Žymų Archyvai: Saldus stalas

Vestuvės dvare

Kai pasakau, kad myliu savo klientus, dažnas šypteli. Kažkodėl visiems atrodo, kad šiuose žodžiuose nėra nuoširdumo.  Pamenu po Agnės ir Simo vestuvių važiavome mašinoje ir mane, matyt pirmą kartą, taip sąmoningai aplankė šitas jausmas.

Kas yra meilė klientui? Iš kur ir kodėl ji atsiranda? Juk susitikę pirmą kartą, mes esame visiškai nepažįstami. Tiesą sakant, viskas labai paprasta. Tiesiog ateina teisingi žmonės. O tas šiltas prisirišimo jausmas atsiranda bendravimo metu, kurio tikrai netrūksta, kuriant gražiausią gyvenimo įvykį kartu.  Susirašinėjimai, detalių derinimai, susitikimai prie kavos puodelio. Net nepajunti, kaip giliai tie nauji, atrodo, atsitiktiniai žmonės, įstringa į širdį. Tiesa, manau, kad atsitiktinumų nebūna, kiekvienas įvykis ar žmogus neša mums savo žinutę ir nuspalvina mūsų gyvenimą nauja spalva. Man visi mano klientai yra ypatingi ir brangūs. Visus juos perleidžiu per savo sielą, nes nieko nedarau paviršutiniškai. Todėl kalbėdama apie mūsų švenčių asmeniškumą ir individualumą, įdedu į tai gilią prasmę, o ne šiaip švaistausi standartinėmis frazėmis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Svyranti sodri nuotakos puokštė
Desertų stalas knygų spintoje
Skulptūros gėlių kompozicijoms
Personalizuotas vaško antspaudas
Dominuojanti ryški raudono vyno spalva
Itin asmeniškas fotosesijos kampelis su šeimos nuotraukomis
Originalus užrašas Agnės ir Simo vestuvės ant atverstų knygų lapų

Dažniausiai jau per pirmą susitikimą supranti, kurie žmonės yra „tavo“. Tiesą sakant, neretai tai būna aišku net vos gavus užklausą. Džiugu, kad kuo toliau, tuo mažiau atsiranda „pasiklydėlių“. Tai reiškia, kad skleidžiame teisingą žinutę ir pritraukiame teisingus žmones, kuriems yra artima mūsų filosofija. Smagu suvokti, kad daugelis klientų rašo būtent mums, o ne tiesiog ieško variantų.

Labai svarbus yra pirmasis susitikimas. Tuomet pasidaro visiškai aišku – atsirado ryšys ar ne. Kartais po susitikimo aš tiesiog suprantu, kad žmonėms nereikia mūsų lygio paslaugų, jiems yra svarbūs visiškai kitokie dalykai. Visą laimė, kad klientai pajaučia tą patį ir mūsų keliai natūraliai išsiskiria. Mes jau seniai nebesivaikome kiekvieno kliento, nes žinome, kaip dirbame ir kokią vertę sukuriame. Ramiai paleidžiame tuos, kuriems su mumis nepakeliui, kad atlaisvintume vietą tiems, kurie nuoširdžiai mumis tiki ir įsileidžia į savo gyvenimą.

Daryk gerai, arba nedaryk visai – šiuo principu vadovaujuosi visur ir visada, todėl kiekviena šventė man yra ta vienintelė ir nepakartojama, į kurią įdedu dalelę savo širdies.

Agnė ir Simas buvo vieni iš tų nuostabiųjų jaunavedžių, su kuriais nesinorėjo skirtis. Praėjo vestuvės, o galvoje sukosi tik viena mintis – kaip gaila, kad jau baigėsi, nes pasiruošimo procesas buvo grynas malonumas. Linksmi ir laisvai bendraujantys, žinantys ko nori ir įsiklausantys, su jais visada buvo smagu susitikti ir tiesiog porą valandų prapliurpti. Pokalbių temos keitė viena kitą ir atrodė, kad laiką leidi su smagiais bičiuliais.

Savo vestuvėms Agnė ir Simas išsirinko Vasaknų dvarą. Tai nėra tas tikrasis mūsų įsivaizduojamas senovinis dvaras su gilia istorija ir autentika. Tai verčiau gana šiuolaikiškas dvaro variantas, tačiau tai šykštu nesumenkina jo didybės. Dvaras turi didžiulę teritoriją ir plačias erdves viduje. Medis, akmuo ir išskirtiniai kalvystės gaminiai – visa tai kūrė nepakartojamą dvaro atmosferą. Norėdami ją sustiprinti dekorui pasirinkome netradicinį sprendimą floristines kompozicijas daryti gipsinėse skulptūrose.

Specialiai vestuvėms Agnė ir Simas pasigamino savo asmeninius antspaudus su inicialais, tad mes juos panaudojome vardų kortelėms ir susėdimo planui padailinti. Stalus pavadinome įvairių dinastijų, gyvenančių šiame dvare, vardais. Tai buvo labai simboliška ir neįprasta.

Kadangi jaunieji norėjo, kad pas juos viskas būtų kitaip, originalūs sprendimai tiesiog tryško ieškant dekoro variantų.  Apėję visą dvarą,  svarstėme, kaip mes suskirstysime zonas. Galvoje ėjo minčių karavanas. ir tada aš pamačiau didžiulę knygų spintą. Čia bus saldus stalas! Visi pažiūrėjo į mane didelėmis akimis. Dvaro administratorė skubėjo pranešti, kad niekada dar niekas nėra daręs čia saldaus stalo, bet, mano didžiulei laimei, neprieštaravo. Saldus stalas taip harmoningai įsipaišė į tą  nišą, kad atrodė kitaip ir negalėjo būti. Tas pats nutiko ir su fotosesijos kampeliu. Nusprendėme, kad jis bus lauke. Nors ir turėjome planą B, labai norėjosi, kad sumanymo nereikėtų keisti. Pilnas simbolikos, nostalgijos ir gražių prisiminimų, jis tapo šilčiausia ir jaukiausia vestuvių vieta.

Oras turėjo didelę įtaką ir dar vienam neeiliniam sumanymui. Jaunieji turėjo pasirodyti svečiams netradiciniu būdu – atplaukti valtele. Tai buvo labai gražus sumanymas, kuri irgi pavyko įgyvendinti.

Būti įdomiems ir netradicinėms visada yra didelis iššūkis, bet kartu ir didžiulė laimė, nes taip gimsta išskirtinės ir nesuvaidintos emocijos, kurių neįmanoma pakartoti. Manau, Agnė ir Simas tai žino geriausiai.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Vasaknų dvaras
Fotografė: Lapė Baltoji
Saldumynai: Vanilinis dangus
Grafikos dizainas: Artišokas

Krikštynų tema – Pirmasis skrydis

Aš esu keliautoja. Negaliu ramiai gyventi, kol neturiu lėktuvo bilieto, net jeigu pati kelionė įvyks tik už pusmečio. Svarbu, kad yra ko laukti.  Niekada nebijojau skristi lėktuvu. Vaikystėje su šeima daug skraidydavome “į pietus”. Tarybinėje Lietuvoje tėvai gaudavo keliones į Krymą, Jaltą, Anapą, Sočį. Įdomu, kad prisimenu visus tuos pavadinimus ir su jais yra susijusios pačios nuostabiausios emocijos, bet jos yra taip giliai sugulusios prisiminimuose, kad kartais suabejoju jų tikroviškumu, kol neatsiverčiu vaikystės albumo. Dievinu šitas nuotraukas, kiekvieną kartą jos sugrąžina mane į laimingą vaikystę. Atrodo, kaip seniai tai buvo. Ar šita mergaitė, patempusi lūpą, nes pusbrolis neužleido vietos ant didelės kailinės meškos, galėčiau būti aš?
Tėvai jau ankstyvoje vaikystėje įskiepijo man poreikį keliauti. Nepaisant to, kad aš tikrai negimiau turtuolių šeimoje, atostogos visada būdavo šventas reikalas.
Vėliau prasidėjo kelionės po Europą. Mano tėtis buvo autobuso vairuotojas, kartais jam išpuldavo įdomios turistinės kelionės ir jis kartu pasiimdavo mane. Taip aš, pavyzdžiui, apsilankiau Formulės 1 varžybose Vengrijoje.
Kelionių įspūdžiai yra vieni iš ryškiausių vaikystės prisiminimų, todėl kelionės iki šiol yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Tokią meilę pasauliui noriu įskiepyti ir savo vaikams, todėl su jais pradėjome keliauti nuo pačių mažiausių dienų ir visas atostogas planuojame kartu.
Šiais laikais pasaulis pasidarė atviresnis. Kelionės nebėra labai didelė prabanga ar egzotika. Pigios oro linijos sukūrė platesnes galimybės keliauti ir pažinti pasaulį. Pamenu, kai po vestuvių suplanavome kelionę į Kanarų salas. Atrodė kaip kažkas nepaprasto. Kanarų salos,wow! O dabar Tenerifė yra viena iš ko gero labiausiai lietuvių pamėgtų salų, ypač žiemą. Laikai keičiasi, keičiasi galimybės, tik noras keliauti išlieka toks pat stiprus.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Dangiškas fotosesijos kampelis
Specialiai šventei suprojektuoti ir surinkti lėktuvėlių modeliukai
Lėktuvėlis su debesyse išraitytu Jokūbo vardu
Krikštynų palinkėjimai ant medinių lėktuvėlių
Teminė smeigtukų kompozicija ant torto
Sausainiai – linksmi debesėliai
Oriniai morengai ant pagaliukų debesėlio formos
Medinis stoveliai su besisukančiais debesėliais stalo kompozicijoms

Ši šventė susikūrė “skubos tvarka”, nes užsakymą suderinome, kai iki krikštynų buvo likusios nepilnos 2 savaitės. Tačiau kartais ekspromtas būna net labai sėkmingas, svarbu operatyvumas. Šiuo atveju labai pagelbėjo ir partnerių lankstumas, nes lėktuvėlių modeliukai buvo gaminami pagal individualų užsakymą.

Jokūbas labai mėgsta žiūrėti į dangų ir fiksuoti praskrendančius lėktuvus, taip ir gimė šita krikštynų istorija, kurios simboliu tapo medinis senovinis lėktuvėlis, pasiklydęs tarp debesų.

Šventė prasidėjo Jokūbo namuose. Ten šventiniams pusryčiams ir pasiruošimui rinkosi patys artimiausi. Jokūbo mamytė Lina norėjo, kad kieme įrengtume teminį fotosesijos kampelį, kur ir įvyktų pagrindinė krikštynų fotosesija. Būtent fotosesijai buvo panaudotas išskirtinis, specialiai pagal mūsų vizualizaciją pagamintas lėktuvo modeliukas. O kur yra lėktuvas, ten negalima apsieiti  be didelių pūrių debesų ir žydros beribės padangės. Tiesa, mūsų padangė turėjo ribas, ji įsikūrė ant Jokūbo namo pievos tarsi mažas dangaus lopinėlis. Jokūbo mama norėjo, kad fotosesijos kampelyje aiškiai matytųsi, kokia proga yra svenčiama, todėl mes sugalvojome papuošti mūsų dangų užrašu iš debesų „Jokūbo krikštynos“. Įkvėpti šitos idėjos, nusprendėme ją atkartoti ir saldaus stalo dekore. Virš stalo pakabinome mažesni lėktuvėlį, kuris „danguje“ nupiešė Jokūbo vardą.

Visas saldaus stalo dekoras buvo švelnus, orinis ir dangiškai žydras. Debesėlių motyvas atsikartojo net ir saldumynuose. Vaikus ypač sužavėjo mieli besišypsantys sausainiai, pūrūs, oriniai morengai ir keksiukai su debesėlių kepure. Ant saldaus stalo atsirado ir mūsų sumanytas palinkėjimų rėmas. Maži mediniai lėktuvėliai ir minkštučiai debesėliai išsidėliojo ant akvarėle tapyto žydro fono, vėlgi nupiešiant aiškias paralėles su fotosesijos kampeliu kieme. Svečiai rašė palinkėjimus ant lėktuvėlių ir siuntė juos „į dangų“.

Jokūbo mamytė Lina ir pati labai šauniai įsijautė į pasirinktą tematiką. Kiekvienas svečias gavo po mažą lėktuvėlį iš veltinio, kurį turėjo įsegti į savo drabužį. Tiesą sakant, net pati neįsivaizdavau, kaip efektingai tai galėtų atrodyti. Būtent tokios mažos mielos detalės ir sukuria šventės nuotaiką ir vientisumą. Kita staigmena svečiams buvo specialiai šventei pagaminta Jokūbo pirmųjų metų „kelionė“. Maža į delną telpanti knygutę, mėnesis po mėnesio pasakojo Jokūbo pirmųjų gyvenimo metų istoriją. Šventės pabaigoje kiekvienai šeimai dar atiteko daili teminė dėžutė su specialiai iš Vilniaus atvežtais ypatingo skonio Liu Patty keksiukais, tad svečiai tikrai galėjo pasijusti labai svarbūs ir mylimi. Esu tikra, kad laimingi svečiai dar ilgai prisimins šitą šventę su jos puikiai sukurta atmosfera ir nuoširdumu.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Floros simfonija Kaune
Fotografas: Saulės pieva
Saldumynai: Liu Patty, Soul kitchen, Kukis
Spaudos dizainas: Artišokas

Vestuvių organizavimas nuosavoje sodyboje

Vestuvių planavimas – tai smagus ir įtraukiantis procesas. Tarsi dėlionės žaidimas, kuris virsta nuostabaus grožio paveikslu, tačiau tenka gerokai pavargti jungiant ir derinant dėlionės detales. Susiplanuoti vestuves yra tikrai kiekvienam įveikiamas uždavinys, kitas klausimas, ar jūs norite tai daryti. Net ir kasdieniniame gyvenime mes dažnai pastebime, kad kai kurie dalykai mūsų tiesiog „neveža“. Dar blogiau, jeigu tie dalykai patenka į privalomų sąrašą ir mes negalime nuo jų išsisukti. Tuomet prasideda tikros kančios. Yra tokių, kurie mėgsta save kankinti, nes tuomet jaučiasi tikrais didvyriais. Bet dauguma racionalių žmonių stengiasi tiesiog surasti būdų, kaip to išvengti. Tas pats ir su vestuvių organizavimu. Pagrindinė ir vienintelė priežastis samdyti vestuvių planuotoją – tai aiškus suvokimas, kad pats to daryti nenori.

Vestuves reikėtų pradėti planuoti nuo idėjos ir svečių sąrašo, tuomet nemažai planavimo punktų susidėlios tarsi savaime. Toliau kiekviena pora dėlioja savo asmeninius prioritetus, variantų gali būti daug ir įvairių. Šiais laikais vestuvės nebeturi aiškaus formato. Kartais yra planuojama jauki kamerinė šventė, o kartais didžiulė puota su 100 svečių. Abu variantai yra puikūs. Pagrindinė taisyklė – jaunieji turi pagalvoti, ko jie patys nori iš savo dienos, o ne ko iš jų tikisi kiti.

Gretos ir Pavelo vestuvės buvo būtent tokios, kokių jie norėjo – jaukios, nuoširdžios ir labai savos.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Masyvios žalios konstrukcijos virš stalų
Žavingieji mirtos medeliai
Kabantys stalų numeriai ant organinio stiklo
Elnių ir ragų motyvų žvakidės
Saldus stalas – suderinta dėžučių ir padėklų kompozicija
Pačių jaunųjų sumaketuotos ir pagamintos vardų kortelės
Ažūrinis stalo takelis
Autentiški mediniai stalai

Kartais net nereikia niekur toli keliauti, kad surastumėte idealią vietą savo vestuvėms. Greta ir Pavel nusprendė savo vestuves švęsti Gretos tėvų namo kieme. Be galo simboliška ir jautru. Namą supa miškas, tad specialiai rinkomės permatomą paviljoną, kad neužgožtų nuostabių gamtos vaizdų. Tai padiktavo ir vestuvių koncepciją. Vestuvės labiau panašios į neformalų pikniką gamtoje, negu į iškilmingą pokylį.

Natūralumas niekada neišeis iš mados ir jokios naujausios tendencijos jo neišstums, todėl pasirinkome žalią dekorą, pabrėžiantį supančios gamtos grožį. Stalus sustatėme dviem eilėmis, kad svečiai galėtų patogiai įsitaisyti ir džiagtis smagia ir gausia draugija. Atsižvelgdami į bendrą šventės stilių, stalų nedengėme jokiomis staltiesėmis, naudojome tik šviesius ažūrinius takelius, tarsi ištrauktus iš močiūtės skrynios. Pagrindinis dekoro elementas – žalios „kabančios lubos“. Tai masyvios žalumos konstrukcijos, kurias mes specialiai pagaminome šiai šventei. Konstrukcijos gražiai įrėmino stalus ir užpildė erdvę. Permatomas paviljono lubas iškabinėjome šilto atspalvio lemputėmis. Vakare sutemus vaizdas buvo tiesiog užburiantis.

Netrūko žalumos ir ant stalų. Savo žavėsiu tiesiog pakerėjo mirtos medeliai. Kitus žalumynus irgi naudojome vazonėliuose. Juos papildė ir šiek tiek spalviškumo įnešė tarsi nevalyvai sumerktos gėlės. Nepaisant to, kad vestuvės vyko Joninių nakty, paparčių sąmoningai nenaudojome, nes norėjome nutolti nuo stereotipų.

Kadangi jaunieji dirba grafikos dizaino srityje, kvietimus ir vardų korteles jie dariesi patys. Ypač įdomus buvo kvietimų sprendimas, nes jis buvo iliustriuotas. Lėtai traukdami kvietimą iš specialiai pagaminto vokelio, svečiai galėjo stebėti, kaip šalia vienas kito nubėga elnias ir stirna. Būtent todėl subtilus elnio elementas atsirado ir šventinių stalų dekore.

Prisilaikydami neįpareigojančio formato, renginio vedėjo nesamdėme. Svečius linksmino aktorių trupė su savo žaisminga programa. Muziką reguliavo draugas. Pramogai taip pat buvo išnuomoti gigantiški žaidimai.

Nepaisant to, kad diena buvo apniukusi ir net pliaupė lietus, nuotaika buvo puiki ir šventė pavyko 100 procentų. O mus labiausiai sužavėjo tas mielas jaunųjų paprastumas ir nuoširdumas, jie tiesiog nerealūs.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių organizavimas/dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Nuosavas namas
Nuotraukos: Artišokas ir jaunųjų draugas
Tortas: Saldus kaprizas
Užkandžiai ir desertai: Salt story

Krikštynos botanikos sode

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje)  ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū

Pantone reikšmė švenčių dekoravime

Neseniai seminarui buvau paruošusi labai išsamią prezentaciją apie 2017 metų dekoro tendencijas. Seminarą atėjo pasiklausyti ir mano sesuo, kuri kaip tik šiais metais ruošiasi savo vestuvėms. Kokia didžiulė buvo mano nuostaba, kai grįžtant namo po renginio ji paklausė: „O kas yra Pantone ir kodėl tu taip greitai prasukai šitą skaidrę?“ Pagalvojau, iš tiesų, ties ta skaidre tik numykiau, kad tai tik priminimas, nes jau visi viską žino, ir keliavau toliau. Kartais net į galvą nešauna, kad nuotakos – tai ne dekoratoriai ir, nors jos ir braido Pinterest’o ir Google’o pakrantėmis, jos neįmirksta taip giliai, kad aiškintųsi apie Pantone ir kitokias mūsų profesines subtilybes.

Kiekvienais metais sekame Pantone naujienas, tačiau niekada nesivadovaujame jomis aklai. Kita vertus visada atsiranda bent viena šventė, kuriai tos spalvos tiesiog idealiai tinka. Klientė norėjo rožinių akcentų, o aš nuvažiavusi į restoraną pamačiau nemažai žydrų interjero elementų. Taip ir gimė idėja sujungti abi spalvas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Penkiašakės žvakidės – saldumynų stovai
Nėriniuotų baltų ir stiklinių indų ansamblis saldumynų išdėstymui
Didelis akvarelinis plakatas – Olivijos krikštynos su gyvų žalumynų rėmeliu
Gėlių gausa senovinės komodos stalčiuje
Ypatingai mielos rankų darbo akvarelinės dėžutės svečių dovanėlėms
Linkėjimų paštas rėmelyje
Didžiulės popierinės gėlės fotosesijos kampelyje
Olivijos pirmųjų metų metraštis

Kas gi yra tas Pantone? Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai tai pačiai spalvai yra priskiriami skirtingi pavadinimai? Aš su tokiomis situacijomis susiduriu kasdien ir tai net visiškai normalu, nes spalvos turi aibę atspalvių, o ir žmonės mato ir įsivaizduoja spalvas labai skirtingai. Įvardijusi pavyzdžiui floristei, grafikos dizainerei ir konditerei, kad aš noriu tos pačios mėtinės spalvos, gausiu tris visiškai skirtingus rezultatus. Viena iš jų bus labiau žydra, kita – labiau žalia, o trečia šitų dviejų spalvų mišinys. Kaip raidės žodžiuose, ar natos melodijoje, taip ir Pantone spalvų kodai yra sukurti tam, kad mes visi šnekėtume ta pačia spalvų kalba.

Praėjusio amžiaus viduryje kompanijos Pantone pagrindinė veikla buvo spalvų lentelių kūrimas grožio industrijos ir medicinos srityse. Kompanijos įkūrėjas Gerbertas Lourensas suvokdamas, kad spalvų palėtė yra labai skirtingai interpretuojama, sukūrė inovatyvų spalvų grafiką Pantone Matching System ir standartizavo šitą sistemą. Pantone nėra unikali ir vienintelė organizacija, kurianti spalvų standartus, yra dar NCS, RAL ir kt., tačiau būtent Pantone yra populiari ir žinoma visame pasaulyje.

Spalvų institutas Pantone (Pantone Color Institute) – tai įmonės Pantone tyrimų centras, kuris ir stebi spalvų tendencijas ir jų pokyčius bei įtaką įvairioms gyvenimo sritims: mados industrijai, poligrafijai, interjero dizainui, reklamai, kinui ir pan.

2000 metais atsirado naujas apibrėžimas „Color of the Year“ – „Metų spalva“. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį Pantone skelbia, kokia spalva ar atspalvis bus madingiausias ateinančiais metais. Yra manoma, kad spalva nėra atsitiktinė. Ją išrenka remiantis metų aktualijomis, kultūrine ir socialine visuomenės raida, spalvų naudojimo tendencijomis įvairiose srityse. Pastaraisiais metais tapo labai madinga stebėti Pantone prognozes. Tai daro kiekvienas save gerbiantis kūrėjas – grafikos dizaineris, floristas, dekoratorius ir pan. Net didžiausi skeptikai nepraleidžia pro akis Pantone rekomendacijų. O prie ko čia šventės? Iš esmės, tai visiškai nereiškia, kad staiga visi turi draugiškai įsimylėti kažkokią konkrečią spalvą. Vestuvės, ar kita šventė yra absoliučiai individuali, kuriama specialiai Jums tik vieną kartą gyvenime, todėl reikia pirmiausiai pasiklaiuti savo intuicija ir nesivadovauti primestomis teorijomis. Kita vertus, tai savotiškas žaidimas, galimybė ieškoti naujų derinių, kurti naujas inspiracijas, todėl, jeigu tik tai nesikerta su Jūsų gyvenimo svajone, kodėl gi nebūti madingam.

Norėjome, kad Olivijos krikštynų dekoras būtų švelnus ir mergaitiškas, todėl nusprendėme nuspalvinti šventę akvareliniais dažais pagal madingiausią praėjusių metų Pantone paletę – Rose Quartz ir Serenity. Abi šitos spalvos puikiai susijungė floristiniuose sprendimuose ir šventės kanceliarijoje. Norėjome, kad saldusis stalas būtų šviesus ir lengvas, todėl naudojome tik baltus ir stiklinius permatomus indus. Stalo fonui pasirinkome didelį akvarelinį plakatą, įrėmintą žalumynų girlianda. Kiekvienas svečias gavo atminimo dovanėlę, kurią mes dailiai supakavome į mūsų pagamintas dėžutes su vardo kortelėmis.

Olivijos krikštynos vyko Kaune, restorane Svarstyklės. Vietiniai sako, kad kažkada tai buvo labai madinga vieta įvairioms šventėms, šiuo metu šiek tiek pamiršta, tačiau krikštynoms, manau, puikiai tinkanti, nes yra jauki, turi nemažą terasą, kurioje galima įrengti puikų fotosesijos kampelį ir organizuoti vaikų žaidimus, o vidiname kieme vaikai gali smagiai lakstyti ir dūkti kartu su net iš Vilniaus atkeliavusiomis smagiomis pasakų fėjomis.

Svečiai negailėjo komplimentų ir mūsų sukurtam fotosesijos kampeliui, jis puikiai atspindėjo visą šventės stilistiką, o vakarėlio eigoje atliko net kelias funkcijas, pabuvęs ir poilsio zona ir vaikų žaidimų erdve. Tai buvo jauki ir elegantiška vidurvasario šventė.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Mantas Gričėnas fotografija, Artišokas
Vieta: Restoranas Svarstyklės
Spaudos dizainas: Artišokas
Pirmųjų metų metraštis: Artišokas
Tortas: Liu Patty
Saldumynai: Soul kitchen
Popierinės gėlės: Dekū

Teminis gimtadienis Cirkas

cirkas

Man mano vaikų gimtadieniai yra didžiausios metų šventės. Ne Kalėdos ar Naujieji metai, ne Velykos ar mūsų šeimos jubiliejai, o būtent vaikų gimimo dienos. Todėl šiandien kreipiuosi į bendraminčius (tokius kaip šaunioji Eglė – Ugnytės mama), kuriems vaikų gimtadieniai yra TIK kartą per metus ir todėl juos BŪTINA rimtai ir triukšmingai švęsti. Buvo neapsakomai gražu stebėti, kaip Eglė ir jos vyras nuoširdžiai džiaugėsi Ugnytės švente, kokie įsijautę ir linksmi buvo Ugnytės seneliai ir net promočiūtė. O švečiai tiesiog aikčiojo iš netikėtumo, nes nieko panašaus dar nebuvo regėję. Kartu su Egle suruošėme tikrai neeilinę šventę. Patikėkite, kai išvydome galutinį rezultatą, aikčiojome ir mes, nors atrodo jau tikrai nemažai matę.

Mūsų mylimiausi akcentai:

120 m specialiai gimtadieniui pasiūtų vėliavėlių
Šviečiančios raidės CIRKAS
Mūsų sukonstruota Bilietų kasa
Smagios vintažinės gimtadienio kepurėlės
Didžiuliai permatomi balionai su spalvota konfeti
Natūralaus dydžio gyvūnų maketai
Vintažinės cirko kaukės fotosesijai
Keksiukų karusėlė
Nuostabaus grožio teminis tortas
Specialiai Ugnytei mūsų pagamintas šviečiantis dvejetas
Neįtikėtino kruopštumo teminiai sausainiai
Zefyrinės štangos
Tikras poniukas Šrekiukas

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27

Kiekvienas vaiko gimtadienis – tai tarsi naujas atskaitos taškas ir tuo pačiu – praėjusių metų suvestinė. Mintys apie gimtadienio formatą, tematiką, nuotaiką dėliojasi ištisus metus. Aš nuolat stebiu, kas vaikui patinka, kuo jis domisi, apie ką svajoja, kuo gyvena, apie ką šneka. Tai tarsi nuoseklus partizaninis tyrimas, kuris finale sudėlioja man labai aiškų būsimos šventės paveikslą. Todėl gimtadienio metu vaikai išgyvena tikrą stebuklą, euforiją, pasaką. Atrodo, kad visos jų svajonės tarsi ima ir išsipildo, iš karto, vienu metu. Ir tuomet užplūsta neapsakoma laimės banga, netik vaikams, bet ir man! Juk taip smagu nors retkarčiais pasijusti stebukladariu. Ir nesvarbu, koks mano užimtumas ar finansinė padėtis, jaučiu nenumaldomą troškimą padovanoti savo vaikams tą vieną dieną beribės ir besąlygiškos laimės.

Kai su didžiuliu įkvėpimu ir susižavėjimu pasakoju aplinkiniams apie Ugnytės gimtadienį, sulaukiu skirtingų reakcijų. Vieni nuoširdžiai džiaugiasi, kad yra tokių šaunių tėvelių, kiti stebisi, treti gūžčioja pečiais – antrasis vaiko gimtadienis?! Žinau, ką galvoja dauguma – juk vaikas nieko neprisimins. Ir klysta. Jeigu emocija labai stipri, vaikas prisimins ją visą gyvenimą. Mano 8 metų dukra iki šiol prisimena savo antrąjį gimtadienį, nes būtent tą vienintelę dieną jos gyvenime mūsų namai transformavosi į žaidimų kambarį. Svetainės vidury atsidūrė čiuožykla su kamuoliukų baseinu, per visą koridorių nusidriekė banguotas kalniukas su riedančia mašinėle, o kambarių durys pavirto žaisliniais namukais.

Prisiminimus sustiprina ir gražios kokybiškos nuotraukos, ypač jeigu jos tvarkingai sugula į popierinį albumą, kuris mielai pavartomas karts nuo karto vietoj spalvingos knygutės. Pavyzdžiui, mes turime specialų gimtadienių albumą. Taip kuriasi šeimos istorijos ir mes netik sekame, kaip auga mūsų vaikai, bet ir matome, kaip keičiasi jų interesai, kas jiems aktualu šiame gyvenimo etape. Nuotraukose atsispindi emocijos, o kokybiškos nuotraukos turi labai didelę išliekamąją vertę. Štai kodėl kiekvienam savo vaikų gimtadieniui samdau profesionalų fotografą ir savo klientus visada raginu tai daryti. Įsivaizduokite, kaip bus įdomu Jūsų vaikui turėti tokį albumą po 30 metų ir rodyti jį savo vaikams.

Ugnytės gimtadienis yra ryškus pavyzdys, kai dekoras buvo išpildytas 120%. Kiekviena smulkmenėlė, kiekviena detalė buvo kruopščiai apgalvota ir suderinta. Ugnės mama Eglė labai aktyviai dalyvavo visame pasiruošimo procese. Atrodė, kad kiekvieną dieną gimsta po naują idėją. Gimtadienio tema atsispindėjo netik dekore, bet ir visoje gimtadienio eigoje: vaikai gamino popcornus ir saldžią vatą, mokinosi įvairių triukų su linksmąja žongliere, pūtė milžiniškus burbulus ir patys juose slėpėsi, kilnojo štangą, vaikščiojo ant „virvutės“, „šokinėjo per ugnį“, sprogdino balionus su dartais ir dar daug kitokios smagios teminės veiklos turėjo. Šventės kulminacijoje vaikus aplankė tikrasis ponis ir visi norintys galėjo ant jo pajodinėti.

Saldusis stalas buvo pilnas netikėčiausių „cirkiškų“ desertų: karameliniai obuoliai, vanilinės klouno nosys, nuostabaus grožio teminiai sausainiai, zefyrinės štangos ir daugelis kitų. Neįtikėtino grožio tortas nustebino ne vieną svečią. Sunku buvo apskritai suprasti, kad čia tortas, o ne dar viena įspūdinga dekoracija.

Įspūdingu šventės akcentu tapo ir didžiulės raidės CIRKAS. Nesu tų raidžių gerbėja būtent dėl labai didelės jų pasiūlos ir populiarumo šiuo metu, tačiau čia jos atsidurė taip laiku ir vietoje, kad sukėlė įspūdį ir man.

Tiesa sakant, žaviuosi Eglės preciziškumu. Net Ugnytės ir visos šeimos apranga buvo puikiai priderinta prie šventės dekoro. O kai, likus porai savaičių iki gimtadienio, paaiškėjo, kad tą dieną prognozuojama nemaža lietaus tikimybė, Eglė išsinuomavo didžiulę palapinę būtent tokią, kuri savo forma priminė cirko palapinę. Tiesą sakant, ta palapinė dar patrigubino wow efektą, nes tuomet veiksmas susikoncentravo vienoje erdvėje ir dekoras atsiskleidė visu savo gražumu.

Sutemus nuo pagrindinio kelio pro medžius matėsi palapinės kontūrai, lempučių šviesos ir smagus dūzgesys viduje. Pagalvojau, WOW! – tai neabejotinai TOP 1 mūsų suorganizuotas gimtadienis EVER.

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas ir pramogų organizavimas: Artišokas
Vieta: Žaleso respublika
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Cake design
Keksiukai: Pinavija
Sausainiai: Saldžių svajonių namai
Šviečiančios raidės: Light Letters
Spaudos dizainas: LiDesign

Žalios vestuvės – botanikos sodas

01

Nors žalia spalva Pantone išrinkta tik 2017 metų vestuvėms, mes, kaip kokie ekstrasensai, jau 2016 metais plačiai šitą tendenciją naudojome. Apskritai žalios ir baltos spalvos derinys mums yra kažkas tobulo. Tai begalinė gaiva, santūri elegancija, minimalistinis perfekcionizmas. Būtent iš šios meilės gimė botanikos sodo tematikos vestuvės, kurių dekoras yra neabejotinai vienas iš mūsų šių metų favoritų.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Fotosiena – botanikos enciklopedija
Gausybė įvairiausių žalumynų dekore beveik nenaudojant gėlių
Dekoratyviniai stalčiukai su floristinėmis kompozicijomis ant saldaus stalo
Spurgų siena
Akvareliniai piešiniai vietoj meniu
Didžiulis kryžiažodis apie jaunuosius

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13

Kristina ir Linas pasirinko netradicinį savo vestuvių formatą. Tai turėjo būti laisva, nevaržoma ir neįpareigojanti šventė be aiškių tradicijų, papročių ir netgi be tikslių sėdimų vietų. Nepaisant to, kad žmonių vestuvėse buvo nemažai (apie 70), tarp jų nemažai ir užsieniečių, Kristina ir Linas nepabijojo vestuves atšvęsti tiksliai taip, kaip jie ir įsivaizdavo – be didelių užstalių, baltų mišrainių ir nakvynės sodyboje. Jų pasirinkimas buvo totaliai modernus ir novatoriškas, kai kurie momentai nustebino net ir mus, pavyzdžiui, kai sužinojome, kad sėdimų vietų prie stalų bus mažiau negu žmonių ir planuojama, kad vakarienei svečiai tiesiog išsibarstys po visą restorano teritoriją. Reikia paminėti, kad ir pats restoranas atitiko sumanymą ir šventės stilistiką. Visas pagrindinis veiksmas turėjo vykti lauke po atviru dangumi, todėl tą dieną ypatingai laikėme kumščius, kad dangus neiškrėstų kokio šlapio pokšto, ir mums pavyko! Gal net kiek persistengėm, nes buvo siaubingai karšta, todėl nuvarvėti galėjo nebent mūsų desertai. Tiesą sakant, šioje srityje turėjome ir praradimų – neištvėrę orų kataklizmų nuo pagaliukų pradėjo kristi cake pops’ai. Švelniai nuslysdavo ir tada pliumpt – stalą jau „puošia“ saldi beformė dėmė. Po akimirkos jie, atrodo, pradėjo kristi visi vienu metu, o mes, kaip tame žaidime vilkas su kiaušiniais, vos spėjome juos gaudyti. Dabar net juokinga prisiminus, nors tada taip neatrodė. Šiaip ne taip kiti desertai atlaikė orų išdaigas, net glazūruotos spurgos, kurioms mes sugalvojome ypač originalų pateikimą – spurgų sieną.

Visi vestuvių dekoro sprendimai sukosi apie botanikos sodo tematiką. Ypač įspūdingai atrodė fotosiena. Tai buvo visiškai utopinė idėja, kurią mes tiesiog užsidegėme įgyvendinti. Didžiulė 1,5×1,5 m siena pavirto tikru botanikos žinynu su augalų pavyzdžiais ir jų lotyniškais pavadinimais. Pradinis idėjos realizavimo planas buvo šiek tiek paprastesnis, tačiau išnagrinėjus orų prognozes, tapo aišku, kad be vandens mūsų egzemplioriai neišgyvens, todėl, likus kelioms dienoms iki šventės teko priimti naują sprendimą. Galiausiai kiekvienam augaliukui įtaisėme atskirą stiklinį mėgintuvėlį su vandeniu. Smagiausia dalis buvo, kai reikėjo visą tą mozaiką sudėlioti, kad kiekvienas augalas atsidurtų savo vietoje. Pagal lotyniškus pavadinimus! Kurių mes šiaip gyvenime, aišku, nemokame. Čia ir prasidėjo darbas su špargalkėmis. Restorano darbuotojai ilgai smalsiais žvilgsniais stebėjo, ko mes ten taip ilgai krapštomės, o kai darbas buvo beveik baigtas, puolė pirmieji fotografuotis. Reikia pripažinti, kad idėja buvo tikrai įdomi ir realybėje atrodė efektingai.

Kitas įdomus sprendimas buvo akvarelinių piešinių panaudojimas dekore. Sužinoję kokie patiekalų ingredientai bus dominuojantys ant užkandžių stalo, juos atvaizdavome tikrais akvareliniais piešiniais. Piešinių girlianda puošė ir saldų stalą.

Atrodo šiose vestuvėse viskas buvo kitaip – svečiams buvo dovanojami autoriniai jaunųjų magnetukai, tortas buvo pjaustomas sodo įrankiais, o spurgos kabėjo ant sienos. Čia buvo vienas iš tų projektų, kai gavę kūrybos laisvę, atsidavėme 200 % ir nuoširdžiai džiaugėmės rezultatu. Dėkojame Kristinai ir Linui už pasitikėjimą.

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Masiulida Media
Vieta: Panama Food Garden
Spaudos dizainas: Artišokas
Akvareliniai piešiniai: Artišokas
Saldumynai: Liu Patty

Adomo krikštynos miško tema

01

Mums patinka miško tema. Ji tokia įvairi, kad gali puikiai atsiskleisti bet kokioje šventėje. Jos natūralumas ir gamtos galia žavi jaunavedžius, o vaikai išgyvena tikrąjį džiaugsmą pažindami šį margą ir netikėtumų kupiną pasaulį. Miško gyvūnėliai, pasakų personažai, mistinės dvasios – visa tai verčia žavėtis laukiniu gyvenimu ir pasijusti gamtos dalimi. Nieko nėra smagiau nei karštą vasaros dieną kartu su mylimuoju arba su mama ir tėčiu užklysti į kokią nuošalią miško pievelę ir, pasislėpus nuo kaitrių saulės spindulių, išgyventi tą tikrąją idiliją, kai jautiesi be galo saugus ir mylimas, kai esi svarbiausias visame pasaulyje ir net medžiai linguoja pritardami.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Senovinis židinys miško pievelėje prie prūdo
Eglučių ansamblis ant saldaus stalo
Teminis Adomo pirmųjų metų metraštis
Vazos, vėliavėlės ir desertų kortelės iš beržo žievės
Tortas – beržo žievės imitacija
Autorinis mažas medinis namukas
Mažos eglutės – dovanėlės svečiams

04 02 03 05 06 07 08 09 10 11

Šių krikštynų temą padiktavo šventės vieta. Nuostabiame gamtos kampelyje Anykščių pakrašty tarp kvepiančių pušų ir čiurlenančių upių įsikūrusi tikra ramybės ir vidinės pusiausvyros tvirtovė. Atrodo nieko čia netrūksta – gaivus oras, prisotintas pušų aromato, įspūdingi vaizdai, graži jauki sodyba ir draugiška šeimininkė. Nenuostabu, kad būtent ši vieta buvo pasirinkta smagiai šeimos šventei – Adomo krikštynoms. Kadangi sodybą supa aukštos grakščios pušelės ir pats pavadinimas „Kankorėžis“ diktuoja nuotaiką, šventės stilistikos paieškos nebuvo sudėtingos. Tuo labiau, kad ir Ramūnas (Adomo tėtis) svajojo apie gražų mišku kvepiantį šeimos susibūrimą. Šios krikštynos buvo ypatingos. Stalai buvo nukrauti gardžiausiais valgiais, svečius linksmino vedėjas ir DJ, o šventę vainikavo Viduržemių pasiuntinių įspūdingas ugnies šou. Bet svarbiausia kokie žmonės susirinko! Linksmi, nuoširdūs ir besidžiaugiantys draugija, tiesiog nei minutei negalėjai suabejoti, kad čia patys mylimiausi ir brangiausi. O koks azartas, energija, užsidegimas!

Kurdamos dekoro koncepciją, norėjome prisijaukinti mišką ir perkelti jo dalelę ir į sodybos vidų. Taip ant saldaus stalo „išaugo“ eglės, o saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, derinant medžio grubumą ir natūralumą su grakščių stiklinių kojyčių trapumu. Šį kartą mūsų atradimu buvo natūrali beržo žievė. Iš jos pagaminome girliandas, padarėme desertų korteles su išdegintais skanėstų pavadinimais, sukonstravome vazas gėlių kompozicijoms. Pagrindinė dekoro spalva buvo raudona, kitos spalvos buvo tarsi natūraliai atkeliavusios iš miško, kaip ir dekoro elementai ir medžiagos.

Pagalvojome, kad bus labai simboliška, jei kiekviena šeima iš šventės parsineš po mažą eglutę ir pasodins ją savo kieme. Augindami šį amžinai žalią medelį, svečiai nuolat prisimins apie nuostabią Adomo šventę ir savo šaunius giminaičius. Gal tai net paskatins dažniau pabendrauti ir susitikti, juk tai tokia neįkainojama vertybė mūsų skubančiame šiuolaikiniame pasaulyje.

Su Ramūnu nusprendėme, kad šeimos fotosesija vyks sodyboje, todėl norėjome įrengti jaukų fotosesijos kampelį, kuriame visi galėtų nesunkiai atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Kai pirmą kartą atvažiavau į sodybą apsižiūrėti, vienu iš pagrindinių tikslų buvo būtent surasti tinkamą vietą foto zonai. Sodybos teritorija labai didelė, todėl ilgai vaikštinėjome, tačiau man iš galvos niekaip neišeidavo mažas miško prudelis prie pat stovėjimo aikštelės. Atrodė toks natūralus, apaugęs, bet kartu ir mistinis, tarsi iš pasakos. Galvoje nusipiešė ryškus paveikslas, kaip miško vidury, kur nėra nei kelių, nei takelių, stovi jauki rastinė medžiotojo trobelė, o jos viduje – židinys, supamoji kėdė, kailiai ir ragai. Būtent tą šeimyninio jaukumo jausmą ir norėjome perteikti fotosesijos kampelyje.

Adomo krikštynos buvo išskirtinės pilnąja to žodžio prasme. Tokios šventės sušildo ir praturtina, jos sutvirtina ryšius ir atneša visą laviną teigiamų emocijų, jos įprasmina mūsų gyvenimą ir vertybes.

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Pasiekimų metraštis: Artišokas
Vieta: Sodyba „Kankorėžis“
Fotografė: Fotoalias

Stilizuotas saldus stalas vestuvėms vasaros tema

01Teišsipildo visos nuotakų rožinės svajonės! Šį kartą pristatome Jums mūsų labai smagų projektą – saldaus stalo vizualizaciją vasaros tema konkursui Smaližių rojus. Svarstydamos kokį stilių ir koncepciją pasirinkti, nusprendėme pateikti vasarą netradiciškai, aplenkdamos žydinčių sodų ir kvepiančių pievų tematiką. Mūsų vasaros simboliu tapo didelis pūkuotas, gėlėmis pražydęs debesėlis. Jis negąsdina lietumi ir negadina nuotaikos, kaip sunkūs ir rūstūs rudens debesys. Jis tik trumpam užstoja kaitrią vasaros saulę ir dovanoja mums gurkšnelį gaivos ir tyro oro. Lėtai klajodamas po žydrą dangų, jis iš aukštai stebi, kiek stebuklų sukuria ir dovanoja žemei vasara. Kaip žemė nusidažo ryškiausiomis nuostabiausių žiedų spalvomis; kaip paukščiai, upelis, vėjelis ir medžių lapai susijungia į genialiausias melodijas; kaip žmonių veidai nušvinta nuoširdžiausiomis šypsenomis, o įsimylėjėliai užsidega didžiausia aistra. Tiek daug naujų potyrių ir laimingų akimirkų  susijungia į vieną žodį – VASARA.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Didžiuliai gėlių debesėliai
Plokščios stiklinės vazos su cukraus vatos kamuoliais
Desertai permatomose dėžutėse
Šviečiantis stiklinis kubas – torto pjedestalas
Torto smeigtukas – Dangiškai saldu
Debesėlių formos desertų kortelės

02 03 04 05 06 07

Taip lengva kurti stebuklus, kai dirbi kartu su profesionalia komanda. Viskas prasidėjo nuo beprotiškos vizijos padaryti didžiulius debesėlius iš gyvų gėlių. Mane tiesiog apsėdo šita idėja, todėl labai apsidžiaugiau, kai pasitarusi su šauniais Inesos salono floristais, gavau teigiamą atsakymą.

Norėdamos, kad mūsų stalas būtų ypatingai lengvas ir plevėsuojantis, tarsi tikras debesėlis, pasiuvome jam ypatingą beveik permatomą sijoną, apjuostą dailiais nėriniais. Po stalu padėjome ventiliatorių, kuris sukdamasis lengvai kėlė sijono kraštelius, sudarydamas gaivaus vėjelio efektą. Desertų išdėstymui naudojome daug skaidrių stiklinių indų, kad sukurtume nesvarumo iliuziją. Ypatingai įdomiai atrodė stiklinės dėžutės. Prisiminiau savo vaikystę, kai vasarą prisirinkdavome įvairiausių žiedlapių, žalumynų ir užkasdavome juos žemėje, paslėpdamos po stiklo gabaliuku. O paskui atkasdavome ir per stikliuką grožėdavomės nuostabiais gamtos raštais ir deriniais, tai sukeldavo daug gražių emocijų ir skatino vėl imtis kūrybos. Tuos primityvius, bet labai nuoširdžius, natūralaus meno šedevrus vadindavome „paslaptimis“. Būtent šie prisiminimai iš vaikystės ir įkvėpė mane idėjai su stiklinėmis dėžutėmis. Ir štai netikėtumas – į jas paslėpėme netik gėles, bet ir desertus! Netikėčiausiai atrodė mūsų didžiausias šviečiantis kubas, jis tapo puikia pakyla mūsų stalo karaliui – dailiam nėriniuotam tortui. Tortą papuošėme simboliniu smeigtuku „Dangiškai saldu“ – jis, išlankstytas iš vielos, savo lengvumu ir gracija tarsi pritarė bendrai mūsų stalo koncepcijai.

Originalumo ieškojome ir rinkdamiesi saldumynus. Taip ant stalo atsirado dideli saldžios vatos kamuoliai. Kam gi saldi vaza nesiasocijuoja su vasara? Kai lakstydami žaliais parko takeliais pajuntame tą saldų deginto cukraus kvapą, o tas vaizdas, kai mūsų akyse ant pagaliuko susivynioja tikras purus debesėlis, tiesiog užburia. Saldžios vatos „puokštes“ įdėjome į labai įdomios formos plokščias stiklines vazas, kurios irgi sustiprino neaprėpiamos erdvės ir dangaus karalystės efektą. Kitus desertus irgi derinome prie sumanymo stilistikos: švelnios tekstūros tirpstantys burnoje subtilūs morengai, minkštučiai kokosiniai rutuliukai, žavingi sausainių „suvožtiniai“, kaip alternatyva įprastiems keksiukams. Geltona spalva desertuose ir dekoracijose simbolizavo mažą saulės spindulėlį, kuris nevalingai prasiskverbė pro minkštus debesėlio pūkus ir privertė nusišypsoti.

Lengva, puri, švelni, romantiška – štai tokia mūsų vasara, kai norisi nusimesti visus rūpesčius ir basomis pasileisti per svajas. Kai norisi nerti į meilės debesį ir palaimingai jame paskęsti. Kai norisi švęsti gyvenimą!

Elena

Kūrybinė grupė:

Saldaus stalo vizija ir dekoras: Artišokas
Nuotraukos: KarleDru ir Jurgita Lukos
Saldumynai: Elguva gurmanams
Floristika: Gėlių salonas „Inesa“
Indai: C&D style
Stiklinės dėžutės: Bijūnai prie namo

Prašmatnus monstrų vakarėlis

01Kai gimtadienį švęsti susirenka maži padykę monstrai, nelieka abejonių, kad tai bus pašėlusiai smagus, šiurpiai tobulas siaubo vakarėlis. Mirtinai madingam ir velniškai linksmam vakarėliui surengti būtini keli ingridientai: iš koto verčiantys kraupūs kvietimai, siaubingai skanūs desertai, šiurpiai įdomūs užsiėmimai ir, be abejo, šūsnis geriausių draugų – siaubūnų.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Elegantiškas nėriniuotas tortas, apgraužtas pėlių
Juodi indai, padėkliukai, stovai
Šiurpiai viliojantys desertų pavadinimai
Keksiukų papuošimai – prašmatnūs vorai
Nėriniuotos žvakės, popierinės dekoracijos, saldumynai
Iš karoliukų suvertas voras sidabriniame voratinklyje
Puošnios kepurytės, varlytės ir domino kaukės monstriškam svečių įvaizdžiui
Gyva žiurkė ir kabantys širšnosparniai fotosesijos kampelyje

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11_ 12_ 13_ 14_ 15_ 16_ 17_ 18_ 19_

Šis mūsų organizuotas vakarėlis buvo tiesiog mirtinai stilingas ir pritrenkiančiai liuksiškas. Luka norėjo, kad jos gimtadienis, nepaisant košmariškai monstriškos temos, išliktų mergaitiškas ir prašmatnus. Todėl į pagalbą teko pasitelkti ciklameno spalvą, nėrinius, blizgučius ir nepamainomus merginų draugus – deimantus. Taigi, net vorai pasipuošė prabangiais deimantų sijonėliais, o stilingas nėrinių raštas atsikartojo visose dekoracijose, saldumynuose, desertų kortelėse, aksesuaruose ir net žvakėse. Ypatingai prašmatniai atrodė mūsų pagamintas voras iš karoliukų, įsitaisęs žvilgančiame sidabriniame voratinklyje. Vorai užvaldė visą saldų stalą, fotosesijos kampelį, šventinius aksesuarus. Reikia pažymėti, kad voro elementą pradėjome naudoti jau kvietimuose. Kiekvienas svečias gavo po juodą paslaptingą dėžutę, kurioje laukė tikras išbandymas – išsitraukti kvietimą iš voratinklio su vorais. Svečiams mūsų pagaminti kvietimai paliko didžiulį įspūdį ir jie nekantriai laukė, kokių gi dar staigmenų busime jiems paruošę, o jų laukė išties nemažai. Kartu su vorais svečius šiurpino žiurkės. Didžiausias netikėtumas visiems susirinkusiems buvo juoda žiurkė su šlykščia ilga uodega fotosesijos kampelyje. Daugelis svečių net ne iš karto susigaudė, kad narvelyje tupi gyvas gyvunėlis, o ne paprasta dekoracija. Žiurkės taip pat užpuolė ir apgraužė tortą, kesinosi ir į kitus saldumynus. Žiurkės personažas vakarėlyje atsirado ne šiaip sau, tiesiog jubiliatė Luka labai mėgsta pėlytes, todėl mes tiesiog privalėjome į tai atsižvelgti.

Šį kartą daug dėmesio skyrėme fotosesijos kampeliui. Kad nuotraukos būtų efektingos ir monstriškos, kiekvienai mergaitei pagaminome unikalaus dizaino kepurytes, berniukai pasipuošė mūsų sukurtomis pragariškai prašmatniomis varlytėmis. Fotosesijos kampelyje svečiai galėjo išsirinkti mūsų dekoruotas domino kaukes arba ūsus. O smagiausia, kad visi šie aksesuarai buvo sukurti ir pagaminti specialiai Lukos svečiams ir po vakarėlio liko jiems kaip smagus prisiminimas.

Vakarėlyje netrūko nieko, nei stilingų karnavalinių kostiumų ir aksesuarų, nei žiauriai šiurpių ir tuo pačiu metų prabanga tviskančių dekoracijų, nei siaubingai skanių gardumynų, nei nuoširdaus dalyvių susižavėjimo mūsų darbu, todėl didžiuojamės teigdami, kad tai buvo geriausia šių metų monstrų šėlionė!

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Foto Idilė
Saldumynai: Vitalija Popova

Nuotakos pakaba vestuvinei suknelei

Romantiškos Mini Cooper gerbėjų vestuvės

Mini Cooper vestuvėse

Ieva ir Ramūnas yra ištikimi „Mini Cooper“ gerbėjai, todėl nenuostabu, kad jų meilės istorija prasidėjo būtent MINI people klube. Jų aistra Mini Cooper mašinoms neišvengiamai įsiliejo ir į vestuvių organizavimo procesą, nekilo net klausimas kokiu automobiliu jie norės keliauti kaupdami nuostabiausius įspūdžius savo gražiosios šventės metu. Telieka palinkėti, kad jų bendro gyvenimo kelionė taip pat būtų visada tokia nuotaikinga, saugi ir daug žadanti.

Vestuvių pagrindiniai akcentai:

Jaunavedžių transporto priemonė – Austin Rover Mini.
Specialiai pagal nuotakos pageidavimus pasiūta romantiška suknelė ir jos asmeninė „Ievos pakaba“.
Jaunikio sąsagos „Meilė visam gyvenimui“.
Baikeriška fotosesija Harley Davidson karalystėje Paplaujos gatvėje Vilniuje.
Iškilminga šventė didelėje baltoje pobūvių palapinėje Gilužio sodybos terasoje.
Meilės paukščiukų motyvas įvairiose dekoro detalėse.
Elegantiška sveikinimų skrynelė su medinukais saldžiems palinkėjimams.
Netradicinė biežinė spalva kaip pagrindinis šventės akcentas.
Elegantiškas tortas atspindintis vestuvių stilistiką ir tematiką.
 
 
Asmeninė pakaba nuotakai vestuvėse Stilingas keliaraištis Harley Davidson vestuvėse Vestuvių fotosesija senamiestyje Vestuvių fotosesija senamiestyje Vestuvinė fotosesija laukuoseVestuvių transportas - Mini Cooper Vestuvių dekoras - paukštukai Dovanėlės svečiams vestuvėse Vestuvių dekoras - paukštukai Svečių palinkėjimai jauniesiems

Šventė vyko rugsėjo pirmąjį savaitgalį. Puikus metas tuoktis. Tą dieną saulutė negailėjo savo vis dar šiltų spindulių ir oras alsavo gaiva. Jaunieji norėjo intymumo, kad galėtų nevaržomi pasidžiaugti vienas kitu, tad po bažnytinės ceremonijos mikliai įšoko į savo „miniuką“ (kurį, beje, vairavo pats jaunikis) ir kartu su fotografu išskubėjo „gaudyti“ gražių kadrų ir meilės kupinų akimirkų. Vestuvių fotosesija buvo originali ir nenuspėjama. Šie du jauni, gražūs ir be galo išradingi žmonės sugebėjo įsiamžinti pasiskolinę prabangų motociklą iš Harley Davidson parduotuvės, kreidutėmis piešė ant sienų ir iš naujo pažino Vilniaus senamiestį, vaikštinėdami jo siauromis gatvelėmis ir ieškodami naujų, nematytų kiemelių.

Jaunieji pageidavo, kad jų vestuvės būtų jaukios ir šviesios, tad jie iš karto susižavėjo Gilužio sodybos terasoje šiltuoju metų laiku šventėms siūloma didžiule balta palapine. Tai buvo ideali vieta vestuvių vizijai įgyvendinti.

Jaunoji norėjo, kad dekoras būtų lengvas ir romantiškas, vyrautų pastelinės spalvos. Kaip akcentą pasirinkome biežinę spalvą – švelnią ir netradicinę. Kaspinai kėdėms buvo net specialiai pagaminti pagal mūsų užsakymą. Romantišką vestuvių nuotaiką puikiai perteikė santūrios gėlių puokštės ant kiekvieno stalo ir maži paukščiukai, kurie išsibarstė po visą šventės erdvę: papuošė dovanėles svečiams; įsikūrė ant stilizuotų medžių, tarsi patvirtindami meilės žodžius, įkomponuotus tarp jų šakų; išdidžiai puikavosi ant elegantiško vestuvių torto; net nutupė ant plonų grakščių stiklinių žvakidžių ir įsitaisė sveikinimų dežutėje.

Linkime, jog šie įsimylėję paukštukai juos lydėtų visą likusį gyvenimą ir čiulbėtų visam pasauliui apie jų meilę.

Kūrybinė grupė:

Šventės vieta: Gilužio sodyba
Fotografas: Mindaugas Rakštelis
Šventės dekoravimas: ArtiŠokas
Jaunosios suknelė: salonas Dea-Martina
Jaunosios asmeninė pakaba: ArtiŠokas
Jaunikio sąsagos: Dovilės aruodas
Visažistė: Jurgita Globytė
Pūstas sijonas ir sagė: ArtiŠokas
Floristika: Gėlių salonas „Pas Lidiją“
Šeimos židinys: Agnės Gecevičienės keramika
Sveikinimų dežutė ir jaunosios papuošalai:  Jolia
Užkandžiai prie bažnyčios: Bread&Better
Keliaraištis: Liumy
Teminis gimtadienis žirgyne

Emilijos gimtadienis žirgyne

Teminis gimtadienis žirgyne

Emilija labai mėgsta gyvūnėlius, tikrus, kuriuos galima paglostyti, pamyluoti, kartais paerzinti, todėl penktajam gimtadieniui tėvai jai paruošė ypatingą staigmeną. Atrodė, kad tą dieną išsipildė visos vaiko svajonės. Gimtadienis žirgyne buvo tik viena iš jų, bet ne pagrindinė. Didžiausia staigmena buvo Emilijos gimtadienio dovana  – tikras šuniukas. Tėvai pasakojo, kad vaikas net pasimetė iš tos nuostabos ir begalinio džiaugsmo. Be abejonės, naujasis Emilytės draugas tapo privilegijuotasis šventės dalyvis.

Mūsų mylimiausi  šventės akcentai:

Kaubojiškas, kaimiškas stilius, languoti raštai, džinso ir džiuto detalės, natūrali virvė.
Smagūs languoti ryšulėliai – dovanėlės svečiams.
Keksiukų papuošimai su kaubojiškais elementais.
Metalinis dubuo su gaiviausiais gėrimais „Atsigaivink“.
Labai tikroviška arkliuko figurėlė ant torto iš gyvūnėlių kolekcijos.
Pliušinis arkliukas kaip dekoracija ir pramoga mažiausiems gimtadienio dalyviams.

Teminis gimtadienis žirgyne Teminis gimtadienis žirgyne Teminis gimtadienis žirgyne Teminis gimtadienis žirgyne Teminis gimtadienis žirgyne Teminis gimtadienis žirgyne Teminis gimtadienis žirgyne Teminis gimtadienis žirgyne

Su Emilijos mama susitikome, kai ji dar neturėjo konkrečios  gimtadienio vizijos. Pasiūliau jai pagalvoti, kuo šiuo metu labiausiai domisi jos dukrytė ir kas ją labiausiai pradžiugintų. Jau kitą dieną mamytė paskambino ir pasakė sugalvojusi, kur šiemet vyks šventė. Laiko buvo nedaug, tad kibome į darbą. Nusprendėme suruošti Emilijai tikrą kaubojišką vakarėlį.

Veiksmas vyko Riešės žirgyne netoli Vilniaus. Gimtadienis prasidėjo pažintine ekskursija žirgyno patalpose. Vaikai turėjo galimybę iš arčiau pažinti šiuos grakščius gyvūnus, pamatyti kaip jie gyvena, ką valgo, patiems juos pamaitinti, paglostyti. Vėliau sekė visų  laukiamiausias gimtadienio momentas – jodinėjimas.  Jodinėjimas žirgu vaikams yra ne tik smagus laiko praleidimas, bet ir vertinga patirtis, kuri įsimena visam gyvenimui. Žirgai lyg magnetas traukia vaikus, užburia juos savo grožiu ir didingumu. Tokia artima pažintis su žirgais atskleidžia ypatingas vaikų savybes: švelnumą, nuoširdumą ir geranoriškumą.

Su šiomis nuostabiomis emocijomis šventė persikėlė į  jaukią žirgyno sodybos terasą. Saulutė nelepino, kartais net lietutis pakrapnodavo, tačiau tai visai negadino nuotaikos. Vaikai dūko ir lakstė gryname ore, žaidė estafetes, šokinėjo per krūmus ir mėtėsi spalvotais rudeniniais lapais. Emilijos mama pasirūpino užkandžiais: vaikai valgė ką tik iš kibininės atvežtus minkštus šviežučius kibinus su šiltu naminiu sultiniu.

Saldusis stalas buvo nukrautas gardžiomis kaubojiškomis vaišėmis. Tortą išdidžiai puošė gražus arkliukas. Arkliukų siluetai išsirikiavo ir ant kitų saldumynų, keksiukų. Taip pat buvo panaudoti ir tokie elementai, kaip kaubojiška kepurė, pasagėlė.  Įspūdį sutvirtino dekoracijoms panaudoti natūralūs audiniai, įvairaus dydžio pinti krepšeliai, medinės dėžės, metalinis dubuo gėrimams, teminės dekoracijos.

Šventės pabaigoje visi vaikai gavo padėkos dovanėles – ryšulėlius, kurių viduje jie rado sausainuką Laimės pasagėlė ir mažiuką arkliuką ant virvutės, kad galėtų pasikabinti ant kaklo ir dar ilgai prisiminti savo pirmąją artimą pažintį su arkliukais šauniame Emilytės gimtadienyje.

Elena

Kūrybinė grupė: 

Fotografė: Foto Idilė
Šventės dekoravimas: Artišokas
Keksiukai: Artišokas
Kibinai: Kybynlar