Žymų Archyvai: Saldus stalas

Švelnus velykinis dekoras

Velykas visada švęsdavome pas savo tėvelius. Tai šeimos šventė. Man ji asocijuojasi su išskirtinai pozityviomis emocijomis, nes pavasaris, nes šviečia saulė ir bunda gamta. Po žiemos norisi švęsti ir džiaugtis gražia proga pabūti kartu.  Velykos – tai pavasario gaiva, švelnios spalvos ir šiluma. Tai smagūs žaidimai, vaikų juokas. Atrodo, nieko naujo, kiekvienais metais vis tos pačios tradicijos ir tie patys žmonės, bet kažkokia gėrio ir šviesos aura ta šventė apgaubta.

Tik šiemet viskas kitaip, bet juk kitaip nereiškia blogiau. Tiesiog reikės labiau pasistengti ir nenuvilti savo artimųjų. Šventė yra šventė ir joks karantinas neturėtų jos sugadinti.

Per atostogas Amerikoje aplankiau krūvą dekoro parduotuvių. Jos mane traukė kaip koks galingas magnetas. Nei iš vienos neišėjau tuščiomis rankomis. Dabar jau rimtai gailiuosi, kad ne po outletus vaikštinėjau, nes vietoj batų ir firminių drabužių parsivežėm porą lagaminų dekoracijų. Įėjusi į parduotuvę net alpdavau, kiek grožių ir kokios protingos kainos. Stabdydavau save, nes buvo aišku, kad lagaminai nėra guminiai. Visgi „prisigaudžiau“ visokių tradicinių velykinių grožybių, tuomet net nesuvokdama, kodėl aš visą šitą gėrį kraunu.  Tiesiog patiko pats pirkimo procesas, kai vienoje parduotuvėje tu randi viską, ko reikia. Tiesiai vežimėlyje dėlioji derinukus ir spalvas, mintyse iš karto piešdama vizualizacijas. Neįtikėtina lengva Amerikoje būti dekoratore! Ten net Wallmart‘e tokių grožių gali rasti, kad seilė kaipmat nevalingai nutįsta.

Neapsakomai gaila, kad mums teko atšaukti  kruopščiai planuotą velykinę fotosesiją su alpakomis. Nuoširdžiai nusiminiau, kad nepavyko įgyvendinti tokio gražaus sumanymo. Ir tuomet pagalvojau apie zuikučius, kurie tarsi patys sušoko į pirkinių krepšelį. Sėdint namuose karantine norisi šventės ir darbo net labiau, negu kada nors galėjau pagalvoti, todėl tyliai susiorganizavom ir vualia, Velykos pražydo visu gražumu.

Kadangi visas dekoracijas turėjau, beliko tik suorganizuoti saldumynus ir balionus.  Mūsų ištikimi draugai Meduolių namai parūpino mielų velykinių sausainukų, Mažoji ragainė paruošė netikrą tortuką pagal mūsų sumanymą, o Svetlana atskubėjo su balionais. Fotografavome labai neįmantriai, tiesiog savo sandėly, bet rezultatas tikrai labai nudžiugino. Paula pasirūpino, kad nuotraukos būtų šviesios ir nuotaikingos, jos tobulai atspindėjo mūsų nuotaiką ir žinutę, kurią mes norėjome išleisti į pasaulį.

Karantinas karantinu, o Velykų niekas neatšaukė!  Pripažįstu, kad sunkiau dabar sukurti šventinę nuotaiką, kai visą laiką sėdi tarp tų pačių keturių sienų. Nepaisant to, nuoširdžiai raginu jus pagalvoti, kaip paversti šitą dieną ypatinga, kaip ją išskirti iš visų kitų šiuo laikotarpiu tokių panašių dienų. Savo planą aš jau turiu :) Susikurkite ir jus savąjį!

Kūrybinė komanda:

Fotosesijos organizavimas: Artišokas
Nuotraukos: Paula Lepšytė
Balionai: Sovestijana design
Sausainiai: Meduolių namai
Tortas: Mažoji ragainė

Krikštynos Nidoje ant jūros kranto

Tikrai neketinu erzinti tų, kurių atostogas ką tik pasiglemžė negailestingas virusas. Priešingai, noriu pakelti nuotaiką ir su didžiausiu džiugesiu priminti, kad artėja vasara. Saulė, jūra, smagus laikas su draugais ir jokių negandų. Bent jau taip aš dabar ją sau įsivaizduoju, lyg kokį išganymą, nes gi kažkada turės baigtis visa šita nesąmonė.

Idealesnės vietos šventei Lietuvoje negu Baltijos jūros pakrantė tikriausiai nebūtų įmanoma sugalvoti. Visada džiaugiuosi, kai išpuola bent vieną šventę metuose suorganizuoti mūsų nuostabiame pajūryje. Nepaisant nepatogumų, kuriuos tenka patirti, keliaujant su visu rekvizitu iš Vilniaus į kurį nors pajūrio miestą, šitie užsakymai yra mano mėgstamiausi. Gal todėl, kad tai proga pasidaryti sau mini atostogas, o gal todėl, kad mūsų jūra turi magiškų galių, dėl kurių tu negali likti jai abejingas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gipsofilijos burbulai stalų dekorui
Dūminė žydra spalva
Įvairaus dydžio kutosai kaip jaukus ir mielas dekoro elementas
Švelnus ombre efektas krikštynų kanceliarijoje
Gipsofilijos vainikas torto stovui
Saldumynai balti šviesūs arba neutralių spalvų su nedideliais natūraliais mėlynais akcentais
Dekoracija – inkaras
Ypatingai jaukus žaidimų kampelis vaikams

Dažnas klientas, planuodamas šventę pajūryje, įsivaizduoja ją maždaug panašiai. Kojos pamažu nugrimzta į šiltą švelnų smėliuką, jūros ošimas įsilieja į šventės melodijas, o lengvas brizas nerūpestingai kedena svečių plaukus. Net sunku suskaičiuoti, kiek kartų jau esu piešusi sau vaizduotėje tokį paveikslą, klausydamasi klientų pasakojimų apie jų idealią dieną. Aš juos suprantu. Pati turėčiau ne ką mažesnius reikalavimus, jeigu šventę planuočiau prie jūros, juk kitaip, kam visa tai. Bėda ta, kad šiai vizijai išpildyti egzistuoja daug apribojimų. Kažkodėl daug kas įsivaizduoja, kad galima tiesiog ant smėliuko įkurti šventės vietą ir suruošti “gražų romantišką pikniką”. Žemi staliukai, pledai, pagalvės, gardus maistas ir šaltas vynas. Gražus saldus stalas kaip šventės akcentas. Dar būtų gerai kokį stogą virš galvos turėti. Šitos svajonės net nėra iš piršto laužtos, internete apstu panašaus tipo nuotraukų, tik dažniausiai tai yra stilizuotų fotosesijų tobulai nupaveiksluoti vaizdai, o ne realios šventės. Pirmiausiai, kadangi Baltijos pakrantė yra vieša erdvė, negalima joje savavališkai įrengti jokių statinių. Teoriškai tam reikia leidimų, bet praktiškai sunku būtų tokį gauti. Kita problema – tai pašaliniai žmonės. Kad ir kaip mes norėtume privatumo, neįmanoma nuo jų atsiriboti viešoje erdvėje. Supratingieji gal ir apeis ratu jūsų šventę, o smalsuoliai dar specialiai kur nors netoliese rankšluostį pasities. Yra vos kelios vietos Lietuvos pajūryje, kurios gali pasiūlyti tokį išsvajotą šventės formatą. Viena iš jų – tai Kupolas Nidoje.
Jau seniai norėjau sukurti ką nors gražaus Kupolo erdvėje, todėl labai apsidžiaugiau, kai Ieva patikėjo mums papuošti savo sūnelio Herkaus krikštynų šventę.

Mano galvoje akimirksniu pradėjo suktis įvairiausios dekoro vizijos. Tiesą sakant,  viena iš jų taip ir liko ramiai gulėti stalčiuje, pilnai apgalvota ir net apskaičiuota laukti savo žvaigždžių valandos. Kuriant šventės dekorą, yra du keliai. Vienas iš jų – pilnai transformuoti turimą erdvę ir siekti sukurti visiškai naują unikalų sprendimą. Kitas sprendimas – kurti unikalumą detalėmis, naudojant turimus resursus ir idealiai prisitaikant prie turimos aplinkos. Tiesą sakant, mes savo darbe dažniausiai einame šiuo keliu, todėl mums puikiai sekasi optimizuoti išlaidas.

Būtent kuriant Herkaus krikštynų šventės vizualizaciją, mes pirmiausiai pabandėme nueiti pirmuoju keliu. Herkaus mama Ieva turėjo labai gražią šventės viziją, kuri reikalavo nemažai erdvės pakitimų, tačiau keičiant viską iš pagrindų, reikia investuoti nemažą biudžetą, todėl galiausiai visgi nusprendėme veikti racionaliai.

Herkaus krikštynos buvo šviesios, saulėtos ir tyros. Pagrindinės dominuojančios spalvos – balta ir žydra. Žydrą spalvą labai kruopščiai derinome prie Kupole esančių detalių, kad pagautume būtent jų naudojamą dūminį atspalvį. Manau, mums tai puikiai pavyko. Taip pat labai patiko kutosai, kuriuos irgi radome Kupolo interjere ir nusprendėme panaudoti savo dekorui pagyvinti. Maži kutosiukai papuošė šventinį menių, o dideli išsirikiavo vaikų žaidimų kampelyje.

Kuriant dekorą, labai svarbu tinkamai paskirstyti erdves, ypač jeigu patalpa bendra. Pagrindinį plotą užėmė stalai. Kai jie susistatė, atrodė, kad erdvės liko visai nedaug, tačiau teisingai viską suplanavus, mums dar liko vietos saldaus stalo zonai ir jaukiam vaikų žaidimų kampeliui.

Viskas, ko reikėjo iki pilnos laimės – tai geras oras. Prognozės nevisada buvo gailestingos, tačiau laimei gamta padovanojo mums nuostabią dieną. Saulė dosniai užliejo visą paplūdimį, bet nealino savo karščiu, jūra žaismingai mušė taktą į krantą. Buvo aišku, kad Ievos šventės vizija bus pilnai išpildyta ir mūsų širdys spurdėjo iš džiaugsmo.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Kupolas
Fotografė: Nude mood
Desertai: Vanilinis dangus
Spaudos dizainas: Artišokas
Baldai: Užupio arka

Kiek kainuoja mano vaiko gimtadienis?

Sako batsiuvys būna be batų, bet tai ne apie mane. Jau ne kartą esu sakiusi, kad dievinu savo vaikų gimtadienius. Bet šį kartą ne apie emocijas, o apie skaičiukus, juk taip įdomu kartais paskaičiuoti svetimus pinigus :)

Pasirinkau būtent šitą gimtadienį analizei, nes tai buvo tas vienintelis ypatingas atvejis, kai mes gimtadienio nešventėm :) Taigi, tuoj sužinosite, kiek mums kainuoja “nešvęsti gimtadienio” :)
Priešistorija detaliai aprašyta kitame mano įraše Svajonių gimtadienis.  Tačiau, taupydama jūsų laiką, trumpai papasakosiu “graudžią” istoriją apie tai, kaip vaikas bemaž 3 metus diena dienon prašė šuniuko ir pagaliau mama palūžo, tačiau su viena sąlyga, kad mažylė sutaupys šuniukui pati. Kad suprastumėt padėties rimtumą, trokštamas šuniukas kainavo 1000 Eur.

Dukra taupė visus metus, sąžiningai atsisakydama bet kokių kitų savo norų ir išlaidų, dedama pinigėlį prie pinigėlio. Per metus sutaupė pusei išsvajoto pirkinio ir prieš pat gimtadienį sugalvojo mažą gudrybę. Mes susitarėm, kad vietoj gimtadienio šventės ji gaus pinigus ir įgyvendins savo svajonę. Taip ir nutiko. Beveik… Nes, žinoma, man pagailo vaiko ir mes visgi nusprendėme “simboliškai” paminėti sukaktį namuose. Puiki proga suruošti mega fainą pižamų vakarėlį, apie kurį jau ir ankščiau buvau pagalvojusi. Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad mes gyvename bute su pakankamai standartiniu 3 kambarių plotu, tad visas tas veiksmas, kurį jūs čia matote vyko kokių 30 kvadratų svetainėje. Nepatikėsite, bet mums teko net didžiulę sofą iš svetainės pašalinti, kad mano sumanymas joje sutilptų.

Mūsų mėgstamiausi dekoro akcentai:

Originalūs teminiai kvietimai
Nėriniuotos palapinės
Spalvotas kutosų debesėlis
Vielos ir virvės dekoracijos su užrašais
Mėnulio formos ledinukai
Šviečiančios žvaigždutės
Akvarelinis fonas
Išskirtinai mielas teminis gimtadienio tortukas

Svetainės vidury atsistojo 2 palapinės. Jas specialiai pagaminome lengvas permatomas, kad neapsunkintų ir taip nedidelės erdvės. Svetainės gale susidėliojo teminis saldus stalas su gražiais gardumynais ir įdomiais dekoro sprendimais. Nemažai rekvizitų aš tiesiog turėjau iš kitų švenčių, bet netgi ruošiant gimtadienį savo vaikui (ypač savo vaikui!), man visada norisi naujų sprendimų. Taigi, neišvengiamai teko šiek tiek investuoti ir į dekoracijas. Labai norėjau, kad dekoras būtų minkštas ir pūkuotas, todėl saldaus stalo foną papuošė dekoracijos iš siūlų, vielos ir minkštos spalvotos virvės, o palapinės buvo pripildytos minkštutėlių antklodžių, plaukuotų pledų ir pūrių pagalvių.

Ne mažiau svarbi buvo ir vakarėlio programa. Iš pradžių visi draugiškai gaminome naminius hamburgerius, o pasistiprinę perėjome prie kūrybinės programos dalies. Kadangi vyko pižamų vakarėlis, man pasirodė labai smagi mintis pagaminti pasakiškus naktinius žibintus. Plušome, klijavome, dekoravome ir galiausiai gavome puikų rezultatą. Net mano mažiukas – vienintelis berniukas šitame mergaičių pulke, su dideliu užsidegimu įsitraukė į veiklą ir labai atsakingai kūrė savo vaikiško meno dirbinį. Smagu, kad mano vaikai iki šiol juos turi ir brangina, tokie dalykai saugo gražius prisiminimus. Taip pat, kaip ir gražios nuotraukos, todėl net šventė namuose neapsiėjo be profesionalaus fotografo.

Toliau sekė stalo žaidimai ir, žinoma, vakaro filmas su popcornais.
Tai buvo smagi patirtis, kurios nebekartočiau :) Nes namai buvo nusiaubti, o gimtadienis ryškiai užsitęsė. Bet grįžkime prie skaičiukų. Ar gimtadienis buvo pigus? Nepasakyčiau… Gimtadienis vyko prieš 2 metus. Pasižiūrėjus dabar į saldumynų kainas, net ilgesingai atsidūsau, nes tokių kainų jau su žiburiu neberasi. Taip pat ir visos dekoracijos buvo skaičiuojamos savikaina, kadangi pati jas gaminau. O fotografė padarė draugišką nuolaidą už partnerystę. Jokios nuomos ir mokamų pramogų, maistas pagamintas namuose, ir vistiek suma nėra labai maža.

Taigi, visiškai nesvarbu kurioje vietoje vyksta jūsų šventė. Jeigu norite, kad ji būtų graži ir kokybiška, tai kainuoja. Kainuoja ir man lygiai taip pat, kaip ir jums. Jokių čia stebuklų nėra. Gal ir įmanoma atšvęsti vaiko gimtadienį už 200 Eur, bet aš taip nemoku. Kaip patys matote, mes net nešvęsdami virš 500 Eur išleidome, taigi, kai tikrai švenčiame, biudžetai būna gerokai didesni.

Mano vaikai dievina peržiūrėti savo gimtadienio nuotraukas vėl ir vėl. Vakar, kai ruošiau šitą įrašą, nuotraukas pamatė dukra ir paprašė parodyti. Pasižiūrėjome, o tada ji man sako: „Mama, bet geras, tu net namuose sugebi tokį nerealų gimtadienį suorganizuoti. Net namuose!“ Svarbu ne vieta, o visuma, estetika ir emocija, o tai, deja, turi savo kainą.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Vitlija sweet studio

Krikštynos žiemą

Praeitą savaitę padariau švenčių inventorizaciją. Tiesą sakant, apėmė lengvas siaubelis, kiek dar nuostabių švenčių guli nepublikuotų. Net ir labai kritiškai peržiūrėjus ir nusprendus kai kurių visai neberodyti, liko labai nemažas kraitelis. Šiemet pažadėjau sau, kad iš šito „slapto seifo“ į dienos šviesą pagaliau ištrauksiu visus savo brangiausius perlus. Tikiuosi užteks įkvėpimo papasakoti visas jūsų istorijas, nes reikia pripažinti, kad tai reikalauja nemažai pastangų ir laiko. Darbai verda, kūryba nuolat kunkuliuoja, o pasidalinti savo pasiekimais neretai pritrūksta paroje valandų.

Prisiminiau tokį etapą pačioje veiklos pradžioje, kai nuotraukas taupėme. Dėliojome planus, kaip paskirstyti turimus resursus, kad portfolio nuolat pildytųsi. Ribodavom, kurdavom įvairias strategijas, o tada pasipylė užsakymai ir atsirado nuotraukos, bet kokia ironija – nebeliko laiko jomis pasidalinti. Mąsčiau, gal reikėtų sukurti atskirą etatą. Turėti žmogų, kuris nuolat rūpintųsi tinklapiu ir socialiniais tinklais. Atrodo, idealus sprendimas, tik, ar kažkas galėtų tai padaryti už mane?! Neslėpsiu, buvo net realių bandymų, kurie baigdavosi visišku fiasko. Kodėl? Nes tai ne šiaip pasakojimai, tai mano patirtis, realios įžvalgos ir gyvi jausmai. Kiekviena šventė – tai tikros emocijos ir realūs žmonės. Visi savotiškai įdomūs ir visiškai unikalūs, kaip ir kiekvienas mūsų projektas. Kaip galėtų žmogus nei neprisilietęs prie viso šito mechanizmo papasakoti, kaip jis veikia… Taigi, vualia, aš ir vėl eteryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Balti ir auksiniai drugeliai kaip pagrindinis dekoro motyvas
Ypatingi šviečiantys gaubtai su drugeliais viduje
Stikliniai burbuliukai su teminėmis kompozicijomis ir vardų kortelėmis kiekvienam svečiui
Įspūdinga auksinės vielos ir drugelių kompozicija saldžiam stalui
Šviečiantis medis palinkėjimų kampelyje
Auksinių žvynelių takeliai
Subtilus valgomu auksu puoštas tortukas
Originalus torto smeigtukas iš auksinės vielos

Kristupo krikštynos vyko prieš keturis metus. Ar šiandien ką nors keisčiau? Nekeisčiau, nes klasika nepavaldi laikui, o šita šventė dar ir turi ypatingą prasmę, nes būtent ji padėjo pradžią mūsų nuostabiai draugystei su Egle ir Raimundu. Pernai kartu su Raimundu sukūrėme gražų Eglės jubiliejų, o šiemet su nauju užsidegimu planuojame jų vestuves.

Įprasta krikštynas planuoti vasarą, tačiau kartais būtent netradiciniai sprendimai gali sukelti didžiausią susižavėjimą. Kristupo krikštynos vyko gruodį. Jas organizavome Ramados viešbučio Imperial restorane. Planuojant krikštynas žiemą, labai svarbu išsirinkti tinkamą šventės vietą, nes būtent nuo jos priklausys jūsų šventės kokybė. Vasarą norisi gamtos, gryno oro ir pasilakstymo po žolę. Žiemą vasaros malonumus puikiai kompensuoja jauki vieta, skanus kokybiškas maistas ir pasyvesnės pramogos. Tiesiog keičiasi šventės koncepcija, bet jos prasmė ir vertė išlieka tokia pati. Žiemos šventės man yra jaukesnės. Daugiau bendravimo, šilumos, artumo. Kai už lango dargana, natūraliai norisi labiau prisiglausti, apsikabinti ir pasišnekučiuoti su karštos arbatos puodeliu.

Labai gera mintis užsisakyti degustacinę vakarienę, tuomet maistas tampa tikru ritualu ir šventės vinimi. Jūsų švečiai niekur neskuba, jie puikiai įsijaučia į skonių derinimo malonumą, šefo pasakojimus ir mėgaujasi buvimu drauge. Šventinę vakarienę labai pagyvina kur nors fone skambanti gyva muzika. Svečiai noriai įsitraukia į palinkėjimų rašymo tradicijas ir tokias pasyvesnes veiklas kaip momentinės nuotraukos, pažadų kortelės ir pan. Atrodo, tarsi viskas vyksta lėčiau, bet kartais būtent to mums ir trūksta gyvenime – tiesiog progos atsipalaiduoti. Mes neretai iššvaistome savo dėmesį į visokius pašalinius dirgiklius, gausias švenčių programas ir pramogas, vietoj to, kad susitelktume į svarbiausius dalykus ir žmones, kurie mus supa.

Visgi, renkantis dekorą, Eglei norėjosi įkvėpti šiek tiek vasaros į šitą nuostabią žiemos pasaką. Taip mūsų šventėje atsirado drugeliai, bet ne bet kokie, o visiškai balti, elegantiški ir subtilūs. Baltų drugelių ir auksinių dekoro elementų kombinacija sukūrė neįprastą reginį, kuris kaustė dėmesį ir žavėjo savo išskirtinumu. Šventėje nestygo ir labai stiprias žiemos švenčių asociacijas kurstančių detalių. Tai smulkių LED lempučių šiluma, stikliniai burbuliukai su drugelių kompozicijomis, žėrintys aukso takeliai ir gėlių vainikai. Drugeliai karaliavo visur. Ypač gražiai atrodė mūsų sukurta kompozicija ant saldaus stalo. Labai dinamiška ir lengva ji tarsi įnešė gyvybės ir judėsio į visą šventės koncepciją. Kiekvienas svečias gavo po mielą dovanėlę. Buvo labai smagu išgirsti, kad dauguma svečių ją saugo iki šiol. Tokios šventės dar ilgai lieka atminty. Ir širdyje.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų šventės vieta: Restoranas Imperial
Fotografė: Nude Mood
Filmuotojas: Ponas Varnas
Krikštynų tortas: Tie kepėjai
Desertai: Liu Patty
Spaudos dizainas: Artišokas

Kalėdinė fotosesija Christmas Candyland

Šiais laikais kalėdinė fotosesija – tai tikrų tikriausias MUST HAVE. Atrodo, kiekvienas fotografas, turintis net labiausiai minimalistinę fotostudiją, būtinai  ją papuošia kalėdinėmis dekoracijomis ir siūlo šventines fotosesijas. Kalėdos – jauki ir stebuklinga šventė, tad pasirinkus jos klasikinį variantą, praktiškai neįmanoma nieko sugadinti. Todėl retai galima sutikti negražias kalėdines nuotraukas. Tik bėda, kad jos visos labai panašios. Gražios, jaukios, mielos, bet… vienodos. Eglutė, storas pledas, rogutės, šviesios neutralios spalvos arba, atvirkščiai, romantiška prieblanda, ir lempučių girliandos – tai tipinis kalėdinis paveiksliukas. Nesvarbu, kad skiriasi fotostudijos ir net fotografai, pagrindas lieka tas pats. Tiesą sakant, tai yra visiškai suprantama – fotostudijos kalėdinėmis nuotaikomis gyvena visą mėnesį, o kartais ir daugiau, todėl jie renkasi saugų tradicinį variantą, kuris patiks daugeliui žmonių. Tuo tarpu man šiais metais kilo mintis ir noras padaryti viską kitaip, sukurti kitokią Kalėdų šventę – linksmą, ryškią ir vaikišką. Su smagiais personažais, saldžiomis vaišėmis ir kitokia nuotaika – ne jausminga ir svajinga, kaip įprasta, o džiaugsminga ir sprogstančia emocijomis.

Sujungę savo kūrybines jėgas su mylimais fotografais, iš pat pradžių norėjome tokią šventę suruošti tiesiog sau, bet paskui pagalvojome, kad gera nuotaika reikia dalintis, tad į kompaniją subūrėme ir savo šaunius klientus, neabejingus mūsų kūrybai, ir šiaip visus norinčius ir prijaučiančius šviežiems sprendimams. Smagiausia, kad mes net patys įsivaizduoti negalėjome kokio gerumo ir nuoširdumo užtaisą gausime. Norėjome padaryti daugiau nei tiesiog fotosesiją. Norėjome, kad tai būtų tarsi šeimyninis mini vakarėlis, kur visi jaustųsi laisvi ir atsipalaidavę, o emocijos ir nuotraukos būtų natūralios ir nesuvaidintos.

Ilgai galvojome, kaip mūsų šventę pavadinti, kad pavadinime aiškiai sugultų sumanymas. Žodis TŪSAS prilipo spontaniškai ir visiškai netikėtai, bet tiksliau apibūdinti tikriausiai nebūtų įmanoma. Mūsų šventės = linksmybės, šampano burbuliukai, saldžios pagundos ir vaikų juokas. Mūsų klientai – tai mūsų svečiai, su kuriais smagu paplepėti, pasijuokti ir pažaisti su jų vaikais. Todėl juos sutikome, kaip ir pridera svečiuose, su padengtu padekoruotu stalu, vaišėmis ir gera nuotaika. Pati su malonumu nueičiau į tokią fotosesiją, jeigu man kas nors suorganizuotų :)

Svarbiausia sąlyga, įgyvendinant bet kurį mūsų sumanymą – tai kokybė, todėl nieko nedarome atsainiai. Posakis “ir taip sueis” man yra visiškai svetimas, todėl viskas ir vėl buvo apgalvojama iki menkiausios smulkmenos. Pavyzdžiui, specialiai fotosesijai sukūrėme ir pasiuvome saldumynų elfės kostiumą. Kadangi prieš fotosesiją teko apsilankyti kalėdinėje Anglijoje, tai nemažai saldumynų ir dekoracijų atsivežiau iš ten. Buvo labai smagu stebėti, kaip vaikai džiaugėsi kalėdiniais guminukais, o Lietuvoje nieko panašaus tikrai nebūčiau radusi. Iš Anglijos atsivežiau ir išskirtinio grožio ir kokybės vienkartinius indus, servetėles ir kitas smulkmenas, kurios ir išpildė išsvajoto šventinio stalo vaizdą.
Pagrindine šventinio stalo puošmena tapo išskirtinio grožio meduolių nameliai, kuriuos pagamino auksarankė kepėja Vitalija. Ilgai šiuos namukus modeliavome ir koregavome, kol jie gimė būtent tokiais, kokiais aš juos ir įsivaizdavau.

Pagrindinis fotosesijos veikėjas – tai, žinoma, meduolinis žmogelis, tačiau net ir jis nebuvo įprastas. Norėjome, kad jis būtų ypač mielas ir jaukus, todėl būtent tokį jo personažą ir sukūrėme. Valgomi personažai apsigyveno mūsų kalėdiniame meduolių kaimelyje, o didžiuliai tų pačių personažų prototipai įsikūrė fotosesijos kampelyje.

Beje, fotosesijai ir mes turėjome eglutę, t.y. visiškai pašėlusį eglutės variantą iš spiralėmis susuktų ilgų balionų. Tai bent buvo išsūkis mūsų Svetlanai tokią pagaminti. Džiaugiuosi, kad visas mano beprotiškas idėjas ji priima su entuziazmu ir užsidegimu. Kai turi tokią komandą, gali nevaržomai leistis į savo kūrybines keliones.

Tačiau didžiausia vertybė – tai unikalūs, vienetiniai kalėdiniai kadrai, kuriuos meistriškai užfiksavo mūsų talentingi fotografai Nude mood photography. Kadangi studija susikūrė tik vienai dienai, vos kelios šeimos turėjo galimybę patirti šitą nuotykį su išskirtinėmis kalėdinėmis emocijomis ir gražiausiomis sustabdytomis akimirkomis.

Kiekvienais metais mes kuriame daug gražių švenčių, tačiau jos yra prieinamos ne visiems. Tuo tarpu tokios fotosesijos atveria galimybę už visiškai prieinamą kainą patirti mūsų kuriamų švenčių kokybę ir estetinį pasitenkinimą bei džiaugtis aukšto lygio fotografų nuotraukomis. Kiekvienais metais suprantu, kad vis labiau noriu, kad grožis būtų artimas ir pasiekiamas daugeliui žmonių, kad tai nebūtų vien prabangos prekė, todėl nuolat ieškau sprendimų, kaip plačiai atverti grožio ir estetikos pasaulio duris ir įleisti į jį kuo daugiau bendraminčių. Grožis ir kokybė iš tiesų kainuoja, bet jeigu jį kuri ne vienai šeimai, tai ir kaina tampa ne tokia bauginanti. Tikiuosi, tai buvo gera pradžia smagiai tradicijai, kurią tęsime ir kitomis progomis. Linkiu visiems gražių ir kūrybingų naujų metų! Būkime kartu ir švęskime gyvenimą! :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Fotosesijos organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografai: Nude mood photography
Vieta: Brazzi fotostudija
Balionų instaliacijos: Sovestijana design
Spaudos dizainas: Artišokas
Meduolių nameliai: Vitlija sweet studio
Personažas: Mažasis genijus

Kaip suorganizuoti tobulą vaiko gimtadienį

Organizuodami gimtadienius mes galvojame apie visumą. Mums vienodai svarbi smagi, įdomi veikla vaikams ir šventės estetinis vaizdas. Tik tuomet, kai abu šitie komponentai subalansuoti, gaunasi iš tiesų kokybiškas rezultatas. Dažnai susiduriame su požiūriu, kad vaikams svarbiausia programa, dekoracijų iš viso galėtų nebūti. Paklauskite mano vaikų, ką jie apie tai mano :) Tik gražus padekoruotas gimtadienis sukelia WOW efektą. Visiems. Ir vaikams irgi. O kai viskas yra apgalvota iki paskutinės smulkmenos, įvyksta tiesiog galingas emocijų sprogimas. Žinoma, nemažiau svarbūs yra ir gražūs prisiminimai, kurie yra kuriami dekoro pagalba. Jie atsispindi nuotraukose ir išlieka materialiu pavidalu visam gyvenimui. Neretai mūsų klientės net sukuria gimtadienių albumus ir kiekvienais metais juos pildo. Būtent todėl nemažai svarbus yra ir fotografo darbas. Visiškai aišku, kad užsakydami profesionalų šventės organizavimą ir dekorą, Jūs jokių būdų neturėtumėte atsisakyti fotografo paslaugų, nes visos Jūsų investicijos liks tik momentiniu įspūdžiu ir keliais kadrais, kurie neabejotinai ilgainiui pasiklys Jūsų telefono debesyje.

Mūsų mylimiausi dekoro elementai:

Netipinė kačiukų tematikai spalvų gama
Didžiuliai siūlų kamuoliai
Vaikiška kėdutė, simbolizuojanti baltą kačiuką su ilga uodega
Skaičius 3 iš siūlų kamuoliukų
Teminiai indeliai saldumynams
Užrašas MIAU iš siūlų
Popieriniai padėkliukai ir keksiukų krepšeliai, atkartojantys kvietimų raštą
Siūlų kamuoliukų ir kutosų girliandos
Dovanėlės svečiams kačiuko formos puodelyje

Praėjusią savaitę du vyrukai dalinosi prisiminimais po vienu iš mūsų švenčių įrašu. O sako, kad vyrams dekoras „vienodai šviečia“. Buvo smagu suprasti, kad šventė jiems paliko šiltus įspūdžius ir visos tos smulkmenėlės jau nebėra vien „kvailos moterų užgaidos“. 

Svarbiausia taisyklė, kuriant kokybišką šventę, kad visos, net ir mažiausios detalės, kurios iš pirno žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingos, ir net nepastebimos, derėtų tarpusavyje. Idealu, kad net jubiliato apranga būtų parinkta, atsižvelgiant į šventės tematiką ir spalvinę gamą. Mums svarbu, kad visi šventės dalyviai būtų „į temą“, todėl mes labai kruopščiai dėliojame scenarijų, atrenkame personažus ir deriname jų kostiumus. Partneriai, kurie su mumis dirba, jau žino, kad mūsų šventėse visi aktoriai, kurie linksmina vaikus, yra dekoro dalis, todėl jokių išlygų negali būti. 

Mūsų šventės yra konceptualios. Mes nesistengiame „pritempti“ nesuderinamus dalykus, o tiesiog parenkame tokius sprendimus, kad viskas atitiktų bendrą stilistiką. Mes laviname klientų skonį, nes puikiai suprantame, kad klientas nevisada galvoja kompleksiškai, ne viską sugeba numatyti į priekį, nes papraščiausiai neturi tiek patirties. Praeitą savaitę viena klientė paklausė, kiek laiko mes jau dirbame. Išgirdusi atsakymą, labai taikliai pastebėjo – tai jūs jau savo šventes skaičiuojate šimtais. Rimtai! – pagalvojau aš. Nuoširdžiai niekada nebuvau apie tai susimąsčiusi. Šimtai švenčių ir vis dar didžiulis noras stebinti, tobulėti, įkvėpti kitus. Iš kur tiek idėjų? – dažnai girdžiu šitą klausimą. Iš visur. Ir galiu visiškai tvirtai teigti, kad jos niekada nesibaigs, nes kol yra noras, kol yra meilė savo veiklai,  tol tai bus neišsenkantis šaltinis. Mes mokomės iš naujų žmonių, iš pažinčių, iš kultūrinės veiklos, iš kelionių, net iš klientų ir konkurentų. Reikia tiesiog gyventi plačiai atmerktomis akimis ir stebėti, kas vyksta aplinkui ir to visiškai pakanka palaikyti savo kūrybinės gyslelės nuolatinį pulsavimą. 

Evutės gimtadienis kaip visada buvo nuostabus. Dievinu šitą mažylę ir jos mamą, nes jos dievina kokybę ir estetiką, o tai reiškia, kad šventės būna tobulai išbaigtos. Artėjant Evutės gimtadieniui, visada susitinkame su jos mama Deimante pasitarimui. Su Evute draugaujame nuo pat pirmųjų jos mėnesių, kai organizavome jos krikštynas, o šiemet jau ir trečiąjį gimtadienį atšventėme. Visada stengiamės, kad gimtadienis atspindėtų mažylės interesus. Taip buvo nuo pat pirmojo jos gimtadienio. Žinau, kad yra tokių, kurie dabar sarkastiškai šyptels. Kokie gali būti interesai pas 1-3 metų vaiką. Tai va, viskas priklauso nuo jūsų požiūrio. Deimantė yra puiki mama, nes ji puikiai pažįsta savo vaiką. Pasidalinusi savo įžvalgomis, ji užveda mus ant kelio, todėl dar nei karto neprašovėme.

Šį kartą pasirinkome kačiukų tematika. Pirmoji mintis, kurią vietą pasirinkti gimtadienio šventei, buvo, žinoma, Cat cafe. Įsikūrę naujoje vietoje, jie tikrai puikiai susitvarkė. Interjeras šviesus ir jaukus, o jų konceptas pilnai sutampa su mūsų šventės tematika.  Neįsivaizduojate mano nusivylimo, kai paaiškėjo, kad vaikai iki 6 metų net nėra įleidžiami į kavinės vidų. Atėjusi atžiūrėti kavinę su savo keturmečiu vaikinu, turėjau jį palikti už durų :) Taisyklės labai griežtos, jokių išimčių. Taigi, tobula šventės vieta išgaravo kaip pirmas sniegas ir reikėjo pradėti rimtas paieškas. Kaip visada mūsų noras gana aiškus – šviesi balta patalpa ir, žinoma, labai ribotas kiekis variantų. Galiausiai nusprendėme, kad mūsų sumanymams išpildyti geriausiai tiks Basa pieva. Labai džiaugiamės, kad mus taip draugiškai ten priėmė. Pačios geriausios rekomendacijos.

Basoje pievoje yra dvi patalpos, kurias mes puikiai išnaudojome. Pagrindinis veiksmas vyko didesnėje erdvėje, o mažesnis atskiras kambariukas virto kūrybinėmis dirbtuvėmis. Labai svarbu teisingai suskirstyti erdves bet kurioje šventėje. Mes šį kartą jų turėjome net keletą. Pirmiausiai tai, žinoma, šventės karalius – desertų stalas, kuris puikiai pasitarnavo ir kaip fotosesijos kampelis.  Taip pat mes turėjome išskirtinio grožio staliuką su tikrais beržų stiebais per vidurį, kurį mes atskirai paserviravome visiems vaikučiams. Staliuką puošė į spalvotas vazeles pamerktos gėlės ir saldžios dovanėlės ypatingo mielumo teminiuose puodeliuose. Labai gražus sprendimas buvo indus paserviruoti ant specialiai šventei pagamintų spalvotų padėkliukų. Jie atkartojo raštą kvietimuose ir puikiai užpildė vaizdą.

Net ir užkandžių stalas šį kartą neliko „nuskriaustas“. Turiu pripažinti, kad užkandžių stalo dekoras dažniausiai yra tas skyrelis sąmatoje, kuris būna negailėstingai pašalinamas. Mes ir patys siūlome jį išbraukti, jeigu reikia apkarpyti biudžetą. Tačiau visgi kaip malonu, kai nieko nereikia slėpti. Specialiai užkandžių stalui iš siūlų pagaminome jaukų užrašą MIAU ir kelias kutosiukų girliandas. Atrodo, taip nedaug reikia, o užkandžių stalas puikiai įsipaišė į bendrą dekorą ir niekaip nenusileido kitoms šventės zonoms.

Kūrybinėse dirbtuvėse vaikai gamino kačiukų kaukes. Mes pasirūpinome pūkuotomis priemonėmis, o vaikai iš tiesų labai įsitraukė į procesą. Vaikus nuolat prižiūrėjo ir linksmino mūsų smagioji juodoji katytė. Su ja vaikai jautiesi puikiai.Jie žaidė žaidimus, gamino kaukes, dainavo ir šoko.

Specialiai šventei buvo sukurtas jautrus ir nuoširdus muzikinis lelių spektaklis apie šokoladinį kačiuką. Kartais atsitinka taip, kad sudėlioję savo scenarijų ir suformavę įsivaizdavimą kaip turi atrodyti gimtadienio programa, mes tiesiog nerandame siūlomos paslaugos, kuri galėtų išpildyti mūsų viziją. Tuomet tiesiog gimsta naujos programos ir herojai. Net lėlės buvo specialiai pasiūtos šitam pasirodymui. Kadangi spektaklis buvo su interaktyviais elementais, jis tiesiog prikaustė vaikus, nežiūrint į tai, kad vaikų amžius nepasižymi dėmesio fokusavimu.

Šventės kulminacija buvo linksmuolis violetinis katinas. Minkštas pūkuotas ir laaabai didelis. Tiesą sakant, būtent nuo jo ir prasidėjo visos šventės organizavimas. Būtent jis nulėmė šventės spalvų paletę ir nuotaiką. Organizuojant šventę labai svarbu nuo kažko atsispirti. Man tai panašu į siūlo vyniojimą į vieną gražų burbuliuką, kurių, beje, šioje šventėje tikrai netrūko. Viskas prasideda nuo idėjos, personažo, ar net kažkokio nedidelio elemento, o toliau jau išsivysto visa istorija, kuri kiekvieną kartą būna visiškai skirtinga. Būtent aiškios vizijos turėjimas ir vyniojimas viena kryptimi, nulemia šventės kokybę ir išbaigtumą. Todėl reikia atsirinkti ir nebesiblaškyti, jeigu norite pasiekti maksimalaus rezultato.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Basa pieva
Fotografė: Nude Mood
Programa: Mažasis genijus
Saldumynai: Liu Patty

Svajonių gimtadienis

Ar kas nors moka svajoti stipriau ir nuoširdžiau nei vaikai?! Manau, kad ne. Dažnas suaugęs iš viso nebeturi svajonių, mes tai išdidžiai vadiname tikslais, siekiais, savirealizacija. Visada skatinu savo vaikus svajoti. Gyvenimo taisyklės labai paprastos – jeigu nesvajoji ir nieko nenori, reiškia, nieko ir negausi. Kartais to mokau ir savo vyrą, nes pati esu didelė svajotoja ir „norėtoja“, man nuolat kažko trūksta, o ir norai kiekvieną kartą vis labiau globalizuojasi. Tačiau būtent norai, ypač tie didžiausi, skatina mane judėti į priekį ir suteikia prasmę gyventi.

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su frazėmis „Svajonės pildosi“, „Nenustok svajoti“ ir panašia motyvuojančia beletristika. Iš vienos pusės atrodo, kiek daug pozityvo ir motyvacijos šituose žodžiuose, o kita vertus – kokia nesąmonė. Nesupraskite manęs klaidingai – jos iš tiesų pildosi, bet tai tikrai neįvyksta savaime. Štai, pavyzdžiui, įsivaizduokite, guliu aš ant sofos ir galvoju, kad mano didžiausia svajonė dabar yra aplankyti Australiją. Ir staiga į duris man paskambina geroji tetulė ir auksiniame vokelyje įteikia išsvajotąjį kelialapį. Panašu į reklamos siužetą, kai kūrėjui pritrūko fantazijos. Deja, realiame gyvenime taip nebūna. Pirmiausiai aš turiu gerokai padirbėti, kad išsvajota kelionė apskritai taptų man prieinama. Toliau aš turiu pradėti domėtis šia šalimi, skrydžiais, apgyvendinimu, susiplanuoti maršrutus ir viską pasverti, optimizuoti, supakuoti lagaminą, pasirūpinti skiepais, draudimais ir dar kokia nors velniava. Žodžiu, užsikuria visas svajonės įgyvendinimo mechanizmas. Vien tik tikėjimo tikrai neužtenka. Aš turiu matyti savo konkrečią svajonę kaip galutinį tikslą ir  link jo judėti kartais mažesniais, o kartais didesniais žingsniais, bet būtinai reikiama linkme, nenukrypstant nuo kelio. Bet kurios svajonės įgyvendinimas – tai mūsų sistemingo darbo rezultatas. Štai taip, jokios romantikos ir tuo labiau magijos.

Vaikystėje turėjau šuniuką. Tai liūdna istorija. Tikriausiai nėra aiškesnio vaikystės prisiminimo nei ta diena, kai mažą ryšulėlį kartu su močiute vežėme pas veterinarijos gydytoją, o iš ten mus nusiuntė į kitą šiurpoką vietą. Moteris paėmė mažą pūkuotą kamuoliuką ir vangiai pasakė: „Palikite jį mums“. „Jūs jį gydysite?“- paklausiau aš sunkiai išspausdama žodžius per didžiulį gumulą, dusinusį mane viduje. „Taip, taip“, – tarė moteris, nepalikdama man jokios vilties. Supratau, tai pabaiga. Girdėjau jo paskutinį cyptelėjimą, šito garso nepamiršiu visą gyvenimą. Prisiminimas iki šiol toks stiprus, kad kai dukra užsiminė, kad nori šuniuko, buvau kategoriškai prieš. Ir štai čia grįžtame prie svajonių įgyvendinimo tematikos. Atrodo, ką tokio gali vaikas padaryti, kad jo svajonė išsipildytų, juk jis dar tik vaikas, net pinigų negali užsidirbti. Žinote, ką darė mano dukra? Ji kantriai zyzė. Tris metus! Ištisus tris metus aš kiekvieną dieną be išimties girdėdavau, kaip ji nori šuniuko. Skirtinguose pokalbiuose, skirtingame kontekste, bet ji taip buvo įsikibusi į šitą svajonę, kad jos nepaleisdavo nei vienai minutei. Ji net knygas skaitydavo vien apie šuniukus. Po trijų metų sistemingo mano dukros darbo, aš pradėjau pasiduoti. Tuo metu aš jau buvo tinkamai paruošta, pavyzdžiui, supažindinta su visomis šunų veislėmis, nors pati šunimis niekada nesidomėjau. Dukra pasiekė to, kad aš jau ir pati pradėjau galvoti, kad gal ir visai nebloga mintis turėti pūkuotą draugą namuose. Tuomet pasakiau dukrai, OK, tu gali turėti šuniuką, jeigu pati jam sutaupysi pinigėlius. Sąlyga buvo tokia, kad šuniuko iš prieglaudos mes tikrai neimsime, o ta veislė, kurią abi įsimylėjome, kainavo arti 1000 Eur. Štai taip, galvojau, dar pavilkinsiu laiką, tačiau toliau įvykiai vystėsi gan greitai.

Būtent iš didžiulės meilės šuniukams gimė idėja švęsti gimtadienį su haskiais. Reikia pasakyti, kad pasirinkome gana rizikinga gimtadienio variantą, kadangi dukros gimtadienis lapkričio viduryje ir oras tokiu metu dažniausiai nelepina. Tačiau, kaip sakoma, nėra blogo oro, kaip ir nėra nei vienos svarios priežasties atsisakyti savo svajonės. Gimtadienis praėjo puikiai, net saulė buvo pasirodžiusi. Vaikai turėjo galimybė artimai susipažinti su haskių veislės ypatumais, pasivažinėti kinkiniu, žaidė judrius žaidimus gryname ore. Tėvai, jaukiai įsitaisę prie laužo, džiaugėsi puikia vėlyvo rudens diena.

Lauke kepėme dešreles ir patys konstravome dešrainius (hot DOG) iš mėgstamiausių ingridientų. Trobelėje sukūrėme jaukų saldų kampelį su mano gamintais saldumynais. Net pačiai sunku patikėti, kad šventei sugebėjau prikepti pyragų, eklerų ir net mažų spurgyčių. Kambarys kvepėjo kakava. Vaikai patys galėjo ją pasigaminti iš tikro samavaro ir pagardinti įvairiausiais priedais. Kiekvienam svečiui taip pat paruošėme saldžią dovanėlę – kauliukų formos sausainius.

O kaip gi baigėsi istorija su šuniuku… Gimtadienio kvietime nurodėme, kad Ievutė labai svajoja turėti šuniuką, todėl prašome prisidėti prie jos svajonės išsipildymo. Tai buvo puikus startas ir gera motyvacija vaikui nepasiduoti. Ji metus laiko sąžiningai taupė visus pinigėlius, kuriuos gaudavo, ir, artėjant sekančiam gimtadieniui, buvo jau sutaupiusi daugiau negu pusę reikiamos sumos. Tuomet aš pasiūliau, kad trūkstamus pinigus jai pridėsime, bet mainais už tai atsisakysime jos gimtadienio šventės. Kas buvo toliau, papasakosiu kitoje istorijoje. Laukite tęsinio :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Nuotykių akademija
Fotografė: Renata Riškutė
Tortas: Vitlija Sweet Room

Egzotiškos krikštynos Lietuvos pajūryje

Kadangi savaitgalį grįžau iš atostogų pajūryje ir vis dar nenoriu paleisti to nuostabaus laiko iš savo minčių, pagalvojau, kad puiki proga pasidalinti šią vasarą pajūryje nuveiktais darbais. Eliaso krikštynos vyko būtent Palangoje Onore restorane ir buvo išties ypatingos tuo, kad gerokai nutolo nuo šabloninio krikštynų įsivaizdavimo. Nors turiu pripažinti, kad vienu momentu mama Ernesta net buvo suabejojusi mūsų idėjomis ir savo drąsiu pasirinkimu į krikštynų šventę pažvelgti per kiek kitokią nenuobodžią prizmę. Tačiau galiausiai mes visgi pasiryžome sulaužyti standartus ir nuspalvinti šventę ryškiomis vasaros spalvomis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Sodrios vasariškos spalvos ir egzotiniai motyvai
Pasitikimo kokteilis kiekvienam svečiui kaip dekoro elementas
Monsterų takelis
Papūgos – ryškiaspalvės ir subtilios baltos saldaus stalo kompozicijoje
Tortas su akvareliniu piešiniu, atkartojančiu spaudos dizainą
Nuotaikingi sausainukai su vaisių motyvais
Tropinių lapų printais dekoruotos lentynos
Egzotiniai augalai vazonuose
Mini ir maxi povo kėdės ant saldaus stalo ir fotokampelyje
Didelės tropinių lapų kompozicijos saldaus stalo fone

Savo kūrybinį darbą mes visada pradedame nuo idėjos ir ji niekada negimsta iš oro. Idėja – tai pirmiausiai nuoseklus darbas su klientu, jo lūkesčių ir poreikių išaiškinimas. Tuomet idėja yra apdorojama ir ieškomi būdai, kaip originaliai ją pateikti. Mumslabai svarbu išskirtinumas ir šviežumas. Tai kažkas panašaus, kaip kepant pyragą. Kelios kepėjos gali gauti tą patį tešlos gabalą, bet visi pyragai bus absoliučiai skirtingi, nes svarbu ne pati tešla, o jos paruošimas. 

Svarbu net ne idėja, o sugebėjimas ją skaniai, įdomiai pateikti. Būtent todėl mūsų kūrybiniai pasiūlymai negimsta per naktį. Mes ieškome. Mes stengiamės, kad visos šventės detalės tvirtai susijungtų tarpusavyje kurdamos unikalią šeimos istoriją.

O viskas prasidėjo nuo paukščių. Mama Ernesta papasakojo, kad Eliasui labai patinka paukščiai ir mes nusprendėme juos integruoti į dekorą. Paukščių tematika gali būti labai įvairi, tačiau šį kartą ji visiškai išėjo iš tradicinių rėmų.

Kuriant dekorą, norėjosi nepamiršti ir apie tai, kad šventė vyksta prie jūros, todėl pirmiausiai į galvą atėjo žuvėdros, tačiau pasikapščius šiek tiek giliau, nusprendėme sukurti tikrą rojaus kampelį su egzotiniais lapais, kokteiliais ir margaspalvėmis papūgomis. Tikras vasaros šėlsmas.

Iš pradžių Ernesta labai susižavėjo šita netikėta koncepcija, tačiau, kai atėjo laikas išsirinkti kvietimo maketą, ji šiek tiek pabugo. Įprastas krikštynų paveiksliukas rimtai pasikėsino nudūsinti mūsų kūrybinį proveržį. Tačiau galiausiai išskirtinumas nugalėjo. Turiu pabrėžti, kad mes niekada priverstinai neprimetame savo nuomonės. Kad ir kaip nuoširdžiai išmąstyti ir „išlaižyti“ būna mūsų pasiūlymai, jie yra lankstūs ir, jeigu kažkur mes nepataikėme, bandome iš naujo. Tiesa, džiugu pripažinti, kad taip būna itin retai.

Eliaso krikštynų šventėje dominavo egzotiški motyvai. Palmių lapai, vaisiai, sodrios spalvos. Daug elementų tiesiog atgijo iš kvietimų. Buvo įdomu žaisti su įvairiomis spalvomis. Tiesą sakant, kuo daugiau spalvų šventėje, tuo sunkiau yra sukurti vientisą suderintą paveiksliuką, būtent todėl dekoratoriai dažniausiai pasirenka negausius spalvų derinius, nes taip saugiau ir patikimiau. Mes ir patys taip darome, todėl buvo net šiek tiek painu nepasiklysti spalvų virtinėje, tačiau egzaminą išlaikėme, o šitą patirtį, manau, ir toliau praktikuosime su kitais savo drąsiais klientais. 

Įdomus sprendimas buvo kiekvienam svečiui paruošti po egzotiška vaisių kokteilį, kuris tapo netik taikliu įvadu į teminę šventę, bet ir gražiu dekoro elementu. 

Saldaus stalo išpildymui panaudojome neįprastai daug vaisių. Ant stalo nugulė didžiulės arbūzų ir ananasų galvos. Uogos, papajos, granatai, vynuogės, apelsinai, mangai, kiviai ir dar velnias žino kas.  Atrodo, vasaros gerybių rezervą išnaudojome maksimaliai. Vaisių motyvą atkartojome ir nuotaikinguose sausainukuose, keksiukų krepšeliuose. O egzotinių lapų piešiniai papuošė tortą ir cake pops pyragėlius. 

Tortukas šį kartą irgi turėjo savo atskirą istoriją. Buvau rezervavusi tortą Klaipėdoje, bet kai man nusipiešė aiški torto vizija, pasirodė, kad niekas man tokio tortuko nenori pagaminti. Mat vasaros vidury, per patį karščių siautulį, užsinorėjau tortuko su akvareliniu piešiniu. Kad ir kaip nenorėjau vežti tortuko iš Vilniaus, teko praplėsti paieškas ir grįžti į savo gimtąjį miestą. Laimei, čia tikrai žinau bet porą kepėjų, kurioms nėra nieko neįmanomo, tad mano vizija buvo puikiai išpildyta. Tortas saugiai nukeliavo per visą Lietuvą, tuo labiau, kad išvažiuoti iš Vilniaus teko naktį ir karštis tikrai nebuvo aktualus.

Mėgstu dirbti pajūryje. Nors ir kelias tolimas, ir važiuoti dažniausiai tenka tamsiu paros metu su mažai miego, bet tiek pozityvių emocijų suteikia tas gaivus jūros gurkšnis beprotiškame tempe sezono metu. Padarai darbą ir žygiuoji sau  ant smėlio pasivartyti. Na, čia idealus variantus, nors šį kartą buvo visiškai kitaip, tik čia jau kita istorija.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Onore
Fotografė: Nude Mood
Saldumynai: Cake loves vanilla
Spaudos dizainas: Artišokas

Vestuvių koordinavimas

Vestuvių koordinavimas – tai paslauga, kuri dažniausiai komplektuojasi su kitomis paslaugomis. Tai tarsi savaime suprantamas priedas, kai vestuves pilnai organizuojame, tačiau kartais gali būti užsakomas ir savarankiškai. Kas įeina į vestuvių koordinavimą ir kada jo gali prireikti? Tiesa sakant, vestuvių koordinavimas, kaip atskira paslauga, nėra mūsų specializacija. Mūsų šventės yra konceptualios ir išmąstytos, jos yra kuriamos, atsižvelgiant į daugėlį dalykų, bet labiausiai į jaunųjų išskirtinumą, kurio mes specialiai ieškome vos susipažindami. Būtent todėl mes mėgstame pradėti nuo tuščio popieriaus lapo ir kurti naują istoriją drauge. Visai kas kita, kai lapas jau yra pilnai prirašytas, o mums tik reikia pasirūpinti, kad viskas įvyktų sklandžiai. Tai ir yra koordinavimas. Praktiškai šita paslauga turėtų konkrečiai susivesti į pagalbą vestuvių dieną, nors dažnai tai būna ir klaidų taisymo darbas. Jaunieji, neturėdami jokios vestuvių organizavimo patirties, dažnai pamiršta arba tiesiog nežino kai kurių svarbių niuansų, kurie vėliau išplaukia į mažesnes ar didesnias organizavimo spragas. Būtent koordinatorius atlieka skylių užlopinimo funkciją. Kai kurie jaunieji galvoja, kad koordinavimo paslaugą užtenka užsisakyti prieš pat šventę, tačiau aš raginčiau tai padaryti kuo ankščiau, tuomet koordinatorius iš karto įsijungs į planavimo procesą ir bus išvengta daugiau klaidų. Tik reikia nepamiršti, kad koordinatorius nėra nei planuotojas, nei tuo labiau dekoratorius. , Tai labiau patarėjas, jūsų draugas, su kuriuo galite pasidalinti savo abejonėmis ir rasti atsakymus į visus klausimus. Kadangi Marijos ir Andrii pasirinkimas buvo šventė be planuotojos ir net be vedėjo, mūsų koordinavimo paslaugos jiems buvo ypač vertingos.

Kai pirmą kartą susitikome su Marija ir Andrii, jie jau žinojo, kad jų šventė bus netradicinė, todėl švęsti nusprendė Panama Food Garden šiltnamyje. Ten pat įvyko ir jų tuoktuvių ceremonija. Kadangi buvo užsakytas tik šiltnamis, šiek tiek neramino, kad neturėsime privatumo ir bus mažai erdvės, bet radome sprendimą transformuojant erdves „on the go“ šventės metu. Ceremonija vyko po medžiu. Jo plačios nusvyrusios šakos be didelių papildomų pastangų padarė puikų foną, todėl dekoras buvo minimalus. Mes tiesiog užmetėm audinį, kad apibrėžtume arkos vietą ir papuošėme gėlių girlianda. Vakarienės metu ši vieta labai nesunkiai transformavosi į originalų palinkėjimų kampelį ir chill zoną.

Kiekvienais metais atsiranda naujos vestuvių mados ir tendencijos, tačiau yra dalykų, kurie nesikeičia jau metų metus, pavyzdžiui, rašyti palinkėjimus jaunavedžiams. Man patinka tradicijos, kurios turi prasmę ir išliekamąją vertę. Šventė praeina kaip viena akimirka, o prisiminimai lieka visam gyvenimui. Nors palinkėjimų albumai vis dar karaliauja pageidavimų viršūnėse, mes visada stengiamės pasiūlyti alternatyvą ir paversti palinkėjimų rašymą smagiu žaidimu. Šaunu, kai svečiai įsitraukia į tą žaidimą ir parašyti žodžiai išeina iš banalių „linkime jums laimės“ ribų. Nuoširdi nesuvaidinta emocija  yra visada 1000 kartų vertingesnė, negu standartinis „palinkėjimų paketas“. 

Marijos ir Andrii vestuvėse mes įkūrėme palinkėjimų paštą. Jaunieji labai mėgsta keliauti ir iš kiekvienos kelionės parsiveža po atviruką, todėl jų jau surinko visą kolekciją. Kiekvienas toks atvirukas jau pulsuoja emocija ir saugo prisiminimus, tačiau mes nusprendėme padvigubinti jo reikšmę. Būtent tokie sprendimai padaro šventę maksimaliai asmeniška. Specialiai vestuvėms pagaminome dailią pašto dėžutę, į kurią ir keliavo antram kvepavimui atgimę atvirlaiškiai. Kadangi visi atvirukai buvo patogiai sudėti į stovą, svečiai galėjo smagiai panagrinėti jaunųjų kelionių istoriją ir pasisemti įkvėpimo įdomiam originaliam palinkėjimui. Be to, tai sukūrė ne vieną temą šiltam pokalbiui. 

Šventės vieta padiktavo šventės koncepciją – tai meilės sodas, kuriame pražysta gražiausios gėlės ir savo jausmingas giesmes giedoja paukščiai. Stalą nuklojome nėriniuotu takeliu ir dailiai netvarkingomis, tarsi iš sodo ką tik grėbyje atneštomis puokštėmis. Į mažas vazeles pridėjome uogų saujas, tarsi ką tik priskintas nuo sodo vaismedžių. Specialiai šventei pasiūtos gėlėtos servetėlės suteikė stalo serviravimui ypatingo žavėsio, o kiekvienas svečias galėjo išsinešti dalelę šito magiško sodo namo mažyčiuose vazonėliuose. 

Mūsų dekoras visada turi kažkokią misiją. Tai nėra vien tvarkingai padėliotos puokštės, lėkštės ar žvakidės. Dekoras – tai atmosfera ir svečių nuotaika. Pagrindinis dekoro tikslas – tai ne gražus estetinis vaizdas, o pirmiausiai emocija, kurią išsinešat jūs ir jūsų svečiai. Būtent Marijos ir Andrii vestuvėse norėjom sukurti ne pasaką, o jaukų vaikystės prisiminimą, kai basi lakstydavo po žydinčią pievą ir prisiskynę glėbį gėlių nešdavo mamai pasveikinti, šiaip, be progos. Kai mikliai lipdavo į medžio viršūnę, kad pasiektų labiausiai prinokusias vyšnias. Kai augindavo gėles ant sodo namelio palangės. Kai taškydavosi srauniam upelyje netoliese. Kai skuosdavo namo užuodę skaniausių močiūtės pyragų kvapą. Namų jaukumas, laikas su brangiausiais žmonėmis – štai toks gilūs buvo šių vestuvių dekoro ir apskritai visos šventės fundamentas. Išmąstytas, atrastas, pagautas, nes mes dievinam asmeniškumus. Kad ir kokiu pavidalu jie pasireikštų Jūsų šventėje, tai sukuria tą didelį jausmą, kad šventė yra tik Jūsų ir tik apie Jus.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas ir koordinavimas: Artišokas
Fotografė: Mangusto photo tells stories
Šventės vieta: Panama Food garden
Saldusis stalas: Tie kepėjai, Soul kitchen, Kukis

Prancūziškas 30 jubiliejus

Vis pagalvoju, kodėl kiekvienais metais be išimties, o dažniausai net kelis kartus per metus,  pas mus ateina klientai, kurie dievina Provanso stilių ir nori jį integruoti į savo šventę. Kartais pagalvoju, kad pasąmonės lygyje net mūsų pavadinimas galėtų asocijuotis su Provansu ir Prancūzija. Tačiau pagrindinė priežastis tikriausiai yra ta, kad aš pati esu įsimylėjusi šitą šalį. Panašu, kad savo meilę, kaip kokią draugišką bacilą, išleidžiu į pasaulį ir skleidžiu ypatingus fluidus, kurie pritraukia bendraminčius. 

Mėgstu keliauti ir nuolat renkuosi naujas kryptis, tik Prancūzija traukia mane lyg magnetas ir aš grįžtu… vėl ir vėl. Tikriausiai ten galėčiau ir gyventi. Susukčiau savo kokį jaukų romantišką lizdelį ir tyliai mėgaučiausi kiekviena akimirka – gardžiais kvapais iš kepyklėlės už kampo, ilgėsingais akordeono garsais ir siauromis gatvelėmis.  Prancūzija žavi savo elegancija, gundo savo rafinuota prabanga ir gurmaniškais skoniais. Ji tarsi idealus meilužis, kurio neįmanoma pamiršti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Spalvinis polėkštės ir lėkštės su ornamentu derinys
Startinis užkandis kaip dekoro elementas

Mėlynas baroko stiliaus ornamentas, atsikartojantis visoje dekoro linijoje
Žalvarinių žvakidžių ir žvakių ansamblis, suteikiantis šventei ypatingo jaukumo
Žavus minimalistinio dizaino tortas

Ar yra idealių vyrų? Manau, kad ne. Ar yra gerų vyrų? Be jokios abejonės! Kad ir kaip šiuolaikinėje visuomenėje būtų propaguojamas feminizmas, mes, moterys, turime nepalenkiamą natūralų poreikį, kad mumis rūpintųsi. Nepaisant savo stiprybės, užsispyrimo ir ryžto kasdienėje veikloje, net ir pati kiečiausia moteris trokšta pasijusti silpna stipriame patikimo žmogaus glėbyje. Moteriškumas neturi būti yda ar trūkumas, nes būtent jis kuria dailiosios lyties unikalumą. Kartais atrodo, kad pačios sau paspendėme feminizmo spąstus, norėdamos atrodyti kietos ir nepriklausomos, nes staiga vyrai aptingo ir pamiršo, kad reikia dėl mūsų stengtis. Atrodo, kad vyrai dovanojantys gėles be progos, atidarantys duris ir žinantys atsakymą į bet kurį klausimą, tuoj išmirs kaip mamutai. Ar mes, moterys, galime bet kokią problemą išspręsti pačios? Net nekyla abejonių! Ir, žinoma, nuo to mes tampame tik dar stipresnės ir įgijame neįkainojamą patirtį. Bet tuo pačiu metu mes prarandame savo moteriškumą ir tą įgimtą žavų silnumo jausmą. Aš ir pati nesu išimtis. Kartais pagaunu, kad didžiuojuosi savimi, kaip pati savo tvirtu žingsniu įveikiau visas kliūtis ir pasiekiau tikslą. Nesvarbu, kas tai bebūtų, karjeros pasiekimai, ar sulūžusi skalbimo mašina. Bet dar dažniau aš pagalvoju, kad nenoriu spręsti vyriškų problemų, todėl net jeigu vyro nėra namie, aš mieliau paprašysiu kaimyno pagalbos, jeigu mano mašinoje baigėsi tepalas. Žinoma, aš galėčiau pati atidaryti kapotą ir didVYRIŠKAI viską sutvarkyti, bet kam aš bandysiu kažką įrodyti? Kiekvieną kartą, atlikusi dar vieną vyrišką darbą, aš negrįžtamai papildau savo „įveikiamų darbų“ sąrašą, kol galiausiai nebebus ką pildyti. Vyrai turi padėti, palaikyti, jie turi stebinti mus ir mumis gėrėtis. Jie turi didžiuotis mūsų pasiekimais, bet tuo pačiu metu nepamiršti švelniai apkabinti ir padrąsinti. Santykiai – tai nėra varžytuvės, kas geresnis ar pranašesnis. Tai atsidavimas ir aiškus suvokimas, kokiu keliu mes einame. Svarbiausia, kad tas kelias vestų ta pačia kryptimi.

Ar moters gimtadienis turi šansų nebūti ypatingas, jeigu ji organizuoja jos mylimasis?! Tikiu, kad tai kiekvienos moters svajonė. Patyliukais ir aš apie tai pasvajoju, tačiau mano vyras nėra romantikas, tad sunku būtų sulaukti iš jo tokio netikėtumo. Būtent todėl ypač džiaugiuosi, kai tokie vyrai pasitaiko mano kelyje. Eglei iš tiesų labai pasisekė, kad jos mylimasis taip kruopščiai ir rūpestingai priėjo prie šito klausimo.  Su Raimundu matėmės ne pirmą kartą. Praeitais metais organizavome jų mažylio krikštynas. Matyt todėl bendravime iš karto jautėsi ramybė ir pasitikėjimas. Raimundas solidus ir konkretus vyras, todėl derinimo procesas nebuvo sudėtingas. Jau per pirmą susitikimą išryškėjo šventės koncepcija ir mes puolėme į prancūziško vakarėlio organizavimo darbus.

Šventės vietą išsirinkome gan greitai. Ja tapo itin prancūziška dvasia alsuojantis restoranas Le BonJour. Antrame aukšte jie turi gan privačią labai jaukią salę, kurioje mes ir paruošėme šventinę vakarienę iš kelių patiekalų. Jokio maisto ant stalų. Tik kokybiškas aptarnavimas, skonių deriniai ir malonus bendravimas žvakių šviesoje. Šį kartą maistas buvo netik palaima skrandžiui, bet ir dekoro elementas.

Restorano erdvės stilistika ir spalvinė gama padiktavo dekoro pasirinkimą. Nusprendėme naudoti sodresnias spalvas ir dekorą pririšti prie melsvų baroko stiliaus raštų ant restorano užuolaidų ir šviestuvų. Taip dekore atsirado lėkštės su mėlynais ornamentais, o saldaus stalo kompoziciją papuošė raštuotos staltiesės. Meniu ir vardo kortelių dizainas atkartojo kvietimo sumanymą. Stalą nuklojome gėlėmis ir žvakėmis, tai suteikė šventei ypatingo jaukumo ir šilumos. Saldžiam stalui rinkomės išskirtinai tik prancūziškos kilmės desertus nuo tradicinių macarons iki ypatingo skonio šokoladinių pūtėsių, kuriuos paruošė Le BonJour virtuvės šefai.

Niekas taip neglosto širdį, kaip po šventės gautas nuoširdus mūsų darbo įvertinimas, kad buvo net geriau negu tikėtasi.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Le BonJour
Fotografė: Nude Mood
Tortas: Tie kepėjai
Grafinis dizainas: Artišokas

Vestuvės dvare

Kai pasakau, kad myliu savo klientus, dažnas šypteli. Kažkodėl visiems atrodo, kad šiuose žodžiuose nėra nuoširdumo.  Pamenu po Agnės ir Simo vestuvių važiavome mašinoje ir mane, matyt pirmą kartą, taip sąmoningai aplankė šitas jausmas.

Kas yra meilė klientui? Iš kur ir kodėl ji atsiranda? Juk susitikę pirmą kartą, mes esame visiškai nepažįstami. Tiesą sakant, viskas labai paprasta. Tiesiog ateina teisingi žmonės. O tas šiltas prisirišimo jausmas atsiranda bendravimo metu, kurio tikrai netrūksta, kuriant gražiausią gyvenimo įvykį kartu.  Susirašinėjimai, detalių derinimai, susitikimai prie kavos puodelio. Net nepajunti, kaip giliai tie nauji, atrodo, atsitiktiniai žmonės, įstringa į širdį. Tiesa, manau, kad atsitiktinumų nebūna, kiekvienas įvykis ar žmogus neša mums savo žinutę ir nuspalvina mūsų gyvenimą nauja spalva. Man visi mano klientai yra ypatingi ir brangūs. Visus juos perleidžiu per savo sielą, nes nieko nedarau paviršutiniškai. Todėl kalbėdama apie mūsų švenčių asmeniškumą ir individualumą, įdedu į tai gilią prasmę, o ne šiaip švaistausi standartinėmis frazėmis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Svyranti sodri nuotakos puokštė
Desertų stalas knygų spintoje
Skulptūros gėlių kompozicijoms
Personalizuotas vaško antspaudas
Dominuojanti ryški raudono vyno spalva
Itin asmeniškas fotosesijos kampelis su šeimos nuotraukomis
Originalus užrašas Agnės ir Simo vestuvės ant atverstų knygų lapų

Dažniausiai jau per pirmą susitikimą supranti, kurie žmonės yra „tavo“. Tiesą sakant, neretai tai būna aišku net vos gavus užklausą. Džiugu, kad kuo toliau, tuo mažiau atsiranda „pasiklydėlių“. Tai reiškia, kad skleidžiame teisingą žinutę ir pritraukiame teisingus žmones, kuriems yra artima mūsų filosofija. Smagu suvokti, kad daugelis klientų rašo būtent mums, o ne tiesiog ieško variantų.

Labai svarbus yra pirmasis susitikimas. Tuomet pasidaro visiškai aišku – atsirado ryšys ar ne. Kartais po susitikimo aš tiesiog suprantu, kad žmonėms nereikia mūsų lygio paslaugų, jiems yra svarbūs visiškai kitokie dalykai. Visą laimė, kad klientai pajaučia tą patį ir mūsų keliai natūraliai išsiskiria. Mes jau seniai nebesivaikome kiekvieno kliento, nes žinome, kaip dirbame ir kokią vertę sukuriame. Ramiai paleidžiame tuos, kuriems su mumis nepakeliui, kad atlaisvintume vietą tiems, kurie nuoširdžiai mumis tiki ir įsileidžia į savo gyvenimą.

Daryk gerai, arba nedaryk visai – šiuo principu vadovaujuosi visur ir visada, todėl kiekviena šventė man yra ta vienintelė ir nepakartojama, į kurią įdedu dalelę savo širdies.

Agnė ir Simas buvo vieni iš tų nuostabiųjų jaunavedžių, su kuriais nesinorėjo skirtis. Praėjo vestuvės, o galvoje sukosi tik viena mintis – kaip gaila, kad jau baigėsi, nes pasiruošimo procesas buvo grynas malonumas. Linksmi ir laisvai bendraujantys, žinantys ko nori ir įsiklausantys, su jais visada buvo smagu susitikti ir tiesiog porą valandų prapliurpti. Pokalbių temos keitė viena kitą ir atrodė, kad laiką leidi su smagiais bičiuliais.

Savo vestuvėms Agnė ir Simas išsirinko Vasaknų dvarą. Tai nėra tas tikrasis mūsų įsivaizduojamas senovinis dvaras su gilia istorija ir autentika. Tai verčiau gana šiuolaikiškas dvaro variantas, tačiau tai šykštu nesumenkina jo didybės. Dvaras turi didžiulę teritoriją ir plačias erdves viduje. Medis, akmuo ir išskirtiniai kalvystės gaminiai – visa tai kūrė nepakartojamą dvaro atmosferą. Norėdami ją sustiprinti dekorui pasirinkome netradicinį sprendimą floristines kompozicijas daryti gipsinėse skulptūrose.

Specialiai vestuvėms Agnė ir Simas pasigamino savo asmeninius antspaudus su inicialais, tad mes juos panaudojome vardų kortelėms ir susėdimo planui padailinti. Stalus pavadinome įvairių dinastijų, gyvenančių šiame dvare, vardais. Tai buvo labai simboliška ir neįprasta.

Kadangi jaunieji norėjo, kad pas juos viskas būtų kitaip, originalūs sprendimai tiesiog tryško ieškant dekoro variantų.  Apėję visą dvarą,  svarstėme, kaip mes suskirstysime zonas. Galvoje ėjo minčių karavanas. ir tada aš pamačiau didžiulę knygų spintą. Čia bus saldus stalas! Visi pažiūrėjo į mane didelėmis akimis. Dvaro administratorė skubėjo pranešti, kad niekada dar niekas nėra daręs čia saldaus stalo, bet, mano didžiulei laimei, neprieštaravo. Saldus stalas taip harmoningai įsipaišė į tą  nišą, kad atrodė kitaip ir negalėjo būti. Tas pats nutiko ir su fotosesijos kampeliu. Nusprendėme, kad jis bus lauke. Nors ir turėjome planą B, labai norėjosi, kad sumanymo nereikėtų keisti. Pilnas simbolikos, nostalgijos ir gražių prisiminimų, jis tapo šilčiausia ir jaukiausia vestuvių vieta.

Oras turėjo didelę įtaką ir dar vienam neeiliniam sumanymui. Jaunieji turėjo pasirodyti svečiams netradiciniu būdu – atplaukti valtele. Tai buvo labai gražus sumanymas, kuri irgi pavyko įgyvendinti.

Būti įdomiems ir netradicinėms visada yra didelis iššūkis, bet kartu ir didžiulė laimė, nes taip gimsta išskirtinės ir nesuvaidintos emocijos, kurių neįmanoma pakartoti. Manau, Agnė ir Simas tai žino geriausiai.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Vasaknų dvaras
Fotografė: Lapė Baltoji
Saldumynai: Vanilinis dangus
Grafikos dizainas: Artišokas

Krikštynų tema – Pirmasis skrydis

Aš esu keliautoja. Negaliu ramiai gyventi, kol neturiu lėktuvo bilieto, net jeigu pati kelionė įvyks tik už pusmečio. Svarbu, kad yra ko laukti.  Niekada nebijojau skristi lėktuvu. Vaikystėje su šeima daug skraidydavome “į pietus”. Tarybinėje Lietuvoje tėvai gaudavo keliones į Krymą, Jaltą, Anapą, Sočį. Įdomu, kad prisimenu visus tuos pavadinimus ir su jais yra susijusios pačios nuostabiausios emocijos, bet jos yra taip giliai sugulusios prisiminimuose, kad kartais suabejoju jų tikroviškumu, kol neatsiverčiu vaikystės albumo. Dievinu šitas nuotraukas, kiekvieną kartą jos sugrąžina mane į laimingą vaikystę. Atrodo, kaip seniai tai buvo. Ar šita mergaitė, patempusi lūpą, nes pusbrolis neužleido vietos ant didelės kailinės meškos, galėčiau būti aš?
Tėvai jau ankstyvoje vaikystėje įskiepijo man poreikį keliauti. Nepaisant to, kad aš tikrai negimiau turtuolių šeimoje, atostogos visada būdavo šventas reikalas.
Vėliau prasidėjo kelionės po Europą. Mano tėtis buvo autobuso vairuotojas, kartais jam išpuldavo įdomios turistinės kelionės ir jis kartu pasiimdavo mane. Taip aš, pavyzdžiui, apsilankiau Formulės 1 varžybose Vengrijoje.
Kelionių įspūdžiai yra vieni iš ryškiausių vaikystės prisiminimų, todėl kelionės iki šiol yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Tokią meilę pasauliui noriu įskiepyti ir savo vaikams, todėl su jais pradėjome keliauti nuo pačių mažiausių dienų ir visas atostogas planuojame kartu.
Šiais laikais pasaulis pasidarė atviresnis. Kelionės nebėra labai didelė prabanga ar egzotika. Pigios oro linijos sukūrė platesnes galimybės keliauti ir pažinti pasaulį. Pamenu, kai po vestuvių suplanavome kelionę į Kanarų salas. Atrodė kaip kažkas nepaprasto. Kanarų salos,wow! O dabar Tenerifė yra viena iš ko gero labiausiai lietuvių pamėgtų salų, ypač žiemą. Laikai keičiasi, keičiasi galimybės, tik noras keliauti išlieka toks pat stiprus.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Dangiškas fotosesijos kampelis
Specialiai šventei suprojektuoti ir surinkti lėktuvėlių modeliukai
Lėktuvėlis su debesyse išraitytu Jokūbo vardu
Krikštynų palinkėjimai ant medinių lėktuvėlių
Teminė smeigtukų kompozicija ant torto
Sausainiai – linksmi debesėliai
Oriniai morengai ant pagaliukų debesėlio formos
Medinis stoveliai su besisukančiais debesėliais stalo kompozicijoms

Ši šventė susikūrė “skubos tvarka”, nes užsakymą suderinome, kai iki krikštynų buvo likusios nepilnos 2 savaitės. Tačiau kartais ekspromtas būna net labai sėkmingas, svarbu operatyvumas. Šiuo atveju labai pagelbėjo ir partnerių lankstumas, nes lėktuvėlių modeliukai buvo gaminami pagal individualų užsakymą.

Jokūbas labai mėgsta žiūrėti į dangų ir fiksuoti praskrendančius lėktuvus, taip ir gimė šita krikštynų istorija, kurios simboliu tapo medinis senovinis lėktuvėlis, pasiklydęs tarp debesų.

Šventė prasidėjo Jokūbo namuose. Ten šventiniams pusryčiams ir pasiruošimui rinkosi patys artimiausi. Jokūbo mamytė Lina norėjo, kad kieme įrengtume teminį fotosesijos kampelį, kur ir įvyktų pagrindinė krikštynų fotosesija. Būtent fotosesijai buvo panaudotas išskirtinis, specialiai pagal mūsų vizualizaciją pagamintas lėktuvo modeliukas. O kur yra lėktuvas, ten negalima apsieiti  be didelių pūrių debesų ir žydros beribės padangės. Tiesa, mūsų padangė turėjo ribas, ji įsikūrė ant Jokūbo namo pievos tarsi mažas dangaus lopinėlis. Jokūbo mama norėjo, kad fotosesijos kampelyje aiškiai matytųsi, kokia proga yra svenčiama, todėl mes sugalvojome papuošti mūsų dangų užrašu iš debesų „Jokūbo krikštynos“. Įkvėpti šitos idėjos, nusprendėme ją atkartoti ir saldaus stalo dekore. Virš stalo pakabinome mažesni lėktuvėlį, kuris „danguje“ nupiešė Jokūbo vardą.

Visas saldaus stalo dekoras buvo švelnus, orinis ir dangiškai žydras. Debesėlių motyvas atsikartojo net ir saldumynuose. Vaikus ypač sužavėjo mieli besišypsantys sausainiai, pūrūs, oriniai morengai ir keksiukai su debesėlių kepure. Ant saldaus stalo atsirado ir mūsų sumanytas palinkėjimų rėmas. Maži mediniai lėktuvėliai ir minkštučiai debesėliai išsidėliojo ant akvarėle tapyto žydro fono, vėlgi nupiešiant aiškias paralėles su fotosesijos kampeliu kieme. Svečiai rašė palinkėjimus ant lėktuvėlių ir siuntė juos „į dangų“.

Jokūbo mamytė Lina ir pati labai šauniai įsijautė į pasirinktą tematiką. Kiekvienas svečias gavo po mažą lėktuvėlį iš veltinio, kurį turėjo įsegti į savo drabužį. Tiesą sakant, net pati neįsivaizdavau, kaip efektingai tai galėtų atrodyti. Būtent tokios mažos mielos detalės ir sukuria šventės nuotaiką ir vientisumą. Kita staigmena svečiams buvo specialiai šventei pagaminta Jokūbo pirmųjų metų „kelionė“. Maža į delną telpanti knygutę, mėnesis po mėnesio pasakojo Jokūbo pirmųjų gyvenimo metų istoriją. Šventės pabaigoje kiekvienai šeimai dar atiteko daili teminė dėžutė su specialiai iš Vilniaus atvežtais ypatingo skonio Liu Patty keksiukais, tad svečiai tikrai galėjo pasijusti labai svarbūs ir mylimi. Esu tikra, kad laimingi svečiai dar ilgai prisimins šitą šventę su jos puikiai sukurta atmosfera ir nuoširdumu.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Floros simfonija Kaune
Fotografas: Saulės pieva
Saldumynai: Liu Patty, Soul kitchen, Kukis
Spaudos dizainas: Artišokas