Žymų Archyvai: Gimtadienio dekoravimas

Kiek kainuoja mano vaiko gimtadienis?

Sako batsiuvys būna be batų, bet tai ne apie mane. Jau ne kartą esu sakiusi, kad dievinu savo vaikų gimtadienius. Bet šį kartą ne apie emocijas, o apie skaičiukus, juk taip įdomu kartais paskaičiuoti svetimus pinigus :)

Pasirinkau būtent šitą gimtadienį analizei, nes tai buvo tas vienintelis ypatingas atvejis, kai mes gimtadienio nešventėm :) Taigi, tuoj sužinosite, kiek mums kainuoja “nešvęsti gimtadienio” :)
Priešistorija detaliai aprašyta kitame mano įraše Svajonių gimtadienis.  Tačiau, taupydama jūsų laiką, trumpai papasakosiu “graudžią” istoriją apie tai, kaip vaikas bemaž 3 metus diena dienon prašė šuniuko ir pagaliau mama palūžo, tačiau su viena sąlyga, kad mažylė sutaupys šuniukui pati. Kad suprastumėt padėties rimtumą, trokštamas šuniukas kainavo 1000 Eur.

Dukra taupė visus metus, sąžiningai atsisakydama bet kokių kitų savo norų ir išlaidų, dedama pinigėlį prie pinigėlio. Per metus sutaupė pusei išsvajoto pirkinio ir prieš pat gimtadienį sugalvojo mažą gudrybę. Mes susitarėm, kad vietoj gimtadienio šventės ji gaus pinigus ir įgyvendins savo svajonę. Taip ir nutiko. Beveik… Nes, žinoma, man pagailo vaiko ir mes visgi nusprendėme “simboliškai” paminėti sukaktį namuose. Puiki proga suruošti mega fainą pižamų vakarėlį, apie kurį jau ir ankščiau buvau pagalvojusi. Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad mes gyvename bute su pakankamai standartiniu 3 kambarių plotu, tad visas tas veiksmas, kurį jūs čia matote vyko kokių 30 kvadratų svetainėje. Nepatikėsite, bet mums teko net didžiulę sofą iš svetainės pašalinti, kad mano sumanymas joje sutilptų.

Mūsų mėgstamiausi dekoro akcentai:

Originalūs teminiai kvietimai
Nėriniuotos palapinės
Spalvotas kutosų debesėlis
Vielos ir virvės dekoracijos su užrašais
Mėnulio formos ledinukai
Šviečiančios žvaigždutės
Akvarelinis fonas
Išskirtinai mielas teminis gimtadienio tortukas

Svetainės vidury atsistojo 2 palapinės. Jas specialiai pagaminome lengvas permatomas, kad neapsunkintų ir taip nedidelės erdvės. Svetainės gale susidėliojo teminis saldus stalas su gražiais gardumynais ir įdomiais dekoro sprendimais. Nemažai rekvizitų aš tiesiog turėjau iš kitų švenčių, bet netgi ruošiant gimtadienį savo vaikui (ypač savo vaikui!), man visada norisi naujų sprendimų. Taigi, neišvengiamai teko šiek tiek investuoti ir į dekoracijas. Labai norėjau, kad dekoras būtų minkštas ir pūkuotas, todėl saldaus stalo foną papuošė dekoracijos iš siūlų, vielos ir minkštos spalvotos virvės, o palapinės buvo pripildytos minkštutėlių antklodžių, plaukuotų pledų ir pūrių pagalvių.

Ne mažiau svarbi buvo ir vakarėlio programa. Iš pradžių visi draugiškai gaminome naminius hamburgerius, o pasistiprinę perėjome prie kūrybinės programos dalies. Kadangi vyko pižamų vakarėlis, man pasirodė labai smagi mintis pagaminti pasakiškus naktinius žibintus. Plušome, klijavome, dekoravome ir galiausiai gavome puikų rezultatą. Net mano mažiukas – vienintelis berniukas šitame mergaičių pulke, su dideliu užsidegimu įsitraukė į veiklą ir labai atsakingai kūrė savo vaikiško meno dirbinį. Smagu, kad mano vaikai iki šiol juos turi ir brangina, tokie dalykai saugo gražius prisiminimus. Taip pat, kaip ir gražios nuotraukos, todėl net šventė namuose neapsiėjo be profesionalaus fotografo.

Toliau sekė stalo žaidimai ir, žinoma, vakaro filmas su popcornais.
Tai buvo smagi patirtis, kurios nebekartočiau :) Nes namai buvo nusiaubti, o gimtadienis ryškiai užsitęsė. Bet grįžkime prie skaičiukų. Ar gimtadienis buvo pigus? Nepasakyčiau… Gimtadienis vyko prieš 2 metus. Pasižiūrėjus dabar į saldumynų kainas, net ilgesingai atsidūsau, nes tokių kainų jau su žiburiu neberasi. Taip pat ir visos dekoracijos buvo skaičiuojamos savikaina, kadangi pati jas gaminau. O fotografė padarė draugišką nuolaidą už partnerystę. Jokios nuomos ir mokamų pramogų, maistas pagamintas namuose, ir vistiek suma nėra labai maža.

Taigi, visiškai nesvarbu kurioje vietoje vyksta jūsų šventė. Jeigu norite, kad ji būtų graži ir kokybiška, tai kainuoja. Kainuoja ir man lygiai taip pat, kaip ir jums. Jokių čia stebuklų nėra. Gal ir įmanoma atšvęsti vaiko gimtadienį už 200 Eur, bet aš taip nemoku. Kaip patys matote, mes net nešvęsdami virš 500 Eur išleidome, taigi, kai tikrai švenčiame, biudžetai būna gerokai didesni.

Mano vaikai dievina peržiūrėti savo gimtadienio nuotraukas vėl ir vėl. Vakar, kai ruošiau šitą įrašą, nuotraukas pamatė dukra ir paprašė parodyti. Pasižiūrėjome, o tada ji man sako: „Mama, bet geras, tu net namuose sugebi tokį nerealų gimtadienį suorganizuoti. Net namuose!“ Svarbu ne vieta, o visuma, estetika ir emocija, o tai, deja, turi savo kainą.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Vitlija sweet studio

Artėjant Halloween’ui

Halloween’as nėra „mano šventė“.  Turėčiau sau atvirai pripažinti, kad niekada jo nemėgau. Bet šiais metais mano nuomonė kardinaliai pasikeitė, nes pagaliau supratau, jog halloween‘as gali būti netik kraupus ir keliantis šlykštulį, bet ir mielai linksmas ir vaikiškas. Halloween‘as – tai šventė, turinti ypač daug stereotipų.  Panagrinėjus Lietuvos rinkos pasiūlą,  šventės pateikimą ir  organizuojamų renginių pobūdį, imi nuoširdžiai tikėti, kad kitaip ir būti negali.

Kraujas, lavonai, sužalotos kūno dalys  ir šiurpūs padarai – Lietuvoje halloween‘as man visada asocijavosi su smurtu ir piktomis dvasiomis. Mes patys pasirinkome tokią interpretaciją ir nepalikome vietos kitai halloween‘o pusei. Tuo tarpu Amerikoje, iš kur ir parėmėm šitą šventę, halloween‘as švenčiamas visiškai kitaip.

Man labiau patinka amerikietiškas variantas, nes ten tai labiau vaikų šventė, o ne suaugusių. Vaikai persirengia į pačius įvairiausius kostiumus,  nebūtinai bauginančius, daro fotosesijas, ruošia teminius saldumynus. Tai šeimos šventė, kur visi smagiai leidžia laiką, o ne stengiasi vienas kitą išgąsdinti. Šventės spalvų gama gali būti pati įvairiausia ir nebūtinai juoda, tamsi arba oranžinė, kaip moliūgas. Skeletai gali būti ryškūs ir spalvoti, o vorai ir vaiduokliai besišypsantys.

Taigi, šventėje yra tiek blogio, kiek mes patys į ją įleidžiame. Manau, kitais metais mes su jumis sukursime kitokį halloween‘ą, o šį kartą visgi norėsiu dar jus šiek tiek pašiurpinti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Tortas – smegenys
Žvakidės iš kaukolių
Stikliniai burbulai su bauginančiais vaizdais
„Krauju aptaškyti“ cake pops
Įvairių spalvų elektrinės žvakės
Konservuoti organai
Sausainiai – kaukolės
Laboratoriniai talpų laikikliai

Lukos gimtadienis vyko pabėgimo kambaryje. Kadangi Luka mėgsta visokias baisybes, o ir pabėgimo kambarys padiktavo savo tematiką, nusprendėme įrengti „pašėlusio mokslininko laboratoriją“.  Vietos pabėgimo kambaryje buvo labai nedaug, todėl turėjome maksimaliai paskirstyti erdves. Taip pat neturėjome ir daug laiko šventės paruošimui, todėl sugalvojome mažą gudrybę. Patalpą padalinome į dvi dalis ir praėjimą uždengėme juodu audiniu. Atėję į gimtadienį vaikai pateko į nedidelę erdvę, kur juos vaišinome užkandžiais, o profesionali grimuotoja jiems sukurė teminius įvaizdžius. Tuo tarpu pagrindinė šventės kulminacija – teminis saldus stalas laukė už juodos paslapties širmos. Tuo metu, kai svečiai užkandžiavo, o vėliau ir mankštino savo protą pabėgimo žaidime, ten darbavomės mes. Įsivaizduokite kokia buvo vaikų nuostaba, kai jie sugrįžo įveikę visas užduotis.

Visas pagrindinis dekoras susikoncentravo būtent ant saldaus stalo. Šį kartą buvo apstu visokiausių teminių detalių. Atrodo, galima buvo valandą viską apžiūrinėti, ir vistiek visų nepastebėtum. Pagrindiniai teminiai elementai, kuriuos pasirinkome – tai kraujas, kūno dalys ir kaukuolės. Labai svarbu išsirinkti kelis pagrindinius dekoro elementus ir nesimėtyti. Būtent tai garantuoja skoningą temos išpildymą. Tas pats galioja ir spalvoms. Atrodo, nelabai mergaitiška istorija, bet jau nuo pat pirmo mūsų susitikimo žinau, kad Lukai patinka visokie siaubiakai. Mūsų pažintis kaip tik ir prasidėjo nuo monstriško vakarėlio prieš 4 metus. Labai džiaugiuosi, kad kiekvienais metais ir vėl susitinkame.

Mums labai patiko dryžuota siena, kurią mes aptikome kambaryje, ji davė gerą nenuobodų foną saldžiam stalui, prie jos priderinome ir savo pakylas. Saldus stalas virto tikra pašėlusio mokslininko laboratorija su „kraujo“ pripildytais indais, konservuotais organais, kaukolėmis, įvairiomis talpomis ir jų laikikliais iš tikros laboratorijos. Dar daugiau paslapties suteikė elektrinės žvakės, specialiai parinkome, kad jos šviestų skirtingomis spalvomis, tai įnešė įdomumo ir netikėtumo į kompoziciją. Kurdami dekorą, mes labai daug dėmesio skiriame detalėms, kad viskas idealiai susiderintų ir turėtų prasmę. Mūsų dekoras – tai tarsi knyga, kurią galima skaityti. Viskas sudėliota ir parinkta taip, kad neiškrįstų iš bendro konteksto, nenukryptų nuo pagrindinės minties. Vaikai susidomėję apžiūrinėja kiekvieną smulkmeną, stebisi, aptarinėja, galvoja, kaip taip padaryta, taip lavindami savo mąstymą ir kūrybiškumą, taigi emocija, kurią jie išsineša iš šventės, patrigubėja.

Visi saldumynai, kaip ir įprasta mūsų šventėse, buvo teminiai. Būtent todėl mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su įvairiausiais kepėjais, kad galėtume tiksliai perduoti kuo mums reikia ir kokią nuotaiką mes kuriame. Šį kartą visi kepėjai tiesiog tobulai susitvarkė su užduotimi. Saldumynų arsenalą taip pat papildė kraujo raudonumo spragėsiai, šokoladinės akys ir įvairiausi guminukai – kaukolės, smegenys, pirštai ir dantys. Visa laime, kad gimtadienis vyksta prieš halloween’ą, tad viso šito specifinio gėrio buvo sočiai parduotuvėse.

Kiekvienai šventei mes ieškome originalių sprendimų. Šį kartą tai buvo stikliniai burbulai su įvairiais bauginančiais vaizdais. Paveiksliukas buvo atspausdintas ant skaidrės ir patalpintas į burbuliuko vidų. Tiesa, burbuliukas dar prieš tai buvo padegintas, kad būtų tarsi apdūmęs, ir vualia, mes turime puikų teminį akcentą su wow efektu. Kiekviena tokia neeilinė detalė tikrai yra verta vaikų dėmesio.

Tortą Luka rinkosi iš trijų variantų. Tiesą sakant, aš pradžioje net suabejojau, ar pasirinktą variantą iš viso siūlyti.  Bet kadangi jau visas dekoras krypo į tokią šlykštesnę pusę, tai kodėl gi ne, pagalvojau. Ir visiškai pataikiau. Tortas tobulai įsipaišė į bendrą koncepciją. Meistriškai padarytas, jis atrodė tikrai labai tikroviškai, bet kartu ir be galo smagiai, ypač tos mielos akytės šalia.

Tiesa sakant, aš pati nemėgstu siaubo filmų, nors reikia pripažinti, kad paauglystėje žiūrėdavau, palindusi po kaldrą :) Esu net kelis kartus kinoteatre žiūrėjusi, o dabar manęs nepriversite. Matyt, tiesiog nenoriu savęs apkrauti neigiamomis emocijomis, o ir adrenalino jau žinau iš kur kitur pasisemti. Tačiau kurti šitą šventę buvo labai įdomu, ypač, kai žinai, kad darai tai vaikams, taigi turi išlaikyti aiškų balansą tarp šlykštumo ir smagumo :)

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Pabėgimo kambarys Rūsys
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas

Svajonių gimtadienis

Ar kas nors moka svajoti stipriau ir nuoširdžiau nei vaikai?! Manau, kad ne. Dažnas suaugęs iš viso nebeturi svajonių, mes tai išdidžiai vadiname tikslais, siekiais, savirealizacija. Visada skatinu savo vaikus svajoti. Gyvenimo taisyklės labai paprastos – jeigu nesvajoji ir nieko nenori, reiškia, nieko ir negausi. Kartais to mokau ir savo vyrą, nes pati esu didelė svajotoja ir „norėtoja“, man nuolat kažko trūksta, o ir norai kiekvieną kartą vis labiau globalizuojasi. Tačiau būtent norai, ypač tie didžiausi, skatina mane judėti į priekį ir suteikia prasmę gyventi.

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su frazėmis „Svajonės pildosi“, „Nenustok svajoti“ ir panašia motyvuojančia beletristika. Iš vienos pusės atrodo, kiek daug pozityvo ir motyvacijos šituose žodžiuose, o kita vertus – kokia nesąmonė. Nesupraskite manęs klaidingai – jos iš tiesų pildosi, bet tai tikrai neįvyksta savaime. Štai, pavyzdžiui, įsivaizduokite, guliu aš ant sofos ir galvoju, kad mano didžiausia svajonė dabar yra aplankyti Australiją. Ir staiga į duris man paskambina geroji tetulė ir auksiniame vokelyje įteikia išsvajotąjį kelialapį. Panašu į reklamos siužetą, kai kūrėjui pritrūko fantazijos. Deja, realiame gyvenime taip nebūna. Pirmiausiai aš turiu gerokai padirbėti, kad išsvajota kelionė apskritai taptų man prieinama. Toliau aš turiu pradėti domėtis šia šalimi, skrydžiais, apgyvendinimu, susiplanuoti maršrutus ir viską pasverti, optimizuoti, supakuoti lagaminą, pasirūpinti skiepais, draudimais ir dar kokia nors velniava. Žodžiu, užsikuria visas svajonės įgyvendinimo mechanizmas. Vien tik tikėjimo tikrai neužtenka. Aš turiu matyti savo konkrečią svajonę kaip galutinį tikslą ir  link jo judėti kartais mažesniais, o kartais didesniais žingsniais, bet būtinai reikiama linkme, nenukrypstant nuo kelio. Bet kurios svajonės įgyvendinimas – tai mūsų sistemingo darbo rezultatas. Štai taip, jokios romantikos ir tuo labiau magijos.

Vaikystėje turėjau šuniuką. Tai liūdna istorija. Tikriausiai nėra aiškesnio vaikystės prisiminimo nei ta diena, kai mažą ryšulėlį kartu su močiute vežėme pas veterinarijos gydytoją, o iš ten mus nusiuntė į kitą šiurpoką vietą. Moteris paėmė mažą pūkuotą kamuoliuką ir vangiai pasakė: „Palikite jį mums“. „Jūs jį gydysite?“- paklausiau aš sunkiai išspausdama žodžius per didžiulį gumulą, dusinusį mane viduje. „Taip, taip“, – tarė moteris, nepalikdama man jokios vilties. Supratau, tai pabaiga. Girdėjau jo paskutinį cyptelėjimą, šito garso nepamiršiu visą gyvenimą. Prisiminimas iki šiol toks stiprus, kad kai dukra užsiminė, kad nori šuniuko, buvau kategoriškai prieš. Ir štai čia grįžtame prie svajonių įgyvendinimo tematikos. Atrodo, ką tokio gali vaikas padaryti, kad jo svajonė išsipildytų, juk jis dar tik vaikas, net pinigų negali užsidirbti. Žinote, ką darė mano dukra? Ji kantriai zyzė. Tris metus! Ištisus tris metus aš kiekvieną dieną be išimties girdėdavau, kaip ji nori šuniuko. Skirtinguose pokalbiuose, skirtingame kontekste, bet ji taip buvo įsikibusi į šitą svajonę, kad jos nepaleisdavo nei vienai minutei. Ji net knygas skaitydavo vien apie šuniukus. Po trijų metų sistemingo mano dukros darbo, aš pradėjau pasiduoti. Tuo metu aš jau buvo tinkamai paruošta, pavyzdžiui, supažindinta su visomis šunų veislėmis, nors pati šunimis niekada nesidomėjau. Dukra pasiekė to, kad aš jau ir pati pradėjau galvoti, kad gal ir visai nebloga mintis turėti pūkuotą draugą namuose. Tuomet pasakiau dukrai, OK, tu gali turėti šuniuką, jeigu pati jam sutaupysi pinigėlius. Sąlyga buvo tokia, kad šuniuko iš prieglaudos mes tikrai neimsime, o ta veislė, kurią abi įsimylėjome, kainavo arti 1000 Eur. Štai taip, galvojau, dar pavilkinsiu laiką, tačiau toliau įvykiai vystėsi gan greitai.

Būtent iš didžiulės meilės šuniukams gimė idėja švęsti gimtadienį su haskiais. Reikia pasakyti, kad pasirinkome gana rizikinga gimtadienio variantą, kadangi dukros gimtadienis lapkričio viduryje ir oras tokiu metu dažniausiai nelepina. Tačiau, kaip sakoma, nėra blogo oro, kaip ir nėra nei vienos svarios priežasties atsisakyti savo svajonės. Gimtadienis praėjo puikiai, net saulė buvo pasirodžiusi. Vaikai turėjo galimybė artimai susipažinti su haskių veislės ypatumais, pasivažinėti kinkiniu, žaidė judrius žaidimus gryname ore. Tėvai, jaukiai įsitaisę prie laužo, džiaugėsi puikia vėlyvo rudens diena.

Lauke kepėme dešreles ir patys konstravome dešrainius (hot DOG) iš mėgstamiausių ingridientų. Trobelėje sukūrėme jaukų saldų kampelį su mano gamintais saldumynais. Net pačiai sunku patikėti, kad šventei sugebėjau prikepti pyragų, eklerų ir net mažų spurgyčių. Kambarys kvepėjo kakava. Vaikai patys galėjo ją pasigaminti iš tikro samavaro ir pagardinti įvairiausiais priedais. Kiekvienam svečiui taip pat paruošėme saldžią dovanėlę – kauliukų formos sausainius.

O kaip gi baigėsi istorija su šuniuku… Gimtadienio kvietime nurodėme, kad Ievutė labai svajoja turėti šuniuką, todėl prašome prisidėti prie jos svajonės išsipildymo. Tai buvo puikus startas ir gera motyvacija vaikui nepasiduoti. Ji metus laiko sąžiningai taupė visus pinigėlius, kuriuos gaudavo, ir, artėjant sekančiam gimtadieniui, buvo jau sutaupiusi daugiau negu pusę reikiamos sumos. Tuomet aš pasiūliau, kad trūkstamus pinigus jai pridėsime, bet mainais už tai atsisakysime jos gimtadienio šventės. Kas buvo toliau, papasakosiu kitoje istorijoje. Laukite tęsinio :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Nuotykių akademija
Fotografė: Renata Riškutė
Tortas: Vitlija Sweet Room

Gimtadienis kosmose

Esu dėkinga savo klientams už tai, kad jie leidžia man gyventi tokį gyvenimą, kokio aš noriu. Dėkoju ne likimui, ne savo pašaukimui, o būtent konkretiems realiems žmonėms, kurie tiki manimi, mano atsidavimu kiekvienam užsakymui ir žino, kad vertė, kurią mes sukuriame, mūsų filosofija yra jiems artima ir verta atlygio. Dabar madinga sakyti, kad dirbame iš pašaukimo, kad kvėpuojame savo kūryba, savirealizacija. Bet tiesa yra ta, kad būtent mūsų uždarbis yra adekvatus ekvivalentas už mūsų darbą ir įdėtas pastangas. Tai, kad darbas yra mylimas ir įkvėpiantis yra tik malonus priedas prie mūsų finansinio tikslo. Ar įmanoma savirealizacija, jeigu mes dirbame, bet vistiek negalime sau nieko leisti? Kažkas dabar pagalvojo – materialistė. Galbūt, bet aš niekada nesuprasiu žmonių, kuriems nieko nereikia. Mes visi trokštame komforto ir patogaus gyvenimo, visi turime svajonių ir didelių tikslų. Kai žmogui nieko nereikia, jis nebeturi motyvacijos ir nustoja tobulėti. Reikia džiaugtis tuo ką turi – nuolat kala mums į galvą. Nė velnio! Reikia nenustoti norėti, nes tik mūsų neišsipildžiusios svajonės veda mus į priekį. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori – sakoma su lengva pašaipėle, o aš manau, kad būtent tai ir skatina augimą. Jeigu nieko nenori, tai kam tada stengtis, kam lavinti save ir savo produktą, kam siekti geresnės kokybės ir rezultatų. Ne pinigai yra svarbiausia, o tai, ką mes už juos gausime, į ką jie materializuosis. Pinigai patys savaime yra beverčiai. Ar būsite laimingi, jeigu sėdėsite ant maišo pinigų ir nieko sau neleisite. Gyvenimas praskris pro šalį.

Priimta manyti, nes vaikai bus išlepinti, jeigu pildysime jų norus, o aš noriu įskiepyti savo vaikams, kad viskas yra įmanoma. Norai skatina veiksmus ir tuomet svajonės neturi šansų neišsipildyti. Aš noriu, kad mano vaikai žinotų, kas yra kokybė, geras skonis, ir kad jie nuo pat mažų dienų kitaip gyventi nebenorėtų, nes būtent tai juos skatins išsikelti didelius tikslus ir jų siekti. Pildyti kiekvieną vaiko kaprizą čia ir dabar – tai ne mano istorija. Mes beveik niekada nieko neperkam be progos. Bet užtat mes turime gilias gražias tradicijas, kurios leidžia ankščiau ar vėliau, sunkiau ar lengviau, tačiau visoms svajonėms išsipildyti. Neseniai su vyru turėjome diskusiją apie vaiko sutaupytus pinigus. Mano giliu įsitikinimu, jeigu vaikas sugebėjo sutaupyti didesnę pinigų sumą, jis ją gali išleisti kaip panorėjęs ir mes neturime to kontroliuoti. Vyrui atrodė, kad pirkinys yra beprasmiškas. Bet juk nevisada mūsų svajonės yra racionalios. Ir kuo mažiau jos yra racionalios, tuo didesnį pasitenkinimą suteikia mums jų įgyvendinimas. Todėl nemanau, kad turime tai slopinti ir drausti.

Per savo praktiką turėjome ne vieną „kosmosinį“ gimtadienį, bet šitas buvo „completely out of space“.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kosmoso vaizdai languose
Šokėjai – ufonautai, kaip dekoro elementas
Įspūdingas teminis tortas
Didžiulės planetos fotosesijai
Planetos su saldainiais viduje
Ledinukai – mėnuliai
Žvaigždėti saldumynai
Sidabrinės spurgos
Raketos – lentynos užkandžiams
Gėrimų buteliukai su sidabriniu raketų dekoru

Šį kartą turėjome rimtą iššūkį transformuoti erdvę. Skambučio sulaukėme likus tik porai savaičių iki gimtadienio. Šventė turėjo vykti Lazer Tag žaidimų arenoje, todėl tematikos ieškojome kažkur tarp žvaigždžių karų ir kosmoso platybių. Nuvykusi į vietą, lengvai įsižiojau. Patalpa pilna spalvotų žaidimo aparatų, sienos oranžinės, didžiuliai langai su žaliuzėmis, o ant lubų metaliniai ofisiniai šviestuvai. Subtilumas ir stilius čia net nebuvo nosies įkišęs. Išvažiavau lengvam šoke ir giliam apmąstyme, kaip sukurti kosmosą tokioje nedėkingoje patalpoje. Porą dienų laužiau galvą, kol pagaliau visiškai netikėtai atėjo geniali mintis – uždengti visus langus plakatais su kosmoso vaizdais. Kadangi gimtadienis vyko dienos metu, plakatai specialiai buvo gaminami iš medžiagos, kuri nepraleidžia šviesos. Auksinė taisyklė – kai nepatinka vaizdas, tiesiog užtamsink jį ir lipdyk iš naujo.  Reikėjo tik sužaisti su apšvietimo sprendimais ir patalpa pasikeitė neatpažįstamai.

Kadangi jokie baldų stumdymai nebuvo įmanomi, teko sugalvoti, kaip išradingai panaudoti nelabai patogų išplanavimą. Salėje stovėjo du didžiuliai stalai, tai nusprendėme juos paversti planetomis. Saldusis stalas pavirto į mėnulį, o užkandžių stalas tapo marsu. Metalizuotas mėnulio paviršius buvo nusietas įvairiausiais saldumynais: ledinukai mėnuliukai, žvaigždučių formos sausainiai, spalvotas popcorn, žvaigždėti cake popsai, kosminės spurgos, planetos su saldainių assorti ir t.t. Ant užkandžių stalo nutūpė dvi raketos. Norėdami pabrėžti oranžinį marso atspalvį, ant stalo sudėliojome šiltų lempučių spėčius po gaubtais. Gėrimų stalą papuošėme buteliukais su sidabrinėmis raketomis ir planetų miniatiūromis.

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos „atgyja“, tai suteikia dinamikos ir gyvybės į bendrą koncepciją. Ypatingo cinkelio gimtadienio programai atnešė du šokėjai – „ufonautai“, kurių funkcija buvo įsimaišyti tarp vaikų ir kartu su jais dalyvauti veiksme. „Gyvos dekoracijos“ visada pasiteisina. Dar viena programos dalis buvo iliuzionisto pasirodymas. Vaikai akylai stebėjo kaip mikliai magas atlieka savo triukus ir smalsiai klausinėjo magijos subtilybių.

Gimtadienis buvo kontrastingas ir įtraukiantis – aktyvias pramogas keitė pasyvesnės, vaikai turėjo galimybę netik sočiai išsidūkti, bet ir pajusti malonumą tyrinėdami ir atrasdami naujus pojūčius. Pasirodo netaip jau ir sudėtinga nukeliauti į kosmosą, reikia tik fantazijos, kūrybinio polėkio ir geros komandos, o visą šitą mes turime.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio vieta: Lazer Tag arena
Iliuzionistas: Modestas Petrikas
Aktoriai – šokėjai: Mažasis Genijus

Arijaus gimtadienis – Šunyčiai patruliai

Savaitgalį iš naujo atradau seną gerą būdą, kaip būti gerais tėvais. Susikrauti lagaminą ir, atidavus vaikus į patikimas rankas, kartu su vyru leistis į romantišką nuotykį. Kartais kasdienybė ir rutina taip mus įtraukia, kad net nepajaučiame, kaip pradedame skęsti. Nuolat girdime, kad reikia kuo daugiau laiko pralesiti su vaikais ir kiekvieną kartą, išnėrę iš savo nuolatinių darbų ir buities rūpesčių, stengiamės tą nedidelį laiko likutį skirti savo atžaloms. Tik tuomet dažnai pritrūksta laiko sau, gyvenimo partneriui ir apskitai pamirštama, koks yra pagrindinis šeimos pamatas ir tikslas – dovanoti meilę vieni kitiems ir būti laimingiems. Daug dirbdama dažnai jaučiu kaltės jausmą, kad vaikai nevisada gauna pakankamai dėmesio, todėl visą laisvalaikį planuojame kartu. Negalėjau net įsivaizduoti, kad būtent trumpas poilsis nuo vaikų atneš žymiai geresnius rezultatus, negu nuolatinis buvimas su jais. Praleidę savaitgalį dviese su vyru, pasijutome tokie pailsėję ir suminkštėję, kad grįžę tiesiog spinduliavome meile vaikams ir visam pasauliui. Stebuklui įvykti nereikia nei Maldyvų, nei mėnesio reabilitacijos, užteko vos dviejų dienų vietiniame kurorte, atsijungus nuo buities ir darbų, ir tu vėl pasijunti žmogumi. Laimingi tėvai – laimingi vaikai.

Šiemet šventėme mūsų mažylio 4 gimtadienį. Kažkada svajojau, kad bent vieno mūsų šeimos nario  gimtadienis būtų vasarą. Todėl antras vaikas net buvo specialiai suplanuotas gimti šiltuoju metų laiku. O dabar jo gimtadienis išpuola per patį sezono įkarštį. Ką gi, gal ir nepavyksta idealiai įgyvendinti visų sumanymų, gal ir patys vėluojame į savo šventę (nes ryte dar rinkome dekorą po vestuvių), gal ir pamirštame namuose pusę dekoracijų ir netgi saldumynų, bet nuotaika vistiek puiki, nes oras nuostabus, nes taip retai pavyksta vasarą susitikti su draugais, nes pagaliau leidi sau atsipalaiduoti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Didžiulis šunyčių patrulių batutas
Pliušinis Chase personažas
Dangaus žydrumo spalva ir švelnus debesėlių motyvas
Šviečiantis debesėlis
Teminiai gėrimų buteliukai
Žydra bačka vietoj stalo saldumynams
Originalios teminės maikutės visai šeimai

Mano vaikas jau kurį laiką apsėstas šunyčių patrulių tematika – filmukai, žaidimai, drabužiai ir t.t. Mamytės mane supras. Todėl ilgai nereikėjo galvoti, kokia bus gimtadienio tema. Tiesą sakant, galvoti iš viso nereikėjo. Vaikas laukė šito gimtadienio gerą pusmetį. Pažadėjome, kad padovanosime jam šunyčių patrulių bokštą, tai laimė ir laukimas išaugo penkiagubai.

Turiu pripažinti, kad visus organizacinius gimtadienio darbus buvau sutvarkiusi gerokai iš anksto, todėl bent jau buvau rami, kad gimtadienis tikrai įvyks. Programa buvo padalinta į dvi dalis – edukacinę ir pramoginę. Kadangi šunyčiai patruliai gelbėja tuos, kurie pakliūna į nelaimę, ir tarp jų yra įvairių rūšių pareigūnų, susitariau su gaisrininkais, kad jie pravestų ekskursiją ir papasakotų vaikams apie savo darbo ypatumus ir svarbą. Susitikimas buvo labai naudingas. Iš pradžių atrodė, kad tėvams buvo įdomiau, negu vaikučiams, bet, kai prasidėjo įvairios įrangos demonstravimas, vaikai kaipmat atsigavo. Buvo ir šokiai „lietuje“, ir kaukių, kostiumų primatavimai. Šauniausia, kad, nors ir atrodė, kad vaiko dėmesys buvo mažai sukoncentruotas, nuo šiol, kai Arijus pamato gaisrinę, prisimena savo gimtadienį ir pasakoja man, ką reikia daryti gaisro atveju!

Po apsilankymo pas gaisrininkus visi susirinkome sodyboje pas draugus, o ten jau laukė tikros linksmybės – didžiulis 6 metrų šunyčių patrulių batutas ir į svečius užsukę Sky ir Maršalas.

Kadangi tą pačią savaitę prieš Arijaus gimtadienį buvo trys vestuvės, o dar prieš tai 8 šventės per vieną savaitgalį, gimtadienio dekoru nebuvo laiko pasirūpinti, todėl viskas gavosi ekspromtu. Smagiausia istorija buvo su teminėmis maikutėmis visai šeimai. Dar ankščiau buvau jas sumąsčiusi, todėl buvo labai gaila, kai iškilo grėsmė šio sumanymo neįgyvendinti. Maikutes lyg ir pavyko kažkaip nusipirkti tarp visų vestuvinių rūpesčių, bet dar reikėjo padaryti aplikaciją. Taigi, penktadienis. Iki spaustuvės darbo laiko pabaigos liko vos porą valandų. Susitariau, kad galės atspausdinti, bet visiškai nėra kam tų maikučių nuvežti. Aš vestuvėse prie Molėtų, vyras pjausto perspausdintus meniu, nes paskutinę dieną atsirado pakeitimų, ir dar turi spėti atvežti man tortą. Ir tuomet man kyla geniali mintis – taksi! Dar ilgai kvatojau prisiminusi dispečerės nuostabą: „Tai Jūs nevažiuosite, važiuos tik maišelis?!“ Visada sakau, nėra padėties be išeities, reikia tik šiek tiek kūrybiškumo ir fantazijos.

Atskiras dekoro detales susirinkau net iš skirtingų šalių – šaunius teminius buteliukus ir apyrankes parvežė Arijaus krikšto tėtis iš Amerikos, pliušinis Chase atkeliavo iš Anglijos. Gaila tik pritrūko laiko sudėlioti iš šitų detalių darnų paveiksliuką. Ką gi, batsiuvys be batų, nieko naujo. Nepaisant visų šitų nesklandumų, gimtadienis paliko pačius geriausius prisiminimus. Net ir dabar, kai peržiūrime nuotraukas, Arijaus akys tiesiog sublizga: „Tai buvo liuksiškas gimtadienis!“

Laiminga mama Elena

Nuotraukos: Nude Mood

Balerinų gimtadienis

Praėjusiais metais dukra labai užsimanė lankyti baletą. Tačiau aš kaip „racionalus suaugęs žmogus“ greitai sumečiau, kad ji jau tam PER SENA! 9 metų pradėti lankyti baletą – kokia nesąmonė! Mano kvailas, niekuo nepagrįstas stereotipas nugalėjo prieš vaiko svajonę ir ryžtą. Galiausiai įrašiau ją į šiuolaikinio baleto studiją. Man atrodė, kad tai „protingas“ tarpinis variantas, kurį ji tikrai patemps, nes prieš tai porą metų lankė gimnastiką. Dukrai visai patiko, tačiau tai nebuvo baletas, toli gražu. Tuo tarpu man atrodė, kad pasielgiau teisingai. Sunku įsivaizduoti mano nuostabą, kai vieną dieną grįžusi iš mokyklos dukra informavo, kad pati susitarė nueiti į baleto mokyklos peržiūrą. Mokslo metų vidury. Baletą jau senokai lankė viena iš jos klasiokių ir dukra nusprendė pabandyti savo jėgas pas jos šokių vadovę. Negaliu net nupasakoti, kokio dydžio buvo mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, kai ją priėmė į tą pačią grupę su senbūvėmis.

Kartais mes „protingi suaugusieji“ pakliūname į savo pačių stereotipų pinkles, kad ir kokie lankstūs ir šiuolaikiški mes manome esą. Vaikai yra drąsūs ir spontaniški, jie nedėlioja priežaščių ir pasekmių grandinių, jie tiesiog svajoja ir siekia savo tikslų. Jie tiesiog nori išbandyti save įvairiausiose srityse, o jeigu nepavyksta, juda toliau. Mums reikėtų to pasimokyti iš mūsų vaikų.

Kaip tik įsirutuliuojus mūsų baleto reikalams, susitikome su Deimante, mano mylima kliente. Artėjo Evutės 2 gimtadienis ir mes svarstėme, koks jis turėtų būti. Norėjosi kažko labai mergaitiško, švelnaus, ir šiek tiek romantiško. Deimantė papasakojo, kaip Evutei patinka šokti ir dėvėti pūstus sijonėlius, taigi man viskas labai puikiai susidėliojo. Mažųjų balerinų tematika pasirodė idealiausias sprendimas ir Deimantei ši mintis irgi labai patiko.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Deimantinio dygsniavimo sienelės kaip saldaus stalo fonas
Miniatiūriniai „puantai“ gėlių vainikėlyje
Teminiai sausainiai
Cake pops su puantų papuošimais
Veidrodiniai balerinų siluetai floristinėse kompozicijose ir desertuose
Mediniai stalo įrankiai su batuku imitacija
Dideli balerinų siluetai su pūstais sijonukais
Dailios vaikiškos bambukinės kėdutės 
Gėlių „pieva“ po saldžiuoju stalu
Rožiniai staliukai
Pūstų sijonukų kampelis
Juostelių „lietus“ fotosesijai

Prasidėjo svarbiausia pasiruošimo dalis – šventės vietos paieška. Norėjosi šviesios ir tvarkingos erdvės, primenančios baleto studiją. Išsirinkome jogos studiją SHANTI. Įsikurusi paskutiniame daugiabučio aukšte, erdvi, šviesi, apsupta panoraminiais langais – atrodė, kad radome idealią vietą. Vaizduotėje jau susikūrė nuostabus būsimos šventės paveikslas. Pradėjome ruošti dekorą, kol vieną dieną sulaukiau studijos vadovo skambučio, kad studija laikinai uždaroma, kol susiras naujas patalpas. Iš pradžių pagalvojau, kad jis juokauja, paskui, kad persigalvojo dėl nuomos, nes nebuvo lengva su juo dėl to susitarti. Galiausiai, patikrinusi visus socialinius tinklus, supratau, kad tai tiesa. Likome be išsvajotos šventės vietos likus vos porai savaičių iki šventės. Ir viskas prasidėjo iš naujo. Apvažiavusi masę baleto, šokių, jogos ir foto studijų, supratau, kad padėtis graudoka. Praradus idealią vietą sunku buvo susitaikyti su prastesniu variantu. Vienintelė vieta, kuri paliko gerą įspūdį, buvo naujausia dar dažais kvepianti Neli Beliakaitės baleto akademija. Vos įėjus į studiją, mus įsupo baleto dvasia, todėl neliko jokių abejonių.

Evutės gimtadienio dekoras buvo švelnus ir subtilus. Gausios floristinės kompozicijos, grakščios balerinos, puantai. Labai gražiu dekoro akcentu ir saldaus stalo fonu tapo deimantinio dygsniavimo sienelės. Jos suteikė dekorui rafinuotumo ir elegancijos. Lengvai krentančios atlasinės juostelės suformavo vietą svajingai fotosesijai. Atrodo tiek nedaug reikia, kad gautųsi tobulos teminės nuotraukos. Mažylėms suruošėme balerinų garderobą. Pūsti sijonukai dailiai išsirikiavo ant specialiai pagamintos kabyklos.

Gimtadienis prasidėjo trumpu balerinos pasirodymu. Netrukus jai į pagalbą atėjo aktorė „netikra balerina“ ir prasidėjo linksmybės. Kadangi vaikučių nebuvo daug, į smagią veiklą įsitraukė ir tėveliai. Aktyvius žaidimus keitė ramesni. Mergaitėms įrengėme kūrybinį kampelį. Kiekviena gavo po drobę su balerinos siluetu. Užduotis papuošti baleriną puošniu sijonuku mergaitėms pasirodė itin smagi, jos entuziastingai įsitraukė į kūrybos procesą. Balerinos pasipuošė karoliukais ir blizgučiais, tiesą sakant, blizgučiais pasidabino ir pačios dailininkės, nuo to užsiėmimas tapo tik dar džiaugsmingesnis.

Šventės kulminacija tapo mažųjų balerinų pasirodymas, jas specialiai pakvietėme pašokti vieną šokį. Mergaitės labai jaudinosi, bet pasirodė puikiai. Tas subtilus vaikiškas drovumas ir didžiulės pastangos sužavėjo visus svečius. Kadangi gimtadienį šventė maža mergaitė, sąmoningai nekvietėme didelių profesionalių šokėjų. Norėjosi, kad šventės pabaiga būtų švelni ir jaudinanti.

Nors kiekvieną šventę organizuojame su didžiule meile ir atsidavimu, tai vienas mano mylimiausių projektų. Akimirkos, kuriomis negaliu pasisotinti, prie kurių norisi sugrįžti vėl, ir vėl, ir vėl.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Neli Beliakaitės baleto studija
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio programa: Mažasis genijus
Mažųjų balerinų pasirodymas: Baleto mokykla Polėkis

Gimtadienis su mylimiausiais personažais

Ar dažnai žiūrite filmukus su savo vaikais? Aš – visada, o dar paskaitau tas pačias knygas, kad vėliau su vaikais galėtume jas aptarti ir pasidalinti įspūdžiais. Juk yra tiek daug gražių pamokančių istorijų, formuojančių vaikų gerumo ir nuoširdumo branduolį. „Teisingi filmukai“ moko vaikus svajoti, įskiepyja suvokimą, kad viskas yra įmanoma, kad gėris nugali blogį ir tu pats susikuri tokį gyvenimą, kurio nori. Toks yra filmukas La Troškinys. Prisipažinsiu, mano žiūrimiausių filmukų reitinge jis užima vieną iš aukščiausių vietų. Kiekvieną kartą, kai bent akies krašteliu pagaunu jį ekrane, užsikabinu ir vėl peržiūriu iki galo. Kaip sako peliukas Remis: „Gaminti gali visi“, nėra neįmanomų svajonių, reikia tik veikti ir viskas pavyks.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Teminė iškaba Lukos kulinarinės improvizacijos
Šokoladiniai tipinio virėjo ūsai
Valgomos vardinės virėjo kepurės
Virtuvės įrankių puokštės
Prieskoninių žolelių kibiriukai kaip stalo papuošimas
Kabančios medinių įrankių dekoracijos
Saldieji picos gabaliukai ir jos ingridientai
Medžiaginės servetėlės su Remio iliustracijomis

Savaitgalį apsilankėme knygų mugėje. Kiekvienais metais kartu su dukra labai laukiame šito įvykio. Tai matyt charizmatiškiausia ir lankomiausia paroda visoje Lietuvoje. Negaliu nuslėpti savo džiaugsmo, kiek žmonių dar skaito būtent realias knygas. Kai kurios knygos man tokios mielos, kad jas nusipirkusi glostau. Man patinka jų kvapas, jų puslapių tylus šnabždesys, glotnumas. Atrodo, kad laikydamas rankose knygą, pajauti ryšį su ja. Ji tampa gyvenimo palydove, drauge, patarėja. Skaitydama po ranka dažniausiai turiu spalvotų lapelių rinkinį ir rašiklį, sužymiu labiausiai įstrigusias vietas, mintis, idėjas, kurios kyla skaitymo metu. Kiekviena knyga įgauna savo asmeninę prasmę skirtingų žmonių rankose. Ta pati knyga vienam gali būti atsakymas į senai kankinantį klausimą, kitam – ramstis, trečiam – motyvatorius. Svarbu nenustoti skaityti. Aš darau tai kasdien, kai tik randu laisvą minutėlę: kai kažkur laukiu savo eilės, kai sėdžiu grožio salone, kai laikau už rankos besimigdantį mažylį, kai mirkstu vonioje, kai nevairuoju kelionėje ir t.t. Aišku, mane gelbėja elektroninės knygos. Nereikia visur nešioti didelio sunkaus leidinio. Išsitrauki telefoną ir knyga jau tavo rankose.

Labai džiaugiuosi, kad šita meilė knygoms ir skaitymui pamažu užsimezga  ir pas mano vaikus. Mums su dukra didelė pramoga nueiti į knygyną ir pasirausti tarp knygų lentynų, o knygų mugė – tai apskritai rojus. Dukra dar tik trečiokė, bet jau skaito, kaip aš vadinu, „rimtas knygas“, kur daug teksto ir beveik nėra paveiksliukų. Nemeluosiu, ją vis dar reikia paraginti skaityti, bet, kai jau pasiima knygą, ją aplanko skaitymo nuotaika, sunku besustabdyti.

Šaunu, kai vaikai turi savo herojus, susikuria savo pasaulius. Ir tai nebūtinai turi būti knyga. Tarkim, Lukos herojus – peliukas Remis, sužavėjęs ją nuo pat pirmos filmuko La Troškinys peržiūros. Ta draugystė tęsiasi jau net pakankamai senai ir iki šiol yra labai tvirta. Lukos gimtadienius organizuojame jau kelis metus ir, tiesą sakant, jau pačiais pirmais mūsų susipažinimo metais žinojau apie jos simpatiją šauniam peliukui kulinarui, bet taip jau gavosi, kad vis rinkdavomės kitas gimtadienio temas. Ir štai atėjo 10-toji jubiliejinė šventė ir pagaliau Remis tapo pagrindiniu jos veikėju.

Gimtadieniui pasirinkome stilingą Čiop čiop kulinarinę studiją. Erdvi, urbanistinio stiliaus, moderni erdvė ir būtinai kokybiškas gardus maistas – štai tokie buvo mūsų pagrindiniai lūkesčiai, renkantys šventės vietą. Vaikų laukė smagi pramoga – picų kepimas. Į orą pakilo miltų debesys. Vaikai su tokiu entuziazmu minkė ir kočiojo, kad picos gavosi pačios skaniausios. Taigi, ir čia nepamiršome pagrindinės Remio teorijos: Gaminti gali visi!

Dekore norėjome perteikti  kulinarinę dvasią. Norėjome, kad tema atsiskleistų detalėse. Fotosesijos kampeliui sukūrėme šarmingą lauko kavinės foną su raitytomis kėdutėmis ir kabančiais lauko žibintais. Ant stalo vietoj puokščių susidėjo kibiriukai su prieskoninėmis žolelėmis. Kiekvienas švečias gavo meniu su rozmarino šakele ir palinkėjimu Bon Appetit. Ypač šauni idėja buvo pagaminti medžiagines servetėles su peliuko Remio iliustracijomis. Paveikslėliai buvo skirtingi, tad vaikai smagiai pagal juos rinkosi savo vietas.

Kadangi pagrindine gimtadienio veikla tapo picos gaminimas, išlaikant idėjos vientisumą, saldaus stalo viziją įkvepė būtent pica ir italų virtuvė. Smagus atradimas ta proga buvo picos gabaliukų formos guminukai. Pagrindiniams picos ingridientams, tokiems, kaip pepperoni, alyvuogės, mocarela, paprikos, suradome saldžias interpretacijas. Na, ir kaip gi be pagrindinių virėjo atributų – juodų tankių ūsų ir pūstų kepurių. Net ir pats tortas buvo kepurės formos, o ant viršaus smagiai įsitaisė svarbiasias šventės herojus – talentingasis peliukas. Puikiai suimprovizavome ir su kaprio salotomis, jos susidėliojo iš marshmallow zefyriukų ir raudonų guminukų. Ant stalo netrūko tikrų virtuvės įrankių, charakteringų raštų ir, žinoma peliuko Remio atvaizdų.

Specialiai Lukos gimtadieniui pagaminome jos asmeninę restoranėlio iškabą. Nuoširdžiai linkime, kad ši vaikiška draugystė su Remiu peraugtų į kokią nors didelę svajonę ir dar po 10 metų mes su godžiausiu pasimėgavimu skanautume gardžiausią troškinį mieste Lukos restorane.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas, dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Šventės vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Spaudos dizainas: Artišokas

Ugnės gimtadienis Frozen

Nemėgstu žiemos, todėl širdis džiaugiasi, kad senka paskutinės jos niūrios dienos. Nesvarbu, kad pavasaris kol kas dar tik kalendorinis, svarbiausia, kad atsiranda viltis. Smegenys persiprogramuoja, atsiranda vis daugiau spalvų ir saulės, o kartu su jomis – energijos ir motyvacijos užtaisas. Turime tokią tradiciją, kad kai tik atsiranda pirmosios pavasario užuominos, norėdami paspartinti šitą procesą, iškeliaujame ten, kur šilta ir saulėta. Kontrastai visi iššaukia stiprias emocijas. Organizmas išgyvena lengvą šoką, kai išskridę su pūkinėmis striukėmis ir kailiniais batais, po kelių valandų, išlipę iš lėktuvo, pajuntame karščio bangą. Atrodo keista, kaip tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose gali gyventi ir žiema, ir vasara. Būtent šį triuką panaudojome praeitų metų Ugnės gimtadienyje, užkurdami tikrą žiemą pačiame vasaros viduryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus dydžio mūsų pagamintas linksmasis besmegenis Olafas
Stilizuotos sidabrinės eglutės
Teminės Ledo šalies herojų kompozicijos po gaubtu
Lengvas it pūkas stalo sijonas su įmontuotomis paslaptingomis šviesytėmis
„Užpustyti“ visi stalai ir lentynos
Lempučių spiečiai po gaubtu, sukuriantys magišką atmosferą
Apšerkšniję langai
Natūralus tortas su netradiciniu šokolado potėpių papuošimu
Žydras gėrimas
Sniego mašina

Ugnės gimtadienio laukiame visus metus, nes tai būna patys tikriausi svajonių gimtadieniai. Praeitais metais žavėjomės smagios veiklos ir detalių kupinu cirko gimtadieniu, o šiemet sukėlėme pūgą, užšaldėme langus ir nukėlėme visus svečius į ledinę Elzos karalystę.

Ugnė yra užkietėjusi „Ledo šalies“ gerbėja. „Vadinkite mane Elza“ – taip apie dukrytės pomėgį pasakojo jos mama Eglė. Tiesą sakant, pradžioje mes su Egle turėjome visiškai kitokių minčių apie artėjančią Ugnytės šventę, bet mažylės aistra filmuko herojams nugalėjo ir Eglė nusileido. Juk gimtadienis ir yra apie tai, kad pildytųsi svajonės, o pasakos virstų realybe.

Gimtadienio organizavimą pradėjome nuo vietos paieškos. Buvo keli variantai, bet pasirinkome šokoladinę Theobromine chocolatier.  Žinote kodėl? Nes nukeliavę apsižiūrėti, iš karto pajutome, kad ten jau gyvena pasaka. Nuo lubų nuleista sudžiuvusi medžio šaka, knygų lentynos, supamas krėslas, magiška prieblanda – visa tai akimirksniu leido nusikelti į fantazijų pasaulį ir susikurti būsimos šventės viziją. Mūsų užduotis buvo netik įpūsti žiemą į šitą stebuklingą interjerą, bet ir paversti tai stebuklinga Ugnytės gimtadienio istorija.

Pagrindinis šventės akcentas buvo itin žiemiškas, apsnigtas saldusis stalas. Pačiame didelio stalo vidury mes padarėme aukštą pusnį, kurioje ir susidėliojo visi desertai: morengai – sniego gniūžtės, macarons su išpieštomis snaigėmis, šilauogės apšerkšnijuose indeliuose, gardžios spurgos su sidabriniais papuošimais, keksiukai ir cake popsai su snaigių detalėmis.  Nuo lubų leidosi purus sniegutis, susimaišęs su dailiomis snaigėmis iš sausainių. Aplink pusnį sudėliojome gražias lėkštutes su įrankiais ir kiekvienas svečias gavo po mažą gražiai supakuotą teminę dovanėlę. Už stalo iškilo didžiulė apledijusi Ugnės pilis. Užrašui panaudojome specialų ledo efektą grafikos dizaine.

Patys negalėjome atsidžiaugti rezultatu, bet labiausiai man kvapą gniaužė apšerkšniję langai. Jie atrodė taip tikroviškai ir iš vidaus, ir iš išorės, kad, manau, sukėlė nemažą nuostabą ir atsitiktiniams gatvės praeiviams. Tiesą sakant, kai mes pradėjome pasiruošimą šventei, kavinė dar nebuvo uždaryta. Buvo labai įdomu stebėti lankytojų reakcijas, daugelis klausinėjo, kas čia vyksta ir negalėjo patikėti, kad tai „tik mažos mergaitės gimtadienis“.

Specialiai šventei mes pagaminome originalias stilizuotas eglutes iš sidabrinių blizgučių girliandų, jos užpildė erdvę kartu su baltomis dirbtinėmis eglutėmis. Taip pat pagaminome didžiulį smagų besmegenį Olafą, tarsi ką tik atsiridenusį iš kitos ekrano pusės. Visi vaikai norėjo pasidžiaugti jo draugija ir mielai su juo fotografavosi. Po šventės naujasis draugas iškeliavo į Ugnytės namus ir tikiu, kad vis dar džiugina ją savo plačia šypsena.

Tikriausiai Jums jau net nekyla abejonių, kad šokoladinėje įsisiautėjo tikra žiema, bet tuo mes neapsiribojome. Šokoladinė turi nediduką kiemelį ir būtent ten vyko visas pagrindinis veiksmas. Vaikai tiesiog šėlo ant batuto, pripildyto puraus ir minkšto sniego baltumo kamšalo. Tai buvo nepamištamos emocijos. Tos nuoširdžios laimės akimirkos atpirko viską, netgi tai, kad mes po šventės po vieną rankiojome pūkelius, išsibarščiusius po visą kiemelio teritoriją. Ko nepadarysi dėl vaikų ir dėl jų skaidraus juoko!

Dar vienas netikėtas siurprizas buvo sniego mašina. Vaikai net cypė iš džiaugsmo, kai lauke pradėjo „snigti“. Iškėlę mažas rankytes jie gaudė sniegą ir šoko kartu su snaigėmis. Programą vedė profesionalios Mažojo genijaus animatorės.  Elza ir Ana žaidė smagius žaidimus, dūko su vaikais, o pabaigoje atliko legendinio kūrinio „Let it go“ lietuvišką versiją.

Nesinori kartotis, bet visgi… Tai buvo dar vienas tikrų tikriausias SVAJONIŲ GIMTADIENIS. O mes esame be galo laimingos, kad galime, kaip kokios stebuklingos fėjos su burtų lazdelėmis pildyti tokias nuostabias vaikų svajones.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Theobromine chocolatier
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Tie kepėjai
Programa: Mažasis genijus

Berniukų gimtadieniai

Yra tokių žmonių, kuriuos įsimyli iš karto. Rimtai, aš neperdedu. Ir čia kalba ne apie moters ir vyro chemines reakcijas. Myliu visus savo klientus, tikrai džiaugiuosi, kad jie visi atsirado mano gyvenime (na, gal, išskyrus vieną, bet čia visiškai kita istorija), bet yra tokių klientų, kurie skleidžia ypatingą šilumą. Jau per pirmąjį mūsų kontaktą, nesvarbu, ar tai būtų telefono pokalbis, ar žinutė FB, pradeda atrodyti, kad juos pažįsti bent pusę gyvenimo, o bendravimas toks lengvas ir neįpareigojantis, lyg šnekučiuotumeisi su gera bičiule parke. Tokia buvo mūsų pažintis su Kristina. Gimtadienį suorganizavome labai operatyviai, vos per savaitę, bet rezultatas gavosi puikus. Vis dar sugebam ir pačios save nustebinti.

Mūsų mylimiausi dekoro elementai:

Tortas su granata ir šoviniais
Teminė kompozicija rėmelyje
Natūralaus dydžio ir išvaizdos ginklų muliažai

Tikras kariškas kamufliažinis tinklas
Kamufliažiniai keksiukai
Šviečiantis skaičius 10
Saldūs šoviniai mėgintuvėliuose
Kamufliažinės popcorn dėžutės
Šokoladinės minos
Kapitono Ado sausas davinis
Fotosesijos sienelė su tikrais kariniais rekvizitais

Kalbant apie vaikų gimtadienius, turėčiau prisipažinti, kad berniukų gimtadienių užsakymų mes turime žymiai mažiau, nei mergaičių. Kažkodėl mamoms dažnai atrodo, kad berniukui „tas dekoras“ nėra svarbu, juk jiems tik išsidūkti reikia, prisilakstyti, prikrėsti ką nors. Jie gi berniukai! Tegul tos visos smulkmenėlės, desertukai ir smeigtukai lieka mergaitėms, o čia gi VYRAI, jie dekoro nesupras. Tik kažkodėl niekas nepagalvoja, kad juk berniukams ir dekoras yra vyriškas. Jiems gi nedėliojame drugelių ant keksiukų ir nevyniojame į nėrinius. Teminio gimtadienio išpildymui dekoras yra būtina dalis. Su dekoru gimtadienis įgauna visai kitokią spalvą ir palieka visai kitokį įspūdį, o tema atsiskleidžia visu savo gražumu.

Ado gimtadienis vyko dažasvydžiui pritaikytose senos apgriuvusios gamyklos patalpose. Kai paskambinau pramogos organizatoriui ir užsiminiau, kad norėčiau apžiūrėti patalpas dėl dekoro, jis neslėpė savo sąmyšio. „Jūs neįsivaizduojate, kas ten per patalpos, ten nėra ką dekoruoti,“ –  tvirtino jis man. Vis gi, tai manęs neišgąsdino, mano giliu įsitikinimu padekoruoti galima bet ką, čia tik priklauso nuo reikiamo dekoro kiekio. Nežinau kokį dekorą įsivaizdavo tas vyrukas, bet nuvažiavusi į vietą pamačiau labai puikiai mūsų temą atitinkančią erdvę, reikėjo tik kelių sprendimų dėl nelabai patogaus patalpos dydžio ir išplanavimo, ir dėl to fakto, kad toje pačioje patalpoje buvo suplanuoti du skirtingi gimtadieniai beveik tuo pačiu metu.

Šiek tiek išstumdę baldus, pasidarėme vietą pagrindiniam akcentui – gimtadienio saldžiajam stalui. Jis buvo pripildytas visokių teminių rekvizitų – sunkios ir masyvios karinės medinės dėžės, kamufliažiniai motyvai, spygliuotos vielos imitacija, valgomos ir imitacinės granatos, minos, šoviniai, karinis telefonas ir kt.  Sultis supylėme į didžiulį karišką termosą, papildoma atrakcija buvo iš jos gėrimą piltis samčiu. Šalia saldaus stalo padarėme nedidelę teminę sienelę fotosesijai, kuri vainikavo visą kompoziciją. Reikia pažymėti, kad visi mūsų naudojami rekvizitai buvo tikri ir naudojami realiame karių gyvenime. Vaikai kaip kokiame muziejuje galėjo apžiūrėti tikrą maskavimo tinklą, dujokaukę, žiūronus, atotampas palapinsiaustei, kariškos ekipuotės elementus: taktinius akinius, pirštines, pistoleto dėklą, žetonus, ausines ir pan.  Pagrindinio stalo neserviravome, viduryje patalpinome teminę karinio veiksmo kompoziciją ir pasirūpinome „karine ekipuote“. Vaikai gavo po nedidelį „kapitono Ado sausą davinį“ su džiovintais vaisiais ir riešutukais, o pačiam Adui mes padovanojome tikrą karišką sauso maisto davinį, kad galėtų pasiimti į turistinį žygį ir dar kartą prisiminti savo šaunų jubiliejinį gimtadienį.

Atrodo, gimtadienis – tik trumpa akimirka, pora valandų ir viskas baigta, bet kokie neįkainojami prisiminimai lieka vaikui visam gyvenimui, ypač jeigu šventė apgalvota ir padaryta su meile. Kartais pajuokauju, kiek daug vaikučių jau turime, nes kiekvieno mūsų mažojo kliento šventė mums yra tiek pat svarbi, kiek ir mūsų pačių vaikų gimtadieniai. Štai toks ir yra mūsų pagrindinis darbo išskirtinumas – nuoširdumas ir meilė.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Nuotraukos: Artišokas
Vieta: www.dazasvydis.lt

Pirmasis gimtadienis

Ar verta švęsti pirmąjį gimtadienį? Šitą klausimą tenka dažnai išgirsti. Abejonių būta visokių, bet didžiausia yra ta, kad vaikutis „nieko nesupranta ir nieko neprisimins“. Juk atrodo metinukui kiekviena diena yra šventė. Jis kaip tik išgyvena ryškiausią savo gyvenimo epopėją. Tyrinėdamas pasaulį, jis džiaugiasi kiekvienu savo mažyčiu atradimu ir ieško smagių nuotykių. Kartais mums net sunku įsivaizduoti, koks jau turtingas gali būti metinuko pasaulis. Šiuo laikotarpiu jau labai aiškiai formuojasi vaiko asmenybė. Atsiranda nuotaikos ir jų kaita, vaikas pradeda reaguoti į aplinką ir daryti išvadas. Būtent todėl reikia stengtis, kad mažylį supanti aplinka būtų saugi ir teigiama, o pozityvios emocijos gerokai viršytų visas nesėkmes. Specialiai vaikučiui surengta smagi šventė – yra tikra pozityvios energijos bomba, svarbu tik pasirūpinti, kad šventė atitiktų vaiko būdą ir būtų jam komfortiška.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gyvi triušiukai fotosesijos kampelyje
Raštuota fotosesijos kampelio siena
Dailūs mūsų sukurti medžiaginiai zuikučiai – dovanėlės vaikams
Didžiulis vainikas – saldaus stalo akcentas
Maži vainikėliai – lėkščių papuošimai
Macaroon – zuikučiai
Macrame takelis
Gėrimų vėžimėlis
Didžiuliai balionai su žalumynų girliandomis

Žaidimų kambarys ar kukli vakarienė namuose, tuntas vaikų ar tik patys artimiausieji, šventės vedėjas ar mamos sugalvotos atrakcijos – gimtadienio scenarijų turi padiktuoti jubiliatas. Svarbiausia sąlyga rengiant pirmąjį vaiko gimtadienį, kad jam būtų patogu. Rinkitės vietą, kuri jam puikiai pažįstama ir joje jaučiasi jaukiai. Kvieskite tuos svečius, kurie mažyliui kelia tik teigiamas emocijas. Šventę renkite tuomet, kai vaikelis bus pailsėjęs ir nusiteikęs žaisti. Nepersistenkite su programa, pirmasis gimtadienis turėtų būti labiau pasyvi šventė, nes mažylis gali pervargti. Ko gi reikia sėkmingam pirmųjų metų gimtadieniui?

GIMTADIENIO VIETA. Siūlau į šventei tinkamos vietos paieškas pažvelgti drąsiau. Jei šventė šiltuoju metų laiku, kodėl nepasirinkus ramios aikštelės miške? Jei mažylis lanko kokį nors būrelį, galima bandyti įsiprašyti ten – vieta bus puikiai pažįstama ir papildomos įtampos nekels. Galima rinktis ir žaidimų kambarį arba restoraną, tik svarbiausia pasirūpinti, kad erdvė būtų privati, kad mažylį suptų tik pažįstami, artimi žmonės, nes matydamas būrį nepažįstamų žmonių jis gali sunerimti arba išsigąsti. Organizuodami Evutės gimtadienį, mes ieškojome šviesios, nepekrautos, modernios erdvės su skaniu maistu ir šiuolaikiniu požiūriu, todėl Čiop čiop restoranas atitiko visus mūsų poreikius.

SVEČIAI. Evutės gimtadienyje svečių buvo nemažai, tačiau visi jie buvo šeimos nariai arba labai artimi bičiuliai. Visus ji gerai pažinojo, su jais praleidžia nemažai laiko, todėl tą dieną ji puikiai jautėsi būdama dėmesio centre. Metukų vaiko pasaulyje pagrindinę vietą užima suaugusieji, iš jų jis mokosi, gauna rūpestį ir meilę, todėl gausus meilės antplūdis gimtadienio proga, jam yra geriausia dovana.

TRUKMĖ.  Gimtadienio puota neturėtų trukti ilgai, geriausiai – dvi-tris valandas. Jei šventė ilgesnė, mažylis gali pervargti, o gimtadienis pasibaigti ir ašaromis. Kitu atveju vertėtų pasirūpinti tinkama vieta poilsiui ar net miegeliui. Evutės gimtadienio pradžią jau iš karto derinome su jos dienotvarke, todėl nuotaikos buvo puikios.

GIMTADIENIO DEKORACIJOS. Pirmasis žodis, mėgstamiausias žaisliukas ar lankomo būrelio elementai – visa tai gali įvairių dekoracijų pavidalu nugulti ne tik ant šventinio stalo. Forminiai kepiniai pagal šventės temą, kvietimai svečiams ar dovanėlės jiems po šventės, užduotys ar net teminė šeimos apranga – visa tai kuria ne tik šventinę nuotaiką, tačiau ir jaukią aplinką vaikui: matydamas, pavyzdžiui, visur atsikartojantį jo mėgstamiausio pliušinio žaisliuko atvaizdą jausis kur kas smagiau. Visa tai gali vienyti viena spalva ir stilistika. Organizuodamos Evutės gimtadienį svarstėme įvairius dekoro variantus, tačiau pasilikome prie labiausiai artimo – tai zuikutis – mylimiausias Evutės pliušinis žaislas, su juo ji miega ir leidžia dienas. Todėl net nekilo abejonių, kad būtent jis turėjo tapti šventės akcentu. Viskas gražiai susidėliojo – pavasaris, artėjančios Velykos ir mažas pūkuotas padarėlis, be galo švelnus ir mielas. Jauku ir labai mergaitiška. Dekorui pasirinkome gaivius pavasario žiedus – narcizus, tulpes, vėdrynus. Saldaus stalo akcentu tapo didžiulis vainikas. Lėkštes papuošė mažyčiai vainikėliai, kurie sugrojo pavasarį gražiausiomis natomis. Atskirai paruošėme gaiviųjų gėrimų barą, kuris irgi pražydo žaluma ir pavasario žiedais.

GIMTADIENIO SCENARIJUS. Pirmasis gimtadienis – simbolinė šventė, per kurią vaikiški žaidimai persipina su ypatingą simbolika ir reikšmę turinčiais suaugusiųjų užsiėmimais. Per pirmojo gimtadienio šventę dažnai rašomi linkėjimai jubiliatui. Kadangi palinkėjimų netrūko Evutės krikštynose, šį kartą pasirinkome kitokį formatą – pažadų korteles. Kortelėse jau buvo surašyti įvairūs rimti ir šmaikštūs pažadai ir visi šventės dalyviai traukė po vieną. Tai tapo labai linksma pramoga, neįtikėtina, kaip daugelis pažadų taikliai atiteko jų savininkams.
Puiki pramoga šventės dalyviams – pirmųjų metų laimėjimų dienoraštis. Juos įamžinome ant didelio popieriaus lapo sužymėjus ir nuotraukomis iliustravus visus Evutės metus su faktais ir datomis: kada atsisėdo, kur nukeliavo, kiek dantukų išaugino, pirmieji žingsniai, pirmieji pomėgiai ir kiti šeimai svarbūs atsiminimai. Pirmieji metai gausiausi laimėjimų. O mes visus juos taip greitai pamirštame. Toks metraštis – ne tik pramoga svečiams, bet turi ir išliekamąją vertę – jį derinome prie mažylės kambario interjero.
Kadangi šventėje buvo nemažai suaugusių, scenarijų apgalvojome taip, kad jis būtų visiems įdomus, Čiop čiop studija jau pati iš savęs yra puiki pramoga, kadangi maistas gaminamas atvirai ir švečiai gali dalyvauti šiame procese. Gardžią vakarienę praturtino nuostabūs saksofono virtuozo garsai.
Puiki simboliška pramoga tapo vazonėlių spalvinimas. Norėjome, kad kiekvienas išsineštų gabalėlį pavasario į savo namus ir, augindamas gražią gėlelę, prisimintų mažąją Evutę. Ši pramoga puikiai tiko ir pačiai jubiliatei. Jai, ir kitiems vaikučiams, specialiai pasiuvome dailias prijuostes, kad spalvinimas būtų švarus ir stilingas.
Šventė neapsiėjo ir be smagios fotosesijos. Jai įrengėme specialią erdvę – žalią gardelį su ryškia raštuota sienele, didžiuliais helio balionais ir neapsakomo meilumo gyvais triušiukais. Kiek buvo džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems!

Ideali gimtadienio diena – tai mažos, kas metus kartojamos tradicijos, nuoširdus dėmesys vaikui ir kokybiškas laikas, praleistas su šeima ir draugais. Tebūnie šventė – gimtadienio kulminacija, bet stebuklai ir šventinė nuotaika turi prasidėti vos pramerkus mažas akytes. Tai universali taisyklė, švenčiant ne tik pirmąjį, bet ir visus kitus vaiko gimtadienius. Juk kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis laukia tos gimtadienio pasakos. Geriausia, ką galima tądien padovanoti savo vaikui – laikas kartu, tačiau nepamiršti ir apie tai, kad vaikui be galo svarbi yra šventė su tortu ir dovanomis, juk ta ypatinga diena, kuri priklauso TIK jam, yra vos kartą per metus.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: ArtiŠokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Desertai: Soul Kitchen
Spaudos dizainas: Artišokas

Spalvingas Trolių gimtadienis

Įkvėpimo semiamės visur, bet meluosiu, jei pasakysiu, kad gavę užduotį pirmiausiai nenukeliaujame į google su tiesiogine užklausa, pavyzdžiui „trolls birthday“. Visada smalsu sužinoti, ką jau iki tavęs sukūrė kiti, bet įdomiausia būna tada, kai kiti dar nesukūrė nieko, kas būtų verta dėmesio. Štai tokiais atvejais ir prasideda kūrybą, ta tikroji, stogą raunanti, su neprognozuojamu rezultatu. Tuomet tiesiog spirgi, kaip koks lašinys ant keptuvės, nuo jausmo, kad kuri visiškai šviežią „pinteresto“ vaizdelį, kuri tikėtina kopijuos pusė pasaulio :)

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldusis stalas – stebuklingas trolių miškas
Veltinio gėlytės su macarons viduriukais
Linksmos dinamiškos gėlytės su didelėmis lūpomis
Minkšti spalvoti medžiai su medvilnės žiedo akcentu
Spurgų kalnas
Keksiukų pateikimas permatomuose indeliuose su spalvotais saldainiais
Gėrimų buteliukai su veltinių gėlyčių dekoracija

Būtent tokia istorija nutiko su Troliais, Google neparodė absoliučiai nieko už ko norėjosi užsikabinti, taigi teko žiūrėti filmuką vėl ir vėl, įsijausti į nuotaiką, ieškoti charakteringų detalių. Nemėgstu, kai dekoras yra akivaizdus, kai stalą nusieja vienkartiniai indai su herojų atvaizdais ir visos dekoracijos yra tiesiogiai susijusios su šventės tematika. Tiesą sakant, tokį dekorą gali padaryti kiekvienas, tam tikrai nereikia samdyti profesionalo. Mes kuriame dekorą remdamosios asociacijomis ir emocijomis. Mes žaidžiame spalvomis ir detalėmis, įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis, sukurdamos tikros pasakos viziją, o ne vien aklą tematikos išpildymą. Mūsų herojai paprastai yra tikri ir apčiuopiami, o ne besaikiai jų atvaizdai.

Neseniai šnekėjau su didelės švenčių atributikos parduotuvės savininke. Ji pasakojo, kaip žmonės kartais pasimeta asortimento gausoje ir priperka to, ko visiškai nereikia, išleisdami krūvą pinigų. Žmonės net nepagalvoja, kad pasamdę dekoratorių, jie galėtų išleisti labai panašią sumą, bet dekoras būtų vientisas, originalus ir estetiškai tvarkingas. Dekoratorius į dekorą įtraukia visus šventės elementus – tai ir stalo serviravimas, ir gėrimai, ir saldumynai, kuriuos Jūs bet kuriuo atveju perkate. Kai kiekviena šita detalė turi savo paskirtį ir vietą, nusipiešia nuostabus, unikalus gimtadienio paveikslas.

Taisijos gimtadienio dekorui turėjome magiško trolių miško viziją. Taisijai labai patinka troliai, ji jau turi visą jų kolekciją. Nusprendėme, kad sukursime jiems labai „trolišką“ girią, kurioje įvyks triukšmingiausias ir ryškiausias Taisijos gimtadienio vakarėlis. Mūsų misija buvo taip integruoti saldumynus į dekorą, kad jų net reikėtų paieškoti. Misija buvo įvykdyta 100 %. Taisijos mama pasakojo, kad svečiai pradžioje net nedrįso imti kai kurių skanėstų, nes galvojo, kad tai dekoracijos.

Spurgos susidėliojo į spalvotą spurgų kalną, macarons tapo mūsų pagamintų veltinių gėlyčių viduriukais, cake pops „pasimetė“ tarp spalvotų medžių, ant samanų kalno išdygo dryžuotų ledinukų giraitė. Dekore naudojome daug natūralių organiškų elementų – žaluma, dideli lapai vietoj polėkščių, medvilnės žiedai, samanos ir kt. Įdomus sprendimas buvo padaryti saldžiajam stalui pjedestalą. Žaidimų kambaryje, kuriame vyko šventė, buvo tik vienas stalas, todėl ir nusprendėme išskirti erdves. Pagaminome pakylą, kurią pavertėme tikruoju stebuklinguoju trolių mišku su linksmosiomis gėlytėmis, ryškiais spalvotais medžiais, šventinėmis vėliavėlėmis, saldžiaisiais „augalais“ ir, savaime suprantama, pačiais troliais. Tiesa sakant, net ir be trolių buvo aišku, kas čia per vietą ir kam ji skirta, tačiau jie taip organiškai papildė vaizdą, kad atrodė jis tarsi atgijo.

Mūsų pagamintus medžius dekoravome spalvotais vilnos dėbesėliais, dekoracijų gamyboje naudojome daug veltinio, nes tai kėlė stiprias asociacijas su filmuko herojais. Kadangi nenaudojome staltiesės, po stalų sudėliojome burbuliukus – koriukus, kurie užpildė vaizdą ir suteikė jam dar daugiau žaismingumo.

Gimtadienio programa irgi atitiko tematiką. Vaikus aplankė tikri troliai su savo linksmomis dainelėmis ir išdaigiškais žaidimais. Dar vienas svajonių gimtadienis virto realybe.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Natalija Kurauskienė
Vieta: Žaidimų kambarys Ledinukas

Ugnytės gimtadienis cirko tema

Norėčiau padėkoti už patį gražiausią Ugnytės gimtadienį – viskas buvo tobula! Net mažiausios detalės buvo apgalvotos, kruopščiai pagamintos ir suderintos. Puikiai sudėliotas šventės planas leido pasijusti lyg tikrame cirke tiek mažiausiems svečiams, tiek ir suaugusiems. Labai smagu, kai visi norai buvo suprasti iš pusės žodžio ir įgyvendinti viršijant mūsų lūkesčius. Ačiū Jums už sukurtą pasaką. Svečiai ir mažoji dar iki šiol pamena šią nuostabią šventę. Jau labai laukiame mūsų tolimesnių projektų… :)