Žymų Archyvai: stilizuotas saldusis stalas

Krikštynų tema – Pirmasis skrydis

Aš esu keliautoja. Negaliu ramiai gyventi, kol neturiu lėktuvo bilieto, net jeigu pati kelionė įvyks tik už pusmečio. Svarbu, kad yra ko laukti.  Niekada nebijojau skristi lėktuvu. Vaikystėje su šeima daug skraidydavome “į pietus”. Tarybinėje Lietuvoje tėvai gaudavo keliones į Krymą, Jaltą, Anapą, Sočį. Įdomu, kad prisimenu visus tuos pavadinimus ir su jais yra susijusios pačios nuostabiausios emocijos, bet jos yra taip giliai sugulusios prisiminimuose, kad kartais suabejoju jų tikroviškumu, kol neatsiverčiu vaikystės albumo. Dievinu šitas nuotraukas, kiekvieną kartą jos sugrąžina mane į laimingą vaikystę. Atrodo, kaip seniai tai buvo. Ar šita mergaitė, patempusi lūpą, nes pusbrolis neužleido vietos ant didelės kailinės meškos, galėčiau būti aš?
Tėvai jau ankstyvoje vaikystėje įskiepijo man poreikį keliauti. Nepaisant to, kad aš tikrai negimiau turtuolių šeimoje, atostogos visada būdavo šventas reikalas.
Vėliau prasidėjo kelionės po Europą. Mano tėtis buvo autobuso vairuotojas, kartais jam išpuldavo įdomios turistinės kelionės ir jis kartu pasiimdavo mane. Taip aš, pavyzdžiui, apsilankiau Formulės 1 varžybose Vengrijoje.
Kelionių įspūdžiai yra vieni iš ryškiausių vaikystės prisiminimų, todėl kelionės iki šiol yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Tokią meilę pasauliui noriu įskiepyti ir savo vaikams, todėl su jais pradėjome keliauti nuo pačių mažiausių dienų ir visas atostogas planuojame kartu.
Šiais laikais pasaulis pasidarė atviresnis. Kelionės nebėra labai didelė prabanga ar egzotika. Pigios oro linijos sukūrė platesnes galimybės keliauti ir pažinti pasaulį. Pamenu, kai po vestuvių suplanavome kelionę į Kanarų salas. Atrodė kaip kažkas nepaprasto. Kanarų salos,wow! O dabar Tenerifė yra viena iš ko gero labiausiai lietuvių pamėgtų salų, ypač žiemą. Laikai keičiasi, keičiasi galimybės, tik noras keliauti išlieka toks pat stiprus.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Dangiškas fotosesijos kampelis
Specialiai šventei suprojektuoti ir surinkti lėktuvėlių modeliukai
Lėktuvėlis su debesyse išraitytu Jokūbo vardu
Krikštynų palinkėjimai ant medinių lėktuvėlių
Teminė smeigtukų kompozicija ant torto
Sausainiai – linksmi debesėliai
Oriniai morengai ant pagaliukų debesėlio formos
Medinis stoveliai su besisukančiais debesėliais stalo kompozicijoms

Ši šventė susikūrė “skubos tvarka”, nes užsakymą suderinome, kai iki krikštynų buvo likusios nepilnos 2 savaitės. Tačiau kartais ekspromtas būna net labai sėkmingas, svarbu operatyvumas. Šiuo atveju labai pagelbėjo ir partnerių lankstumas, nes lėktuvėlių modeliukai buvo gaminami pagal individualų užsakymą.

Jokūbas labai mėgsta žiūrėti į dangų ir fiksuoti praskrendančius lėktuvus, taip ir gimė šita krikštynų istorija, kurios simboliu tapo medinis senovinis lėktuvėlis, pasiklydęs tarp debesų.

Šventė prasidėjo Jokūbo namuose. Ten šventiniams pusryčiams ir pasiruošimui rinkosi patys artimiausi. Jokūbo mamytė Lina norėjo, kad kieme įrengtume teminį fotosesijos kampelį, kur ir įvyktų pagrindinė krikštynų fotosesija. Būtent fotosesijai buvo panaudotas išskirtinis, specialiai pagal mūsų vizualizaciją pagamintas lėktuvo modeliukas. O kur yra lėktuvas, ten negalima apsieiti  be didelių pūrių debesų ir žydros beribės padangės. Tiesa, mūsų padangė turėjo ribas, ji įsikūrė ant Jokūbo namo pievos tarsi mažas dangaus lopinėlis. Jokūbo mama norėjo, kad fotosesijos kampelyje aiškiai matytųsi, kokia proga yra svenčiama, todėl mes sugalvojome papuošti mūsų dangų užrašu iš debesų „Jokūbo krikštynos“. Įkvėpti šitos idėjos, nusprendėme ją atkartoti ir saldaus stalo dekore. Virš stalo pakabinome mažesni lėktuvėlį, kuris „danguje“ nupiešė Jokūbo vardą.

Visas saldaus stalo dekoras buvo švelnus, orinis ir dangiškai žydras. Debesėlių motyvas atsikartojo net ir saldumynuose. Vaikus ypač sužavėjo mieli besišypsantys sausainiai, pūrūs, oriniai morengai ir keksiukai su debesėlių kepure. Ant saldaus stalo atsirado ir mūsų sumanytas palinkėjimų rėmas. Maži mediniai lėktuvėliai ir minkštučiai debesėliai išsidėliojo ant akvarėle tapyto žydro fono, vėlgi nupiešiant aiškias paralėles su fotosesijos kampeliu kieme. Svečiai rašė palinkėjimus ant lėktuvėlių ir siuntė juos „į dangų“.

Jokūbo mamytė Lina ir pati labai šauniai įsijautė į pasirinktą tematiką. Kiekvienas svečias gavo po mažą lėktuvėlį iš veltinio, kurį turėjo įsegti į savo drabužį. Tiesą sakant, net pati neįsivaizdavau, kaip efektingai tai galėtų atrodyti. Būtent tokios mažos mielos detalės ir sukuria šventės nuotaiką ir vientisumą. Kita staigmena svečiams buvo specialiai šventei pagaminta Jokūbo pirmųjų metų „kelionė“. Maža į delną telpanti knygutę, mėnesis po mėnesio pasakojo Jokūbo pirmųjų gyvenimo metų istoriją. Šventės pabaigoje kiekvienai šeimai dar atiteko daili teminė dėžutė su specialiai iš Vilniaus atvežtais ypatingo skonio Liu Patty keksiukais, tad svečiai tikrai galėjo pasijusti labai svarbūs ir mylimi. Esu tikra, kad laimingi svečiai dar ilgai prisimins šitą šventę su jos puikiai sukurta atmosfera ir nuoširdumu.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Floros simfonija Kaune
Fotografas: Saulės pieva
Saldumynai: Liu Patty, Soul kitchen, Kukis
Spaudos dizainas: Artišokas

Povandeninis pasaulis Adelės krikštynose

Žiemą neretai apima melancholija ir iškyla egzistenciniai klausimai. Tuomet pagalvoju – taip, čia ne Amerika, kur atsakymas “I am fine” yra neabejotina norma. Tiesą sakant, net pats klausimas “How are you?”yra retorinis. Nemanau,kad kažkas gilinasi į atsakymą. Amerikoje gyvenau pusę metų, todėl iš pradžių buvo keistoka. Turistaudamas tu niekada nepamatysi tiek, kiek įsiliedamas į  visuomenę, susirasdamas vietinių draugų ir prisiliesdamas prie jų kasdienybės. Geriausiai pasijunti tada, kai ir pats pradedi gaudyti tą pozityvo bangą, nustoji raukytis ir analizuoti (kaip mes esame pripratę). Galbūt ir teisūs yra skeptikai sakydami, kad Amerikoje daug kas dirbtina, net jausmai, net jų šypsenos. Bet prieš teisdami geriau pagalvokime, o kiek pas mus to tikrumo. Aš veikiau renkuosi dirbtiną pozityvumą, o ne surūgusią veido išraišką. No problem – atrodo tas posakis tiksliausiai apibūdina amerikiečių mentalitetą. Viskas yra pritaikyta žmogui. Just take it easy! Visi mes turime problemų – emocinių, finansinių, egzistencinių ir bala žino, kokių dar, skiriasi tik požiūris ir sprendimo būdai. Jeigu pasirenkame liūdėti ir kaltinti visą pasaulį už savo liūdesį, tuomet taip ir bus. O jeigu, nepaisant to, kad kažkas šiandien šiek tiek nepasisekė, atsitiesime ir judėsime pirmyn, tuomet gyvenimas įgaus prasmę. Svarbu suprasti, kad tiesaus kelio nėra, visada bus kliūčių ir vingių. Nėra blogo kelio, yra tik nepasiruošęs keliautojas.

Šiais metais turėjau vieną klientę iš Amerikos, iš išsvajotojo saulėtojo Majamio. Daug derinome, daug dėliojome, bet rezultatas gavosi puikus, būtent tai, ko ir reikėjo.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pūstas stalo sijonas
Cake pops – perlai kriauklėse
Jūros žvaigždžių ir kriauklių formos lėkštės
Ryškūs teminiai sausainiai
Žuvytės žvynų imitacijos vazos
Saldainiai – akmenukai
Sodrios spalvos dekore ir saldumynuose
Vardo kortelės su tikromia jūros žvaigždėmis
Popieriniai laiveliai palinkėjimams

Gintarė nuoširdžiai norėjo atsivežti į Lietuvą dalelę Majamio pakrantės su jos ryškiomis spalvomis, minkštučiu smėlio kilimu ir įspūdinga fauna. Matyt todėl prireikė net 7 pasiūlymų variantų, kaitaliojant spalvas ir idėjas, kol sukūrėme tą idealų paveiksliuką, apie kurį ir buvo svajota. Pripratę prie įprastos manipuliacijos pastelinėmis spalvomis krikštynų dekore, mūsų pirmą dekoro pasiūlymą tokį ir paruošėme – svajingą ir švelnų. Toliau jį ryškinome. Net kelis kartus! Galiausiai supratome, kad spalvų šiuo atveju bijoti nereikia. Gintarė norėjo, kad krikštynų dekorą užlietų ryški ir sodri Majamio jūra.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo pūstas turkio spalvos stalo sijonas. Jis imitavo banguojančią jūrą. Visos spalvos buvo kruopščiai parinktos ir suderintos, kad susijungtų į vieną gražų paveikslą. Saldusis stalas turėjo itin ryškų teminį charakterį. Cake popsus sudėjome į kriaukles, tad jie atrodė kaip didžiuliai prabangūs perlai. Keksiukus papuošėme stilingais subtiliais teminiais akvarėliniais smeigtukais. Vieni saldainiai atrodė kaip akmenukai, kiti kaip dumbliai, taip pat buvo siūloma paragauti šokoladiniu kriauklyčių. Macarons ir morengų asorti puikiai pataikė į spalvinę gamą, o teminiai sausainiai priminė meno kūrinį. Tortuką papuošėme gyvomis orchidėjomis ir, Gintarės ypatingu pageidavimu, nedideliu kryžiuku.

Stalų dekoras nebuvo apkrautas. Jį papuošė nedidelės floristinės kompozicijos, bet didžiausias dėmesys buvo skiriamas žvakėms. Centrinė žvakė buvo įdėta į permatomą cilindrą su kriauklėmis. Įdomiausia tai, kad kriaukles pririnko pati Gintarė. Kai gyveni Majamyje, įmantrios kriauklės nėra retenybė.

Kadangi kuriame temines konceptualias šventes, pasirūpiname, kad visos šventės dalys vaizdine ir idėjine prasme atitiktų šventės tematiką. Būtent todėl įrengėme alternatyvų palinkėjimų kampelį, kuris netik saugojo prisiminimus, bet ir buvo puiki pramoga. Svečiai, įrašę savo palinkėjimus, juos turėjo sulankstyti į mažą popierinį laivelį. Buvo įdomu žiūrėti, kaip skirtingai visiems sekėsi šitas uždavinys. Iš pradžių galvojome paleisti laivelius plaukti į ežerą, bet paskui nusprendėme, kad smagiau juos bus palikti prisiminimui.

Adėlės krikštynos yra vienas iš tų pavyzdžių, kai dekoras yra saikingas, bet tuo pačiu metu jam nieko netrūksta. Kuriant bet kokią šventę mūsų pagrindinis uždavinys yra surasti šitą aukso viduriuką. Neinvestuoti ten, kur nereikia ir neatsisakyti to, kas kuria didžiausią įspūdį. Manau, kad šiuo atveju tai pavyko puikiai.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Tony resort
Fotografai: Alvydas ir Gintarė (www.kucas.lt)
Saldumynai: Liu Patty ir Tie kepėjai
Spaudos dizainas: Artišokas