Ugnės gimtadienis Frozen

Nemėgstu žiemos, todėl širdis džiaugiasi, kad senka paskutinės jos niūrios dienos. Nesvarbu, kad pavasaris kol kas dar tik kalendorinis, svarbiausia, kad atsiranda viltis. Smegenys persiprogramuoja, atsiranda vis daugiau spalvų ir saulės, o kartu su jomis – energijos ir motyvacijos užtaisas. Turime tokią tradiciją, kad kai tik atsiranda pirmosios pavasario užuominos, norėdami paspartinti šitą procesą, iškeliaujame ten, kur šilta ir saulėta. Kontrastai visi iššaukia stiprias emocijas. Organizmas išgyvena lengvą šoką, kai išskridę su pūkinėmis striukėmis ir kailiniais batais, po kelių valandų, išlipę iš lėktuvo, pajuntame karščio bangą. Atrodo keista, kaip tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose gali gyventi ir žiema, ir vasara. Būtent šį triuką panaudojome praeitų metų Ugnės gimtadienyje, užkurdami tikrą žiemą pačiame vasaros viduryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus dydžio mūsų pagamintas linksmasis besmegenis Olafas
Stilizuotos sidabrinės eglutės
Teminės Ledo šalies herojų kompozicijos po gaubtu
Lengvas it pūkas stalo sijonas su įmontuotomis paslaptingomis šviesytėmis
„Užpustyti“ visi stalai ir lentynos
Lempučių spiečiai po gaubtu, sukuriantys magišką atmosferą
Apšerkšniję langai
Natūralus tortas su netradiciniu šokolado potėpių papuošimu
Žydras gėrimas
Sniego mašina

Ugnės gimtadienio laukiame visus metus, nes tai būna patys tikriausi svajonių gimtadieniai. Praeitais metais žavėjomės smagios veiklos ir detalių kupinu cirko gimtadieniu, o šiemet sukėlėme pūgą, užšaldėme langus ir nukėlėme visus svečius į ledinę Elzos karalystę.

Ugnė yra užkietėjusi „Ledo šalies“ gerbėja. „Vadinkite mane Elza“ – taip apie dukrytės pomėgį pasakojo jos mama Eglė. Tiesą sakant, pradžioje mes su Egle turėjome visiškai kitokių minčių apie artėjančią Ugnytės šventę, bet mažylės aistra filmuko herojams nugalėjo ir Eglė nusileido. Juk gimtadienis ir yra apie tai, kad pildytųsi svajonės, o pasakos virstų realybe.

Gimtadienio organizavimą pradėjome nuo vietos paieškos. Buvo keli variantai, bet pasirinkome šokoladinę Theobromine chocolatier.  Žinote kodėl? Nes nukeliavę apsižiūrėti, iš karto pajutome, kad ten jau gyvena pasaka. Nuo lubų nuleista sudžiuvusi medžio šaka, knygų lentynos, supamas krėslas, magiška prieblanda – visa tai akimirksniu leido nusikelti į fantazijų pasaulį ir susikurti būsimos šventės viziją. Mūsų užduotis buvo netik įpūsti žiemą į šitą stebuklingą interjerą, bet ir paversti tai stebuklinga Ugnytės gimtadienio istorija.

Pagrindinis šventės akcentas buvo itin žiemiškas, apsnigtas saldusis stalas. Pačiame didelio stalo vidury mes padarėme aukštą pusnį, kurioje ir susidėliojo visi desertai: morengai – sniego gniūžtės, macarons su išpieštomis snaigėmis, šilauogės apšerkšnijuose indeliuose, gardžios spurgos su sidabriniais papuošimais, keksiukai ir cake popsai su snaigių detalėmis.  Nuo lubų leidosi purus sniegutis, susimaišęs su dailiomis snaigėmis iš sausainių. Aplink pusnį sudėliojome gražias lėkštutes su įrankiais ir kiekvienas svečias gavo po mažą gražiai supakuotą teminę dovanėlę. Už stalo iškilo didžiulė apledijusi Ugnės pilis. Užrašui panaudojome specialų ledo efektą grafikos dizaine.

Patys negalėjome atsidžiaugti rezultatu, bet labiausiai man kvapą gniaužė apšerkšniję langai. Jie atrodė taip tikroviškai ir iš vidaus, ir iš išorės, kad, manau, sukėlė nemažą nuostabą ir atsitiktiniams gatvės praeiviams. Tiesą sakant, kai mes pradėjome pasiruošimą šventei, kavinė dar nebuvo uždaryta. Buvo labai įdomu stebėti lankytojų reakcijas, daugelis klausinėjo, kas čia vyksta ir negalėjo patikėti, kad tai „tik mažos mergaitės gimtadienis“.

Specialiai šventei mes pagaminome originalias stilizuotas eglutes iš sidabrinių blizgučių girliandų, jos užpildė erdvę kartu su baltomis dirbtinėmis eglutėmis. Taip pat pagaminome didžiulį smagų besmegenį Olafą, tarsi ką tik atsiridenusį iš kitos ekrano pusės. Visi vaikai norėjo pasidžiaugti jo draugija ir mielai su juo fotografavosi. Po šventės naujasis draugas iškeliavo į Ugnytės namus ir tikiu, kad vis dar džiugina ją savo plačia šypsena.

Tikriausiai Jums jau net nekyla abejonių, kad šokoladinėje įsisiautėjo tikra žiema, bet tuo mes neapsiribojome. Šokoladinė turi nediduką kiemelį ir būtent ten vyko visas pagrindinis veiksmas. Vaikai tiesiog šėlo ant batuto, pripildyto puraus ir minkšto sniego baltumo kamšalo. Tai buvo nepamištamos emocijos. Tos nuoširdžios laimės akimirkos atpirko viską, netgi tai, kad mes po šventės po vieną rankiojome pūkelius, išsibarščiusius po visą kiemelio teritoriją. Ko nepadarysi dėl vaikų ir dėl jų skaidraus juoko!

Dar vienas netikėtas siurprizas buvo sniego mašina. Vaikai net cypė iš džiaugsmo, kai lauke pradėjo „snigti“. Iškėlę mažas rankytes jie gaudė sniegą ir šoko kartu su snaigėmis. Programą vedė profesionalios Mažojo genijaus animatorės.  Elza ir Ana žaidė smagius žaidimus, dūko su vaikais, o pabaigoje atliko legendinio kūrinio „Let it go“ lietuvišką versiją.

Nesinori kartotis, bet visgi… Tai buvo dar vienas tikrų tikriausias SVAJONIŲ GIMTADIENIS. O mes esame be galo laimingos, kad galime, kaip kokios stebuklingos fėjos su burtų lazdelėmis pildyti tokias nuostabias vaikų svajones.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Theobromine chocolatier
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Tie kepėjai
Programa: Mažasis genijus