Žymų Archyvai: vestuvių stilius

Ar vestuvėms reikalinga tematika?

Kiekvieną kartą organizuodama ar dekoruodama vestuves, suprantu, kad jaunieji net nepagalvoja išsirinkti tematiką. Dažniausiai išgirstu – čia gi ne gimtadienis, ar įmonės renginys, kam ta tematika, mes gi norime paprastų vestuvių. Tačiau aš nepasiduodu. Vestuvių tematika – tai daugiau negu temos pasirinkimas, tai labiau vizija ir idėja. Būtent ji ir suteikia vestuvėms individualumą ir išskirtinumą, kuris yra labai gerai perteikiamas per dekorą, ypač jeigu biudžetas neleidžia paskęsti gėlėse.

Jeigu vestuvės turi idėją, svečiai su malonumu įsitraukia į Jūsų žaidimą ir vestuvės palieka jiems daug įspūdžių ir prisiminimų. Vestuvės su gražiomis puokštėmis ant stalo – ok, bet tai momentinis efektas. O vestuvės su gražiomis puokštėmis ir gilia potekste – tai visai kas kita. Tai istorija, kuri dar ilgai sukels malonias asociacijas ir susižavėjusių svečių aptarimus.

Kaip nuspręsti, kokia turėtų būti Jūsų vestuvių tematika? Tai yra ir paprasta, ir sudėtinga tuo pačiu metu. Kai pirmą kartą susitinkame su pora, aš visada jų klausiu – ką Jūs mėgstate, kuo gyvenate, už ko būtų galima užsikabinti. Tiesą sakant, reta pora turi konkretų atsakymą, o kai kalba pasisuka apie tematikos pasirinkimą, visi dar labiau pasimeta. Pagrindinė sėkmingo tematikos pasirinkimo taisyklė ta, kad idėja turi ne šiaip nusileisti iš dangaus, ji turi išeiti tiesiai iš Jūsų. Mes visi esame unikalūs. Mes visi gyvename savo įdomius gyvenimus, todėl visi esame ypatingi su savo asmeninėmis pažinties istorijomis, tradicijomis, profesijomis, mėgstamais užsiėmimais. Absoliučiai kiekviena pora turi ką papasakoti, o tematika gali išsivystyti iš kiekvienos pačios mažiausios smulkmenos. 

Kai pirmą kartą susitikome su Gintare, ji man tvirtino, kad jie su sužadėtiniu visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. „Abu dirbame medicinos srityje, bet iš šito gi vestuvių tematikos nepadarysi“ – kuklinosi Gintarė. Mes išsiskyrėme pagalvoti ir manęs iš tiesų kelias dienas nepaleido mūsų pokalbis. Vos tik mano smegenys gauna užduotį, jos, atrodo, pradeda dirbti trigubu pajėgumu ir nepaleidžia tol, kol nesugeneruoja sprendimo. Per kitą mūsų susitikimą, kai mes važiavome apžiūrėti šventės vietos, aš jau turėjau idėją ir pristačiau ją Gintarei. Meilės laboratorija – štai taip aš pavadinau savo sumanymą. Gintarė buvo nustebusi, bet neslėpė susižavėjimo ir mes pradėjome brainstorminti, kaip tai galėtų atrodyti. Gintarė prisipažino, kad iš tiesų nemažai laiko ji ir jos sužadėtinis praleidžia laboratorijose ir šita tematika juos tikrai puikiai identifikuotų, nes visi artimieji žino, kaip jie myli savo darbą.

Apžiūrėjus šventės vietą, mintys dar šiek tiek pasikoregavo ir galiausiai pati Gintarė nusprendė, kad tema bus Senovinė vaistinė. Užduotis ne iš lengvųjų, bet mes mėgstame iššūkius :) 

Ką reiškia tematikos išpildymas? Ar tai reiškia, kad mes šventės vietoje įrengsime vaistinę? Jokiu būdu. Juk tai vestuvės, o ne koks teminis įmonės vakarėlis ;) Taigi, mes neturime nutolti nuo vestuvių formato ir daryti karnavalo, nebent karnavalas ir yra Jūsų šventės vizija. Vestuvių dekoras paprastai turi tam tikrus savo standartus ir mes jų laikomės. 

Kurdami teminį dekorą, dirbame su netiesioginėmis asociacijomis. Kas Jums pirmiausiai ateina į galvą, kai pagalvojate apie vaistinę? Vaistai, tyrimai, mėgintuvėliai, įvairūs aparatai, laboratoriniai bandymai. Mums irgi, tačiau visas šitas asociacijas iš karto atmetame, sudeginame, ištriname iš savo galvos ir štai tuomet prasideda kūryba. Kartais žiūrint nuotraukas net sunku identifikuoti konkrečią tematiką, bet svarbiausia ne akivaizdumas, o sukurta nuotaika.

Nuotaiką pradėjome kurti nuo kvietimo. Gaila, kad neturiu jo nuotraukos, nes būtent jis labiausiai atspindėjo tematiką. Kvietimą patalpinome į buteliuką, primenantį vaistų talpą, jam pagaminome etiketę ir įdėjome į dėžutę. Pradžioje net buvome sukurę teminį tekstą, tarsi tai būtų vaistų informacinis lapelis, tačiau pasitarus jo atsisakėme, nes visgi subtilumas pirmoje vietoje ir visada reikia ieškoti balanso. Bet kuriuo atveju, gavę tokį kvietimą, svečiai jau iš karto galėjo nusiteikti, kad jų laukia įdomus vakarėlis.

Įvairius teminius buteliukus panaudojome ir susėdimo planui. Jis priminė vaistinės stendą. Ant kiekvieno buteliuko užklijavome vardą ir stalo numerį, kad svečiai galėtų nesunkiai rasti savo vietą. Mūsų vaistinės stendo imitacija pražydo nuostabiais žiedais.

Pagrindinis sprendimas ir dekoro elementas, kurį panaudojome šioje šventėje – tai stiklinės vitrinos. Viskas prasidėjo nuo netradicinio saldaus stalo sprendimo, kurį sugalvojome daryti ant kampinio baro, vietoj paprasto stalo. Norėjome, kad saldus stalas atrodytų kaip vaistinės vitrina, todėl pagaminome jam specialius gaubtus iš skaidraus plastiko. Desertus išdėliojome tvarkingomis eilutėmis, o kampą tarp dviejų „vitrinų“ užpildė skirtingo dydžio stikliniai indeliai su  įvairiomis „piliulėmis“ ir tortai. 

Siekiant atkartoti saldaus stalo idėją, floristines kompozicijas ir žvakes ant pagrindinių stalų patalpinome į aukštas skaidrias kolonas, taip sukurdami šviesų ir atspindžių žaismą. 

Visos teminės detalės, kurias mes naudojome, buvo labai subtilios. Pavyzdžiui, vintažinės svarstyklės, kokteilių receptų knyga su simboliniu pavadinimu „Alkoholis. Nes nei viena gera istorija neprasidėjo nuo vaistažolių arbatos“, senovinį gydytojo lagaminėlį primenanti cigarų dėžutė. 

Vestuvių tematika nebūtinai turi būti labai originali ar netradicinė, tačiau jos atradimas pakylės Jūsų šventę į visai kitokį lygį.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Liškiavos kultūros centras
Fotografė: Foto plunksna
Saldumynai: Liu Patty
Spaudos dizainas: Artišokas

Brandus Provanso stiliaus jubiliejus

Šiemet praleidau visas nacionalines Eurovizijos atrankas, girdėjau tik, kad laimėjo Ieva, bet nežinojau nei dainos, nei visos istorijos. Socialiniuose tinkluose užkliuvo straipsnis apie jos pasirodymą. Susidomėjau, paklausiau dainos ir pritariu Ievai – tai magija. Daina labai stipri, ypač emociškai.  Daina, melodija, balso tembras, net Ievos sentimentalumas ir jauki išvaizda persmeigia kūną ir paliečia iki pat širdies gelmių.  Tie jausmai ir begalinis nuoširdumas išrieda ašaromis. Kartais pagalvoju, kad bijau senatvės. Tikriausiai dažnas jos bijome. Atrodo, kuo toliau, tuo mažiau būsime kam nors reikalingi. Vaikams, darbdaviams, visuomenei. Kol esi jaunas ir energingas, neskaičiuoji dienų, nesureikšmini gyvenimo, ir štai ateina tas laikas, kai gyvenimas eina į pabaigą. Kur aš tada būsiu, ką turėsiu, kaip gyvensiu, ar bus į ką atsiremti.  Man suvirpa širdis kiekvieną kartą, kai gatvėje pamatau laimingą senelių porą, kaip jie eina susikibę už rankučių, kaip jie šypsosi ir žvelgia vienas į kitą. Štai čia yra pats gryniausias nuoširdumas, nes jie jau nieko nebevaidina, nesistengia patikti ar pasikeisti, jie tiesiog myli, tiesiog brangina vienas kitą, tiesiog džiaugiasi, kad turi dėl ko gyventi.  Norėčiau ir aš turėti tokį gyvenimo ramstį, kai pasensiu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Nėriniuotos staltiesės
Persiko spalvos gėlės ir žvakės
Alyvuogių aliejus su rozmarino šakele kaip dovanėlė svečiams
Rozmarino vainikėlis vardo kortelei
Nėriniuoti rėmeliai stalo numeriams
Masyvi floristinė kompozicija virš saldaus stalo
Gražus prisiminimai ir naujos jaukios akimirkos rėmeliuose fotosesijos kampelyje

Paauglystėje, žiūrėdami į trisdešimtmečius, galvojome, kad tai jau „pagyvenę“ tetos ir dėdės. Tačiau, kai patiems sukako 30 ir daugiau, vis dar jaučiamės jauni ir pašėlę. Pažiūrėjusi į mūsų klientus, pradedu tikėti, kad taip bus ir 60-ties. Aušra ir Rimantas žvalūs ir gražūs, jų akys spindi, jie pilni energijos ir noro gyventi tikrąja to žodžio prasme. O svarbiausia, kad nuėję tokį ilgą kelią kartu, jie vis dar myli, gerbia ir jaučia vienas kitą.

Kurdamos šios šventės dekorą, norėjome, kad šventė būtų brandi, solidi, bet tuo pačiu ir labai jauki, juk gimtadienyje dalyvavo patys artimiausi ir mylimiausi žmonės. Aušra ir Rimantas išsirinko Provanso stilių. Provanso stilius ko gero populiariausias mūsų praktikoje. Kiekvienais metais (o kartias net ir po kelis kartus) mes ieškome naujų sprendimų ir idėjų, kaip jį išpildyti ir perteikti vis kitaip. Įdomiausia, kad peržiūrint nuotraukas internete supranti, kad matai tuos pačius vaizdus ir tuomet prasideda kūryba ir asmeninės interpretacijos.  Šį kartą nusprendėme nutolti nuo pastelinio saldumo  ir levandų. Norėjosi, kad Provansas atsiskleistų per natūralumą, gamtos grožį ir aromatą. Todėl dekoro pagrindas buvo gėlės ir prieskoniai. Kadangi šventė vyko rudenėjančioje gamtoje, pasirinkome intensyvesnes ir labai šiltas spalvas. Atrodė, kad saulė, kaip mūsų sąjungininkė, užliejo visą salę ir dar labiau paryškino mūsų sumanymą.

Kai pirmą kartą važiavome į dvarą apsižiūrėti, užsakovė prisipažino, kad jai nepatinka geltonos kėdės ir norėjo jas uždengti. Tačiau man kėdės pasirodė simpatiškos. Spalva gal ir nėra pati geriausia, bet tinkamai priderinus dekorą beveik visada galima sukurti gražų vaizdą, nenaudojant užvalkalų. Tiesą sakant, mano nuomonė yra, kad tuo momentu, kai Jūs užtraukiate užvalkalą ant kėdės, ji basidaro beveidė ir „susilieja su minia“. Kartais nuvažiavusi apžiūrėti šventės vietą net pati iš savęs pasijuokiu. Vos įėjusi puolu apžiūrinėti ir čiupinėti stalus ir kėdes, lendu stalui „po sijonu“ tik tam, kad pamatyčiau kokio dailumo jo kojos ir ar galima jų neslėpti. Tas pats ir su kėdėmis. Jūs net nustebtumėte, kiek įvairiausių unikalių kėdžių yra sodybose ir restoranuose, tad labiausiai nusivylimas apima pamačius paprastas konferencines kėdes, ypač, jeigu jos raudonos, o dekoras pastelinis. Būna atveju, kai tokias kėdes tiesiog keičiame išnuomotomis. Šiuo metu tikrai yra didžiulis pasirinkimas. Tai yra šiek tiek brangiau, negu užvalkalas, bet rezultatas nepalyginamas. Būna, kad kėdės šiek tiek pakoreguoja dekoro koncepciją, nes jų daug, jos užpildo visą salę ir mes negalime jų ignoruoti. Rečiausiais atvejais kėdes visgi aprengiam, „sukišam į maišus“. Nors tenka pripažinti, kad kai kurios šventės vietos turi tikrai gražius užvalkalus, specialiai pasiūtus jų kėdėms su elegantiška kloste ar subtiliu papuošimu. Dažniausiai jie pasiūti iš gero standaus audinio ir yra nebalti, o, pavyzdžiui, pilki, kakaviniai, rausvi.  Nemeluosiu, buvo keli atvejai, kad net turint visai padorias kėdes, norėjosi jas apvilkti, nes užvalkalas buvo dar gražesnis. Tačiau matėme ir nemažai variantų, kai kėdė tapdavo beformiu daiktu įlindusi „į maišą“. Pastebėjau, kad klientai vis dar nori užvalkalų, atrodo, kartais tiesiog iš inercijos, nes nepagalvoja, kad gali būti kitaip. Kita vertus, tai yra mažiausiai rizikingas sprendimas, ypač jeigu dekoro nekūria profesionalas, nes prie baltų kėdžių viskas tiks.

Taigi, šį kartą kėdės liko savo vietoje ir savo gražume. Labai džiaugiuosi, kad pavyko visgi susitarti dėl šito sprendimo, nes kėdės nuostabiai įsiliejo į bendrą saulėtą nuotaiką. Dar vienas gražus sprendimas buvo nėriniai . Visus stalus užklojome gėlėtomis nėriniuotomis staltiesėmis ir tai tiesiog įpūtė Provanso dvasią. Stalų numeriukus sudėliojome į nėriniuotus rėmelius, o saldų stalą papuošė staltiesė su nėriniuotu krašteliu. Vardų korteles sudėliojome į rozmarino vainikėlius. Kiekvienas svečias gavo dovaną – tyro alyvuogių aliejaus buteliuką su rozmarino šakele.

Saldus stalas, kaip visada, buvo šventės akcentas. Virš stalo pakabinome masyvią floristinę kompoziciją, o ir pats stalas sužaliavo. Fotosesijos vietoje įrengėme sieną su rėmeliais. Aušros ir Rimanto idėja buvo, kad svečiai vietoje gėlių atsineštų jų bendrą nuotrauką, būtent tai ir pakuždėjo fotosienos idėją.

Šiltą rudens dieną Narvydiškio dvare rinkosi patys mylimiausi. Jie gardžiavosi kokybišku šviežiu maistu, svaiginosi nuoširdžiais pašnekėsiais ir smagiai leido laiką, prisimindami jaunystę, grojant gyvoms Biplan dainoms. Štai čia, vienoje dvaro salėje, sutilpo visas didžiausias Aušros ir Rimanto užgyventas turtas – tai vaikai, giminaičiai, geriausi draugai, o svarbiausia – tai jie abu, vis dar tokie patys jauni ir mylintys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Šventės organizavimas: Gabija Daugelaitė
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Rita Gudė
Šventės vieta: Narvydiškio dvaras
Maistas ir desertai: Skonio slėnis

Vestuvės be sezoniškumo

Mus įkvėpia šalti rasos lašai ir margaspalvė vaivorykštė. Senas pamirštas raštelis, netyčia rastas stalčiuje, ir nuosaikus modernizmas madingoje vitrinoje. Mes kuriame, svajojame ir gaudome sparnuotąsias idėjas. Mes miksuojame skonius, siurbiame kvapus ir renkamės naują kryptį įprastame kelyje, tikėdamos, kad kiekviename žingsnyje mūsų lauks naujas atradimas. Įkvėpimas neateina savaime. Jo ieškome ir radusios dalinamės. Mūsų tikslas – grožis ir harmonija. Sukūrėme šias 4 dekoro inspiracijas, kad išsklaidytume visas abejones dėl vestuvių sezoniškumo. Kiekvienas metų laikas yra kupinas magiško žavesio, tik reikia jį išgryninti ir tinkamai išnaudoti.

Ruduo. Kava su pienu, šokoladas ir malonūs pokalbiai apie šiandien, rytoj ir prieš 10 metų. Džiugios akimirkos, sugulusios nuotraukose, atvirlaiškiuose ir neišryškintoje foto juostelėje. Jauku, šilta ir artima.

Žiema. Rytų motyvai su aštriu marokietišku prieskoniu. Dinamika, ryškios spalvos, neįprasti deriniai, paslaptis.

Vasara. Pašėlusi jaunystė, karštos naktys. Ryšku, drąsu ir egzotiška. Kai norisi pamiršti viską ir tiesiog apsvaigti nuo meilės.

Pavasaris. Bohemiškas lengvumas, poetiškas ilgesys, švelni romantika. Svajinga nuotaika, gamtos motyvai. Šviesu ir jausminga.

Vestuvėms nėra netinkamo sezono. Todėl, jei sugalvojote tuoktis neįprastu metų laiku, savo sprendimu neabejokite, Jūsų šventė jau vien dėl to bus išskirtinė!

Šilčiausiai Jūsų,

Elena

Nuotraukos: Diana Zak

Teminės vestuvės Žvaigždėtas dangus

Ar gali būti kažkas romantiškiau nei žvaigždės? Šios vestuvės buvo planuojamos lėtai, bet labai užtikrintai. Mes stropiai dėliojome detales, kad jos visos atitiktų bendrą šventės koncepciją ir sukurtų tobulą nuotaiką. Vestuvių planavimas prasidėjo nuo dekoro vizijos. Jaunoji aiškiai žinojo, kokių spalvų ir simbolikos ji nori savo šventėje, ir taip mes ilgainiui nukrypome į žvaigždes, į kosmosą, į begalinę romantiką.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Rožinė jaunosios suknelė
Auksinės žvaigždutės, kurios lydėjo jaunuosius visos fotosesijos metu
Susėdimo planas pagal zodiako ženklus
Svečių vardai išlankstyti iš auksinės vielos
Žvaigždžių spiečiai vietoj žvakių
Saldaus stalo fonas – auksinis mėnulis su jaunųjų vardais
Žvaigždžių voratinkliai
Kosminis tamsiai mėlynos ir rožinės spalvos derinys
Didžiuliai debesys fotosesijos/sveikinimų kampelyje

Vestuvės vyko pačiomis pirmiausiomis rugsėjo dienomis. Dabar, kai vasara nebėra vasariška, o ir rudenį nestinga orų staigmenų, sezonas nebeturi reikšmės. Svarbiausia būti pasiruošus, kad netyčinis lietus taptų smagiu nuotykiu, o ne šventės griovėju.

Kai pirmą kartą nuvažiavome apsižiūrėti sodyboje, pasirodė, kad ten mažai vietos, tačiau dabar tai atrodo kaip didžiausias privalumas, nes pavyko sukurti be galo jaukią ir asmeninę šventę, kokios ir norėjo jaunavedžiai. Vestuvių eiga buvo pakankamai tradicinė, tačiau detalės ir individualios smulkmenos pasakojo savo naują išskirtinę istoriją. Viskas prasidėjo po ceremonijos, kai užsukę į balionų parduotuvę, išlėkėm iš ten nešini auksinių žvaigždučių puokšte, kuri lydėjo mus visos fotosesijos metu. Kadangi norėjome, kad nuotraukos būtų modernios, jaunatviškos ir ryškios, fotosesijai pasirinkome spalvingas senamiesčio ir Užupio gatveles. Neturėdami kažkokio labai tikslaus plano, čia patyrėme tikrą atradimų džiaugsmą.

Kuriant vestuvių dekorą, labai svarbu atsižvelgti į šventės vietos specifiką. Sodyba Provansalis ypatinga tuo, kad visas veiksmas pasidalina į dvi sales. Iš pradžių maniau, kad tai trūkumas, bet teisingai sudėliojus akcentus, supratau, kad galima įdomiai sužaisti su erdvėmis. Taip gimė dekoro koncepcija. Pagrindinėje salėje, kur stovėjo stalai, nusprendėme sukurti jaukų žvaigždėtą vakarą. Minimalūs spalvoto apšvietimo sprendimai ir vietoj žvakių naudojami lempučių spiečiai po gaubtu padėjo sukurti tikrą žvaigždėtos nakties iliuziją. Išskirtinė detalė, kuri sužavėjo visus svečius, buvo iš auksinės vielos išlankstyti vardai. Nemeluoju – neliko nei vieno, svečiai noriai juos nešėsi namo, kaip prisiminimą. Svečius susodinome pagal zodiako ženklus, kad būtų smagiau bendrauti ir pralaužti pirmuosius ledus.

Kitoje salėje įsikūrė teminis saldusis stalas ir pramogų zona. Saldaus stalo fone nakties pinklėse susipainiojo žvaigždės, o jaunųjų vardai suspindėjo auksiniame mėnulyje.

Norėjome, kad kiekvienas svečias pasijustų pakylėtas iki debesų, todėl fotosesijos/sveikinimų kampelyje įrengėme didžiulę debesų konstrukciją. Tai buvo puiki atrakcija, laukiant jaunųjų ir smagi teminė vieta įsiamžinti su svečiais. Šį sezoną pastebėjau, kad jaunavedžiams neretai kyla klausimas, ar reikalingas „dirbtinis“ fotosesijos kampelis. Tiesa sakant, mes niekada nesiekiam, kad ši zona būtų skirta išskirtinai tik pozavimui. Todėl dažniausiai vengiame paprastų foto sienų. Mes norime, kad fotografavimuisi skirta vieta būtų interaktyvi ir daugiafunkcinė, todėl ją įrengiame kaip poilsio zoną arba palinkėjimų kampelį, jaunavedžių nuotraukų galerija ir t.t. Tačiau dažniausiai visgi būtent šioje gražioje, temiškai išpildytoje vietoje yra priimami svečių sveikinimai. Nuotraukos su svečiais yra neišvengiama kiekvienos šventės dalis. Dažniausiai jos yra labai panašios, tai geriau jau vienodai gražios, negu tiesiog vienodos, prisiglaudus prie kokios nors ne itin reprezentatyvios sodybos sienos.

Šventė buvo kupina magijos ir nenuobodžios romantikos. Pasakyti, kad svečiai liko sužavėti, tai nieko nepasakyti. Ilona ir Michail – nepataisomi svajotojai, nuoširdžiai tikiu, kad visos jų svajonės išsipildys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių planuotojai:  Artišokas 
Fotografas: Vita Tamoliūnė
Kvietimai/vestuvių kanceliarija:  Artišokas
Nuotakos suknelė: Oksana Dorofeeva
Šukuosena ir makiažas: Olga Vasilevičė
Jaunikio kostiumas: Sunset fashion
Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Pobūvio vieta: Sodyba Provansalis
Vestuvių vaišės: Kristinos pobūviai
Saldumynai: Liu Patty
Tortas: Nėlė
Renginio vedėjas: Aleksandras Kanaevas
Pirmasis šokis: sokiukursai.lt,  mokytojas Arūnas