Žymų Archyvai: Krikštynų tortas

Krikštynos Nidoje ant jūros kranto

Tikrai neketinu erzinti tų, kurių atostogas ką tik pasiglemžė negailestingas virusas. Priešingai, noriu pakelti nuotaiką ir su didžiausiu džiugesiu priminti, kad artėja vasara. Saulė, jūra, smagus laikas su draugais ir jokių negandų. Bent jau taip aš dabar ją sau įsivaizduoju, lyg kokį išganymą, nes gi kažkada turės baigtis visa šita nesąmonė.

Idealesnės vietos šventei Lietuvoje negu Baltijos jūros pakrantė tikriausiai nebūtų įmanoma sugalvoti. Visada džiaugiuosi, kai išpuola bent vieną šventę metuose suorganizuoti mūsų nuostabiame pajūryje. Nepaisant nepatogumų, kuriuos tenka patirti, keliaujant su visu rekvizitu iš Vilniaus į kurį nors pajūrio miestą, šitie užsakymai yra mano mėgstamiausi. Gal todėl, kad tai proga pasidaryti sau mini atostogas, o gal todėl, kad mūsų jūra turi magiškų galių, dėl kurių tu negali likti jai abejingas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gipsofilijos burbulai stalų dekorui
Dūminė žydra spalva
Įvairaus dydžio kutosai kaip jaukus ir mielas dekoro elementas
Švelnus ombre efektas krikštynų kanceliarijoje
Gipsofilijos vainikas torto stovui
Saldumynai balti šviesūs arba neutralių spalvų su nedideliais natūraliais mėlynais akcentais
Dekoracija – inkaras
Ypatingai jaukus žaidimų kampelis vaikams

Dažnas klientas, planuodamas šventę pajūryje, įsivaizduoja ją maždaug panašiai. Kojos pamažu nugrimzta į šiltą švelnų smėliuką, jūros ošimas įsilieja į šventės melodijas, o lengvas brizas nerūpestingai kedena svečių plaukus. Net sunku suskaičiuoti, kiek kartų jau esu piešusi sau vaizduotėje tokį paveikslą, klausydamasi klientų pasakojimų apie jų idealią dieną. Aš juos suprantu. Pati turėčiau ne ką mažesnius reikalavimus, jeigu šventę planuočiau prie jūros, juk kitaip, kam visa tai. Bėda ta, kad šiai vizijai išpildyti egzistuoja daug apribojimų. Kažkodėl daug kas įsivaizduoja, kad galima tiesiog ant smėliuko įkurti šventės vietą ir suruošti “gražų romantišką pikniką”. Žemi staliukai, pledai, pagalvės, gardus maistas ir šaltas vynas. Gražus saldus stalas kaip šventės akcentas. Dar būtų gerai kokį stogą virš galvos turėti. Šitos svajonės net nėra iš piršto laužtos, internete apstu panašaus tipo nuotraukų, tik dažniausiai tai yra stilizuotų fotosesijų tobulai nupaveiksluoti vaizdai, o ne realios šventės. Pirmiausiai, kadangi Baltijos pakrantė yra vieša erdvė, negalima joje savavališkai įrengti jokių statinių. Teoriškai tam reikia leidimų, bet praktiškai sunku būtų tokį gauti. Kita problema – tai pašaliniai žmonės. Kad ir kaip mes norėtume privatumo, neįmanoma nuo jų atsiriboti viešoje erdvėje. Supratingieji gal ir apeis ratu jūsų šventę, o smalsuoliai dar specialiai kur nors netoliese rankšluostį pasities. Yra vos kelios vietos Lietuvos pajūryje, kurios gali pasiūlyti tokį išsvajotą šventės formatą. Viena iš jų – tai Kupolas Nidoje.
Jau seniai norėjau sukurti ką nors gražaus Kupolo erdvėje, todėl labai apsidžiaugiau, kai Ieva patikėjo mums papuošti savo sūnelio Herkaus krikštynų šventę.

Mano galvoje akimirksniu pradėjo suktis įvairiausios dekoro vizijos. Tiesą sakant,  viena iš jų taip ir liko ramiai gulėti stalčiuje, pilnai apgalvota ir net apskaičiuota laukti savo žvaigždžių valandos. Kuriant šventės dekorą, yra du keliai. Vienas iš jų – pilnai transformuoti turimą erdvę ir siekti sukurti visiškai naują unikalų sprendimą. Kitas sprendimas – kurti unikalumą detalėmis, naudojant turimus resursus ir idealiai prisitaikant prie turimos aplinkos. Tiesą sakant, mes savo darbe dažniausiai einame šiuo keliu, todėl mums puikiai sekasi optimizuoti išlaidas.

Būtent kuriant Herkaus krikštynų šventės vizualizaciją, mes pirmiausiai pabandėme nueiti pirmuoju keliu. Herkaus mama Ieva turėjo labai gražią šventės viziją, kuri reikalavo nemažai erdvės pakitimų, tačiau keičiant viską iš pagrindų, reikia investuoti nemažą biudžetą, todėl galiausiai visgi nusprendėme veikti racionaliai.

Herkaus krikštynos buvo šviesios, saulėtos ir tyros. Pagrindinės dominuojančios spalvos – balta ir žydra. Žydrą spalvą labai kruopščiai derinome prie Kupole esančių detalių, kad pagautume būtent jų naudojamą dūminį atspalvį. Manau, mums tai puikiai pavyko. Taip pat labai patiko kutosai, kuriuos irgi radome Kupolo interjere ir nusprendėme panaudoti savo dekorui pagyvinti. Maži kutosiukai papuošė šventinį menių, o dideli išsirikiavo vaikų žaidimų kampelyje.

Kuriant dekorą, labai svarbu tinkamai paskirstyti erdves, ypač jeigu patalpa bendra. Pagrindinį plotą užėmė stalai. Kai jie susistatė, atrodė, kad erdvės liko visai nedaug, tačiau teisingai viską suplanavus, mums dar liko vietos saldaus stalo zonai ir jaukiam vaikų žaidimų kampeliui.

Viskas, ko reikėjo iki pilnos laimės – tai geras oras. Prognozės nevisada buvo gailestingos, tačiau laimei gamta padovanojo mums nuostabią dieną. Saulė dosniai užliejo visą paplūdimį, bet nealino savo karščiu, jūra žaismingai mušė taktą į krantą. Buvo aišku, kad Ievos šventės vizija bus pilnai išpildyta ir mūsų širdys spurdėjo iš džiaugsmo.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Kupolas
Fotografė: Nude mood
Desertai: Vanilinis dangus
Spaudos dizainas: Artišokas
Baldai: Užupio arka

Krikštynos žiemą

Praeitą savaitę padariau švenčių inventorizaciją. Tiesą sakant, apėmė lengvas siaubelis, kiek dar nuostabių švenčių guli nepublikuotų. Net ir labai kritiškai peržiūrėjus ir nusprendus kai kurių visai neberodyti, liko labai nemažas kraitelis. Šiemet pažadėjau sau, kad iš šito „slapto seifo“ į dienos šviesą pagaliau ištrauksiu visus savo brangiausius perlus. Tikiuosi užteks įkvėpimo papasakoti visas jūsų istorijas, nes reikia pripažinti, kad tai reikalauja nemažai pastangų ir laiko. Darbai verda, kūryba nuolat kunkuliuoja, o pasidalinti savo pasiekimais neretai pritrūksta paroje valandų.

Prisiminiau tokį etapą pačioje veiklos pradžioje, kai nuotraukas taupėme. Dėliojome planus, kaip paskirstyti turimus resursus, kad portfolio nuolat pildytųsi. Ribodavom, kurdavom įvairias strategijas, o tada pasipylė užsakymai ir atsirado nuotraukos, bet kokia ironija – nebeliko laiko jomis pasidalinti. Mąsčiau, gal reikėtų sukurti atskirą etatą. Turėti žmogų, kuris nuolat rūpintųsi tinklapiu ir socialiniais tinklais. Atrodo, idealus sprendimas, tik, ar kažkas galėtų tai padaryti už mane?! Neslėpsiu, buvo net realių bandymų, kurie baigdavosi visišku fiasko. Kodėl? Nes tai ne šiaip pasakojimai, tai mano patirtis, realios įžvalgos ir gyvi jausmai. Kiekviena šventė – tai tikros emocijos ir realūs žmonės. Visi savotiškai įdomūs ir visiškai unikalūs, kaip ir kiekvienas mūsų projektas. Kaip galėtų žmogus nei neprisilietęs prie viso šito mechanizmo papasakoti, kaip jis veikia… Taigi, vualia, aš ir vėl eteryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Balti ir auksiniai drugeliai kaip pagrindinis dekoro motyvas
Ypatingi šviečiantys gaubtai su drugeliais viduje
Stikliniai burbuliukai su teminėmis kompozicijomis ir vardų kortelėmis kiekvienam svečiui
Įspūdinga auksinės vielos ir drugelių kompozicija saldžiam stalui
Šviečiantis medis palinkėjimų kampelyje
Auksinių žvynelių takeliai
Subtilus valgomu auksu puoštas tortukas
Originalus torto smeigtukas iš auksinės vielos

Kristupo krikštynos vyko prieš keturis metus. Ar šiandien ką nors keisčiau? Nekeisčiau, nes klasika nepavaldi laikui, o šita šventė dar ir turi ypatingą prasmę, nes būtent ji padėjo pradžią mūsų nuostabiai draugystei su Egle ir Raimundu. Pernai kartu su Raimundu sukūrėme gražų Eglės jubiliejų, o šiemet su nauju užsidegimu planuojame jų vestuves.

Įprasta krikštynas planuoti vasarą, tačiau kartais būtent netradiciniai sprendimai gali sukelti didžiausią susižavėjimą. Kristupo krikštynos vyko gruodį. Jas organizavome Ramados viešbučio Imperial restorane. Planuojant krikštynas žiemą, labai svarbu išsirinkti tinkamą šventės vietą, nes būtent nuo jos priklausys jūsų šventės kokybė. Vasarą norisi gamtos, gryno oro ir pasilakstymo po žolę. Žiemą vasaros malonumus puikiai kompensuoja jauki vieta, skanus kokybiškas maistas ir pasyvesnės pramogos. Tiesiog keičiasi šventės koncepcija, bet jos prasmė ir vertė išlieka tokia pati. Žiemos šventės man yra jaukesnės. Daugiau bendravimo, šilumos, artumo. Kai už lango dargana, natūraliai norisi labiau prisiglausti, apsikabinti ir pasišnekučiuoti su karštos arbatos puodeliu.

Labai gera mintis užsisakyti degustacinę vakarienę, tuomet maistas tampa tikru ritualu ir šventės vinimi. Jūsų švečiai niekur neskuba, jie puikiai įsijaučia į skonių derinimo malonumą, šefo pasakojimus ir mėgaujasi buvimu drauge. Šventinę vakarienę labai pagyvina kur nors fone skambanti gyva muzika. Svečiai noriai įsitraukia į palinkėjimų rašymo tradicijas ir tokias pasyvesnes veiklas kaip momentinės nuotraukos, pažadų kortelės ir pan. Atrodo, tarsi viskas vyksta lėčiau, bet kartais būtent to mums ir trūksta gyvenime – tiesiog progos atsipalaiduoti. Mes neretai iššvaistome savo dėmesį į visokius pašalinius dirgiklius, gausias švenčių programas ir pramogas, vietoj to, kad susitelktume į svarbiausius dalykus ir žmones, kurie mus supa.

Visgi, renkantis dekorą, Eglei norėjosi įkvėpti šiek tiek vasaros į šitą nuostabią žiemos pasaką. Taip mūsų šventėje atsirado drugeliai, bet ne bet kokie, o visiškai balti, elegantiški ir subtilūs. Baltų drugelių ir auksinių dekoro elementų kombinacija sukūrė neįprastą reginį, kuris kaustė dėmesį ir žavėjo savo išskirtinumu. Šventėje nestygo ir labai stiprias žiemos švenčių asociacijas kurstančių detalių. Tai smulkių LED lempučių šiluma, stikliniai burbuliukai su drugelių kompozicijomis, žėrintys aukso takeliai ir gėlių vainikai. Drugeliai karaliavo visur. Ypač gražiai atrodė mūsų sukurta kompozicija ant saldaus stalo. Labai dinamiška ir lengva ji tarsi įnešė gyvybės ir judėsio į visą šventės koncepciją. Kiekvienas svečias gavo po mielą dovanėlę. Buvo labai smagu išgirsti, kad dauguma svečių ją saugo iki šiol. Tokios šventės dar ilgai lieka atminty. Ir širdyje.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų šventės vieta: Restoranas Imperial
Fotografė: Nude Mood
Filmuotojas: Ponas Varnas
Krikštynų tortas: Tie kepėjai
Desertai: Liu Patty
Spaudos dizainas: Artišokas

Dviejų saldžių mergaičių krikštynos

Manęs dažnai klausia, iš kur aš turiu tiek įkvėpimo rašyti. Tiesiog mokykloje man puikiai sekėsi rašyti rašinėlius. Juokauju :) Iš tikrųjų nėra jokios paslapties, tiesiog rašau tai, kas yra man aktualu, ką iš tikrųjų galvoju ir jaučiu. Ir tuomet net nereikia nieko kurti, žodžiai patys susidėlioja. Visada stengiuosi būti sąžininga pati su savimi ir su savo skaitytojais. Jeigu emocija išgalvota arba išpūsta, tai iš karto pasijus. Nesakau patinka, jeigu to nemėgstu, vien tam, kad kažkam įtikčiau. Niekada nieko nekritikuoju, nes gerbiu žmonių pasirinkimą. O kartais tiesiog renkiuosi patylėti. Žodžiai gali būti labai stipri jėga, todėl noriu, kad mano žodžiai motyvuotų ir neštų pozityvų impulsą. Nors ir nevisada mano gyvenimas minkštas ir rožinis, bet tikrai neturiu tokių didelių bėdų, kad norėčiau duoti gyvenimui antausį. Kiekvieną dieną su mumis nutinka įvairiausi dalykai, kiekviena akimirka yra unikali ir nepakartojama, svarbiausia tai suprasti, ir nesivaikyti kažkieno kito primesto idealo. Gyvenkime savo gyvenimus ir mums tikrai bus apie ką papsakoti.

Man pasisekė, nes mano gyvenime nuolat atsiranda daugybė šaunių žmonių, kurie kursto manyje pačias gražiausias emocijas, ragina kurti ir nenustoti džiaugtis šią dieną. Kiekviena šventė – tai mažas naujas pasaulys su savo istorija, savo herojais ir nuotykiais. Ne paslaptis, kad mes, organizatoriai, neretai turime būti ir neblogais psichologais, nes dirbame su žmonėmis, tad turime suprasti jų poreikius ir parinkti tinkamą bendravimo stilių. Tikriausiai aš tiesiog esu laimės kūdikis, bet 98 procentai mano klientų yra lankstūs ir stabilūs. Jaučiu pasitikėjimą ir ramybę iš jų pusės, o tai yra svarbiausi dalykai sklandžiam darbui užtikrinti.

Būtent visiškas pasitikėjimas sukūrė tvirtą pagrindą mūsų bendravimui su Neringa. Kai susitikome pirmą kartą, ji tarsi didelė ryški saulė spinduliavo šviesa ir pozityvia energija. Toks šiltas ir tyras žmogus. Kiekviename jos žodyje jautėsi ramybė ir malonus rūpestis. Kartais bendravimas su Neringa prilygdavo relaksacijos seansui. Nenuostabu, kad šventei mes pasirinkome tokią pūkuotą minkštą ir saldžią koncepciją.

Kadangi Neringos mergytės jau paaugusios, tradiciškai stengėmės išsiaiškinti, kas joms labiausiai patinka. Paaiškėjo, kad jos tiesiog dievina sukiotis virtuvėje! Puodai ir keptuvės – geriausi mergaičių žaislai, o ir savo kambary jos turi nuosavą virtuvėlę, kurią pati Neringa joms įrengė pagal kambario interjerą. Taigi neliko net abiejonių, kad labiausiai mergaites nudžiugintų kepėjų tematika. Būtent atsižvelgdami į tai, parinkome smagų užsiėmimą vaikams – keksiukų dekoravimas. Vaikų stalą serviravome atskirai. Kiekvienas svečias gavo po keksiuką, kurį galėjo puošti įvairiausiais pabarstukais ir uogytėmis. Vos atvažiavę vaikai puolė prie šito stalo, pramoga pasiteisino. Mergaitės ir berniukai uoliai dėliojo spalvotus rutuliukus ir nekantravo paragauti savo kūrinius. Vaikai gavo specialiai jiems Neringos paruoštas temines dovanėles – saldumynus vaizduojančias sages.

Kitas smagus šventės akcentas – cukraus vata. Ji pūsta, pūkuota ir labai saldi, kaip koks cukraus debesėlis. Būtent ji puikiai atspindi atmosferą, kurią pajutau Neringos namuose. Ten tiesiog karaliauja lengvumas ir švelnumas. Be to, tai tikrai originali ir retai naudojama dekoro detalė, tad ji įnešė žavaus išskirtinumo į visą šventę. Ypač patiko vardų kortelės. Neįmantrios, bet ypatingai mielos. Iki šiol esu išsaugojusi kelias. Kartais kokia smulkmena paima ir įstringa į širdį, iš tokių smulkmenų ir kuriasi šventės nuotaika.

Dėmesio centre atsidūrė netradicinis saldaus stalo pateikimas. Saldumynus išdėliojome ant žavaus vėžimėlio, kurį papuošė teminiai desertai ir nuostabios gėlių kompozicijos. Ant saldaus stalo netrūko netikėtumų – spalvota cukraus vata gražiose ledainėse, sausainiai su stilizuota saldžios vatos dekoracija, gražiai supakuoti pūdruoti rožiniai kamuoliukai ir dviejų spalvų karūnuoti tortai kiekvienai gražuolei krikštukei atskirai. Floristinės kompozicijos ant stalų žaismingai atkartojo vėžimėlio sumanymą, kadangi jas patalpinome į specialiai šventei pagamintus medinius rėmus. Nuotaikai sustiprinti šalia gėlių atsirado dekoratyviniai cukraus vatos debesėliai. Kiekvienas stalas gavo savo saldų pavadinimą – cukrinis debesėlis, vanilinis dangus ir kt.

Neringa labai norėjo, kad sodybos terasoje atsirastų dar du ypatingi stalai – damų stalas ir džentelmenų. Taip net alkoholiniai gėrimai buvo labai subtiliai įvilkti į gražų teminį apipavidalinimą.

Fotosesijos kampelis negalėjo apsieiti be cukraus vatos gaminimo aparato. Jis, rožinis ir mergaitiškas, netik papuošė šventės erdvę, bet ir buvo puiki pramoga visiems smaližiams. Palinkėjimus svečiai kabino ant medelių sodinukų. Medelius papuošė dailūs keksiukai ir spurgytės su pačiais nuoširdžiausiais artimųjų žmonių žodžiais. Vėliau medeliai, kaip gražus simbolis, papuošė šeimos sodą.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Grapeldvaris
Fotografė: Jove photography
Saldumynai: Sigitos kepiniai
Grafikos dizainas: Artišokas

Meškiukų istorijos

Kas nutinka, kai mes galutinai paleidžiame vaikystę iš savo gyvenimo? Tampame nuobodžiais ir susiraukusiais suaugusiais. Kada paskutinį kartą kvatojai už pilvo susiėmęs? Kada laužei taisykles ir jauteisi visiškai laisvas judėti, daryti, mąstyti? Tada, kai tavyje buvo prabudęs vaikas. Tas neklaužada padauža, atkeliavęs iš kito laikmečio. Mes visi buvome vaikais, visi darėme nesąmones ir svajojome, visi neklausėme tėvų ir kūrėme planus, visi žaidėme ir kvailiojome, negalvodami apie rytojų. Vaikystėje gyveni čia ir dabar. Tik suaugę mes pradedame suprasti tų akimirkų vertę. Arba nepradedame, nes pernelyg įsisukame į savo rūpeščių kokoną. Sako, mes grįžtame į vaikystę, kai susilaukiame savo vaikų. Nebūtinai! Jeigu mes patys neatveriame savo širdies (ir proto!) vaikystei, vaikai mums nepadės. Nuoširdumas ir mokėjimas džiaugtis šia diena – štai raktas į laimingą gyvenimą! Pagalvokime, kas yra mūsų prioritetų viršūnėje. Dažnas žmogus galėtų pasakyti, kad jo pagrindinis tikslas mėgautis gyvenimu, bet… Mes gi turime pareigų, reikia užsidirbti pinigų, siekti karjeros, pripažinimo, todėl pasimėgauti savo pasiekimais kaip ir nelieka laiko. Amžinai pavargę ir susipykę su savimi, skubantys ir nemokantys atsisakyti – tokie yra šiuolaikiniai suaugusieji, nes gi tokie laikai, tokia visuomenė, toks tempas – negali atsilikti. Būtent todėl mes ir nelaimingi, nes kategoriškai atsižadėjome vaikystės ir to šelmio, kuris blizgėjo mūsų akyse.

Šiandien jaučiuosi taip, lyg būčiau pasisupusi laiko karuselėje. Švelnų nostalgijos vėjelį užpūtė vakar su vaikais žiūrėtas filmas „Jonukas“. Iki begalybės mielas Mikės Pūkuotuko personažas prikėlė gražiausius prisiminimus. Visada mėgau Pūkuotuko pasakojimus, ypač tą klasikinį variantą. Juose apstu protingų, per amžius aktualių minčių ir gražių asociacijų. Tai viena iš tų nemirtingų knygų, paremtu išskirtinio gėrio, nuoširdumo ir draugystės sąvoka. Regėdama senovinio Londono vaizdus, prisiminiau vieną labai mielą krikštynų šventę, kuria dar nespėjau pasidalinti. Apie meškiukus, anglišką arbatėlę ir šeimyninę laimę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gėlių kompozicijos ant keksiukų stovo
Vintažiniai puodeliai su arbatos pakeliu kiekvienam svečiui
Unikalios rankų darbo vardų kortelės
Mieli ir jaukūs rėmeliai su meškiukais
Susėdimo planas su vintažiniais meškinais
Meškiukai – sausainukai
„Pražydęs“ arbatinukas

Planuodamos Emilės šventę, turėjome visą įvykių virtinę, nes likus kiek daugiau negu savaitei iki krikštynų, keitėsi šventės vieta ir reikėjo iš naujo pergalvoti šventės koncepciją ir pritaikyt ją naujoje aplinkoje. Aš visada esu maksimaliai sąžininga su savo klientais, net tada, kai atsiranda grėsmė rimtai susipykti su kokiu nors tiekėju. Negaliu pakęsti, kai žmonės yra akiplėšiškai apgaudinėjami ir niekada nenutylėsiu, jeigu tai pastebiu. Būtent todėl teko priimti tokį drastišką sprendimą. Bet viskas tik į gerą ir mūsų šventei duris atvėrė šviesus ir erdvus Paliekio dvaras.

Tiesa sakant, meškiukų tematika gimė, atsižvelgiant į pirmosios šventės vietos interjerą, nes jis buvo gan tamsus, „sunkus“ ir nevaikiškas. Labai norėjome jį sušvelninti, ypač turint omeny, kad krikštijome mažą mergaitę. Interjere buvo labai daug rudos spalvos, todėl nusprendėme, kad čia puikiai tiktų meškinai – šviesūs, vintažiniai, įvairių dydžių ir pavidalų, jie turėjo suteikti erdvei „minkštumo“ ir romantikos. Toliau fantazija išsirutuliavo – meškiukai, geriantys arbatėlę iš mažiukų gėlėtų puodukų, taip jauku ir mergaitiška. Pasikeitus šventės vietai, šitos idėjos neatsisakėme, tik šiek tiek adaptavome naujai patalpai.

Apvalius stalus puošėme angliškos arbatėlės stiliumi. Gėlių kompozicijas sudėliojome ant trijų aukštų keksiukų stovų. Kitos gėlės išsidėstė mažuose puodeliuose. Labai apsidžiaugėme, kai stalo numeriams radome itin mielus rėmelius su meškinais. Jie įnešė vientisumą ir teminį išpildymą į stalų dekorą. Dailios rankų darbo vardų kortelės buvo įdėtos į mažus arbatos puodelius kartu su arbatos maišeliais.

Arbatos puodeliai karaliavo visur. Į juos įkomponavome susėdimo planą, į juos sudėjome saldumynus ir gėles ant saldaus stalo. Net arbatinukas pražydo spalvotais žiedais. Saldų stalą padalinome į tris dalis, panaudodami įspūdingus dvare esančius stalus. Viduryje tarp didžiulių popierinių žiedų karaliavo tortas. Saldumynai išsirikiavo ant spalvotų stovų ir paskendo gėlėse.

Jauki ir miela meškiukų istorija. Ir tai tik pradžia gražios jaunos šeimos gyvenimo. „Jeigu tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau gyventi šimtą minus vienas, kad netektų be tavęs praleisti nei vienos dienos“ – Pūkuotukas.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Paliekio dvaras
Tortas: Daivos Mikšūnienės
Saldumynai: Liu Patty

Krikštynų šventė kiškių, zuikių tema

Kotrynos krikštynos su gyvais triušiukais

Saldaus stalo dekoravimas ir švenčių organizavimas

Ar buvo įmanoma taip kruopščiai viską suplanuoti, kad net oras tą dieną buvo lyg užsakytas? Šiltą ir saulėtą spalio vidurio dieną vyko nuostabi mažosios Kotrynos šventė su rausvais zuikučiais, auksiniais rudens elementais ir sodria žaluma, nostalgiškai primenančią apie praėjusią vasarą.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Rausvas dryžuotas zuikutis kaip šventės simbolis
Saldžios dovanėlės svečiams stiklinuose indeliuose su zuikio ausytėmis ir uodegyte
Dirbtinė žolė kaip puošybos elementas
Gėlių girliandos virš saldaus stalo
Gėlių puokštės medinėse dežutėse
Popierius su įspaudais – burbuliukais, panaudotas kortelių gamybai
Palinkėjimų kortelės – vokeliai
Fotokampelis – gardelis su gyvais triušiukais
Kotrynos pirmųjų metų metraštis
 
Šventinis stalas Green Hall Gėlės medinėse dėžutėse Stalo dekoras Green Hall Vardų kortelės Krikšto palinkėjimai - dėžutė su kiškučiais Palinkėjimų kortelės Saldaus stalo dekoravimas Krikštynų šventinis tortas Keksiukai, keksiukų popierėliai, dekoracijos ant smeigtukų Rožiniai keksiukų indeliai ir stalo kortelės Krikštynų cakepopsai Sausainiai širdelės ant virvelės, macaronsai Dovanėlės svečiams - saldainiai stiklainėliuose Šventiniai keksiukai su zuikiais Ąsotis su kraneliu ir stiklainėliai su šiaudeliaisPirmųjų metų pasiekimų metraštis, plakatas Zuikučių tema mergaitės krikštynos Krikštynų organizavimas ir dekoravimas Fotosesijos kampelis su triušiais

Labai apsidžiaugiau, kai gavome užsakymą papuošti krikštynas jaukiame Green Hall restorane. Man labai patinka jų didžiuliai panoraminiai langai, šviesios patalpos ir ryškus  žalias interjeras. Mažoji šventės kaltininkė visai neseniai sulaukė savo pirmojo gimtadienio, todėl buvo net dvi progos švęsti.

Kai pirmą kartą šnekėjome su užsakove Kotrynos mamyte, dar nebuvo konkrečios šventės vizijos, tačiau, padėjusi ragelį, supratau, kad tai turi būti zuikis, mielas ir švelnus padarėlis. Pasidalinusi savo pamąstymais apie būsimą šventę, mamytė entuziastingai įsitraukė į šventės planavimą. Ją žavėjo mintis, kad krikštynos vyks gražiausiu auksinio rudens laikotarpiu, todėl mes sutarėm, kad dekore panaudosime auksinius elementus. Taip vardų ir desertų korteles papuošė auksinės širdutės ir net širdutės – sausainiai suspindėjo auksiniu krašteliu. Pagrindiniu šventės personažu tapo rausvas dryžuotas zuikis. Jis papuošė tortą ir desertų korteles, nutupė ant keksiukų ir net pasislėpė palinkėjimų kortelėse. Zuikučiai „išsilakstė“ po visą salę: ant stalų dirbtinės žolės kilimėlyje įsitaisė balti keramikiniai zuikučiai iš C&D Style, zuikučiai – sausainiai perrišti ružavu kaspinėliu pasikabino ant vaikiškų gėrimų buteliukų, į zuikučius pavirto net saldžios dovanėlės svečiams, o fotosesijos kampelyje įrengėme gardelį su tikrų tikriausiais švelnučiais ilgaausiais. Gardelį išklojome kokybiška dirbtine žole iš „Svajonių vejos“, ją taip pat panaudojome kaip takelį ant saldaus stalo, kilimėlius gėlių dežutėms ant stalų, apjuosėme gėrimų indo stovą. Salė pražydo nuostabiausiomis pastelinių atspalvių gėlėmis. Mano mylimiausias akcentas – gėlių girliandos virš saldaus stalo, jos tarsi įrėmino tą subtiliai elegantišką visos šventės stilių.

Jauku, šilta ir be galo gražu, visos detalės taip darniai susipynė į visumą, kad rezultatas pranoko visus lūkesčius. Dėkojame Kotrynos mamytei už pasitikėjimą ir kad leido nevaržomai kurti ir įgyvendinti visas mūsų pasiūlytas idėjas.

Elena

Šventės dekoravimas: Artišokas
Spaudos dizainas:  Artišokas
Floristika: Artišokas
Saldieji kepiniai: Green Hall konditerija
Balti keramikiniai triušiukai ir stovas sausainiams: C&D style 
Dirbtinė žolė: Svajonių vejos 
Krikštynų dekoravimas ir organizavimas

Žaismingos Amelijos krikštynos

Krikštynų suknelė ir dekoras

Praėjo tie laikai, kai krikštynos asocijavosi vien su kryžiukais ir angeliukais. Šiais laikais krikštynos gali būti linksmos ir spalvotos, svajingos ir romantiškos, netgi edukacinės, jeigu krikštijamas didesnis vaikas. Krikštynos pagal svarbą atsistojo šalia tokių švenčių kaip vestuvės, jubiliejus, kai nemažai dėmesio yra skiriama dekorui, stilistikai, idėjai. Džiugu, kad mūsų gyvenime daugėja gražių stilingų švenčių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Dovanėlės svečiams – sausainukai batukai
Tortas žaislinėje lovytėje
Keksiukų ir saldainių spinta
Dekoruotas senovinis langas
Saldainių pakabėlės
Daili rankų darbo girlianda
 Krikšto šventė botanikos sode
 
Saldi dovanėlė svečiams kartu su vardo kortele
 
Krikštynų šventės dekoravimas
 
10526885_10152629218081042_1065551576_o
 
Saldaus stalo dekoras - macaronsai ir kukurūzai
 
Krikštynų saldusis stalas
 
Žaismingas krikštynų tortas

Saldaus stalo desertai ir vaišės mergaitės krikštynose

Girlianda mergaitei

Amelijos krikštynos vyko labai gražioje vietoje – Vilniaus botanikos sode, tačiau ten įsikūrusio restorano Aula patalpa pasirodė esanti šaltoka ir tamsi tokiai šventei, todėl idėjų generavimo procesas kiek užtruko… Kol vieną naktį… atėjo mintis padaryti viską kitaip. Taip saldusis stalas pavirto mažosios  Amelijos įsivaizduojama kambario projekcija su supama lovyte, pilna saldumynų spinta ir dideliu langu į laimingą gražiosios mergytės gyvenimą.

Dominuojančios spalvos: įvairių atspalvių rožinė, geltona. Pagrindinis stalo akcentas – dekoruotas senovinis langas. Kiekvienas langelis pasakoja savo istoriją. Viename iš jų puikiuojasi ir pati šventės šeimyninkė Amelia.

Joks mažosios mergaitės kambarys negalėtų apsieiti be supamo arkliuko, jis papuošė Amelijos šventinį tortą, kurį mes netradiciškai patalpinome į mažą žaislinę lovytę.  Saldainius suvėrėme ant mažų mūsų pagamintų pakabėlių, o keksiukai užpildė nedidelę žaislinę spintą. Kitus saldumynus išrikiavome ant specialiai šventei pagamintų stiklinių padėkliukų. Stalą papuošė mūsų rankų darbo girlianda su Amelijos vardu.

Patalpą labai pašviesino balti kėdžių užvalkalai. Vardų kortelės taip pat buvo sukurtos atsižvelgiant į šventės stilistiką: kiekvienas svečias gavo po mažą gardų Amelios batuką, dailiai supakuotą į permatomą maišelį. Salę pripildėme balionų, kurie vėliau taip pat puikiai pravertė Amelijos fotosesijai ant botanikos sodo žolytės tarp nuostabių žiedų.

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės dekoravimas ir dekoracijos: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Aula Vilniaus botanikos sode
Fotografė: Jūratė Gurauskė photography 
Vardinė pakaba: Artišokas