiankstins. Man nepaprastai džiugu, kad vis daugiau žmonių renkasi pavasarį savo šventei. Pavasaris apskritai yra mano mylimiausias metų laikas. Tai tarsi praregėjimas po ilgo tamsos periodo. Atrodo net nesupranti, kodėl, bet jautiesi laimingas. Džiugina viskas – žalias lapelis, pirmas žiedas, paukščiuko giesmė ant balkono turėklo. Spalvos tarsi prabunda iš ilgo žiemos miego ir užlieja pasaulį. O tada viskas nusidažo geltona spalva, nes apakina skaisti saulė.

Būtent tokios nuotaikos vyravo Lėjos krikštynose – džiaugsmas ir saulė čia grėžė pirmuoju smuiku, o jiems pritarė nenuilstantis paukščiukų choras.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pražydęs palinkėjimų medis
Spalvotų inkilėlių ansamblis
Mūsų dekoruota tūrinė L raidė
Natūralūs ledinukai su tikromis gėlytėmis viduje
Mūsų pagamintas sausainių – paukščiukų stovas
Šventės pramoga ir dovanėlės svečiams – sodinukai

Šylant orams norisi daugiau laiko praleisti gryname ore, atrodo, reikia pasisotinti, nes greitai baigsis. Todėl ir šventės vis dažniau persikelia į lauką. Kartais pavydžiu tiems, kas turi gražią nuosavą pievelę, juk tuomet nebereikia sukti galvos, kur švęsti vaiko gimtadienį arba krikštynas. Su dekoratoriaus pagalba galima toje pačioje pievoje kurti vis kitokią nuotaiką. Tvarkingoje žalioje pievoje gali būti išpildyta absoliučiai bet kuri tematika, tik reikia fantazijos ir šiek tiek pastangų.

Lėjos krikštynos vyko jos namuose, dideliame gražiame kieme. Lėjos mama Laima norėjo, kad krikštynos būtų jaukios ir šviesios. Nusprendėme atsisakyti tradicinės rožinės spalvos ir užpildyti šventę geltona saulės šiluma. Žaidžiant su įvairiais geltonos spalvos atspalviais ir keliais smagiais elementais, gavosi ryški ir ypatingai miela šventė. Paukščiukų motyvas atsispindėjo desertų kortelėse ir saldumynuose. Stalą puošė spalvoti inkilėliai ir kitos specialiai šventei pagamintos dekoracijos.

Kiekviena mūsų šventė – tai naujas iššūkis. Šį kartą didžiausių iššūkiu tapo surasti, kas pagamintų ledinukus su natūraliomis gėlytėmis viduje. Įsimylėjau šitą idėją, tad nusprendžiau žutbūt ją įgyvendinti. Atrodo, smulkmena, tačiau iš tokių unikalių smulkmenų ir kuriamos unikalios ir ypač asmeninės šventės.

Labai graži ir simboliška buvo mintis suorganizuoti augalų sėklų sodinimą. Sviečiai galėjo pasirinkti iš kelių gėlių rūšių ir papildyti savo oranžeriją su meile ir ypatingu dėmesiu mažajai Lėjai susietu nuostabiu augalu. O mes tuo tarpu apgalvojome kiekvieną detalę ir padarėme šitą procesą ypač patrauklų. Sėklos buvo sudėtos į specialiai pasiūtus ir kaligrafiškai sužymėtus lininius maišelius. Pirmame aukšte kaip kokie kareivėliai išsirikiavo durpiniai indeliai, toliau dirvožemis. Net sodininkystės įrankiai buvo priderinti prie šventės stilistikos. Pasodinę sėklas, sviečiai turėjo jas palaistyti „rasos lašais“ ir įsmeigti specialiai paruoštas lenteles su linkėjimu augti ir žydėti amžinai. Su tokiomis gražiomis emocijomis augalai iškeliavo pas kiekvieną svečią į namus, kaip mažytis, bet pilnas gyvybės prisiminimas apie jaukią ir nuoširdžią šventę.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Nuotraukos: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Kukumuku
Ledinukai: Ledinukas

Krikštynos Palangoje ant jūros kranto

krikstynu dekoravimas 01

Kartais pavydžiu sau savo darbo. Žinau, kad pavydi ir kiti, tik priežastys skiriasi. Dažnai išgirstu: „Koks nuostabus darbas, tiek grožio aplinkui, visos tos smulkmenėlės, gėlytės, bantukai, tiesiog idilija“. Tikiu, kad iš šono taip ir atrodo, ypač, kai juodas darbas visada lieka už kadro. Bet aš visai ne apie tai. Aš apie emocijas. Apie tas tikrąsias, nuoširdžias, kai darbas jau baigtas ir aplanko toks neapsakomas gėris.  Arba, kai peržiūri nuotraukas ir supranti, kad tu esi tų pagautų laimingų akimirkų dalimi. Mes dovanojame emociją savo klientams ir tai yra labai vertinga dovana. O mes patys tomis emocijomis gyvename ir tai dažnai atsveria visą nuovargį ir stresą, kurį tenka patirti planuojant ir organizuojant šventes, kuriant dekoracijas. Nes į kiekvieną šventę įdėdame širdį ir sakau tai visiškai nuoširdžiai ir sąžiningai.

Mariaus ir Mats krikštynos buvo iš tų švenčių, kurias prisiminus užlieja šilumos banga. Šių krikštynų organizavimas ir dekoravimas atnešė pačias geriausias emocijas ir jos yra gyvos iki šiol. Saulė, jūra, be galo graži Dovilės šeima, laimingi vaikai ir nuoširdūs žmonės. Tokioje aplinkoje krikštynų šventė lengvai tampa vienu ypatingiausių gyvenimo įvykiu.

Mūsų mylimiausi dekoravimo akcentai:

Lietuviški sodai kaip dekoro elementas
Tautiniai raštai šventės tekstilėje

Tautinė juostelė kaip servetėlių dekoracija
Išraiškingos saulėlydžio spalvos
Mediniai vardiniai dėbesėliai ant saldaus stalo
Dovanėlės svečiams – maišeliai su gintaru
Medinis dėbesėlis su aitvarų formos palinkėjimų kortelėmis
Multifunkcinė poilsio zona ant smėlio
Aitvarų gaminimas kaip pramoga vaikams

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13 krikstynu dekoravimas 14 krikstynu dekoravimas 15

Dovilė gyvena Prancūzijoje, jos vyras nuostabiai galantiškas ir žavus prancūzas, o vaikučiai nepamiršta savo šaknų ir dažnai aplanko močiūtę Lietuvoje. Šventėje dalyvavo svečiai iš viso pasaulio, todėl Dovilė norėjo, kad šventė būtų maksimaliai lietuviška, kad atvykę svečiai pajustų tikrąją lietuvišką dvasią, susipažintų su jos istorija ir tradicijomis, paragautų lietuviškų patiekalų. Būtent todėl meniu puikavosi baltoji mišrainė ir net šaltibarščiai, o ant saldaus stalo netrūko tokių skanėstų, kaip žagarėliai, varškės spurgos, tinginys, karvutės saldainiai ir, aišku, medaus tortas. Dekore mes irgi naudojome tokius įdomius elementus, kaip tautinė juostelė ir sodai. Norėjome tradicijas pateikti moderniai, todėl tradicinius lietuviškus elementus paleidome per geometrinių figūrų prizmę. Dekore buvo naudojamos liaudyje pamėgtos ir mums visiems artimos medžiagos – tai molis, linas, šiaudai, gintaras. Pasirinkome ryškias saulėlydžio spalvas – oranžinė, geltona, raudona. Ypač gražiai jos „sužydėjo“ floristinėse kompozicijose.

Kad šventė būtų tikrai vaikiška ir smagi, dekorą ir visą šventės koncepciją užbaigė aitvarai. Nors ir ne lietuviški, jie puikiai papildė mūsų geometriją ir atnešė daugybę džiaugsmo mažiesiems dalyviams. Viskas prasidėjo nuo kvietimo. Jis buvo ypatingas ir net interaktyvus. Šalia kvietimo į kiekvieną dėžutę įdėjome paruoštuką aitvaro gamybai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek buvo įvairių bandymų, kol mes suradome audinį (ne celofaną!), kuris būtų tinkamas skrydžiui. Pagaminti butaforinį aitvarą galima iš bet ko, o pagaminti gražų aitvarą, kuris skraidytų, patikėkite, tai tikras iššūkis. Visi svečiai buvo informuoti, kad kvietimą privaloma atsinešti į šventę. Kadangi vaikai šnekėjo skirtingomis kalbomis, mes patys paruošėme aitvarų gaminimo pamokėlę. Ant mūsų pagamintų karkasų vaikai tvirtino audinį iš kvietimo, o tada sekė smagiausia dalis – aitvarų dekoravimas. Vaikai margino savo aitvarus įvairiausiomis spalvomis ir kabino ilgąsias uodegas iš raštuotų juostelių. Pagaminę aitvarus, mes visi lėkėme prie jūros jų išbandyti. Aitvarai kilo, bet, aišku, jie taip sklandžiai nekabojo ore, kaip tikrieji – iš parduotuvės. Kadangi tai numatėme, turėjome ir 2 tikrus aitvarus, tad džiaugsmo netrūko. Smagu buvo žiūrėti, kaip tokia bendra veikla, kuriai nereikia žodžių, suartina vaikus, kurie net nesupranta vienas kito.

Oras buvo puikus. Planuodami šventę gryname ore, visada rizikuojame. Šiuo atveju turėjome atsarginį variantą, lietaus atveju šventė persikeltų iš terasos į restorano vidų. . Bet visgi buvo ir tokių sumanymų, kurie visiškai priklausė nuo palankių oro sąlygų. Pavyzdžiui, Dovilė labai norėjo, kad šalia terasos ant smėlio atsirastų jauki lounge zona su pavėsiu, kad būtų galima parelaksuoti, arba galėtų pažaisti vaikai. Idėjų, kaip padaryti pavėsį buvo įvairiausių. Norėjosi, kad tai būtų kažkas neįprasto ir nematyto, todėl pavėsinės nuomos idėją iš karto atmetėme. Atkartodami visą aitvarų ir geometrinių figūrų koncepciją, pavėsį sukonstravome patys. Rizikavome! Bet rezultatas nenuvylė. Tiesa sakant ši zona gavosi tokia smagi, kad atliko ir fotosesijos kampelio funkciją.

Šventės pabaigoje buvo didelių burbulų atrakcija. O paskui visi bėgome statyti smėlio pilis ir maudytis! Kokia nostalgija apėmė! Saulė, jūra, VASARA…

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Jurgitos dizainas
Šventės vieta: Chateau Amber Vila
Sodai: Etno idėjos