Krikštynos Palangoje ant jūros kranto

Kartais pavydžiu sau savo darbo. Žinau, kad pavydi ir kiti, tik priežastys skiriasi. Dažnai išgirstu: „Koks nuostabus darbas, tiek grožio aplinkui, visos tos smulkmenėlės, gėlytės, bantukai, tiesiog idilija“. Tikiu, kad iš šono taip ir atrodo, ypač, kai juodas darbas visada lieka už kadro. Bet aš visai ne apie tai. Aš apie emocijas. Apie tas tikrąsias, nuoširdžias, kai darbas jau baigtas ir aplanko toks neapsakomas gėris.  Arba, kai peržiūri nuotraukas ir supranti, kad tu esi tų pagautų laimingų akimirkų dalimi. Mes dovanojame emociją savo klientams ir tai yra labai vertinga dovana. O mes patys tomis emocijomis gyvename ir tai dažnai atsveria visą nuovargį ir stresą, kurį tenka patirti planuojant ir organizuojant šventes, kuriant dekoracijas. Nes į kiekvieną šventę įdėdame širdį ir sakau tai visiškai nuoširdžiai ir sąžiningai.

Mariaus ir Mats krikštynos buvo iš tų švenčių, kurias prisiminus užlieja šilumos banga. Šių krikštynų organizavimas ir dekoravimas atnešė pačias geriausias emocijas ir jos yra gyvos iki šiol. Saulė, jūra, be galo graži Dovilės šeima, laimingi vaikai ir nuoširdūs žmonės. Tokioje aplinkoje krikštynų šventė lengvai tampa vienu ypatingiausių gyvenimo įvykiu.

Mūsų mylimiausi dekoravimo akcentai:

Lietuviški sodai kaip dekoro elementas
Tautiniai raštai šventės tekstilėje
Tautinė juostelė kaip servetėlių dekoracija
Išraiškingos saulėlydžio spalvos
Mediniai vardiniai dėbesėliai ant saldaus stalo
Dovanėlės svečiams – maišeliai su gintaru
Medinis dėbesėlis su aitvarų formos palinkėjimų kortelėmis
Multifunkcinė poilsio zona ant smėlio
Aitvarų gaminimas kaip pramoga vaikams

Dovilė gyvena Prancūzijoje, jos vyras nuostabiai galantiškas ir žavus prancūzas, o vaikučiai nepamiršta savo šaknų ir dažnai aplanko močiūtę Lietuvoje. Šventėje dalyvavo svečiai iš viso pasaulio, todėl Dovilė norėjo, kad šventė būtų maksimaliai lietuviška, kad atvykę svečiai pajustų tikrąją lietuvišką dvasią, susipažintų su jos istorija ir tradicijomis, paragautų lietuviškų patiekalų. Būtent todėl meniu puikavosi baltoji mišrainė ir net šaltibarščiai, o ant saldaus stalo netrūko tokių skanėstų, kaip žagarėliai, varškės spurgos, tinginys, karvutės saldainiai ir, aišku, medaus tortas. Dekore mes irgi naudojome tokius įdomius elementus, kaip tautinė juostelė ir sodai. Norėjome tradicijas pateikti moderniai, todėl tradicinius lietuviškus elementus paleidome per geometrinių figūrų prizmę. Dekore buvo naudojamos liaudyje pamėgtos ir mums visiems artimos medžiagos – tai molis, linas, šiaudai, gintaras. Pasirinkome ryškias saulėlydžio spalvas – oranžinė, geltona, raudona. Ypač gražiai jos „sužydėjo“ floristinėse kompozicijose.

Kad šventė būtų tikrai vaikiška ir smagi, dekorą ir visą šventės koncepciją užbaigė aitvarai. Nors ir ne lietuviški, jie puikiai papildė mūsų geometriją ir atnešė daugybę džiaugsmo mažiesiems dalyviams. Viskas prasidėjo nuo kvietimo. Jis buvo ypatingas ir net interaktyvus. Šalia kvietimo į kiekvieną dėžutę įdėjome paruoštuką aitvaro gamybai. Jūs net neįsivaizduojate, kiek buvo įvairių bandymų, kol mes suradome audinį (ne celofaną!), kuris būtų tinkamas skrydžiui. Pagaminti butaforinį aitvarą galima iš bet ko, o pagaminti gražų aitvarą, kuris skraidytų, patikėkite, tai tikras iššūkis. Visi svečiai buvo informuoti, kad kvietimą privaloma atsinešti į šventę. Kadangi vaikai šnekėjo skirtingomis kalbomis, mes patys paruošėme aitvarų gaminimo pamokėlę. Ant mūsų pagamintų karkasų vaikai tvirtino audinį iš kvietimo, o tada sekė smagiausia dalis – aitvarų dekoravimas. Vaikai margino savo aitvarus įvairiausiomis spalvomis ir kabino ilgąsias uodegas iš raštuotų juostelių. Pagaminę aitvarus, mes visi lėkėme prie jūros jų išbandyti. Aitvarai kilo, bet, aišku, jie taip sklandžiai nekabojo ore, kaip tikrieji – iš parduotuvės. Kadangi tai numatėme, turėjome ir 2 tikrus aitvarus, tad džiaugsmo netrūko. Smagu buvo žiūrėti, kaip tokia bendra veikla, kuriai nereikia žodžių, suartina vaikus, kurie net nesupranta vienas kito.

Oras buvo puikus. Planuodami šventę gryname ore, visada rizikuojame. Šiuo atveju turėjome atsarginį variantą, lietaus atveju šventė persikeltų iš terasos į restorano vidų. . Bet visgi buvo ir tokių sumanymų, kurie visiškai priklausė nuo palankių oro sąlygų. Pavyzdžiui, Dovilė labai norėjo, kad šalia terasos ant smėlio atsirastų jauki lounge zona su pavėsiu, kad būtų galima parelaksuoti, arba galėtų pažaisti vaikai. Idėjų, kaip padaryti pavėsį buvo įvairiausių. Norėjosi, kad tai būtų kažkas neįprasto ir nematyto, todėl pavėsinės nuomos idėją iš karto atmetėme. Atkartodami visą aitvarų ir geometrinių figūrų koncepciją, pavėsį sukonstravome patys. Rizikavome! Bet rezultatas nenuvylė. Tiesa sakant ši zona gavosi tokia smagi, kad atliko ir fotosesijos kampelio funkciją.

Šventės pabaigoje buvo didelių burbulų atrakcija. O paskui visi bėgome statyti smėlio pilis ir maudytis! Kokia nostalgija apėmė! Saulė, jūra, VASARA…

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Jurgitos dizainas
Šventės vieta: Chateau Amber Vila
Sodai: Etno idėjos