Žymų Archyvai: wedding decor

Provansas vestuvėse ir gyvenime

Provanso stilius mus lydi kiekvienais metais, jis jau beveik tampa mūsų žanro klasika, todėl iš vienos pusės kiekvieną kartą vis sunkiau atrasti jį iš naujo, o kita vertus tai net sužadina azartą. Matyt tai turėjo svarios įtakos renkantis, kur šiemet atostogausime. Pietų Prancūzija jau seniai buvo kelionių prioritetų sąraše, tad visi nekantriai laukėme naujų įspūdžių ir, žinoma, laiko kartu. Vaikai jau pamažu dėliojosi, ką dės į lagaminą, kartu žiūrinėjome gražius vaizdus ir rinkomės maršrutą. Keliones planuoju atsakingai, visada norisi tūriningai ir kokybiškai praleisti laiką, patirti kuo daugiau smagių dalykų, praturtinti vaikų akiratį ir asmeninę patirtį, pasisemti įkvėpimo, todėl namų darbai būtini. Ir štai, pačiame pasiruošimo įkarštyje, likus porai dienų iki skrydžio, nutiko tai, ko suplanuoti neįmanoma – vėjaraupiai! Per porą dienų mažiukas pavirto vienu dideliu spuogu ir jie toliau dygo kaip pašėlę. Nuomonių ir patarimų buvo įvairių. Pradžioje dar bandžiau save apgauti, kad gal pavyks, bet su kiekvienu nauju spuogeliu viltis blėso. Palikti mažiuką seneliams buvo sudėtingas sprendimas, nes atostogos man ne kas kita, o buvimas su šeima. Kita vertus, tai buvo geras pasirinkimas, nes kitu atveju atostogų neturėtume niekas. Gyvenimas nestovi vietoje, kartais reikia priimti sunkius sprendimus, kad paskui suprastum, jog pasiėlgei teisingai. Svarbiausia nusiteikimas.

Mūsų atostogos buvo nuostabios, kaip visada aktyvios, būtent tokios, kokias ir mėgstam. Septyni aplankyti miestai ir dar begalybė mažų miestelių ir užburiančių pakrantės vaizdų. Gardus maistas, puikus vynas ir saulės šiluma. Pataikėme tiesiai į dešimtuką – tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo tikras lietuviškas ruduo, Prancūzijos pakrantėje tai buvo paskutinė vasariška savaitė. Skrydžio dieną jau ir Nicoje pliaupė lietus. Juokavome, kad bent jau negaila išvažiuoti.

Nors ir nepamatėme levandų laukų (tai gera priežastis suplanuoti dar vieną kelionę šia kryptimi), provanso dvasia jautėsi kiekviename mažiausiame kaimelyje. Jaukiai nutrupėję dažai, seni pastatai, raityti balkonai, kvapai, žmonių šiluma, lyg daina skambanti prancūzų kalba – visa tai kuria Prancūzijos unikalumą ir išaugina ypatingą meilę šitam kraštui. Kiekviena aplankyta šalis palieka savo sentimentų, bet ryšys su Prancūzija yra kažkoks ypatingas, ypač nuoširdus. Kažkada jau rašiau, kad Paryžius yra mano mylimiausias miestas, tad lieku ištikima savo sielos pasirinkimui. Prancūzija yra tas taškelis milžiniškame pasaulio žemėlapyje, į kurį visada norėsiu sugrįžti. Taigi puikiai suprantu, kodėl mano nuotakos taip dažnai renkasi Provanso stilių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Žalsvos švelnios alyvuogių spalvos staltiesės
Vardo kortelės – magnetukai su dailiais išpjautais ornamentais
Žvakių gausa židinio imitacijoje ir virš jos
Žalumos girliandos
Personalizuotas palinkėjimų kampelis su jaunųjų nuotraukų galerija
Unikali ažūrinė torto pakyla
Vardinė medinė iškaba
Pianinas kaip saldaus stalo dalis
Baltas Provanso stiliaus staliukas desertams 

Akvilė ir Tomas kartu jau labai senai, nuo pat vaikystės. Jie jau turi du gražius vaikučius ir gyvena darnų šeimos gyvenimą savo name, kurį pasistatė prieš kelis metus. Gyvenimas tiek įsuko juos, kad vestuves sukelti vis nelikdavo laiko, o kartais ir lėšų. Šiais metais jie pagaliau nusprendė sutvirtinti savo santykius ir suplanavo gražią šventę savo artimiesiems.

Kai su Akvile susitikome pirmą kartą, ji atskleidė, kad dievina žalią spalvą ir dar ją labai žavi Provanso stilius. To pakako, kad gimtų visiškai asmeniška būsimos šventės koncepcija.

Akvilė ir Tomas savo šventės vieta pasirinko restoraną Tores Bravoras. Jo didžiausia salė iš tiesų atrodė šviesi ir „provansiška“, tik mums nepatiko tamsokos kėdės. Po ilgų svarstymų visgi nusprendėme kėdes nuomotis. Baltos bambukinės kėdės užpildė visą salę. Jeigu abejojate dėl kėdžių nuomos, visada pagalvokite, kaip tai įtakos galutinį vaizdą. Jeigu vaizdas pasikeis kardinaliai, geriau atsisakykite kažkokio kito dekoro elemento, bet palikite kėdes. Dažniausiai mūsų nuotakos dėl kėdžių aukoja fotosesijos kampelį ir niekada dėl to nesigaili. Mano nuomonė yra aiški šiuo klausimu – jeigu biudžetas ribotas, geriau turėti vieną išbaigtą erdvę, negu daug ir apie nieką.

Žalia spalva karaliavo visur – puokštėse, kur žaliems augalams teikėme pirmenybę, tekstilėje, net desertuose. Po vestuvių Akvilė, dalindamasi įspūdžiais, užsiminė, kad keli svečiai jai pasakė, jog šventė buvo labai „akviliška“. Mes, savo ruožtu, tai priimame kaip taiklų komplimentą. Mūsų pagrindinė misija – atrasti ryšį su kiekvienu savo klientu ir perkelti jį į šventės kūrimo procesą. Mus neapsakomai šildo nuoširdūs atsiliepimai ir pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Akvilė labai pergyveno dėl seno pianino, kuris stovėjo restorane. O man atrodė, kad tai unikalus dekoro elementas, jeigu mes tinkamai jį panaudotume. Vienu momentu net šmėstelėjo mintis perdažyti pianiną sendinta balta spalva, nes restorano administratorė minėjo, kad planuoja juo atsikratyti, bet galiausiai visgi nepritarė tokiam mūsų akibrokštui. Raminau Akvilę, kad padekoruotas pianinas neatrodys toks niūrus ir „pavargęs“, taigi galiausiai mes jį įkomponavome į saldaus stalo kompoziciją. Rezultatas pranoko lūkeščius. Pianinas tarsi prisikėlė antram gyvenimui ir pražydo. Saldaus stalo kompoziciją užbaigėme šviesiu Provanso stiliaus staliuku ir unikalia specialiai šventei pagaminta itin romantiška torto pakyla.

Nėra nieko asmeniškiau, nei šventės metu pasidalinti su savo svečiais gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, ypač kai jų jau tiek daug prikaupta. Būtent todėl palinkėjimų kampelyje atsidūrė iš nuotraukų kruopščiai sudėliota jaunųjų gyvenimo istorija. Visi etapai, visi žingsneliai ir pasikeitimai pakeliui į bendrą laimingą gyvenimą. Jautru ir taip tikra!

Visi jaunieji palieka savotišką žymę mano širdyje, tai neišvengiama, kai tiek bendrauji ir tiek įsijauti į procesą. Kiekviena žymė yra skirtinga. Akvilė ir Tomas paliko begalinę šilumą, kuri dar ilgai šildys mane darganotomis rudens ir žiemos dienomis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Tores Bravoras
Fotografas: SP fotografija
Desertai: LiuPatty ir Tie kepėjai
Tortas: Liu Patty
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Kvietimai: Artišokas

Romantiškos vestuvės Trakuose

Jau ruduo. Pagaliau pradedu jį pajusti. Ruduo ateina tada, kai suletėja tempas, kai susistyguoja grafikai ir dienotvarkės, kai norisi pradėti dieną su šilta arbata, o sekmadienio vakarą įsivynioti į pledą ant sofos su vaikais, šuniuku ir gera televizijos laida. Ruduo – tai istorijų laikas, visų vasaros išgyvenimų suvestinė, o jų būta tikrai daugybė. Vasara lekia kaip pašėlusi, kartais net sunkiai spėjame iš paskos, o rudenį laikas tarsi įgauna kitokią prasmę – gilią, šiek tiek melancholišką. Todėl noriu pradėti rudenį su pasakojimu apie ypatingai mielas ir romantiškas vestuves. Apie ypatingai jaukius ir paprastus žmones. Reto nuoširdumo ir ramybės pilnus jaunavedžius, kurie patikėjo mums savo vestuvių dekorą.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Vėdrynų žavesys ir gležnumas floristinėse kompozicijose ir ant torto
Rožėmis sudėliotas susėdimo planas
Floristinės kompozicijos stiklinuose induose su dangčiu
Stalo numeriai su katinų siluetais
Lempučių girliandos ant ežero kranto
Švelni persikinė spalva dekore ir floristikoje

Vestuvių sezonas baigėsi, taigi laikas analizuoti ir daryti išvadas. Pasvarstykime, kam iš viso reikalingas dekoras. Pirma ir pati svarbiausia priežastis – būtent dekoro dėka šventė tampa individuali ir išskirtinė. Įsivaizduokime kokį nors gražų restoraną. Jo interjeras stilingas ir tvarkingas, net daugeliu atveju puošnus, bet… 1. Jis nieko nesako apie Jus. 2. Jame kiekvieną savaitgalį vyksta vienodai (!) gražios vestuvės. 3. Nuotraukose keičiasi tik žmonės, o aplinka lieka ta pati.

Mes įkvepiame gyvybės ir asmeniškumo į kiekvieną šventės lokaciją. Ta pati patalpa gali atrodyti visiškai kitaip, jeigu yra teisingai sudėliojami šventės akcentai. Dažnai išgirstu frazę: „Mums reika minimalaus dekoro, nes mūsų pasirinktoje sodyboje/restorane ir taip labai gražu“ Smagu, kai patalpa jau pati iš savęs yra tvarkinga ir estetiškai patraukli, tokioje dirbti yra žymiai maloniau, bet tai nesumažina bazinio dekoro kiekio. Gražūs baldai, stilingas interjeras, prabangūs indai… Vis gi tai nekeičia pagrindinių dekoro sudedamųjų elementų, vistiek prireikia floristinių kompozicijų ant stalų, žvakių, stalų numerių, susėdimo plano, vestuvių kanceliarijos, papildomų unikalių niekučių, kurie suasmenina Jūsų šventę, saldaus stalo stilizacijos ir pan. Visos vietos yra savotiškai gražios, reikia tik mokėti atskleisti jų grožį, prisiderinti prie aplinkos ir įgyvendinti tinkamus sprendimus.

Gali būti ir visiškai priešingas variantas – patalpa yra „bazinė“, joje nėra nei ypatingai išmąstyto interjero, nei išskirtinio dizaino. Tokia patalpa yra puiki dirva dekoravimui ir joje idealiai tiks bet kuris dekoratoriaus sprendimas. Būtent todėl paskutiniu metu milžiniško paklausumo sulaukia šviesios švarios erdvės, kaip baltas popieriaus lapas – fantazuok ir spalvink kiek tik nori, arba palik nespalvotą – tai irgi puikiai sužais, kai patalpa nėra kaprizinga. Gaila, kad tokių erdvių nėra labai daug. Dažniausiai interjere jau dominuoja kažkokios spalvos ir stilius, kurių mes negalime ignoruoti, apgalvodami šventės dekoro koncepciją. Dekoras išties gali būti visagalis, bet kuo labiau mes transformuojame aplinką, tuo brangiau tai kainuoja. Todėl nepavargsiu kartoti, kad vis dėlto renkantis patalpą reikėtų bent preliminariai mintyse įsivaizduoti, kaip atrodo Jūsų svajonių šventė ir, jeigu norite klasikinio prabangaus formato, nesirinkti kaimo sodybos, ar atvirkščiai.

Ingos ir Mike vestuvių šventės vieta pilnai atitiko jų šventės viziją, todėl buvo lengva dirbti ir pildyti jų norus. Dekoras nebuvo gausus, bet, kai jis yra racionaliai paskirstomas, galutinis paveikslas gaunasi netgi labai mielas ir jaukus. Inga iš pat pradžių nustatė aiškias dekoravimo sąmatos ribas, todėl mes ieškojome įdomių sprendimų, kaip su mažesnėmis sąnaudomis sukurti kažką labai asmeniško ir ypatingo. Daugiau pabendravus paaiškėjo, kad Inga ir jos būsimasis vyras yra dideli katinų mylėtojai. Nenorėjome vestuvių paversti „katinų šventę“, bet mielai panaudojome šitą nevisai vestuvėms būdingą elementą, šventės unikalumui ir asmeniškumui atskleisti. Taip atsirado stalo numeriai ir desertų kortelės su besiraižančiais katinėliais. Miela ir neįkyru. Taip pat ir vardų kortelės, kur vardai susiraizgė iš katinų uodegos.

Pagrindinė dekoro spalva buvo persikinė, tad dekoras buvo itin švelnus ir romantiškas, kaip ir norėjo Inga. Priešais pobūvių salę ant medžių pakabinome lemputes, jų mažos šviesytės pabiro per visą ežero krantą ir dar padvigubino romantišką nuotaiką. Atrodė, kad meilė ir nuoširdumas tiesiog tvyro ore.

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Pagrandukas photography
Vieta: Margis
Saldumynai: Soul kitchen