Žymų Archyvai: Mergaitės krikštynos

Dviejų saldžių mergaičių krikštynos

Manęs dažnai klausia, iš kur aš turiu tiek įkvėpimo rašyti. Tiesiog mokykloje man puikiai sekėsi rašyti rašinėlius. Juokauju :) Iš tikrųjų nėra jokios paslapties, tiesiog rašau tai, kas yra man aktualu, ką iš tikrųjų galvoju ir jaučiu. Ir tuomet net nereikia nieko kurti, žodžiai patys susidėlioja. Visada stengiuosi būti sąžininga pati su savimi ir su savo skaitytojais. Jeigu emocija išgalvota arba išpūsta, tai iš karto pasijus. Nesakau patinka, jeigu to nemėgstu, vien tam, kad kažkam įtikčiau. Niekada nieko nekritikuoju, nes gerbiu žmonių pasirinkimą. O kartais tiesiog renkiuosi patylėti. Žodžiai gali būti labai stipri jėga, todėl noriu, kad mano žodžiai motyvuotų ir neštų pozityvų impulsą. Nors ir nevisada mano gyvenimas minkštas ir rožinis, bet tikrai neturiu tokių didelių bėdų, kad norėčiau duoti gyvenimui antausį. Kiekvieną dieną su mumis nutinka įvairiausi dalykai, kiekviena akimirka yra unikali ir nepakartojama, svarbiausia tai suprasti, ir nesivaikyti kažkieno kito primesto idealo. Gyvenkime savo gyvenimus ir mums tikrai bus apie ką papsakoti.

Man pasisekė, nes mano gyvenime nuolat atsiranda daugybė šaunių žmonių, kurie kursto manyje pačias gražiausias emocijas, ragina kurti ir nenustoti džiaugtis šią dieną. Kiekviena šventė – tai mažas naujas pasaulys su savo istorija, savo herojais ir nuotykiais. Ne paslaptis, kad mes, organizatoriai, neretai turime būti ir neblogais psichologais, nes dirbame su žmonėmis, tad turime suprasti jų poreikius ir parinkti tinkamą bendravimo stilių. Tikriausiai aš tiesiog esu laimės kūdikis, bet 98 procentai mano klientų yra lankstūs ir stabilūs. Jaučiu pasitikėjimą ir ramybę iš jų pusės, o tai yra svarbiausi dalykai sklandžiam darbui užtikrinti.

Būtent visiškas pasitikėjimas sukūrė tvirtą pagrindą mūsų bendravimui su Neringa. Kai susitikome pirmą kartą, ji tarsi didelė ryški saulė spinduliavo šviesa ir pozityvia energija. Toks šiltas ir tyras žmogus. Kiekviename jos žodyje jautėsi ramybė ir malonus rūpestis. Kartais bendravimas su Neringa prilygdavo relaksacijos seansui. Nenuostabu, kad šventei mes pasirinkome tokią pūkuotą minkštą ir saldžią koncepciją.

Kadangi Neringos mergytės jau paaugusios, tradiciškai stengėmės išsiaiškinti, kas joms labiausiai patinka. Paaiškėjo, kad jos tiesiog dievina sukiotis virtuvėje! Puodai ir keptuvės – geriausi mergaičių žaislai, o ir savo kambary jos turi nuosavą virtuvėlę, kurią pati Neringa joms įrengė pagal kambario interjerą. Taigi neliko net abiejonių, kad labiausiai mergaites nudžiugintų kepėjų tematika. Būtent atsižvelgdami į tai, parinkome smagų užsiėmimą vaikams – keksiukų dekoravimas. Vaikų stalą serviravome atskirai. Kiekvienas svečias gavo po keksiuką, kurį galėjo puošti įvairiausiais pabarstukais ir uogytėmis. Vos atvažiavę vaikai puolė prie šito stalo, pramoga pasiteisino. Mergaitės ir berniukai uoliai dėliojo spalvotus rutuliukus ir nekantravo paragauti savo kūrinius. Vaikai gavo specialiai jiems Neringos paruoštas temines dovanėles – saldumynus vaizduojančias sages.

Kitas smagus šventės akcentas – cukraus vata. Ji pūsta, pūkuota ir labai saldi, kaip koks cukraus debesėlis. Būtent ji puikiai atspindi atmosferą, kurią pajutau Neringos namuose. Ten tiesiog karaliauja lengvumas ir švelnumas. Be to, tai tikrai originali ir retai naudojama dekoro detalė, tad ji įnešė žavaus išskirtinumo į visą šventę. Ypač patiko vardų kortelės. Neįmantrios, bet ypatingai mielos. Iki šiol esu išsaugojusi kelias. Kartais kokia smulkmena paima ir įstringa į širdį, iš tokių smulkmenų ir kuriasi šventės nuotaika.

Dėmesio centre atsidūrė netradicinis saldaus stalo pateikimas. Saldumynus išdėliojome ant žavaus vėžimėlio, kurį papuošė teminiai desertai ir nuostabios gėlių kompozicijos. Ant saldaus stalo netrūko netikėtumų – spalvota cukraus vata gražiose ledainėse, sausainiai su stilizuota saldžios vatos dekoracija, gražiai supakuoti pūdruoti rožiniai kamuoliukai ir dviejų spalvų karūnuoti tortai kiekvienai gražuolei krikštukei atskirai. Floristinės kompozicijos ant stalų žaismingai atkartojo vėžimėlio sumanymą, kadangi jas patalpinome į specialiai šventei pagamintus medinius rėmus. Nuotaikai sustiprinti šalia gėlių atsirado dekoratyviniai cukraus vatos debesėliai. Kiekvienas stalas gavo savo saldų pavadinimą – cukrinis debesėlis, vanilinis dangus ir kt.

Neringa labai norėjo, kad sodybos terasoje atsirastų dar du ypatingi stalai – damų stalas ir džentelmenų. Taip net alkoholiniai gėrimai buvo labai subtiliai įvilkti į gražų teminį apipavidalinimą.

Fotosesijos kampelis negalėjo apsieiti be cukraus vatos gaminimo aparato. Jis, rožinis ir mergaitiškas, netik papuošė šventės erdvę, bet ir buvo puiki pramoga visiems smaližiams. Palinkėjimus svečiai kabino ant medelių sodinukų. Medelius papuošė dailūs keksiukai ir spurgytės su pačiais nuoširdžiausiais artimųjų žmonių žodžiais. Vėliau medeliai, kaip gražus simbolis, papuošė šeimos sodą.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Grapeldvaris
Fotografė: Jove photography
Saldumynai: Sigitos kepiniai
Grafikos dizainas: Artišokas

Nauja tendencija – Safari tematika

Praeitą savaitgalį ieškojome įkvėpimo. Šį kartą jį radome parodoje Frankfurte Christmasworld 2019. Šioje parodoje lankėmės pirmą kartą. Esu apie ją girdėjusi daug smagių dalykų, tad šiais metais, pasitaikius puikiai progai, nusprendėme apsilankyti. Reikia pripažinti, kad sunku buvo net įsivaizduoti parodos mastą.  5 didžiulės salės grožio, tonos dekoracijų, milijonai smulkių detalių ir idėjų lavinos. Naujausios tendencijos, pažangiausios technologijos, netikėčiausi deriniai. Tikrai atgaiva akims ir sielai. Pamatėme tikrai nemažai įdomių sprendimų, bet keli iš jų padarė ypatingą įspūdį. Turiu pripažinti, kad aš iš naujo įsimylėjau safari tematiką. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ji taip puikiai gali tikti kalėdiniam dekorui.  Egzotinių gyvūnų raštai, netikėti spalvų deriniai, gyvūnų figūrėlės, pakabinamos ant eglutės. Lyg ir netradicinis kalėdinis sprendimas, gal net lengvai šokiruojantis, bet iš kitos pusės be galo stilingas ir prikaustantis dėmesį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad krikštynoms safari tematika irgi nėra tinkamas pasirinkimas. Tačiau ir šiuo atveju viskas priklauso nuo interpretacijos. Tiesą sakant, aš net vestuvėms jos neatmesčiau. Jeigu tik Jūsų viduje gyvena laukinių gyvūnų temperamentas ir dvasia, kodėl gi ne! Svarbiausia, kad ši tema jums natūraliai liptų, o ne taptų surežisuotu vaidinimu. Net nekyla abejonės, kad tai būtų neužmirštama šventė Jums ir Jūsų svečiams.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo fonas iš egzotinių lapų
Gyvūnų raštai dekoracijose ir saldumynuose
Gyvūnų siluetai ant saldaus stalo
Didelės egzotinių lapų kompozicijos ant stalų
Stalų numeriukai su džiunglių gyventojais
Teminis susėdimo planas

Kuris gi vaikas nemėgsta gyvūnėlių. Įvairūs gyvūnai būna labai dažnas svečias krikštynų ir kitų vaikų švenčių dekore. Šiuo atveju krikštynoms mes pasirinkome labai švelnią ir šviesią safari tematikos interpretacija. Klasikinis baltos ir žalios spalvų derinys, pagyvintas gyvūnų kailių raštais ir kitomis ryškesnėmis detalėmis.

Didelė šviesi salė užsipildė aukštomis ir gausiomis egzotinių lapų puokštėmis. Stalų numeriukai su gyvūnėlių siluetais puikiai išryškėjo lapų tankmėje. Dailiai ir žaismingai atrodė vardai surašyti ant dekoratyvinių monsteros lapukų.

Pagrindinis šventės akcentas buvo teminis saldusis stalas. Saldaus stalo fonui sukūrėme sienelę iš gyvų egzotinių lapų. Sienelė įrėmino saldaus stalo kompoziciją ir sukūrė iliuziją į džiunglių pasaulį. Džiunglių idėją išryškino balti elegantiški gyvūnų siluetai. Dekorui pagyvinti naudojome gyvūnų raštais margintus keksiukų smeigtukus ir krepšelius. Vaikus ypač sužavėjo „leopardiniai“ ir „zebriniai“ pyragėliai ant pagaliuko.

Safari tematika gali būti labai įvairi. Mūsų pasirinktas variantas yra klasikinis ir neutralus.  Tačiau lygiai taip pat jis galėtų būti sodrus ir prisotintas, pasirinkus ryškesnę ir išraiškingesnę spalvų gamą, drąsesnius sprendimus. Arba prabangus, įvedus šiek tiek aukso, o stalų kompozicijas papildžius krentančiomis orchidėjų šakelėmis bei ilgomis žvakėmis krištolinėse žvakidėse.

Dekore nėra griežtų taisyklių, reikia tik mokėti derinti ir tinkamai pritaikyti. Žinoma, tam reikia žinių ir patirties. Jei jų nėra, visada yra saugiau rinktis patikimą tradicinį variantą. Taip niekada neprašausite ir jūsų šventė atrodys stilingai. Tačiau, jeigu jūs dirbate su profesionalais, jums atsiveria visos galimybės eksperimentuoti ir ieškoti kažką naujo. Kartais būtent netikėtumas sukelia didžiausią įspūdį, todėl nereikia bijoti rinktis įdomesnius, netradicinius sprendimus.

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Viešbutis Mercure
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Viešbutis Mercure ir Liu Patty

Povandeninis pasaulis Adelės krikštynose

Žiemą neretai apima melancholija ir iškyla egzistenciniai klausimai. Tuomet pagalvoju – taip, čia ne Amerika, kur atsakymas “I am fine” yra neabejotina norma. Tiesą sakant, net pats klausimas “How are you?”yra retorinis. Nemanau,kad kažkas gilinasi į atsakymą. Amerikoje gyvenau pusę metų, todėl iš pradžių buvo keistoka. Turistaudamas tu niekada nepamatysi tiek, kiek įsiliedamas į  visuomenę, susirasdamas vietinių draugų ir prisiliesdamas prie jų kasdienybės. Geriausiai pasijunti tada, kai ir pats pradedi gaudyti tą pozityvo bangą, nustoji raukytis ir analizuoti (kaip mes esame pripratę). Galbūt ir teisūs yra skeptikai sakydami, kad Amerikoje daug kas dirbtina, net jausmai, net jų šypsenos. Bet prieš teisdami geriau pagalvokime, o kiek pas mus to tikrumo. Aš veikiau renkuosi dirbtiną pozityvumą, o ne surūgusią veido išraišką. No problem – atrodo tas posakis tiksliausiai apibūdina amerikiečių mentalitetą. Viskas yra pritaikyta žmogui. Just take it easy! Visi mes turime problemų – emocinių, finansinių, egzistencinių ir bala žino, kokių dar, skiriasi tik požiūris ir sprendimo būdai. Jeigu pasirenkame liūdėti ir kaltinti visą pasaulį už savo liūdesį, tuomet taip ir bus. O jeigu, nepaisant to, kad kažkas šiandien šiek tiek nepasisekė, atsitiesime ir judėsime pirmyn, tuomet gyvenimas įgaus prasmę. Svarbu suprasti, kad tiesaus kelio nėra, visada bus kliūčių ir vingių. Nėra blogo kelio, yra tik nepasiruošęs keliautojas.

Šiais metais turėjau vieną klientę iš Amerikos, iš išsvajotojo saulėtojo Majamio. Daug derinome, daug dėliojome, bet rezultatas gavosi puikus, būtent tai, ko ir reikėjo.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pūstas stalo sijonas
Cake pops – perlai kriauklėse
Jūros žvaigždžių ir kriauklių formos lėkštės
Ryškūs teminiai sausainiai
Žuvytės žvynų imitacijos vazos
Saldainiai – akmenukai
Sodrios spalvos dekore ir saldumynuose
Vardo kortelės su tikromia jūros žvaigždėmis
Popieriniai laiveliai palinkėjimams

Gintarė nuoširdžiai norėjo atsivežti į Lietuvą dalelę Majamio pakrantės su jos ryškiomis spalvomis, minkštučiu smėlio kilimu ir įspūdinga fauna. Matyt todėl prireikė net 7 pasiūlymų variantų, kaitaliojant spalvas ir idėjas, kol sukūrėme tą idealų paveiksliuką, apie kurį ir buvo svajota. Pripratę prie įprastos manipuliacijos pastelinėmis spalvomis krikštynų dekore, mūsų pirmą dekoro pasiūlymą tokį ir paruošėme – svajingą ir švelnų. Toliau jį ryškinome. Net kelis kartus! Galiausiai supratome, kad spalvų šiuo atveju bijoti nereikia. Gintarė norėjo, kad krikštynų dekorą užlietų ryški ir sodri Majamio jūra.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo pūstas turkio spalvos stalo sijonas. Jis imitavo banguojančią jūrą. Visos spalvos buvo kruopščiai parinktos ir suderintos, kad susijungtų į vieną gražų paveikslą. Saldusis stalas turėjo itin ryškų teminį charakterį. Cake popsus sudėjome į kriaukles, tad jie atrodė kaip didžiuliai prabangūs perlai. Keksiukus papuošėme stilingais subtiliais teminiais akvarėliniais smeigtukais. Vieni saldainiai atrodė kaip akmenukai, kiti kaip dumbliai, taip pat buvo siūloma paragauti šokoladiniu kriauklyčių. Macarons ir morengų asorti puikiai pataikė į spalvinę gamą, o teminiai sausainiai priminė meno kūrinį. Tortuką papuošėme gyvomis orchidėjomis ir, Gintarės ypatingu pageidavimu, nedideliu kryžiuku.

Stalų dekoras nebuvo apkrautas. Jį papuošė nedidelės floristinės kompozicijos, bet didžiausias dėmesys buvo skiriamas žvakėms. Centrinė žvakė buvo įdėta į permatomą cilindrą su kriauklėmis. Įdomiausia tai, kad kriaukles pririnko pati Gintarė. Kai gyveni Majamyje, įmantrios kriauklės nėra retenybė.

Kadangi kuriame temines konceptualias šventes, pasirūpiname, kad visos šventės dalys vaizdine ir idėjine prasme atitiktų šventės tematiką. Būtent todėl įrengėme alternatyvų palinkėjimų kampelį, kuris netik saugojo prisiminimus, bet ir buvo puiki pramoga. Svečiai, įrašę savo palinkėjimus, juos turėjo sulankstyti į mažą popierinį laivelį. Buvo įdomu žiūrėti, kaip skirtingai visiems sekėsi šitas uždavinys. Iš pradžių galvojome paleisti laivelius plaukti į ežerą, bet paskui nusprendėme, kad smagiau juos bus palikti prisiminimui.

Adėlės krikštynos yra vienas iš tų pavyzdžių, kai dekoras yra saikingas, bet tuo pačiu metu jam nieko netrūksta. Kuriant bet kokią šventę mūsų pagrindinis uždavinys yra surasti šitą aukso viduriuką. Neinvestuoti ten, kur nereikia ir neatsisakyti to, kas kuria didžiausią įspūdį. Manau, kad šiuo atveju tai pavyko puikiai.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Tony resort
Fotografai: Alvydas ir Gintarė (www.kucas.lt)
Saldumynai: Liu Patty ir Tie kepėjai
Spaudos dizainas: Artišokas

Meškiukų istorijos

Kas nutinka, kai mes galutinai paleidžiame vaikystę iš savo gyvenimo? Tampame nuobodžiais ir susiraukusiais suaugusiais. Kada paskutinį kartą kvatojai už pilvo susiėmęs? Kada laužei taisykles ir jauteisi visiškai laisvas judėti, daryti, mąstyti? Tada, kai tavyje buvo prabudęs vaikas. Tas neklaužada padauža, atkeliavęs iš kito laikmečio. Mes visi buvome vaikais, visi darėme nesąmones ir svajojome, visi neklausėme tėvų ir kūrėme planus, visi žaidėme ir kvailiojome, negalvodami apie rytojų. Vaikystėje gyveni čia ir dabar. Tik suaugę mes pradedame suprasti tų akimirkų vertę. Arba nepradedame, nes pernelyg įsisukame į savo rūpeščių kokoną. Sako, mes grįžtame į vaikystę, kai susilaukiame savo vaikų. Nebūtinai! Jeigu mes patys neatveriame savo širdies (ir proto!) vaikystei, vaikai mums nepadės. Nuoširdumas ir mokėjimas džiaugtis šia diena – štai raktas į laimingą gyvenimą! Pagalvokime, kas yra mūsų prioritetų viršūnėje. Dažnas žmogus galėtų pasakyti, kad jo pagrindinis tikslas mėgautis gyvenimu, bet… Mes gi turime pareigų, reikia užsidirbti pinigų, siekti karjeros, pripažinimo, todėl pasimėgauti savo pasiekimais kaip ir nelieka laiko. Amžinai pavargę ir susipykę su savimi, skubantys ir nemokantys atsisakyti – tokie yra šiuolaikiniai suaugusieji, nes gi tokie laikai, tokia visuomenė, toks tempas – negali atsilikti. Būtent todėl mes ir nelaimingi, nes kategoriškai atsižadėjome vaikystės ir to šelmio, kuris blizgėjo mūsų akyse.

Šiandien jaučiuosi taip, lyg būčiau pasisupusi laiko karuselėje. Švelnų nostalgijos vėjelį užpūtė vakar su vaikais žiūrėtas filmas „Jonukas“. Iki begalybės mielas Mikės Pūkuotuko personažas prikėlė gražiausius prisiminimus. Visada mėgau Pūkuotuko pasakojimus, ypač tą klasikinį variantą. Juose apstu protingų, per amžius aktualių minčių ir gražių asociacijų. Tai viena iš tų nemirtingų knygų, paremtu išskirtinio gėrio, nuoširdumo ir draugystės sąvoka. Regėdama senovinio Londono vaizdus, prisiminiau vieną labai mielą krikštynų šventę, kuria dar nespėjau pasidalinti. Apie meškiukus, anglišką arbatėlę ir šeimyninę laimę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gėlių kompozicijos ant keksiukų stovo
Vintažiniai puodeliai su arbatos pakeliu kiekvienam svečiui
Unikalios rankų darbo vardų kortelės
Mieli ir jaukūs rėmeliai su meškiukais
Susėdimo planas su vintažiniais meškinais
Meškiukai – sausainukai
„Pražydęs“ arbatinukas

Planuodamos Emilės šventę, turėjome visą įvykių virtinę, nes likus kiek daugiau negu savaitei iki krikštynų, keitėsi šventės vieta ir reikėjo iš naujo pergalvoti šventės koncepciją ir pritaikyt ją naujoje aplinkoje. Aš visada esu maksimaliai sąžininga su savo klientais, net tada, kai atsiranda grėsmė rimtai susipykti su kokiu nors tiekėju. Negaliu pakęsti, kai žmonės yra akiplėšiškai apgaudinėjami ir niekada nenutylėsiu, jeigu tai pastebiu. Būtent todėl teko priimti tokį drastišką sprendimą. Bet viskas tik į gerą ir mūsų šventei duris atvėrė šviesus ir erdvus Paliekio dvaras.

Tiesa sakant, meškiukų tematika gimė, atsižvelgiant į pirmosios šventės vietos interjerą, nes jis buvo gan tamsus, „sunkus“ ir nevaikiškas. Labai norėjome jį sušvelninti, ypač turint omeny, kad krikštijome mažą mergaitę. Interjere buvo labai daug rudos spalvos, todėl nusprendėme, kad čia puikiai tiktų meškinai – šviesūs, vintažiniai, įvairių dydžių ir pavidalų, jie turėjo suteikti erdvei „minkštumo“ ir romantikos. Toliau fantazija išsirutuliavo – meškiukai, geriantys arbatėlę iš mažiukų gėlėtų puodukų, taip jauku ir mergaitiška. Pasikeitus šventės vietai, šitos idėjos neatsisakėme, tik šiek tiek adaptavome naujai patalpai.

Apvalius stalus puošėme angliškos arbatėlės stiliumi. Gėlių kompozicijas sudėliojome ant trijų aukštų keksiukų stovų. Kitos gėlės išsidėstė mažuose puodeliuose. Labai apsidžiaugėme, kai stalo numeriams radome itin mielus rėmelius su meškinais. Jie įnešė vientisumą ir teminį išpildymą į stalų dekorą. Dailios rankų darbo vardų kortelės buvo įdėtos į mažus arbatos puodelius kartu su arbatos maišeliais.

Arbatos puodeliai karaliavo visur. Į juos įkomponavome susėdimo planą, į juos sudėjome saldumynus ir gėles ant saldaus stalo. Net arbatinukas pražydo spalvotais žiedais. Saldų stalą padalinome į tris dalis, panaudodami įspūdingus dvare esančius stalus. Viduryje tarp didžiulių popierinių žiedų karaliavo tortas. Saldumynai išsirikiavo ant spalvotų stovų ir paskendo gėlėse.

Jauki ir miela meškiukų istorija. Ir tai tik pradžia gražios jaunos šeimos gyvenimo. „Jeigu tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau gyventi šimtą minus vienas, kad netektų be tavęs praleisti nei vienos dienos“ – Pūkuotukas.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Paliekio dvaras
Tortas: Daivos Mikšūnienės
Saldumynai: Liu Patty

Stilingos krikštynos nuosavame kieme

Vasara baigėsi, huh, pagaliau! :) Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad lauksiu rudens, nes niekada jo nemėgau. Ir štai viskas apsisuko 180 laipsnių, nes dabar ruduo – tai pirmiausiai užtarnauta teisė į šiek tiek ramybės ir galimybė bent trumpam atsipūsti. Taigi, nuo šiol stoju į rudens mylėtojų klubą.  Pasiekus aukščiausią užimtumo tašką rugpjūtį, rudenį sumažėjo tempas, atsirado laiko pamiegoti, pavalgyti, paskambinti draugei ir, pagaliau, ką nors parašyti. O dalintis tikrai yra kuo. Per vasarą tiek visko prikūrėme, tiek visokių emocijų išgyvenome, tiek nuostabių žmonių sutikome, kad paėmus baltą lapą, jaučiasi net lengvas pasimetimas, nuo ko pradėti.   Viena šventė gražesnė už kitą, o svarbiausia, kad absoliučiai visos jos turi savo istorijas, savo herojus ir yra prisotintos emocijų.  Palydint vasarą, norėjosi išrinkti patį „vasariškiausią“ dekorą ir pagalvojau, kad laurai turėtų atitekti Vasiliauskų šeimynai, nes jų pasirinkta šventės koncepcija neabejotinai kvepia saule, šiluma ir pražydusiu sodu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo konstrukcija iš veidrodinių kolonų ir stalviršio
Auksinis užrašas Lėjos krikštynos įrėmintas didžiuliame žalumos rate
Auksiniai zuikučiai ant stalo ir ant žolės
Stikliniai indai, suteikiantys dekorui lengvumo ir skaidrumo
Didžiulės puokštės it debesėlis apgaubusios saldų stalą

Martyna labai šiltas žmogus, su ja smagu bendrauti ir kurti šventės viziją.  Susipažinome praeitais metais, kai ji tik laukėsi mažylės Lėjos. Tuomet organizavome jos kūdikio laukimo vakarėlį (baby shower), bet čia visai kita istorija, kurią dar būtinai kada nors papasakosiu.

Taigi, šiais metais sugrįžome į tą patį kiemą su nauja svarbia misija. Man patinka Martynos požiūris į šventes, ji nuoširdžiai nori, kad jos būtų jaukios ir savos, be labai didelės pompastikos, be vaidybos.  Savo artimoje aplinkoje ji surenka pačius mieliausius ir artimiausius žmonės ir su jais dalinasi savo džiugiomis akimirkomis. Šeima ir draugai jai yra svarbiausias turtas.

Triušiukai dekore atsirado irgi ne atsitiktinai. Kol Martyna su savo šeima persikraustė gyventi į Turkiją, jie augino dekoratyvinį triušį ir Lėjai jis labai patiko.  Dabar triušiukas saugiai apgyvendintas pas senelius, bet nostalgiški prisiminimai ir prieraišumas prie pūkuoto draugo išliko, todėl nusprendėme integruoti ilgaausius į šventės koncepciją. Svarstėme įvairiausius stilius ir variantus, tačiau niekas nelipo ir tuomet man kilo puiki mintis – saulės zuikutis. Tai visiškai kitoks zuikių tematikos pateikimas su daug veidrodžių, stiklo ir auksiniais saulės spindulėliais.

Nepaisant to, kad šventė vyko nuosavo namo kieme, norėjome, kad dekoras dvelktų stilinga ir saikinga prabanga. Pagrindinis šventės akcentas buvo saldusis stalas. Jį sukonstravome iš veidrodinių kolonų ir stiklinio stalviršio, kad gaudydami saulės spindulius, visą kiemą nusietų saulės zuikiais. Zuikučių figūrėles nudažėme auksine spalva, jie smagiai vartėsi ant stikliniu žvakidžių ir ant žolės. Šventę papuošė didžiulės Manto Petruškevičiaus puokštės.  Jos apgaubė visą stalą gėlių debesėliu.

Dažniausiai tam, kad sukurti įspūdingą dekorą, reikia tik teisingo sprendimo ir koncepcijos, todėl apie kiekvieną šventę ilgai galvojame ir ieškome, permąstome įvairiausius variantus, stengiamės pajausti klientą, kol ateina suvokimas, kad radome būtent tai, ko reikia. Jokia mūsų šventė negimsta per vieną akimirką, tai ilgas kūrybos procesas, būtent tai ir yra mūsų išskirtinumas.  Dekoras išmąstytas, suderintas, kruopščiai paruoštas. Dekoras su meile kiekvienam mūsų klientui. Nes mes suprantame, kad Jums ta šventė yra vienintelė ir antro dublio nebus.

Didžiausi linkėjimai Martynai ir jos šeimai. Jūs papuošėte mūsų vasarą.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Aira Graciavičiūtė
Šventės vieta: nuosavas kiemas
Maistas ir saldumynai: Atrask skonį

Krikštynos pavasarį

Skaitant Vytauto Kernagio eilėraštį „Paukščiai“, visada apima švelniai melancholiška nuotaika.  Taip, tokia jau ta laiko formulė, visą laiką besisukanti ratu. Dieną keičia vakaras, naktis. Žiemą  – pavasaris. Taip – PAVASARIS! Pavasaris yra gražus atgimstančia gamta, pražystančiomis gėlėmis, čiulbančiais paukščiais, atšylančiomis ir ilgėjančiomis dienomis… Tokia yra ir žmogaus vaikystė – nerūpestinga, apsupta tėvų ir senelių meilės bei globos, graži ir žydinti kaip pavasaris.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Paukščiukų lizdelių motyvas
Kanarėlių narvelis desertams
Paukščiukai ant pagaliuko ir macarons
Torto pateikimas paukščiukų lizde
Originalūs desertų kortelių laikikliai iš medžių šakelių
Mandalų spalvinimo knygelės su paukščiukų ornamentais

Mūsų darbui sezoniškumas palieka labai ryškų atspalvį. O temas, diktuota ne tik pomėgiai, bet ir vėl, laikas – metų laikai. Gal dėl to paukštukų tema mėgstama krikštynas organizuojančių tėvelių tarpe. Ir  ši tema, apsisukus metų laikrodžiui vis grįžta su pirmaisiais pavasario spinduliai bei ne kartą įgyvendinta mūsų kūrybines komandos!  Kaip nesikartoti? Kaip daug kartų pieštą šventės eskizą nupiešti kitaip? Tai tikrai nėra paprasta.. Tačiau, kartais tiesiog užtenka pasidairyti lietuviškos gamtos lobynuose.  Nesivaikant modernių tendencijų, nekuriant  kažko ypatingai įmantraus ar įnoringo, naudojant elementarius motyvus galima  sukurti  nepaprastai mielą reginį.  Svarbiausia kurti!

Kokia iš tų eilėraščių nauda?
Ir kam juos tie poetai nuolat kuria?
Naudingas daiktas – dviratis, lazda,
Plaktukas , duona , batai ar kepurė..

Perskaičius šį Čepauskaitės eilėraštį iš naujausios poezijos knygos, pagalvojau – tai apie mane (ar ir apie mane).  Mano darbą. Mano laisvalaikį ir mano hobi. Kiek daug sutinku žmonių, kurie klausia „ kodėl tu kuri“ ?  „grožis?“ Kas „tai“, dėl ko „tai“ ar kam „to“ reikia?

O kas iš tų eilėraščių dailių? Iš jų sriubos nei košės neišvirsi,
Neatsipjausi kaip dešros peiliu Ir į vartus galingai neįspirsi.

Kiekviena diena, tai indelis į mūsų prisiminimų albumą. Kiekviena šventė, prie kurios mes prisidedame, indelis į užsakovų prisiminimų albumą. O šios užduoties mes imamės labai atsakingai – suvokdami šio darbo reikšmę ir tikėdami jo ypatinga svarba!

[ ]

Bet kartą aš eilėraštį skaičiau, už lango lijo, taip lengvai ir smulkiai,
Ir tapo viduje kažkaip keisčiau, lyg būtų ant širdies nukritus dulkė,
Tokia lengva, mažutė ir jauki lyg skruzdėlė auksinė nuropotų,
Lyg suptųs pludė vakaro aky, ir skonis burnoje – mamos kompoto..

O jeigu atvirai, tai privalau sutikt, kad daug kas ir be to gyvena.
Bet argi tai gyvenimas, brolau, kai niekas tau širdies nepakutena?

D.Čepauskaitė. Auksinė skruzdėlė

Kaip taikliai poetės pastebėta!
Vadovaujamės panašiu prinipu – mažos smulkmenos ir mielos detalės, šventę paverčia įsimintinesniu reginiu! Gal nuo jų nepasidarys sočiau, bet tai tikrai pakutens širdį!
Vėlyvą pavasarį susitikus su kliente Raudondvario dvaro ansamblyje, paukštukų motyvas išplaukė labai organiškai. Patekę į būsimos šventės vietą, supratome, kad dekoras turėtų tik sustiprinti natūralią supančią žalumą. Skaidri  pavėsinė dvaro šone suteikia pojūtį, tarsi būtum pačiame miško viduryje! Nuostabus jausmas! Koloritą rinkomės kuo organiškesnį – nuo stalų, kuriuos dengėme natūralios žemės spalvos lino staltiesėmis iki floristikos.  Gėlės – subtilios ir švelnios. Daug žalumos ir smulkių gubojos žiedelių.  Saldaus stalą vainikavo žalumynų girlianda sudarydama įspūdį, tarsi desertus ragautum rinkdamas žemuoges miške! Mūsų pasididžiavimas, menininkės supinti mažyčiai vainikėliai – lizdeliai, kuriuose ne tik patalpinome vardų korteles bet ir įsodinome dieviškai skanius keksiukus. Specialiai šiai šventei gamintas atviras kanarėlių narvelis tapo puikia spintelė serviruojant desertus. Pasirūpinome ne tik dekoracijomis, bet taip pat ir užsiėmimu vaikams. Kad šventė neprailgtų, paruošėme mandalų spalvinimo knygelės, bei po mielą tekstilės paukštuką dovanų.

Taip poetiškai ir užbaigsiu :  džiaugiuosi, kad mano prefesija susijusi su nepaaiškinamais drugeliais pilve, džiaugiuosi, kad galiu dovanoti Jums akimirkas, sušildančias dieną ir pakutenančias širdį.

Rasa

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Laura Pečkauskienė
Šventės vieta: Raudondvario dvaras, restorano „Medžiotojų užeiga“ lauko terasa

Krikštynų organizavimas – ką reikia žinoti?

Šiuo metu gaunu daug užklausų dėl krikštynų organizavimo, parašiau jau tuziną atsakymų į laiškus ir nusprendžiau, kad visą informaciją reikia susisteminti ir konstruktyviai pateikti. Galėsiu tuomet siųsti tik nuorodą į šitą straipsnį. Juokauju. Nors ir turiu atsakymą – paruoštuką, retai jį naudoju, nes kiekviena užklausa yra savotiška ir individuali, todėl kiekvieną atsakymą formuluoju, orientuodamasi būtent į Jums rūpimus klausimus. Visgi, manau, kad šis straipsnis bus labai naudingas, ypač jeigu tik galvojate apie savo šventę ir nežinote nuo ko pradėti.

Vieną karštą vasaros dieną turėjome nuostabią fėjos Tėjos puotą. Ją organizavome Tėjos namų kieme. Nėra jaukesnės krikštynų šventės vietos, negu nuosavas namas, ypač jeigu kiemas – lyg iš pasakos. Vandens telkinys, paslaptingi miško takeliai, smagiai čiurlenantys dekoratyviniai maži kriokliai ir aukšti gracingi berželiai. Nuvažiavusios į vietą, iš karto supratome – čia turi apsigyventi pasaka.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Paslaptingos šviečiančios miško kompozicijos stikliniuose induose ant stalo
Tankia žaluma ir gėlėmis apaugęs saldaus stalo rėmas
Desertai stalčiuose
Nėriniuoti pyragėliai su rožytėmis
Didžiulis iš medžio šaknų iškilęs bokštas, dekoruotas gėlių kompozicija
Gyvi triušiukai – užburto miško gyventojai
Tarp medžių išdygusi šviesi ir plevėsuojanti fėjų slėptuvė
Stebuklingos fėjų dulkės

Reikia pripažinti, kad negalima lyginti krikštynų ir vestuvių organizavimo. Nors pagrindinės gairės yra panašios, tačiau krikštynos dažniausiai būna tarsi laisvesnis ir mažiau įpareigojantis vestuvių variantas.

Pagrindiniai vestuvių ir krikštynų skirtumai:

Mažiau svečių. Krikštynų šventė paprastai yra jaukesnė ir intymesnė. Dar neteko matyti krikštynų su 100 dalyvių. Paprastai kviečiami patys artimiausi žmonės – šeima ir labai mylimi bičiuliai.

Mažesnė trukmė. Būna, kad krikštynoms, kaip ir vestuvėms, yra užsakoma sodyba su nakvyne, tačiau paprastai tai yra lydima kažkokiomis papildomomis priežastimis, pavyzdžiui, siekiama suburti šeimą arba abi sutuoktinių šeimas, kurios retai matosi ir mažai bendrauja tarpusavyje. Visgi dažniausiai krikštynos trunka kelias valandas arba iki vakaro.

Paprastesnis scenarijus. Net ir kruopščiausiai sudėliotas scenarijus gali būti koreguojamas dienos eigoje priklausomai nuo vaikučio poreikių. Labai griežto scenarijaus krikštynoms niekada  nesiūlome, kad nebūtų vėliau didelio nusivylimo, kai mažylis užmigs ne laiku arba jam subjurs nuotaika per suplanuotą foto sesiją parke.

Mažiau oficialumo. Yra tik viena oficiali dalis – krikštynų ceremonija bažnyčioje, visa kita vyksta laisvu formatu.

Pagrindiniai dalykai, kurių reikia kiekvienai krikštynų šventei:

1. Bažnyčia
2. Šventės vieta
3. Maistas
4. Fotografas (operatorius)
5. Stalų ir saldaus stalo dekoras
6. Užsiėmimai vaikams ir/ar suaugusiems.

Toks, manau, būtų kiekvienos krikštynų šventės pagrindas, visa kita yra opcijos: vedėjas, muzika, transportas, šventės kulminacija, fotosesijos kampelis ir pan.

Šiais metais aiškiai ryškėja tendencija krikštynų šventę organizuoti gamtoje. Dažniausiai tai būna nuosava sodyba ar kažkokia kita privati teritorija. Tokiu atveju gali prireikti ir daugiau pasiruošimo darbų – išnuomoti paviljoną, kad šventės nesugadintų jokios stichijos, pasirūpinti baldais, indais, cateringu (išvažiuojamasis maitinimas) ir t.t. Esant tokiam sumanymui, būtų logiška kreiptis pagalbos į organizatorius, nes kuo daugiau tiekėjų ir sudedamųjų plano dalių, tuo didesnė tikimybė suklysti. Prieš porą metų esame organizavę krikštynų šventę, kurioje buvo keli atskiri vedėjai (vaikams ir suaugusiems), didžėjus, apšvietimas ir ugnies šou, tačiau toks formatas yra veikiau išimtis, negu taisyklė. Dažniausiai krikštynų šventė būna jauki ir subtili – šeimyniniai pietūs su artimiausiais žmonėmis arba kitas paplitęs variantas – linksma ryški šventė, orientuota į vaikus. Iš tiesų, tai lemia vaikų kiekis šventėje. Neretai, vaikų šventėje praktiškai nebūna, tuomet ir šventės programa dėliojasi kitaip.

Ar verta samdyti krikštynų organizatorių? Tai priklauso nuo Jūsų užimtumo ir organizacinių gebėjimų, o neretai ir tiesiog noro tai daryti. Suorganizuoti krikštynas yra lengviau, negu suorganizuoti vestuves, tad iš vienos pusės tai tikrai įveikiama užduotis daugeliui tėvų. Iš kitos pusės, taupant savo laiką ir norint, kad rezultatas būtų maksimalus, verta būtų kreiptis į profesionalus. Taip pat dažnai krikštynų organizavimo paslaugą užsako tėveliai, gyvenantys užsienyje ir planuojantys šventę Lietuvoje, kas yra visiškai suprantama dėl atstumo nepatogumo. Taip pat svarbi priežastis galėtų būti šventės užbaigtumas ir vientisumas, nes organizatorius dėlioja Jūsų šventę iš to paties puzzle detalių, niekur nenukrypstant.

Kas įeina į krikštynų organizavimą?

1. Organizuodami krikštynas, mes pirmiausiai susitinkame su Jumis, kad išsiaiškintume Jūsų norus ir lūkesčius, apčiuoptume Jūsų išskirtinumą, išklausytume Jūsų asmeninę istoriją.  Mums labai svarbu, kad Jūsų šventė taptų būtent Jūsų šeimos atspindys, todėl visada skatiname, kad šventės koncepcija ar tematika išeitų iš Jūsų, o ne būtų dirbtinai primesta. Šventės idėja gali gimti iš bet ko – tai gali būti mielas šeimos ritualas, išskirtinė gimdymo, laukimo arba mažylio planavimo istorija, reikšmingos asociacijos, mylimiausia mažylio veikla / žaislas / personažas ir pan. Kai šventė yra kuriama iš tokių mažų dalykų, kurie sukelia Jums ypatingas emocijas – ji pasidaro maksimaliai asmeniška.

2. Šventės vietos paieška. Atsižvelgiant į visus Jūsų pageidavimus ir šventės dalyvių skaičių, surandame šventės vietą arba ją sukuriame Jūsų erdvėje. Suderiname visus niuansus, gauname meniu pasiūlymus, jeigu reikia, organizuojama maitinimo tiekėjų atranka.

3. Surandami visi kiti paslaugų tiekėjai, kurių gali prireikti ir pasiūlomi keli variantai – fotografas, operatorius, vedėjas arba animatorius. Papildomai dar gali būti pramogos vaikams, jeigu šventėje dalyvauja nemažai vaikų ir bet kokios kitos paslaugos, kurių Jums gali prireikti.

4. Sudėliojamas dienos scenarijus ir yra koordinuojamas visų tiekėjų darbas.

5. Jeigu Jūs nesamdote vedėjo, o taip dažnai būna krikštynose, mes galime paruošti rekvizitus kai kuriems žaidimams, kurios Jūs galite pravesti patys, pavyzdžiui, palinkėjimų kortelės, pažadų žaidimas, profesijų spėjimas ir pan.

6. Jūs bendraujate tik su mumis, Jums nereikia patiems kažko ieškoti ir kontaktuoti, mes išsiaiškiname Jūsų pageidavimus ir dirbame, kad viskas būtų įgyvendinta laiku ir kokybiškai.

7. Organizuodami šventes, mes pasirūpiname, kad jos būtų graži Jūsų šeimos istorija, visos detalės ir net pramogos turėtų simbolinę reikšmę, būtų suderintos tarpusavyje ir atitiktų vieną bendrą stilių/tematką.

Jeigu visus šiuos punktus Jūs sutvarkote patys ir Jums tereikia padėti sukurti šventės nuotaiką, gražiai ją papuošti – tuomet užtektų ir vien dekoravimo paslaugos. Dekoruodami šventę mes pasirūpiname viskuo, kas susiję su šventės grožiu. Tai stalų puošimas, stilizuoto saldaus stalo kūrimas, kuris paprastai tampa stilingu šventės akcentu. Mes taip pat galime paruošti gražų foto sesijos / palinkėjimų / sveikinimų kampelį, arba, jeigu yra daugiau vaikų, sukurti jiems teminę žaidimų erdvę.

Ar krikštynų šventei reikalinga koordinatorė? Tik tuomet, jeigu šventė yra didelė ir turi sudėtingą scenarijų.

Tėjos krikštynos buvo labai graži šventė. Jos vyko nuostabiame Tėjos tėvų namo kieme su didžiuliu tvenkiniu, mažais čiurlenančiais upeliais ir kriokliais. Aplinka priminė pasaką, todėl nenuostabu, kad Tėjos krikštynoms pasirinkome miško fėjų tematiką. Pamojusios savo burtų lazdelėmis, kiemą kaipmat pavertėme užburtu mišku. Ant kalvelės tarp medžių įrengėme fėjų slėptuvę. Tarp lengvų plevėsuojančių audinių ir auksinių pagalvių fėjos galėjo ramiai dalintis savo magiškomis paslaptimis ir barstytis stebuklingomis dulkėmis. Fėjų pagalbininkais buvo mažiukai triušiukai, kurie jas džiugino savo minkštais kailiukais ir pūkuotomis ausytėmis.
Saldusis stalas irgi buvo lyg iš pasakos. Apaugęs egzotiškais augalais ir pražydęs nuostabiausiomis gėlėmis  ji tiesiog lūžo nuo gardžiausių saldumynų. Stalus mes papuošėme kompozicijomis su miško gėrybėmis ir mažytėmis šviesytėmis, tarsi spindintys jonvabalių pilveliai.
Šventei dirigavo šaunus vedėjas – magas Modestas Petrikas, savo triukais ir linksmais žaidimais jis apsuko galvą netik vaikams, bet ir suaugusiems. Vaikus aplankė geroji fėja ir dalino jiems geriausias emocijas bendruose veiklose. Šventės kulminacija buvo didžiulių burbulų šou. Svečiai, įsitaisę mūsų sukurtame poilsio kampelyje su sėdmaišiais, vaišinosi specialiai jiems grilyje kepamais delikatesais.
Nuostabus oras, pasakiška aplinka, gražūs žmonės ir šauni kompanija – šventė buvo tiesiog nepakartojama.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Studija Voila Fotografija
Vedėjas: Modestas Petrikas

Krikštynos botanikos sode

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje)  ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū

Pirmasis gimtadienis

Ar verta švęsti pirmąjį gimtadienį? Šitą klausimą tenka dažnai išgirsti. Abejonių būta visokių, bet didžiausia yra ta, kad vaikutis „nieko nesupranta ir nieko neprisimins“. Juk atrodo metinukui kiekviena diena yra šventė. Jis kaip tik išgyvena ryškiausią savo gyvenimo epopėją. Tyrinėdamas pasaulį, jis džiaugiasi kiekvienu savo mažyčiu atradimu ir ieško smagių nuotykių. Kartais mums net sunku įsivaizduoti, koks jau turtingas gali būti metinuko pasaulis. Šiuo laikotarpiu jau labai aiškiai formuojasi vaiko asmenybė. Atsiranda nuotaikos ir jų kaita, vaikas pradeda reaguoti į aplinką ir daryti išvadas. Būtent todėl reikia stengtis, kad mažylį supanti aplinka būtų saugi ir teigiama, o pozityvios emocijos gerokai viršytų visas nesėkmes. Specialiai vaikučiui surengta smagi šventė – yra tikra pozityvios energijos bomba, svarbu tik pasirūpinti, kad šventė atitiktų vaiko būdą ir būtų jam komfortiška.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gyvi triušiukai fotosesijos kampelyje
Raštuota fotosesijos kampelio siena
Dailūs mūsų sukurti medžiaginiai zuikučiai – dovanėlės vaikams
Didžiulis vainikas – saldaus stalo akcentas
Maži vainikėliai – lėkščių papuošimai
Macaroon – zuikučiai
Macrame takelis
Gėrimų vėžimėlis
Didžiuliai balionai su žalumynų girliandomis

Žaidimų kambarys ar kukli vakarienė namuose, tuntas vaikų ar tik patys artimiausieji, šventės vedėjas ar mamos sugalvotos atrakcijos – gimtadienio scenarijų turi padiktuoti jubiliatas. Svarbiausia sąlyga rengiant pirmąjį vaiko gimtadienį, kad jam būtų patogu. Rinkitės vietą, kuri jam puikiai pažįstama ir joje jaučiasi jaukiai. Kvieskite tuos svečius, kurie mažyliui kelia tik teigiamas emocijas. Šventę renkite tuomet, kai vaikelis bus pailsėjęs ir nusiteikęs žaisti. Nepersistenkite su programa, pirmasis gimtadienis turėtų būti labiau pasyvi šventė, nes mažylis gali pervargti. Ko gi reikia sėkmingam pirmųjų metų gimtadieniui?

GIMTADIENIO VIETA. Siūlau į šventei tinkamos vietos paieškas pažvelgti drąsiau. Jei šventė šiltuoju metų laiku, kodėl nepasirinkus ramios aikštelės miške? Jei mažylis lanko kokį nors būrelį, galima bandyti įsiprašyti ten – vieta bus puikiai pažįstama ir papildomos įtampos nekels. Galima rinktis ir žaidimų kambarį arba restoraną, tik svarbiausia pasirūpinti, kad erdvė būtų privati, kad mažylį suptų tik pažįstami, artimi žmonės, nes matydamas būrį nepažįstamų žmonių jis gali sunerimti arba išsigąsti. Organizuodami Evutės gimtadienį, mes ieškojome šviesios, nepekrautos, modernios erdvės su skaniu maistu ir šiuolaikiniu požiūriu, todėl Čiop čiop restoranas atitiko visus mūsų poreikius.

SVEČIAI. Evutės gimtadienyje svečių buvo nemažai, tačiau visi jie buvo šeimos nariai arba labai artimi bičiuliai. Visus ji gerai pažinojo, su jais praleidžia nemažai laiko, todėl tą dieną ji puikiai jautėsi būdama dėmesio centre. Metukų vaiko pasaulyje pagrindinę vietą užima suaugusieji, iš jų jis mokosi, gauna rūpestį ir meilę, todėl gausus meilės antplūdis gimtadienio proga, jam yra geriausia dovana.

TRUKMĖ.  Gimtadienio puota neturėtų trukti ilgai, geriausiai – dvi-tris valandas. Jei šventė ilgesnė, mažylis gali pervargti, o gimtadienis pasibaigti ir ašaromis. Kitu atveju vertėtų pasirūpinti tinkama vieta poilsiui ar net miegeliui. Evutės gimtadienio pradžią jau iš karto derinome su jos dienotvarke, todėl nuotaikos buvo puikios.

GIMTADIENIO DEKORACIJOS. Pirmasis žodis, mėgstamiausias žaisliukas ar lankomo būrelio elementai – visa tai gali įvairių dekoracijų pavidalu nugulti ne tik ant šventinio stalo. Forminiai kepiniai pagal šventės temą, kvietimai svečiams ar dovanėlės jiems po šventės, užduotys ar net teminė šeimos apranga – visa tai kuria ne tik šventinę nuotaiką, tačiau ir jaukią aplinką vaikui: matydamas, pavyzdžiui, visur atsikartojantį jo mėgstamiausio pliušinio žaisliuko atvaizdą jausis kur kas smagiau. Visa tai gali vienyti viena spalva ir stilistika. Organizuodamos Evutės gimtadienį svarstėme įvairius dekoro variantus, tačiau pasilikome prie labiausiai artimo – tai zuikutis – mylimiausias Evutės pliušinis žaislas, su juo ji miega ir leidžia dienas. Todėl net nekilo abejonių, kad būtent jis turėjo tapti šventės akcentu. Viskas gražiai susidėliojo – pavasaris, artėjančios Velykos ir mažas pūkuotas padarėlis, be galo švelnus ir mielas. Jauku ir labai mergaitiška. Dekorui pasirinkome gaivius pavasario žiedus – narcizus, tulpes, vėdrynus. Saldaus stalo akcentu tapo didžiulis vainikas. Lėkštes papuošė mažyčiai vainikėliai, kurie sugrojo pavasarį gražiausiomis natomis. Atskirai paruošėme gaiviųjų gėrimų barą, kuris irgi pražydo žaluma ir pavasario žiedais.

GIMTADIENIO SCENARIJUS. Pirmasis gimtadienis – simbolinė šventė, per kurią vaikiški žaidimai persipina su ypatingą simbolika ir reikšmę turinčiais suaugusiųjų užsiėmimais. Per pirmojo gimtadienio šventę dažnai rašomi linkėjimai jubiliatui. Kadangi palinkėjimų netrūko Evutės krikštynose, šį kartą pasirinkome kitokį formatą – pažadų korteles. Kortelėse jau buvo surašyti įvairūs rimti ir šmaikštūs pažadai ir visi šventės dalyviai traukė po vieną. Tai tapo labai linksma pramoga, neįtikėtina, kaip daugelis pažadų taikliai atiteko jų savininkams.
Puiki pramoga šventės dalyviams – pirmųjų metų laimėjimų dienoraštis. Juos įamžinome ant didelio popieriaus lapo sužymėjus ir nuotraukomis iliustravus visus Evutės metus su faktais ir datomis: kada atsisėdo, kur nukeliavo, kiek dantukų išaugino, pirmieji žingsniai, pirmieji pomėgiai ir kiti šeimai svarbūs atsiminimai. Pirmieji metai gausiausi laimėjimų. O mes visus juos taip greitai pamirštame. Toks metraštis – ne tik pramoga svečiams, bet turi ir išliekamąją vertę – jį derinome prie mažylės kambario interjero.
Kadangi šventėje buvo nemažai suaugusių, scenarijų apgalvojome taip, kad jis būtų visiems įdomus, Čiop čiop studija jau pati iš savęs yra puiki pramoga, kadangi maistas gaminamas atvirai ir švečiai gali dalyvauti šiame procese. Gardžią vakarienę praturtino nuostabūs saksofono virtuozo garsai.
Puiki simboliška pramoga tapo vazonėlių spalvinimas. Norėjome, kad kiekvienas išsineštų gabalėlį pavasario į savo namus ir, augindamas gražią gėlelę, prisimintų mažąją Evutę. Ši pramoga puikiai tiko ir pačiai jubiliatei. Jai, ir kitiems vaikučiams, specialiai pasiuvome dailias prijuostes, kad spalvinimas būtų švarus ir stilingas.
Šventė neapsiėjo ir be smagios fotosesijos. Jai įrengėme specialią erdvę – žalią gardelį su ryškia raštuota sienele, didžiuliais helio balionais ir neapsakomo meilumo gyvais triušiukais. Kiek buvo džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems!

Ideali gimtadienio diena – tai mažos, kas metus kartojamos tradicijos, nuoširdus dėmesys vaikui ir kokybiškas laikas, praleistas su šeima ir draugais. Tebūnie šventė – gimtadienio kulminacija, bet stebuklai ir šventinė nuotaika turi prasidėti vos pramerkus mažas akytes. Tai universali taisyklė, švenčiant ne tik pirmąjį, bet ir visus kitus vaiko gimtadienius. Juk kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis laukia tos gimtadienio pasakos. Geriausia, ką galima tądien padovanoti savo vaikui – laikas kartu, tačiau nepamiršti ir apie tai, kad vaikui be galo svarbi yra šventė su tortu ir dovanomis, juk ta ypatinga diena, kuri priklauso TIK jam, yra vos kartą per metus.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: ArtiŠokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Desertai: Soul Kitchen
Spaudos dizainas: Artišokas

Pantone reikšmė švenčių dekoravime

Neseniai seminarui buvau paruošusi labai išsamią prezentaciją apie 2017 metų dekoro tendencijas. Seminarą atėjo pasiklausyti ir mano sesuo, kuri kaip tik šiais metais ruošiasi savo vestuvėms. Kokia didžiulė buvo mano nuostaba, kai grįžtant namo po renginio ji paklausė: „O kas yra Pantone ir kodėl tu taip greitai prasukai šitą skaidrę?“ Pagalvojau, iš tiesų, ties ta skaidre tik numykiau, kad tai tik priminimas, nes jau visi viską žino, ir keliavau toliau. Kartais net į galvą nešauna, kad nuotakos – tai ne dekoratoriai ir, nors jos ir braido Pinterest’o ir Google’o pakrantėmis, jos neįmirksta taip giliai, kad aiškintųsi apie Pantone ir kitokias mūsų profesines subtilybes.

Kiekvienais metais sekame Pantone naujienas, tačiau niekada nesivadovaujame jomis aklai. Kita vertus visada atsiranda bent viena šventė, kuriai tos spalvos tiesiog idealiai tinka. Klientė norėjo rožinių akcentų, o aš nuvažiavusi į restoraną pamačiau nemažai žydrų interjero elementų. Taip ir gimė idėja sujungti abi spalvas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Penkiašakės žvakidės – saldumynų stovai
Nėriniuotų baltų ir stiklinių indų ansamblis saldumynų išdėstymui
Didelis akvarelinis plakatas – Olivijos krikštynos su gyvų žalumynų rėmeliu
Gėlių gausa senovinės komodos stalčiuje
Ypatingai mielos rankų darbo akvarelinės dėžutės svečių dovanėlėms
Linkėjimų paštas rėmelyje
Didžiulės popierinės gėlės fotosesijos kampelyje
Olivijos pirmųjų metų metraštis

Kas gi yra tas Pantone? Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai tai pačiai spalvai yra priskiriami skirtingi pavadinimai? Aš su tokiomis situacijomis susiduriu kasdien ir tai net visiškai normalu, nes spalvos turi aibę atspalvių, o ir žmonės mato ir įsivaizduoja spalvas labai skirtingai. Įvardijusi pavyzdžiui floristei, grafikos dizainerei ir konditerei, kad aš noriu tos pačios mėtinės spalvos, gausiu tris visiškai skirtingus rezultatus. Viena iš jų bus labiau žydra, kita – labiau žalia, o trečia šitų dviejų spalvų mišinys. Kaip raidės žodžiuose, ar natos melodijoje, taip ir Pantone spalvų kodai yra sukurti tam, kad mes visi šnekėtume ta pačia spalvų kalba.

Praėjusio amžiaus viduryje kompanijos Pantone pagrindinė veikla buvo spalvų lentelių kūrimas grožio industrijos ir medicinos srityse. Kompanijos įkūrėjas Gerbertas Lourensas suvokdamas, kad spalvų palėtė yra labai skirtingai interpretuojama, sukūrė inovatyvų spalvų grafiką Pantone Matching System ir standartizavo šitą sistemą. Pantone nėra unikali ir vienintelė organizacija, kurianti spalvų standartus, yra dar NCS, RAL ir kt., tačiau būtent Pantone yra populiari ir žinoma visame pasaulyje.

Spalvų institutas Pantone (Pantone Color Institute) – tai įmonės Pantone tyrimų centras, kuris ir stebi spalvų tendencijas ir jų pokyčius bei įtaką įvairioms gyvenimo sritims: mados industrijai, poligrafijai, interjero dizainui, reklamai, kinui ir pan.

2000 metais atsirado naujas apibrėžimas „Color of the Year“ – „Metų spalva“. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį Pantone skelbia, kokia spalva ar atspalvis bus madingiausias ateinančiais metais. Yra manoma, kad spalva nėra atsitiktinė. Ją išrenka remiantis metų aktualijomis, kultūrine ir socialine visuomenės raida, spalvų naudojimo tendencijomis įvairiose srityse. Pastaraisiais metais tapo labai madinga stebėti Pantone prognozes. Tai daro kiekvienas save gerbiantis kūrėjas – grafikos dizaineris, floristas, dekoratorius ir pan. Net didžiausi skeptikai nepraleidžia pro akis Pantone rekomendacijų. O prie ko čia šventės? Iš esmės, tai visiškai nereiškia, kad staiga visi turi draugiškai įsimylėti kažkokią konkrečią spalvą. Vestuvės, ar kita šventė yra absoliučiai individuali, kuriama specialiai Jums tik vieną kartą gyvenime, todėl reikia pirmiausiai pasiklaiuti savo intuicija ir nesivadovauti primestomis teorijomis. Kita vertus, tai savotiškas žaidimas, galimybė ieškoti naujų derinių, kurti naujas inspiracijas, todėl, jeigu tik tai nesikerta su Jūsų gyvenimo svajone, kodėl gi nebūti madingam.

Norėjome, kad Olivijos krikštynų dekoras būtų švelnus ir mergaitiškas, todėl nusprendėme nuspalvinti šventę akvareliniais dažais pagal madingiausią praėjusių metų Pantone paletę – Rose Quartz ir Serenity. Abi šitos spalvos puikiai susijungė floristiniuose sprendimuose ir šventės kanceliarijoje. Norėjome, kad saldusis stalas būtų šviesus ir lengvas, todėl naudojome tik baltus ir stiklinius permatomus indus. Stalo fonui pasirinkome didelį akvarelinį plakatą, įrėmintą žalumynų girlianda. Kiekvienas svečias gavo atminimo dovanėlę, kurią mes dailiai supakavome į mūsų pagamintas dėžutes su vardo kortelėmis.

Olivijos krikštynos vyko Kaune, restorane Svarstyklės. Vietiniai sako, kad kažkada tai buvo labai madinga vieta įvairioms šventėms, šiuo metu šiek tiek pamiršta, tačiau krikštynoms, manau, puikiai tinkanti, nes yra jauki, turi nemažą terasą, kurioje galima įrengti puikų fotosesijos kampelį ir organizuoti vaikų žaidimus, o vidiname kieme vaikai gali smagiai lakstyti ir dūkti kartu su net iš Vilniaus atkeliavusiomis smagiomis pasakų fėjomis.

Svečiai negailėjo komplimentų ir mūsų sukurtam fotosesijos kampeliui, jis puikiai atspindėjo visą šventės stilistiką, o vakarėlio eigoje atliko net kelias funkcijas, pabuvęs ir poilsio zona ir vaikų žaidimų erdve. Tai buvo jauki ir elegantiška vidurvasario šventė.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Mantas Gričėnas fotografija, Artišokas
Vieta: Restoranas Svarstyklės
Spaudos dizainas: Artišokas
Pirmųjų metų metraštis: Artišokas
Tortas: Liu Patty
Saldumynai: Soul kitchen
Popierinės gėlės: Dekū

Krikštynos nuosavame kieme

Prisipažinsiu po kalėdinio maratono po visą Lietuvą galvojau sau: žiemą pailsėsiu, užmigsiu meškos miegu ir atsibusiu tik pavasarį. Ir štai jau atėjo pavasaris, o aš nei dienos nebuvau „užmigusi“. Nauji projektai, nauji tikslai, nauji iššūkiai, kuriuos mums dovanoja mūsų brangūs ir savo pasitikėjimu džiuginantys klientai.

Neįtikėtina, kaip anksti šiemet atėjo pavasaris. Tiksliau net ne anksti, o kaip niekad laiku, tiesiog su pirmais kalendoriaus lapeliais atriedėjo. Vakar termometras vietomis rodė net 13 laipsnių. Kovo vidury! Kaip ir daugelis, negaliu tuo atsidžiaugti. Ir nesvarbu, kad pliaupia lietus, svarbu, kad šilta ir sniego jau nebebus!

Atšilus orams, suaktyvėjo ir pasiruošimas šventėms, o šiemet panašu, kad ir sezonas pasiankstins. Man nepaprastai džiugu, kad vis daugiau žmonių renkasi pavasarį savo šventei. Pavasaris apskritai yra mano mylimiausias metų laikas. Tai tarsi praregėjimas po ilgo tamsos periodo. Atrodo net nesupranti, kodėl, bet jautiesi laimingas. Džiugina viskas – žalias lapelis, pirmas žiedas, paukščiuko giesmė ant balkono turėklo. Spalvos tarsi prabunda iš ilgo žiemos miego ir užlieja pasaulį. O tada viskas nusidažo geltona spalva, nes apakina skaisti saulė.

Būtent tokios nuotaikos vyravo Lėjos krikštynose – džiaugsmas ir saulė čia grėžė pirmuoju smuiku, o jiems pritarė nenuilstantis paukščiukų choras.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pražydęs palinkėjimų medis
Spalvotų inkilėlių ansamblis
Mūsų dekoruota tūrinė L raidė
Natūralūs ledinukai su tikromis gėlytėmis viduje
Mūsų pagamintas sausainių – paukščiukų stovas
Šventės pramoga ir dovanėlės svečiams – sodinukai

Šylant orams norisi daugiau laiko praleisti gryname ore, atrodo, reikia pasisotinti, nes greitai baigsis. Todėl ir šventės vis dažniau persikelia į lauką. Kartais pavydžiu tiems, kas turi gražią nuosavą pievelę, juk tuomet nebereikia sukti galvos, kur švęsti vaiko gimtadienį arba krikštynas. Su dekoratoriaus pagalba galima toje pačioje pievoje kurti vis kitokią nuotaiką. Tvarkingoje žalioje pievoje gali būti išpildyta absoliučiai bet kuri tematika, tik reikia fantazijos ir šiek tiek pastangų.

Lėjos krikštynos vyko jos namuose, dideliame gražiame kieme. Lėjos mama Laima norėjo, kad krikštynos būtų jaukios ir šviesios. Nusprendėme atsisakyti tradicinės rožinės spalvos ir užpildyti šventę geltona saulės šiluma. Žaidžiant su įvairiais geltonos spalvos atspalviais ir keliais smagiais elementais, gavosi ryški ir ypatingai miela šventė. Paukščiukų motyvas atsispindėjo desertų kortelėse ir saldumynuose. Stalą puošė spalvoti inkilėliai ir kitos specialiai šventei pagamintos dekoracijos.

Kiekviena mūsų šventė – tai naujas iššūkis. Šį kartą didžiausių iššūkiu tapo surasti, kas pagamintų ledinukus su natūraliomis gėlytėmis viduje. Įsimylėjau šitą idėją, tad nusprendžiau žutbūt ją įgyvendinti. Atrodo, smulkmena, tačiau iš tokių unikalių smulkmenų ir kuriamos unikalios ir ypač asmeninės šventės.

Labai graži ir simboliška buvo mintis suorganizuoti augalų sėklų sodinimą. Sviečiai galėjo pasirinkti iš kelių gėlių rūšių ir papildyti savo oranžeriją su meile ir ypatingu dėmesiu mažajai Lėjai susietu nuostabiu augalu. O mes tuo tarpu apgalvojome kiekvieną detalę ir padarėme šitą procesą ypač patrauklų. Sėklos buvo sudėtos į specialiai pasiūtus ir kaligrafiškai sužymėtus lininius maišelius. Pirmame aukšte kaip kokie kareivėliai išsirikiavo durpiniai indeliai, toliau dirvožemis. Net sodininkystės įrankiai buvo priderinti prie šventės stilistikos. Pasodinę sėklas, sviečiai turėjo jas palaistyti „rasos lašais“ ir įsmeigti specialiai paruoštas lenteles su linkėjimu augti ir žydėti amžinai. Su tokiomis gražiomis emocijomis augalai iškeliavo pas kiekvieną svečią į namus, kaip mažytis, bet pilnas gyvybės prisiminimas apie jaukią ir nuoširdžią šventę.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Nuotraukos: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Kukumuku
Ledinukai: Ledinukas

Šviesios ir jaukios kūdikio krikštynos.

krikstynu-dekoras-01

Norėjome, kad ši šventė būtų ypatingai šviesi ir tyra. Kai krikštijamas trapus kūdikėlis, krikštynų šventė įgauna ypatingą prasmę. Tai tarsi naujos gyvybės dvasinis užtvirtinimas šiame dideliame pasaulyje. Nors ir nesu angeliukų gerbėja krikštynų dekore, tačiau šiuo atveju pirmoji asociacija buvo būtent tokia, nes tą mažą gležną žmogutį kitaip niekaip ir nepavadintum, tik angelėliu. Ir visgi, pasišnekėjus su mamyte Deimante, suradome tai, kas buvo visiškai individualu, reikšminga ir kėlė gražius asmeninius prisiminimus. Taip mūsų krikštynų simboliu tapo mažas paukščiukas, tiksiliau visa jų graži šeimynėlė.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Gėlių arka, kuri įrėmino ir išryškino saldų stalą
Švelnios pastelinės spalvos
Rankų darbo paukščiukai – dekoracija ant torto
Stikliniai paukščiukai ir burbuliukai su saldainiais
Dailios vardų kortelės baltuose durpiniuose indeliuose

Vintažinės lėkštės
Linkėjimų paštas inkilėlyje
Smėlinukų spalvinimas kaip pramoga svečiams

krikstynu-dekoras-02 krikstynu-dekoras-03 krikstynu-dekoras-04 krikstynu-dekoras-05 krikstynu-dekoras-06 krikstynu-dekoras08 krikstynu-dekoras-07 krikstynu-dekoras-09 krikstynu-dekoras-10 krikstynu-dekoras-11 krikstynu-dekoras-12 krikstynu-dekoras-13 krikstynu-dekoras-14 krikstynu-dekoras-15

Deimantė su mumis susisiekė, kai iki šventės buvo likusi vos savaitė. Operatyviai susitikome ir prie puodelio kavos greitai viską nusprendėme. Beliko tik sudėlioti pagrindinius organizacinius klausimus, o svarbiausia – susirasti šventės vietą. Nieko nelaukdama vos per vieną dieną apskambinau visas šviesias maitinimo įstaigas Vilniuje ir jo apylinkėse, bet kadangi šventė nedidelė ir iki jos buvo likusi vos savaitė, daugiausia, ką man galėjo pasiūlyti, tai rezervuoti staliuką. Sedėjau su šituo „variantų sąrašu“ ir negalėjau įsivaizduoti šio mažyčio trijų mėnesių stebuklėlio šventės, besitrinant tarp kitų restorano lankytojų. Ir tuomet pagalvojau, kad žinau puikią vietą, kuri atitinka visus mūsų keliamus reikalavimus. Taip mes su Deimante atsidūrėme Provanso fotostudijoje ir vienbalsiai nusprendėme, kad šventė vyks čia.

Provanso fotostudijoje organizavome jau ne vieną šventę, ši erdvė yra labai tinkama jaukiems šeimos susibūrimams, o svarbiausia, kad kiekvieną kartą, pasipuošusi nauju dekoru, ji atrodo vis kitaip. Šį kartą mums teko ypač paplušėti, kadangi reikėjo pasirūpinti ir tokiais įprastais šventės atributais, kaip stalai, kėdės, indai, įrankiai ir pan. Tačiau buvo verta. Šventė buvo ypač šilta ir asmeniška. Privati erdvė, kokybiškas maistas, kurį mes užsakėme iš pasirinktų tiekėjų, lengva foninė muzika, kuria patys pasirūpinom, maksimaliai individuali aplinka, kurią susikūrėme dekoro pagalba – labiau asmeninės šventės net nebuvo įmanoma įsivaizduoti.

Kai susitikome su Deimante, ji man papasakojo, kad paukščiukai yra jos šeimos sėkmės simbolis, jie lydi ją įvairiose gyvenimo situacijose ir yra glaudžiai susiję su mažylės atsiradimo istorija. Todėl tapo visiškai akivaizdu, kokį simbolį mes naudosime, kurdamos šventės dekoro viziją. Dekoras turėjo būti subtylus ir šviesus, todėl rinkomės švelnias pastelines spalvas – mėtinę ir rožinę. Visuose dekoro elementuose vyravo paukščiukų siluetai, bet jie atrodė tokie neakivaizdūs, kad visiškai nerėžė akies ir neatrodė perkrautai. Labai patiko stikliniai paukščiukai, kurie kabėjo virš saldaus stalo, lygtais vos matėsi, bet suteikė tokio romantiško žavėsio ir net šiek tiek šėlmiško žaismo. Ryškiausi paukščiukai nutupė ant torto. Juos specialiai pasiūvome mažajai Evutei. Tai paukščiukų šeimynėlė iš Deimantės pasakojimų, kuri simbolizavo darną ir šeimyninę laimę.

Paukščiukų tematikai labai tiko mūsų balti inkilėliai, vieną iš jų transformavome į linkėjimų pašto dėžutę. Linkėjimo korteles, pagamintas iš rankų darbo popieriaus su paukščiuko įspaudu, sudėjome į lizdelį. Svečiai mielai surašė savo palinkėjimus ilgiems Evutės metams. Dar viena pramoga svečiams buvo smėlinukų spalvinimas. Ant baltų smėlinukų atspausdinome įvairius linksmus paukščiukus ir pasirūpinome tekstilės dažais. Po tokios kūrybinės valandėlės kai kurie smėlinukai pavirto tikrais šedevrais. Manau, Deimantei smagu buvo puošti savo mažylę ir kaskart prisiminti šaunų laiką, praleistą su artimiausiais žmonėmis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Provanso fotostudija
Fotografė: Diana Zak
Saldumynai: Du Mėnuliai, Soul kitchen ir Beatryčės saldumynai
Užkandžiai: Soul kitchen ir Maisto kalvė
Vintažinės lėkštės: Choco.lt