Gimtadienis gaisrinėje – Šunyčiai patruliai

Savaitgalį iš naujo atradau seną gerą būdą, kaip būti gerais tėvais. Susikrauti lagaminą ir, atidavus vaikus į patikimas rankas, kartu su vyru leistis į romantišką nuotykį. Kartais kasdienybė ir rutina taip mus įtraukia, kad net nepajaučiame, kaip pradedame skęsti. Nuolat girdime, kad reikia kuo daugiau laiko pralesiti su vaikais ir kiekvieną kartą, išnėrę iš savo nuolatinių darbų ir buities rūpesčių, stengiamės tą nedidelį laiko likutį skirti savo atžaloms. Tik tuomet dažnai pritrūksta laiko sau, gyvenimo partneriui ir apskitai pamirštama, koks yra pagrindinis šeimos pamatas ir tikslas – dovanoti meilę vieni kitiems ir būti laimingiems. Daug dirbdama dažnai jaučiu kaltės jausmą, kad vaikai nevisada gauna pakankamai dėmesio, todėl visą laisvalaikį planuojame kartu. Negalėjau net įsivaizduoti, kad būtent trumpas poilsis nuo vaikų atneš žymiai geresnius rezultatus, negu nuolatinis buvimas su jais. Praleidę savaitgalį dviese su vyru, pasijutome tokie pailsėję ir suminkštėję, kad grįžę tiesiog spinduliavome meile vaikams ir visam pasauliui. Stebuklui įvykti nereikia nei Maldyvų, nei mėnesio reabilitacijos, užteko vos dviejų dienų vietiniame kurorte, atsijungus nuo buities ir darbų, ir tu vėl pasijunti žmogumi. Laimingi tėvai – laimingi vaikai.

Šiemet šventėme mūsų mažylio 4 gimtadienį. Kažkada svajojau, kad bent vieno mūsų šeimos nario  gimtadienis būtų vasarą. Todėl antras vaikas net buvo specialiai suplanuotas gimti šiltuoju metų laiku. O dabar jo gimtadienis išpuola per patį sezono įkarštį. Ką gi, gal ir nepavyksta idealiai įgyvendinti visų sumanymų, gal ir patys vėluojame į savo šventę (nes ryte dar rinkome dekorą po vestuvių), gal ir pamirštame namuose pusę dekoracijų ir netgi saldumynų, bet nuotaika vistiek puiki, nes oras nuostabus, nes taip retai pavyksta vasarą susitikti su draugais, nes pagaliau leidi sau atsipalaiduoti.

Mano vaikas jau kurį laiką apsėstas šunyčių patrulių tematika – filmukai, žaidimai, drabužiai ir t.t. Mamytės mane supras. Todėl ilgai nereikėjo galvoti, kokia bus gimtadienio tema. Tiesą sakant, galvoti iš viso nereikėjo. Vaikas laukė šito gimtadienio gerą pusmetį. Pažadėjome, kad padovanosime jam šunyčių patrulių bokštą, tai laimė ir laukimas išaugo penkiagubai.

Turiu pripažinti, kad visus organizacinius gimtadienio darbus buvau sutvarkiusi gerokai iš anksto, todėl bent jau buvau rami, kad gimtadienis tikrai įvyks. Programa buvo padalinta į dvi dalis – edukacinę ir pramoginę. Kadangi šunyčiai patruliai gelbėja tuos, kurie pakliūna į nelaimę, ir tarp jų yra įvairių rūšių pareigūnų, susitariau su gaisrininkais, kad jie pravestų ekskursiją ir papasakotų vaikams apie savo darbo ypatumus ir svarbą. Susitikimas buvo labai naudingas. Iš pradžių atrodė, kad tėvams buvo įdomiau, negu vaikučiams, bet, kai prasidėjo įvairios įrangos demonstravimas, vaikai kaipmat atsigavo. Buvo ir šokiai „lietuje“, ir kaukių, kostiumų primatavimai. Šauniausia, kad, nors ir atrodė, kad vaiko dėmesys buvo mažai sukoncentruotas, nuo šiol, kai Arijus pamato gaisrinę, prisimena savo gimtadienį ir pasakoja man, ką reikia daryti gaisro atveju!

Po apsilankymo pas gaisrininkus visi susirinkome sodyboje pas draugus, o ten jau laukė tikros linksmybės – didžiulis 6 metrų šunyčių patrulių batutas ir į svečius užsukę Sky ir Maršalas.

Kadangi tą pačią savaitę prieš Arijaus gimtadienį buvo trys vestuvės, o dar prieš tai 8 šventės per vieną savaitgalį, gimtadienio dekoru nebuvo laiko pasirūpinti, todėl viskas gavosi ekspromtu. Smagiausia istorija buvo su teminėmis maikutėmis visai šeimai. Dar ankščiau buvau jas sumąsčiusi, todėl buvo labai gaila, kai iškilo grėsmė šio sumanymo neįgyvendinti. Maikutes lyg ir pavyko kažkaip nusipirkti tarp visų vestuvinių rūpesčių, bet dar reikėjo padaryti aplikaciją. Taigi, penktadienis. Iki spaustuvės darbo laiko pabaigos liko vos porą valandų. Susitariau, kad galės atspausdinti, bet visiškai nėra kam tų maikučių nuvežti. Aš vestuvėse prie Molėtų, vyras pjausto perspausdintus meniu, nes paskutinę dieną atsirado pakeitimų, ir dar turi spėti atvežti man tortą. Ir tuomet man kyla geniali mintis – taksi! Dar ilgai kvatojau prisiminusi dispečerės nuostabą: „Tai Jūs nevažiuosite, važiuos tik maišelis?!“ Visada sakau, nėra padėties be išeities, reikia tik šiek tiek kūrybiškumo ir fantazijos.

Atskiras dekoro detales susirinkau net iš skirtingų šalių – šaunius teminius buteliukus ir apyrankes parvežė Arijaus krikšto tėtis iš Amerikos, pliušinis Chase atkeliavo iš Anglijos. Gaila tik pritrūko laiko sudėlioti iš šitų detalių darnų paveiksliuką. Ką gi, batsiuvys be batų, nieko naujo. Nepaisant visų šitų nesklandumų, gimtadienis paliko pačius geriausius prisiminimus. Net ir dabar, kai peržiūrime nuotraukas, Arijaus akys tiesiog sublizga: „Tai buvo liuksiškas gimtadienis!“

Laiminga mama Elena

Nuotraukos: Nude Mood