Žymų Archyvai: Fotosesijos idėja

Krikštynų tema – Pirmasis skrydis

Aš esu keliautoja. Negaliu ramiai gyventi, kol neturiu lėktuvo bilieto, net jeigu pati kelionė įvyks tik už pusmečio. Svarbu, kad yra ko laukti. Niekada nebijojau skristi lėktuvu. Vaikystėje su šeima daug skraidydavome “į pietus”. Tarybinėje Lietuvoje tėvai gaudavo keliones į Krymą, Jaltą, Anapą, Sočį. Įdomu, kad prisimenu visus tuos pavadinimus ir su jais yra susijusios pačios nuostabiausios emocijos, bet jos yra taip giliai sugulusios prisiminimuose, kad kartais suabejoju jų tikroviškumu, kol neatsiverčiu vaikystės albumo. Dievinu šitas nuotraukas, kiekvieną kartą jos sugrąžina mane į laimingą vaikystę. Atrodo, kaip seniai tai buvo. Ar šita mergaitė, patempusi lūpą, nes pusbrolis neužleido vietos ant didelės kailinės meškos, galėčiau būti aš?
Tėvai jau ankstyvoje vaikystėje įskiepijo man poreikį keliauti. Nepaisant to, kad aš tikrai negimiau turtuolių šeimoje, atostogos visada būdavo šventas reikalas.
Vėliau prasidėjo kelionės po Europą. Mano tėtis buvo autobuso vairuotojas, kartais jam išpuldavo įdomios turistinės kelionės ir jis kartu pasiimdavo mane. Taip aš, pavyzdžiui, apsilankiau Formulės 1 varžybose Vengrijoje.
Kelionių įspūdžiai yra vieni iš ryškiausių vaikystės prisiminimų, todėl kelionės iki šiol yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Tokią meilę pasauliui noriu įskiepyti ir savo vaikams, todėl su jais pradėjome keliauti nuo pačių mažiausių dienų ir visas atostogas planuojame kartu.
Šiais laikais pasaulis pasidarė atviresnis. Kelionės nebėra labai didelė prabanga ar egzotika. Pigios oro linijos sukūrė platesnes galimybės keliauti ir pažinti pasaulį. Pamenu, kai po vestuvių suplanavome kelionę į Kanarų salas. Atrodė kaip kažkas nepaprasto. Kanarų salos,wow! O dabar Tenerifė yra viena iš ko gero labiausiai lietuvių pamėgtų salų, ypač žiemą. Laikai keičiasi, keičiasi galimybės, tik noras keliauti išlieka toks pat stiprus.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Dangiškas fotosesijos kampelis
Specialiai šventei suprojektuoti ir surinkti lėktuvėlių modeliukai
Lėktuvėlis su debesyse išraitytu Jokūbo vardu
Krikštynų palinkėjimai ant medinių lėktuvėlių
Teminė smeigtukų kompozicija ant torto
Sausainiai – linksmi debesėliai
Oriniai morengai ant pagaliukų debesėlio formos
Medinis stoveliai su besisukančiais debesėliais stalo kompozicijoms

Ši šventė susikūrė “skubos tvarka”, nes užsakymą suderinome, kai iki krikštynų buvo likusios nepilnos 2 savaitės. Tačiau kartais ekspromtas būna net labai sėkmingas, svarbu operatyvumas. Šiuo atveju labai pagelbėjo ir partnerių lankstumas, nes lėktuvėlių modeliukai buvo gaminami pagal individualų užsakymą.

Jokūbas labai mėgsta žiūrėti į dangų ir fiksuoti praskrendančius lėktuvus, taip ir gimė šita krikštynų istorija, kurios simboliu tapo medinis senovinis lėktuvėlis, pasiklydęs tarp debesų.

Šventė prasidėjo Jokūbo namuose. Ten šventiniams pusryčiams ir pasiruošimui rinkosi patys artimiausi. Jokūbo mamytė Lina norėjo, kad kieme įrengtume teminį fotosesijos kampelį, kur ir įvyktų pagrindinė krikštynų fotosesija. Būtent fotosesijai buvo panaudotas išskirtinis, specialiai pagal mūsų vizualizaciją pagamintas lėktuvo modeliukas. O kur yra lėktuvas, ten negalima apsieiti be didelių pūrių debesų ir žydros beribės padangės. Tiesa, mūsų padangė turėjo ribas, ji įsikūrė ant Jokūbo namo pievos tarsi mažas dangaus lopinėlis. Jokūbo mama norėjo, kad fotosesijos kampelyje aiškiai matytųsi, kokia proga yra svenčiama, todėl mes sugalvojome papuošti mūsų dangų užrašu iš debesų „Jokūbo krikštynos“. Įkvėpti šitos idėjos, nusprendėme ją atkartoti ir saldaus stalo dekore. Virš stalo pakabinome mažesni lėktuvėlį, kuris „danguje“ nupiešė Jokūbo vardą.

Visas saldaus stalo dekoras buvo švelnus, orinis ir dangiškai žydras. Debesėlių motyvas atsikartojo net ir saldumynuose. Vaikus ypač sužavėjo mieli besišypsantys sausainiai, pūrūs, oriniai morengai ir keksiukai su debesėlių kepure. Ant saldaus stalo atsirado ir mūsų sumanytas palinkėjimų rėmas. Maži mediniai lėktuvėliai ir minkštučiai debesėliai išsidėliojo ant akvarėle tapyto žydro fono, vėlgi nupiešiant aiškias paralėles su fotosesijos kampeliu kieme. Svečiai rašė palinkėjimus ant lėktuvėlių ir siuntė juos „į dangų“.

Jokūbo mamytė Lina ir pati labai šauniai įsijautė į pasirinktą tematiką. Kiekvienas svečias gavo po mažą lėktuvėlį iš veltinio, kurį turėjo įsegti į savo drabužį. Tiesą sakant, net pati neįsivaizdavau, kaip efektingai tai galėtų atrodyti. Būtent tokios mažos mielos detalės ir sukuria šventės nuotaiką ir vientisumą. Kita staigmena svečiams buvo specialiai šventei pagaminta Jokūbo pirmųjų metų „kelionė“. Maža į delną telpanti knygutę, mėnesis po mėnesio pasakojo Jokūbo pirmųjų gyvenimo metų istoriją. Šventės pabaigoje kiekvienai šeimai dar atiteko daili teminė dėžutė su specialiai iš Vilniaus atvežtais ypatingo skonio Liu Patty keksiukais, tad svečiai tikrai galėjo pasijusti labai svarbūs ir mylimi. Esu tikra, kad laimingi svečiai dar ilgai prisimins šitą šventę su jos puikiai sukurta atmosfera ir nuoširdumu.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Floros simfonija Kaune
Fotografas: Saulės pieva
Saldumynai: Liu Patty, Soul kitchen, Kukis
Spaudos dizainas: Artišokas

Teminės vestuvės Žvaigždėtas dangus

Parašykite komentarą

Ar gali būti kažkas romantiškiau nei žvaigždės? Šios vestuvės buvo planuojamos lėtai, bet labai užtikrintai. Mes stropiai dėliojome detales, kad jos visos atitiktų bendrą šventės koncepciją ir sukurtų tobulą nuotaiką. Vestuvių planavimas prasidėjo nuo dekoro vizijos. Jaunoji aiškiai žinojo, kokių spalvų ir simbolikos ji nori savo šventėje, ir taip mes ilgainiui nukrypome į žvaigždes, į kosmosą, į begalinę romantiką.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Rožinė jaunosios suknelė
Auksinės žvaigždutės, kurios lydėjo jaunuosius visos fotosesijos metu
Susėdimo planas pagal zodiako ženklus
Svečių vardai išlankstyti iš auksinės vielos
Žvaigždžių spiečiai vietoj žvakių
Saldaus stalo fonas – auksinis mėnulis su jaunųjų vardais
Žvaigždžių voratinkliai
Kosminis tamsiai mėlynos ir rožinės spalvos derinys
Didžiuliai debesys fotosesijos/sveikinimų kampelyje

Vestuvės vyko pačiomis pirmiausiomis rugsėjo dienomis. Dabar, kai vasara nebėra vasariška, o ir rudenį nestinga orų staigmenų, sezonas nebeturi reikšmės. Svarbiausia būti pasiruošus, kad netyčinis lietus taptų smagiu nuotykiu, o ne šventės griovėju.

Kai pirmą kartą nuvažiavome apsižiūrėti sodyboje, pasirodė, kad ten mažai vietos, tačiau dabar tai atrodo kaip didžiausias privalumas, nes pavyko sukurti be galo jaukią ir asmeninę šventę, kokios ir norėjo jaunavedžiai. Vestuvių eiga buvo pakankamai tradicinė, tačiau detalės ir individualios smulkmenos pasakojo savo naują išskirtinę istoriją. Viskas prasidėjo po ceremonijos, kai užsukę į balionų parduotuvę, išlėkėm iš ten nešini auksinių žvaigždučių puokšte, kuri lydėjo mus visos fotosesijos metu. Kadangi norėjome, kad nuotraukos būtų modernios, jaunatviškos ir ryškios, fotosesijai pasirinkome spalvingas senamiesčio ir Užupio gatveles. Neturėdami kažkokio labai tikslaus plano, čia patyrėme tikrą atradimų džiaugsmą.

Kuriant vestuvių dekorą, labai svarbu atsižvelgti į šventės vietos specifiką. Sodyba Provansalis ypatinga tuo, kad visas veiksmas pasidalina į dvi sales. Iš pradžių maniau, kad tai trūkumas, bet teisingai sudėliojus akcentus, supratau, kad galima įdomiai sužaisti su erdvėmis. Taip gimė dekoro koncepcija. Pagrindinėje salėje, kur stovėjo stalai, nusprendėme sukurti jaukų žvaigždėtą vakarą. Minimalūs spalvoto apšvietimo sprendimai ir vietoj žvakių naudojami lempučių spiečiai po gaubtu padėjo sukurti tikrą žvaigždėtos nakties iliuziją. Išskirtinė detalė, kuri sužavėjo visus svečius, buvo iš auksinės vielos išlankstyti vardai. Nemeluoju – neliko nei vieno, svečiai noriai juos nešėsi namo, kaip prisiminimą. Svečius susodinome pagal zodiako ženklus, kad būtų smagiau bendrauti ir pralaužti pirmuosius ledus.

Kitoje salėje įsikūrė teminis saldusis stalas ir pramogų zona. Saldaus stalo fone nakties pinklėse susipainiojo žvaigždės, o jaunųjų vardai suspindėjo auksiniame mėnulyje.

Norėjome, kad kiekvienas svečias pasijustų pakylėtas iki debesų, todėl fotosesijos/sveikinimų kampelyje įrengėme didžiulę debesų konstrukciją. Tai buvo puiki atrakcija, laukiant jaunųjų ir smagi teminė vieta įsiamžinti su svečiais. Šį sezoną pastebėjau, kad jaunavedžiams neretai kyla klausimas, ar reikalingas „dirbtinis“ fotosesijos kampelis. Tiesa sakant, mes niekada nesiekiam, kad ši zona būtų skirta išskirtinai tik pozavimui. Todėl dažniausiai vengiame paprastų foto sienų. Mes norime, kad fotografavimuisi skirta vieta būtų interaktyvi ir daugiafunkcinė, todėl ją įrengiame kaip poilsio zoną arba palinkėjimų kampelį, jaunavedžių nuotraukų galerija ir t.t. Tačiau dažniausiai visgi būtent šioje gražioje, temiškai išpildytoje vietoje yra priimami svečių sveikinimai. Nuotraukos su svečiais yra neišvengiama kiekvienos šventės dalis. Dažniausiai jos yra labai panašios, tai geriau jau vienodai gražios, negu tiesiog vienodos, prisiglaudus prie kokios nors ne itin reprezentatyvios sodybos sienos.

Šventė buvo kupina magijos ir nenuobodžios romantikos. Pasakyti, kad svečiai liko sužavėti, tai nieko nepasakyti. Ilona ir Michail – nepataisomi svajotojai, nuoširdžiai tikiu, kad visos jų svajonės išsipildys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių planuotojai: Artišokas
Fotografas: Vita Tamoliūnė
Kvietimai/vestuvių kanceliarija: Artišokas
Nuotakos suknelė: Oksana Dorofeeva
Šukuosena ir makiažas: Olga Vasilevičė
Jaunikio kostiumas: Sunset fashion
Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Pobūvio vieta: Sodyba Provansalis
Vestuvių vaišės: Kristinos pobūviai
Saldumynai: Liu Patty
Tortas: Nėlė
Renginio vedėjas: Aleksandras Kanaevas
Pirmasis šokis: sokiukursai.lt, mokytojas Arūnas

Krikštynos botanikos sode

Parašykite komentarą

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje) ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū

Pirmasis gimtadienis

Parašykite komentarą

Ar verta švęsti pirmąjį gimtadienį? Šitą klausimą tenka dažnai išgirsti. Abejonių būta visokių, bet didžiausia yra ta, kad vaikutis „nieko nesupranta ir nieko neprisimins“. Juk atrodo metinukui kiekviena diena yra šventė. Jis kaip tik išgyvena ryškiausią savo gyvenimo epopėją. Tyrinėdamas pasaulį, jis džiaugiasi kiekvienu savo mažyčiu atradimu ir ieško smagių nuotykių. Kartais mums net sunku įsivaizduoti, koks jau turtingas gali būti metinuko pasaulis. Šiuo laikotarpiu jau labai aiškiai formuojasi vaiko asmenybė. Atsiranda nuotaikos ir jų kaita, vaikas pradeda reaguoti į aplinką ir daryti išvadas. Būtent todėl reikia stengtis, kad mažylį supanti aplinka būtų saugi ir teigiama, o pozityvios emocijos gerokai viršytų visas nesėkmes. Specialiai vaikučiui surengta smagi šventė – yra tikra pozityvios energijos bomba, svarbu tik pasirūpinti, kad šventė atitiktų vaiko būdą ir būtų jam komfortiška.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gyvi triušiukai fotosesijos kampelyje
Raštuota fotosesijos kampelio siena
Dailūs mūsų sukurti medžiaginiai zuikučiai – dovanėlės vaikams
Didžiulis vainikas – saldaus stalo akcentas
Maži vainikėliai – lėkščių papuošimai
Macaroon – zuikučiai
Macrame takelis
Gėrimų vėžimėlis
Didžiuliai balionai su žalumynų girliandomis

Žaidimų kambarys ar kukli vakarienė namuose, tuntas vaikų ar tik patys artimiausieji, šventės vedėjas ar mamos sugalvotos atrakcijos – gimtadienio scenarijų turi padiktuoti jubiliatas. Svarbiausia sąlyga rengiant pirmąjį vaiko gimtadienį, kad jam būtų patogu. Rinkitės vietą, kuri jam puikiai pažįstama ir joje jaučiasi jaukiai. Kvieskite tuos svečius, kurie mažyliui kelia tik teigiamas emocijas. Šventę renkite tuomet, kai vaikelis bus pailsėjęs ir nusiteikęs žaisti. Nepersistenkite su programa, pirmasis gimtadienis turėtų būti labiau pasyvi šventė, nes mažylis gali pervargti. Ko gi reikia sėkmingam pirmųjų metų gimtadieniui?

GIMTADIENIO VIETA. Siūlau į šventei tinkamos vietos paieškas pažvelgti drąsiau. Jei šventė šiltuoju metų laiku, kodėl nepasirinkus ramios aikštelės miške? Jei mažylis lanko kokį nors būrelį, galima bandyti įsiprašyti ten – vieta bus puikiai pažįstama ir papildomos įtampos nekels. Galima rinktis ir žaidimų kambarį arba restoraną, tik svarbiausia pasirūpinti, kad erdvė būtų privati, kad mažylį suptų tik pažįstami, artimi žmonės, nes matydamas būrį nepažįstamų žmonių jis gali sunerimti arba išsigąsti. Organizuodami Evutės gimtadienį, mes ieškojome šviesios, nepekrautos, modernios erdvės su skaniu maistu ir šiuolaikiniu požiūriu, todėl Čiop čiop restoranas atitiko visus mūsų poreikius.

SVEČIAI. Evutės gimtadienyje svečių buvo nemažai, tačiau visi jie buvo šeimos nariai arba labai artimi bičiuliai. Visus ji gerai pažinojo, su jais praleidžia nemažai laiko, todėl tą dieną ji puikiai jautėsi būdama dėmesio centre. Metukų vaiko pasaulyje pagrindinę vietą užima suaugusieji, iš jų jis mokosi, gauna rūpestį ir meilę, todėl gausus meilės antplūdis gimtadienio proga, jam yra geriausia dovana.

TRUKMĖ. Gimtadienio puota neturėtų trukti ilgai, geriausiai – dvi-tris valandas. Jei šventė ilgesnė, mažylis gali pervargti, o gimtadienis pasibaigti ir ašaromis. Kitu atveju vertėtų pasirūpinti tinkama vieta poilsiui ar net miegeliui. Evutės gimtadienio pradžią jau iš karto derinome su jos dienotvarke, todėl nuotaikos buvo puikios.

GIMTADIENIO DEKORACIJOS. Pirmasis žodis, mėgstamiausias žaisliukas ar lankomo būrelio elementai – visa tai gali įvairių dekoracijų pavidalu nugulti ne tik ant šventinio stalo. Forminiai kepiniai pagal šventės temą, kvietimai svečiams ar dovanėlės jiems po šventės, užduotys ar net teminė šeimos apranga – visa tai kuria ne tik šventinę nuotaiką, tačiau ir jaukią aplinką vaikui: matydamas, pavyzdžiui, visur atsikartojantį jo mėgstamiausio pliušinio žaisliuko atvaizdą jausis kur kas smagiau. Visa tai gali vienyti viena spalva ir stilistika. Organizuodamos Evutės gimtadienį svarstėme įvairius dekoro variantus, tačiau pasilikome prie labiausiai artimo – tai zuikutis – mylimiausias Evutės pliušinis žaislas, su juo ji miega ir leidžia dienas. Todėl net nekilo abejonių, kad būtent jis turėjo tapti šventės akcentu. Viskas gražiai susidėliojo – pavasaris, artėjančios Velykos ir mažas pūkuotas padarėlis, be galo švelnus ir mielas. Jauku ir labai mergaitiška. Dekorui pasirinkome gaivius pavasario žiedus – narcizus, tulpes, vėdrynus. Saldaus stalo akcentu tapo didžiulis vainikas. Lėkštes papuošė mažyčiai vainikėliai, kurie sugrojo pavasarį gražiausiomis natomis. Atskirai paruošėme gaiviųjų gėrimų barą, kuris irgi pražydo žaluma ir pavasario žiedais.

GIMTADIENIO SCENARIJUS. Pirmasis gimtadienis – simbolinė šventė, per kurią vaikiški žaidimai persipina su ypatingą simbolika ir reikšmę turinčiais suaugusiųjų užsiėmimais. Per pirmojo gimtadienio šventę dažnai rašomi linkėjimai jubiliatui. Kadangi palinkėjimų netrūko Evutės krikštynose, šį kartą pasirinkome kitokį formatą – pažadų korteles. Kortelėse jau buvo surašyti įvairūs rimti ir šmaikštūs pažadai ir visi šventės dalyviai traukė po vieną. Tai tapo labai linksma pramoga, neįtikėtina, kaip daugelis pažadų taikliai atiteko jų savininkams.
Puiki pramoga šventės dalyviams – pirmųjų metų laimėjimų dienoraštis. Juos įamžinome ant didelio popieriaus lapo sužymėjus ir nuotraukomis iliustravus visus Evutės metus su faktais ir datomis: kada atsisėdo, kur nukeliavo, kiek dantukų išaugino, pirmieji žingsniai, pirmieji pomėgiai ir kiti šeimai svarbūs atsiminimai. Pirmieji metai gausiausi laimėjimų. O mes visus juos taip greitai pamirštame. Toks metraštis – ne tik pramoga svečiams, bet turi ir išliekamąją vertę – jį derinome prie mažylės kambario interjero.
Kadangi šventėje buvo nemažai suaugusių, scenarijų apgalvojome taip, kad jis būtų visiems įdomus, Čiop čiop studija jau pati iš savęs yra puiki pramoga, kadangi maistas gaminamas atvirai ir švečiai gali dalyvauti šiame procese. Gardžią vakarienę praturtino nuostabūs saksofono virtuozo garsai.
Puiki simboliška pramoga tapo vazonėlių spalvinimas. Norėjome, kad kiekvienas išsineštų gabalėlį pavasario į savo namus ir, augindamas gražią gėlelę, prisimintų mažąją Evutę. Ši pramoga puikiai tiko ir pačiai jubiliatei. Jai, ir kitiems vaikučiams, specialiai pasiuvome dailias prijuostes, kad spalvinimas būtų švarus ir stilingas.
Šventė neapsiėjo ir be smagios fotosesijos. Jai įrengėme specialią erdvę – žalią gardelį su ryškia raštuota sienele, didžiuliais helio balionais ir neapsakomo meilumo gyvais triušiukais. Kiek buvo džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems!

Ideali gimtadienio diena – tai mažos, kas metus kartojamos tradicijos, nuoširdus dėmesys vaikui ir kokybiškas laikas, praleistas su šeima ir draugais. Tebūnie šventė – gimtadienio kulminacija, bet stebuklai ir šventinė nuotaika turi prasidėti vos pramerkus mažas akytes. Tai universali taisyklė, švenčiant ne tik pirmąjį, bet ir visus kitus vaiko gimtadienius. Juk kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis laukia tos gimtadienio pasakos. Geriausia, ką galima tądien padovanoti savo vaikui – laikas kartu, tačiau nepamiršti ir apie tai, kad vaikui be galo svarbi yra šventė su tortu ir dovanomis, juk ta ypatinga diena, kuri priklauso TIK jam, yra vos kartą per metus.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: ArtiŠokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Desertai: Soul Kitchen
Spaudos dizainas: Artišokas

Teminės vestuvės Alisa stebuklų šalyje

Parašykite komentarą

Šį sezoną pradėjome pasakiškai tikrąja to žodžio prasme. Dabar, kai sezonas jau baigėsi, pagalvojau, kad praktiškai neturėjome klasikinių vestuvių. Šiek tiek apmaudu, nes ir čia tikrai turėtume erdvės pasireikšti. Kita vertus, pas mus ateina be galo įdomūs žmonės, originalūs ir nenuobodūs, sudarantys mums visas sąlygas kurti ir kelti sau iššūkius. Šios vestuvės buvo būtent vienas iš tokių įkvėpiančių projektų.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Sąmanų stovai su kabančiomis gėlių kompozicijomis
Susėdimo planas ant mažų durų imitacijos
Didžiulis tortas su teminiais piešiniais
Gyvi balti triušiukai
Milžiniškas laikrodis fotosesijos kampelyje
Palinkėjimų knyga – dėžutė su autoriniais viršeliais

Su Živile susipažinome parodoje Kaune ir iš karto susidraugavome. Tai tas jausmas, kai nuo pirmo kontakto atsiranda pasitikėjimas ir žinai, kad viskas bus gerai. Taip ir buvo. Sulaukėme pritarimo visoms mūsų idėjoms ir stačia galva nėrėme į fantazijų pasaulį, visai kaip Alisa, įkritusi į triušio olą.

Alisa stebuklų šalyje – tai ne šiaip pasaka, tai magija, iliuzija, kartais net provokacija. Tiesa sakant, vaikystėje nemėgau šitos pasakos, o galbūt tiesiog jos nesuprasdavau. „Mano pasaulyje visos knygos būtų su paveikslėliais… Mano pasaulyje viskas būtų absurdas… Niekas nebūtų taip, kaip yra, viskas būtų taip, kaip nėra… Ir atvirkščiai… Ar supranti?“ – tai tik viena iš mano mėgstamiausių citatų iš šios įvairiaspalvės istorijos apie… Apie daug ką… Atrodo ši pasaka talpina tiek daug įvykių, kad kartais net sunku įžvelgti jos prasmę.

Živilės ir Sauliaus vestuvėse viskas taip ir buvo – kitaip. Nuotakos puokštė buvo ne iš gyvų gėlių, o iš raudonų atlasinių rožių, puodukai su floristinėmis kompozicijomis ne stovėjo, o kabėjo ore, įžymusis Baltasis triušis atgijo, o dekore buvo daug magijos ir staigmenų. O viskas prasidėjo nuo languotų grindų! Živilė pasakojo, kad nuvažiavusi į sodybą ir pamačiusi tas grindis iš karto nusprendė, kad čia ji kurs savo pasaką. Iš detalių gausos, būdingos šiai tematikai, mes išsirinkome tris pagrindines – tai laikrodis, kortos ir puodukai. Įspūdingiausias 2 m skersmens laikrodis įsitaisė fotosesijos kampelyje. Nenorėčiau pasakoti, kaip aš jį vežiau iš Vilniaus į Kauną ant mašinos stogo :) Taip ir liko jis sodyboje, nes atgal vežti nesiryžau.

Sodybos savininkai sakė, kad tokio įdomaus dekoro dar nėra matę. Vietoj įprastų puokščių vazose ant stalų sustatėme sąmanų stovus, ant kurių pakabinome su gravitacijos jėga kovojančias floristines kompozicijas puodeliuose. Šį ansamblį papildė rožėmis pražydusios knygos, antikvariniai žadintuvai ir stalo numeriai – kortos. Svečių susodinimo planą patalpinome į mūsų pagamintą sumažintą durų versiją ir būtinai atkartojome grindų raštą, kad maksimaliai priartėti prie pasakos stiliaus. Kiekvienas svečias gavo po didelį raktelį į savo vietą prie stalo, kur jų laukė mistinis žalias gėrimas su raginimu „Išgerk mane“.

Įspūdingiausia saldaus stalo puošmena buvo didžiulis trijų aukštų tortas su teminiais piešiniai. Sausainiai ir keksiukai irgi „kvietė“ juos suvalgyti. Ant stalo susirikiavo puodukų bokštai. Kai Živilė pasakė, kad anyta atveš du šakočius ir mes BŪTINAI turime juos padėti ant stalo, ilgai sukome galvą, kaip galėtume juos įdomiai pateikti, kol šovė nuostabi mintis šakotį paversti vaza. Taigi, net ir nepjaustytas, jis puikiai įsipaišė į stalo kompozicija ir dar papildomą funkciją atliko.

Įdomus sprendimas buvo ir palinkėjimų kampelyje – vietoj įprastos palinkėjimų knygos, mes padarėme jos imitaciją. Tai buvo knyga – dėžutė su specialiai sukurtais personalizuotais teminiais viršeliais. Taip pat, Živilės pageidavimu, palinkėjimų kampelyje atsidurė gaublys. Kadangi jaunieji labai mėgsta keliauti ir nemažai pasaulio jau yra matę, jie sužymėjo šalis, kuriuose jau teko pasisvečiuoti, o svečių uždavinys buvo pasiūlyti, kur dar jiems būtų verta apsilankyti – pailsėti rojaus kampelyje, ištirti naujas vietoves ar pasigrožėti įspūdingais gamtos peizažais. Visi šie pasiūlymai buvo sužymėti skirtingų spalvų rutuliukais, tad gaublys netrūko „nusispalvinti“. Ruoškite lagaminus, mielieji!

Šventė buvo tikrai išskirtinė, manau, tai pajuto visi dalyviai, kurie dar ilgai dalinsis savo įspūdžiais apie tai, kaip pasisvečiavo pasakoje.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Fotografas: LUX108
Vieta: Sodyba Kudrėnai
Tortas: Giraičio kepykla
Spaudos dizainas: Karolina Mežanec

Adomo krikštynos miško tema

Parašykite komentarą

Mums patinka miško tema. Ji tokia įvairi, kad gali puikiai atsiskleisti bet kokioje šventėje. Jos natūralumas ir gamtos galia žavi jaunavedžius, o vaikai išgyvena tikrąjį džiaugsmą pažindami šį margą ir netikėtumų kupiną pasaulį. Miško gyvūnėliai, pasakų personažai, mistinės dvasios – visa tai verčia žavėtis laukiniu gyvenimu ir pasijusti gamtos dalimi. Nieko nėra smagiau nei karštą vasaros dieną kartu su mylimuoju arba su mama ir tėčiu užklysti į kokią nuošalią miško pievelę ir, pasislėpus nuo kaitrių saulės spindulių, išgyventi tą tikrąją idiliją, kai jautiesi be galo saugus ir mylimas, kai esi svarbiausias visame pasaulyje ir net medžiai linguoja pritardami.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Senovinis židinys miško pievelėje prie prūdo
Eglučių ansamblis ant saldaus stalo
Teminis Adomo pirmųjų metų metraštis
Vazos, vėliavėlės ir desertų kortelės iš beržo žievės
Tortas – beržo žievės imitacija
Autorinis mažas medinis namukas
Mažos eglutės – dovanėlės svečiams

Šių krikštynų temą padiktavo šventės vieta. Nuostabiame gamtos kampelyje Anykščių pakrašty tarp kvepiančių pušų ir čiurlenančių upių įsikūrusi tikra ramybės ir vidinės pusiausvyros tvirtovė. Atrodo nieko čia netrūksta – gaivus oras, prisotintas pušų aromato, įspūdingi vaizdai, graži jauki sodyba ir draugiška šeimininkė. Nenuostabu, kad būtent ši vieta buvo pasirinkta smagiai šeimos šventei – Adomo krikštynoms. Kadangi sodybą supa aukštos grakščios pušelės ir pats pavadinimas „Kankorėžis“ diktuoja nuotaiką, šventės stilistikos paieškos nebuvo sudėtingos. Tuo labiau, kad ir Ramūnas (Adomo tėtis) svajojo apie gražų mišku kvepiantį šeimos susibūrimą. Šios krikštynos buvo ypatingos. Stalai buvo nukrauti gardžiausiais valgiais, svečius linksmino vedėjas ir DJ, o šventę vainikavo Viduržemių pasiuntinių įspūdingas ugnies šou. Bet svarbiausia kokie žmonės susirinko! Linksmi, nuoširdūs ir besidžiaugiantys draugija, tiesiog nei minutei negalėjai suabejoti, kad čia patys mylimiausi ir brangiausi. O koks azartas, energija, užsidegimas!

Kurdamos dekoro koncepciją, norėjome prisijaukinti mišką ir perkelti jo dalelę ir į sodybos vidų. Taip ant saldaus stalo „išaugo“ eglės, o saldumynai išsirikiavo ant medžio ripkų, derinant medžio grubumą ir natūralumą su grakščių stiklinių kojyčių trapumu. Šį kartą mūsų atradimu buvo natūrali beržo žievė. Iš jos pagaminome girliandas, padarėme desertų korteles su išdegintais skanėstų pavadinimais, sukonstravome vazas gėlių kompozicijoms. Pagrindinė dekoro spalva buvo raudona, kitos spalvos buvo tarsi natūraliai atkeliavusios iš miško, kaip ir dekoro elementai ir medžiagos.

Pagalvojome, kad bus labai simboliška, jei kiekviena šeima iš šventės parsineš po mažą eglutę ir pasodins ją savo kieme. Augindami šį amžinai žalią medelį, svečiai nuolat prisimins apie nuostabią Adomo šventę ir savo šaunius giminaičius. Gal tai net paskatins dažniau pabendrauti ir susitikti, juk tai tokia neįkainojama vertybė mūsų skubančiame šiuolaikiniame pasaulyje.

Su Ramūnu nusprendėme, kad šeimos fotosesija vyks sodyboje, todėl norėjome įrengti jaukų fotosesijos kampelį, kuriame visi galėtų nesunkiai atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Kai pirmą kartą atvažiavau į sodybą apsižiūrėti, vienu iš pagrindinių tikslų buvo būtent surasti tinkamą vietą foto zonai. Sodybos teritorija labai didelė, todėl ilgai vaikštinėjome, tačiau man iš galvos niekaip neišeidavo mažas miško prudelis prie pat stovėjimo aikštelės. Atrodė toks natūralus, apaugęs, bet kartu ir mistinis, tarsi iš pasakos. Galvoje nusipiešė ryškus paveikslas, kaip miško vidury, kur nėra nei kelių, nei takelių, stovi jauki rastinė medžiotojo trobelė, o jos viduje – židinys, supamoji kėdė, kailiai ir ragai. Būtent tą šeimyninio jaukumo jausmą ir norėjome perteikti fotosesijos kampelyje.

Adomo krikštynos buvo išskirtinės pilnąja to žodžio prasme. Tokios šventės sušildo ir praturtina, jos sutvirtina ryšius ir atneša visą laviną teigiamų emocijų, jos įprasmina mūsų gyvenimą ir vertybes.

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Pasiekimų metraštis: Artišokas
Vieta: Sodyba „Kankorėžis“
Fotografė: Fotoalias

Sausainiai ant pagaliuko „Zuikučių snukučiai“

Komentarų: 5

Šiandien ateinu pas jus su šventine saulėta nuotaika ir su paraginimu šv. Velykoms išsikepti smagių sausainių – „Zuikučių snukučiai“. Nuoširdus vaikų džiaugsmas garantuotas (jau žinome iš savo patirties).

Dar visai neseniai vaikai galėjo mėgautis tik ledinukais ant pagaliuko, dabar gi ant pagaliuko sulipo begalė naujų skanėstų: pyragaičiai, sausainiai, šokoladinės figūrėlės, karamelizuoti vaisiai ir t.t. Ledinukus pakeitė sveikesni desertai, o džiaugsmo nuo to nė kiek nesumažėjo.

Parduotuvės jau prieš kurį laiką prisipildė linksmų velykinių zuikučių, o aš jums siūlau šį smagų šv. Velykų akcentą pasigaminti patiems nuotaikingų sausainių pavidalu.

Mano būsimų sausainių forma iš pradžių gimė ant popieriaus lapo, ją iškirpusi, naudojau sausainiams išpjauti. Sausainiai turi būti pakankamai stori, kad tilptų pagaliukas ir sausainis tvirtai laikytųsi. Pagaliukus reikia dėti atsargiai, šiek tiek ranka spaudžiant sausainio paviršių.

Iškeptus sausainius dekoruojame cukriniu glajumi ir piešiame linksmus zuikučių snukučius. Piešimui aš naudojau specialų maistinį markerį, toks būdas paprasčiausias, bet galima naudoti ir tą patį cukrinį glajų, dažytą juoda spalva, arba tiesiog teptuku snukučius padailinti. Čia jau viskas priklauso nuo jūsų, kaip dailininko, sugebėjimų.

Sausainius kepiau ne vieną kartą, bet pasidalinsiu receptu, kuris man pasirodė labiausiai patikimas. Sausainiai gaunasi pakankamai lygūs ir patogūs glazūruoti. Be to, jų skonis labai geras, pamėginkite.

Sviestiniai sausainiai.

330 g. miltų

1,5 arb.š. kepimo miltelių

450 g. sviesto

225 g. cukraus

1 kiaušinis

1 arb.š. vanilės ekstrakto

0,5 arb.š. druskos

Orkaitę įkaitinti iki 180 C°. Sviestą ištrinti su cukrumi. Įmušti kiaušinį, įpilti vanilės esenciją ir viską kartu išplakti. Sumaišyti visus sausus ingridientus ir supilkite juos į sviestą. Gerai išmaišyti ir suminkyti tešlą. Geriausia būtų ją atšaldyti, bet jeigu neturite laiko, tai nėra privaloma. Kepti 180 C° temperatūroje apie 8-10 minučių, kol kraštai paruduos.

Cukrinis glajus.

415 g. cukraus pudros

3 valg.š. morengo miltelių (pirkau Tastyfun)

6 valg.š. šilto vandens

Visus ingridientus suplakti kol pasidarys vientisa masė. Jei glajus per tirštas, įpilti daugiau vandens, jei per skystas – įdėti daugiau cukraus pudros. Eksperimentuodami galiausiai pasieksite optimalų variantą.

Glajų dėjau ant atvėsusių sausainių. Pradžioje nosytę ir snukučio kraštelį, o kai išdžiuvo, glajumi užpildžiau visą likusį snukutį. Glazūruotus sausainius džiovinau per naktį ir tik tuomet užsiėmiau „tapyba“.

Štai ir viskas! Dabar visa jūsų šeimyna gali nesunkiai pavirsti linksmais velykiniais zuikučiais ir gauti gerą teigiamų emocijų dozę, kvailiojant prieš objektyvą. Linkime Jums linksmų ir saulėtų šv. Velykų!

Elena