Žymų Archyvai: berniuko krikštynos

Krikštynos Nidoje ant jūros kranto

Tikrai neketinu erzinti tų, kurių atostogas ką tik pasiglemžė negailestingas virusas. Priešingai, noriu pakelti nuotaiką ir su didžiausiu džiugesiu priminti, kad artėja vasara. Saulė, jūra, smagus laikas su draugais ir jokių negandų. Bent jau taip aš dabar ją sau įsivaizduoju, lyg kokį išganymą, nes gi kažkada turės baigtis visa šita nesąmonė.

Idealesnės vietos šventei Lietuvoje negu Baltijos jūros pakrantė tikriausiai nebūtų įmanoma sugalvoti. Visada džiaugiuosi, kai išpuola bent vieną šventę metuose suorganizuoti mūsų nuostabiame pajūryje. Nepaisant nepatogumų, kuriuos tenka patirti, keliaujant su visu rekvizitu iš Vilniaus į kurį nors pajūrio miestą, šitie užsakymai yra mano mėgstamiausi. Gal todėl, kad tai proga pasidaryti sau mini atostogas, o gal todėl, kad mūsų jūra turi magiškų galių, dėl kurių tu negali likti jai abejingas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gipsofilijos burbulai stalų dekorui
Dūminė žydra spalva
Įvairaus dydžio kutosai kaip jaukus ir mielas dekoro elementas
Švelnus ombre efektas krikštynų kanceliarijoje
Gipsofilijos vainikas torto stovui
Saldumynai balti šviesūs arba neutralių spalvų su nedideliais natūraliais mėlynais akcentais
Dekoracija – inkaras
Ypatingai jaukus žaidimų kampelis vaikams

Dažnas klientas, planuodamas šventę pajūryje, įsivaizduoja ją maždaug panašiai. Kojos pamažu nugrimzta į šiltą švelnų smėliuką, jūros ošimas įsilieja į šventės melodijas, o lengvas brizas nerūpestingai kedena svečių plaukus. Net sunku suskaičiuoti, kiek kartų jau esu piešusi sau vaizduotėje tokį paveikslą, klausydamasi klientų pasakojimų apie jų idealią dieną. Aš juos suprantu. Pati turėčiau ne ką mažesnius reikalavimus, jeigu šventę planuočiau prie jūros, juk kitaip, kam visa tai. Bėda ta, kad šiai vizijai išpildyti egzistuoja daug apribojimų. Kažkodėl daug kas įsivaizduoja, kad galima tiesiog ant smėliuko įkurti šventės vietą ir suruošti “gražų romantišką pikniką”. Žemi staliukai, pledai, pagalvės, gardus maistas ir šaltas vynas. Gražus saldus stalas kaip šventės akcentas. Dar būtų gerai kokį stogą virš galvos turėti. Šitos svajonės net nėra iš piršto laužtos, internete apstu panašaus tipo nuotraukų, tik dažniausiai tai yra stilizuotų fotosesijų tobulai nupaveiksluoti vaizdai, o ne realios šventės. Pirmiausiai, kadangi Baltijos pakrantė yra vieša erdvė, negalima joje savavališkai įrengti jokių statinių. Teoriškai tam reikia leidimų, bet praktiškai sunku būtų tokį gauti. Kita problema – tai pašaliniai žmonės. Kad ir kaip mes norėtume privatumo, neįmanoma nuo jų atsiriboti viešoje erdvėje. Supratingieji gal ir apeis ratu jūsų šventę, o smalsuoliai dar specialiai kur nors netoliese rankšluostį pasities. Yra vos kelios vietos Lietuvos pajūryje, kurios gali pasiūlyti tokį išsvajotą šventės formatą. Viena iš jų – tai Kupolas Nidoje.
Jau seniai norėjau sukurti ką nors gražaus Kupolo erdvėje, todėl labai apsidžiaugiau, kai Ieva patikėjo mums papuošti savo sūnelio Herkaus krikštynų šventę.

Mano galvoje akimirksniu pradėjo suktis įvairiausios dekoro vizijos. Tiesą sakant,  viena iš jų taip ir liko ramiai gulėti stalčiuje, pilnai apgalvota ir net apskaičiuota laukti savo žvaigždžių valandos. Kuriant šventės dekorą, yra du keliai. Vienas iš jų – pilnai transformuoti turimą erdvę ir siekti sukurti visiškai naują unikalų sprendimą. Kitas sprendimas – kurti unikalumą detalėmis, naudojant turimus resursus ir idealiai prisitaikant prie turimos aplinkos. Tiesą sakant, mes savo darbe dažniausiai einame šiuo keliu, todėl mums puikiai sekasi optimizuoti išlaidas.

Būtent kuriant Herkaus krikštynų šventės vizualizaciją, mes pirmiausiai pabandėme nueiti pirmuoju keliu. Herkaus mama Ieva turėjo labai gražią šventės viziją, kuri reikalavo nemažai erdvės pakitimų, tačiau keičiant viską iš pagrindų, reikia investuoti nemažą biudžetą, todėl galiausiai visgi nusprendėme veikti racionaliai.

Herkaus krikštynos buvo šviesios, saulėtos ir tyros. Pagrindinės dominuojančios spalvos – balta ir žydra. Žydrą spalvą labai kruopščiai derinome prie Kupole esančių detalių, kad pagautume būtent jų naudojamą dūminį atspalvį. Manau, mums tai puikiai pavyko. Taip pat labai patiko kutosai, kuriuos irgi radome Kupolo interjere ir nusprendėme panaudoti savo dekorui pagyvinti. Maži kutosiukai papuošė šventinį menių, o dideli išsirikiavo vaikų žaidimų kampelyje.

Kuriant dekorą, labai svarbu tinkamai paskirstyti erdves, ypač jeigu patalpa bendra. Pagrindinį plotą užėmė stalai. Kai jie susistatė, atrodė, kad erdvės liko visai nedaug, tačiau teisingai viską suplanavus, mums dar liko vietos saldaus stalo zonai ir jaukiam vaikų žaidimų kampeliui.

Viskas, ko reikėjo iki pilnos laimės – tai geras oras. Prognozės nevisada buvo gailestingos, tačiau laimei gamta padovanojo mums nuostabią dieną. Saulė dosniai užliejo visą paplūdimį, bet nealino savo karščiu, jūra žaismingai mušė taktą į krantą. Buvo aišku, kad Ievos šventės vizija bus pilnai išpildyta ir mūsų širdys spurdėjo iš džiaugsmo.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Kupolas
Fotografė: Nude mood
Desertai: Vanilinis dangus
Spaudos dizainas: Artišokas
Baldai: Užupio arka

Krikštynos žiemą

Praeitą savaitę padariau švenčių inventorizaciją. Tiesą sakant, apėmė lengvas siaubelis, kiek dar nuostabių švenčių guli nepublikuotų. Net ir labai kritiškai peržiūrėjus ir nusprendus kai kurių visai neberodyti, liko labai nemažas kraitelis. Šiemet pažadėjau sau, kad iš šito „slapto seifo“ į dienos šviesą pagaliau ištrauksiu visus savo brangiausius perlus. Tikiuosi užteks įkvėpimo papasakoti visas jūsų istorijas, nes reikia pripažinti, kad tai reikalauja nemažai pastangų ir laiko. Darbai verda, kūryba nuolat kunkuliuoja, o pasidalinti savo pasiekimais neretai pritrūksta paroje valandų.

Prisiminiau tokį etapą pačioje veiklos pradžioje, kai nuotraukas taupėme. Dėliojome planus, kaip paskirstyti turimus resursus, kad portfolio nuolat pildytųsi. Ribodavom, kurdavom įvairias strategijas, o tada pasipylė užsakymai ir atsirado nuotraukos, bet kokia ironija – nebeliko laiko jomis pasidalinti. Mąsčiau, gal reikėtų sukurti atskirą etatą. Turėti žmogų, kuris nuolat rūpintųsi tinklapiu ir socialiniais tinklais. Atrodo, idealus sprendimas, tik, ar kažkas galėtų tai padaryti už mane?! Neslėpsiu, buvo net realių bandymų, kurie baigdavosi visišku fiasko. Kodėl? Nes tai ne šiaip pasakojimai, tai mano patirtis, realios įžvalgos ir gyvi jausmai. Kiekviena šventė – tai tikros emocijos ir realūs žmonės. Visi savotiškai įdomūs ir visiškai unikalūs, kaip ir kiekvienas mūsų projektas. Kaip galėtų žmogus nei neprisilietęs prie viso šito mechanizmo papasakoti, kaip jis veikia… Taigi, vualia, aš ir vėl eteryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Balti ir auksiniai drugeliai kaip pagrindinis dekoro motyvas
Ypatingi šviečiantys gaubtai su drugeliais viduje
Stikliniai burbuliukai su teminėmis kompozicijomis ir vardų kortelėmis kiekvienam svečiui
Įspūdinga auksinės vielos ir drugelių kompozicija saldžiam stalui
Šviečiantis medis palinkėjimų kampelyje
Auksinių žvynelių takeliai
Subtilus valgomu auksu puoštas tortukas
Originalus torto smeigtukas iš auksinės vielos

Kristupo krikštynos vyko prieš keturis metus. Ar šiandien ką nors keisčiau? Nekeisčiau, nes klasika nepavaldi laikui, o šita šventė dar ir turi ypatingą prasmę, nes būtent ji padėjo pradžią mūsų nuostabiai draugystei su Egle ir Raimundu. Pernai kartu su Raimundu sukūrėme gražų Eglės jubiliejų, o šiemet su nauju užsidegimu planuojame jų vestuves.

Įprasta krikštynas planuoti vasarą, tačiau kartais būtent netradiciniai sprendimai gali sukelti didžiausią susižavėjimą. Kristupo krikštynos vyko gruodį. Jas organizavome Ramados viešbučio Imperial restorane. Planuojant krikštynas žiemą, labai svarbu išsirinkti tinkamą šventės vietą, nes būtent nuo jos priklausys jūsų šventės kokybė. Vasarą norisi gamtos, gryno oro ir pasilakstymo po žolę. Žiemą vasaros malonumus puikiai kompensuoja jauki vieta, skanus kokybiškas maistas ir pasyvesnės pramogos. Tiesiog keičiasi šventės koncepcija, bet jos prasmė ir vertė išlieka tokia pati. Žiemos šventės man yra jaukesnės. Daugiau bendravimo, šilumos, artumo. Kai už lango dargana, natūraliai norisi labiau prisiglausti, apsikabinti ir pasišnekučiuoti su karštos arbatos puodeliu.

Labai gera mintis užsisakyti degustacinę vakarienę, tuomet maistas tampa tikru ritualu ir šventės vinimi. Jūsų švečiai niekur neskuba, jie puikiai įsijaučia į skonių derinimo malonumą, šefo pasakojimus ir mėgaujasi buvimu drauge. Šventinę vakarienę labai pagyvina kur nors fone skambanti gyva muzika. Svečiai noriai įsitraukia į palinkėjimų rašymo tradicijas ir tokias pasyvesnes veiklas kaip momentinės nuotraukos, pažadų kortelės ir pan. Atrodo, tarsi viskas vyksta lėčiau, bet kartais būtent to mums ir trūksta gyvenime – tiesiog progos atsipalaiduoti. Mes neretai iššvaistome savo dėmesį į visokius pašalinius dirgiklius, gausias švenčių programas ir pramogas, vietoj to, kad susitelktume į svarbiausius dalykus ir žmones, kurie mus supa.

Visgi, renkantis dekorą, Eglei norėjosi įkvėpti šiek tiek vasaros į šitą nuostabią žiemos pasaką. Taip mūsų šventėje atsirado drugeliai, bet ne bet kokie, o visiškai balti, elegantiški ir subtilūs. Baltų drugelių ir auksinių dekoro elementų kombinacija sukūrė neįprastą reginį, kuris kaustė dėmesį ir žavėjo savo išskirtinumu. Šventėje nestygo ir labai stiprias žiemos švenčių asociacijas kurstančių detalių. Tai smulkių LED lempučių šiluma, stikliniai burbuliukai su drugelių kompozicijomis, žėrintys aukso takeliai ir gėlių vainikai. Drugeliai karaliavo visur. Ypač gražiai atrodė mūsų sukurta kompozicija ant saldaus stalo. Labai dinamiška ir lengva ji tarsi įnešė gyvybės ir judėsio į visą šventės koncepciją. Kiekvienas svečias gavo po mielą dovanėlę. Buvo labai smagu išgirsti, kad dauguma svečių ją saugo iki šiol. Tokios šventės dar ilgai lieka atminty. Ir širdyje.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų šventės vieta: Restoranas Imperial
Fotografė: Nude Mood
Filmuotojas: Ponas Varnas
Krikštynų tortas: Tie kepėjai
Desertai: Liu Patty
Spaudos dizainas: Artišokas

Egzotiškos krikštynos Lietuvos pajūryje

Kadangi savaitgalį grįžau iš atostogų pajūryje ir vis dar nenoriu paleisti to nuostabaus laiko iš savo minčių, pagalvojau, kad puiki proga pasidalinti šią vasarą pajūryje nuveiktais darbais. Eliaso krikštynos vyko būtent Palangoje Onore restorane ir buvo išties ypatingos tuo, kad gerokai nutolo nuo šabloninio krikštynų įsivaizdavimo. Nors turiu pripažinti, kad vienu momentu mama Ernesta net buvo suabejojusi mūsų idėjomis ir savo drąsiu pasirinkimu į krikštynų šventę pažvelgti per kiek kitokią nenuobodžią prizmę. Tačiau galiausiai mes visgi pasiryžome sulaužyti standartus ir nuspalvinti šventę ryškiomis vasaros spalvomis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Sodrios vasariškos spalvos ir egzotiniai motyvai
Pasitikimo kokteilis kiekvienam svečiui kaip dekoro elementas
Monsterų takelis
Papūgos – ryškiaspalvės ir subtilios baltos saldaus stalo kompozicijoje
Tortas su akvareliniu piešiniu, atkartojančiu spaudos dizainą
Nuotaikingi sausainukai su vaisių motyvais
Tropinių lapų printais dekoruotos lentynos
Egzotiniai augalai vazonuose
Mini ir maxi povo kėdės ant saldaus stalo ir fotokampelyje
Didelės tropinių lapų kompozicijos saldaus stalo fone

Savo kūrybinį darbą mes visada pradedame nuo idėjos ir ji niekada negimsta iš oro. Idėja – tai pirmiausiai nuoseklus darbas su klientu, jo lūkesčių ir poreikių išaiškinimas. Tuomet idėja yra apdorojama ir ieškomi būdai, kaip originaliai ją pateikti. Mumslabai svarbu išskirtinumas ir šviežumas. Tai kažkas panašaus, kaip kepant pyragą. Kelios kepėjos gali gauti tą patį tešlos gabalą, bet visi pyragai bus absoliučiai skirtingi, nes svarbu ne pati tešla, o jos paruošimas. 

Svarbu net ne idėja, o sugebėjimas ją skaniai, įdomiai pateikti. Būtent todėl mūsų kūrybiniai pasiūlymai negimsta per naktį. Mes ieškome. Mes stengiamės, kad visos šventės detalės tvirtai susijungtų tarpusavyje kurdamos unikalią šeimos istoriją.

O viskas prasidėjo nuo paukščių. Mama Ernesta papasakojo, kad Eliasui labai patinka paukščiai ir mes nusprendėme juos integruoti į dekorą. Paukščių tematika gali būti labai įvairi, tačiau šį kartą ji visiškai išėjo iš tradicinių rėmų.

Kuriant dekorą, norėjosi nepamiršti ir apie tai, kad šventė vyksta prie jūros, todėl pirmiausiai į galvą atėjo žuvėdros, tačiau pasikapščius šiek tiek giliau, nusprendėme sukurti tikrą rojaus kampelį su egzotiniais lapais, kokteiliais ir margaspalvėmis papūgomis. Tikras vasaros šėlsmas.

Iš pradžių Ernesta labai susižavėjo šita netikėta koncepcija, tačiau, kai atėjo laikas išsirinkti kvietimo maketą, ji šiek tiek pabugo. Įprastas krikštynų paveiksliukas rimtai pasikėsino nudūsinti mūsų kūrybinį proveržį. Tačiau galiausiai išskirtinumas nugalėjo. Turiu pabrėžti, kad mes niekada priverstinai neprimetame savo nuomonės. Kad ir kaip nuoširdžiai išmąstyti ir „išlaižyti“ būna mūsų pasiūlymai, jie yra lankstūs ir, jeigu kažkur mes nepataikėme, bandome iš naujo. Tiesa, džiugu pripažinti, kad taip būna itin retai.

Eliaso krikštynų šventėje dominavo egzotiški motyvai. Palmių lapai, vaisiai, sodrios spalvos. Daug elementų tiesiog atgijo iš kvietimų. Buvo įdomu žaisti su įvairiomis spalvomis. Tiesą sakant, kuo daugiau spalvų šventėje, tuo sunkiau yra sukurti vientisą suderintą paveiksliuką, būtent todėl dekoratoriai dažniausiai pasirenka negausius spalvų derinius, nes taip saugiau ir patikimiau. Mes ir patys taip darome, todėl buvo net šiek tiek painu nepasiklysti spalvų virtinėje, tačiau egzaminą išlaikėme, o šitą patirtį, manau, ir toliau praktikuosime su kitais savo drąsiais klientais. 

Įdomus sprendimas buvo kiekvienam svečiui paruošti po egzotiška vaisių kokteilį, kuris tapo netik taikliu įvadu į teminę šventę, bet ir gražiu dekoro elementu. 

Saldaus stalo išpildymui panaudojome neįprastai daug vaisių. Ant stalo nugulė didžiulės arbūzų ir ananasų galvos. Uogos, papajos, granatai, vynuogės, apelsinai, mangai, kiviai ir dar velnias žino kas.  Atrodo, vasaros gerybių rezervą išnaudojome maksimaliai. Vaisių motyvą atkartojome ir nuotaikinguose sausainukuose, keksiukų krepšeliuose. O egzotinių lapų piešiniai papuošė tortą ir cake pops pyragėlius. 

Tortukas šį kartą irgi turėjo savo atskirą istoriją. Buvau rezervavusi tortą Klaipėdoje, bet kai man nusipiešė aiški torto vizija, pasirodė, kad niekas man tokio tortuko nenori pagaminti. Mat vasaros vidury, per patį karščių siautulį, užsinorėjau tortuko su akvareliniu piešiniu. Kad ir kaip nenorėjau vežti tortuko iš Vilniaus, teko praplėsti paieškas ir grįžti į savo gimtąjį miestą. Laimei, čia tikrai žinau bet porą kepėjų, kurioms nėra nieko neįmanomo, tad mano vizija buvo puikiai išpildyta. Tortas saugiai nukeliavo per visą Lietuvą, tuo labiau, kad išvažiuoti iš Vilniaus teko naktį ir karštis tikrai nebuvo aktualus.

Mėgstu dirbti pajūryje. Nors ir kelias tolimas, ir važiuoti dažniausiai tenka tamsiu paros metu su mažai miego, bet tiek pozityvių emocijų suteikia tas gaivus jūros gurkšnis beprotiškame tempe sezono metu. Padarai darbą ir žygiuoji sau  ant smėlio pasivartyti. Na, čia idealus variantus, nors šį kartą buvo visiškai kitaip, tik čia jau kita istorija.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Onore
Fotografė: Nude Mood
Saldumynai: Cake loves vanilla
Spaudos dizainas: Artišokas

Ar verta samdyti krikštynų organizatorę?

Nepaisant gan oficialios antraštės, šį kartą nebus jokių punktų, pagrįstų argumentų ar statistikos.  Tiesiog nuoširdūs samprotavimai, kuriuos sąlygojo patirtis ir ilgametės įžvalgos.  Tiesą sakant, tai mintys net ne vien apie krikštynas, tą patį būtų galima parašyti apie bet kurią kitą šventę. Šventes galima suskirstyti į kelis lygius. Tai šventės, kurios buvo organizuojamos savo jėgomis. Šventės, kurias kažkas padėjo organizuoti – draugai, artimieji arba neprofesionalūs specialistai. Šventės, kurios buvo „įpakuotos“ į profesionalų apgalvotą dekorą. Ir šventės, kurias pilnai suorganizavo profesionalų komanda.  Nepatikėsite, bet 95 % atveju vos žvilgtelėjusi į nuotraukas, aš galiu tiksliai atspėti, kuriam iš minėtų lygių šventė priklauso.

Mes, organizatoriai, gyvename dekoro ir švenčių pasaulyje, kiekvieną dieną mus supa naujos idėjos, tendencijos, deriniai, sprendimai. Mes verdame šioje aplinkoje ir žinome visas jos subtilybes. Mes ieškome įkvėpimo, o kartais jis suranda mus greičiau. Mes lankomės parodose, skaitome žurnalus, blogus, dalinamės patirtimi, dalyvaujame seminaruose. Kaip chirurgas turi žinoti visas kūno dalis ir jų ypatybes, taip mes turime suprasti visą švenčių anatomiją, jeigu norime pasiekti gražaus rezultato.  Profesionalus šventės dekoras – tai netik gėlyčių padėliojimas, o šventės organizavimas – tai netik pagalba šventės vietos beieškant.

Kokia yra pagrindinė klaida, organizuojant šventę patiems? Žmogus, kuris niekada nėra to daręs, tiesiog nemato visumos.  Tuomet jis gali arba labai persistengti, arba kažko neįvertinti.  Ypač tai puikiai atsispindi dekore (o vėliau ir nuotraukose).  Labai dažnai tenka matyti, kai tėvai, sugalvoję kažkokią tematiką vaiko šventei, puola supirkinėti dekoracijas – šluoja viską, kas daugmaž yra susiję, nes viskas gražu. Gražu atskirai! Bet mažai kas pagalvoja, ar tai derės tarpusavyje.  Taip pat dažnai nėra įvertinama aplinka, kurioje vyks šventė.  Pavyzdžiui, Jūs išsirenkate spalvų paletę, ji  Jums labai patinka, džiaugiatės, kiek nuostabių dekoracijų randate pagal Jūsų pasirinktą spalvų gamą.  Viskas puiku, taip švelnu ir pūkuota.  Ir staiga visas Jūsų darbas nueina per niek, nes Jūsų kruopščiai parinktos dekoracijos nukeliauja į tamsią salę su sunkiu interjeru, raudonomis kėdėmis ir auksiniais bantais ant kėdžių.  Dabar Jums atrodo, kad aš perdedu. Kaip gali žmogus visiškai nesiorientuoti, kas tinka, o kas netinka. Visiškai paprastai! Tiesiog paprastas žmogus nemato visumos. Net ir pas mus kartais ateina klientai su labai aiškia savo vizija, jie galvoja, kad tobulai viską sugalvojo, o dėlionė kažkaip nesusidėlioja į gražų paveiksliuką. Tiesiog buvo dėliojama ne iš visų detalių.

Organizatorius iš karto mato bendrą paveikslą, nuo pat šventės pradžios iki paskutinio svečio atsisveikinimo, kad viskas vyktų sklandžiai ir, nepabijosiu šito žodžio, stilingai. Štai tokios stilingos šventės labiausiai džiugina akį ir širdį, štai tokius albumus norisi rodyti visiems savo svečiams ir net anūkams po daugelio metų. Taigi, Jums patiems spręsti, ar verta samdyti organizatorę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Mielas putlus banginukas kaip pagrindinis dekoro elementas
Jūros mėlynumo vanduo, plaukiojančios žvakės ir elegantiškos gėlių kompozicijos
Ombre efektu dažytos virvės, kaip originalus teminis stalo kompozicijos išpildymas
Vardų kortelės – origami laiveliai
Žydros taurės, puikiai papildančios spalvinį šventės sprendimą
Didelis stilizuotas laivas su teminėmis detalėmis fotosesijos kampelyje
Simboliškas laiškas į ateitį – žinutė butelyje
Dovanėlės svečiams banginio formos dėžutėse
Sausainiai – banginukai
Žavingi teminiai elementai ant saldaus stalo

Manau, Herkaus mama Diana tikrai neabejoja, kad pasamdyti mus suorganizuoti jos šeimos šventę, buvo geras sprendimas. Kai pirmą kartą susitikome, ji prisipažino, kad organizatorių paslaugomis dar ne karto nebuvo pasinaudojusi. Kita vertus, ji neabejojo savo pasirinkimu, nes organizuoti pačiai nebuvo nei laiko, nei galimybių. Mes sudėliojome pagrindinius poreikius ir išsiskyrėme „pamiegoti“ su naujomis idėjomis. Šventės vieta jau buvo rezervuota, bet tai nebuvo labai patogus sprendimas, kadangi erdvės salėje buvo nedaug ir reikėjo preciziškumo ir kūrybiškumo renkantis išplanavimo ir dekoro sprendimus.

Mūsų pagrindinė darbo taisyklė – būtinai gyvai įvertinti erdvę. Planuodami ir dekoruodami šventes, mes nieko nedarome aklai, kad išvengtume netikėtumų. Kartu su klientu, arba vieni, nuvažiuojame į šventės vietą ir tik realiai pamačius ir įvertinus erdves, galime konkrečiai patarti, koks išplanavimas būtų patogus ir kaip turi būti paskirstytas dekoras, siekiant optimizuoti išlaidas.
Mūsų tikslas – išlaikyti bendrą koncepciją ir stilistiką visos šventės metu. Todėl dekoras yra neatsiejama bendros šventės idėjos dalis.

Herkaus krikštynoms mes pasirinkome jūrinę tematiką, tačiau ją susiaurinome. Pagrindinis krikštynų elementas buvo netradicinis, bet labai mielas – banginukas. Kaip jis atsirado dekore? Labai netikėtai, bet paskui taip prigijo, kad nebenorėjome jo atsisakyti.

Kadangi šventės erdvė buvo nestandartinė ir nedidelė, turėjome aiškiai suplanuoti stalų išdėstymą ir pasirūpinti, kad visi turimi baldai būtų tinkamai panaudoti. Taip saldus stalas atsidūrė salės vidury ant didžiulės spintelės pačiame dėmesio centre. Nes tokio grožio slėpti nevalia! Saldumynų stalą papuošė didžiulis gėlių vainikas, kuris nugulė stalo viduryje ir įrėmino tortuką. Vaikiško žaismingumo suteikė sausainiai – banginukai ir spalvoti guminukai. Ir žinoma, žavingos teminės detalės – laivelis, švyturys, dovanėlės svečiams banginuko formos dėžutėse.

Ypač originaliai atrodė stalų kompozicijos. Pailgos vazos su plaukiojančiomis žvakėmis – kaip jūros simbolis. Ombre efektu dažytos virvės – kaip netikėtas teminis papildymas gėlių kompozicijoms. Kiekvienas svečias gavo po laivelį su savo vardu, žymintį jo vietą prie stalo. Laivelio akcentą panaudojome ir fotosesijos kampelyje, kuris tapo netik gražiu dekoro elementu, bet ir smagia vieta vaikų žaidimams. Linkėjimų kampelyje, kuris irgi atitiko bendrą šventės tematiką, svečiai galėjo parašyti savo žinutę butelyje – laišką į ateitį. O palinkėjimus šventės pabaigoje paleidome į orą su daugybe helio balionų.

Šventės metu grojo saksofono muziką, o vaikus linksmino padykę piratai. Svečiai mėgavosi kokybišku gurmanišku maistu ir puikiu oru nuostabaus grožio vietoje ant ežero kranto. Ko dar galima norėti tobulai krikštynų šventei!

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Esperanza Resort & SPA
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Esperanza Resort
Saldumynai: Liu Patty, Kukis
Dekoracijų gamyba: Artišokas
Saksofonistas: Vytautas Petrauskas
Programa vaikams: Mažasis genijus

Krikštynų tema – Pirmasis skrydis

Aš esu keliautoja. Negaliu ramiai gyventi, kol neturiu lėktuvo bilieto, net jeigu pati kelionė įvyks tik už pusmečio. Svarbu, kad yra ko laukti.  Niekada nebijojau skristi lėktuvu. Vaikystėje su šeima daug skraidydavome “į pietus”. Tarybinėje Lietuvoje tėvai gaudavo keliones į Krymą, Jaltą, Anapą, Sočį. Įdomu, kad prisimenu visus tuos pavadinimus ir su jais yra susijusios pačios nuostabiausios emocijos, bet jos yra taip giliai sugulusios prisiminimuose, kad kartais suabejoju jų tikroviškumu, kol neatsiverčiu vaikystės albumo. Dievinu šitas nuotraukas, kiekvieną kartą jos sugrąžina mane į laimingą vaikystę. Atrodo, kaip seniai tai buvo. Ar šita mergaitė, patempusi lūpą, nes pusbrolis neužleido vietos ant didelės kailinės meškos, galėčiau būti aš?
Tėvai jau ankstyvoje vaikystėje įskiepijo man poreikį keliauti. Nepaisant to, kad aš tikrai negimiau turtuolių šeimoje, atostogos visada būdavo šventas reikalas.
Vėliau prasidėjo kelionės po Europą. Mano tėtis buvo autobuso vairuotojas, kartais jam išpuldavo įdomios turistinės kelionės ir jis kartu pasiimdavo mane. Taip aš, pavyzdžiui, apsilankiau Formulės 1 varžybose Vengrijoje.
Kelionių įspūdžiai yra vieni iš ryškiausių vaikystės prisiminimų, todėl kelionės iki šiol yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Tokią meilę pasauliui noriu įskiepyti ir savo vaikams, todėl su jais pradėjome keliauti nuo pačių mažiausių dienų ir visas atostogas planuojame kartu.
Šiais laikais pasaulis pasidarė atviresnis. Kelionės nebėra labai didelė prabanga ar egzotika. Pigios oro linijos sukūrė platesnes galimybės keliauti ir pažinti pasaulį. Pamenu, kai po vestuvių suplanavome kelionę į Kanarų salas. Atrodė kaip kažkas nepaprasto. Kanarų salos,wow! O dabar Tenerifė yra viena iš ko gero labiausiai lietuvių pamėgtų salų, ypač žiemą. Laikai keičiasi, keičiasi galimybės, tik noras keliauti išlieka toks pat stiprus.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Dangiškas fotosesijos kampelis
Specialiai šventei suprojektuoti ir surinkti lėktuvėlių modeliukai
Lėktuvėlis su debesyse išraitytu Jokūbo vardu
Krikštynų palinkėjimai ant medinių lėktuvėlių
Teminė smeigtukų kompozicija ant torto
Sausainiai – linksmi debesėliai
Oriniai morengai ant pagaliukų debesėlio formos
Medinis stoveliai su besisukančiais debesėliais stalo kompozicijoms

Ši šventė susikūrė “skubos tvarka”, nes užsakymą suderinome, kai iki krikštynų buvo likusios nepilnos 2 savaitės. Tačiau kartais ekspromtas būna net labai sėkmingas, svarbu operatyvumas. Šiuo atveju labai pagelbėjo ir partnerių lankstumas, nes lėktuvėlių modeliukai buvo gaminami pagal individualų užsakymą.

Jokūbas labai mėgsta žiūrėti į dangų ir fiksuoti praskrendančius lėktuvus, taip ir gimė šita krikštynų istorija, kurios simboliu tapo medinis senovinis lėktuvėlis, pasiklydęs tarp debesų.

Šventė prasidėjo Jokūbo namuose. Ten šventiniams pusryčiams ir pasiruošimui rinkosi patys artimiausi. Jokūbo mamytė Lina norėjo, kad kieme įrengtume teminį fotosesijos kampelį, kur ir įvyktų pagrindinė krikštynų fotosesija. Būtent fotosesijai buvo panaudotas išskirtinis, specialiai pagal mūsų vizualizaciją pagamintas lėktuvo modeliukas. O kur yra lėktuvas, ten negalima apsieiti  be didelių pūrių debesų ir žydros beribės padangės. Tiesa, mūsų padangė turėjo ribas, ji įsikūrė ant Jokūbo namo pievos tarsi mažas dangaus lopinėlis. Jokūbo mama norėjo, kad fotosesijos kampelyje aiškiai matytųsi, kokia proga yra svenčiama, todėl mes sugalvojome papuošti mūsų dangų užrašu iš debesų „Jokūbo krikštynos“. Įkvėpti šitos idėjos, nusprendėme ją atkartoti ir saldaus stalo dekore. Virš stalo pakabinome mažesni lėktuvėlį, kuris „danguje“ nupiešė Jokūbo vardą.

Visas saldaus stalo dekoras buvo švelnus, orinis ir dangiškai žydras. Debesėlių motyvas atsikartojo net ir saldumynuose. Vaikus ypač sužavėjo mieli besišypsantys sausainiai, pūrūs, oriniai morengai ir keksiukai su debesėlių kepure. Ant saldaus stalo atsirado ir mūsų sumanytas palinkėjimų rėmas. Maži mediniai lėktuvėliai ir minkštučiai debesėliai išsidėliojo ant akvarėle tapyto žydro fono, vėlgi nupiešiant aiškias paralėles su fotosesijos kampeliu kieme. Svečiai rašė palinkėjimus ant lėktuvėlių ir siuntė juos „į dangų“.

Jokūbo mamytė Lina ir pati labai šauniai įsijautė į pasirinktą tematiką. Kiekvienas svečias gavo po mažą lėktuvėlį iš veltinio, kurį turėjo įsegti į savo drabužį. Tiesą sakant, net pati neįsivaizdavau, kaip efektingai tai galėtų atrodyti. Būtent tokios mažos mielos detalės ir sukuria šventės nuotaiką ir vientisumą. Kita staigmena svečiams buvo specialiai šventei pagaminta Jokūbo pirmųjų metų „kelionė“. Maža į delną telpanti knygutę, mėnesis po mėnesio pasakojo Jokūbo pirmųjų gyvenimo metų istoriją. Šventės pabaigoje kiekvienai šeimai dar atiteko daili teminė dėžutė su specialiai iš Vilniaus atvežtais ypatingo skonio Liu Patty keksiukais, tad svečiai tikrai galėjo pasijusti labai svarbūs ir mylimi. Esu tikra, kad laimingi svečiai dar ilgai prisimins šitą šventę su jos puikiai sukurta atmosfera ir nuoširdumu.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Floros simfonija Kaune
Fotografas: Saulės pieva
Saldumynai: Liu Patty, Soul kitchen, Kukis
Spaudos dizainas: Artišokas

Stilingos juodai baltos krikštynos

Atrodo visiškai normalu būtų manyti, kad dekoratorius ir fotografas yra viena komanda. Dekoras puošia nuotraukas, sukuria nuotaiką, perteikia atmosferą, kuri tvyrojo ore šventės dieną. Deja, be fotografo bendradarbiavimo visos mūsų pastangos telieka vienos dienos iliuzija, neturinti ilgalaikės išliekamosios vertės.

Neslėpsiu, ne su visais fotografais yra lengva rasti bendrą kalbą. Yra fotografų, kurie dekoro tiesiog nemato, yra ir tokių, kurie jį ignoruoja. Yra užsispyrusių fotografų, kurie, atrodo, net priešinasi dekorui, šita pozicija man, tiesa sakant, yra labiausiai nesuprantama, nes kaip ten bebūtų, mes siekiame to paties tikslo – gražių prisiminimų. Yra dar tokia fotografų kategorija, kurie tiesiog nuoširdžiai nepagalvoja, kad klientas nemažą sumą investavo į visą šitą grožį, ir todėl to nesureikšmina. Būtent tokiems atvejams, ypač jeigu fotografo dar nepažįstu, visada stengiuosi pasiimti savo „dydįjį fotoaparatą“. Fotografuojant patalpoje nuotraukos nebūna labai kokybiškos, nes neturiu „rimtos aparatūros“, bet tai, be abejonės, geriau negu nieko. Dažnu atveju mano darytos nuotraukos tiesiog papildo fotografo užfiksuotas akimirkas. Tik, kadangi fotoaparatas nėra mūsų pagrindinė darbo priemonė, kartais jį tiesiog pamirštame. Arba tą dieną turime kelias šventes ir tenka rinktis į kurią važiuoja „mūsų ištikimas draugas“. Tokiais atvejais labai džiaugiamės, kad visgi dauguma fotografų vertina mūsų darbą ir netgi specialiai skiria kelioliką minučių Jūsų, mielieji klientai, grožiui įamžinti. O labiausiai atsakingi net ir iš anksto su mumis susisiekia ir viską detaliai išklausinėja. Tiesa sakant, baigiusi dekoravimo darbus, aš ir pati nevengiu palaukti fotografo ir nukreipti jį tinkama linkme, nes juk mes geriausiai žinome, kokie dekoro elementai buvo labiausiai išmąstyti arba yra brangiausi mūsų klientui (o kartais net ir pačių klientų sugalvoti/pagaminti), turi ypatingą reikšmę ar simboliką. Taigi, mieli fotografai, nepykite, jei kartais vedžiojame jus už rankos ir badom piršteliu, tai tik todėl, kad mums rūpi bendras geriausias rezultatas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Pagrindinės šventės spalvos – juoda ir balta
Moderni šventės stilistika
Geometrinės figūros kaip pagrindinis dekoro elementas
Dovanėlės svečiams permatomose dėžutėse su geometriniais kirpiniais
Iš juodos vielos išlankstyti vardiniai torto smeigtukai
Geometriniai saldumynų stovai ir padėklai
Balionų rėmas fotosesijos kampelyje

Yra begalė spalvų. Paletės pildosi kiekvienais metais. Miksuojant spalvas, atrandami vis nauji deriniai ir atspalviai. Tačiau monochromija visais amžiais lieka nemirtinga klasika. Kas pasakė, kad krikštynos turi būtinai būti žydros arba rožinės?! Jos gali būti tiesiog nespalvotos ir atrodyti nepaprastai stilingai.

Jurgita kreipėsi į mus su labai įdomia krikštynų koncepcija. Ji prasitarė, kad paskutinis vaikų gimtadienis buvo itin spalvotas ir todėl dabar ji norėtų visiškai priešingo varianto. Mes džiaugsmingai sutikome šitą mintį, nes tai buvo kažkas naujo ir netikėto. Tiesa, kuriant galutinę koncepciją visgi atsirado viena papildoma spalva – mėtinė, bet ji buvo tik mažytis akcentėlis ir beveik nematoma.

Nežinau, ar šventės koncepcija gimė iš pasirinktos šventės vietos, ar šventės vieta – iš koncepcijos, bet faktas, kad jos idealiai susiderino tarpusavyje. Restorano „Gallery“ erdvė apskritai yra viena iš tų nepretenzingų erdvių, kur galima leisti sau kurti ir mėgautis šiuo procesu, nes interjeras niekam neįpareigoja.

Šventė buvo iki smulkmenų apgalvota ir be galo stilinga, atrodė, viskas laiku ir vietoje. Svečius pasitiko gyvo garso saksofono garsai, vyko fotosesija prie mūsų sukurtos ir paruoštos fotosesijos sienelės. Jurgita labai norėjo, kad šventėje būtų daug balionų, tad mūsų užduotis buvo sugalvoti, kaip juos įdomiai ir stilingai įkomponuoti į šventės erdvę. Balionus derinome su geometrinėmis figūromis, jos dominavo visur – saldaus stalo dekore, puokštėse, didelės figūros fotosesijos kampelyje, net krikštynų kanceliarija buvo griežtų geometrinių formų ir raštų. Visi šitie elementai dar stipriau paryškino modernią šventės stilistiką.

Kuriant šventės programą ir eigą, mums kylo puiki netradicinė mintis – vietoj animatoriaus vaikams pakviesti mimę. Tobulas rezultatas, kai šventės programa įsilieja į dekorą ir tampa jo dalimi. Klasikinis mimės įvaizdis – juodai balti drabužiai, baltas išraiškingas veidas ir juoda beretė tarsi sulipdė visas šventės dalis į vieną visumą ir sukūrė ypatingą unikalią nuotaiką. Mimė gamino cukraus vatą, žaidė su vaikais ir neįkyriai sukiojosi tarp suaugusių svečių, kurdama gražią emociją ir dalindama pozityvią energiją.

Šventę vainikavo linkėjimų paleidimas į orą. Penkiasdešimt balionų pakylo kaip viena didelė debesys, nešdama gražiausius švečių palinkėjimus tiesiai Dievui į ausį. Kai atvažiavome surinkti dekoracijas, turėjome luktelti, šventė dar nebuvo pasibaigiusi, atrodo niekas net nenorėjo skirstytis. Ant stalų vis dar degė žvakės, kurdamos be galo jaukią ir šiltą atmosferą. Viduje jautėsi jaukus ir nerūpestingas šurmulys. Štai dėl tokių akimirkų verta dirbti ir kurti.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Fotor
Šventės vieta: Restoranas Gallery
Spaudos dizainas: Artišokas
Vardiniai torto smeigtukai: Artišokas

Laimę nešantys simboliai krikštynose

Nors skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skiriasi kultūra, mąstymu, gyvenimo būdu ir pasaulio suvokimu, kai kuriuos ženklus ir simbolius jie laiko laimingais. Vieni atneša sėkmę, kiti apsaugo nuo sunkių išbandymu, treti, tiesiog garantuoja, kad nuo jūsų niekada nenusisuks sėkmė . Nesu prietaringa, toli gražu! Tačiau ypatinga daiktų reikšmė mane žavi! O šiose krikštynose, žavėtis ir džiaugtis buvo kuo! Simbolikos šiose krikštynose buvo nemažai: rugiai, linas, šienas, medis, dangaus melis, avižos – tai tik dalis literatūrinių simbolių, vienaip ar kitaip atsiradusių mūsų šventėje ir turinčių gilesnę prasmę. O pagrindiniu Luko krikštynų dekoro akcentu tapo  besisupantis arkliukas, kurio simbolinė reikšmė neišsemiama! Tai laimingos vaikystes, nuoširdumo ir vaikiško nerūpestingumo ženklas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus lino skiautinių girlianda
Natūralaus lino skiautinių papuošimai kėdėms
Mūsų pagaminti stovai hortenzijų žiedams ir stalo girliandai
Zigzagais margintas dangaus mėlynumo saldaus stalo takelis bei serviravimo tekstilė
Vardinių medinių kaladėlių rinkinys
Desertai, vardų kortelės su krikštynų dekoro akcentu – besisupančiu arkliuku
Vardinis torto smeigtukas
Kvepiančios natūralaus šieno dekoracijos ant saldaus stalo

Planuojant krikštynas, ne vieną mamą ir tėtį užgula begalybė malonių (ir ne tik) rūpesčių. Reikia parinkti vietą šventei, rūbelius, surasti fotografą, sugalvoti šventės temą ir apsvarstyti daug, daug visokių smulkmenų.  Svarbu yra pasirūpinti, kad krikštynų ritualas būtų gražus ir prasmingas. Svarbiausia yra jausmas, emocijos, bendra šeimos patirtis, juk tokios šventės ir kuria šeimos istoriją. O  mūsų pareiga ne tik papuošti, bet ir įprasminti šventę, iškelti jai tikslus, apgalvoti detales, kurios išliks visam gyvenimui. Tada šventė įgauna prasmę ir tampa visavertė.

Ši šventė nuo pat pradžių buvo planuojama labai atsakingai. Toli nuo miesto šurmulio, didžiulės pievos viduryje ir kalvų apsuptyje, arkliukų tema tiko puikiausiai. Karštą vasaros dieną atrodė net jauti šviežio šieno persmelktą orą.  Justina sukvietė svečius į Luko šventę Rubikių ežero pakrantėje, gamtos ir poilsio parke stūksančioje viloje. O mes pasistengėme, kad šeimos ir giminaičių būrį pasitiktų šiltas ir jaukus dekoras bei naminių avižinių sausainių aromatas. Pagrindinį stalą nugulė natūraliai lamdyto  lino staltiesė. Stalą serviravome specialiai šiai šventei siūta dangaus mėlynumo spalvos tekstile. Kėdes puošėme spalvotais lino atraižų skiautiniais, Hortenzijų žiedų stovas su medinių arkliukų girlianda užbaigė stalo ansamblį. Linas nepaprastas augalas,  simbolizuojantis augimą, gyvybingumą, ištvermę. Tradiciškai šventės karaliumi tapo saldus stalas. Pakabinome ne vieną girliandą, patiesėme takelį, o  Luko akys iškart užkliuvo už specialiai Jam pagamintų vardinių natūralaus medžio kaladėlių – liks prisiminimas iš šios dienos, ir viliuosi, transformuosis ne kartą į didžią pilį. Stalą dekoravome naturalaus šieno dekoracijomis ir vintažine besisupančio arkliuko figūrėle.  Gausiai naudojome įvairius mėlynos spalvos atspalvius:  takelis, indai, vardinis torto smeigtukas, didžioji skiautinių girlianda. O mėlyna spalva pasirodo siejama su intelektu, ramybe, jausmų giluma, begaliniu nuoširdumu! Tikiu, kad šios savybės iliustruoja šią puikią šeimą!

Ir pabaigai: „Matai? Vaikystė supas ant medinio arkliuko. Tas arkliukas, kiek stipriau įsibėgėjus, šuoliuodamas neša ir mažųjų mažas svajones, kai aplink tiek dar daug nepažinta, kai vaizduotė moka tikėti neįtikėčiausiais dalykais, kai galva pramušta smalsumu, kai supantis ant medinio arkliuko gali apkeliauti visą pasaulį.“

Linkiu niekada nepamiršti to, ką sugebėjome vaikystėje – svajoti ir tikėti neįmanomu!

Rasa

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Gradiali
Dekoruoti sausainiai: Desertinė Skanu
Desertai ir tortas: Liu Patty

Ekologiškas krikštynų dekoras

krikstynu dekoravimas 01

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos turi išliekamąją vertę, todėl skiriame ypatingą dėmesį dekoracijų ilgaamžiškumui ir unikalumui. Dekoracijų gaminimui renkamės netik popierių, bet ir masę kitų patvaresnių medžiagų: audinį, siūlus, medį, metalą, plastiką, stiklą ir kt. Mūsų dekoracijos neretai tampa interjero dalimi, puošia vaikų kambarius ir ilgai sukelia gražius prisiminimus. Kai po kuriuo laiko susitikau Kristijono mamą Rimantę, ji patikino, kad krikštynų dekoracijos vis dar laimingai gyvuoja ir džiugina juos namuose ir per šeimos šventes. Be galo smagu tai girdėti, juk į kiekvieną tokią smulkmenėlę įdedame ir dalelę savęs.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Veltinio burbuliukų girlianda
Individualiai sukurta ir pagaminta vardinė Kristijono girlianda
Pražydęs palinkėjimų medis
Mūsų pagaminti servetėlių žiedai – mazgai
Originalios žvakidės iš pagaliukų
Sausainiai – pelėdžiukai su pienu

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13

Kai kurie žmonės neinvestuoja į dekorą vien dėl to, jog mano, kad tai tuščias pinigų švaistymas arba vartojimo skatinimas – panaudokime šitą madingą išsireiškimą. Šiais laikais, kai ekologija ir protingas vartojimas atkakliai lipa į prioritetų piramidės viršūnę, žmonės susimąsto. Reikia pripažinti, kad iš dalies šitas požiūris yra teisingas. Dalis dekoracijų iš tiesų yra vienkartinės. Dažniausiai tos, kurios yra pagamintos iš popieriaus, taip pat floristika, žvakės, kai kurios specialiai renginiui gaminamos neuniversalios konstrukcijos, tačiau reikia pripažinti, kad sunku įsivaizduoti puošnią šventę be šitų kone pagrindinių elementų. Visa kita paprastai yra niekaip nesusiję su besaikiu vartojimu.

Aš nesu fanatiškai apsėsta ekologijos idėjų. Draugauju su gamta ir puoselėju savo aplinką, tačiau neatsisakau automobilio ir valgau įvairų maistą. Nepaisant to, organizuodama šventes, neretai pagalvoju, kaip sutaupyti, kaip panaudoti turimus resursus, kaip transformuoti vieną dekoraciją į visiškai kitą, naują, nematytą, arba sukurti kažką, kas saugos prisiminimus, arba po šventės turės kokią nors paskirtį kasdieniniame gyvenime.

Kadangi dirbame su individualiais projektais, mes nekaupiame nereikalingų daiktų. Turime tik tuos daiktus, kurie yra universalūs, kurie skirtingose situacijose atrodys kitaip, kurie yra dekoro bazė, o ne jo išpildymas. Su tokiais daiktais galima lengvai laviruoti ir kurti visiškai naujas įdomias vizijas. Neretai dekorui panaudojame daiktus tiesiai iš savo buitinio gyvenimo, arba savo asmeninio arsenalo, interjero, nes tiesiog šiam konkrečiam projektui tas daiktas „žiauriai tinka“.

Dažnai sulaukiame klausimų, kiek ir kokio inventoriaus turime, ir kartais net atrodo, kad tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį klientai renkasi specialistą. Bet tik pagalvokite, kiek pasirinkimo galimybių Jūs prarandate. Investavusi į vazas, žvakides, lėkštes ir pan., norėčiau, kad jos dirbtų ir neštų man pelną, o ne dulkėtų sandėly, taigi bandyčiau jas įsiūlyti kas antram klientui, tad šventės pamažu nejučiom „suvienodėtų“. Tuo tarpu, nuomojant daiktus iš kitų tiekėjų, galimybės yra beribės. Turėdamos patirtį ir puoselėdamos gražius santykius su savo kolegomis, mes jau puikiai žinome, kur galime gauti vienokį ar kitokį daiktą ir tai tikrai nekainuos krūvos pinigų. Aš esu labai aktyvi nuomos šalininkė. Kam pirkti, jeigu kažkas jau tą daiktą turi! Štai dar vienas puikus būdas sumažinti vartojimą ir šventės sąmatą.

Dar vienas triukas, kurį labai plačiai naudojame – tai išsami šventės vietos analizė. Kiekvieną kartą, planuodamos šventę arba jos dekorą, būtinai bent vieną kartą apsilankome šventės vietoje ir smulkiai išstudijuojame, kokį inventorių jie turi. Mums labai patinka atrasti netradicinius daiktus, vietas, baldus ir juos tarsi atgaivinti, prikelti naujai savo misijai. Dekorui ieškome netikėtų sprendimų, išdėstymų. Stengiamės paryškinti visą šventės vietos grožį, o ne jį užgožti.

Sujungus visus šiuos resursus ir pridėjus individualumo su specialiai šventei pagamintomis dekoracijomis, gaunasi puikus rezultatas – šventė, kurios neįmanoma pamiršti ir sunku pakartoti.

Tad džiaukimės pavasariu, puoselėkime gamtą ir kurkime Jūsų šventes drauge!

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Pagrandukas photography
Vieta: Restoranas Green Hall

Krikštynos Palangoje ant jūros kranto

krikstynu dekoravimas 01

Kartais pavydžiu sau savo darbo. Žinau, kad pavydi ir kiti, tik priežastys skiriasi. Dažnai išgirstu: „Koks nuostabus darbas, tiek grožio aplinkui, visos tos smulkmenėlės, gėlytės, bantukai, tiesiog idilija“. Tikiu, kad iš šono taip ir atrodo, ypač, kai juodas darbas visada lieka už kadro. Bet aš visai ne apie tai. Aš apie emocijas. Apie tas tikrąsias, nuoširdžias, kai darbas jau baigtas ir aplanko toks neapsakomas gėris.  Arba, kai peržiūri nuotraukas ir supranti, kad tu esi tų pagautų laimingų akimirkų dalimi. Mes dovanojame emociją savo klientams ir tai yra labai vertinga dovana. O mes patys tomis emocijomis gyvename ir tai dažnai atsveria visą nuovargį ir stresą, kurį tenka patirti planuojant ir organizuojant šventes, kuriant dekoracijas. Nes į kiekvieną šventę įdėdame širdį ir sakau tai visiškai nuoširdžiai ir sąžiningai.

Mariaus ir Mats krikštynos buvo iš tų švenčių, kurias prisiminus užlieja šilumos banga. Šių krikštynų organizavimas ir dekoravimas atnešė pačias geriausias emocijas ir jos yra gyvos iki šiol. Saulė, jūra, be galo graži Dovilės šeima, laimingi vaikai ir nuoširdūs žmonės. Tokioje aplinkoje krikštynų šventė lengvai tampa vienu ypatingiausių gyvenimo įvykiu.

Mūsų mylimiausi dekoravimo akcentai:

Lietuviški sodai kaip dekoro elementas
Tautiniai raštai šventės tekstilėje

Tautinė juostelė kaip servetėlių dekoracija
Išraiškingos saulėlydžio spalvos
Mediniai vardiniai dėbesėliai ant saldaus stalo
Dovanėlės svečiams – maišeliai su gintaru
Medinis dėbesėlis su aitvarų formos palinkėjimų kortelėmis
Multifunkcinė poilsio zona ant smėlio
Aitvarų gaminimas kaip pramoga vaikams

krikstynu dekoravimas 02 krikstynu dekoravimas 03 krikstynu dekoravimas 04 krikstynu dekoravimas 05 krikstynu dekoravimas 06 krikstynu dekoravimas 07 krikstynu dekoravimas 08 krikstynu dekoravimas 09 krikstynu dekoravimas 10 krikstynu dekoravimas 11 krikstynu dekoravimas 12 krikstynu dekoravimas 13 krikstynu dekoravimas 14 krikstynu dekoravimas 15

Dovilė gyvena Prancūzijoje, jos vyras nuostabiai galantiškas ir žavus prancūzas, o vaikučiai nepamiršta savo šaknų ir dažnai aplanko močiūtę Lietuvoje. Šventėje dalyvavo svečiai iš viso pasaulio, todėl Dovilė norėjo, kad šventė būtų maksimaliai lietuviška, kad atvykę svečiai pajustų tikrąją lietuvišką dvasią, susipažintų su jos istorija ir tradicijomis, paragautų lietuviškų patiekalų. Būtent todėl meniu puikavosi baltoji mišrainė ir net šaltibarščiai, o ant saldaus stalo netrūko tokių skanėstų, kaip žagarėliai, varškės spurgos, tinginys, karvutės saldainiai ir, aišku, medaus tortas. Dekore mes irgi naudojome tokius įdomius elementus, kaip tautinė juostelė ir sodai. Norėjome tradicijas pateikti moderniai, todėl tradicinius lietuviškus elementus paleidome per geometrinių figūrų prizmę. Dekore buvo naudojamos liaudyje pamėgtos ir mums visiems artimos medžiagos – tai molis, linas, šiaudai, gintaras. Pasirinkome ryškias saulėlydžio spalvas – oranžinė, geltona, raudona. Ypač gražiai jos „sužydėjo“ floristinėse kompozicijose.

Kad šventė būtų tikrai vaikiška ir smagi, dekorą ir visą šventės koncepciją užbaigė aitvarai. Nors ir ne lietuviški, jie puikiai papildė mūsų geometriją ir atnešė daugybę džiaugsmo mažiesiems dalyviams. Viskas prasidėjo nuo kvietimo. Jis buvo ypatingas ir net interaktyvus. Šalia kvietimo į kiekvieną dėžutę įdėjome paruoštuką aitvaro gamybai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek buvo įvairių bandymų, kol mes suradome audinį (ne celofaną!), kuris būtų tinkamas skrydžiui. Pagaminti butaforinį aitvarą galima iš bet ko, o pagaminti gražų aitvarą, kuris skraidytų, patikėkite, tai tikras iššūkis. Visi svečiai buvo informuoti, kad kvietimą privaloma atsinešti į šventę. Kadangi vaikai šnekėjo skirtingomis kalbomis, mes patys paruošėme aitvarų gaminimo pamokėlę. Ant mūsų pagamintų karkasų vaikai tvirtino audinį iš kvietimo, o tada sekė smagiausia dalis – aitvarų dekoravimas. Vaikai margino savo aitvarus įvairiausiomis spalvomis ir kabino ilgąsias uodegas iš raštuotų juostelių. Pagaminę aitvarus, mes visi lėkėme prie jūros jų išbandyti. Aitvarai kilo, bet, aišku, jie taip sklandžiai nekabojo ore, kaip tikrieji – iš parduotuvės. Kadangi tai numatėme, turėjome ir 2 tikrus aitvarus, tad džiaugsmo netrūko. Smagu buvo žiūrėti, kaip tokia bendra veikla, kuriai nereikia žodžių, suartina vaikus, kurie net nesupranta vienas kito.

Oras buvo puikus. Planuodami šventę gryname ore, visada rizikuojame. Šiuo atveju turėjome atsarginį variantą, lietaus atveju šventė persikeltų iš terasos į restorano vidų. . Bet visgi buvo ir tokių sumanymų, kurie visiškai priklausė nuo palankių oro sąlygų. Pavyzdžiui, Dovilė labai norėjo, kad šalia terasos ant smėlio atsirastų jauki lounge zona su pavėsiu, kad būtų galima parelaksuoti, arba galėtų pažaisti vaikai. Idėjų, kaip padaryti pavėsį buvo įvairiausių. Norėjosi, kad tai būtų kažkas neįprasto ir nematyto, todėl pavėsinės nuomos idėją iš karto atmetėme. Atkartodami visą aitvarų ir geometrinių figūrų koncepciją, pavėsį sukonstravome patys. Rizikavome! Bet rezultatas nenuvylė. Tiesa sakant ši zona gavosi tokia smagi, kad atliko ir fotosesijos kampelio funkciją.

Šventės pabaigoje buvo didelių burbulų atrakcija. O paskui visi bėgome statyti smėlio pilis ir maudytis! Kokia nostalgija apėmė! Saulė, jūra, VASARA…

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Jurgitos dizainas
Šventės vieta: Chateau Amber Vila
Sodai: Etno idėjos

Adomo krikštynos miško tema

01

Mums patinka miško tema. Ji tokia įvairi, kad gali puikiai atsiskleisti bet kokioje šventėje. Jos natūralumas ir gamtos galia žavi jaunavedžius, o vaikai išgyvena tikrąjį džiaugsmą pažindami šį margą ir netikėtumų kupiną pasaulį. Miško gyvūnėliai, pasakų personažai, mistinės dvasios – visa tai verčia žavėtis laukiniu gyvenimu ir pasijusti gamtos dalimi. Nieko nėra smagiau nei karštą vasaros dieną kartu su mylimuoju arba su mama ir tėčiu užklysti į kokią nuošalią miško pievelę ir, pasislėpus nuo kaitrių saulės spindulių, išgyventi tą tikrąją idiliją, kai jautiesi be galo saugus ir mylimas, kai esi svarbiausias visame pasaulyje ir net medžiai linguoja pritardami.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Senovinis židinys miško pievelėje prie prūdo
Eglučių ansamblis ant saldaus stalo
Teminis Adomo pirmųjų metų metraštis
Vazos, vėliavėlės ir desertų kortelės iš beržo žievės
Tortas – beržo žievės imitacija
Autorinis mažas medinis namukas
Mažos eglutės – dovanėlės svečiams

04 02 03 05 06 07 08 09 10 11

Šių krikštynų temą padiktavo šventės vieta. Nuostabiame gamtos kampelyje Anykščių pakrašty tarp kvepiančių pušų ir čiurlenančių upių įsikūrusi tikra ramybės ir vidinės pusiausvyros tvirtovė. Atrodo nieko čia netrūksta – gaivus oras, prisotintas pušų aromato, įspūdingi vaizdai, graži jauki sodyba ir draugiška šeimininkė. Nenuostabu, kad būtent ši vieta buvo pasirinkta smagiai šeimos šventei – Adomo krikštynoms. Kadangi sodybą supa aukštos grakščios pušelės ir pats pavadinimas „Kankorėžis“ diktuoja nuotaiką, šventės stilistikos paieškos nebuvo sudėtingos. Tuo labiau, kad ir Ramūnas (Adomo tėtis) svajojo apie gražų mišku kvepiantį šeimos susibūrimą. Šios krikštynos buvo ypatingos. Stalai buvo nukrauti gardžiausiais valgiais, svečius linksmino vedėjas ir DJ, o šventę vainikavo Viduržemių pasiuntinių įspūdingas ugnies šou. Bet svarbiausia kokie žmonės susirinko! Linksmi, nuoširdūs ir besidžiaugiantys draugija, tiesiog nei minutei negalėjai suabejoti, kad čia patys mylimiausi ir brangiausi. O koks azartas, energija, užsidegimas!

Kurdamos dekoro koncepciją, norėjome prisijaukinti mišką ir perkelti jo dalelę ir į sodybos vidų. Taip ant saldaus stalo „išaugo“ eglės, o saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, derinant medžio grubumą ir natūralumą su grakščių stiklinių kojyčių trapumu. Šį kartą mūsų atradimu buvo natūrali beržo žievė. Iš jos pagaminome girliandas, padarėme desertų korteles su išdegintais skanėstų pavadinimais, sukonstravome vazas gėlių kompozicijoms. Pagrindinė dekoro spalva buvo raudona, kitos spalvos buvo tarsi natūraliai atkeliavusios iš miško, kaip ir dekoro elementai ir medžiagos.

Pagalvojome, kad bus labai simboliška, jei kiekviena šeima iš šventės parsineš po mažą eglutę ir pasodins ją savo kieme. Augindami šį amžinai žalią medelį, svečiai nuolat prisimins apie nuostabią Adomo šventę ir savo šaunius giminaičius. Gal tai net paskatins dažniau pabendrauti ir susitikti, juk tai tokia neįkainojama vertybė mūsų skubančiame šiuolaikiniame pasaulyje.

Su Ramūnu nusprendėme, kad šeimos fotosesija vyks sodyboje, todėl norėjome įrengti jaukų fotosesijos kampelį, kuriame visi galėtų nesunkiai atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Kai pirmą kartą atvažiavau į sodybą apsižiūrėti, vienu iš pagrindinių tikslų buvo būtent surasti tinkamą vietą foto zonai. Sodybos teritorija labai didelė, todėl ilgai vaikštinėjome, tačiau man iš galvos niekaip neišeidavo mažas miško prudelis prie pat stovėjimo aikštelės. Atrodė toks natūralus, apaugęs, bet kartu ir mistinis, tarsi iš pasakos. Galvoje nusipiešė ryškus paveikslas, kaip miško vidury, kur nėra nei kelių, nei takelių, stovi jauki rastinė medžiotojo trobelė, o jos viduje – židinys, supamoji kėdė, kailiai ir ragai. Būtent tą šeimyninio jaukumo jausmą ir norėjome perteikti fotosesijos kampelyje.

Adomo krikštynos buvo išskirtinės pilnąja to žodžio prasme. Tokios šventės sušildo ir praturtina, jos sutvirtina ryšius ir atneša visą laviną teigiamų emocijų, jos įprasmina mūsų gyvenimą ir vertybes.

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Pasiekimų metraštis: Artišokas
Vieta: Sodyba „Kankorėžis“
Fotografė: Fotoalias

Fėjų ir elfų šventė

01

Mažosios fėjos… Jos pasipuošusios lengvais it pūkas pūstais sijonukais, jų permatomi grakštūs sparneliai tyliai plasnoja, sukurdami stebuklingų dulkių debesėlius, o magiškos lazdelės pildo norus. Šios mistinės būtybės žavi mažas mergaites nuo neatmenamų laikų, dovanodamos joms tikėjimą stebuklais ir subtilaus grožio pojūtį. Smagu, kai taip nedaug reikia, kad sukurti pasaką – tik poros nailoninių sparnelių, blizgučių, gėlių vainikėlių, ir štai jau būrys laimingų fėjų plasnoja po kiemą.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Įspūdingas Cake design tortas – fėjų ir elfų namelis
Desertų kortelių laikikliai – auksinės fėjos
Spalvotas spurgų kalnas
Keksiukų smeigtukai – fėjų suknelės
Tipi palapinė fotosesijos kampelyje
Medžio kelmai vietoj kėdučių
Stebuklingos pasakų knygos, dekoruotos samanomis
Gigantiškos popierinės gėlės

02 03 04 05 06 07 08 09 10_

Kai turi tokį gražų „paslapčių sodą“ savo kieme, net nekyla abejonių, kur suruošti magišką fėjų ir elfų puotą savo vaikams. Čia susipynė net dvi svarbios šventės – mažojo elfiuko krikštynos ir nuostabios fėjos 4-tasis gimtadienis.

Nuskambės neįprastai, bet šį kartą dekoro idėją pakuždėjo vienas sodo medis. Sako medžiai turi sielą ir netgi charakterį. Turiu pripažinti, kad šitas medis tikrai alsavo ypatinga dvasia, atrodė, kad jame slypi jėga ir išmintis, tarsi atkeliavęs per amžius, jis troško papasakoti savo kilmingą istoriją. Žiūrėjau į tą medį ir jaučiau kažkokį nepaaiškinamą dvasios pakilimą ir gyvybiškumą. Sakau Arūnei: čia būtinai darysime fotosesijos kampelį. Kažkaip pasirodė, kad ta begalinė teigiama energija persikels ir į nuotraukas. Štai kodėl po medžiu pasistatėme tipi palapinę, kurioje apsigyveno stebuklai ir gražiausios mistinės būtybės.

Kadangi medis tapo mūsų pagrindiniu įkvėpėju, natūralu, kad dekoras pakvipo mišku. Gardžiausi saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, iš jų pagaminome net ir kelių aukštų keksiukų stovą. Dirbtinė žolytė, samanomis dekoruotos knygos, miško gėrybės popierinėse dekoracijose ir dailiuose stiklainiukuose ant saldaus stalo, gigantiškos popierinės gėlės ir begalė kitų, mažų, bet labai reikšmingų detalių, leido pasijusti tarsi užburtame miške, kupiname netikėtumų ir nuoširdžių vaikiškų svajonių. Kiekviena fėja gavo po saldžią burtų lazdelę, o elfiukas – po gardžią spalvotą strėlę. Saldusis stalas buvo nukrautas įvairiausiais skanėstais: purios spurgos su įvairių skonių glajais, jaukūs naminiai vafliai ant pagaliuko, dailiomis suknelėmis pasipuošę keksiukai bei trintos uogos patiems mažiausiems. Na, o tikroji stalo pažyba tapo įspūdingo grožio ir kruopštumo Cake design tortas.

Mergaitės pasipuošė mūsų pagamintais gėlių vainikėliais, o berniukai – elfų kepurėmis su plunksna, ir prasidėjo linksmybės, šėlionės, tikroji šventė, kuri vardu – laiminga vaikystė.

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Foto genijai
Dekoracijos: Artišokas
Tipi palapinė: Artišokas
Popierinės gėlės: Popierinės gėlės
Tortas: Cake design
Keksiukai: Du mėnuliai
Spurgos: Donut Lab