Žymų Archyvai: Stilinga šventė

Dviejų saldžių mergaičių krikštynos

Manęs dažnai klausia, iš kur aš turiu tiek įkvėpimo rašyti. Tiesiog mokykloje man puikiai sekėsi rašyti rašinėlius. Juokauju :) Iš tikrųjų nėra jokios paslapties, tiesiog rašau tai, kas yra man aktualu, ką iš tikrųjų galvoju ir jaučiu. Ir tuomet net nereikia nieko kurti, žodžiai patys susidėlioja. Visada stengiuosi būti sąžininga pati su savimi ir su savo skaitytojais. Jeigu emocija išgalvota arba išpūsta, tai iš karto pasijus. Nesakau patinka, jeigu to nemėgstu, vien tam, kad kažkam įtikčiau. Niekada nieko nekritikuoju, nes gerbiu žmonių pasirinkimą. O kartais tiesiog renkiuosi patylėti. Žodžiai gali būti labai stipri jėga, todėl noriu, kad mano žodžiai motyvuotų ir neštų pozityvų impulsą. Nors ir nevisada mano gyvenimas minkštas ir rožinis, bet tikrai neturiu tokių didelių bėdų, kad norėčiau duoti gyvenimui antausį. Kiekvieną dieną su mumis nutinka įvairiausi dalykai, kiekviena akimirka yra unikali ir nepakartojama, svarbiausia tai suprasti, ir nesivaikyti kažkieno kito primesto idealo. Gyvenkime savo gyvenimus ir mums tikrai bus apie ką papsakoti.

Man pasisekė, nes mano gyvenime nuolat atsiranda daugybė šaunių žmonių, kurie kursto manyje pačias gražiausias emocijas, ragina kurti ir nenustoti džiaugtis šią dieną. Kiekviena šventė – tai mažas naujas pasaulys su savo istorija, savo herojais ir nuotykiais. Ne paslaptis, kad mes, organizatoriai, neretai turime būti ir neblogais psichologais, nes dirbame su žmonėmis, tad turime suprasti jų poreikius ir parinkti tinkamą bendravimo stilių. Tikriausiai aš tiesiog esu laimės kūdikis, bet 98 procentai mano klientų yra lankstūs ir stabilūs. Jaučiu pasitikėjimą ir ramybę iš jų pusės, o tai yra svarbiausi dalykai sklandžiam darbui užtikrinti.

Būtent visiškas pasitikėjimas sukūrė tvirtą pagrindą mūsų bendravimui su Neringa. Kai susitikome pirmą kartą, ji tarsi didelė ryški saulė spinduliavo šviesa ir pozityvia energija. Toks šiltas ir tyras žmogus. Kiekviename jos žodyje jautėsi ramybė ir malonus rūpestis. Kartais bendravimas su Neringa prilygdavo relaksacijos seansui. Nenuostabu, kad šventei mes pasirinkome tokią pūkuotą minkštą ir saldžią koncepciją.

Kadangi Neringos mergytės jau paaugusios, tradiciškai stengėmės išsiaiškinti, kas joms labiausiai patinka. Paaiškėjo, kad jos tiesiog dievina sukiotis virtuvėje! Puodai ir keptuvės – geriausi mergaičių žaislai, o ir savo kambary jos turi nuosavą virtuvėlę, kurią pati Neringa joms įrengė pagal kambario interjerą. Taigi neliko net abiejonių, kad labiausiai mergaites nudžiugintų kepėjų tematika. Būtent atsižvelgdami į tai, parinkome smagų užsiėmimą vaikams – keksiukų dekoravimas. Vaikų stalą serviravome atskirai. Kiekvienas svečias gavo po keksiuką, kurį galėjo puošti įvairiausiais pabarstukais ir uogytėmis. Vos atvažiavę vaikai puolė prie šito stalo, pramoga pasiteisino. Mergaitės ir berniukai uoliai dėliojo spalvotus rutuliukus ir nekantravo paragauti savo kūrinius. Vaikai gavo specialiai jiems Neringos paruoštas temines dovanėles – saldumynus vaizduojančias sages.

Kitas smagus šventės akcentas – cukraus vata. Ji pūsta, pūkuota ir labai saldi, kaip koks cukraus debesėlis. Būtent ji puikiai atspindi atmosferą, kurią pajutau Neringos namuose. Ten tiesiog karaliauja lengvumas ir švelnumas. Be to, tai tikrai originali ir retai naudojama dekoro detalė, tad ji įnešė žavaus išskirtinumo į visą šventę. Ypač patiko vardų kortelės. Neįmantrios, bet ypatingai mielos. Iki šiol esu išsaugojusi kelias. Kartais kokia smulkmena paima ir įstringa į širdį, iš tokių smulkmenų ir kuriasi šventės nuotaika.

Dėmesio centre atsidūrė netradicinis saldaus stalo pateikimas. Saldumynus išdėliojome ant žavaus vėžimėlio, kurį papuošė teminiai desertai ir nuostabios gėlių kompozicijos. Ant saldaus stalo netrūko netikėtumų – spalvota cukraus vata gražiose ledainėse, sausainiai su stilizuota saldžios vatos dekoracija, gražiai supakuoti pūdruoti rožiniai kamuoliukai ir dviejų spalvų karūnuoti tortai kiekvienai gražuolei krikštukei atskirai. Floristinės kompozicijos ant stalų žaismingai atkartojo vėžimėlio sumanymą, kadangi jas patalpinome į specialiai šventei pagamintus medinius rėmus. Nuotaikai sustiprinti šalia gėlių atsirado dekoratyviniai cukraus vatos debesėliai. Kiekvienas stalas gavo savo saldų pavadinimą – cukrinis debesėlis, vanilinis dangus ir kt.

Neringa labai norėjo, kad sodybos terasoje atsirastų dar du ypatingi stalai – damų stalas ir džentelmenų. Taip net alkoholiniai gėrimai buvo labai subtiliai įvilkti į gražų teminį apipavidalinimą.

Fotosesijos kampelis negalėjo apsieiti be cukraus vatos gaminimo aparato. Jis, rožinis ir mergaitiškas, netik papuošė šventės erdvę, bet ir buvo puiki pramoga visiems smaližiams. Palinkėjimus svečiai kabino ant medelių sodinukų. Medelius papuošė dailūs keksiukai ir spurgytės su pačiais nuoširdžiausiais artimųjų žmonių žodžiais. Vėliau medeliai, kaip gražus simbolis, papuošė šeimos sodą.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Grapeldvaris
Fotografė: Jove photography
Saldumynai: Sigitos kepiniai
Grafikos dizainas: Artišokas

Ar verta samdyti krikštynų organizatorę?

Nepaisant gan oficialios antraštės, šį kartą nebus jokių punktų, pagrįstų argumentų ar statistikos.  Tiesiog nuoširdūs samprotavimai, kuriuos sąlygojo patirtis ir ilgametės įžvalgos.  Tiesą sakant, tai mintys net ne vien apie krikštynas, tą patį būtų galima parašyti apie bet kurią kitą šventę. Šventes galima suskirstyti į kelis lygius. Tai šventės, kurios buvo organizuojamos savo jėgomis. Šventės, kurias kažkas padėjo organizuoti – draugai, artimieji arba neprofesionalūs specialistai. Šventės, kurios buvo „įpakuotos“ į profesionalų apgalvotą dekorą. Ir šventės, kurias pilnai suorganizavo profesionalų komanda.  Nepatikėsite, bet 95 % atveju vos žvilgtelėjusi į nuotraukas, aš galiu tiksliai atspėti, kuriam iš minėtų lygių šventė priklauso.

Mes, organizatoriai, gyvename dekoro ir švenčių pasaulyje, kiekvieną dieną mus supa naujos idėjos, tendencijos, deriniai, sprendimai. Mes verdame šioje aplinkoje ir žinome visas jos subtilybes. Mes ieškome įkvėpimo, o kartais jis suranda mus greičiau. Mes lankomės parodose, skaitome žurnalus, blogus, dalinamės patirtimi, dalyvaujame seminaruose. Kaip chirurgas turi žinoti visas kūno dalis ir jų ypatybes, taip mes turime suprasti visą švenčių anatomiją, jeigu norime pasiekti gražaus rezultato.  Profesionalus šventės dekoras – tai netik gėlyčių padėliojimas, o šventės organizavimas – tai netik pagalba šventės vietos beieškant.

Kokia yra pagrindinė klaida, organizuojant šventę patiems? Žmogus, kuris niekada nėra to daręs, tiesiog nemato visumos.  Tuomet jis gali arba labai persistengti, arba kažko neįvertinti.  Ypač tai puikiai atsispindi dekore (o vėliau ir nuotraukose).  Labai dažnai tenka matyti, kai tėvai, sugalvoję kažkokią tematiką vaiko šventei, puola supirkinėti dekoracijas – šluoja viską, kas daugmaž yra susiję, nes viskas gražu. Gražu atskirai! Bet mažai kas pagalvoja, ar tai derės tarpusavyje.  Taip pat dažnai nėra įvertinama aplinka, kurioje vyks šventė.  Pavyzdžiui, Jūs išsirenkate spalvų paletę, ji  Jums labai patinka, džiaugiatės, kiek nuostabių dekoracijų randate pagal Jūsų pasirinktą spalvų gamą.  Viskas puiku, taip švelnu ir pūkuota.  Ir staiga visas Jūsų darbas nueina per niek, nes Jūsų kruopščiai parinktos dekoracijos nukeliauja į tamsią salę su sunkiu interjeru, raudonomis kėdėmis ir auksiniais bantais ant kėdžių.  Dabar Jums atrodo, kad aš perdedu. Kaip gali žmogus visiškai nesiorientuoti, kas tinka, o kas netinka. Visiškai paprastai! Tiesiog paprastas žmogus nemato visumos. Net ir pas mus kartais ateina klientai su labai aiškia savo vizija, jie galvoja, kad tobulai viską sugalvojo, o dėlionė kažkaip nesusidėlioja į gražų paveiksliuką. Tiesiog buvo dėliojama ne iš visų detalių.

Organizatorius iš karto mato bendrą paveikslą, nuo pat šventės pradžios iki paskutinio svečio atsisveikinimo, kad viskas vyktų sklandžiai ir, nepabijosiu šito žodžio, stilingai. Štai tokios stilingos šventės labiausiai džiugina akį ir širdį, štai tokius albumus norisi rodyti visiems savo svečiams ir net anūkams po daugelio metų. Taigi, Jums patiems spręsti, ar verta samdyti organizatorę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Mielas putlus banginukas kaip pagrindinis dekoro elementas
Jūros mėlynumo vanduo, plaukiojančios žvakės ir elegantiškos gėlių kompozicijos
Ombre efektu dažytos virvės, kaip originalus teminis stalo kompozicijos išpildymas
Vardų kortelės – origami laiveliai
Žydros taurės, puikiai papildančios spalvinį šventės sprendimą
Didelis stilizuotas laivas su teminėmis detalėmis fotosesijos kampelyje
Simboliškas laiškas į ateitį – žinutė butelyje
Dovanėlės svečiams banginio formos dėžutėse
Sausainiai – banginukai
Žavingi teminiai elementai ant saldaus stalo

Manau, Herkaus mama Diana tikrai neabejoja, kad pasamdyti mus suorganizuoti jos šeimos šventę, buvo geras sprendimas. Kai pirmą kartą susitikome, ji prisipažino, kad organizatorių paslaugomis dar ne karto nebuvo pasinaudojusi. Kita vertus, ji neabejojo savo pasirinkimu, nes organizuoti pačiai nebuvo nei laiko, nei galimybių. Mes sudėliojome pagrindinius poreikius ir išsiskyrėme „pamiegoti“ su naujomis idėjomis. Šventės vieta jau buvo rezervuota, bet tai nebuvo labai patogus sprendimas, kadangi erdvės salėje buvo nedaug ir reikėjo preciziškumo ir kūrybiškumo renkantis išplanavimo ir dekoro sprendimus.

Mūsų pagrindinė darbo taisyklė – būtinai gyvai įvertinti erdvę. Planuodami ir dekoruodami šventes, mes nieko nedarome aklai, kad išvengtume netikėtumų. Kartu su klientu, arba vieni, nuvažiuojame į šventės vietą ir tik realiai pamačius ir įvertinus erdves, galime konkrečiai patarti, koks išplanavimas būtų patogus ir kaip turi būti paskirstytas dekoras, siekiant optimizuoti išlaidas.
Mūsų tikslas – išlaikyti bendrą koncepciją ir stilistiką visos šventės metu. Todėl dekoras yra neatsiejama bendros šventės idėjos dalis.

Herkaus krikštynoms mes pasirinkome jūrinę tematiką, tačiau ją susiaurinome. Pagrindinis krikštynų elementas buvo netradicinis, bet labai mielas – banginukas. Kaip jis atsirado dekore? Labai netikėtai, bet paskui taip prigijo, kad nebenorėjome jo atsisakyti.

Kadangi šventės erdvė buvo nestandartinė ir nedidelė, turėjome aiškiai suplanuoti stalų išdėstymą ir pasirūpinti, kad visi turimi baldai būtų tinkamai panaudoti. Taip saldus stalas atsidūrė salės vidury ant didžiulės spintelės pačiame dėmesio centre. Nes tokio grožio slėpti nevalia! Saldumynų stalą papuošė didžiulis gėlių vainikas, kuris nugulė stalo viduryje ir įrėmino tortuką. Vaikiško žaismingumo suteikė sausainiai – banginukai ir spalvoti guminukai. Ir žinoma, žavingos teminės detalės – laivelis, švyturys, dovanėlės svečiams banginuko formos dėžutėse.

Ypač originaliai atrodė stalų kompozicijos. Pailgos vazos su plaukiojančiomis žvakėmis – kaip jūros simbolis. Ombre efektu dažytos virvės – kaip netikėtas teminis papildymas gėlių kompozicijoms. Kiekvienas svečias gavo po laivelį su savo vardu, žymintį jo vietą prie stalo. Laivelio akcentą panaudojome ir fotosesijos kampelyje, kuris tapo netik gražiu dekoro elementu, bet ir smagia vieta vaikų žaidimams. Linkėjimų kampelyje, kuris irgi atitiko bendrą šventės tematiką, svečiai galėjo parašyti savo žinutę butelyje – laišką į ateitį. O palinkėjimus šventės pabaigoje paleidome į orą su daugybe helio balionų.

Šventės metu grojo saksofono muziką, o vaikus linksmino padykę piratai. Svečiai mėgavosi kokybišku gurmanišku maistu ir puikiu oru nuostabaus grožio vietoje ant ežero kranto. Ko dar galima norėti tobulai krikštynų šventei!

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Esperanza Resort & SPA
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Esperanza Resort
Saldumynai: Liu Patty, Kukis
Dekoracijų gamyba: Artišokas
Saksofonistas: Vytautas Petrauskas
Programa vaikams: Mažasis genijus

Provansas vestuvėse ir gyvenime

Provanso stilius mus lydi kiekvienais metais, jis jau beveik tampa mūsų žanro klasika, todėl iš vienos pusės kiekvieną kartą vis sunkiau atrasti jį iš naujo, o kita vertus tai net sužadina azartą. Matyt tai turėjo svarios įtakos renkantis, kur šiemet atostogausime. Pietų Prancūzija jau seniai buvo kelionių prioritetų sąraše, tad visi nekantriai laukėme naujų įspūdžių ir, žinoma, laiko kartu. Vaikai jau pamažu dėliojosi, ką dės į lagaminą, kartu žiūrinėjome gražius vaizdus ir rinkomės maršrutą. Keliones planuoju atsakingai, visada norisi tūriningai ir kokybiškai praleisti laiką, patirti kuo daugiau smagių dalykų, praturtinti vaikų akiratį ir asmeninę patirtį, pasisemti įkvėpimo, todėl namų darbai būtini. Ir štai, pačiame pasiruošimo įkarštyje, likus porai dienų iki skrydžio, nutiko tai, ko suplanuoti neįmanoma – vėjaraupiai! Per porą dienų mažiukas pavirto vienu dideliu spuogu ir jie toliau dygo kaip pašėlę. Nuomonių ir patarimų buvo įvairių. Pradžioje dar bandžiau save apgauti, kad gal pavyks, bet su kiekvienu nauju spuogeliu viltis blėso. Palikti mažiuką seneliams buvo sudėtingas sprendimas, nes atostogos man ne kas kita, o buvimas su šeima. Kita vertus, tai buvo geras pasirinkimas, nes kitu atveju atostogų neturėtume niekas. Gyvenimas nestovi vietoje, kartais reikia priimti sunkius sprendimus, kad paskui suprastum, jog pasiėlgei teisingai. Svarbiausia nusiteikimas.

Mūsų atostogos buvo nuostabios, kaip visada aktyvios, būtent tokios, kokias ir mėgstam. Septyni aplankyti miestai ir dar begalybė mažų miestelių ir užburiančių pakrantės vaizdų. Gardus maistas, puikus vynas ir saulės šiluma. Pataikėme tiesiai į dešimtuką – tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo tikras lietuviškas ruduo, Prancūzijos pakrantėje tai buvo paskutinė vasariška savaitė. Skrydžio dieną jau ir Nicoje pliaupė lietus. Juokavome, kad bent jau negaila išvažiuoti.

Nors ir nepamatėme levandų laukų (tai gera priežastis suplanuoti dar vieną kelionę šia kryptimi), provanso dvasia jautėsi kiekviename mažiausiame kaimelyje. Jaukiai nutrupėję dažai, seni pastatai, raityti balkonai, kvapai, žmonių šiluma, lyg daina skambanti prancūzų kalba – visa tai kuria Prancūzijos unikalumą ir išaugina ypatingą meilę šitam kraštui. Kiekviena aplankyta šalis palieka savo sentimentų, bet ryšys su Prancūzija yra kažkoks ypatingas, ypač nuoširdus. Kažkada jau rašiau, kad Paryžius yra mano mylimiausias miestas, tad lieku ištikima savo sielos pasirinkimui. Prancūzija yra tas taškelis milžiniškame pasaulio žemėlapyje, į kurį visada norėsiu sugrįžti. Taigi puikiai suprantu, kodėl mano nuotakos taip dažnai renkasi Provanso stilių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Žalsvos švelnios alyvuogių spalvos staltiesės
Vardo kortelės – magnetukai su dailiais išpjautais ornamentais
Žvakių gausa židinio imitacijoje ir virš jos
Žalumos girliandos
Personalizuotas palinkėjimų kampelis su jaunųjų nuotraukų galerija
Unikali ažūrinė torto pakyla
Vardinė medinė iškaba
Pianinas kaip saldaus stalo dalis
Baltas Provanso stiliaus staliukas desertams 

Akvilė ir Tomas kartu jau labai senai, nuo pat vaikystės. Jie jau turi du gražius vaikučius ir gyvena darnų šeimos gyvenimą savo name, kurį pasistatė prieš kelis metus. Gyvenimas tiek įsuko juos, kad vestuves sukelti vis nelikdavo laiko, o kartais ir lėšų. Šiais metais jie pagaliau nusprendė sutvirtinti savo santykius ir suplanavo gražią šventę savo artimiesiems.

Kai su Akvile susitikome pirmą kartą, ji atskleidė, kad dievina žalią spalvą ir dar ją labai žavi Provanso stilius. To pakako, kad gimtų visiškai asmeniška būsimos šventės koncepcija.

Akvilė ir Tomas savo šventės vieta pasirinko restoraną Tores Bravoras. Jo didžiausia salė iš tiesų atrodė šviesi ir „provansiška“, tik mums nepatiko tamsokos kėdės. Po ilgų svarstymų visgi nusprendėme kėdes nuomotis. Baltos bambukinės kėdės užpildė visą salę. Jeigu abejojate dėl kėdžių nuomos, visada pagalvokite, kaip tai įtakos galutinį vaizdą. Jeigu vaizdas pasikeis kardinaliai, geriau atsisakykite kažkokio kito dekoro elemento, bet palikite kėdes. Dažniausiai mūsų nuotakos dėl kėdžių aukoja fotosesijos kampelį ir niekada dėl to nesigaili. Mano nuomonė yra aiški šiuo klausimu – jeigu biudžetas ribotas, geriau turėti vieną išbaigtą erdvę, negu daug ir apie nieką.

Žalia spalva karaliavo visur – puokštėse, kur žaliems augalams teikėme pirmenybę, tekstilėje, net desertuose. Po vestuvių Akvilė, dalindamasi įspūdžiais, užsiminė, kad keli svečiai jai pasakė, jog šventė buvo labai „akviliška“. Mes, savo ruožtu, tai priimame kaip taiklų komplimentą. Mūsų pagrindinė misija – atrasti ryšį su kiekvienu savo klientu ir perkelti jį į šventės kūrimo procesą. Mus neapsakomai šildo nuoširdūs atsiliepimai ir pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Akvilė labai pergyveno dėl seno pianino, kuris stovėjo restorane. O man atrodė, kad tai unikalus dekoro elementas, jeigu mes tinkamai jį panaudotume. Vienu momentu net šmėstelėjo mintis perdažyti pianiną sendinta balta spalva, nes restorano administratorė minėjo, kad planuoja juo atsikratyti, bet galiausiai visgi nepritarė tokiam mūsų akibrokštui. Raminau Akvilę, kad padekoruotas pianinas neatrodys toks niūrus ir „pavargęs“, taigi galiausiai mes jį įkomponavome į saldaus stalo kompoziciją. Rezultatas pranoko lūkeščius. Pianinas tarsi prisikėlė antram gyvenimui ir pražydo. Saldaus stalo kompoziciją užbaigėme šviesiu Provanso stiliaus staliuku ir unikalia specialiai šventei pagaminta itin romantiška torto pakyla.

Nėra nieko asmeniškiau, nei šventės metu pasidalinti su savo svečiais gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, ypač kai jų jau tiek daug prikaupta. Būtent todėl palinkėjimų kampelyje atsidūrė iš nuotraukų kruopščiai sudėliota jaunųjų gyvenimo istorija. Visi etapai, visi žingsneliai ir pasikeitimai pakeliui į bendrą laimingą gyvenimą. Jautru ir taip tikra!

Visi jaunieji palieka savotišką žymę mano širdyje, tai neišvengiama, kai tiek bendrauji ir tiek įsijauti į procesą. Kiekviena žymė yra skirtinga. Akvilė ir Tomas paliko begalinę šilumą, kuri dar ilgai šildys mane darganotomis rudens ir žiemos dienomis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Tores Bravoras
Fotografas: SP fotografija
Desertai: LiuPatty ir Tie kepėjai
Tortas: Liu Patty
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Kvietimai: Artišokas

Šviesios ir jaukios kūdikio krikštynos.

krikstynu-dekoras-01

Norėjome, kad ši šventė būtų ypatingai šviesi ir tyra. Kai krikštijamas trapus kūdikėlis, krikštynų šventė įgauna ypatingą prasmę. Tai tarsi naujos gyvybės dvasinis užtvirtinimas šiame dideliame pasaulyje. Nors ir nesu angeliukų gerbėja krikštynų dekore, tačiau šiuo atveju pirmoji asociacija buvo būtent tokia, nes tą mažą gležną žmogutį kitaip niekaip ir nepavadintum, tik angelėliu. Ir visgi, pasišnekėjus su mamyte Deimante, suradome tai, kas buvo visiškai individualu, reikšminga ir kėlė gražius asmeninius prisiminimus. Taip mūsų krikštynų simboliu tapo mažas paukščiukas, tiksiliau visa jų graži šeimynėlė.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Gėlių arka, kuri įrėmino ir išryškino saldų stalą
Švelnios pastelinės spalvos
Rankų darbo paukščiukai – dekoracija ant torto
Stikliniai paukščiukai ir burbuliukai su saldainiais
Dailios vardų kortelės baltuose durpiniuose indeliuose

Vintažinės lėkštės
Linkėjimų paštas inkilėlyje
Smėlinukų spalvinimas kaip pramoga svečiams

krikstynu-dekoras-02 krikstynu-dekoras-03 krikstynu-dekoras-04 krikstynu-dekoras-05 krikstynu-dekoras-06 krikstynu-dekoras08 krikstynu-dekoras-07 krikstynu-dekoras-09 krikstynu-dekoras-10 krikstynu-dekoras-11 krikstynu-dekoras-12 krikstynu-dekoras-13 krikstynu-dekoras-14 krikstynu-dekoras-15

Deimantė su mumis susisiekė, kai iki šventės buvo likusi vos savaitė. Operatyviai susitikome ir prie puodelio kavos greitai viską nusprendėme. Beliko tik sudėlioti pagrindinius organizacinius klausimus, o svarbiausia – susirasti šventės vietą. Nieko nelaukdama vos per vieną dieną apskambinau visas šviesias maitinimo įstaigas Vilniuje ir jo apylinkėse, bet kadangi šventė nedidelė ir iki jos buvo likusi vos savaitė, daugiausia, ką man galėjo pasiūlyti, tai rezervuoti staliuką. Sedėjau su šituo „variantų sąrašu“ ir negalėjau įsivaizduoti šio mažyčio trijų mėnesių stebuklėlio šventės, besitrinant tarp kitų restorano lankytojų. Ir tuomet pagalvojau, kad žinau puikią vietą, kuri atitinka visus mūsų keliamus reikalavimus. Taip mes su Deimante atsidūrėme Provanso fotostudijoje ir vienbalsiai nusprendėme, kad šventė vyks čia.

Provanso fotostudijoje organizavome jau ne vieną šventę, ši erdvė yra labai tinkama jaukiems šeimos susibūrimams, o svarbiausia, kad kiekvieną kartą, pasipuošusi nauju dekoru, ji atrodo vis kitaip. Šį kartą mums teko ypač paplušėti, kadangi reikėjo pasirūpinti ir tokiais įprastais šventės atributais, kaip stalai, kėdės, indai, įrankiai ir pan. Tačiau buvo verta. Šventė buvo ypač šilta ir asmeniška. Privati erdvė, kokybiškas maistas, kurį mes užsakėme iš pasirinktų tiekėjų, lengva foninė muzika, kuria patys pasirūpinom, maksimaliai individuali aplinka, kurią susikūrėme dekoro pagalba – labiau asmeninės šventės net nebuvo įmanoma įsivaizduoti.

Kai susitikome su Deimante, ji man papasakojo, kad paukščiukai yra jos šeimos sėkmės simbolis, jie lydi ją įvairiose gyvenimo situacijose ir yra glaudžiai susiję su mažylės atsiradimo istorija. Todėl tapo visiškai akivaizdu, kokį simbolį mes naudosime, kurdamos šventės dekoro viziją. Dekoras turėjo būti subtylus ir šviesus, todėl rinkomės švelnias pastelines spalvas – mėtinę ir rožinę. Visuose dekoro elementuose vyravo paukščiukų siluetai, bet jie atrodė tokie neakivaizdūs, kad visiškai nerėžė akies ir neatrodė perkrautai. Labai patiko stikliniai paukščiukai, kurie kabėjo virš saldaus stalo, lygtais vos matėsi, bet suteikė tokio romantiško žavėsio ir net šiek tiek šėlmiško žaismo. Ryškiausi paukščiukai nutupė ant torto. Juos specialiai pasiūvome mažajai Evutei. Tai paukščiukų šeimynėlė iš Deimantės pasakojimų, kuri simbolizavo darną ir šeimyninę laimę.

Paukščiukų tematikai labai tiko mūsų balti inkilėliai, vieną iš jų transformavome į linkėjimų pašto dėžutę. Linkėjimo korteles, pagamintas iš rankų darbo popieriaus su paukščiuko įspaudu, sudėjome į lizdelį. Svečiai mielai surašė savo palinkėjimus ilgiems Evutės metams. Dar viena pramoga svečiams buvo smėlinukų spalvinimas. Ant baltų smėlinukų atspausdinome įvairius linksmus paukščiukus ir pasirūpinome tekstilės dažais. Po tokios kūrybinės valandėlės kai kurie smėlinukai pavirto tikrais šedevrais. Manau, Deimantei smagu buvo puošti savo mažylę ir kaskart prisiminti šaunų laiką, praleistą su artimiausiais žmonėmis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Provanso fotostudija
Fotografė: Diana Zak
Saldumynai: Du Mėnuliai, Soul kitchen ir Beatryčės saldumynai
Užkandžiai: Soul kitchen ir Maisto kalvė
Vintažinės lėkštės: Choco.lt

Fėjų ir elfų šventė

01

Mažosios fėjos… Jos pasipuošusios lengvais it pūkas pūstais sijonukais, jų permatomi grakštūs sparneliai tyliai plasnoja, sukurdami stebuklingų dulkių debesėlius, o magiškos lazdelės pildo norus. Šios mistinės būtybės žavi mažas mergaites nuo neatmenamų laikų, dovanodamos joms tikėjimą stebuklais ir subtilaus grožio pojūtį. Smagu, kai taip nedaug reikia, kad sukurti pasaką – tik poros nailoninių sparnelių, blizgučių, gėlių vainikėlių, ir štai jau būrys laimingų fėjų plasnoja po kiemą.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Įspūdingas Cake design tortas – fėjų ir elfų namelis
Desertų kortelių laikikliai – auksinės fėjos
Spalvotas spurgų kalnas
Keksiukų smeigtukai – fėjų suknelės
Tipi palapinė fotosesijos kampelyje
Medžio kelmai vietoj kėdučių
Stebuklingos pasakų knygos, dekoruotos samanomis
Gigantiškos popierinės gėlės

02 03 04 05 06 07 08 09 10_

Kai turi tokį gražų „paslapčių sodą“ savo kieme, net nekyla abejonių, kur suruošti magišką fėjų ir elfų puotą savo vaikams. Čia susipynė net dvi svarbios šventės – mažojo elfiuko krikštynos ir nuostabios fėjos 4-tasis gimtadienis.

Nuskambės neįprastai, bet šį kartą dekoro idėją pakuždėjo vienas sodo medis. Sako medžiai turi sielą ir netgi charakterį. Turiu pripažinti, kad šitas medis tikrai alsavo ypatinga dvasia, atrodė, kad jame slypi jėga ir išmintis, tarsi atkeliavęs per amžius, jis troško papasakoti savo kilmingą istoriją. Žiūrėjau į tą medį ir jaučiau kažkokį nepaaiškinamą dvasios pakilimą ir gyvybiškumą. Sakau Arūnei: čia būtinai darysime fotosesijos kampelį. Kažkaip pasirodė, kad ta begalinė teigiama energija persikels ir į nuotraukas. Štai kodėl po medžiu pasistatėme tipi palapinę, kurioje apsigyveno stebuklai ir gražiausios mistinės būtybės.

Kadangi medis tapo mūsų pagrindiniu įkvėpėju, natūralu, kad dekoras pakvipo mišku. Gardžiausi saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, iš jų pagaminome net ir kelių aukštų keksiukų stovą. Dirbtinė žolytė, samanomis dekoruotos knygos, miško gėrybės popierinėse dekoracijose ir dailiuose stiklainiukuose ant saldaus stalo, gigantiškos popierinės gėlės ir begalė kitų, mažų, bet labai reikšmingų detalių, leido pasijusti tarsi užburtame miške, kupiname netikėtumų ir nuoširdžių vaikiškų svajonių. Kiekviena fėja gavo po saldžią burtų lazdelę, o elfiukas – po gardžią spalvotą strėlę. Saldusis stalas buvo nukrautas įvairiausiais skanėstais: purios spurgos su įvairių skonių glajais, jaukūs naminiai vafliai ant pagaliuko, dailiomis suknelėmis pasipuošę keksiukai bei trintos uogos patiems mažiausiems. Na, o tikroji stalo pažyba tapo įspūdingo grožio ir kruopštumo Cake design tortas.

Mergaitės pasipuošė mūsų pagamintais gėlių vainikėliais, o berniukai – elfų kepurėmis su plunksna, ir prasidėjo linksmybės, šėlionės, tikroji šventė, kuri vardu – laiminga vaikystė.

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Foto genijai
Dekoracijos: Artišokas
Tipi palapinė: Artišokas
Popierinės gėlės: Popierinės gėlės
Tortas: Cake design
Keksiukai: Du mėnuliai
Spurgos: Donut Lab

Japoniško stiliaus nindzių ir Hello Kitty gimtadienis

Vaikiškas gimtadienio tortas ir keksiukai

Sunkiausia organizuoti dvigubus gimtadienius, ypač jei vaikučiai yra skirtingos lyties ir jų interesai, atrodo, yra visiškai skirtingi. Tarkim, vienam patinka robotai ir kosmonautai, kitam – linksmi mažieji poniai, vienas trokšta nutrūktgalviškų indėnų nuotykių, kitas – romantiškų ir svajingų princesių. Štai tokį uždavinį  šį kartą turėjome – sujungti sunkiai suderinamus iš pirmo žvilgsnio dalykus ir suorganizuoti smagų, gražų bei stilingą vakarėlį dviems šauniems vaikučiams – Kajui ir Lėjai.

Mūsų mylimiausi akcentai:

–          Tikri bambukai vietoj gėlių, pamerkti į akmenukų pripildytas vazas.
–          Cake pops pyragaičiai japoniško stiliaus vieno kąsnio šaukšteliuose.
–          Dovanėlės svečiams – saldainių sushi.
–          Vaisių asorti rytų stiliaus maisto išsinešimui dėžutėse.
–          Šiaudeliai gėrimams – bambuko imitacija.
–          Hello Kitty ausytės ir kita atributika fotosesijai.
–          Didelis plakatas su japoniško stiliaus nameliu – pagoda.
–          Rytų kovos menų pamokėlė kaip gimtadienio pramoga vaikams ir ne tik.

Vaiko gimtadienis - organizavimas ir dekoravimas

Gimtadienio vaišės - stilingas vaišių stalas

Stilizuotas vaikų gimtadienis - dekoravimas ir organizavimas

Hello Kitty gimtadienis - mergaitėms

Nindzių gimtadienis berniukams

Ninja birthday party

Hello Kitty birthday party for girls

Nindzių gimtadienis su aikido meistrais Pramogos ir žaidimai vaikų gimtadieniams

Dvigubo vaikų gimtadienio fotosesija

Dvigubas gimtadienis mergaitei ir berniukui - nindzės ir Hello Kitty teminis gimtadienis su foto rekvizitais

Muilo burbulai - gimtadienio pramoga

Kaip žinia, kiekvienas gimtadienis prasideda nuo norų ir pomėgių išaiškinimo. Paaiškėjo, kad Kajus paskutiniu metu yra tiesiog apsėstas nindzių manijos, tai ir padiktavo pagrindinę šventės stilistiką. Beliko sugalvoti, kaip pašėlusių nindzių vakarėlį pritaikyti tokioms švelnioms ir trapioms mažoms mergaitėms, kaip jo sesutė Lėja. Laimei, Lėjos mama pateikė net kelis variantus, kas šiuo metu domina jos beveik 4 metukų dukrytę. Teko rinktis iš princesių, mažųjų ponių ir Hello Kitty personažų. Nusprendėme, kad nindzėms į kompaniją labiausiai tiks Hello Kitty – jie abu kilę iš rytų, be to dekoracijoms gali būti naudojama panaši spalvų gama. Tokiu būdu mūsų vakarėlis nusikėlė į nuostabiąją Japoniją, o dekoracijose netrūko šios šalies elementų.

Visiškas gimtadienio hitas tapo didžiulis plakatas su japoniško stiliaus nameliu – pagoda. Jis buvo netik puikus fonas mūsų sukurtam stilizuotam saldžiąjam stalui, bet ir geras atributas nuotaikingai nindzių ir kačiukų fotosesijai. Fotosesijai kačiukai galėjo pasipuošti baltomis minkštutėmis mūsų pagamintomis Hello Kitty ausytėmis su būtinu akcentu – raudonu bantuku, o berniukams buvo pasiūlyta užsirišti juodus raiščius. Smagu, kad į šventę atvykę rytų kovos menų specialistai buvo paruošę ir kimono mažajam jubiliatui, tad nuotraukos tapo dar įspūdingesnės ir tikroviškesnės.

Saldus stalas buvo nukrautas įvairiais teminiais saldumynais. Torto elementai, ornamentai ir spalvos atsikartojo ir popierinėse dekoracijose. Cake popsus gražiai sudėliojome į japoniško stiliaus vieno kąsnio šaukštelius, pripildytus raudono cukraus. Vaisių asorti patalpinome į mūsų specialiai pagamintas rytų stiliaus „maisto išsinešimui“ dėžutes, tad vaikams buvo labai smagu jas išpakuoti ir valgyti pagaliukais. Paprastus keksiukus su šokoladiniu kremu papuošėme nindzių galvomis iš Oreo sausainių ir Hello Kitty snūkučiais. Į kvadratinius stiklinius indelius supylėme vaikučių mėgstamiausius įvairių skonių dražė.

Didžiausias iššūkis buvo dovanėlės svečiams, kadangi pasišovėme patys pagaminti tikrų tikriausią tradicinį japonišką maistą – sushi – ir dar ne bet kokį, o sushi iš saldainių. Įdomu, kad sunkiausia užduotis buvo Lietuvos rinkoje surasti tokį paprastą iš pirmo žvilgsnio produktą, kaip pūsti ryžiai. Apie jų paieškas galėtume visą atskirą istoriją parašyti su nuotykiais, naujomis pažintimis ir netikėtumais, tačiau tegul tai kol kas lieka tik mūsų darbo užkulisiuose… Saldieji sushi buvo dailiai supakuoti į permatomas dėžutes su raudonais padėkliukais, kad sustiprintų efektą, ir  šventės pabaigoje įteikti kiekvienam svečiui pasmaguriavimui namuose.

Didžiausia gimtadienio atrakcija tapo rytų kovos menų pamokėlė, nepalikusi abėjingais nei mažų, nei didelių šventės dalyvių. Į pamokėlę su malonumu ir net azartu pamažu įsitraukė ir vaikučių tėveliai, aukštai šokinėdami per skriejančią virvę ir kartodami sudėtingiausius lankstymosi pratimus. Šaunūs jauni aikido specialistai puikiai atliko savo programą, žaidimų forma išaiškino pagrindines rytų kovos taisykles ir parodė pagrindinius judesius. Vaikai šokinėjo, dūko, lenktyniavo keturiomis bei smagiai vartėsi ant žolės.

Po tokių aktyvių pramogų reikėjo atsikvėpti, todėl paruošėme vaikams dar vieną staigmeną – gigantiškų burbulų pūtimo atrakciją. Kad vaikai galėtų visapusiškai dalyvauti šioje veikloje, patys prigaminome burbulų  pūtimui skirtų pagaliukų,dar poetiškai vadinamų „vėjo gaudyklėmis“, tad vaikų džiaugsmui nebuvo galo. Kiekvienas stengėsi išpūsti kuo didesnį burbulą, o tada skubėjo jį pagauti ir susprogdinti.  Tėveliai irgi nekantravo išbandyti savo jėgas „gaudant vėją“. Nors oras nebuvo idealus tokiai pramogai, kadangi pūtė stiprokas vėjas, tačiau tai nesutrūkdė patirti išties begalę teigiamų emocijų.

Gimtadienis užsitęsė net ilgiau nei buvo tikėtasi. Nuostabus oras, puiki vieta, gražūs vaizdai aplinkui, šauni kompanija, visa tai šaukė dar pasidžiaugti akimirka, tad namo niekas neskubėjo net tada, kai buvo suvalgytas paskutinis torto gabaliukas.

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas:  Artišokas
Fotografė:  Foto Idilė
Tortas ir cake pops:  Kamanė Gurmanė 
Saldainių sushi: Artišokas
Dekoracijos: Artišokas
Foto rekvizitai: Šventės idėja