Žymų Archyvai: laimingi vaikai

Gimtadienis kosmose

Esu dėkinga savo klientams už tai, kad jie leidžia man gyventi tokį gyvenimą, kokio aš noriu. Dėkoju ne likimui, ne savo pašaukimui, o būtent konkretiems realiems žmonėms, kurie tiki manimi, mano atsidavimu kiekvienam užsakymui ir žino, kad vertė, kurią mes sukuriame, mūsų filosofija yra jiems artima ir verta atlygio. Dabar madinga sakyti, kad dirbame iš pašaukimo, kad kvėpuojame savo kūryba, savirealizacija. Bet tiesa yra ta, kad būtent mūsų uždarbis yra adekvatus ekvivalentas už mūsų darbą ir įdėtas pastangas. Tai, kad darbas yra mylimas ir įkvėpiantis yra tik malonus priedas prie mūsų finansinio tikslo. Ar įmanoma savirealizacija, jeigu mes dirbame, bet vistiek negalime sau nieko leisti? Kažkas dabar pagalvojo – materialistė. Galbūt, bet aš niekada nesuprasiu žmonių, kuriems nieko nereikia. Mes visi trokštame komforto ir patogaus gyvenimo, visi turime svajonių ir didelių tikslų. Kai žmogui nieko nereikia, jis nebeturi motyvacijos ir nustoja tobulėti. Reikia džiaugtis tuo ką turi – nuolat kala mums į galvą. Nė velnio! Reikia nenustoti norėti, nes tik mūsų neišsipildžiusios svajonės veda mus į priekį. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori – sakoma su lengva pašaipėle, o aš manau, kad būtent tai ir skatina augimą. Jeigu nieko nenori, tai kam tada stengtis, kam lavinti save ir savo produktą, kam siekti geresnės kokybės ir rezultatų. Ne pinigai yra svarbiausia, o tai, ką mes už juos gausime, į ką jie materializuosis. Pinigai patys savaime yra beverčiai. Ar būsite laimingi, jeigu sėdėsite ant maišo pinigų ir nieko sau neleisite. Gyvenimas praskris pro šalį.

Priimta manyti, nes vaikai bus išlepinti, jeigu pildysime jų norus, o aš noriu įskiepyti savo vaikams, kad viskas yra įmanoma. Norai skatina veiksmus ir tuomet svajonės neturi šansų neišsipildyti. Aš noriu, kad mano vaikai žinotų, kas yra kokybė, geras skonis, ir kad jie nuo pat mažų dienų kitaip gyventi nebenorėtų, nes būtent tai juos skatins išsikelti didelius tikslus ir jų siekti. Pildyti kiekvieną vaiko kaprizą čia ir dabar – tai ne mano istorija. Mes beveik niekada nieko neperkam be progos. Bet užtat mes turime gilias gražias tradicijas, kurios leidžia ankščiau ar vėliau, sunkiau ar lengviau, tačiau visoms svajonėms išsipildyti. Neseniai su vyru turėjome diskusiją apie vaiko sutaupytus pinigus. Mano giliu įsitikinimu, jeigu vaikas sugebėjo sutaupyti didesnę pinigų sumą, jis ją gali išleisti kaip panorėjęs ir mes neturime to kontroliuoti. Vyrui atrodė, kad pirkinys yra beprasmiškas. Bet juk nevisada mūsų svajonės yra racionalios. Ir kuo mažiau jos yra racionalios, tuo didesnį pasitenkinimą suteikia mums jų įgyvendinimas. Todėl nemanau, kad turime tai slopinti ir drausti.

Per savo praktiką turėjome ne vieną „kosmosinį“ gimtadienį, bet šitas buvo „completely out of space“.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kosmoso vaizdai languose
Šokėjai – ufonautai, kaip dekoro elementas
Įspūdingas teminis tortas
Didžiulės planetos fotosesijai
Planetos su saldainiais viduje
Ledinukai – mėnuliai
Žvaigždėti saldumynai
Sidabrinės spurgos
Raketos – lentynos užkandžiams
Gėrimų buteliukai su sidabriniu raketų dekoru

Šį kartą turėjome rimtą iššūkį transformuoti erdvę. Skambučio sulaukėme likus tik porai savaičių iki gimtadienio. Šventė turėjo vykti Lazer Tag žaidimų arenoje, todėl tematikos ieškojome kažkur tarp žvaigždžių karų ir kosmoso platybių. Nuvykusi į vietą, lengvai įsižiojau. Patalpa pilna spalvotų žaidimo aparatų, sienos oranžinės, didžiuliai langai su žaliuzėmis, o ant lubų metaliniai ofisiniai šviestuvai. Subtilumas ir stilius čia net nebuvo nosies įkišęs. Išvažiavau lengvam šoke ir giliam apmąstyme, kaip sukurti kosmosą tokioje nedėkingoje patalpoje. Porą dienų laužiau galvą, kol pagaliau visiškai netikėtai atėjo geniali mintis – uždengti visus langus plakatais su kosmoso vaizdais. Kadangi gimtadienis vyko dienos metu, plakatai specialiai buvo gaminami iš medžiagos, kuri nepraleidžia šviesos. Auksinė taisyklė – kai nepatinka vaizdas, tiesiog užtamsink jį ir lipdyk iš naujo.  Reikėjo tik sužaisti su apšvietimo sprendimais ir patalpa pasikeitė neatpažįstamai.

Kadangi jokie baldų stumdymai nebuvo įmanomi, teko sugalvoti, kaip išradingai panaudoti nelabai patogų išplanavimą. Salėje stovėjo du didžiuliai stalai, tai nusprendėme juos paversti planetomis. Saldusis stalas pavirto į mėnulį, o užkandžių stalas tapo marsu. Metalizuotas mėnulio paviršius buvo nusietas įvairiausiais saldumynais: ledinukai mėnuliukai, žvaigždučių formos sausainiai, spalvotas popcorn, žvaigždėti cake popsai, kosminės spurgos, planetos su saldainių assorti ir t.t. Ant užkandžių stalo nutūpė dvi raketos. Norėdami pabrėžti oranžinį marso atspalvį, ant stalo sudėliojome šiltų lempučių spėčius po gaubtais. Gėrimų stalą papuošėme buteliukais su sidabrinėmis raketomis ir planetų miniatiūromis.

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos „atgyja“, tai suteikia dinamikos ir gyvybės į bendrą koncepciją. Ypatingo cinkelio gimtadienio programai atnešė du šokėjai – „ufonautai“, kurių funkcija buvo įsimaišyti tarp vaikų ir kartu su jais dalyvauti veiksme. „Gyvos dekoracijos“ visada pasiteisina. Dar viena programos dalis buvo iliuzionisto pasirodymas. Vaikai akylai stebėjo kaip mikliai magas atlieka savo triukus ir smalsiai klausinėjo magijos subtilybių.

Gimtadienis buvo kontrastingas ir įtraukiantis – aktyvias pramogas keitė pasyvesnės, vaikai turėjo galimybę netik sočiai išsidūkti, bet ir pajusti malonumą tyrinėdami ir atrasdami naujus pojūčius. Pasirodo netaip jau ir sudėtinga nukeliauti į kosmosą, reikia tik fantazijos, kūrybinio polėkio ir geros komandos, o visą šitą mes turime.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio vieta: Lazer Tag arena
Iliuzionistas: Modestas Petrikas
Aktoriai – šokėjai: Mažasis Genijus

Gimtadienis su mylimiausiais personažais

Ar dažnai žiūrite filmukus su savo vaikais? Aš – visada, o dar paskaitau tas pačias knygas, kad vėliau su vaikais galėtume jas aptarti ir pasidalinti įspūdžiais. Juk yra tiek daug gražių pamokančių istorijų, formuojančių vaikų gerumo ir nuoširdumo branduolį. „Teisingi filmukai“ moko vaikus svajoti, įskiepyja suvokimą, kad viskas yra įmanoma, kad gėris nugali blogį ir tu pats susikuri tokį gyvenimą, kurio nori. Toks yra filmukas La Troškinys. Prisipažinsiu, mano žiūrimiausių filmukų reitinge jis užima vieną iš aukščiausių vietų. Kiekvieną kartą, kai bent akies krašteliu pagaunu jį ekrane, užsikabinu ir vėl peržiūriu iki galo. Kaip sako peliukas Remis: „Gaminti gali visi“, nėra neįmanomų svajonių, reikia tik veikti ir viskas pavyks.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Teminė iškaba Lukos kulinarinės improvizacijos
Šokoladiniai tipinio virėjo ūsai
Valgomos vardinės virėjo kepurės
Virtuvės įrankių puokštės
Prieskoninių žolelių kibiriukai kaip stalo papuošimas
Kabančios medinių įrankių dekoracijos
Saldieji picos gabaliukai ir jos ingridientai
Medžiaginės servetėlės su Remio iliustracijomis

Savaitgalį apsilankėme knygų mugėje. Kiekvienais metais kartu su dukra labai laukiame šito įvykio. Tai matyt charizmatiškiausia ir lankomiausia paroda visoje Lietuvoje. Negaliu nuslėpti savo džiaugsmo, kiek žmonių dar skaito būtent realias knygas. Kai kurios knygos man tokios mielos, kad jas nusipirkusi glostau. Man patinka jų kvapas, jų puslapių tylus šnabždesys, glotnumas. Atrodo, kad laikydamas rankose knygą, pajauti ryšį su ja. Ji tampa gyvenimo palydove, drauge, patarėja. Skaitydama po ranka dažniausiai turiu spalvotų lapelių rinkinį ir rašiklį, sužymiu labiausiai įstrigusias vietas, mintis, idėjas, kurios kyla skaitymo metu. Kiekviena knyga įgauna savo asmeninę prasmę skirtingų žmonių rankose. Ta pati knyga vienam gali būti atsakymas į senai kankinantį klausimą, kitam – ramstis, trečiam – motyvatorius. Svarbu nenustoti skaityti. Aš darau tai kasdien, kai tik randu laisvą minutėlę: kai kažkur laukiu savo eilės, kai sėdžiu grožio salone, kai laikau už rankos besimigdantį mažylį, kai mirkstu vonioje, kai nevairuoju kelionėje ir t.t. Aišku, mane gelbėja elektroninės knygos. Nereikia visur nešioti didelio sunkaus leidinio. Išsitrauki telefoną ir knyga jau tavo rankose.

Labai džiaugiuosi, kad šita meilė knygoms ir skaitymui pamažu užsimezga  ir pas mano vaikus. Mums su dukra didelė pramoga nueiti į knygyną ir pasirausti tarp knygų lentynų, o knygų mugė – tai apskritai rojus. Dukra dar tik trečiokė, bet jau skaito, kaip aš vadinu, „rimtas knygas“, kur daug teksto ir beveik nėra paveiksliukų. Nemeluosiu, ją vis dar reikia paraginti skaityti, bet, kai jau pasiima knygą, ją aplanko skaitymo nuotaika, sunku besustabdyti.

Šaunu, kai vaikai turi savo herojus, susikuria savo pasaulius. Ir tai nebūtinai turi būti knyga. Tarkim, Lukos herojus – peliukas Remis, sužavėjęs ją nuo pat pirmos filmuko La Troškinys peržiūros. Ta draugystė tęsiasi jau net pakankamai senai ir iki šiol yra labai tvirta. Lukos gimtadienius organizuojame jau kelis metus ir, tiesą sakant, jau pačiais pirmais mūsų susipažinimo metais žinojau apie jos simpatiją šauniam peliukui kulinarui, bet taip jau gavosi, kad vis rinkdavomės kitas gimtadienio temas. Ir štai atėjo 10-toji jubiliejinė šventė ir pagaliau Remis tapo pagrindiniu jos veikėju.

Gimtadieniui pasirinkome stilingą Čiop čiop kulinarinę studiją. Erdvi, urbanistinio stiliaus, moderni erdvė ir būtinai kokybiškas gardus maistas – štai tokie buvo mūsų pagrindiniai lūkesčiai, renkantys šventės vietą. Vaikų laukė smagi pramoga – picų kepimas. Į orą pakilo miltų debesys. Vaikai su tokiu entuziazmu minkė ir kočiojo, kad picos gavosi pačios skaniausios. Taigi, ir čia nepamiršome pagrindinės Remio teorijos: Gaminti gali visi!

Dekore norėjome perteikti  kulinarinę dvasią. Norėjome, kad tema atsiskleistų detalėse. Fotosesijos kampeliui sukūrėme šarmingą lauko kavinės foną su raitytomis kėdutėmis ir kabančiais lauko žibintais. Ant stalo vietoj puokščių susidėjo kibiriukai su prieskoninėmis žolelėmis. Kiekvienas švečias gavo meniu su rozmarino šakele ir palinkėjimu Bon Appetit. Ypač šauni idėja buvo pagaminti medžiagines servetėles su peliuko Remio iliustracijomis. Paveikslėliai buvo skirtingi, tad vaikai smagiai pagal juos rinkosi savo vietas.

Kadangi pagrindine gimtadienio veikla tapo picos gaminimas, išlaikant idėjos vientisumą, saldaus stalo viziją įkvepė būtent pica ir italų virtuvė. Smagus atradimas ta proga buvo picos gabaliukų formos guminukai. Pagrindiniams picos ingridientams, tokiems, kaip pepperoni, alyvuogės, mocarela, paprikos, suradome saldžias interpretacijas. Na, ir kaip gi be pagrindinių virėjo atributų – juodų tankių ūsų ir pūstų kepurių. Net ir pats tortas buvo kepurės formos, o ant viršaus smagiai įsitaisė svarbiasias šventės herojus – talentingasis peliukas. Puikiai suimprovizavome ir su kaprio salotomis, jos susidėliojo iš marshmallow zefyriukų ir raudonų guminukų. Ant stalo netrūko tikrų virtuvės įrankių, charakteringų raštų ir, žinoma peliuko Remio atvaizdų.

Specialiai Lukos gimtadieniui pagaminome jos asmeninę restoranėlio iškabą. Nuoširdžiai linkime, kad ši vaikiška draugystė su Remiu peraugtų į kokią nors didelę svajonę ir dar po 10 metų mes su godžiausiu pasimėgavimu skanautume gardžiausią troškinį mieste Lukos restorane.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas, dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Šventės vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Spaudos dizainas: Artišokas