Žymų Archyvai: Desertai

Kiek kainuoja mano vaiko gimtadienis?

Sako batsiuvys būna be batų, bet tai ne apie mane. Jau ne kartą esu sakiusi, kad dievinu savo vaikų gimtadienius. Bet šį kartą ne apie emocijas, o apie skaičiukus, juk taip įdomu kartais paskaičiuoti svetimus pinigus :)

Pasirinkau būtent šitą gimtadienį analizei, nes tai buvo tas vienintelis ypatingas atvejis, kai mes gimtadienio nešventėm :) Taigi, tuoj sužinosite, kiek mums kainuoja “nešvęsti gimtadienio” :)
Priešistorija detaliai aprašyta kitame mano įraše Svajonių gimtadienis. Tačiau, taupydama jūsų laiką, trumpai papasakosiu “graudžią” istoriją apie tai, kaip vaikas bemaž 3 metus diena dienon prašė šuniuko ir pagaliau mama palūžo, tačiau su viena sąlyga, kad mažylė sutaupys šuniukui pati. Kad suprastumėt padėties rimtumą, trokštamas šuniukas kainavo 1000 Eur.

Dukra taupė visus metus, sąžiningai atsisakydama bet kokių kitų savo norų ir išlaidų, dedama pinigėlį prie pinigėlio. Per metus sutaupė pusei išsvajoto pirkinio ir prieš pat gimtadienį sugalvojo mažą gudrybę. Mes susitarėm, kad vietoj gimtadienio šventės ji gaus pinigus ir įgyvendins savo svajonę. Taip ir nutiko. Beveik… Nes, žinoma, man pagailo vaiko ir mes visgi nusprendėme “simboliškai” paminėti sukaktį namuose. Puiki proga suruošti mega fainą pižamų vakarėlį, apie kurį jau ir ankščiau buvau pagalvojusi. Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad mes gyvename bute su pakankamai standartiniu 3 kambarių plotu, tad visas tas veiksmas, kurį jūs čia matote vyko kokių 30 kvadratų svetainėje. Nepatikėsite, bet mums teko net didžiulę sofą iš svetainės pašalinti, kad mano sumanymas joje sutilptų.

Mūsų mėgstamiausi dekoro akcentai:

Originalūs teminiai kvietimai
Nėriniuotos palapinės
Spalvotas kutosų debesėlis
Vielos ir virvės dekoracijos su užrašais
Mėnulio formos ledinukai
Šviečiančios žvaigždutės
Akvarelinis fonas
Išskirtinai mielas teminis gimtadienio tortukas

Svetainės vidury atsistojo 2 palapinės. Jas specialiai pagaminome lengvas permatomas, kad neapsunkintų ir taip nedidelės erdvės. Svetainės gale susidėliojo teminis saldus stalas su gražiais gardumynais ir įdomiais dekoro sprendimais. Nemažai rekvizitų aš tiesiog turėjau iš kitų švenčių, bet netgi ruošiant gimtadienį savo vaikui (ypač savo vaikui!), man visada norisi naujų sprendimų. Taigi, neišvengiamai teko šiek tiek investuoti ir į dekoracijas. Labai norėjau, kad dekoras būtų minkštas ir pūkuotas, todėl saldaus stalo foną papuošė dekoracijos iš siūlų, vielos ir minkštos spalvotos virvės, o palapinės buvo pripildytos minkštutėlių antklodžių, plaukuotų pledų ir pūrių pagalvių.

Ne mažiau svarbi buvo ir vakarėlio programa. Iš pradžių visi draugiškai gaminome naminius hamburgerius, o pasistiprinę perėjome prie kūrybinės programos dalies. Kadangi vyko pižamų vakarėlis, man pasirodė labai smagi mintis pagaminti pasakiškus naktinius žibintus. Plušome, klijavome, dekoravome ir galiausiai gavome puikų rezultatą. Net mano mažiukas – vienintelis berniukas šitame mergaičių pulke, su dideliu užsidegimu įsitraukė į veiklą ir labai atsakingai kūrė savo vaikiško meno dirbinį. Smagu, kad mano vaikai iki šiol juos turi ir brangina, tokie dalykai saugo gražius prisiminimus. Taip pat, kaip ir gražios nuotraukos, todėl net šventė namuose neapsiėjo be profesionalaus fotografo.

Toliau sekė stalo žaidimai ir, žinoma, vakaro filmas su popcornais.
Tai buvo smagi patirtis, kurios nebekartočiau :) Nes namai buvo nusiaubti, o gimtadienis ryškiai užsitęsė. Bet grįžkime prie skaičiukų. Ar gimtadienis buvo pigus? Nepasakyčiau… Gimtadienis vyko prieš 2 metus. Pasižiūrėjus dabar į saldumynų kainas, net ilgesingai atsidūsau, nes tokių kainų jau su žiburiu neberasi. Taip pat ir visos dekoracijos buvo skaičiuojamos savikaina, kadangi pati jas gaminau. O fotografė padarė draugišką nuolaidą už partnerystę. Jokios nuomos ir mokamų pramogų, maistas pagamintas namuose, ir vistiek suma nėra labai maža.

Taigi, visiškai nesvarbu kurioje vietoje vyksta jūsų šventė. Jeigu norite, kad ji būtų graži ir kokybiška, tai kainuoja. Kainuoja ir man lygiai taip pat, kaip ir jums. Jokių čia stebuklų nėra. Gal ir įmanoma atšvęsti vaiko gimtadienį už 200 Eur, bet aš taip nemoku. Kaip patys matote, mes net nešvęsdami virš 500 Eur išleidome, taigi, kai tikrai švenčiame, biudžetai būna gerokai didesni.

Mano vaikai dievina peržiūrėti savo gimtadienio nuotraukas vėl ir vėl. Vakar, kai ruošiau šitą įrašą, nuotraukas pamatė dukra ir paprašė parodyti. Pasižiūrėjome, o tada ji man sako: „Mama, bet geras, tu net namuose sugebi tokį nerealų gimtadienį suorganizuoti. Net namuose!“ Svarbu ne vieta, o visuma, estetika ir emocija, o tai, deja, turi savo kainą.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Vitlija sweet studio

Kaip suorganizuoti tobulą vaiko gimtadienį

Parašykite komentarą

Organizuodami gimtadienius mes galvojame apie visumą. Mums vienodai svarbi smagi, įdomi veikla vaikams ir šventės estetinis vaizdas. Tik tuomet, kai abu šitie komponentai subalansuoti, gaunasi iš tiesų kokybiškas rezultatas. Dažnai susiduriame su požiūriu, kad vaikams svarbiausia programa, dekoracijų iš viso galėtų nebūti. Paklauskite mano vaikų, ką jie apie tai mano :) Tik gražus padekoruotas gimtadienis sukelia WOW efektą. Visiems. Ir vaikams irgi. O kai viskas yra apgalvota iki paskutinės smulkmenos, įvyksta tiesiog galingas emocijų sprogimas. Žinoma, nemažiau svarbūs yra ir gražūs prisiminimai, kurie yra kuriami dekoro pagalba. Jie atsispindi nuotraukose ir išlieka materialiu pavidalu visam gyvenimui. Neretai mūsų klientės net sukuria gimtadienių albumus ir kiekvienais metais juos pildo. Būtent todėl nemažai svarbus yra ir fotografo darbas. Visiškai aišku, kad užsakydami profesionalų šventės organizavimą ir dekorą, Jūs jokių būdų neturėtumėte atsisakyti fotografo paslaugų, nes visos Jūsų investicijos liks tik momentiniu įspūdžiu ir keliais kadrais, kurie neabejotinai ilgainiui pasiklys Jūsų telefono debesyje.

Mūsų mylimiausi dekoro elementai:

Netipinė kačiukų tematikai spalvų gama
Didžiuliai siūlų kamuoliai
Vaikiška kėdutė, simbolizuojanti baltą kačiuką su ilga uodega
Skaičius 3 iš siūlų kamuoliukų
Teminiai indeliai saldumynams
Užrašas MIAU iš siūlų
Popieriniai padėkliukai ir keksiukų krepšeliai, atkartojantys kvietimų raštą
Siūlų kamuoliukų ir kutosų girliandos
Dovanėlės svečiams kačiuko formos puodelyje

Praėjusią savaitę du vyrukai dalinosi prisiminimais po vienu iš mūsų švenčių įrašu. O sako, kad vyrams dekoras „vienodai šviečia“. Buvo smagu suprasti, kad šventė jiems paliko šiltus įspūdžius ir visos tos smulkmenėlės jau nebėra vien „kvailos moterų užgaidos“.

Svarbiausia taisyklė, kuriant kokybišką šventę, kad visos, net ir mažiausios detalės, kurios iš pirno žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingos, ir net nepastebimos, derėtų tarpusavyje. Idealu, kad net jubiliato apranga būtų parinkta, atsižvelgiant į šventės tematiką ir spalvinę gamą. Mums svarbu, kad visi šventės dalyviai būtų „į temą“, todėl mes labai kruopščiai dėliojame scenarijų, atrenkame personažus ir deriname jų kostiumus. Partneriai, kurie su mumis dirba, jau žino, kad mūsų šventėse visi aktoriai, kurie linksmina vaikus, yra dekoro dalis, todėl jokių išlygų negali būti.

Mūsų šventės yra konceptualios. Mes nesistengiame „pritempti“ nesuderinamus dalykus, o tiesiog parenkame tokius sprendimus, kad viskas atitiktų bendrą stilistiką. Mes laviname klientų skonį, nes puikiai suprantame, kad klientas nevisada galvoja kompleksiškai, ne viską sugeba numatyti į priekį, nes papraščiausiai neturi tiek patirties. Praeitą savaitę viena klientė paklausė, kiek laiko mes jau dirbame. Išgirdusi atsakymą, labai taikliai pastebėjo – tai jūs jau savo šventes skaičiuojate šimtais. Rimtai! – pagalvojau aš. Nuoširdžiai niekada nebuvau apie tai susimąsčiusi. Šimtai švenčių ir vis dar didžiulis noras stebinti, tobulėti, įkvėpti kitus. Iš kur tiek idėjų? – dažnai girdžiu šitą klausimą. Iš visur. Ir galiu visiškai tvirtai teigti, kad jos niekada nesibaigs, nes kol yra noras, kol yra meilė savo veiklai, tol tai bus neišsenkantis šaltinis. Mes mokomės iš naujų žmonių, iš pažinčių, iš kultūrinės veiklos, iš kelionių, net iš klientų ir konkurentų. Reikia tiesiog gyventi plačiai atmerktomis akimis ir stebėti, kas vyksta aplinkui ir to visiškai pakanka palaikyti savo kūrybinės gyslelės nuolatinį pulsavimą.

Evutės gimtadienis kaip visada buvo nuostabus. Dievinu šitą mažylę ir jos mamą, nes jos dievina kokybę ir estetiką, o tai reiškia, kad šventės būna tobulai išbaigtos. Artėjant Evutės gimtadieniui, visada susitinkame su jos mama Deimante pasitarimui. Su Evute draugaujame nuo pat pirmųjų jos mėnesių, kai organizavome jos krikštynas, o šiemet jau ir trečiąjį gimtadienį atšventėme. Visada stengiamės, kad gimtadienis atspindėtų mažylės interesus. Taip buvo nuo pat pirmojo jos gimtadienio. Žinau, kad yra tokių, kurie dabar sarkastiškai šyptels. Kokie gali būti interesai pas 1-3 metų vaiką. Tai va, viskas priklauso nuo jūsų požiūrio. Deimantė yra puiki mama, nes ji puikiai pažįsta savo vaiką. Pasidalinusi savo įžvalgomis, ji užveda mus ant kelio, todėl dar nei karto neprašovėme.

Šį kartą pasirinkome kačiukų tematika. Pirmoji mintis, kurią vietą pasirinkti gimtadienio šventei, buvo, žinoma, Cat cafe. Įsikūrę naujoje vietoje, jie tikrai puikiai susitvarkė. Interjeras šviesus ir jaukus, o jų konceptas pilnai sutampa su mūsų šventės tematika. Neįsivaizduojate mano nusivylimo, kai paaiškėjo, kad vaikai iki 6 metų net nėra įleidžiami į kavinės vidų. Atėjusi atžiūrėti kavinę su savo keturmečiu vaikinu, turėjau jį palikti už durų :) Taisyklės labai griežtos, jokių išimčių. Taigi, tobula šventės vieta išgaravo kaip pirmas sniegas ir reikėjo pradėti rimtas paieškas. Kaip visada mūsų noras gana aiškus – šviesi balta patalpa ir, žinoma, labai ribotas kiekis variantų. Galiausiai nusprendėme, kad mūsų sumanymams išpildyti geriausiai tiks Basa pieva. Labai džiaugiamės, kad mus taip draugiškai ten priėmė. Pačios geriausios rekomendacijos.

Basoje pievoje yra dvi patalpos, kurias mes puikiai išnaudojome. Pagrindinis veiksmas vyko didesnėje erdvėje, o mažesnis atskiras kambariukas virto kūrybinėmis dirbtuvėmis. Labai svarbu teisingai suskirstyti erdves bet kurioje šventėje. Mes šį kartą jų turėjome net keletą. Pirmiausiai tai, žinoma, šventės karalius – desertų stalas, kuris puikiai pasitarnavo ir kaip fotosesijos kampelis. Taip pat mes turėjome išskirtinio grožio staliuką su tikrais beržų stiebais per vidurį, kurį mes atskirai paserviravome visiems vaikučiams. Staliuką puošė į spalvotas vazeles pamerktos gėlės ir saldžios dovanėlės ypatingo mielumo teminiuose puodeliuose. Labai gražus sprendimas buvo indus paserviruoti ant specialiai šventei pagamintų spalvotų padėkliukų. Jie atkartojo raštą kvietimuose ir puikiai užpildė vaizdą.

Net ir užkandžių stalas šį kartą neliko „nuskriaustas“. Turiu pripažinti, kad užkandžių stalo dekoras dažniausiai yra tas skyrelis sąmatoje, kuris būna negailėstingai pašalinamas. Mes ir patys siūlome jį išbraukti, jeigu reikia apkarpyti biudžetą. Tačiau visgi kaip malonu, kai nieko nereikia slėpti. Specialiai užkandžių stalui iš siūlų pagaminome jaukų užrašą MIAU ir kelias kutosiukų girliandas. Atrodo, taip nedaug reikia, o užkandžių stalas puikiai įsipaišė į bendrą dekorą ir niekaip nenusileido kitoms šventės zonoms.

Kūrybinėse dirbtuvėse vaikai gamino kačiukų kaukes. Mes pasirūpinome pūkuotomis priemonėmis, o vaikai iš tiesų labai įsitraukė į procesą. Vaikus nuolat prižiūrėjo ir linksmino mūsų smagioji juodoji katytė. Su ja vaikai jautiesi puikiai.Jie žaidė žaidimus, gamino kaukes, dainavo ir šoko.

Specialiai šventei buvo sukurtas jautrus ir nuoširdus muzikinis lelių spektaklis apie šokoladinį kačiuką. Kartais atsitinka taip, kad sudėlioję savo scenarijų ir suformavę įsivaizdavimą kaip turi atrodyti gimtadienio programa, mes tiesiog nerandame siūlomos paslaugos, kuri galėtų išpildyti mūsų viziją. Tuomet tiesiog gimsta naujos programos ir herojai. Net lėlės buvo specialiai pasiūtos šitam pasirodymui. Kadangi spektaklis buvo su interaktyviais elementais, jis tiesiog prikaustė vaikus, nežiūrint į tai, kad vaikų amžius nepasižymi dėmesio fokusavimu.

Šventės kulminacija buvo linksmuolis violetinis katinas. Minkštas pūkuotas ir laaabai didelis. Tiesą sakant, būtent nuo jo ir prasidėjo visos šventės organizavimas. Būtent jis nulėmė šventės spalvų paletę ir nuotaiką. Organizuojant šventę labai svarbu nuo kažko atsispirti. Man tai panašu į siūlo vyniojimą į vieną gražų burbuliuką, kurių, beje, šioje šventėje tikrai netrūko. Viskas prasideda nuo idėjos, personažo, ar net kažkokio nedidelio elemento, o toliau jau išsivysto visa istorija, kuri kiekvieną kartą būna visiškai skirtinga. Būtent aiškios vizijos turėjimas ir vyniojimas viena kryptimi, nulemia šventės kokybę ir išbaigtumą. Todėl reikia atsirinkti ir nebesiblaškyti, jeigu norite pasiekti maksimalaus rezultato.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Basa pieva
Fotografė: Nude Mood
Programa: Mažasis genijus
Saldumynai: Liu Patty

Prancūziškas 30 jubiliejus

Parašykite komentarą

Vis pagalvoju, kodėl kiekvienais metais be išimties, o dažniausai net kelis kartus per metus, pas mus ateina klientai, kurie dievina Provanso stilių ir nori jį integruoti į savo šventę. Kartais pagalvoju, kad pasąmonės lygyje net mūsų pavadinimas galėtų asocijuotis su Provansu ir Prancūzija. Tačiau pagrindinė priežastis tikriausiai yra ta, kad aš pati esu įsimylėjusi šitą šalį. Panašu, kad savo meilę, kaip kokią draugišką bacilą, išleidžiu į pasaulį ir skleidžiu ypatingus fluidus, kurie pritraukia bendraminčius.

Mėgstu keliauti ir nuolat renkuosi naujas kryptis, tik Prancūzija traukia mane lyg magnetas ir aš grįžtu… vėl ir vėl. Tikriausiai ten galėčiau ir gyventi. Susukčiau savo kokį jaukų romantišką lizdelį ir tyliai mėgaučiausi kiekviena akimirka – gardžiais kvapais iš kepyklėlės už kampo, ilgėsingais akordeono garsais ir siauromis gatvelėmis. Prancūzija žavi savo elegancija, gundo savo rafinuota prabanga ir gurmaniškais skoniais. Ji tarsi idealus meilužis, kurio neįmanoma pamiršti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Spalvinis polėkštės ir lėkštės su ornamentu derinys
Startinis užkandis kaip dekoro elementas
Mėlynas baroko stiliaus ornamentas, atsikartojantis visoje dekoro linijoje
Žalvarinių žvakidžių ir žvakių ansamblis, suteikiantis šventei ypatingo jaukumo
Žavus minimalistinio dizaino tortas

Ar yra idealių vyrų? Manau, kad ne. Ar yra gerų vyrų? Be jokios abejonės! Kad ir kaip šiuolaikinėje visuomenėje būtų propaguojamas feminizmas, mes, moterys, turime nepalenkiamą natūralų poreikį, kad mumis rūpintųsi. Nepaisant savo stiprybės, užsispyrimo ir ryžto kasdienėje veikloje, net ir pati kiečiausia moteris trokšta pasijusti silpna stipriame patikimo žmogaus glėbyje. Moteriškumas neturi būti yda ar trūkumas, nes būtent jis kuria dailiosios lyties unikalumą. Kartais atrodo, kad pačios sau paspendėme feminizmo spąstus, norėdamos atrodyti kietos ir nepriklausomos, nes staiga vyrai aptingo ir pamiršo, kad reikia dėl mūsų stengtis. Atrodo, kad vyrai dovanojantys gėles be progos, atidarantys duris ir žinantys atsakymą į bet kurį klausimą, tuoj išmirs kaip mamutai. Ar mes, moterys, galime bet kokią problemą išspręsti pačios? Net nekyla abejonių! Ir, žinoma, nuo to mes tampame tik dar stipresnės ir įgijame neįkainojamą patirtį. Bet tuo pačiu metu mes prarandame savo moteriškumą ir tą įgimtą žavų silnumo jausmą. Aš ir pati nesu išimtis. Kartais pagaunu, kad didžiuojuosi savimi, kaip pati savo tvirtu žingsniu įveikiau visas kliūtis ir pasiekiau tikslą. Nesvarbu, kas tai bebūtų, karjeros pasiekimai, ar sulūžusi skalbimo mašina. Bet dar dažniau aš pagalvoju, kad nenoriu spręsti vyriškų problemų, todėl net jeigu vyro nėra namie, aš mieliau paprašysiu kaimyno pagalbos, jeigu mano mašinoje baigėsi tepalas. Žinoma, aš galėčiau pati atidaryti kapotą ir didVYRIŠKAI viską sutvarkyti, bet kam aš bandysiu kažką įrodyti? Kiekvieną kartą, atlikusi dar vieną vyrišką darbą, aš negrįžtamai papildau savo „įveikiamų darbų“ sąrašą, kol galiausiai nebebus ką pildyti. Vyrai turi padėti, palaikyti, jie turi stebinti mus ir mumis gėrėtis. Jie turi didžiuotis mūsų pasiekimais, bet tuo pačiu metu nepamiršti švelniai apkabinti ir padrąsinti. Santykiai – tai nėra varžytuvės, kas geresnis ar pranašesnis. Tai atsidavimas ir aiškus suvokimas, kokiu keliu mes einame. Svarbiausia, kad tas kelias vestų ta pačia kryptimi.

Ar moters gimtadienis turi šansų nebūti ypatingas, jeigu ji organizuoja jos mylimasis?! Tikiu, kad tai kiekvienos moters svajonė. Patyliukais ir aš apie tai pasvajoju, tačiau mano vyras nėra romantikas, tad sunku būtų sulaukti iš jo tokio netikėtumo. Būtent todėl ypač džiaugiuosi, kai tokie vyrai pasitaiko mano kelyje. Eglei iš tiesų labai pasisekė, kad jos mylimasis taip kruopščiai ir rūpestingai priėjo prie šito klausimo. Su Raimundu matėmės ne pirmą kartą. Praeitais metais organizavome jų mažylio krikštynas. Matyt todėl bendravime iš karto jautėsi ramybė ir pasitikėjimas. Raimundas solidus ir konkretus vyras, todėl derinimo procesas nebuvo sudėtingas. Jau per pirmą susitikimą išryškėjo šventės koncepcija ir mes puolėme į prancūziško vakarėlio organizavimo darbus.

Šventės vietą išsirinkome gan greitai. Ja tapo itin prancūziška dvasia alsuojantis restoranas Le BonJour. Antrame aukšte jie turi gan privačią labai jaukią salę, kurioje mes ir paruošėme šventinę vakarienę iš kelių patiekalų. Jokio maisto ant stalų. Tik kokybiškas aptarnavimas, skonių deriniai ir malonus bendravimas žvakių šviesoje. Šį kartą maistas buvo netik palaima skrandžiui, bet ir dekoro elementas.

Restorano erdvės stilistika ir spalvinė gama padiktavo dekoro pasirinkimą. Nusprendėme naudoti sodresnias spalvas ir dekorą pririšti prie melsvų baroko stiliaus raštų ant restorano užuolaidų ir šviestuvų. Taip dekore atsirado lėkštės su mėlynais ornamentais, o saldaus stalo kompoziciją papuošė raštuotos staltiesės. Meniu ir vardo kortelių dizainas atkartojo kvietimo sumanymą. Stalą nuklojome gėlėmis ir žvakėmis, tai suteikė šventei ypatingo jaukumo ir šilumos. Saldžiam stalui rinkomės išskirtinai tik prancūziškos kilmės desertus nuo tradicinių macarons iki ypatingo skonio šokoladinių pūtėsių, kuriuos paruošė Le BonJour virtuvės šefai.

Niekas taip neglosto širdį, kaip po šventės gautas nuoširdus mūsų darbo įvertinimas, kad buvo net geriau negu tikėtasi.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Le BonJour
Fotografė: Nude Mood
Tortas: Tie kepėjai
Grafinis dizainas: Artišokas

Provansas vestuvėse ir gyvenime

Parašykite komentarą

Provanso stilius mus lydi kiekvienais metais, jis jau beveik tampa mūsų žanro klasika, todėl iš vienos pusės kiekvieną kartą vis sunkiau atrasti jį iš naujo, o kita vertus tai net sužadina azartą. Matyt tai turėjo svarios įtakos renkantis, kur šiemet atostogausime. Pietų Prancūzija jau seniai buvo kelionių prioritetų sąraše, tad visi nekantriai laukėme naujų įspūdžių ir, žinoma, laiko kartu. Vaikai jau pamažu dėliojosi, ką dės į lagaminą, kartu žiūrinėjome gražius vaizdus ir rinkomės maršrutą. Keliones planuoju atsakingai, visada norisi tūriningai ir kokybiškai praleisti laiką, patirti kuo daugiau smagių dalykų, praturtinti vaikų akiratį ir asmeninę patirtį, pasisemti įkvėpimo, todėl namų darbai būtini. Ir štai, pačiame pasiruošimo įkarštyje, likus porai dienų iki skrydžio, nutiko tai, ko suplanuoti neįmanoma – vėjaraupiai! Per porą dienų mažiukas pavirto vienu dideliu spuogu ir jie toliau dygo kaip pašėlę. Nuomonių ir patarimų buvo įvairių. Pradžioje dar bandžiau save apgauti, kad gal pavyks, bet su kiekvienu nauju spuogeliu viltis blėso. Palikti mažiuką seneliams buvo sudėtingas sprendimas, nes atostogos man ne kas kita, o buvimas su šeima. Kita vertus, tai buvo geras pasirinkimas, nes kitu atveju atostogų neturėtume niekas. Gyvenimas nestovi vietoje, kartais reikia priimti sunkius sprendimus, kad paskui suprastum, jog pasiėlgei teisingai. Svarbiausia nusiteikimas.

Mūsų atostogos buvo nuostabios, kaip visada aktyvios, būtent tokios, kokias ir mėgstam. Septyni aplankyti miestai ir dar begalybė mažų miestelių ir užburiančių pakrantės vaizdų. Gardus maistas, puikus vynas ir saulės šiluma. Pataikėme tiesiai į dešimtuką – tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo tikras lietuviškas ruduo, Prancūzijos pakrantėje tai buvo paskutinė vasariška savaitė. Skrydžio dieną jau ir Nicoje pliaupė lietus. Juokavome, kad bent jau negaila išvažiuoti.

Nors ir nepamatėme levandų laukų (tai gera priežastis suplanuoti dar vieną kelionę šia kryptimi), provanso dvasia jautėsi kiekviename mažiausiame kaimelyje. Jaukiai nutrupėję dažai, seni pastatai, raityti balkonai, kvapai, žmonių šiluma, lyg daina skambanti prancūzų kalba – visa tai kuria Prancūzijos unikalumą ir išaugina ypatingą meilę šitam kraštui. Kiekviena aplankyta šalis palieka savo sentimentų, bet ryšys su Prancūzija yra kažkoks ypatingas, ypač nuoširdus. Kažkada jau rašiau, kad Paryžius yra mano mylimiausias miestas, tad lieku ištikima savo sielos pasirinkimui. Prancūzija yra tas taškelis milžiniškame pasaulio žemėlapyje, į kurį visada norėsiu sugrįžti. Taigi puikiai suprantu, kodėl mano nuotakos taip dažnai renkasi Provanso stilių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Žalsvos švelnios alyvuogių spalvos staltiesės
Vardo kortelės – magnetukai su dailiais išpjautais ornamentais
Žvakių gausa židinio imitacijoje ir virš jos
Žalumos girliandos
Personalizuotas palinkėjimų kampelis su jaunųjų nuotraukų galerija
Unikali ažūrinė torto pakyla
Vardinė medinė iškaba
Pianinas kaip saldaus stalo dalis
Baltas Provanso stiliaus staliukas desertams

Akvilė ir Tomas kartu jau labai senai, nuo pat vaikystės. Jie jau turi du gražius vaikučius ir gyvena darnų šeimos gyvenimą savo name, kurį pasistatė prieš kelis metus. Gyvenimas tiek įsuko juos, kad vestuves sukelti vis nelikdavo laiko, o kartais ir lėšų. Šiais metais jie pagaliau nusprendė sutvirtinti savo santykius ir suplanavo gražią šventę savo artimiesiems.

Kai su Akvile susitikome pirmą kartą, ji atskleidė, kad dievina žalią spalvą ir dar ją labai žavi Provanso stilius. To pakako, kad gimtų visiškai asmeniška būsimos šventės koncepcija.

Akvilė ir Tomas savo šventės vieta pasirinko restoraną Tores Bravoras. Jo didžiausia salė iš tiesų atrodė šviesi ir „provansiška“, tik mums nepatiko tamsokos kėdės. Po ilgų svarstymų visgi nusprendėme kėdes nuomotis. Baltos bambukinės kėdės užpildė visą salę. Jeigu abejojate dėl kėdžių nuomos, visada pagalvokite, kaip tai įtakos galutinį vaizdą. Jeigu vaizdas pasikeis kardinaliai, geriau atsisakykite kažkokio kito dekoro elemento, bet palikite kėdes. Dažniausiai mūsų nuotakos dėl kėdžių aukoja fotosesijos kampelį ir niekada dėl to nesigaili. Mano nuomonė yra aiški šiuo klausimu – jeigu biudžetas ribotas, geriau turėti vieną išbaigtą erdvę, negu daug ir apie nieką.

Žalia spalva karaliavo visur – puokštėse, kur žaliems augalams teikėme pirmenybę, tekstilėje, net desertuose. Po vestuvių Akvilė, dalindamasi įspūdžiais, užsiminė, kad keli svečiai jai pasakė, jog šventė buvo labai „akviliška“. Mes, savo ruožtu, tai priimame kaip taiklų komplimentą. Mūsų pagrindinė misija – atrasti ryšį su kiekvienu savo klientu ir perkelti jį į šventės kūrimo procesą. Mus neapsakomai šildo nuoširdūs atsiliepimai ir pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Akvilė labai pergyveno dėl seno pianino, kuris stovėjo restorane. O man atrodė, kad tai unikalus dekoro elementas, jeigu mes tinkamai jį panaudotume. Vienu momentu net šmėstelėjo mintis perdažyti pianiną sendinta balta spalva, nes restorano administratorė minėjo, kad planuoja juo atsikratyti, bet galiausiai visgi nepritarė tokiam mūsų akibrokštui. Raminau Akvilę, kad padekoruotas pianinas neatrodys toks niūrus ir „pavargęs“, taigi galiausiai mes jį įkomponavome į saldaus stalo kompoziciją. Rezultatas pranoko lūkeščius. Pianinas tarsi prisikėlė antram gyvenimui ir pražydo. Saldaus stalo kompoziciją užbaigėme šviesiu Provanso stiliaus staliuku ir unikalia specialiai šventei pagaminta itin romantiška torto pakyla.

Nėra nieko asmeniškiau, nei šventės metu pasidalinti su savo svečiais gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, ypač kai jų jau tiek daug prikaupta. Būtent todėl palinkėjimų kampelyje atsidūrė iš nuotraukų kruopščiai sudėliota jaunųjų gyvenimo istorija. Visi etapai, visi žingsneliai ir pasikeitimai pakeliui į bendrą laimingą gyvenimą. Jautru ir taip tikra!

Visi jaunieji palieka savotišką žymę mano širdyje, tai neišvengiama, kai tiek bendrauji ir tiek įsijauti į procesą. Kiekviena žymė yra skirtinga. Akvilė ir Tomas paliko begalinę šilumą, kuri dar ilgai šildys mane darganotomis rudens ir žiemos dienomis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Tores Bravoras
Fotografas: SP fotografija
Desertai: LiuPatty ir Tie kepėjai
Tortas: Liu Patty
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Kvietimai: Artišokas

Krikštynos botanikos sode

Parašykite komentarą

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje) ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū

Spalvingas Trolių gimtadienis

Parašykite komentarą

Įkvėpimo semiamės visur, bet meluosiu, jei pasakysiu, kad gavę užduotį pirmiausiai nenukeliaujame į google su tiesiogine užklausa, pavyzdžiui „trolls birthday“. Visada smalsu sužinoti, ką jau iki tavęs sukūrė kiti, bet įdomiausia būna tada, kai kiti dar nesukūrė nieko, kas būtų verta dėmesio. Štai tokiais atvejais ir prasideda kūrybą, ta tikroji, stogą raunanti, su neprognozuojamu rezultatu. Tuomet tiesiog spirgi, kaip koks lašinys ant keptuvės, nuo jausmo, kad kuri visiškai šviežią „pinteresto“ vaizdelį, kuri tikėtina kopijuos pusė pasaulio :)

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldusis stalas – stebuklingas trolių miškas
Veltinio gėlytės su macarons viduriukais
Linksmos dinamiškos gėlytės su didelėmis lūpomis
Minkšti spalvoti medžiai su medvilnės žiedo akcentu
Spurgų kalnas
Keksiukų pateikimas permatomuose indeliuose su spalvotais saldainiais
Gėrimų buteliukai su veltinių gėlyčių dekoracija

Būtent tokia istorija nutiko su Troliais, Google neparodė absoliučiai nieko už ko norėjosi užsikabinti, taigi teko žiūrėti filmuką vėl ir vėl, įsijausti į nuotaiką, ieškoti charakteringų detalių. Nemėgstu, kai dekoras yra akivaizdus, kai stalą nusieja vienkartiniai indai su herojų atvaizdais ir visos dekoracijos yra tiesiogiai susijusios su šventės tematika. Tiesą sakant, tokį dekorą gali padaryti kiekvienas, tam tikrai nereikia samdyti profesionalo. Mes kuriame dekorą remdamosios asociacijomis ir emocijomis. Mes žaidžiame spalvomis ir detalėmis, įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis, sukurdamos tikros pasakos viziją, o ne vien aklą tematikos išpildymą. Mūsų herojai paprastai yra tikri ir apčiuopiami, o ne besaikiai jų atvaizdai.

Neseniai šnekėjau su didelės švenčių atributikos parduotuvės savininke. Ji pasakojo, kaip žmonės kartais pasimeta asortimento gausoje ir priperka to, ko visiškai nereikia, išleisdami krūvą pinigų. Žmonės net nepagalvoja, kad pasamdę dekoratorių, jie galėtų išleisti labai panašią sumą, bet dekoras būtų vientisas, originalus ir estetiškai tvarkingas. Dekoratorius į dekorą įtraukia visus šventės elementus – tai ir stalo serviravimas, ir gėrimai, ir saldumynai, kuriuos Jūs bet kuriuo atveju perkate. Kai kiekviena šita detalė turi savo paskirtį ir vietą, nusipiešia nuostabus, unikalus gimtadienio paveikslas.

Taisijos gimtadienio dekorui turėjome magiško trolių miško viziją. Taisijai labai patinka troliai, ji jau turi visą jų kolekciją. Nusprendėme, kad sukursime jiems labai „trolišką“ girią, kurioje įvyks triukšmingiausias ir ryškiausias Taisijos gimtadienio vakarėlis. Mūsų misija buvo taip integruoti saldumynus į dekorą, kad jų net reikėtų paieškoti. Misija buvo įvykdyta 100 %. Taisijos mama pasakojo, kad svečiai pradžioje net nedrįso imti kai kurių skanėstų, nes galvojo, kad tai dekoracijos.

Spurgos susidėliojo į spalvotą spurgų kalną, macarons tapo mūsų pagamintų veltinių gėlyčių viduriukais, cake pops „pasimetė“ tarp spalvotų medžių, ant samanų kalno išdygo dryžuotų ledinukų giraitė. Dekore naudojome daug natūralių organiškų elementų – žaluma, dideli lapai vietoj polėkščių, medvilnės žiedai, samanos ir kt. Įdomus sprendimas buvo padaryti saldžiajam stalui pjedestalą. Žaidimų kambaryje, kuriame vyko šventė, buvo tik vienas stalas, todėl ir nusprendėme išskirti erdves. Pagaminome pakylą, kurią pavertėme tikruoju stebuklinguoju trolių mišku su linksmosiomis gėlytėmis, ryškiais spalvotais medžiais, šventinėmis vėliavėlėmis, saldžiaisiais „augalais“ ir, savaime suprantama, pačiais troliais. Tiesa sakant, net ir be trolių buvo aišku, kas čia per vietą ir kam ji skirta, tačiau jie taip organiškai papildė vaizdą, kad atrodė jis tarsi atgijo.

Mūsų pagamintus medžius dekoravome spalvotais vilnos dėbesėliais, dekoracijų gamyboje naudojome daug veltinio, nes tai kėlė stiprias asociacijas su filmuko herojais. Kadangi nenaudojome staltiesės, po stalų sudėliojome burbuliukus – koriukus, kurie užpildė vaizdą ir suteikė jam dar daugiau žaismingumo.

Gimtadienio programa irgi atitiko tematiką. Vaikus aplankė tikri troliai su savo linksmomis dainelėmis ir išdaigiškais žaidimais. Dar vienas svajonių gimtadienis virto realybe.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Natalija Kurauskienė
Vieta: Žaidimų kambarys Ledinukas

Pantone reikšmė švenčių dekoravime

Parašykite komentarą

Neseniai seminarui buvau paruošusi labai išsamią prezentaciją apie 2017 metų dekoro tendencijas. Seminarą atėjo pasiklausyti ir mano sesuo, kuri kaip tik šiais metais ruošiasi savo vestuvėms. Kokia didžiulė buvo mano nuostaba, kai grįžtant namo po renginio ji paklausė: „O kas yra Pantone ir kodėl tu taip greitai prasukai šitą skaidrę?“ Pagalvojau, iš tiesų, ties ta skaidre tik numykiau, kad tai tik priminimas, nes jau visi viską žino, ir keliavau toliau. Kartais net į galvą nešauna, kad nuotakos – tai ne dekoratoriai ir, nors jos ir braido Pinterest’o ir Google’o pakrantėmis, jos neįmirksta taip giliai, kad aiškintųsi apie Pantone ir kitokias mūsų profesines subtilybes.

Kiekvienais metais sekame Pantone naujienas, tačiau niekada nesivadovaujame jomis aklai. Kita vertus visada atsiranda bent viena šventė, kuriai tos spalvos tiesiog idealiai tinka. Klientė norėjo rožinių akcentų, o aš nuvažiavusi į restoraną pamačiau nemažai žydrų interjero elementų. Taip ir gimė idėja sujungti abi spalvas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Penkiašakės žvakidės – saldumynų stovai
Nėriniuotų baltų ir stiklinių indų ansamblis saldumynų išdėstymui
Didelis akvarelinis plakatas – Olivijos krikštynos su gyvų žalumynų rėmeliu
Gėlių gausa senovinės komodos stalčiuje
Ypatingai mielos rankų darbo akvarelinės dėžutės svečių dovanėlėms
Linkėjimų paštas rėmelyje
Didžiulės popierinės gėlės fotosesijos kampelyje
Olivijos pirmųjų metų metraštis

Kas gi yra tas Pantone? Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai tai pačiai spalvai yra priskiriami skirtingi pavadinimai? Aš su tokiomis situacijomis susiduriu kasdien ir tai net visiškai normalu, nes spalvos turi aibę atspalvių, o ir žmonės mato ir įsivaizduoja spalvas labai skirtingai. Įvardijusi pavyzdžiui floristei, grafikos dizainerei ir konditerei, kad aš noriu tos pačios mėtinės spalvos, gausiu tris visiškai skirtingus rezultatus. Viena iš jų bus labiau žydra, kita – labiau žalia, o trečia šitų dviejų spalvų mišinys. Kaip raidės žodžiuose, ar natos melodijoje, taip ir Pantone spalvų kodai yra sukurti tam, kad mes visi šnekėtume ta pačia spalvų kalba.

Praėjusio amžiaus viduryje kompanijos Pantone pagrindinė veikla buvo spalvų lentelių kūrimas grožio industrijos ir medicinos srityse. Kompanijos įkūrėjas Gerbertas Lourensas suvokdamas, kad spalvų palėtė yra labai skirtingai interpretuojama, sukūrė inovatyvų spalvų grafiką Pantone Matching System ir standartizavo šitą sistemą. Pantone nėra unikali ir vienintelė organizacija, kurianti spalvų standartus, yra dar NCS, RAL ir kt., tačiau būtent Pantone yra populiari ir žinoma visame pasaulyje.

Spalvų institutas Pantone (Pantone Color Institute) – tai įmonės Pantone tyrimų centras, kuris ir stebi spalvų tendencijas ir jų pokyčius bei įtaką įvairioms gyvenimo sritims: mados industrijai, poligrafijai, interjero dizainui, reklamai, kinui ir pan.

2000 metais atsirado naujas apibrėžimas „Color of the Year“ – „Metų spalva“. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį Pantone skelbia, kokia spalva ar atspalvis bus madingiausias ateinančiais metais. Yra manoma, kad spalva nėra atsitiktinė. Ją išrenka remiantis metų aktualijomis, kultūrine ir socialine visuomenės raida, spalvų naudojimo tendencijomis įvairiose srityse. Pastaraisiais metais tapo labai madinga stebėti Pantone prognozes. Tai daro kiekvienas save gerbiantis kūrėjas – grafikos dizaineris, floristas, dekoratorius ir pan. Net didžiausi skeptikai nepraleidžia pro akis Pantone rekomendacijų. O prie ko čia šventės? Iš esmės, tai visiškai nereiškia, kad staiga visi turi draugiškai įsimylėti kažkokią konkrečią spalvą. Vestuvės, ar kita šventė yra absoliučiai individuali, kuriama specialiai Jums tik vieną kartą gyvenime, todėl reikia pirmiausiai pasiklaiuti savo intuicija ir nesivadovauti primestomis teorijomis. Kita vertus, tai savotiškas žaidimas, galimybė ieškoti naujų derinių, kurti naujas inspiracijas, todėl, jeigu tik tai nesikerta su Jūsų gyvenimo svajone, kodėl gi nebūti madingam.

Norėjome, kad Olivijos krikštynų dekoras būtų švelnus ir mergaitiškas, todėl nusprendėme nuspalvinti šventę akvareliniais dažais pagal madingiausią praėjusių metų Pantone paletę – Rose Quartz ir Serenity. Abi šitos spalvos puikiai susijungė floristiniuose sprendimuose ir šventės kanceliarijoje. Norėjome, kad saldusis stalas būtų šviesus ir lengvas, todėl naudojome tik baltus ir stiklinius permatomus indus. Stalo fonui pasirinkome didelį akvarelinį plakatą, įrėmintą žalumynų girlianda. Kiekvienas svečias gavo atminimo dovanėlę, kurią mes dailiai supakavome į mūsų pagamintas dėžutes su vardo kortelėmis.

Olivijos krikštynos vyko Kaune, restorane Svarstyklės. Vietiniai sako, kad kažkada tai buvo labai madinga vieta įvairioms šventėms, šiuo metu šiek tiek pamiršta, tačiau krikštynoms, manau, puikiai tinkanti, nes yra jauki, turi nemažą terasą, kurioje galima įrengti puikų fotosesijos kampelį ir organizuoti vaikų žaidimus, o vidiname kieme vaikai gali smagiai lakstyti ir dūkti kartu su net iš Vilniaus atkeliavusiomis smagiomis pasakų fėjomis.

Svečiai negailėjo komplimentų ir mūsų sukurtam fotosesijos kampeliui, jis puikiai atspindėjo visą šventės stilistiką, o vakarėlio eigoje atliko net kelias funkcijas, pabuvęs ir poilsio zona ir vaikų žaidimų erdve. Tai buvo jauki ir elegantiška vidurvasario šventė.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Mantas Gričėnas fotografija, Artišokas
Vieta: Restoranas Svarstyklės
Spaudos dizainas: Artišokas
Pirmųjų metų metraštis: Artišokas
Tortas: Liu Patty
Saldumynai: Soul kitchen
Popierinės gėlės: Dekū

Kiek kainuoja vaiko gimtadienis?

Parašykite komentarą

Kartais mėgstu pavartyti savo tinklapį, kaip kokį dienoraštį. Ypač patinka vaikų gimtadienių skyrelis. Kiekvienas šių gimtadienių drąsiai pretenduoja į svajonių gimtadienio titulą. Džiaugiasi širdis, kiek vaikų svajonių jau išpildėme ir kiek dar laukia priešaky. Pasakysiu atvirai – vaikų gimtadieniai yra mažiausiai pelninga mūsų darbo kryptis, bet vistiek niekada jų neatsisakysiu, nes čia kūrybai nėra ribų, o siela šoka tvistą, matydama tas nuoširdžias magijos ir susižavėjimo kupinas vaikiškas akis. Be to, juk nuo vaikų gimtadienių viskas ir prasidėjo, todėl jaučiu, kaip širdį kutena sentimentai kaskart organizuojant didelę mažo žmogaus šventę.

Žinau, kad mūsų gimtadieniai yra išskirtiniai, nes žinau, kiek darbo į juos įdedame, kaip apgalvojame kiekvieną smulkmeną. Tiesą sakant, apskritai neskirstome mūsų švenčių pagal gaunamą honorarą. Mylime visus savo klientus ir kiekvieną užsakymą išpildome maksimaliai atsakingai ir kruopščiai. Mūsų klientai tai žino ir pas mus sugrįžta… kiekvienais metais.

Štai su Urte susipažinome prieš dvejus metus, o šiais metais jau netik jos gimtadienį planuosime, bet ir mažylio broliuko krikštynas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Saldusis stalas – lova
Ugnės vardas – minkštos pagalvėlės
Teminis tortas su žaviąja princese
Permatomi žirniukai – saldumynų lobiai
Masyvi žalių burbulų kompozicija virš stalo
Žalias želė su grietinėlės kepure
Karūnuoti keksiukai
„Žirniukai“ ant pagaliuko

Kiek gi kainuoja vaiko gimtadienis? Nelygu kaip Jūs jį įsivaizduojate. Gimtadienis gali nekainuoti beveik nieko, jeigu Jūs pati išsikepate tortą ir pasikviečiate į svečius artimiausius giminaičius šventinei vakarienei. Neseniai kartu su vaikais skaitėme Kakės Makės knygutę „Svajonių gimtadienis“. Ten Kakės Makės tėvai dalinosi prisiminimais apie savo vaikystę. „Kai aš buvau maža, per gimtadienius laukiau atjojant pasakų princo. Deja, jis taip ir nepasirodė“ – sakė mama. „O aš norėjau pasikviesti piratų, – sakė tėtis, bet ateidavo tik teta ir dėdė“. Pagalvojau, kad ir šiais laikais nemažai vaikų šitaip švenčia savo gimimo dienas, o jų svajonės taip ir lieka neišgirstos. Lygiagrečiai pasidžiaugiau, kad mano vaikystėje kiekvienas gimtadienis buvo svarbus įvykis su šusniu draugų ir smagiu vakarėliu. Dabar suprantu, iš kur tas polinkis į švenčių organizavimą :) Matyt dar vaikystėje man jį įskiepijo mano tėvai.

Įtariu dažnas pagalvoja, vartydamas mūsų vaikų gimtadienių albumus, kad tokie gimtadieniai yra labai brangūs. Reikia pripažinti, kad tikrai turėjome neeilinių projektų, kur gimtadieniui iš tiesų buvo išleidžiamos nemažos pinigų sumos, tačiau tai nėra taisyklė. Savaime suprantama, reikia įvertinti, kad užsakydami specialistą Jūs išleisite šiek tiek daugiau. Juk niekam nekyla klausimų, kodėl Jūs turite mokėti kirpėjai, santechnikui, ar kažkuriam kitam specialistui, kurio paslaugomis naudojatės. Tuo tarpu, mes dažnai sulaukiame klausimų, kas įeina į mūsų paslaugos kainą. Nepaisant to, į ją tikrai šis tas įeina materialaus, nes dekoruodami šventes, visus aksesuarus ir indus, kuriuos turime, skoliname be papildomo mokesčio. Taigi Jūs jau vien šiuo aspektu išlošiate finansiškai.

Visos dekoracijos, kurios yra gaminamos arba perkamos/nuomojamos specialiai Jūsų šventei, skaičiuojasi papildomai. Štai čia jau yra realios išlaidos, tik retas pagalvoja, kad tas išlaidas bet kuriuo atveju patiria, net jeigu šventę organizuoja patys. Pagalvokime, Jūs lygiai taip pat perkate įvairius rekvizitus, dekoracijas, girliandas, smeigtukus, indelius ir pan., tačiau Jūs nefiksuojate kiekvienos savo įsigytos smulkmenėlės kainos ir neregistruojate į atskirą dokumentą. Taigi, realiai net nežinote, kiek išleidote. Būtent todėl kai kurie išsigąsta, kai pamato mūsų sudarytą sąmatą. Atrodo, visko reikia, nėra net ko atsisakyti, o suma nemaža gaunasi. Nes į tą sąmatą vienoje vietoje sugula visos tos „nepastebimos smulkmenėlės“, kurias Jūs tarp kitko kelis kartus nusipirkote, eidami į parduotuvę pieno. Tą pačią istoriją galima papasakoti ir apie saldumynus, juk jie neišvengiamai atsiduria ant gimtadienio stalo, bet kruopščiai apgalvoti, suderinti su kitais akcentais ir tinkamai išdėstyti, jie tampa pilnaverte ir pagrindine dekoro dalimi.

Jau senai niekam nesistengiu nieko įrodyti – vaikų gimtadienius organizuojame ir dekoruojame išskirtinai savo malonumui. Taip, užsisakyti mūsų gimtadienį yra brangiau nei tiesiog išnuomoti žaidimų kambarį ir nusipirkti teminius vienkartinius indelius specializuotoje parduotuvėje, bet mes su tokiais ir nesilyginame. Mes kuriame kokybišką originalų produktą. Net jeigu gimtadienis yra užsakomas tokia pačia tematika, kiekvieną kartą kuriame visiškai naują viziją ir jos išpildymą. Kokybę išlaikome visur. Mes neperkame saldumynų iš Maximos, o dirbame tik su išbandytomis ir patikimomis kepėjomis. Dekoracijoms naudojame kokybiškas medžiagas ir atsižvelgiame į jų ilgaamžiškumą. Stengiamės, kad mūsų organizuojamos pramogos būtų edukacinės arba aktyvios ir būtinai atitiktų jubiliato amžių ir pomėgius. Nedarome kičo ir nebrukame komercijos. Laviname vaiko vaizduotę, siūlydami jam ne akivaizdžius sprendimus, o formų, raštų, asociacijų ir emocijų dėlionę.

Urtytė, kaip ir kiekviena maža mergaitė tokiame amžiuje, jautėsi tikra princese, todėl pasitarusios su mama, nusprendėme, kad šiemet bus princesių gimtadienis, bet kadangi jau praeitais metais gimtadienis buvo labai rožinis, norėjosi įdomaus, netradicinio sprendimo. Būtent todėl pasirinkome princesės ant žirnio tematiką. Labai įdomiai sužaidė sprendimas stilizuoti saldų stalą kaip lovą. Net stalo išdėstymas buvo originalus – ne horizontalus, kaip įprasta, o vertikalus. Vienas stalo galas virto lovugaliu su linksmomis pagalvėlėmis – raidėmis, iš kurių susidėliojo jubiliatės vardas, o saldumynai išsidėstė žemėjančia tvarka. Smagiai atrodė žirniukai, pripildyti saldumynų, žalias želė su grietinėlės kepure, keksiukai su dailiomis sidabrinėmis karūnomis, žirnių pavidalo cake pops.

Kompoziciją išbaigė žalių apvalių burbulų masė. pakibusi virš stalo. Mažoji princesė taip puikiai derėjo prie to pasakiško vaizdo, kad beliko tik sulaukti svečių ir pradėti savo princesišką puotą.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Renata Riškutė
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Soul kitchen ir Šokolado meistrai

Stilizuotas saldus stalas vestuvėms vasaros tema

Parašykite komentarą

Teišsipildo visos nuotakų rožinės svajonės! Šį kartą pristatome Jums mūsų labai smagų projektą – saldaus stalo vizualizaciją vasaros tema konkursui Smaližių rojus. Svarstydamos kokį stilių ir koncepciją pasirinkti, nusprendėme pateikti vasarą netradiciškai, aplenkdamos žydinčių sodų ir kvepiančių pievų tematiką. Mūsų vasaros simboliu tapo didelis pūkuotas, gėlėmis pražydęs debesėlis. Jis negąsdina lietumi ir negadina nuotaikos, kaip sunkūs ir rūstūs rudens debesys. Jis tik trumpam užstoja kaitrią vasaros saulę ir dovanoja mums gurkšnelį gaivos ir tyro oro. Lėtai klajodamas po žydrą dangų, jis iš aukštai stebi, kiek stebuklų sukuria ir dovanoja žemei vasara. Kaip žemė nusidažo ryškiausiomis nuostabiausių žiedų spalvomis; kaip paukščiai, upelis, vėjelis ir medžių lapai susijungia į genialiausias melodijas; kaip žmonių veidai nušvinta nuoširdžiausiomis šypsenomis, o įsimylėjėliai užsidega didžiausia aistra. Tiek daug naujų potyrių ir laimingų akimirkų susijungia į vieną žodį – VASARA.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Didžiuliai gėlių debesėliai
Plokščios stiklinės vazos su cukraus vatos kamuoliais
Desertai permatomose dėžutėse
Šviečiantis stiklinis kubas – torto pjedestalas
Torto smeigtukas – Dangiškai saldu
Debesėlių formos desertų kortelės

Taip lengva kurti stebuklus, kai dirbi kartu su profesionalia komanda. Viskas prasidėjo nuo beprotiškos vizijos padaryti didžiulius debesėlius iš gyvų gėlių. Mane tiesiog apsėdo šita idėja, todėl labai apsidžiaugiau, kai pasitarusi su šauniais Inesos salono floristais, gavau teigiamą atsakymą.

Norėdamos, kad mūsų stalas būtų ypatingai lengvas ir plevėsuojantis, tarsi tikras debesėlis, pasiuvome jam ypatingą beveik permatomą sijoną, apjuostą dailiais nėriniais. Po stalu padėjome ventiliatorių, kuris sukdamasis lengvai kėlė sijono kraštelius, sudarydamas gaivaus vėjelio efektą. Desertų išdėstymui naudojome daug skaidrių stiklinių indų, kad sukurtume nesvarumo iliuziją. Ypatingai įdomiai atrodė stiklinės dėžutės. Prisiminiau savo vaikystę, kai vasarą prisirinkdavome įvairiausių žiedlapių, žalumynų ir užkasdavome juos žemėje, paslėpdamos po stiklo gabaliuku. O paskui atkasdavome ir per stikliuką grožėdavomės nuostabiais gamtos raštais ir deriniais, tai sukeldavo daug gražių emocijų ir skatino vėl imtis kūrybos. Tuos primityvius, bet labai nuoširdžius, natūralaus meno šedevrus vadindavome „paslaptimis“. Būtent šie prisiminimai iš vaikystės ir įkvėpė mane idėjai su stiklinėmis dėžutėmis. Ir štai netikėtumas – į jas paslėpėme netik gėles, bet ir desertus! Netikėčiausiai atrodė mūsų didžiausias šviečiantis kubas, jis tapo puikia pakyla mūsų stalo karaliui – dailiam nėriniuotam tortui. Tortą papuošėme simboliniu smeigtuku „Dangiškai saldu“ – jis, išlankstytas iš vielos, savo lengvumu ir gracija tarsi pritarė bendrai mūsų stalo koncepcijai.

Originalumo ieškojome ir rinkdamiesi saldumynus. Taip ant stalo atsirado dideli saldžios vatos kamuoliai. Kam gi saldi vaza nesiasocijuoja su vasara? Kai lakstydami žaliais parko takeliais pajuntame tą saldų deginto cukraus kvapą, o tas vaizdas, kai mūsų akyse ant pagaliuko susivynioja tikras purus debesėlis, tiesiog užburia. Saldžios vatos „puokštes“ įdėjome į labai įdomios formos plokščias stiklines vazas, kurios irgi sustiprino neaprėpiamos erdvės ir dangaus karalystės efektą. Kitus desertus irgi derinome prie sumanymo stilistikos: švelnios tekstūros tirpstantys burnoje subtilūs morengai, minkštučiai kokosiniai rutuliukai, žavingi sausainių „suvožtiniai“, kaip alternatyva įprastiems keksiukams. Geltona spalva desertuose ir dekoracijose simbolizavo mažą saulės spindulėlį, kuris nevalingai prasiskverbė pro minkštus debesėlio pūkus ir privertė nusišypsoti.

Lengva, puri, švelni, romantiška – štai tokia mūsų vasara, kai norisi nusimesti visus rūpesčius ir basomis pasileisti per svajas. Kai norisi nerti į meilės debesį ir palaimingai jame paskęsti. Kai norisi švęsti gyvenimą!

Elena

Kūrybinė grupė:

Saldaus stalo vizija ir dekoras: Artišokas
Nuotraukos: KarleDru ir Jurgita Lukos
Saldumynai: Elguva gurmanams
Floristika: Gėlių salonas „Inesa“
Indai: C&D style
Stiklinės dėžutės: Bijūnai prie namo

Žiemos vestuvių dekoras

Parašykite komentarą

Štai ir baigėsi metai. Dar vieni įdomūs, intriguojantys, kupini naujos patirties, netikėtų įspūdžių ir nepabostančios kasdienybės. Tuo metu, kai visi dėlioja skaičiukus, sudarinėja finansines ataskaitas ir dalinasi metų pasiekimais, mano svarbiausias šių metų rezultatas telpa į vieną eilutę: Svajonės pildosi! Nes 2015 metai man buvo tikrų tikriausi troškimų išsipildymo ir tobulėjimo metai su daug naujų „pirmų kartų“, liaupsų ir drąsių žingsnių. Pagaliau ir mane aplankė tas jausmas, kai pradedi daryti tai, kas tave „veža“, kai nebežinai, kada dirbi, o kada tiesiog mėgaujiesi gyvenimu. Kai sprogsti nuo idėjų ir pats susikuri progas jas įgyvendinti, kai klientai tampa draugais, o draugai – klientais. Kai pagauta įkvėpimo, padarau daugiau, negu reikia tiesiog todėl, kad nemoku kitaip. Kai sulaukiu įvertinimo ir tai priverčia judėti pirmyn ir daryti dar geriau.

Naujuosius metus pradedame su ypatinga staigmena – tai mūsų pirmasis straipsnis žurnale „Vestuvės“. Kartu su gausia ir labai talentinga kūrybine komanda specialiai žiemos numeriui sukūrėme stilizuotą fotosesiją, į kurią įdėjome savo gražiausias mintis apie žiemos vestuves.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Mūsų įkvėpėjas – paukštis kardinolas
Aukščiausios klasės konditerijos stebuklai – Sugamour desertai
Netikėtų sprendimų ir rafinuotos elegancijos kupina fotosesijos vieta – restoranas Dine
Orchidėjomis pražydęs medis – ypatingas salono „Pas Lidiją“ kūrinys
Aukštos kokybės Villeroy&Boch ir Imdeco indai
Žiemiškos, trapios ir labai subtilios desertų kortelės
Vardų kortelės po stikliniu gaubtu
Unikalūs veltinio ir kailio papuošimai

Kurdami fotosesijos dekoro viziją, norėjome, kad joje atsispindėtų visos mūsų gražiausios mintys apie žiemą, tokią įnoringą ir nenuspėjamą. Kailis, veltinis, savo spalvotų drabužių nebetekusios nuogos medžių šakos, tyras baltumas, žvakių šiluma, medinių dekoracijų jaukumas – visi šie elementai mums iškalbingai atskleidžia žiemos paslaptį. Sniego baltumo kailis, tarsi nerūpestingai numestas ant senovinės komodos, sukuria pusnų efektą, kuriuose svajingai paskęsta indai ir desertai. Stikliniai indai atrodo tarsi ledo luitai, ant kurių išsirikiuoja modernūs, aukštos kokybės konditerijos kūriniai, atkartojantys dekoro elementus ir spalvas, pasižymintys įdomiomis formomis ir originaliais sprendimais. Stalo vidury pražysta didelis medis, o gėlių kompozicijos sudygsta baltuose inkilėliuose. Vardo kortelės slepiasi po permatomais stikliniais gaubtais. Kiekvienas iš jų yra papuoštas unikalia kailio ir veltinio kompozicija. Galiausiai visą dekoro sumanymą gražiai apjungia ir išryškina mažas dailus akcentas. Tiesą sakant, jis ir buvo mūsų šito projekto įkvėpėjas – ryškus raudonas paukštis, vadinamas kardinolu. Pasitempęs, solidus, gyvas ir nenuobodus, tiesiog tobulai atsiskleidžiantis baltame žiemos fone. Jis pagyvina dekorą ir suteikia jam išskirtinumo, jaukumo. Raudoni akcentai atsikartoja ir kituose dekoro elementuose, tačiau labai saikingai. Norėjome, kad vaizdas išliktų šviesus ir gaivus. Pasirinktos aptakios formos, ugningi akcentai ir elegantiškas subtilumas leido mums sukurti tikrą žiemos pasaką, kur šaltukas ne kanda, o švelniai glosto. Kompozicijoje susipynė klasika ir modernas, dabartis ir ateitis, jaukumas ir prabanga. Valsą šokančios snaigės, jaukus šurmulys, mylimi ir brangūs žmonės harmoningai užpildys mūsų viziją ir susijungs į tobulą žiemos vestuvių iliuziją.

Kūrybinė grupė:

Idėja ir dekoras: Artišokas
Fotografė: Karle Dru
Vieta: Restoranas „Dine“
Desertai: Sugamour
Floristika: Salonas „Pas Lidiją“
Serviravimo lėkštės: Villeroy&Boch
Saldaus stalo indai: Imdeco
Kailio aksesuarai: Rasa Norkevičienė

Prašmatnus monstrų vakarėlis

Parašykite komentarą

Kai gimtadienį švęsti susirenka maži padykę monstrai, nelieka abejonių, kad tai bus pašėlusiai smagus, šiurpiai tobulas siaubo vakarėlis. Mirtinai madingam ir velniškai linksmam vakarėliui surengti būtini keli ingridientai: iš koto verčiantys kraupūs kvietimai, siaubingai skanūs desertai, šiurpiai įdomūs užsiėmimai ir, be abejo, šūsnis geriausių draugų – siaubūnų.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Elegantiškas nėriniuotas tortas, apgraužtas pėlių
Juodi indai, padėkliukai, stovai
Šiurpiai viliojantys desertų pavadinimai
Keksiukų papuošimai – prašmatnūs vorai
Nėriniuotos žvakės, popierinės dekoracijos, saldumynai
Iš karoliukų suvertas voras sidabriniame voratinklyje
Puošnios kepurytės, varlytės ir domino kaukės monstriškam svečių įvaizdžiui
Gyva žiurkė ir kabantys širšnosparniai fotosesijos kampelyje

Šis mūsų organizuotas vakarėlis buvo tiesiog mirtinai stilingas ir pritrenkiančiai liuksiškas. Luka norėjo, kad jos gimtadienis, nepaisant košmariškai monstriškos temos, išliktų mergaitiškas ir prašmatnus. Todėl į pagalbą teko pasitelkti ciklameno spalvą, nėrinius, blizgučius ir nepamainomus merginų draugus – deimantus. Taigi, net vorai pasipuošė prabangiais deimantų sijonėliais, o stilingas nėrinių raštas atsikartojo visose dekoracijose, saldumynuose, desertų kortelėse, aksesuaruose ir net žvakėse. Ypatingai prašmatniai atrodė mūsų pagamintas voras iš karoliukų, įsitaisęs žvilgančiame sidabriniame voratinklyje. Vorai užvaldė visą saldų stalą, fotosesijos kampelį, šventinius aksesuarus. Reikia pažymėti, kad voro elementą pradėjome naudoti jau kvietimuose. Kiekvienas svečias gavo po juodą paslaptingą dėžutę, kurioje laukė tikras išbandymas – išsitraukti kvietimą iš voratinklio su vorais. Svečiams mūsų pagaminti kvietimai paliko didžiulį įspūdį ir jie nekantriai laukė, kokių gi dar staigmenų busime jiems paruošę, o jų laukė išties nemažai. Kartu su vorais svečius šiurpino žiurkės. Didžiausias netikėtumas visiems susirinkusiems buvo juoda žiurkė su šlykščia ilga uodega fotosesijos kampelyje. Daugelis svečių net ne iš karto susigaudė, kad narvelyje tupi gyvas gyvunėlis, o ne paprasta dekoracija. Žiurkės taip pat užpuolė ir apgraužė tortą, kesinosi ir į kitus saldumynus. Žiurkės personažas vakarėlyje atsirado ne šiaip sau, tiesiog jubiliatė Luka labai mėgsta pėlytes, todėl mes tiesiog privalėjome į tai atsižvelgti.

Šį kartą daug dėmesio skyrėme fotosesijos kampeliui. Kad nuotraukos būtų efektingos ir monstriškos, kiekvienai mergaitei pagaminome unikalaus dizaino kepurytes, berniukai pasipuošė mūsų sukurtomis pragariškai prašmatniomis varlytėmis. Fotosesijos kampelyje svečiai galėjo išsirinkti mūsų dekoruotas domino kaukes arba ūsus. O smagiausia, kad visi šie aksesuarai buvo sukurti ir pagaminti specialiai Lukos svečiams ir po vakarėlio liko jiems kaip smagus prisiminimas.

Vakarėlyje netrūko nieko, nei stilingų karnavalinių kostiumų ir aksesuarų, nei žiauriai šiurpių ir tuo pačiu metų prabanga tviskančių dekoracijų, nei siaubingai skanių gardumynų, nei nuoširdaus dalyvių susižavėjimo mūsų darbu, todėl didžiuojamės teigdami, kad tai buvo geriausia šių metų monstrų šėlionė!

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Foto Idilė
Saldumynai: Vitalija Popova

Sausainiai ant pagaliuko „Zuikučių snukučiai“

Komentarų: 5

Šiandien ateinu pas jus su šventine saulėta nuotaika ir su paraginimu šv. Velykoms išsikepti smagių sausainių – „Zuikučių snukučiai“. Nuoširdus vaikų džiaugsmas garantuotas (jau žinome iš savo patirties).

Dar visai neseniai vaikai galėjo mėgautis tik ledinukais ant pagaliuko, dabar gi ant pagaliuko sulipo begalė naujų skanėstų: pyragaičiai, sausainiai, šokoladinės figūrėlės, karamelizuoti vaisiai ir t.t. Ledinukus pakeitė sveikesni desertai, o džiaugsmo nuo to nė kiek nesumažėjo.

Parduotuvės jau prieš kurį laiką prisipildė linksmų velykinių zuikučių, o aš jums siūlau šį smagų šv. Velykų akcentą pasigaminti patiems nuotaikingų sausainių pavidalu.

Mano būsimų sausainių forma iš pradžių gimė ant popieriaus lapo, ją iškirpusi, naudojau sausainiams išpjauti. Sausainiai turi būti pakankamai stori, kad tilptų pagaliukas ir sausainis tvirtai laikytųsi. Pagaliukus reikia dėti atsargiai, šiek tiek ranka spaudžiant sausainio paviršių.

Iškeptus sausainius dekoruojame cukriniu glajumi ir piešiame linksmus zuikučių snukučius. Piešimui aš naudojau specialų maistinį markerį, toks būdas paprasčiausias, bet galima naudoti ir tą patį cukrinį glajų, dažytą juoda spalva, arba tiesiog teptuku snukučius padailinti. Čia jau viskas priklauso nuo jūsų, kaip dailininko, sugebėjimų.

Sausainius kepiau ne vieną kartą, bet pasidalinsiu receptu, kuris man pasirodė labiausiai patikimas. Sausainiai gaunasi pakankamai lygūs ir patogūs glazūruoti. Be to, jų skonis labai geras, pamėginkite.

Sviestiniai sausainiai.

330 g. miltų

1,5 arb.š. kepimo miltelių

450 g. sviesto

225 g. cukraus

1 kiaušinis

1 arb.š. vanilės ekstrakto

0,5 arb.š. druskos

Orkaitę įkaitinti iki 180 C°. Sviestą ištrinti su cukrumi. Įmušti kiaušinį, įpilti vanilės esenciją ir viską kartu išplakti. Sumaišyti visus sausus ingridientus ir supilkite juos į sviestą. Gerai išmaišyti ir suminkyti tešlą. Geriausia būtų ją atšaldyti, bet jeigu neturite laiko, tai nėra privaloma. Kepti 180 C° temperatūroje apie 8-10 minučių, kol kraštai paruduos.

Cukrinis glajus.

415 g. cukraus pudros

3 valg.š. morengo miltelių (pirkau Tastyfun)

6 valg.š. šilto vandens

Visus ingridientus suplakti kol pasidarys vientisa masė. Jei glajus per tirštas, įpilti daugiau vandens, jei per skystas – įdėti daugiau cukraus pudros. Eksperimentuodami galiausiai pasieksite optimalų variantą.

Glajų dėjau ant atvėsusių sausainių. Pradžioje nosytę ir snukučio kraštelį, o kai išdžiuvo, glajumi užpildžiau visą likusį snukutį. Glazūruotus sausainius džiovinau per naktį ir tik tuomet užsiėmiau „tapyba“.

Štai ir viskas! Dabar visa jūsų šeimyna gali nesunkiai pavirsti linksmais velykiniais zuikučiais ir gauti gerą teigiamų emocijų dozę, kvailiojant prieš objektyvą. Linkime Jums linksmų ir saulėtų šv. Velykų!

Elena