Vestuvės užsienietiškai

Britos ir Haraldo vestuvės buvo viena įdomiausių patirčių mano darbo praktikoje. Pirmiausiai dėl to, kad aš nemoku vokiškai, o visos vestuvės vyko vokiečių kalba :)
90 procentų svečių turėjo atvykti iš užsienio, iš įvairių šalių, ir visa tai vyko pandemijos akivaizdoje.
Mes surizikavome, nors praktiškai iki paskutinės dienos nežinojome, ar net patys jaunavedžiai sugebės pasiekti Lietuvą be jokių trikdžių. Ar nereikės karantinuotis, daryti testų. Veiksmas vyko rugpjūčio viduryje. Situacija nuolat keitėsi. Buvo įdomu, neramu, bet galiausiai baigėsi itin sėkmingai. Vestuvės įvyko! Ir ne bet kaip. Mūsų nepasiekė tik 4 svečiai, bet vietoj jų atvažiavo kiti, tad vistiek šventėme pilna beveik 100 žmonių apimtimi!

Haraldo tėvai gyvena Lietuvoje. Čia jis turi nedidelį artimųjų ratą, tačiau visas jo tikrasis gyvenimas sukasi aplink Vokietiją. Ten jis sutiko ir savo gyvenimo meilę Britta. Haraldas moka kalbėti lietuviškai, jo kalba nėra visiškai taisyklinga, bet tai tik priduoda dar daugiau žavėsio.  Išskirtinio malonumo žmogus ir visa jo šeima. Būtent Haraldas aktyviai dalyvavo visame vestuvių organizavimo procese, su juo viską derinome ir tarėmės.
Organizavimas vyko bangomis. Įsibegėdavom ir vėl pristabdydavom, nes kankino nežinia. Kai kuriuos sprendimus pasilikome pačiai pabaigai, bet buvome jiems pasiruošę, tad tai nesudarė didelių problemų. Žinoma, planavimas buvo kitoks nei įprastai, vietomis šiek tiek chaotiškas ir nekonkretus, tačiau stengėmės su tiekėjas aptarti visus įmanomus variantus ir jie buvo tikrai lankstūs ir geranoriški.

Vestuvės vyko tris dienas! Viskas prasidėjo nuo susipažinimo vakarėlio – pre-party. Iki šiol tokius teko matyti tik filmuose. Jaunieji labai norėjo, kad vakarėlis vyktų Saliono kiemelyje, nes ten ypatinga aura, pilnai atitinkanti jų meniškas ir šiek tiek netgi hipiškas sielas. Atmosfera vakarėlyje buvo fantastiška. DJ grojo lengą džiazą, svečiai vaišinosi kokteiliais ir dešrainiais iš maisto vagonėlio, ir tiesiog šnekučiavosi. Jokios pramoginės programos, vedėjo ar kito judėjimo, tik nuoširdūs ir jaukūs pokalbiai. Ir žinote, kas įdomiausia, tikrai neatrodė, kad jie nuobodžiautų. Kiemelis dūzgė nuo juoko ir apsikabinimų.

Kitą dieną prasidėjo pasiruošimas vestuvėms. O taip, iš pat ryto, kaip ir priklauso. Kai atvežiau puokštę, nuotaka atrodė žvali ir pailsėjusi. Nebuvo nei menkiausio vakarykščio vakarėlio ženklo, nors jis ir baigėsi gerokai po vidurnakčio, o juk dar dieną ankščiau vyko ir mergvakaris su bernvakariu ;) Po šitų vestuvių supratau, kad visi tie „prieš vestuves reikia susikaupti ir gerai pailsėti“ (pati taip ne kartą esu sakiusi jaunavedžiams) yra gryni paistalai. Svarbiausia yra atsipalaiduoti ir elgtis taip, kaip tau pačiam yra tinkama. Labiau atsipalaidavusių jaunavedžių dar tikrai nesu mačiusi. Gal dėlto, kad oficialiai jie jau buvo susituokė Vokietijoje ir čia jų laukė tik smagus vakarėlis. O gal todėl, kad buvo visiškai įsitikinę tuo, ką daro.

Vestuvės vyko Margio krante. Čia įsirengėme ir vietą ceremonijai. Ceremonija sukėlė tiek daug emocijų, kad net aš susigraudinau, nors nieko nesuprantu vokiškai. Tai buvo taip tikra ir nuoširdu! Nepaisant to, kad vestuvėse buvo tiek daug žmonių, tarp jų nebuvo nei vieno svetimo. Atrodė, kad kiekvienas svečias yra brangus ir artimas, o jo buvimas šventėje yra didžiausia laimė jaunavedžiams. Nuoširdžiai, be jokio pataikavimo ar apsimetinėjimo. Negalėjau atsistebėti, kaip jie spėja ir sugeba kiekvienam parodyti savo dėmesį. Jokių surežisuotų fotosesijų, minimalus vedėjo įsiterpimas, šventė vyko tiek natūraliai ir organiškai, kad eigoje net teko kelis kartus pakeisti scenarijų.

Viskas ko reikėjo – tai skanus maistas ir smagus barmenas (jų buvo net keli). Jaunikis labai norėjo, kad terasoje mes įrengtume „vyrų kampelį“, jis pats atsivežė visą kolekciją įvairių rūšinių gėrimų, todėl stalas gavosi itin išskirtinis ir individualus. Jaunoji pageidavo, kad šventę puoštų laukinės gėlės. Reikalavimai dekorui buvo labai minimalūs, kaip ir biudžetas, tad čia tikrai nebuvo kažkokių įspūdingų neįprastų sprendimų ar prabangos, nes prioritetai buvo sudėlioti visiškai kitur.

Šios vestuvės nebuvo nei apie blizgėsį, nei apie fancy pramogas, jos net nebuvo apie dekorą, kas mums yra nebūdinga, jos buvo apie žmones, apie jų santykius, draugystę ir nuoširdumą. Esu labai dėkinga Haraldui ir Britai, kad leido mums tai patirti.

Su meile, Elena