Žymų Archyvai: stilingas gimtadienis

Gimtadienis kosmose

Esu dėkinga savo klientams už tai, kad jie leidžia man gyventi tokį gyvenimą, kokio aš noriu. Dėkoju ne likimui, ne savo pašaukimui, o būtent konkretiems realiems žmonėms, kurie tiki manimi, mano atsidavimu kiekvienam užsakymui ir žino, kad vertė, kurią mes sukuriame, mūsų filosofija yra jiems artima ir verta atlygio. Dabar madinga sakyti, kad dirbame iš pašaukimo, kad kvėpuojame savo kūryba, savirealizacija. Bet tiesa yra ta, kad būtent mūsų uždarbis yra adekvatus ekvivalentas už mūsų darbą ir įdėtas pastangas. Tai, kad darbas yra mylimas ir įkvėpiantis yra tik malonus priedas prie mūsų finansinio tikslo. Ar įmanoma savirealizacija, jeigu mes dirbame, bet vistiek negalime sau nieko leisti? Kažkas dabar pagalvojo – materialistė. Galbūt, bet aš niekada nesuprasiu žmonių, kuriems nieko nereikia. Mes visi trokštame komforto ir patogaus gyvenimo, visi turime svajonių ir didelių tikslų. Kai žmogui nieko nereikia, jis nebeturi motyvacijos ir nustoja tobulėti. Reikia džiaugtis tuo ką turi – nuolat kala mums į galvą. Nė velnio! Reikia nenustoti norėti, nes tik mūsų neišsipildžiusios svajonės veda mus į priekį. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori – sakoma su lengva pašaipėle, o aš manau, kad būtent tai ir skatina augimą. Jeigu nieko nenori, tai kam tada stengtis, kam lavinti save ir savo produktą, kam siekti geresnės kokybės ir rezultatų. Ne pinigai yra svarbiausia, o tai, ką mes už juos gausime, į ką jie materializuosis. Pinigai patys savaime yra beverčiai. Ar būsite laimingi, jeigu sėdėsite ant maišo pinigų ir nieko sau neleisite. Gyvenimas praskris pro šalį.

Priimta manyti, nes vaikai bus išlepinti, jeigu pildysime jų norus, o aš noriu įskiepyti savo vaikams, kad viskas yra įmanoma. Norai skatina veiksmus ir tuomet svajonės neturi šansų neišsipildyti. Aš noriu, kad mano vaikai žinotų, kas yra kokybė, geras skonis, ir kad jie nuo pat mažų dienų kitaip gyventi nebenorėtų, nes būtent tai juos skatins išsikelti didelius tikslus ir jų siekti. Pildyti kiekvieną vaiko kaprizą čia ir dabar – tai ne mano istorija. Mes beveik niekada nieko neperkam be progos. Bet užtat mes turime gilias gražias tradicijas, kurios leidžia ankščiau ar vėliau, sunkiau ar lengviau, tačiau visoms svajonėms išsipildyti. Neseniai su vyru turėjome diskusiją apie vaiko sutaupytus pinigus. Mano giliu įsitikinimu, jeigu vaikas sugebėjo sutaupyti didesnę pinigų sumą, jis ją gali išleisti kaip panorėjęs ir mes neturime to kontroliuoti. Vyrui atrodė, kad pirkinys yra beprasmiškas. Bet juk nevisada mūsų svajonės yra racionalios. Ir kuo mažiau jos yra racionalios, tuo didesnį pasitenkinimą suteikia mums jų įgyvendinimas. Todėl nemanau, kad turime tai slopinti ir drausti.

Per savo praktiką turėjome ne vieną „kosmosinį“ gimtadienį, bet šitas buvo „completely out of space“.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kosmoso vaizdai languose
Šokėjai – ufonautai, kaip dekoro elementas
Įspūdingas teminis tortas
Didžiulės planetos fotosesijai
Planetos su saldainiais viduje
Ledinukai – mėnuliai
Žvaigždėti saldumynai
Sidabrinės spurgos
Raketos – lentynos užkandžiams
Gėrimų buteliukai su sidabriniu raketų dekoru

Šį kartą turėjome rimtą iššūkį transformuoti erdvę. Skambučio sulaukėme likus tik porai savaičių iki gimtadienio. Šventė turėjo vykti Lazer Tag žaidimų arenoje, todėl tematikos ieškojome kažkur tarp žvaigždžių karų ir kosmoso platybių. Nuvykusi į vietą, lengvai įsižiojau. Patalpa pilna spalvotų žaidimo aparatų, sienos oranžinės, didžiuliai langai su žaliuzėmis, o ant lubų metaliniai ofisiniai šviestuvai. Subtilumas ir stilius čia net nebuvo nosies įkišęs. Išvažiavau lengvam šoke ir giliam apmąstyme, kaip sukurti kosmosą tokioje nedėkingoje patalpoje. Porą dienų laužiau galvą, kol pagaliau visiškai netikėtai atėjo geniali mintis – uždengti visus langus plakatais su kosmoso vaizdais. Kadangi gimtadienis vyko dienos metu, plakatai specialiai buvo gaminami iš medžiagos, kuri nepraleidžia šviesos. Auksinė taisyklė – kai nepatinka vaizdas, tiesiog užtamsink jį ir lipdyk iš naujo.  Reikėjo tik sužaisti su apšvietimo sprendimais ir patalpa pasikeitė neatpažįstamai.

Kadangi jokie baldų stumdymai nebuvo įmanomi, teko sugalvoti, kaip išradingai panaudoti nelabai patogų išplanavimą. Salėje stovėjo du didžiuliai stalai, tai nusprendėme juos paversti planetomis. Saldusis stalas pavirto į mėnulį, o užkandžių stalas tapo marsu. Metalizuotas mėnulio paviršius buvo nusietas įvairiausiais saldumynais: ledinukai mėnuliukai, žvaigždučių formos sausainiai, spalvotas popcorn, žvaigždėti cake popsai, kosminės spurgos, planetos su saldainių assorti ir t.t. Ant užkandžių stalo nutūpė dvi raketos. Norėdami pabrėžti oranžinį marso atspalvį, ant stalo sudėliojome šiltų lempučių spėčius po gaubtais. Gėrimų stalą papuošėme buteliukais su sidabrinėmis raketomis ir planetų miniatiūromis.

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos „atgyja“, tai suteikia dinamikos ir gyvybės į bendrą koncepciją. Ypatingo cinkelio gimtadienio programai atnešė du šokėjai – „ufonautai“, kurių funkcija buvo įsimaišyti tarp vaikų ir kartu su jais dalyvauti veiksme. „Gyvos dekoracijos“ visada pasiteisina. Dar viena programos dalis buvo iliuzionisto pasirodymas. Vaikai akylai stebėjo kaip mikliai magas atlieka savo triukus ir smalsiai klausinėjo magijos subtilybių.

Gimtadienis buvo kontrastingas ir įtraukiantis – aktyvias pramogas keitė pasyvesnės, vaikai turėjo galimybę netik sočiai išsidūkti, bet ir pajusti malonumą tyrinėdami ir atrasdami naujus pojūčius. Pasirodo netaip jau ir sudėtinga nukeliauti į kosmosą, reikia tik fantazijos, kūrybinio polėkio ir geros komandos, o visą šitą mes turime.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio vieta: Lazer Tag arena
Iliuzionistas: Modestas Petrikas
Aktoriai – šokėjai: Mažasis Genijus

Arijaus gimtadienis – Šunyčiai patruliai

Savaitgalį iš naujo atradau seną gerą būdą, kaip būti gerais tėvais. Susikrauti lagaminą ir, atidavus vaikus į patikimas rankas, kartu su vyru leistis į romantišką nuotykį. Kartais kasdienybė ir rutina taip mus įtraukia, kad net nepajaučiame, kaip pradedame skęsti. Nuolat girdime, kad reikia kuo daugiau laiko pralesiti su vaikais ir kiekvieną kartą, išnėrę iš savo nuolatinių darbų ir buities rūpesčių, stengiamės tą nedidelį laiko likutį skirti savo atžaloms. Tik tuomet dažnai pritrūksta laiko sau, gyvenimo partneriui ir apskitai pamirštama, koks yra pagrindinis šeimos pamatas ir tikslas – dovanoti meilę vieni kitiems ir būti laimingiems. Daug dirbdama dažnai jaučiu kaltės jausmą, kad vaikai nevisada gauna pakankamai dėmesio, todėl visą laisvalaikį planuojame kartu. Negalėjau net įsivaizduoti, kad būtent trumpas poilsis nuo vaikų atneš žymiai geresnius rezultatus, negu nuolatinis buvimas su jais. Praleidę savaitgalį dviese su vyru, pasijutome tokie pailsėję ir suminkštėję, kad grįžę tiesiog spinduliavome meile vaikams ir visam pasauliui. Stebuklui įvykti nereikia nei Maldyvų, nei mėnesio reabilitacijos, užteko vos dviejų dienų vietiniame kurorte, atsijungus nuo buities ir darbų, ir tu vėl pasijunti žmogumi. Laimingi tėvai – laimingi vaikai.

Šiemet šventėme mūsų mažylio 4 gimtadienį. Kažkada svajojau, kad bent vieno mūsų šeimos nario  gimtadienis būtų vasarą. Todėl antras vaikas net buvo specialiai suplanuotas gimti šiltuoju metų laiku. O dabar jo gimtadienis išpuola per patį sezono įkarštį. Ką gi, gal ir nepavyksta idealiai įgyvendinti visų sumanymų, gal ir patys vėluojame į savo šventę (nes ryte dar rinkome dekorą po vestuvių), gal ir pamirštame namuose pusę dekoracijų ir netgi saldumynų, bet nuotaika vistiek puiki, nes oras nuostabus, nes taip retai pavyksta vasarą susitikti su draugais, nes pagaliau leidi sau atsipalaiduoti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Didžiulis šunyčių patrulių batutas
Pliušinis Chase personažas
Dangaus žydrumo spalva ir švelnus debesėlių motyvas
Šviečiantis debesėlis
Teminiai gėrimų buteliukai
Žydra bačka vietoj stalo saldumynams
Originalios teminės maikutės visai šeimai

Mano vaikas jau kurį laiką apsėstas šunyčių patrulių tematika – filmukai, žaidimai, drabužiai ir t.t. Mamytės mane supras. Todėl ilgai nereikėjo galvoti, kokia bus gimtadienio tema. Tiesą sakant, galvoti iš viso nereikėjo. Vaikas laukė šito gimtadienio gerą pusmetį. Pažadėjome, kad padovanosime jam šunyčių patrulių bokštą, tai laimė ir laukimas išaugo penkiagubai.

Turiu pripažinti, kad visus organizacinius gimtadienio darbus buvau sutvarkiusi gerokai iš anksto, todėl bent jau buvau rami, kad gimtadienis tikrai įvyks. Programa buvo padalinta į dvi dalis – edukacinę ir pramoginę. Kadangi šunyčiai patruliai gelbėja tuos, kurie pakliūna į nelaimę, ir tarp jų yra įvairių rūšių pareigūnų, susitariau su gaisrininkais, kad jie pravestų ekskursiją ir papasakotų vaikams apie savo darbo ypatumus ir svarbą. Susitikimas buvo labai naudingas. Iš pradžių atrodė, kad tėvams buvo įdomiau, negu vaikučiams, bet, kai prasidėjo įvairios įrangos demonstravimas, vaikai kaipmat atsigavo. Buvo ir šokiai „lietuje“, ir kaukių, kostiumų primatavimai. Šauniausia, kad, nors ir atrodė, kad vaiko dėmesys buvo mažai sukoncentruotas, nuo šiol, kai Arijus pamato gaisrinę, prisimena savo gimtadienį ir pasakoja man, ką reikia daryti gaisro atveju!

Po apsilankymo pas gaisrininkus visi susirinkome sodyboje pas draugus, o ten jau laukė tikros linksmybės – didžiulis 6 metrų šunyčių patrulių batutas ir į svečius užsukę Sky ir Maršalas.

Kadangi tą pačią savaitę prieš Arijaus gimtadienį buvo trys vestuvės, o dar prieš tai 8 šventės per vieną savaitgalį, gimtadienio dekoru nebuvo laiko pasirūpinti, todėl viskas gavosi ekspromtu. Smagiausia istorija buvo su teminėmis maikutėmis visai šeimai. Dar ankščiau buvau jas sumąsčiusi, todėl buvo labai gaila, kai iškilo grėsmė šio sumanymo neįgyvendinti. Maikutes lyg ir pavyko kažkaip nusipirkti tarp visų vestuvinių rūpesčių, bet dar reikėjo padaryti aplikaciją. Taigi, penktadienis. Iki spaustuvės darbo laiko pabaigos liko vos porą valandų. Susitariau, kad galės atspausdinti, bet visiškai nėra kam tų maikučių nuvežti. Aš vestuvėse prie Molėtų, vyras pjausto perspausdintus meniu, nes paskutinę dieną atsirado pakeitimų, ir dar turi spėti atvežti man tortą. Ir tuomet man kyla geniali mintis – taksi! Dar ilgai kvatojau prisiminusi dispečerės nuostabą: „Tai Jūs nevažiuosite, važiuos tik maišelis?!“ Visada sakau, nėra padėties be išeities, reikia tik šiek tiek kūrybiškumo ir fantazijos.

Atskiras dekoro detales susirinkau net iš skirtingų šalių – šaunius teminius buteliukus ir apyrankes parvežė Arijaus krikšto tėtis iš Amerikos, pliušinis Chase atkeliavo iš Anglijos. Gaila tik pritrūko laiko sudėlioti iš šitų detalių darnų paveiksliuką. Ką gi, batsiuvys be batų, nieko naujo. Nepaisant visų šitų nesklandumų, gimtadienis paliko pačius geriausius prisiminimus. Net ir dabar, kai peržiūrime nuotraukas, Arijaus akys tiesiog sublizga: „Tai buvo liuksiškas gimtadienis!“

Laiminga mama Elena

Nuotraukos: Nude Mood

Balerinų gimtadienis

Praėjusiais metais dukra labai užsimanė lankyti baletą. Tačiau aš kaip „racionalus suaugęs žmogus“ greitai sumečiau, kad ji jau tam PER SENA! 9 metų pradėti lankyti baletą – kokia nesąmonė! Mano kvailas, niekuo nepagrįstas stereotipas nugalėjo prieš vaiko svajonę ir ryžtą. Galiausiai įrašiau ją į šiuolaikinio baleto studiją. Man atrodė, kad tai „protingas“ tarpinis variantas, kurį ji tikrai patemps, nes prieš tai porą metų lankė gimnastiką. Dukrai visai patiko, tačiau tai nebuvo baletas, toli gražu. Tuo tarpu man atrodė, kad pasielgiau teisingai. Sunku įsivaizduoti mano nuostabą, kai vieną dieną grįžusi iš mokyklos dukra informavo, kad pati susitarė nueiti į baleto mokyklos peržiūrą. Mokslo metų vidury. Baletą jau senokai lankė viena iš jos klasiokių ir dukra nusprendė pabandyti savo jėgas pas jos šokių vadovę. Negaliu net nupasakoti, kokio dydžio buvo mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, kai ją priėmė į tą pačią grupę su senbūvėmis.

Kartais mes „protingi suaugusieji“ pakliūname į savo pačių stereotipų pinkles, kad ir kokie lankstūs ir šiuolaikiški mes manome esą. Vaikai yra drąsūs ir spontaniški, jie nedėlioja priežaščių ir pasekmių grandinių, jie tiesiog svajoja ir siekia savo tikslų. Jie tiesiog nori išbandyti save įvairiausiose srityse, o jeigu nepavyksta, juda toliau. Mums reikėtų to pasimokyti iš mūsų vaikų.

Kaip tik įsirutuliuojus mūsų baleto reikalams, susitikome su Deimante, mano mylima kliente. Artėjo Evutės 2 gimtadienis ir mes svarstėme, koks jis turėtų būti. Norėjosi kažko labai mergaitiško, švelnaus, ir šiek tiek romantiško. Deimantė papasakojo, kaip Evutei patinka šokti ir dėvėti pūstus sijonėlius, taigi man viskas labai puikiai susidėliojo. Mažųjų balerinų tematika pasirodė idealiausias sprendimas ir Deimantei ši mintis irgi labai patiko.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Deimantinio dygsniavimo sienelės kaip saldaus stalo fonas
Miniatiūriniai „puantai“ gėlių vainikėlyje
Teminiai sausainiai
Cake pops su puantų papuošimais
Veidrodiniai balerinų siluetai floristinėse kompozicijose ir desertuose
Mediniai stalo įrankiai su batuku imitacija
Dideli balerinų siluetai su pūstais sijonukais
Dailios vaikiškos bambukinės kėdutės 
Gėlių „pieva“ po saldžiuoju stalu
Rožiniai staliukai
Pūstų sijonukų kampelis
Juostelių „lietus“ fotosesijai

Prasidėjo svarbiausia pasiruošimo dalis – šventės vietos paieška. Norėjosi šviesios ir tvarkingos erdvės, primenančios baleto studiją. Išsirinkome jogos studiją SHANTI. Įsikurusi paskutiniame daugiabučio aukšte, erdvi, šviesi, apsupta panoraminiais langais – atrodė, kad radome idealią vietą. Vaizduotėje jau susikūrė nuostabus būsimos šventės paveikslas. Pradėjome ruošti dekorą, kol vieną dieną sulaukiau studijos vadovo skambučio, kad studija laikinai uždaroma, kol susiras naujas patalpas. Iš pradžių pagalvojau, kad jis juokauja, paskui, kad persigalvojo dėl nuomos, nes nebuvo lengva su juo dėl to susitarti. Galiausiai, patikrinusi visus socialinius tinklus, supratau, kad tai tiesa. Likome be išsvajotos šventės vietos likus vos porai savaičių iki šventės. Ir viskas prasidėjo iš naujo. Apvažiavusi masę baleto, šokių, jogos ir foto studijų, supratau, kad padėtis graudoka. Praradus idealią vietą sunku buvo susitaikyti su prastesniu variantu. Vienintelė vieta, kuri paliko gerą įspūdį, buvo naujausia dar dažais kvepianti Neli Beliakaitės baleto akademija. Vos įėjus į studiją, mus įsupo baleto dvasia, todėl neliko jokių abejonių.

Evutės gimtadienio dekoras buvo švelnus ir subtilus. Gausios floristinės kompozicijos, grakščios balerinos, puantai. Labai gražiu dekoro akcentu ir saldaus stalo fonu tapo deimantinio dygsniavimo sienelės. Jos suteikė dekorui rafinuotumo ir elegancijos. Lengvai krentančios atlasinės juostelės suformavo vietą svajingai fotosesijai. Atrodo tiek nedaug reikia, kad gautųsi tobulos teminės nuotraukos. Mažylėms suruošėme balerinų garderobą. Pūsti sijonukai dailiai išsirikiavo ant specialiai pagamintos kabyklos.

Gimtadienis prasidėjo trumpu balerinos pasirodymu. Netrukus jai į pagalbą atėjo aktorė „netikra balerina“ ir prasidėjo linksmybės. Kadangi vaikučių nebuvo daug, į smagią veiklą įsitraukė ir tėveliai. Aktyvius žaidimus keitė ramesni. Mergaitėms įrengėme kūrybinį kampelį. Kiekviena gavo po drobę su balerinos siluetu. Užduotis papuošti baleriną puošniu sijonuku mergaitėms pasirodė itin smagi, jos entuziastingai įsitraukė į kūrybos procesą. Balerinos pasipuošė karoliukais ir blizgučiais, tiesą sakant, blizgučiais pasidabino ir pačios dailininkės, nuo to užsiėmimas tapo tik dar džiaugsmingesnis.

Šventės kulminacija tapo mažųjų balerinų pasirodymas, jas specialiai pakvietėme pašokti vieną šokį. Mergaitės labai jaudinosi, bet pasirodė puikiai. Tas subtilus vaikiškas drovumas ir didžiulės pastangos sužavėjo visus svečius. Kadangi gimtadienį šventė maža mergaitė, sąmoningai nekvietėme didelių profesionalių šokėjų. Norėjosi, kad šventės pabaiga būtų švelni ir jaudinanti.

Nors kiekvieną šventę organizuojame su didžiule meile ir atsidavimu, tai vienas mano mylimiausių projektų. Akimirkos, kuriomis negaliu pasisotinti, prie kurių norisi sugrįžti vėl, ir vėl, ir vėl.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Neli Beliakaitės baleto studija
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio programa: Mažasis genijus
Mažųjų balerinų pasirodymas: Baleto mokykla Polėkis

Gimtadienis su mylimiausiais personažais

Ar dažnai žiūrite filmukus su savo vaikais? Aš – visada, o dar paskaitau tas pačias knygas, kad vėliau su vaikais galėtume jas aptarti ir pasidalinti įspūdžiais. Juk yra tiek daug gražių pamokančių istorijų, formuojančių vaikų gerumo ir nuoširdumo branduolį. „Teisingi filmukai“ moko vaikus svajoti, įskiepyja suvokimą, kad viskas yra įmanoma, kad gėris nugali blogį ir tu pats susikuri tokį gyvenimą, kurio nori. Toks yra filmukas La Troškinys. Prisipažinsiu, mano žiūrimiausių filmukų reitinge jis užima vieną iš aukščiausių vietų. Kiekvieną kartą, kai bent akies krašteliu pagaunu jį ekrane, užsikabinu ir vėl peržiūriu iki galo. Kaip sako peliukas Remis: „Gaminti gali visi“, nėra neįmanomų svajonių, reikia tik veikti ir viskas pavyks.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Teminė iškaba Lukos kulinarinės improvizacijos
Šokoladiniai tipinio virėjo ūsai
Valgomos vardinės virėjo kepurės
Virtuvės įrankių puokštės
Prieskoninių žolelių kibiriukai kaip stalo papuošimas
Kabančios medinių įrankių dekoracijos
Saldieji picos gabaliukai ir jos ingridientai
Medžiaginės servetėlės su Remio iliustracijomis

Savaitgalį apsilankėme knygų mugėje. Kiekvienais metais kartu su dukra labai laukiame šito įvykio. Tai matyt charizmatiškiausia ir lankomiausia paroda visoje Lietuvoje. Negaliu nuslėpti savo džiaugsmo, kiek žmonių dar skaito būtent realias knygas. Kai kurios knygos man tokios mielos, kad jas nusipirkusi glostau. Man patinka jų kvapas, jų puslapių tylus šnabždesys, glotnumas. Atrodo, kad laikydamas rankose knygą, pajauti ryšį su ja. Ji tampa gyvenimo palydove, drauge, patarėja. Skaitydama po ranka dažniausiai turiu spalvotų lapelių rinkinį ir rašiklį, sužymiu labiausiai įstrigusias vietas, mintis, idėjas, kurios kyla skaitymo metu. Kiekviena knyga įgauna savo asmeninę prasmę skirtingų žmonių rankose. Ta pati knyga vienam gali būti atsakymas į senai kankinantį klausimą, kitam – ramstis, trečiam – motyvatorius. Svarbu nenustoti skaityti. Aš darau tai kasdien, kai tik randu laisvą minutėlę: kai kažkur laukiu savo eilės, kai sėdžiu grožio salone, kai laikau už rankos besimigdantį mažylį, kai mirkstu vonioje, kai nevairuoju kelionėje ir t.t. Aišku, mane gelbėja elektroninės knygos. Nereikia visur nešioti didelio sunkaus leidinio. Išsitrauki telefoną ir knyga jau tavo rankose.

Labai džiaugiuosi, kad šita meilė knygoms ir skaitymui pamažu užsimezga  ir pas mano vaikus. Mums su dukra didelė pramoga nueiti į knygyną ir pasirausti tarp knygų lentynų, o knygų mugė – tai apskritai rojus. Dukra dar tik trečiokė, bet jau skaito, kaip aš vadinu, „rimtas knygas“, kur daug teksto ir beveik nėra paveiksliukų. Nemeluosiu, ją vis dar reikia paraginti skaityti, bet, kai jau pasiima knygą, ją aplanko skaitymo nuotaika, sunku besustabdyti.

Šaunu, kai vaikai turi savo herojus, susikuria savo pasaulius. Ir tai nebūtinai turi būti knyga. Tarkim, Lukos herojus – peliukas Remis, sužavėjęs ją nuo pat pirmos filmuko La Troškinys peržiūros. Ta draugystė tęsiasi jau net pakankamai senai ir iki šiol yra labai tvirta. Lukos gimtadienius organizuojame jau kelis metus ir, tiesą sakant, jau pačiais pirmais mūsų susipažinimo metais žinojau apie jos simpatiją šauniam peliukui kulinarui, bet taip jau gavosi, kad vis rinkdavomės kitas gimtadienio temas. Ir štai atėjo 10-toji jubiliejinė šventė ir pagaliau Remis tapo pagrindiniu jos veikėju.

Gimtadieniui pasirinkome stilingą Čiop čiop kulinarinę studiją. Erdvi, urbanistinio stiliaus, moderni erdvė ir būtinai kokybiškas gardus maistas – štai tokie buvo mūsų pagrindiniai lūkesčiai, renkantys šventės vietą. Vaikų laukė smagi pramoga – picų kepimas. Į orą pakilo miltų debesys. Vaikai su tokiu entuziazmu minkė ir kočiojo, kad picos gavosi pačios skaniausios. Taigi, ir čia nepamiršome pagrindinės Remio teorijos: Gaminti gali visi!

Dekore norėjome perteikti  kulinarinę dvasią. Norėjome, kad tema atsiskleistų detalėse. Fotosesijos kampeliui sukūrėme šarmingą lauko kavinės foną su raitytomis kėdutėmis ir kabančiais lauko žibintais. Ant stalo vietoj puokščių susidėjo kibiriukai su prieskoninėmis žolelėmis. Kiekvienas švečias gavo meniu su rozmarino šakele ir palinkėjimu Bon Appetit. Ypač šauni idėja buvo pagaminti medžiagines servetėles su peliuko Remio iliustracijomis. Paveikslėliai buvo skirtingi, tad vaikai smagiai pagal juos rinkosi savo vietas.

Kadangi pagrindine gimtadienio veikla tapo picos gaminimas, išlaikant idėjos vientisumą, saldaus stalo viziją įkvepė būtent pica ir italų virtuvė. Smagus atradimas ta proga buvo picos gabaliukų formos guminukai. Pagrindiniams picos ingridientams, tokiems, kaip pepperoni, alyvuogės, mocarela, paprikos, suradome saldžias interpretacijas. Na, ir kaip gi be pagrindinių virėjo atributų – juodų tankių ūsų ir pūstų kepurių. Net ir pats tortas buvo kepurės formos, o ant viršaus smagiai įsitaisė svarbiasias šventės herojus – talentingasis peliukas. Puikiai suimprovizavome ir su kaprio salotomis, jos susidėliojo iš marshmallow zefyriukų ir raudonų guminukų. Ant stalo netrūko tikrų virtuvės įrankių, charakteringų raštų ir, žinoma peliuko Remio atvaizdų.

Specialiai Lukos gimtadieniui pagaminome jos asmeninę restoranėlio iškabą. Nuoširdžiai linkime, kad ši vaikiška draugystė su Remiu peraugtų į kokią nors didelę svajonę ir dar po 10 metų mes su godžiausiu pasimėgavimu skanautume gardžiausią troškinį mieste Lukos restorane.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas, dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Šventės vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Spaudos dizainas: Artišokas

Berniukų gimtadieniai

Yra tokių žmonių, kuriuos įsimyli iš karto. Rimtai, aš neperdedu. Ir čia kalba ne apie moters ir vyro chemines reakcijas. Myliu visus savo klientus, tikrai džiaugiuosi, kad jie visi atsirado mano gyvenime (na, gal, išskyrus vieną, bet čia visiškai kita istorija), bet yra tokių klientų, kurie skleidžia ypatingą šilumą. Jau per pirmąjį mūsų kontaktą, nesvarbu, ar tai būtų telefono pokalbis, ar žinutė FB, pradeda atrodyti, kad juos pažįsti bent pusę gyvenimo, o bendravimas toks lengvas ir neįpareigojantis, lyg šnekučiuotumeisi su gera bičiule parke. Tokia buvo mūsų pažintis su Kristina. Gimtadienį suorganizavome labai operatyviai, vos per savaitę, bet rezultatas gavosi puikus. Vis dar sugebam ir pačios save nustebinti.

Mūsų mylimiausi dekoro elementai:

Tortas su granata ir šoviniais
Teminė kompozicija rėmelyje
Natūralaus dydžio ir išvaizdos ginklų muliažai

Tikras kariškas kamufliažinis tinklas
Kamufliažiniai keksiukai
Šviečiantis skaičius 10
Saldūs šoviniai mėgintuvėliuose
Kamufliažinės popcorn dėžutės
Šokoladinės minos
Kapitono Ado sausas davinis
Fotosesijos sienelė su tikrais kariniais rekvizitais

Kalbant apie vaikų gimtadienius, turėčiau prisipažinti, kad berniukų gimtadienių užsakymų mes turime žymiai mažiau, nei mergaičių. Kažkodėl mamoms dažnai atrodo, kad berniukui „tas dekoras“ nėra svarbu, juk jiems tik išsidūkti reikia, prisilakstyti, prikrėsti ką nors. Jie gi berniukai! Tegul tos visos smulkmenėlės, desertukai ir smeigtukai lieka mergaitėms, o čia gi VYRAI, jie dekoro nesupras. Tik kažkodėl niekas nepagalvoja, kad juk berniukams ir dekoras yra vyriškas. Jiems gi nedėliojame drugelių ant keksiukų ir nevyniojame į nėrinius. Teminio gimtadienio išpildymui dekoras yra būtina dalis. Su dekoru gimtadienis įgauna visai kitokią spalvą ir palieka visai kitokį įspūdį, o tema atsiskleidžia visu savo gražumu.

Ado gimtadienis vyko dažasvydžiui pritaikytose senos apgriuvusios gamyklos patalpose. Kai paskambinau pramogos organizatoriui ir užsiminiau, kad norėčiau apžiūrėti patalpas dėl dekoro, jis neslėpė savo sąmyšio. „Jūs neįsivaizduojate, kas ten per patalpos, ten nėra ką dekoruoti,“ –  tvirtino jis man. Vis gi, tai manęs neišgąsdino, mano giliu įsitikinimu padekoruoti galima bet ką, čia tik priklauso nuo reikiamo dekoro kiekio. Nežinau kokį dekorą įsivaizdavo tas vyrukas, bet nuvažiavusi į vietą pamačiau labai puikiai mūsų temą atitinkančią erdvę, reikėjo tik kelių sprendimų dėl nelabai patogaus patalpos dydžio ir išplanavimo, ir dėl to fakto, kad toje pačioje patalpoje buvo suplanuoti du skirtingi gimtadieniai beveik tuo pačiu metu.

Šiek tiek išstumdę baldus, pasidarėme vietą pagrindiniam akcentui – gimtadienio saldžiajam stalui. Jis buvo pripildytas visokių teminių rekvizitų – sunkios ir masyvios karinės medinės dėžės, kamufliažiniai motyvai, spygliuotos vielos imitacija, valgomos ir imitacinės granatos, minos, šoviniai, karinis telefonas ir kt.  Sultis supylėme į didžiulį karišką termosą, papildoma atrakcija buvo iš jos gėrimą piltis samčiu. Šalia saldaus stalo padarėme nedidelę teminę sienelę fotosesijai, kuri vainikavo visą kompoziciją. Reikia pažymėti, kad visi mūsų naudojami rekvizitai buvo tikri ir naudojami realiame karių gyvenime. Vaikai kaip kokiame muziejuje galėjo apžiūrėti tikrą maskavimo tinklą, dujokaukę, žiūronus, atotampas palapinsiaustei, kariškos ekipuotės elementus: taktinius akinius, pirštines, pistoleto dėklą, žetonus, ausines ir pan.  Pagrindinio stalo neserviravome, viduryje patalpinome teminę karinio veiksmo kompoziciją ir pasirūpinome „karine ekipuote“. Vaikai gavo po nedidelį „kapitono Ado sausą davinį“ su džiovintais vaisiais ir riešutukais, o pačiam Adui mes padovanojome tikrą karišką sauso maisto davinį, kad galėtų pasiimti į turistinį žygį ir dar kartą prisiminti savo šaunų jubiliejinį gimtadienį.

Atrodo, gimtadienis – tik trumpa akimirka, pora valandų ir viskas baigta, bet kokie neįkainojami prisiminimai lieka vaikui visam gyvenimui, ypač jeigu šventė apgalvota ir padaryta su meile. Kartais pajuokauju, kiek daug vaikučių jau turime, nes kiekvieno mūsų mažojo kliento šventė mums yra tiek pat svarbi, kiek ir mūsų pačių vaikų gimtadieniai. Štai toks ir yra mūsų pagrindinis darbo išskirtinumas – nuoširdumas ir meilė.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Nuotraukos: Artišokas
Vieta: www.dazasvydis.lt

Spalvingas Trolių gimtadienis

Įkvėpimo semiamės visur, bet meluosiu, jei pasakysiu, kad gavę užduotį pirmiausiai nenukeliaujame į google su tiesiogine užklausa, pavyzdžiui „trolls birthday“. Visada smalsu sužinoti, ką jau iki tavęs sukūrė kiti, bet įdomiausia būna tada, kai kiti dar nesukūrė nieko, kas būtų verta dėmesio. Štai tokiais atvejais ir prasideda kūrybą, ta tikroji, stogą raunanti, su neprognozuojamu rezultatu. Tuomet tiesiog spirgi, kaip koks lašinys ant keptuvės, nuo jausmo, kad kuri visiškai šviežią „pinteresto“ vaizdelį, kuri tikėtina kopijuos pusė pasaulio :)

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldusis stalas – stebuklingas trolių miškas
Veltinio gėlytės su macarons viduriukais
Linksmos dinamiškos gėlytės su didelėmis lūpomis
Minkšti spalvoti medžiai su medvilnės žiedo akcentu
Spurgų kalnas
Keksiukų pateikimas permatomuose indeliuose su spalvotais saldainiais
Gėrimų buteliukai su veltinių gėlyčių dekoracija

Būtent tokia istorija nutiko su Troliais, Google neparodė absoliučiai nieko už ko norėjosi užsikabinti, taigi teko žiūrėti filmuką vėl ir vėl, įsijausti į nuotaiką, ieškoti charakteringų detalių. Nemėgstu, kai dekoras yra akivaizdus, kai stalą nusieja vienkartiniai indai su herojų atvaizdais ir visos dekoracijos yra tiesiogiai susijusios su šventės tematika. Tiesą sakant, tokį dekorą gali padaryti kiekvienas, tam tikrai nereikia samdyti profesionalo. Mes kuriame dekorą remdamosios asociacijomis ir emocijomis. Mes žaidžiame spalvomis ir detalėmis, įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis, sukurdamos tikros pasakos viziją, o ne vien aklą tematikos išpildymą. Mūsų herojai paprastai yra tikri ir apčiuopiami, o ne besaikiai jų atvaizdai.

Neseniai šnekėjau su didelės švenčių atributikos parduotuvės savininke. Ji pasakojo, kaip žmonės kartais pasimeta asortimento gausoje ir priperka to, ko visiškai nereikia, išleisdami krūvą pinigų. Žmonės net nepagalvoja, kad pasamdę dekoratorių, jie galėtų išleisti labai panašią sumą, bet dekoras būtų vientisas, originalus ir estetiškai tvarkingas. Dekoratorius į dekorą įtraukia visus šventės elementus – tai ir stalo serviravimas, ir gėrimai, ir saldumynai, kuriuos Jūs bet kuriuo atveju perkate. Kai kiekviena šita detalė turi savo paskirtį ir vietą, nusipiešia nuostabus, unikalus gimtadienio paveikslas.

Taisijos gimtadienio dekorui turėjome magiško trolių miško viziją. Taisijai labai patinka troliai, ji jau turi visą jų kolekciją. Nusprendėme, kad sukursime jiems labai „trolišką“ girią, kurioje įvyks triukšmingiausias ir ryškiausias Taisijos gimtadienio vakarėlis. Mūsų misija buvo taip integruoti saldumynus į dekorą, kad jų net reikėtų paieškoti. Misija buvo įvykdyta 100 %. Taisijos mama pasakojo, kad svečiai pradžioje net nedrįso imti kai kurių skanėstų, nes galvojo, kad tai dekoracijos.

Spurgos susidėliojo į spalvotą spurgų kalną, macarons tapo mūsų pagamintų veltinių gėlyčių viduriukais, cake pops „pasimetė“ tarp spalvotų medžių, ant samanų kalno išdygo dryžuotų ledinukų giraitė. Dekore naudojome daug natūralių organiškų elementų – žaluma, dideli lapai vietoj polėkščių, medvilnės žiedai, samanos ir kt. Įdomus sprendimas buvo padaryti saldžiajam stalui pjedestalą. Žaidimų kambaryje, kuriame vyko šventė, buvo tik vienas stalas, todėl ir nusprendėme išskirti erdves. Pagaminome pakylą, kurią pavertėme tikruoju stebuklinguoju trolių mišku su linksmosiomis gėlytėmis, ryškiais spalvotais medžiais, šventinėmis vėliavėlėmis, saldžiaisiais „augalais“ ir, savaime suprantama, pačiais troliais. Tiesa sakant, net ir be trolių buvo aišku, kas čia per vietą ir kam ji skirta, tačiau jie taip organiškai papildė vaizdą, kad atrodė jis tarsi atgijo.

Mūsų pagamintus medžius dekoravome spalvotais vilnos dėbesėliais, dekoracijų gamyboje naudojome daug veltinio, nes tai kėlė stiprias asociacijas su filmuko herojais. Kadangi nenaudojome staltiesės, po stalų sudėliojome burbuliukus – koriukus, kurie užpildė vaizdą ir suteikė jam dar daugiau žaismingumo.

Gimtadienio programa irgi atitiko tematiką. Vaikus aplankė tikri troliai su savo linksmomis dainelėmis ir išdaigiškais žaidimais. Dar vienas svajonių gimtadienis virto realybe.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Natalija Kurauskienė
Vieta: Žaidimų kambarys Ledinukas