Žymų Archyvai: vestuvių dekoras

Vestuvių koordinavimas

Vestuvių koordinavimas – tai paslauga, kuri dažniausiai komplektuojasi su kitomis paslaugomis. Tai tarsi savaime suprantamas priedas, kai vestuves pilnai organizuojame, tačiau kartais gali būti užsakomas ir savarankiškai. Kas įeina į vestuvių koordinavimą ir kada jo gali prireikti? Tiesa sakant, vestuvių koordinavimas, kaip atskira paslauga, nėra mūsų specializacija. Mūsų šventės yra konceptualios ir išmąstytos, jos yra kuriamos, atsižvelgiant į daugėlį dalykų, bet labiausiai į jaunųjų išskirtinumą, kurio mes specialiai ieškome vos susipažindami. Būtent todėl mes mėgstame pradėti nuo tuščio popieriaus lapo ir kurti naują istoriją drauge. Visai kas kita, kai lapas jau yra pilnai prirašytas, o mums tik reikia pasirūpinti, kad viskas įvyktų sklandžiai. Tai ir yra koordinavimas. Praktiškai šita paslauga turėtų konkrečiai susivesti į pagalbą vestuvių dieną, nors dažnai tai būna ir klaidų taisymo darbas. Jaunieji, neturėdami jokios vestuvių organizavimo patirties, dažnai pamiršta arba tiesiog nežino kai kurių svarbių niuansų, kurie vėliau išplaukia į mažesnes ar didesnias organizavimo spragas. Būtent koordinatorius atlieka skylių užlopinimo funkciją. Kai kurie jaunieji galvoja, kad koordinavimo paslaugą užtenka užsisakyti prieš pat šventę, tačiau aš raginčiau tai padaryti kuo ankščiau, tuomet koordinatorius iš karto įsijungs į planavimo procesą ir bus išvengta daugiau klaidų. Tik reikia nepamiršti, kad koordinatorius nėra nei planuotojas, nei tuo labiau dekoratorius. , Tai labiau patarėjas, jūsų draugas, su kuriuo galite pasidalinti savo abejonėmis ir rasti atsakymus į visus klausimus. Kadangi Marijos ir Andrii pasirinkimas buvo šventė be planuotojos ir net be vedėjo, mūsų koordinavimo paslaugos jiems buvo ypač vertingos.

Kai pirmą kartą susitikome su Marija ir Andrii, jie jau žinojo, kad jų šventė bus netradicinė, todėl švęsti nusprendė Panama Food Garden šiltnamyje. Ten pat įvyko ir jų tuoktuvių ceremonija. Kadangi buvo užsakytas tik šiltnamis, šiek tiek neramino, kad neturėsime privatumo ir bus mažai erdvės, bet radome sprendimą transformuojant erdves „on the go“ šventės metu. Ceremonija vyko po medžiu. Jo plačios nusvyrusios šakos be didelių papildomų pastangų padarė puikų foną, todėl dekoras buvo minimalus. Mes tiesiog užmetėm audinį, kad apibrėžtume arkos vietą ir papuošėme gėlių girlianda. Vakarienės metu ši vieta labai nesunkiai transformavosi į originalų palinkėjimų kampelį ir chill zoną.

Kiekvienais metais atsiranda naujos vestuvių mados ir tendencijos, tačiau yra dalykų, kurie nesikeičia jau metų metus, pavyzdžiui, rašyti palinkėjimus jaunavedžiams. Man patinka tradicijos, kurios turi prasmę ir išliekamąją vertę. Šventė praeina kaip viena akimirka, o prisiminimai lieka visam gyvenimui. Nors palinkėjimų albumai vis dar karaliauja pageidavimų viršūnėse, mes visada stengiamės pasiūlyti alternatyvą ir paversti palinkėjimų rašymą smagiu žaidimu. Šaunu, kai svečiai įsitraukia į tą žaidimą ir parašyti žodžiai išeina iš banalių „linkime jums laimės“ ribų. Nuoširdi nesuvaidinta emocija  yra visada 1000 kartų vertingesnė, negu standartinis „palinkėjimų paketas“. 

Marijos ir Andrii vestuvėse mes įkūrėme palinkėjimų paštą. Jaunieji labai mėgsta keliauti ir iš kiekvienos kelionės parsiveža po atviruką, todėl jų jau surinko visą kolekciją. Kiekvienas toks atvirukas jau pulsuoja emocija ir saugo prisiminimus, tačiau mes nusprendėme padvigubinti jo reikšmę. Būtent tokie sprendimai padaro šventę maksimaliai asmeniška. Specialiai vestuvėms pagaminome dailią pašto dėžutę, į kurią ir keliavo antram kvepavimui atgimę atvirlaiškiai. Kadangi visi atvirukai buvo patogiai sudėti į stovą, svečiai galėjo smagiai panagrinėti jaunųjų kelionių istoriją ir pasisemti įkvėpimo įdomiam originaliam palinkėjimui. Be to, tai sukūrė ne vieną temą šiltam pokalbiui. 

Šventės vieta padiktavo šventės koncepciją – tai meilės sodas, kuriame pražysta gražiausios gėlės ir savo jausmingas giesmes giedoja paukščiai. Stalą nuklojome nėriniuotu takeliu ir dailiai netvarkingomis, tarsi iš sodo ką tik grėbyje atneštomis puokštėmis. Į mažas vazeles pridėjome uogų saujas, tarsi ką tik priskintas nuo sodo vaismedžių. Specialiai šventei pasiūtos gėlėtos servetėlės suteikė stalo serviravimui ypatingo žavėsio, o kiekvienas svečias galėjo išsinešti dalelę šito magiško sodo namo mažyčiuose vazonėliuose. 

Mūsų dekoras visada turi kažkokią misiją. Tai nėra vien tvarkingai padėliotos puokštės, lėkštės ar žvakidės. Dekoras – tai atmosfera ir svečių nuotaika. Pagrindinis dekoro tikslas – tai ne gražus estetinis vaizdas, o pirmiausiai emocija, kurią išsinešat jūs ir jūsų svečiai. Būtent Marijos ir Andrii vestuvėse norėjom sukurti ne pasaką, o jaukų vaikystės prisiminimą, kai basi lakstydavo po žydinčią pievą ir prisiskynę glėbį gėlių nešdavo mamai pasveikinti, šiaip, be progos. Kai mikliai lipdavo į medžio viršūnę, kad pasiektų labiausiai prinokusias vyšnias. Kai augindavo gėles ant sodo namelio palangės. Kai taškydavosi srauniam upelyje netoliese. Kai skuosdavo namo užuodę skaniausių močiūtės pyragų kvapą. Namų jaukumas, laikas su brangiausiais žmonėmis – štai toks gilūs buvo šių vestuvių dekoro ir apskritai visos šventės fundamentas. Išmąstytas, atrastas, pagautas, nes mes dievinam asmeniškumus. Kad ir kokiu pavidalu jie pasireikštų Jūsų šventėje, tai sukuria tą didelį jausmą, kad šventė yra tik Jūsų ir tik apie Jus.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas ir koordinavimas: Artišokas
Fotografė: Mangusto photo tells stories
Šventės vieta: Panama Food garden
Saldusis stalas: Tie kepėjai, Soul kitchen, Kukis

Vestuvės dvare

Kai pasakau, kad myliu savo klientus, dažnas šypteli. Kažkodėl visiems atrodo, kad šiuose žodžiuose nėra nuoširdumo.  Pamenu po Agnės ir Simo vestuvių važiavome mašinoje ir mane, matyt pirmą kartą, taip sąmoningai aplankė šitas jausmas.

Kas yra meilė klientui? Iš kur ir kodėl ji atsiranda? Juk susitikę pirmą kartą, mes esame visiškai nepažįstami. Tiesą sakant, viskas labai paprasta. Tiesiog ateina teisingi žmonės. O tas šiltas prisirišimo jausmas atsiranda bendravimo metu, kurio tikrai netrūksta, kuriant gražiausią gyvenimo įvykį kartu.  Susirašinėjimai, detalių derinimai, susitikimai prie kavos puodelio. Net nepajunti, kaip giliai tie nauji, atrodo, atsitiktiniai žmonės, įstringa į širdį. Tiesa, manau, kad atsitiktinumų nebūna, kiekvienas įvykis ar žmogus neša mums savo žinutę ir nuspalvina mūsų gyvenimą nauja spalva. Man visi mano klientai yra ypatingi ir brangūs. Visus juos perleidžiu per savo sielą, nes nieko nedarau paviršutiniškai. Todėl kalbėdama apie mūsų švenčių asmeniškumą ir individualumą, įdedu į tai gilią prasmę, o ne šiaip švaistausi standartinėmis frazėmis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Svyranti sodri nuotakos puokštė
Desertų stalas knygų spintoje
Skulptūros gėlių kompozicijoms
Personalizuotas vaško antspaudas
Dominuojanti ryški raudono vyno spalva
Itin asmeniškas fotosesijos kampelis su šeimos nuotraukomis
Originalus užrašas Agnės ir Simo vestuvės ant atverstų knygų lapų

Dažniausiai jau per pirmą susitikimą supranti, kurie žmonės yra „tavo“. Tiesą sakant, neretai tai būna aišku net vos gavus užklausą. Džiugu, kad kuo toliau, tuo mažiau atsiranda „pasiklydėlių“. Tai reiškia, kad skleidžiame teisingą žinutę ir pritraukiame teisingus žmones, kuriems yra artima mūsų filosofija. Smagu suvokti, kad daugelis klientų rašo būtent mums, o ne tiesiog ieško variantų.

Labai svarbus yra pirmasis susitikimas. Tuomet pasidaro visiškai aišku – atsirado ryšys ar ne. Kartais po susitikimo aš tiesiog suprantu, kad žmonėms nereikia mūsų lygio paslaugų, jiems yra svarbūs visiškai kitokie dalykai. Visą laimė, kad klientai pajaučia tą patį ir mūsų keliai natūraliai išsiskiria. Mes jau seniai nebesivaikome kiekvieno kliento, nes žinome, kaip dirbame ir kokią vertę sukuriame. Ramiai paleidžiame tuos, kuriems su mumis nepakeliui, kad atlaisvintume vietą tiems, kurie nuoširdžiai mumis tiki ir įsileidžia į savo gyvenimą.

Daryk gerai, arba nedaryk visai – šiuo principu vadovaujuosi visur ir visada, todėl kiekviena šventė man yra ta vienintelė ir nepakartojama, į kurią įdedu dalelę savo širdies.

Agnė ir Simas buvo vieni iš tų nuostabiųjų jaunavedžių, su kuriais nesinorėjo skirtis. Praėjo vestuvės, o galvoje sukosi tik viena mintis – kaip gaila, kad jau baigėsi, nes pasiruošimo procesas buvo grynas malonumas. Linksmi ir laisvai bendraujantys, žinantys ko nori ir įsiklausantys, su jais visada buvo smagu susitikti ir tiesiog porą valandų prapliurpti. Pokalbių temos keitė viena kitą ir atrodė, kad laiką leidi su smagiais bičiuliais.

Savo vestuvėms Agnė ir Simas išsirinko Vasaknų dvarą. Tai nėra tas tikrasis mūsų įsivaizduojamas senovinis dvaras su gilia istorija ir autentika. Tai verčiau gana šiuolaikiškas dvaro variantas, tačiau tai šykštu nesumenkina jo didybės. Dvaras turi didžiulę teritoriją ir plačias erdves viduje. Medis, akmuo ir išskirtiniai kalvystės gaminiai – visa tai kūrė nepakartojamą dvaro atmosferą. Norėdami ją sustiprinti dekorui pasirinkome netradicinį sprendimą floristines kompozicijas daryti gipsinėse skulptūrose.

Specialiai vestuvėms Agnė ir Simas pasigamino savo asmeninius antspaudus su inicialais, tad mes juos panaudojome vardų kortelėms ir susėdimo planui padailinti. Stalus pavadinome įvairių dinastijų, gyvenančių šiame dvare, vardais. Tai buvo labai simboliška ir neįprasta.

Kadangi jaunieji norėjo, kad pas juos viskas būtų kitaip, originalūs sprendimai tiesiog tryško ieškant dekoro variantų.  Apėję visą dvarą,  svarstėme, kaip mes suskirstysime zonas. Galvoje ėjo minčių karavanas. ir tada aš pamačiau didžiulę knygų spintą. Čia bus saldus stalas! Visi pažiūrėjo į mane didelėmis akimis. Dvaro administratorė skubėjo pranešti, kad niekada dar niekas nėra daręs čia saldaus stalo, bet, mano didžiulei laimei, neprieštaravo. Saldus stalas taip harmoningai įsipaišė į tą  nišą, kad atrodė kitaip ir negalėjo būti. Tas pats nutiko ir su fotosesijos kampeliu. Nusprendėme, kad jis bus lauke. Nors ir turėjome planą B, labai norėjosi, kad sumanymo nereikėtų keisti. Pilnas simbolikos, nostalgijos ir gražių prisiminimų, jis tapo šilčiausia ir jaukiausia vestuvių vieta.

Oras turėjo didelę įtaką ir dar vienam neeiliniam sumanymui. Jaunieji turėjo pasirodyti svečiams netradiciniu būdu – atplaukti valtele. Tai buvo labai gražus sumanymas, kuri irgi pavyko įgyvendinti.

Būti įdomiems ir netradicinėms visada yra didelis iššūkis, bet kartu ir didžiulė laimė, nes taip gimsta išskirtinės ir nesuvaidintos emocijos, kurių neįmanoma pakartoti. Manau, Agnė ir Simas tai žino geriausiai.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Vasaknų dvaras
Fotografė: Lapė Baltoji
Saldumynai: Vanilinis dangus
Grafikos dizainas: Artišokas

Vestuvių organizavimas nuosavoje sodyboje

Vestuvių planavimas – tai smagus ir įtraukiantis procesas. Tarsi dėlionės žaidimas, kuris virsta nuostabaus grožio paveikslu, tačiau tenka gerokai pavargti jungiant ir derinant dėlionės detales. Susiplanuoti vestuves yra tikrai kiekvienam įveikiamas uždavinys, kitas klausimas, ar jūs norite tai daryti. Net ir kasdieniniame gyvenime mes dažnai pastebime, kad kai kurie dalykai mūsų tiesiog „neveža“. Dar blogiau, jeigu tie dalykai patenka į privalomų sąrašą ir mes negalime nuo jų išsisukti. Tuomet prasideda tikros kančios. Yra tokių, kurie mėgsta save kankinti, nes tuomet jaučiasi tikrais didvyriais. Bet dauguma racionalių žmonių stengiasi tiesiog surasti būdų, kaip to išvengti. Tas pats ir su vestuvių organizavimu. Pagrindinė ir vienintelė priežastis samdyti vestuvių planuotoją – tai aiškus suvokimas, kad pats to daryti nenori.

Vestuves reikėtų pradėti planuoti nuo idėjos ir svečių sąrašo, tuomet nemažai planavimo punktų susidėlios tarsi savaime. Toliau kiekviena pora dėlioja savo asmeninius prioritetus, variantų gali būti daug ir įvairių. Šiais laikais vestuvės nebeturi aiškaus formato. Kartais yra planuojama jauki kamerinė šventė, o kartais didžiulė puota su 100 svečių. Abu variantai yra puikūs. Pagrindinė taisyklė – jaunieji turi pagalvoti, ko jie patys nori iš savo dienos, o ne ko iš jų tikisi kiti.

Gretos ir Pavelo vestuvės buvo būtent tokios, kokių jie norėjo – jaukios, nuoširdžios ir labai savos.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Masyvios žalios konstrukcijos virš stalų
Žavingieji mirtos medeliai
Kabantys stalų numeriai ant organinio stiklo
Elnių ir ragų motyvų žvakidės
Saldus stalas – suderinta dėžučių ir padėklų kompozicija
Pačių jaunųjų sumaketuotos ir pagamintos vardų kortelės
Ažūrinis stalo takelis
Autentiški mediniai stalai

Kartais net nereikia niekur toli keliauti, kad surastumėte idealią vietą savo vestuvėms. Greta ir Pavel nusprendė savo vestuves švęsti Gretos tėvų namo kieme. Be galo simboliška ir jautru. Namą supa miškas, tad specialiai rinkomės permatomą paviljoną, kad neužgožtų nuostabių gamtos vaizdų. Tai padiktavo ir vestuvių koncepciją. Vestuvės labiau panašios į neformalų pikniką gamtoje, negu į iškilmingą pokylį.

Natūralumas niekada neišeis iš mados ir jokios naujausios tendencijos jo neišstums, todėl pasirinkome žalią dekorą, pabrėžiantį supančios gamtos grožį. Stalus sustatėme dviem eilėmis, kad svečiai galėtų patogiai įsitaisyti ir džiagtis smagia ir gausia draugija. Atsižvelgdami į bendrą šventės stilių, stalų nedengėme jokiomis staltiesėmis, naudojome tik šviesius ažūrinius takelius, tarsi ištrauktus iš močiūtės skrynios. Pagrindinis dekoro elementas – žalios „kabančios lubos“. Tai masyvios žalumos konstrukcijos, kurias mes specialiai pagaminome šiai šventei. Konstrukcijos gražiai įrėmino stalus ir užpildė erdvę. Permatomas paviljono lubas iškabinėjome šilto atspalvio lemputėmis. Vakare sutemus vaizdas buvo tiesiog užburiantis.

Netrūko žalumos ir ant stalų. Savo žavėsiu tiesiog pakerėjo mirtos medeliai. Kitus žalumynus irgi naudojome vazonėliuose. Juos papildė ir šiek tiek spalviškumo įnešė tarsi nevalyvai sumerktos gėlės. Nepaisant to, kad vestuvės vyko Joninių nakty, paparčių sąmoningai nenaudojome, nes norėjome nutolti nuo stereotipų.

Kadangi jaunieji dirba grafikos dizaino srityje, kvietimus ir vardų korteles jie dariesi patys. Ypač įdomus buvo kvietimų sprendimas, nes jis buvo iliustriuotas. Lėtai traukdami kvietimą iš specialiai pagaminto vokelio, svečiai galėjo stebėti, kaip šalia vienas kito nubėga elnias ir stirna. Būtent todėl subtilus elnio elementas atsirado ir šventinių stalų dekore.

Prisilaikydami neįpareigojančio formato, renginio vedėjo nesamdėme. Svečius linksmino aktorių trupė su savo žaisminga programa. Muziką reguliavo draugas. Pramogai taip pat buvo išnuomoti gigantiški žaidimai.

Nepaisant to, kad diena buvo apniukusi ir net pliaupė lietus, nuotaika buvo puiki ir šventė pavyko 100 procentų. O mus labiausiai sužavėjo tas mielas jaunųjų paprastumas ir nuoširdumas, jie tiesiog nerealūs.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių organizavimas/dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Nuosavas namas
Nuotraukos: Artišokas ir jaunųjų draugas
Tortas: Saldus kaprizas
Užkandžiai ir desertai: Salt story

Vestuvės įkveptos Italijos elegancija

Dvigubos vestuvės? Kodėl gi ne! Kai svajoji tuoktis užsienyje, neretai kyla įvairiausios dilemos. Viena iš jų, ko gero populiariausia, ar pavyks visiems svečiams prisitaikyti prie jaunųjų norų. Susikviesti visą pulką draugų ir artimųjų į svečią šalį neretai tampa tikru iššūkiu ir jaunieji nuleidžia rankas, paleisdami savo svajones. Tačiau Aušra ir Simas surado puikų sprendimą – vestuvės Italijoje su triukšmingu pratęsimu Lietuvoje. Tai tarsi neįtikėtinos vestuvių atostogos, išsitempusios net per kelias savaites. Dažnai išgirstame iš jaunųjų, kad ilgai ruošėsi vestuvėms, o tos ėmė ir praėjo. Būdami euforijoje jaunieji kartais net nesusigaudo, kaip tai įvyko. Tuo tarpu Aušra ir Simas tuo pasiskųsti negalėtų. Vos grįžę iš pasakiško atotrūkio Italijoje, jie jau gyveno „naujų vestuvių“ nuotaikomis ir maloniais pasiruošimo rūpesčiais. Tokia išskirtinė jų vestuvių istorija išties yra įdomi ir įkvepianti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kolonų fragmentai gėlių kompozicijoms ant stalų
Dominuojančios spalvos – balta ir pilka
Stalo numeriai iš gipso
Svečių palinkėjimų knyga su gipso viršeliu
Klasikiniai biustai kaip pagrindinis dekoro akcentas
Stalo kortelės su nudažytomis eukalipto šakelėmis
Baltos orchidėjos po stikliniais gaubtais
Stiklinis saldus stalas ant baltų kolonų

Kai susitikome pirmą kartą, nekilo net abejonių, kokia bus Aušros ir Simo vestuvių stilistika. Pagalvojus apie Italiją, kyla įvairiausių asociacijų, bet pirmiausiai vaizduotė „sužaliuoja“. Vešlūs žali krūmai, alyvmedis, prieskoniai, laisvai surištos puokštės ir vėjas plaukuose. Gamta, kalnai, šilkinės juostelės, truputis tvarkingos netvarkos. Tačiau šį kartą visas tradicines asociacijas nuvijome šalin. Norėjosi kažkaip naujai ir neįprastai perteikti Italijos dvasią. Ir tuomet mes užsikabinome už italų architektūros. Italija – tikra talentingų menininkų ir meno šedevrų sostinė, tai jos neabejotinas išskirtinumas, kurį ir panaudojome kurdami savo dekoro koncepciją. Pirmiausiai apsisprendėme dėl lakoniškos spalvinės gamos. Jokios žalios spalvos! Žalumą puokštėse keitėme pilkais augalais, orchidėjų lapus netgi dažėme balta spalva. Norėjome, kad vaizdas būtų tarsi „įcementuotas“. Dekore naudojome nemažai gipso detalių – unikali ir išskirtinė palinkėjimų knyga su gipso viršeliu, stalo numeriai įspausti gipso plokštėse, skulptūros fotosesijos ir saldaus stalo zonose. Puokštes užkėlėme ant baltų kolonų. Kolonos taip pat laikė ir saldųjį stalą.

Pasakodama savo įspūdžius apie vestuves Italijoje, Aušra tarsi nušvinta: „Ta diena buvo tobula nuo ryto iki pat vakaro. Dalelę Italijos parsivežėme savo širdyse ir savo svečiams perteikėme per šventės dekorą. Buvo ir daugiau itališkų šventės akcentų, pavyzdžiui, vestuvinis šokis pagal itališką dainą. Taip pat netikėta labai artimo draugo dovana – improvizuota santuokos ceremonija pobūvio metu pagal visas itališkas tradicijas. Taigi dar kartą visų svečių akivaizdoje atnaujinome įžadus ir visi kartu trumpam nusikėlėme į tą tobulą ceremonijos dieną. Šventė paliko gražiausius prisiminimus. Didelis dėkui „Artišokui“ už pilnai ir tobulai įgyvendintą idėją.“

Kūrybinė grupė:

Vestuvių planuotoja Italijoje – Dovilė Rutkauskaitė
Fotografas – Tomas Adomavičius
Vestuvių kanceliarija – Artišokas
Nuotakos suknelė – Robertas Kalinkinas
Nuotakos bateliai /aksesuarai – bateliai Loriblu, auskarai APM Monako
Šukuosena ir makiažas – Italijoje Francesca Beyouty Ragone; Lietuvoje makiažas “Chic Beauty House” Seda Lopetaitienė, plaukai “Bomond” grožio salonas meistrė Lena Dudinskaja
Jaunikio kostiumas – Robertas Kalinkinas
Vestuvių dekoravimas – Artišokas
Floristika – Gėlių salonas “Pas Lidiją”
Sutuoktuvių žiedai – Martinėlis & Co
Ceremonijos vieta – Šv. Andrėjaus katedra
Pobūvio vieta – Vilnius Grand Resort
Vestuvių vaišės – Vilnius Grand Resort
Saldumynų stalas – Vilnius Grand Resort
Renginio vedėjas/grupė /atlikėjai – Radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius

Provansas vestuvėse ir gyvenime

Provanso stilius mus lydi kiekvienais metais, jis jau beveik tampa mūsų žanro klasika, todėl iš vienos pusės kiekvieną kartą vis sunkiau atrasti jį iš naujo, o kita vertus tai net sužadina azartą. Matyt tai turėjo svarios įtakos renkantis, kur šiemet atostogausime. Pietų Prancūzija jau seniai buvo kelionių prioritetų sąraše, tad visi nekantriai laukėme naujų įspūdžių ir, žinoma, laiko kartu. Vaikai jau pamažu dėliojosi, ką dės į lagaminą, kartu žiūrinėjome gražius vaizdus ir rinkomės maršrutą. Keliones planuoju atsakingai, visada norisi tūriningai ir kokybiškai praleisti laiką, patirti kuo daugiau smagių dalykų, praturtinti vaikų akiratį ir asmeninę patirtį, pasisemti įkvėpimo, todėl namų darbai būtini. Ir štai, pačiame pasiruošimo įkarštyje, likus porai dienų iki skrydžio, nutiko tai, ko suplanuoti neįmanoma – vėjaraupiai! Per porą dienų mažiukas pavirto vienu dideliu spuogu ir jie toliau dygo kaip pašėlę. Nuomonių ir patarimų buvo įvairių. Pradžioje dar bandžiau save apgauti, kad gal pavyks, bet su kiekvienu nauju spuogeliu viltis blėso. Palikti mažiuką seneliams buvo sudėtingas sprendimas, nes atostogos man ne kas kita, o buvimas su šeima. Kita vertus, tai buvo geras pasirinkimas, nes kitu atveju atostogų neturėtume niekas. Gyvenimas nestovi vietoje, kartais reikia priimti sunkius sprendimus, kad paskui suprastum, jog pasiėlgei teisingai. Svarbiausia nusiteikimas.

Mūsų atostogos buvo nuostabios, kaip visada aktyvios, būtent tokios, kokias ir mėgstam. Septyni aplankyti miestai ir dar begalybė mažų miestelių ir užburiančių pakrantės vaizdų. Gardus maistas, puikus vynas ir saulės šiluma. Pataikėme tiesiai į dešimtuką – tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo tikras lietuviškas ruduo, Prancūzijos pakrantėje tai buvo paskutinė vasariška savaitė. Skrydžio dieną jau ir Nicoje pliaupė lietus. Juokavome, kad bent jau negaila išvažiuoti.

Nors ir nepamatėme levandų laukų (tai gera priežastis suplanuoti dar vieną kelionę šia kryptimi), provanso dvasia jautėsi kiekviename mažiausiame kaimelyje. Jaukiai nutrupėję dažai, seni pastatai, raityti balkonai, kvapai, žmonių šiluma, lyg daina skambanti prancūzų kalba – visa tai kuria Prancūzijos unikalumą ir išaugina ypatingą meilę šitam kraštui. Kiekviena aplankyta šalis palieka savo sentimentų, bet ryšys su Prancūzija yra kažkoks ypatingas, ypač nuoširdus. Kažkada jau rašiau, kad Paryžius yra mano mylimiausias miestas, tad lieku ištikima savo sielos pasirinkimui. Prancūzija yra tas taškelis milžiniškame pasaulio žemėlapyje, į kurį visada norėsiu sugrįžti. Taigi puikiai suprantu, kodėl mano nuotakos taip dažnai renkasi Provanso stilių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Žalsvos švelnios alyvuogių spalvos staltiesės
Vardo kortelės – magnetukai su dailiais išpjautais ornamentais
Žvakių gausa židinio imitacijoje ir virš jos
Žalumos girliandos
Personalizuotas palinkėjimų kampelis su jaunųjų nuotraukų galerija
Unikali ažūrinė torto pakyla
Vardinė medinė iškaba
Pianinas kaip saldaus stalo dalis
Baltas Provanso stiliaus staliukas desertams 

Akvilė ir Tomas kartu jau labai senai, nuo pat vaikystės. Jie jau turi du gražius vaikučius ir gyvena darnų šeimos gyvenimą savo name, kurį pasistatė prieš kelis metus. Gyvenimas tiek įsuko juos, kad vestuves sukelti vis nelikdavo laiko, o kartais ir lėšų. Šiais metais jie pagaliau nusprendė sutvirtinti savo santykius ir suplanavo gražią šventę savo artimiesiems.

Kai su Akvile susitikome pirmą kartą, ji atskleidė, kad dievina žalią spalvą ir dar ją labai žavi Provanso stilius. To pakako, kad gimtų visiškai asmeniška būsimos šventės koncepcija.

Akvilė ir Tomas savo šventės vieta pasirinko restoraną Tores Bravoras. Jo didžiausia salė iš tiesų atrodė šviesi ir „provansiška“, tik mums nepatiko tamsokos kėdės. Po ilgų svarstymų visgi nusprendėme kėdes nuomotis. Baltos bambukinės kėdės užpildė visą salę. Jeigu abejojate dėl kėdžių nuomos, visada pagalvokite, kaip tai įtakos galutinį vaizdą. Jeigu vaizdas pasikeis kardinaliai, geriau atsisakykite kažkokio kito dekoro elemento, bet palikite kėdes. Dažniausiai mūsų nuotakos dėl kėdžių aukoja fotosesijos kampelį ir niekada dėl to nesigaili. Mano nuomonė yra aiški šiuo klausimu – jeigu biudžetas ribotas, geriau turėti vieną išbaigtą erdvę, negu daug ir apie nieką.

Žalia spalva karaliavo visur – puokštėse, kur žaliems augalams teikėme pirmenybę, tekstilėje, net desertuose. Po vestuvių Akvilė, dalindamasi įspūdžiais, užsiminė, kad keli svečiai jai pasakė, jog šventė buvo labai „akviliška“. Mes, savo ruožtu, tai priimame kaip taiklų komplimentą. Mūsų pagrindinė misija – atrasti ryšį su kiekvienu savo klientu ir perkelti jį į šventės kūrimo procesą. Mus neapsakomai šildo nuoširdūs atsiliepimai ir pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Akvilė labai pergyveno dėl seno pianino, kuris stovėjo restorane. O man atrodė, kad tai unikalus dekoro elementas, jeigu mes tinkamai jį panaudotume. Vienu momentu net šmėstelėjo mintis perdažyti pianiną sendinta balta spalva, nes restorano administratorė minėjo, kad planuoja juo atsikratyti, bet galiausiai visgi nepritarė tokiam mūsų akibrokštui. Raminau Akvilę, kad padekoruotas pianinas neatrodys toks niūrus ir „pavargęs“, taigi galiausiai mes jį įkomponavome į saldaus stalo kompoziciją. Rezultatas pranoko lūkeščius. Pianinas tarsi prisikėlė antram gyvenimui ir pražydo. Saldaus stalo kompoziciją užbaigėme šviesiu Provanso stiliaus staliuku ir unikalia specialiai šventei pagaminta itin romantiška torto pakyla.

Nėra nieko asmeniškiau, nei šventės metu pasidalinti su savo svečiais gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, ypač kai jų jau tiek daug prikaupta. Būtent todėl palinkėjimų kampelyje atsidūrė iš nuotraukų kruopščiai sudėliota jaunųjų gyvenimo istorija. Visi etapai, visi žingsneliai ir pasikeitimai pakeliui į bendrą laimingą gyvenimą. Jautru ir taip tikra!

Visi jaunieji palieka savotišką žymę mano širdyje, tai neišvengiama, kai tiek bendrauji ir tiek įsijauti į procesą. Kiekviena žymė yra skirtinga. Akvilė ir Tomas paliko begalinę šilumą, kuri dar ilgai šildys mane darganotomis rudens ir žiemos dienomis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Tores Bravoras
Fotografas: SP fotografija
Desertai: LiuPatty ir Tie kepėjai
Tortas: Liu Patty
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Kvietimai: Artišokas

Originalios vestuvės Panama food garden

Ar žinote tą jausmą, kai įsimyli? Tai va, šitų jaunavedžių nebuvo įmanoma neįsimylėti. Tas jausmas užgimė jau pačiame pirmame mūsų pasimatyme. Atrodė, kad sutikau savo seniai matytus brangius draugus. Bendravimas buvo lengvas ir smagus, o visos mano idėjos buvo džiaugsmingai priimtos. Iš karto supratau, kad vestuvės bus nepaprastos ir tikrai netradicinės. Nes Edita ir Edgaras drąsūs ir šiuolaikiški, linksmi ir atsipalaidavę, su jais tiesiog negali nesišypsoti.

Mylimiausi dekoro akcentai:

Kaktusas kaip pagrindinis dekoro elementas
Ekstremali nuotakos puokštė su kaktusais
Mini lagaminėliai su dovanėlėmis svečiams
Medinis koris fotosesijos kampelyje
Trijų dalių saldus stalas, simbolizuojantis skirtingas šalis su joms būdingais saldumynais
Kaktusų smeigtukai ant torto
Asmeninė kelionių atvirlaiškių girlianda
Teminis viskio ir cigarų baras
Dominuojanti dusty blue spalva

Kai susitikome, jaunieji neturėjo jokios dekoro vizijos, taigi pradėjome susipažinimo procesą. Retai pas mus ateina jaunavedžiai su aiškia dekoro vizija. Dažniausiai jie dar būna paieškų arba visiškos nežinomybės stadijoje, tad mes kartu ieškome teisingo kelio. Pasitaiko, kad jaunieji net patys apie save sužino naujų dalykų. Nei vienų vestuvių nesukūrėme patys. Tai visada mūsų bendras projektas, jaunųjų veidrodinis atspindis. Kartais turime net pabūti šiek tiek psichologais, įsijausti į jaunųjų vidinį pasaulį, suprasti jų nuotaikas tam, kad pasiūlytume geriausią sprendimą ir papasakotume jų asmeninę nepakartojamą istoriją. Savo klientams rašau – mes kuriame tik individualius projektus, kitokie mums neįdomūs. Tiesiog nemokame ir nenorime daryti šablonų, nes kiekviena pora – tai naujas ryšys, emocija. Kiekvienas žmogus, kuris kreipiasi pas mus – tai nauja įdomi asmenybė.

Edita ir Edgaras mėgsta keliauti. Edgaras net dirba aviacijos srityje, tad keliauti jam tenka dažnai. Iš karto nusprendėme, kad lėktuvėlių dekore nebus, nes tai yra visiškai tiesiogiai susiję su Edgaro darbine aplinka. Todėl kelionių tematika turėjo įgauti kitokią išraišką. Kai aš pasiūliau dekore naudoti kaktusus, jaunieji šiek tiek nustebo, bet netrukus entuziastingai sutiko. Kaktusai asocijuojasi su egzotika, šiluma, su svetimomis žemėmis. Be to, kaktusai labai džiugina savo įvairove. Buvo ypač įdomu matyti, kaip floristinėse kompozicijose dygliuoti pikčiurnos susidraugauja su trapiomis švelniomis gėlėmis, įnešdami papildomos paslapties ir ypatingos nuotaikos. Ypač netikėtas sprendimas buvo įdėti kaktusus į nuotakos puokštę. Vardo kortelėmis tapo lagaminų etiketės. Jas užkabinome ant mini lagaminėlių su saldžiomis dovanėlėmis.

Ypač įdomi buvo saldaus stalo koncepcija. Jį sudėliojome iš trijų atskirų stalų, kiekvienas iš jų simbolizavo vieną šalį, kurioje svajoja apsilankyti jaunieji: Anglija su savo popiečio arbatėle ir nuostabiais keksiukais, levandomis kvepianti Prancūzija su savo legendiniais macarons ir dieviško skonio creme brulee, ir didinga Amerika su savo tradiciniais donuts, brownie ir sūrio pyragu. Pagrindinis saldaus stalo akcentas – Arizonos dykumų įkvėptas tortas su kaktusų papuošimais. Saldaus stalo sumanymą puikiai papildė atvirlaiškių girlianda. Tai labai suasmenino dekorą. Svečiai galėjo pasiskaityti šias iš skirtingų pasaulio kampelių gautas žinutes, o kai kurie netgi surasti savąją.

Fotosesijos kampelyje sukonstravome žaluma ir gėlėmis „apaugusį“ korį. Korys šiuo atveju simbolizavo sudėliotą iš detalių naują gyvenimą – tai naujos bendros kelionės, įspūdžiai ir išgyventos emocijos.

Šios vestuvės yra vienos mano mylimiausių. Džiaugiuosi, kad mūsų kūrybiniame kelyje nuolat atsiranda tokie įdomūs ir pozityvūs žmonės.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių koncepcija ir dekoras: Artišokas
Pobūvio vieta: Panama Food Garden
Fotografas: Gediminas Trečiokas
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Nuotakos suknelė: siūta pagal individualų užsakymą R. Butkienės vestuvinių rūbų nuomos salone.
Šukuosena ir makiažas: šuokosena salonas Frizūra, meistrės Sandra ir Dovilė, makiažas – Sabina Gulbickienė
Nuotakos puokštė: Floristai ant ribos
Sutuoktuvių žiedai: Žvėryno Juvelyrai
Saldumynai: Liu Patty, Tie kepėjai, Sugamour, Spoon to the moon
Renginio vedėjas: Jurijus Majauskas, linksmadieniai.lt

Vestuvės be sezoniškumo

Mus įkvėpia šalti rasos lašai ir margaspalvė vaivorykštė. Senas pamirštas raštelis, netyčia rastas stalčiuje, ir nuosaikus modernizmas madingoje vitrinoje. Mes kuriame, svajojame ir gaudome sparnuotąsias idėjas. Mes miksuojame skonius, siurbiame kvapus ir renkamės naują kryptį įprastame kelyje, tikėdamos, kad kiekviename žingsnyje mūsų lauks naujas atradimas. Įkvėpimas neateina savaime. Jo ieškome ir radusios dalinamės. Mūsų tikslas – grožis ir harmonija. Sukūrėme šias 4 dekoro inspiracijas, kad išsklaidytume visas abejones dėl vestuvių sezoniškumo. Kiekvienas metų laikas yra kupinas magiško žavesio, tik reikia jį išgryninti ir tinkamai išnaudoti.

Ruduo. Kava su pienu, šokoladas ir malonūs pokalbiai apie šiandien, rytoj ir prieš 10 metų. Džiugios akimirkos, sugulusios nuotraukose, atvirlaiškiuose ir neišryškintoje foto juostelėje. Jauku, šilta ir artima.

Žiema. Rytų motyvai su aštriu marokietišku prieskoniu. Dinamika, ryškios spalvos, neįprasti deriniai, paslaptis.

Vasara. Pašėlusi jaunystė, karštos naktys. Ryšku, drąsu ir egzotiška. Kai norisi pamiršti viską ir tiesiog apsvaigti nuo meilės.

Pavasaris. Bohemiškas lengvumas, poetiškas ilgesys, švelni romantika. Svajinga nuotaika, gamtos motyvai. Šviesu ir jausminga.

Vestuvėms nėra netinkamo sezono. Todėl, jei sugalvojote tuoktis neįprastu metų laiku, savo sprendimu neabejokite, Jūsų šventė jau vien dėl to bus išskirtinė!

Šilčiausiai Jūsų,

Elena

Nuotraukos: Diana Zak

Teminės vestuvės Žvaigždėtas dangus

Ar gali būti kažkas romantiškiau nei žvaigždės? Šios vestuvės buvo planuojamos lėtai, bet labai užtikrintai. Mes stropiai dėliojome detales, kad jos visos atitiktų bendrą šventės koncepciją ir sukurtų tobulą nuotaiką. Vestuvių planavimas prasidėjo nuo dekoro vizijos. Jaunoji aiškiai žinojo, kokių spalvų ir simbolikos ji nori savo šventėje, ir taip mes ilgainiui nukrypome į žvaigždes, į kosmosą, į begalinę romantiką.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Rožinė jaunosios suknelė
Auksinės žvaigždutės, kurios lydėjo jaunuosius visos fotosesijos metu
Susėdimo planas pagal zodiako ženklus
Svečių vardai išlankstyti iš auksinės vielos
Žvaigždžių spiečiai vietoj žvakių
Saldaus stalo fonas – auksinis mėnulis su jaunųjų vardais
Žvaigždžių voratinkliai
Kosminis tamsiai mėlynos ir rožinės spalvos derinys
Didžiuliai debesys fotosesijos/sveikinimų kampelyje

Vestuvės vyko pačiomis pirmiausiomis rugsėjo dienomis. Dabar, kai vasara nebėra vasariška, o ir rudenį nestinga orų staigmenų, sezonas nebeturi reikšmės. Svarbiausia būti pasiruošus, kad netyčinis lietus taptų smagiu nuotykiu, o ne šventės griovėju.

Kai pirmą kartą nuvažiavome apsižiūrėti sodyboje, pasirodė, kad ten mažai vietos, tačiau dabar tai atrodo kaip didžiausias privalumas, nes pavyko sukurti be galo jaukią ir asmeninę šventę, kokios ir norėjo jaunavedžiai. Vestuvių eiga buvo pakankamai tradicinė, tačiau detalės ir individualios smulkmenos pasakojo savo naują išskirtinę istoriją. Viskas prasidėjo po ceremonijos, kai užsukę į balionų parduotuvę, išlėkėm iš ten nešini auksinių žvaigždučių puokšte, kuri lydėjo mus visos fotosesijos metu. Kadangi norėjome, kad nuotraukos būtų modernios, jaunatviškos ir ryškios, fotosesijai pasirinkome spalvingas senamiesčio ir Užupio gatveles. Neturėdami kažkokio labai tikslaus plano, čia patyrėme tikrą atradimų džiaugsmą.

Kuriant vestuvių dekorą, labai svarbu atsižvelgti į šventės vietos specifiką. Sodyba Provansalis ypatinga tuo, kad visas veiksmas pasidalina į dvi sales. Iš pradžių maniau, kad tai trūkumas, bet teisingai sudėliojus akcentus, supratau, kad galima įdomiai sužaisti su erdvėmis. Taip gimė dekoro koncepcija. Pagrindinėje salėje, kur stovėjo stalai, nusprendėme sukurti jaukų žvaigždėtą vakarą. Minimalūs spalvoto apšvietimo sprendimai ir vietoj žvakių naudojami lempučių spiečiai po gaubtu padėjo sukurti tikrą žvaigždėtos nakties iliuziją. Išskirtinė detalė, kuri sužavėjo visus svečius, buvo iš auksinės vielos išlankstyti vardai. Nemeluoju – neliko nei vieno, svečiai noriai juos nešėsi namo, kaip prisiminimą. Svečius susodinome pagal zodiako ženklus, kad būtų smagiau bendrauti ir pralaužti pirmuosius ledus.

Kitoje salėje įsikūrė teminis saldusis stalas ir pramogų zona. Saldaus stalo fone nakties pinklėse susipainiojo žvaigždės, o jaunųjų vardai suspindėjo auksiniame mėnulyje.

Norėjome, kad kiekvienas svečias pasijustų pakylėtas iki debesų, todėl fotosesijos/sveikinimų kampelyje įrengėme didžiulę debesų konstrukciją. Tai buvo puiki atrakcija, laukiant jaunųjų ir smagi teminė vieta įsiamžinti su svečiais. Šį sezoną pastebėjau, kad jaunavedžiams neretai kyla klausimas, ar reikalingas „dirbtinis“ fotosesijos kampelis. Tiesa sakant, mes niekada nesiekiam, kad ši zona būtų skirta išskirtinai tik pozavimui. Todėl dažniausiai vengiame paprastų foto sienų. Mes norime, kad fotografavimuisi skirta vieta būtų interaktyvi ir daugiafunkcinė, todėl ją įrengiame kaip poilsio zoną arba palinkėjimų kampelį, jaunavedžių nuotraukų galerija ir t.t. Tačiau dažniausiai visgi būtent šioje gražioje, temiškai išpildytoje vietoje yra priimami svečių sveikinimai. Nuotraukos su svečiais yra neišvengiama kiekvienos šventės dalis. Dažniausiai jos yra labai panašios, tai geriau jau vienodai gražios, negu tiesiog vienodos, prisiglaudus prie kokios nors ne itin reprezentatyvios sodybos sienos.

Šventė buvo kupina magijos ir nenuobodžios romantikos. Pasakyti, kad svečiai liko sužavėti, tai nieko nepasakyti. Ilona ir Michail – nepataisomi svajotojai, nuoširdžiai tikiu, kad visos jų svajonės išsipildys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių planuotojai:  Artišokas 
Fotografas: Vita Tamoliūnė
Kvietimai/vestuvių kanceliarija:  Artišokas
Nuotakos suknelė: Oksana Dorofeeva
Šukuosena ir makiažas: Olga Vasilevičė
Jaunikio kostiumas: Sunset fashion
Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Pobūvio vieta: Sodyba Provansalis
Vestuvių vaišės: Kristinos pobūviai
Saldumynai: Liu Patty
Tortas: Nėlė
Renginio vedėjas: Aleksandras Kanaevas
Pirmasis šokis: sokiukursai.lt,  mokytojas Arūnas

Žalios vestuvių metinės

Pasakysite – tokių nebūna?! Būna, jeigu tik Jūs taip norite. Iš tiesų, šios vestuvių metinės turėjo būti porcelianinės, bet Lineta ir Donatas visai nenorėjo prie to prisirišti. Jie norėjo, kad šventė atspindėtų juos ir jų aplinką. Būtent todėl jokių aprašymų apie porcelianines vestuves mes neskaitėme ir savo nuomonės nepiršome. Didžiausias malonumas šventę kurti Jums ir apie Jus, tuomet viskas gimsta natūraliai ir nuoširdžiai.

Mūsų mylimiausi šventės akcentai:

Ilga beržų konstrukcija, dekoruota žaluma, beržų šakelėmis ir lemputėmis
Augalai stikliniuose indeliuose
Beržo šakelė kaip simbolis kvietime ir kitoje spaudoje
Poilsio zona su žaliais sėdmaišiais
Burgerių sunkvežimis
Vaišių stalas sužaliavusioje pergoloje
Originalūs užkandžių stalai ir jų kompozicija

Ar švenčiate vestuvių metines? Kadangi mano vestuvės buvo birželio pradžioje, paprastai per savo metines su sentimentais stebiu, kaip gimsta naujos šeimos. Nepaisant to, stengiamės tą dieną paminėti. Dažniausiai tai būna smagus šeimos laikas, arba išskirtinai romantiškas vakaras dviese. Nuojauta kužda, kad taip švenčia daugelis. O štai Lineta ir Donatas savo vestuvių metines pavertė smagiu giminių susitikimu. Šventė buvo itin jauki ir asmeniška, nes vyko sutuoktinių namo kieme.

Būtent kiemo aplinka ir padiktavo šventės stilistiką. Patys to net neįtardami, sutuoktiniai savo šventei pasirinko madingiausią šių metų tendenciją – žalią dekorą ir natūralumą. Linetos ir Donato kieme auga daug berželių – mini girelė. Būtent todėl dekorui pasirinkome beržo motyvą. Kvietimus papuošė beržo šakelė, o vakarienės stalui sumontavome didelę beržo konstrukciją virš ilgo 11 metrų stalo.

Labai apsidžiaugiau, kai nuvykusi pas Linetą, kieme aptikau medinę pergolą – puiki vietą vaišių stalui, turėjome tik ją šiek tiek „apgaivinti“, kad ji gražiai sužaliuotų. Ilgai galvojome dėl stalų išdėstymo. Vienas iš variantų buvo derinti stačiakampius stalus su apvaliais, bet galiausiai nusprendėme, kad niekas neatrodo taip „šeimyniškai“, kaip ilgas bendras stalas. Kadangi šventėje turėjo dalyvauti ir daug vaikų, Lineta norėjo, kad jie sedėtų atskirai, todėl jiems įrengėme poilsio kampelį su sėdmaišiais, mažais staliukais ir palapine.

Vakarienės stalą papuošė daugybė įvairiausių augalų. Juos su šaknimis ir žemėmis sudėjome į stiklinius indelius, kad tai dar labiau pabrėžtų gamtos natūralumą. Stalą papuošė ir žali Skonio slėnio užkandžiai.  Pakabinę lemputes, sukurėme labai jaukų neįprastą apšvietimą.

Atlaisvinę namo terasą, gavome puikią aikštelę šokiams. Ją apšvietėme lempučių užuolaida. DJ linksmino svečius, o koktelių meistrai plakė kokteilius. Skonio slėnio kulinarai stebino savo griliaus šedevrais, o Black mamba food truck’o, kuris įsirideno tiesiai į kiemą, vyrukai mikliai dalino ką tik iškeptus šviežutėlius savo firminius hamburgerius. Ir visą tai vyko gegužės mėnesį namo kieme! Po atviru dangumi! Neišdildomos emocijos ir prisiminimai.

Tai buvo šventė, kurią organizuodama, labiausiai meldžiausi orų dievams. Juk nebuvo jokio plano B. Likus kelioms savaitėms iki tos dienos, orai nedžiugino, pavasaris neskubėjo ateiti. Mes net pradėjome galvoti apie kažkokias patalpas, kur galėtume šventę perkelti, bet niekas nelipo. Ir tada Lineta pasakė – aš žinau, kad bus geras oras! Tie žodžiai nuskambėjo taip tvirtai ir įtikinamai, kad mes visi tuo patikėjome. Koncepcijos nekeitėme ir toliau judėjome su šventės organizavimu po atviru dangumi. Ir štai jis – tikėjimo ir didelio noro stebuklas! Oras buvo pasakiškas, virš 20 laipsnių ir jokio lietaus lašelio. Tokios šiltos ir jaukios šventės aš dar nebuvau regėjusi.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių metinių organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Maistas: Skonio slėnis ir Black mamba food truck

Romantiškos vestuvės Trakuose

Jau ruduo. Pagaliau pradedu jį pajusti. Ruduo ateina tada, kai suletėja tempas, kai susistyguoja grafikai ir dienotvarkės, kai norisi pradėti dieną su šilta arbata, o sekmadienio vakarą įsivynioti į pledą ant sofos su vaikais, šuniuku ir gera televizijos laida. Ruduo – tai istorijų laikas, visų vasaros išgyvenimų suvestinė, o jų būta tikrai daugybė. Vasara lekia kaip pašėlusi, kartais net sunkiai spėjame iš paskos, o rudenį laikas tarsi įgauna kitokią prasmę – gilią, šiek tiek melancholišką. Todėl noriu pradėti rudenį su pasakojimu apie ypatingai mielas ir romantiškas vestuves. Apie ypatingai jaukius ir paprastus žmones. Reto nuoširdumo ir ramybės pilnus jaunavedžius, kurie patikėjo mums savo vestuvių dekorą.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Vėdrynų žavesys ir gležnumas floristinėse kompozicijose ir ant torto
Rožėmis sudėliotas susėdimo planas
Floristinės kompozicijos stiklinuose induose su dangčiu
Stalo numeriai su katinų siluetais
Lempučių girliandos ant ežero kranto
Švelni persikinė spalva dekore ir floristikoje

Vestuvių sezonas baigėsi, taigi laikas analizuoti ir daryti išvadas. Pasvarstykime, kam iš viso reikalingas dekoras. Pirma ir pati svarbiausia priežastis – būtent dekoro dėka šventė tampa individuali ir išskirtinė. Įsivaizduokime kokį nors gražų restoraną. Jo interjeras stilingas ir tvarkingas, net daugeliu atveju puošnus, bet… 1. Jis nieko nesako apie Jus. 2. Jame kiekvieną savaitgalį vyksta vienodai (!) gražios vestuvės. 3. Nuotraukose keičiasi tik žmonės, o aplinka lieka ta pati.

Mes įkvepiame gyvybės ir asmeniškumo į kiekvieną šventės lokaciją. Ta pati patalpa gali atrodyti visiškai kitaip, jeigu yra teisingai sudėliojami šventės akcentai. Dažnai išgirstu frazę: „Mums reika minimalaus dekoro, nes mūsų pasirinktoje sodyboje/restorane ir taip labai gražu“ Smagu, kai patalpa jau pati iš savęs yra tvarkinga ir estetiškai patraukli, tokioje dirbti yra žymiai maloniau, bet tai nesumažina bazinio dekoro kiekio. Gražūs baldai, stilingas interjeras, prabangūs indai… Vis gi tai nekeičia pagrindinių dekoro sudedamųjų elementų, vistiek prireikia floristinių kompozicijų ant stalų, žvakių, stalų numerių, susėdimo plano, vestuvių kanceliarijos, papildomų unikalių niekučių, kurie suasmenina Jūsų šventę, saldaus stalo stilizacijos ir pan. Visos vietos yra savotiškai gražios, reikia tik mokėti atskleisti jų grožį, prisiderinti prie aplinkos ir įgyvendinti tinkamus sprendimus.

Gali būti ir visiškai priešingas variantas – patalpa yra „bazinė“, joje nėra nei ypatingai išmąstyto interjero, nei išskirtinio dizaino. Tokia patalpa yra puiki dirva dekoravimui ir joje idealiai tiks bet kuris dekoratoriaus sprendimas. Būtent todėl paskutiniu metu milžiniško paklausumo sulaukia šviesios švarios erdvės, kaip baltas popieriaus lapas – fantazuok ir spalvink kiek tik nori, arba palik nespalvotą – tai irgi puikiai sužais, kai patalpa nėra kaprizinga. Gaila, kad tokių erdvių nėra labai daug. Dažniausiai interjere jau dominuoja kažkokios spalvos ir stilius, kurių mes negalime ignoruoti, apgalvodami šventės dekoro koncepciją. Dekoras išties gali būti visagalis, bet kuo labiau mes transformuojame aplinką, tuo brangiau tai kainuoja. Todėl nepavargsiu kartoti, kad vis dėlto renkantis patalpą reikėtų bent preliminariai mintyse įsivaizduoti, kaip atrodo Jūsų svajonių šventė ir, jeigu norite klasikinio prabangaus formato, nesirinkti kaimo sodybos, ar atvirkščiai.

Ingos ir Mike vestuvių šventės vieta pilnai atitiko jų šventės viziją, todėl buvo lengva dirbti ir pildyti jų norus. Dekoras nebuvo gausus, bet, kai jis yra racionaliai paskirstomas, galutinis paveikslas gaunasi netgi labai mielas ir jaukus. Inga iš pat pradžių nustatė aiškias dekoravimo sąmatos ribas, todėl mes ieškojome įdomių sprendimų, kaip su mažesnėmis sąnaudomis sukurti kažką labai asmeniško ir ypatingo. Daugiau pabendravus paaiškėjo, kad Inga ir jos būsimasis vyras yra dideli katinų mylėtojai. Nenorėjome vestuvių paversti „katinų šventę“, bet mielai panaudojome šitą nevisai vestuvėms būdingą elementą, šventės unikalumui ir asmeniškumui atskleisti. Taip atsirado stalo numeriai ir desertų kortelės su besiraižančiais katinėliais. Miela ir neįkyru. Taip pat ir vardų kortelės, kur vardai susiraizgė iš katinų uodegos.

Pagrindinė dekoro spalva buvo persikinė, tad dekoras buvo itin švelnus ir romantiškas, kaip ir norėjo Inga. Priešais pobūvių salę ant medžių pakabinome lemputes, jų mažos šviesytės pabiro per visą ežero krantą ir dar padvigubino romantišką nuotaiką. Atrodė, kad meilė ir nuoširdumas tiesiog tvyro ore.

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Pagrandukas photography
Vieta: Margis
Saldumynai: Soul kitchen

Žalios vestuvės – botanikos sodas

01

Nors žalia spalva Pantone išrinkta tik 2017 metų vestuvėms, mes, kaip kokie ekstrasensai, jau 2016 metais plačiai šitą tendenciją naudojome. Apskritai žalios ir baltos spalvos derinys mums yra kažkas tobulo. Tai begalinė gaiva, santūri elegancija, minimalistinis perfekcionizmas. Būtent iš šios meilės gimė botanikos sodo tematikos vestuvės, kurių dekoras yra neabejotinai vienas iš mūsų šių metų favoritų.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Fotosiena – botanikos enciklopedija
Gausybė įvairiausių žalumynų dekore beveik nenaudojant gėlių
Dekoratyviniai stalčiukai su floristinėmis kompozicijomis ant saldaus stalo
Spurgų siena
Akvareliniai piešiniai vietoj meniu
Didžiulis kryžiažodis apie jaunuosius

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13

Kristina ir Linas pasirinko netradicinį savo vestuvių formatą. Tai turėjo būti laisva, nevaržoma ir neįpareigojanti šventė be aiškių tradicijų, papročių ir netgi be tikslių sėdimų vietų. Nepaisant to, kad žmonių vestuvėse buvo nemažai (apie 70), tarp jų nemažai ir užsieniečių, Kristina ir Linas nepabijojo vestuves atšvęsti tiksliai taip, kaip jie ir įsivaizdavo – be didelių užstalių, baltų mišrainių ir nakvynės sodyboje. Jų pasirinkimas buvo totaliai modernus ir novatoriškas, kai kurie momentai nustebino net ir mus, pavyzdžiui, kai sužinojome, kad sėdimų vietų prie stalų bus mažiau negu žmonių ir planuojama, kad vakarienei svečiai tiesiog išsibarstys po visą restorano teritoriją. Reikia paminėti, kad ir pats restoranas atitiko sumanymą ir šventės stilistiką. Visas pagrindinis veiksmas turėjo vykti lauke po atviru dangumi, todėl tą dieną ypatingai laikėme kumščius, kad dangus neiškrėstų kokio šlapio pokšto, ir mums pavyko! Gal net kiek persistengėm, nes buvo siaubingai karšta, todėl nuvarvėti galėjo nebent mūsų desertai. Tiesą sakant, šioje srityje turėjome ir praradimų – neištvėrę orų kataklizmų nuo pagaliukų pradėjo kristi cake pops’ai. Švelniai nuslysdavo ir tada pliumpt – stalą jau „puošia“ saldi beformė dėmė. Po akimirkos jie, atrodo, pradėjo kristi visi vienu metu, o mes, kaip tame žaidime vilkas su kiaušiniais, vos spėjome juos gaudyti. Dabar net juokinga prisiminus, nors tada taip neatrodė. Šiaip ne taip kiti desertai atlaikė orų išdaigas, net glazūruotos spurgos, kurioms mes sugalvojome ypač originalų pateikimą – spurgų sieną.

Visi vestuvių dekoro sprendimai sukosi apie botanikos sodo tematiką. Ypač įspūdingai atrodė fotosiena. Tai buvo visiškai utopinė idėja, kurią mes tiesiog užsidegėme įgyvendinti. Didžiulė 1,5×1,5 m siena pavirto tikru botanikos žinynu su augalų pavyzdžiais ir jų lotyniškais pavadinimais. Pradinis idėjos realizavimo planas buvo šiek tiek paprastesnis, tačiau išnagrinėjus orų prognozes, tapo aišku, kad be vandens mūsų egzemplioriai neišgyvens, todėl, likus kelioms dienoms iki šventės teko priimti naują sprendimą. Galiausiai kiekvienam augaliukui įtaisėme atskirą stiklinį mėgintuvėlį su vandeniu. Smagiausia dalis buvo, kai reikėjo visą tą mozaiką sudėlioti, kad kiekvienas augalas atsidurtų savo vietoje. Pagal lotyniškus pavadinimus! Kurių mes šiaip gyvenime, aišku, nemokame. Čia ir prasidėjo darbas su špargalkėmis. Restorano darbuotojai ilgai smalsiais žvilgsniais stebėjo, ko mes ten taip ilgai krapštomės, o kai darbas buvo beveik baigtas, puolė pirmieji fotografuotis. Reikia pripažinti, kad idėja buvo tikrai įdomi ir realybėje atrodė efektingai.

Kitas įdomus sprendimas buvo akvarelinių piešinių panaudojimas dekore. Sužinoję kokie patiekalų ingredientai bus dominuojantys ant užkandžių stalo, juos atvaizdavome tikrais akvareliniais piešiniais. Piešinių girlianda puošė ir saldų stalą.

Atrodo šiose vestuvėse viskas buvo kitaip – svečiams buvo dovanojami autoriniai jaunųjų magnetukai, tortas buvo pjaustomas sodo įrankiais, o spurgos kabėjo ant sienos. Čia buvo vienas iš tų projektų, kai gavę kūrybos laisvę, atsidavėme 200 % ir nuoširdžiai džiaugėmės rezultatu. Dėkojame Kristinai ir Linui už pasitikėjimą.

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Masiulida Media
Vieta: Panama Food Garden
Spaudos dizainas: Artišokas
Akvareliniai piešiniai: Artišokas
Saldumynai: Liu Patty

Teminės vestuvės Alisa stebuklų šalyje

vestuviu-dekoras-01

Šį sezoną pradėjome pasakiškai tikrąja to žodžio prasme. Dabar, kai sezonas jau baigėsi, pagalvojau, kad praktiškai neturėjome klasikinių vestuvių. Šiek tiek apmaudu, nes ir čia tikrai turėtume erdvės pasireikšti. Kita vertus, pas mus ateina be galo įdomūs žmonės, originalūs ir nenuobodūs, sudarantys mums visas sąlygas kurti ir kelti sau iššūkius. Šios vestuvės buvo būtent vienas iš tokių įkvėpiančių projektų.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Sąmanų stovai su kabančiomis gėlių kompozicijomis
Susėdimo planas ant mažų durų imitacijos
Didžiulis tortas su teminiais piešiniais
Gyvi balti triušiukai
Milžiniškas laikrodis fotosesijos kampelyje
Palinkėjimų knyga – dėžutė su autoriniais viršeliais

vestuviu-dekoras-02 vestuviu-dekoras-03 vestuviu-dekoras-04 vestuviu-dekoras-05 vestuviu-dekoras-06 vestuviu-dekoras-07 vestuviu-dekoras-08 vestuviu-dekoras-09 vestuviu-dekoras-10 vestuviu-dekoras-11vestuviu-dekoras-13 vestuviu-dekoras-13_ vestuviu-dekoras-14 vestuviu-dekoras-15 vestuviu-dekoras-16 vestuviu-dekoras-17 vestuviu-dekoras-18 vestuviu-dekoras-18_ vestuviu-dekoras-19 vestuviu-dekoras-20 vestuviu-dekoras-21

Su Živile susipažinome parodoje Kaune ir iš karto susidraugavome. Tai tas jausmas, kai nuo pirmo kontakto atsiranda pasitikėjimas ir žinai, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo. Sulaukėme pritarimo visoms mūsų idėjoms ir stačia galva nėrėme į fantazijų pasaulį, visai kaip Alisa, įkritusi į triušio olą.

Alisa stebuklų šalyje – tai ne šiaip pasaka, tai magija, iliuzija, kartais net provokacija. Tiesa sakant, vaikystėje nemėgau šitos pasakos, o galbūt tiesiog jos nesuprasdavau. „Mano pasaulyje visos knygos būtų su paveikslėliais… Mano pasaulyje viskas būtų absurdas… Niekas nebūtų taip, kaip yra, viskas būtų taip, kaip nėra… Ir atvirkščiai… Ar supranti?“ – tai tik viena iš mano mėgstamiausių citatų iš šios įvairiaspalvės istorijos apie… Apie daug ką… Atrodo ši pasaka talpina tiek daug įvykių, kad kartais net sunku įžvelgti jos prasmę.

Živilės ir Sauliaus vestuvėse viskas taip ir buvo – kitaip. Nuotakos puokštė buvo ne iš gyvų gėlių, o iš raudonų atlasinių rožių, puodukai su floristinėmis kompozicijomis ne stovėjo, o kabėjo ore, įžymusis Baltasis triušis atgijo, o dekore buvo daug magijos ir staigmenų. O viskas prasidėjo nuo languotų grindų! Živilė pasakojo, kad nuvažiavusi į sodybą ir pamačiusi tas grindis iš karto nusprendė, kad čia ji kurs savo pasaką. Iš detalių gausos, būdingos šiai tematikai, mes išsirinkome tris pagrindines – tai laikrodis, kortos ir puodukai.  Įspūdingiausias 2 m skersmens laikrodis įsitaisė fotosesijos kampelyje. Nenorėčiau pasakoti, kaip aš jį vežiau iš Vilniaus į Kauną ant mašinos stogo :) Taip ir liko jis sodyboje, nes atgal vežti nesiryžau.

Sodybos savininkai sakė, kad tokio įdomaus dekoro dar nėra matę. Vietoj įprastų puokščių vazose ant stalų sustatėme sąmanų stovus, ant kurių pakabinome su gravitacijos jėga kovojančias floristines kompozicijas puodeliuose. Šį ansamblį papildė rožėmis pražydusios knygos, antikvariniai žadintuvai ir stalo numeriai – kortos. Svečių susodinimo planą patalpinome į mūsų pagamintą sumažintą durų versiją ir būtinai atkartojome grindų raštą, kad maksimaliai priartėti prie pasakos stiliaus. Kiekvienas svečias gavo po didelį raktelį į savo vietą prie stalo, kur jų laukė mistinis žalias gėrimas su raginimu „Išgerk mane“.

Įspūdingiausia saldaus stalo puošmena buvo didžiulis trijų aukštų tortas su teminiais piešiniai. Sausainiai ir keksiukai irgi „kvietė“ juos suvalgyti. Ant stalo susirikiavo puodukų bokštai. Kai Živilė pasakė, kad anyta atveš du šakočius ir mes BŪTINAI turime juos padėti ant stalo, ilgai sukome galvą, kaip galėtume juos įdomiai pateikti, kol šovė nuostabi mintis šakotį paversti vaza. Taigi, net ir nepjaustytas, jis puikiai įsipaišė į stalo kompozicija ir dar papildomą funkciją atliko.

Įdomus sprendimas buvo ir palinkėjimų kampelyje – vietoj įprastos palinkėjimų knygos, mes padarėme jos imitaciją. Tai buvo knyga – dėžutė su specialiai sukurtais personalizuotais teminiais viršeliais. Taip pat, Živilės pageidavimu, palinkėjimų kampelyje atsidurė gaublys. Kadangi jaunieji labai mėgsta keliauti ir nemažai pasaulio jau yra matę, jie sužymėjo šalis, kuriuose jau teko pasisvečiuoti, o svečių uždavinys buvo pasiūlyti, kur dar jiems būtų verta apsilankyti – pailsėti rojaus kampelyje, ištirti naujas vietoves ar pasigrožėti įspūdingais gamtos peizažais. Visi šie pasiūlymai buvo sužymėti skirtingų spalvų rutuliukais, tad gaublys netrūko „nusispalvinti“. Ruoškite lagaminus, mielieji!

Šventė buvo tikrai išskirtinė, manau, tai pajuto visi dalyviai, kurie dar ilgai dalinsis savo įspūdžiais apie tai, kaip pasisvečiavo pasakoje.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas: LUX108
Vieta: Sodyba Kudrėnai
Tortas: Giraičio kepykla
Spaudos dizainas: Karolina Mežanec