Angeliškos krikštynos
Vakar pasidariau savo švenčių inventorizaciją. Užplūdo nostalgija. Neįtikėtina, kiek dar brangių ir niekam nerodytų akimirkų slepiasi mano kompiuteryje. Būtent jos paverčia mano „senuką“ tiesiog neįkainojamu lobiu. O žinot, kas yra smagiausia? Kad šitas turtas niekada nenuvertės. Jo neatims nei infliacija, nei finansinė krizė, nei pikti vagys, nei „korona“, nes kiekvienas šitas aplankalas yra gyva istorija su tikromis emocijomis ir neišblėstančiais prisiminimais. Žiūrėdama net poros metų senumo nuotraukas, negalėjau patikėti, kad jos visiškai neprarado savo aktualumo, todėl man tikrai negėda jas išsitraukti iš archyvo, nupūsti dulkes ir jums parodyti. Kurdami dekorą, visada siekiame būti vienu žingsniu priekyje, nuolat tobulėjame ir visada ieškome naujų sprendimų. Taip dirbome nuo pat pirmos savo šventės ir tuo didžiuojamės. Svarbiausia išlikti ištikimam sau pačiam. Mes nepasirinkome lengvo kelio, juk žymiai papraščiau yra daryti minimaliai, tuomet nėra rizikos kažkur suklysti, nes žongliruoji tik saugiais variantais. O mes nuolat eksperimentuojam, todėl kartais nesigauna, kartais reikia perdaryti, o kartais tiesiog atsisakyti idėjos, bet užtat kiekviena šventė – tai euforija. Nes mes kuriame ir į kiekvieną šventę įdedame dalelę savęs, išmąstome ir išjaučiame. Taip dirbu aš, ir taip moku dirbti savo komandą. Mes nieko nedarome atmestinai, niekur „nechalturiname“, nes vienintelis tikslas, kurio nuolat siekiame – tai kokybiška unikali šventė.
Kažkada rašiau, kad angeliukai krikštynose – tai įprasta ir nuobodu, BET tik ne šiuo atveju. Kristina norėjo, kad mažylių šventė būtų šviesi, lengva ir labai vaikiška. Sunku buvo įsivaizduoti tą lengvumą Raudondvario oranžerijos salėje su sunkiais antikvariniais baldais ir sodriomis spalvomis. Tuomet pagalvojome, kad būtent angeliukai labiausiai tiktų tokioje klasika ir prabanga tviskančioje salėje. Maži žaismingi angeliukai ir jūra baltos spalvos.
Prisipažinsiu, pirma mintis, pasirinkus angeliukų tematiką buvo užkloti visus paveikslus ir išnuomoti baltas kėdes, bet paskui pagalvojome, kad tas antikvarinis prieskonis turi net savo žavėsio. Vietoj to, kad kažką slėpti, nusprendėme prisiderinti. Taip šalia baltos spalvos atsirado žiubsnelis subtilaus aukso.
Mūsų strateginis sprendimas buvo vidury salės pastatyti baltą palapinę, tarsi ramybės ir palaimos oazę, kurioje pasislepė dieviško skonio saldumynai. Būtent tas mūsų sugalvotas statinys ir suteikė dekorui trokštamą lengvumą ir paslaptingumą. Įėjęs į vidų tarsi pakildavai iki dėbesų.
Pagrindinis akcentas – tai plunksnos. Jų sunaudojome visą galybę, kai savo rankomis gaminome unikalią kelių sluoksnių kabančią kompoziciją. Plunksnas naudojome vardo kortelėms, dėjome į susėdimo planą, į balionus. Yra sakoma, lengvas kaip plunksna, būtent šis išsireiškimas ir davė mums įkvėpimo.
Ir, žinoma, angeliukai, juos pamačiau vienoje dekoro parduotuvėje ir įsimylėjau. Putliažandžiai ir žaismingi, su tokiu padūkusiu šelmišku žvilgsniu. Žinojau, kad noriu būtent jų savo šventėje, tačiau kaina kandžiojosi, bet aš nenuleidau rankų ir susitariau, kad parduotuvė mums angeliukus išnuomotų. Pati džiaugiausi kaip mažas vaikas, kai pavyko susitarti.
Didžiulių pastangų pareikalavo ir šventinis tortas. Jo transportavimas buvo tikriausiai labiausiai stresinis per visą mūsų darbo praktiką. Ir visgi visų plunksnų išsaugoti nepavyko, kad ir kaip stengėmės. Bet juk išradingumui nėra ribų, toks mūsų darbas, ir štai tortą neplanuotai apjuosė plonytė auksinė juostelė. Vargu, ar kas nors pagalvotų, kad tai buvo trūkumų maskavimas.
O įdomiausia, kad šita šventė vyko prieš beveik 4 metus, nors įspūdžiai ir prisiminimai, atrodo, tokie šviežūs. Žiūriu į nuotraukas ir negaliu atsidžiaugti, kad man netik negėda jų rodyti, priešingai, aš didžiuojuosi savimi ir tikrai manau, kad ši šventė nepavaldi laikui ir nusipelnė būti eteryje,
Elena
Kūrybinė komanda:
Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas / Nuotraukos: Saulės Pieva ir SL studija / Šventės vieta: Raudondvario oranžerija / Tortas: Liu Patty / Spaudos dizainas: Artišokas
