Žymų Archyvai: Saldusis stalas

Dviejų saldžių mergaičių krikštynos

Manęs dažnai klausia, iš kur aš turiu tiek įkvėpimo rašyti. Tiesiog mokykloje man puikiai sekėsi rašyti rašinėlius. Juokauju :) Iš tikrųjų nėra jokios paslapties, tiesiog rašau tai, kas yra man aktualu, ką iš tikrųjų galvoju ir jaučiu. Ir tuomet net nereikia nieko kurti, žodžiai patys susidėlioja. Visada stengiuosi būti sąžininga pati su savimi ir su savo skaitytojais. Jeigu emocija išgalvota arba išpūsta, tai iš karto pasijus. Nesakau patinka, jeigu to nemėgstu, vien tam, kad kažkam įtikčiau. Niekada nieko nekritikuoju, nes gerbiu žmonių pasirinkimą. O kartais tiesiog renkiuosi patylėti. Žodžiai gali būti labai stipri jėga, todėl noriu, kad mano žodžiai motyvuotų ir neštų pozityvų impulsą. Nors ir nevisada mano gyvenimas minkštas ir rožinis, bet tikrai neturiu tokių didelių bėdų, kad norėčiau duoti gyvenimui antausį. Kiekvieną dieną su mumis nutinka įvairiausi dalykai, kiekviena akimirka yra unikali ir nepakartojama, svarbiausia tai suprasti, ir nesivaikyti kažkieno kito primesto idealo. Gyvenkime savo gyvenimus ir mums tikrai bus apie ką papsakoti.

Man pasisekė, nes mano gyvenime nuolat atsiranda daugybė šaunių žmonių, kurie kursto manyje pačias gražiausias emocijas, ragina kurti ir nenustoti džiaugtis šią dieną. Kiekviena šventė – tai mažas naujas pasaulys su savo istorija, savo herojais ir nuotykiais. Ne paslaptis, kad mes, organizatoriai, neretai turime būti ir neblogais psichologais, nes dirbame su žmonėmis, tad turime suprasti jų poreikius ir parinkti tinkamą bendravimo stilių. Tikriausiai aš tiesiog esu laimės kūdikis, bet 98 procentai mano klientų yra lankstūs ir stabilūs. Jaučiu pasitikėjimą ir ramybę iš jų pusės, o tai yra svarbiausi dalykai sklandžiam darbui užtikrinti.

Būtent visiškas pasitikėjimas sukūrė tvirtą pagrindą mūsų bendravimui su Neringa. Kai susitikome pirmą kartą, ji tarsi didelė ryški saulė spinduliavo šviesa ir pozityvia energija. Toks šiltas ir tyras žmogus. Kiekviename jos žodyje jautėsi ramybė ir malonus rūpestis. Kartais bendravimas su Neringa prilygdavo relaksacijos seansui. Nenuostabu, kad šventei mes pasirinkome tokią pūkuotą minkštą ir saldžią koncepciją.

Kadangi Neringos mergytės jau paaugusios, tradiciškai stengėmės išsiaiškinti, kas joms labiausiai patinka. Paaiškėjo, kad jos tiesiog dievina sukiotis virtuvėje! Puodai ir keptuvės – geriausi mergaičių žaislai, o ir savo kambary jos turi nuosavą virtuvėlę, kurią pati Neringa joms įrengė pagal kambario interjerą. Taigi neliko net abiejonių, kad labiausiai mergaites nudžiugintų kepėjų tematika. Būtent atsižvelgdami į tai, parinkome smagų užsiėmimą vaikams – keksiukų dekoravimas. Vaikų stalą serviravome atskirai. Kiekvienas svečias gavo po keksiuką, kurį galėjo puošti įvairiausiais pabarstukais ir uogytėmis. Vos atvažiavę vaikai puolė prie šito stalo, pramoga pasiteisino. Mergaitės ir berniukai uoliai dėliojo spalvotus rutuliukus ir nekantravo paragauti savo kūrinius. Vaikai gavo specialiai jiems Neringos paruoštas temines dovanėles – saldumynus vaizduojančias sages.

Kitas smagus šventės akcentas – cukraus vata. Ji pūsta, pūkuota ir labai saldi, kaip koks cukraus debesėlis. Būtent ji puikiai atspindi atmosferą, kurią pajutau Neringos namuose. Ten tiesiog karaliauja lengvumas ir švelnumas. Be to, tai tikrai originali ir retai naudojama dekoro detalė, tad ji įnešė žavaus išskirtinumo į visą šventę. Ypač patiko vardų kortelės. Neįmantrios, bet ypatingai mielos. Iki šiol esu išsaugojusi kelias. Kartais kokia smulkmena paima ir įstringa į širdį, iš tokių smulkmenų ir kuriasi šventės nuotaika.

Dėmesio centre atsidūrė netradicinis saldaus stalo pateikimas. Saldumynus išdėliojome ant žavaus vėžimėlio, kurį papuošė teminiai desertai ir nuostabios gėlių kompozicijos. Ant saldaus stalo netrūko netikėtumų – spalvota cukraus vata gražiose ledainėse, sausainiai su stilizuota saldžios vatos dekoracija, gražiai supakuoti pūdruoti rožiniai kamuoliukai ir dviejų spalvų karūnuoti tortai kiekvienai gražuolei krikštukei atskirai. Floristinės kompozicijos ant stalų žaismingai atkartojo vėžimėlio sumanymą, kadangi jas patalpinome į specialiai šventei pagamintus medinius rėmus. Nuotaikai sustiprinti šalia gėlių atsirado dekoratyviniai cukraus vatos debesėliai. Kiekvienas stalas gavo savo saldų pavadinimą – cukrinis debesėlis, vanilinis dangus ir kt.

Neringa labai norėjo, kad sodybos terasoje atsirastų dar du ypatingi stalai – damų stalas ir džentelmenų. Taip net alkoholiniai gėrimai buvo labai subtiliai įvilkti į gražų teminį apipavidalinimą.

Fotosesijos kampelis negalėjo apsieiti be cukraus vatos gaminimo aparato. Jis, rožinis ir mergaitiškas, netik papuošė šventės erdvę, bet ir buvo puiki pramoga visiems smaližiams. Palinkėjimus svečiai kabino ant medelių sodinukų. Medelius papuošė dailūs keksiukai ir spurgytės su pačiais nuoširdžiausiais artimųjų žmonių žodžiais. Vėliau medeliai, kaip gražus simbolis, papuošė šeimos sodą.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Grapeldvaris
Fotografė: Jove photography
Saldumynai: Sigitos kepiniai
Grafikos dizainas: Artišokas

Ar verta samdyti krikštynų organizatorę?

Nepaisant gan oficialios antraštės, šį kartą nebus jokių punktų, pagrįstų argumentų ar statistikos.  Tiesiog nuoširdūs samprotavimai, kuriuos sąlygojo patirtis ir ilgametės įžvalgos.  Tiesą sakant, tai mintys net ne vien apie krikštynas, tą patį būtų galima parašyti apie bet kurią kitą šventę. Šventes galima suskirstyti į kelis lygius. Tai šventės, kurios buvo organizuojamos savo jėgomis. Šventės, kurias kažkas padėjo organizuoti – draugai, artimieji arba neprofesionalūs specialistai. Šventės, kurios buvo „įpakuotos“ į profesionalų apgalvotą dekorą. Ir šventės, kurias pilnai suorganizavo profesionalų komanda.  Nepatikėsite, bet 95 % atveju vos žvilgtelėjusi į nuotraukas, aš galiu tiksliai atspėti, kuriam iš minėtų lygių šventė priklauso.

Mes, organizatoriai, gyvename dekoro ir švenčių pasaulyje, kiekvieną dieną mus supa naujos idėjos, tendencijos, deriniai, sprendimai. Mes verdame šioje aplinkoje ir žinome visas jos subtilybes. Mes ieškome įkvėpimo, o kartais jis suranda mus greičiau. Mes lankomės parodose, skaitome žurnalus, blogus, dalinamės patirtimi, dalyvaujame seminaruose. Kaip chirurgas turi žinoti visas kūno dalis ir jų ypatybes, taip mes turime suprasti visą švenčių anatomiją, jeigu norime pasiekti gražaus rezultato.  Profesionalus šventės dekoras – tai netik gėlyčių padėliojimas, o šventės organizavimas – tai netik pagalba šventės vietos beieškant.

Kokia yra pagrindinė klaida, organizuojant šventę patiems? Žmogus, kuris niekada nėra to daręs, tiesiog nemato visumos.  Tuomet jis gali arba labai persistengti, arba kažko neįvertinti.  Ypač tai puikiai atsispindi dekore (o vėliau ir nuotraukose).  Labai dažnai tenka matyti, kai tėvai, sugalvoję kažkokią tematiką vaiko šventei, puola supirkinėti dekoracijas – šluoja viską, kas daugmaž yra susiję, nes viskas gražu. Gražu atskirai! Bet mažai kas pagalvoja, ar tai derės tarpusavyje.  Taip pat dažnai nėra įvertinama aplinka, kurioje vyks šventė.  Pavyzdžiui, Jūs išsirenkate spalvų paletę, ji  Jums labai patinka, džiaugiatės, kiek nuostabių dekoracijų randate pagal Jūsų pasirinktą spalvų gamą.  Viskas puiku, taip švelnu ir pūkuota.  Ir staiga visas Jūsų darbas nueina per niek, nes Jūsų kruopščiai parinktos dekoracijos nukeliauja į tamsią salę su sunkiu interjeru, raudonomis kėdėmis ir auksiniais bantais ant kėdžių.  Dabar Jums atrodo, kad aš perdedu. Kaip gali žmogus visiškai nesiorientuoti, kas tinka, o kas netinka. Visiškai paprastai! Tiesiog paprastas žmogus nemato visumos. Net ir pas mus kartais ateina klientai su labai aiškia savo vizija, jie galvoja, kad tobulai viską sugalvojo, o dėlionė kažkaip nesusidėlioja į gražų paveiksliuką. Tiesiog buvo dėliojama ne iš visų detalių.

Organizatorius iš karto mato bendrą paveikslą, nuo pat šventės pradžios iki paskutinio svečio atsisveikinimo, kad viskas vyktų sklandžiai ir, nepabijosiu šito žodžio, stilingai. Štai tokios stilingos šventės labiausiai džiugina akį ir širdį, štai tokius albumus norisi rodyti visiems savo svečiams ir net anūkams po daugelio metų. Taigi, Jums patiems spręsti, ar verta samdyti organizatorę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Mielas putlus banginukas kaip pagrindinis dekoro elementas
Jūros mėlynumo vanduo, plaukiojančios žvakės ir elegantiškos gėlių kompozicijos
Ombre efektu dažytos virvės, kaip originalus teminis stalo kompozicijos išpildymas
Vardų kortelės – origami laiveliai
Žydros taurės, puikiai papildančios spalvinį šventės sprendimą
Didelis stilizuotas laivas su teminėmis detalėmis fotosesijos kampelyje
Simboliškas laiškas į ateitį – žinutė butelyje
Dovanėlės svečiams banginio formos dėžutėse
Sausainiai – banginukai
Žavingi teminiai elementai ant saldaus stalo

Manau, Herkaus mama Diana tikrai neabejoja, kad pasamdyti mus suorganizuoti jos šeimos šventę, buvo geras sprendimas. Kai pirmą kartą susitikome, ji prisipažino, kad organizatorių paslaugomis dar ne karto nebuvo pasinaudojusi. Kita vertus, ji neabejojo savo pasirinkimu, nes organizuoti pačiai nebuvo nei laiko, nei galimybių. Mes sudėliojome pagrindinius poreikius ir išsiskyrėme „pamiegoti“ su naujomis idėjomis. Šventės vieta jau buvo rezervuota, bet tai nebuvo labai patogus sprendimas, kadangi erdvės salėje buvo nedaug ir reikėjo preciziškumo ir kūrybiškumo renkantis išplanavimo ir dekoro sprendimus.

Mūsų pagrindinė darbo taisyklė – būtinai gyvai įvertinti erdvę. Planuodami ir dekoruodami šventes, mes nieko nedarome aklai, kad išvengtume netikėtumų. Kartu su klientu, arba vieni, nuvažiuojame į šventės vietą ir tik realiai pamačius ir įvertinus erdves, galime konkrečiai patarti, koks išplanavimas būtų patogus ir kaip turi būti paskirstytas dekoras, siekiant optimizuoti išlaidas.
Mūsų tikslas – išlaikyti bendrą koncepciją ir stilistiką visos šventės metu. Todėl dekoras yra neatsiejama bendros šventės idėjos dalis.

Herkaus krikštynoms mes pasirinkome jūrinę tematiką, tačiau ją susiaurinome. Pagrindinis krikštynų elementas buvo netradicinis, bet labai mielas – banginukas. Kaip jis atsirado dekore? Labai netikėtai, bet paskui taip prigijo, kad nebenorėjome jo atsisakyti.

Kadangi šventės erdvė buvo nestandartinė ir nedidelė, turėjome aiškiai suplanuoti stalų išdėstymą ir pasirūpinti, kad visi turimi baldai būtų tinkamai panaudoti. Taip saldus stalas atsidūrė salės vidury ant didžiulės spintelės pačiame dėmesio centre. Nes tokio grožio slėpti nevalia! Saldumynų stalą papuošė didžiulis gėlių vainikas, kuris nugulė stalo viduryje ir įrėmino tortuką. Vaikiško žaismingumo suteikė sausainiai – banginukai ir spalvoti guminukai. Ir žinoma, žavingos teminės detalės – laivelis, švyturys, dovanėlės svečiams banginuko formos dėžutėse.

Ypač originaliai atrodė stalų kompozicijos. Pailgos vazos su plaukiojančiomis žvakėmis – kaip jūros simbolis. Ombre efektu dažytos virvės – kaip netikėtas teminis papildymas gėlių kompozicijoms. Kiekvienas svečias gavo po laivelį su savo vardu, žymintį jo vietą prie stalo. Laivelio akcentą panaudojome ir fotosesijos kampelyje, kuris tapo netik gražiu dekoro elementu, bet ir smagia vieta vaikų žaidimams. Linkėjimų kampelyje, kuris irgi atitiko bendrą šventės tematiką, svečiai galėjo parašyti savo žinutę butelyje – laišką į ateitį. O palinkėjimus šventės pabaigoje paleidome į orą su daugybe helio balionų.

Šventės metu grojo saksofono muziką, o vaikus linksmino padykę piratai. Svečiai mėgavosi kokybišku gurmanišku maistu ir puikiu oru nuostabaus grožio vietoje ant ežero kranto. Ko dar galima norėti tobulai krikštynų šventei!

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Esperanza Resort & SPA
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Esperanza Resort
Saldumynai: Liu Patty, Kukis
Dekoracijų gamyba: Artišokas
Saksofonistas: Vytautas Petrauskas
Programa vaikams: Mažasis genijus

Nauja tendencija – Safari tematika

Praeitą savaitgalį ieškojome įkvėpimo. Šį kartą jį radome parodoje Frankfurte Christmasworld 2019. Šioje parodoje lankėmės pirmą kartą. Esu apie ją girdėjusi daug smagių dalykų, tad šiais metais, pasitaikius puikiai progai, nusprendėme apsilankyti. Reikia pripažinti, kad sunku buvo net įsivaizduoti parodos mastą.  5 didžiulės salės grožio, tonos dekoracijų, milijonai smulkių detalių ir idėjų lavinos. Naujausios tendencijos, pažangiausios technologijos, netikėčiausi deriniai. Tikrai atgaiva akims ir sielai. Pamatėme tikrai nemažai įdomių sprendimų, bet keli iš jų padarė ypatingą įspūdį. Turiu pripažinti, kad aš iš naujo įsimylėjau safari tematiką. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ji taip puikiai gali tikti kalėdiniam dekorui.  Egzotinių gyvūnų raštai, netikėti spalvų deriniai, gyvūnų figūrėlės, pakabinamos ant eglutės. Lyg ir netradicinis kalėdinis sprendimas, gal net lengvai šokiruojantis, bet iš kitos pusės be galo stilingas ir prikaustantis dėmesį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad krikštynoms safari tematika irgi nėra tinkamas pasirinkimas. Tačiau ir šiuo atveju viskas priklauso nuo interpretacijos. Tiesą sakant, aš net vestuvėms jos neatmesčiau. Jeigu tik Jūsų viduje gyvena laukinių gyvūnų temperamentas ir dvasia, kodėl gi ne! Svarbiausia, kad ši tema jums natūraliai liptų, o ne taptų surežisuotu vaidinimu. Net nekyla abejonės, kad tai būtų neužmirštama šventė Jums ir Jūsų svečiams.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo fonas iš egzotinių lapų
Gyvūnų raštai dekoracijose ir saldumynuose
Gyvūnų siluetai ant saldaus stalo
Didelės egzotinių lapų kompozicijos ant stalų
Stalų numeriukai su džiunglių gyventojais
Teminis susėdimo planas

Kuris gi vaikas nemėgsta gyvūnėlių. Įvairūs gyvūnai būna labai dažnas svečias krikštynų ir kitų vaikų švenčių dekore. Šiuo atveju krikštynoms mes pasirinkome labai švelnią ir šviesią safari tematikos interpretacija. Klasikinis baltos ir žalios spalvų derinys, pagyvintas gyvūnų kailių raštais ir kitomis ryškesnėmis detalėmis.

Didelė šviesi salė užsipildė aukštomis ir gausiomis egzotinių lapų puokštėmis. Stalų numeriukai su gyvūnėlių siluetais puikiai išryškėjo lapų tankmėje. Dailiai ir žaismingai atrodė vardai surašyti ant dekoratyvinių monsteros lapukų.

Pagrindinis šventės akcentas buvo teminis saldusis stalas. Saldaus stalo fonui sukūrėme sienelę iš gyvų egzotinių lapų. Sienelė įrėmino saldaus stalo kompoziciją ir sukūrė iliuziją į džiunglių pasaulį. Džiunglių idėją išryškino balti elegantiški gyvūnų siluetai. Dekorui pagyvinti naudojome gyvūnų raštais margintus keksiukų smeigtukus ir krepšelius. Vaikus ypač sužavėjo „leopardiniai“ ir „zebriniai“ pyragėliai ant pagaliuko.

Safari tematika gali būti labai įvairi. Mūsų pasirinktas variantas yra klasikinis ir neutralus.  Tačiau lygiai taip pat jis galėtų būti sodrus ir prisotintas, pasirinkus ryškesnę ir išraiškingesnę spalvų gamą, drąsesnius sprendimus. Arba prabangus, įvedus šiek tiek aukso, o stalų kompozicijas papildžius krentančiomis orchidėjų šakelėmis bei ilgomis žvakėmis krištolinėse žvakidėse.

Dekore nėra griežtų taisyklių, reikia tik mokėti derinti ir tinkamai pritaikyti. Žinoma, tam reikia žinių ir patirties. Jei jų nėra, visada yra saugiau rinktis patikimą tradicinį variantą. Taip niekada neprašausite ir jūsų šventė atrodys stilingai. Tačiau, jeigu jūs dirbate su profesionalais, jums atsiveria visos galimybės eksperimentuoti ir ieškoti kažką naujo. Kartais būtent netikėtumas sukelia didžiausią įspūdį, todėl nereikia bijoti rinktis įdomesnius, netradicinius sprendimus.

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Viešbutis Mercure
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Viešbutis Mercure ir Liu Patty

Vestuvės įkveptos Italijos elegancija

Dvigubos vestuvės? Kodėl gi ne! Kai svajoji tuoktis užsienyje, neretai kyla įvairiausios dilemos. Viena iš jų, ko gero populiariausia, ar pavyks visiems svečiams prisitaikyti prie jaunųjų norų. Susikviesti visą pulką draugų ir artimųjų į svečią šalį neretai tampa tikru iššūkiu ir jaunieji nuleidžia rankas, paleisdami savo svajones. Tačiau Aušra ir Simas surado puikų sprendimą – vestuvės Italijoje su triukšmingu pratęsimu Lietuvoje. Tai tarsi neįtikėtinos vestuvių atostogos, išsitempusios net per kelias savaites. Dažnai išgirstame iš jaunųjų, kad ilgai ruošėsi vestuvėms, o tos ėmė ir praėjo. Būdami euforijoje jaunieji kartais net nesusigaudo, kaip tai įvyko. Tuo tarpu Aušra ir Simas tuo pasiskųsti negalėtų. Vos grįžę iš pasakiško atotrūkio Italijoje, jie jau gyveno „naujų vestuvių“ nuotaikomis ir maloniais pasiruošimo rūpesčiais. Tokia išskirtinė jų vestuvių istorija išties yra įdomi ir įkvepianti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kolonų fragmentai gėlių kompozicijoms ant stalų
Dominuojančios spalvos – balta ir pilka
Stalo numeriai iš gipso
Svečių palinkėjimų knyga su gipso viršeliu
Klasikiniai biustai kaip pagrindinis dekoro akcentas
Stalo kortelės su nudažytomis eukalipto šakelėmis
Baltos orchidėjos po stikliniais gaubtais
Stiklinis saldus stalas ant baltų kolonų

Kai susitikome pirmą kartą, nekilo net abejonių, kokia bus Aušros ir Simo vestuvių stilistika. Pagalvojus apie Italiją, kyla įvairiausių asociacijų, bet pirmiausiai vaizduotė „sužaliuoja“. Vešlūs žali krūmai, alyvmedis, prieskoniai, laisvai surištos puokštės ir vėjas plaukuose. Gamta, kalnai, šilkinės juostelės, truputis tvarkingos netvarkos. Tačiau šį kartą visas tradicines asociacijas nuvijome šalin. Norėjosi kažkaip naujai ir neįprastai perteikti Italijos dvasią. Ir tuomet mes užsikabinome už italų architektūros. Italija – tikra talentingų menininkų ir meno šedevrų sostinė, tai jos neabejotinas išskirtinumas, kurį ir panaudojome kurdami savo dekoro koncepciją. Pirmiausiai apsisprendėme dėl lakoniškos spalvinės gamos. Jokios žalios spalvos! Žalumą puokštėse keitėme pilkais augalais, orchidėjų lapus netgi dažėme balta spalva. Norėjome, kad vaizdas būtų tarsi „įcementuotas“. Dekore naudojome nemažai gipso detalių – unikali ir išskirtinė palinkėjimų knyga su gipso viršeliu, stalo numeriai įspausti gipso plokštėse, skulptūros fotosesijos ir saldaus stalo zonose. Puokštes užkėlėme ant baltų kolonų. Kolonos taip pat laikė ir saldųjį stalą.

Pasakodama savo įspūdžius apie vestuves Italijoje, Aušra tarsi nušvinta: „Ta diena buvo tobula nuo ryto iki pat vakaro. Dalelę Italijos parsivežėme savo širdyse ir savo svečiams perteikėme per šventės dekorą. Buvo ir daugiau itališkų šventės akcentų, pavyzdžiui, vestuvinis šokis pagal itališką dainą. Taip pat netikėta labai artimo draugo dovana – improvizuota santuokos ceremonija pobūvio metu pagal visas itališkas tradicijas. Taigi dar kartą visų svečių akivaizdoje atnaujinome įžadus ir visi kartu trumpam nusikėlėme į tą tobulą ceremonijos dieną. Šventė paliko gražiausius prisiminimus. Didelis dėkui „Artišokui“ už pilnai ir tobulai įgyvendintą idėją.“

Kūrybinė grupė:

Vestuvių planuotoja Italijoje – Dovilė Rutkauskaitė
Fotografas – Tomas Adomavičius
Vestuvių kanceliarija – Artišokas
Nuotakos suknelė – Robertas Kalinkinas
Nuotakos bateliai /aksesuarai – bateliai Loriblu, auskarai APM Monako
Šukuosena ir makiažas – Italijoje Francesca Beyouty Ragone; Lietuvoje makiažas “Chic Beauty House” Seda Lopetaitienė, plaukai “Bomond” grožio salonas meistrė Lena Dudinskaja
Jaunikio kostiumas – Robertas Kalinkinas
Vestuvių dekoravimas – Artišokas
Floristika – Gėlių salonas “Pas Lidiją”
Sutuoktuvių žiedai – Martinėlis & Co
Ceremonijos vieta – Šv. Andrėjaus katedra
Pobūvio vieta – Vilnius Grand Resort
Vestuvių vaišės – Vilnius Grand Resort
Saldumynų stalas – Vilnius Grand Resort
Renginio vedėjas/grupė /atlikėjai – Radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius

Gimtadienis kosmose

Esu dėkinga savo klientams už tai, kad jie leidžia man gyventi tokį gyvenimą, kokio aš noriu. Dėkoju ne likimui, ne savo pašaukimui, o būtent konkretiems realiems žmonėms, kurie tiki manimi, mano atsidavimu kiekvienam užsakymui ir žino, kad vertė, kurią mes sukuriame, mūsų filosofija yra jiems artima ir verta atlygio. Dabar madinga sakyti, kad dirbame iš pašaukimo, kad kvėpuojame savo kūryba, savirealizacija. Bet tiesa yra ta, kad būtent mūsų uždarbis yra adekvatus ekvivalentas už mūsų darbą ir įdėtas pastangas. Tai, kad darbas yra mylimas ir įkvėpiantis yra tik malonus priedas prie mūsų finansinio tikslo. Ar įmanoma savirealizacija, jeigu mes dirbame, bet vistiek negalime sau nieko leisti? Kažkas dabar pagalvojo – materialistė. Galbūt, bet aš niekada nesuprasiu žmonių, kuriems nieko nereikia. Mes visi trokštame komforto ir patogaus gyvenimo, visi turime svajonių ir didelių tikslų. Kai žmogui nieko nereikia, jis nebeturi motyvacijos ir nustoja tobulėti. Reikia džiaugtis tuo ką turi – nuolat kala mums į galvą. Nė velnio! Reikia nenustoti norėti, nes tik mūsų neišsipildžiusios svajonės veda mus į priekį. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori – sakoma su lengva pašaipėle, o aš manau, kad būtent tai ir skatina augimą. Jeigu nieko nenori, tai kam tada stengtis, kam lavinti save ir savo produktą, kam siekti geresnės kokybės ir rezultatų. Ne pinigai yra svarbiausia, o tai, ką mes už juos gausime, į ką jie materializuosis. Pinigai patys savaime yra beverčiai. Ar būsite laimingi, jeigu sėdėsite ant maišo pinigų ir nieko sau neleisite. Gyvenimas praskris pro šalį.

Priimta manyti, nes vaikai bus išlepinti, jeigu pildysime jų norus, o aš noriu įskiepyti savo vaikams, kad viskas yra įmanoma. Norai skatina veiksmus ir tuomet svajonės neturi šansų neišsipildyti. Aš noriu, kad mano vaikai žinotų, kas yra kokybė, geras skonis, ir kad jie nuo pat mažų dienų kitaip gyventi nebenorėtų, nes būtent tai juos skatins išsikelti didelius tikslus ir jų siekti. Pildyti kiekvieną vaiko kaprizą čia ir dabar – tai ne mano istorija. Mes beveik niekada nieko neperkam be progos. Bet užtat mes turime gilias gražias tradicijas, kurios leidžia ankščiau ar vėliau, sunkiau ar lengviau, tačiau visoms svajonėms išsipildyti. Neseniai su vyru turėjome diskusiją apie vaiko sutaupytus pinigus. Mano giliu įsitikinimu, jeigu vaikas sugebėjo sutaupyti didesnę pinigų sumą, jis ją gali išleisti kaip panorėjęs ir mes neturime to kontroliuoti. Vyrui atrodė, kad pirkinys yra beprasmiškas. Bet juk nevisada mūsų svajonės yra racionalios. Ir kuo mažiau jos yra racionalios, tuo didesnį pasitenkinimą suteikia mums jų įgyvendinimas. Todėl nemanau, kad turime tai slopinti ir drausti.

Per savo praktiką turėjome ne vieną „kosmosinį“ gimtadienį, bet šitas buvo „completely out of space“.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kosmoso vaizdai languose
Šokėjai – ufonautai, kaip dekoro elementas
Įspūdingas teminis tortas
Didžiulės planetos fotosesijai
Planetos su saldainiais viduje
Ledinukai – mėnuliai
Žvaigždėti saldumynai
Sidabrinės spurgos
Raketos – lentynos užkandžiams
Gėrimų buteliukai su sidabriniu raketų dekoru

Šį kartą turėjome rimtą iššūkį transformuoti erdvę. Skambučio sulaukėme likus tik porai savaičių iki gimtadienio. Šventė turėjo vykti Lazer Tag žaidimų arenoje, todėl tematikos ieškojome kažkur tarp žvaigždžių karų ir kosmoso platybių. Nuvykusi į vietą, lengvai įsižiojau. Patalpa pilna spalvotų žaidimo aparatų, sienos oranžinės, didžiuliai langai su žaliuzėmis, o ant lubų metaliniai ofisiniai šviestuvai. Subtilumas ir stilius čia net nebuvo nosies įkišęs. Išvažiavau lengvam šoke ir giliam apmąstyme, kaip sukurti kosmosą tokioje nedėkingoje patalpoje. Porą dienų laužiau galvą, kol pagaliau visiškai netikėtai atėjo geniali mintis – uždengti visus langus plakatais su kosmoso vaizdais. Kadangi gimtadienis vyko dienos metu, plakatai specialiai buvo gaminami iš medžiagos, kuri nepraleidžia šviesos. Auksinė taisyklė – kai nepatinka vaizdas, tiesiog užtamsink jį ir lipdyk iš naujo.  Reikėjo tik sužaisti su apšvietimo sprendimais ir patalpa pasikeitė neatpažįstamai.

Kadangi jokie baldų stumdymai nebuvo įmanomi, teko sugalvoti, kaip išradingai panaudoti nelabai patogų išplanavimą. Salėje stovėjo du didžiuliai stalai, tai nusprendėme juos paversti planetomis. Saldusis stalas pavirto į mėnulį, o užkandžių stalas tapo marsu. Metalizuotas mėnulio paviršius buvo nusietas įvairiausiais saldumynais: ledinukai mėnuliukai, žvaigždučių formos sausainiai, spalvotas popcorn, žvaigždėti cake popsai, kosminės spurgos, planetos su saldainių assorti ir t.t. Ant užkandžių stalo nutūpė dvi raketos. Norėdami pabrėžti oranžinį marso atspalvį, ant stalo sudėliojome šiltų lempučių spėčius po gaubtais. Gėrimų stalą papuošėme buteliukais su sidabrinėmis raketomis ir planetų miniatiūromis.

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos „atgyja“, tai suteikia dinamikos ir gyvybės į bendrą koncepciją. Ypatingo cinkelio gimtadienio programai atnešė du šokėjai – „ufonautai“, kurių funkcija buvo įsimaišyti tarp vaikų ir kartu su jais dalyvauti veiksme. „Gyvos dekoracijos“ visada pasiteisina. Dar viena programos dalis buvo iliuzionisto pasirodymas. Vaikai akylai stebėjo kaip mikliai magas atlieka savo triukus ir smalsiai klausinėjo magijos subtilybių.

Gimtadienis buvo kontrastingas ir įtraukiantis – aktyvias pramogas keitė pasyvesnės, vaikai turėjo galimybę netik sočiai išsidūkti, bet ir pajusti malonumą tyrinėdami ir atrasdami naujus pojūčius. Pasirodo netaip jau ir sudėtinga nukeliauti į kosmosą, reikia tik fantazijos, kūrybinio polėkio ir geros komandos, o visą šitą mes turime.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio vieta: Lazer Tag arena
Iliuzionistas: Modestas Petrikas
Aktoriai – šokėjai: Mažasis Genijus

Provansas vestuvėse ir gyvenime

Provanso stilius mus lydi kiekvienais metais, jis jau beveik tampa mūsų žanro klasika, todėl iš vienos pusės kiekvieną kartą vis sunkiau atrasti jį iš naujo, o kita vertus tai net sužadina azartą. Matyt tai turėjo svarios įtakos renkantis, kur šiemet atostogausime. Pietų Prancūzija jau seniai buvo kelionių prioritetų sąraše, tad visi nekantriai laukėme naujų įspūdžių ir, žinoma, laiko kartu. Vaikai jau pamažu dėliojosi, ką dės į lagaminą, kartu žiūrinėjome gražius vaizdus ir rinkomės maršrutą. Keliones planuoju atsakingai, visada norisi tūriningai ir kokybiškai praleisti laiką, patirti kuo daugiau smagių dalykų, praturtinti vaikų akiratį ir asmeninę patirtį, pasisemti įkvėpimo, todėl namų darbai būtini. Ir štai, pačiame pasiruošimo įkarštyje, likus porai dienų iki skrydžio, nutiko tai, ko suplanuoti neįmanoma – vėjaraupiai! Per porą dienų mažiukas pavirto vienu dideliu spuogu ir jie toliau dygo kaip pašėlę. Nuomonių ir patarimų buvo įvairių. Pradžioje dar bandžiau save apgauti, kad gal pavyks, bet su kiekvienu nauju spuogeliu viltis blėso. Palikti mažiuką seneliams buvo sudėtingas sprendimas, nes atostogos man ne kas kita, o buvimas su šeima. Kita vertus, tai buvo geras pasirinkimas, nes kitu atveju atostogų neturėtume niekas. Gyvenimas nestovi vietoje, kartais reikia priimti sunkius sprendimus, kad paskui suprastum, jog pasiėlgei teisingai. Svarbiausia nusiteikimas.

Mūsų atostogos buvo nuostabios, kaip visada aktyvios, būtent tokios, kokias ir mėgstam. Septyni aplankyti miestai ir dar begalybė mažų miestelių ir užburiančių pakrantės vaizdų. Gardus maistas, puikus vynas ir saulės šiluma. Pataikėme tiesiai į dešimtuką – tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo tikras lietuviškas ruduo, Prancūzijos pakrantėje tai buvo paskutinė vasariška savaitė. Skrydžio dieną jau ir Nicoje pliaupė lietus. Juokavome, kad bent jau negaila išvažiuoti.

Nors ir nepamatėme levandų laukų (tai gera priežastis suplanuoti dar vieną kelionę šia kryptimi), provanso dvasia jautėsi kiekviename mažiausiame kaimelyje. Jaukiai nutrupėję dažai, seni pastatai, raityti balkonai, kvapai, žmonių šiluma, lyg daina skambanti prancūzų kalba – visa tai kuria Prancūzijos unikalumą ir išaugina ypatingą meilę šitam kraštui. Kiekviena aplankyta šalis palieka savo sentimentų, bet ryšys su Prancūzija yra kažkoks ypatingas, ypač nuoširdus. Kažkada jau rašiau, kad Paryžius yra mano mylimiausias miestas, tad lieku ištikima savo sielos pasirinkimui. Prancūzija yra tas taškelis milžiniškame pasaulio žemėlapyje, į kurį visada norėsiu sugrįžti. Taigi puikiai suprantu, kodėl mano nuotakos taip dažnai renkasi Provanso stilių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Žalsvos švelnios alyvuogių spalvos staltiesės
Vardo kortelės – magnetukai su dailiais išpjautais ornamentais
Žvakių gausa židinio imitacijoje ir virš jos
Žalumos girliandos
Personalizuotas palinkėjimų kampelis su jaunųjų nuotraukų galerija
Unikali ažūrinė torto pakyla
Vardinė medinė iškaba
Pianinas kaip saldaus stalo dalis
Baltas Provanso stiliaus staliukas desertams 

Akvilė ir Tomas kartu jau labai senai, nuo pat vaikystės. Jie jau turi du gražius vaikučius ir gyvena darnų šeimos gyvenimą savo name, kurį pasistatė prieš kelis metus. Gyvenimas tiek įsuko juos, kad vestuves sukelti vis nelikdavo laiko, o kartais ir lėšų. Šiais metais jie pagaliau nusprendė sutvirtinti savo santykius ir suplanavo gražią šventę savo artimiesiems.

Kai su Akvile susitikome pirmą kartą, ji atskleidė, kad dievina žalią spalvą ir dar ją labai žavi Provanso stilius. To pakako, kad gimtų visiškai asmeniška būsimos šventės koncepcija.

Akvilė ir Tomas savo šventės vieta pasirinko restoraną Tores Bravoras. Jo didžiausia salė iš tiesų atrodė šviesi ir „provansiška“, tik mums nepatiko tamsokos kėdės. Po ilgų svarstymų visgi nusprendėme kėdes nuomotis. Baltos bambukinės kėdės užpildė visą salę. Jeigu abejojate dėl kėdžių nuomos, visada pagalvokite, kaip tai įtakos galutinį vaizdą. Jeigu vaizdas pasikeis kardinaliai, geriau atsisakykite kažkokio kito dekoro elemento, bet palikite kėdes. Dažniausiai mūsų nuotakos dėl kėdžių aukoja fotosesijos kampelį ir niekada dėl to nesigaili. Mano nuomonė yra aiški šiuo klausimu – jeigu biudžetas ribotas, geriau turėti vieną išbaigtą erdvę, negu daug ir apie nieką.

Žalia spalva karaliavo visur – puokštėse, kur žaliems augalams teikėme pirmenybę, tekstilėje, net desertuose. Po vestuvių Akvilė, dalindamasi įspūdžiais, užsiminė, kad keli svečiai jai pasakė, jog šventė buvo labai „akviliška“. Mes, savo ruožtu, tai priimame kaip taiklų komplimentą. Mūsų pagrindinė misija – atrasti ryšį su kiekvienu savo klientu ir perkelti jį į šventės kūrimo procesą. Mus neapsakomai šildo nuoširdūs atsiliepimai ir pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Akvilė labai pergyveno dėl seno pianino, kuris stovėjo restorane. O man atrodė, kad tai unikalus dekoro elementas, jeigu mes tinkamai jį panaudotume. Vienu momentu net šmėstelėjo mintis perdažyti pianiną sendinta balta spalva, nes restorano administratorė minėjo, kad planuoja juo atsikratyti, bet galiausiai visgi nepritarė tokiam mūsų akibrokštui. Raminau Akvilę, kad padekoruotas pianinas neatrodys toks niūrus ir „pavargęs“, taigi galiausiai mes jį įkomponavome į saldaus stalo kompoziciją. Rezultatas pranoko lūkeščius. Pianinas tarsi prisikėlė antram gyvenimui ir pražydo. Saldaus stalo kompoziciją užbaigėme šviesiu Provanso stiliaus staliuku ir unikalia specialiai šventei pagaminta itin romantiška torto pakyla.

Nėra nieko asmeniškiau, nei šventės metu pasidalinti su savo svečiais gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, ypač kai jų jau tiek daug prikaupta. Būtent todėl palinkėjimų kampelyje atsidūrė iš nuotraukų kruopščiai sudėliota jaunųjų gyvenimo istorija. Visi etapai, visi žingsneliai ir pasikeitimai pakeliui į bendrą laimingą gyvenimą. Jautru ir taip tikra!

Visi jaunieji palieka savotišką žymę mano širdyje, tai neišvengiama, kai tiek bendrauji ir tiek įsijauti į procesą. Kiekviena žymė yra skirtinga. Akvilė ir Tomas paliko begalinę šilumą, kuri dar ilgai šildys mane darganotomis rudens ir žiemos dienomis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Tores Bravoras
Fotografas: SP fotografija
Desertai: LiuPatty ir Tie kepėjai
Tortas: Liu Patty
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Kvietimai: Artišokas

Meškiukų istorijos

Kas nutinka, kai mes galutinai paleidžiame vaikystę iš savo gyvenimo? Tampame nuobodžiais ir susiraukusiais suaugusiais. Kada paskutinį kartą kvatojai už pilvo susiėmęs? Kada laužei taisykles ir jauteisi visiškai laisvas judėti, daryti, mąstyti? Tada, kai tavyje buvo prabudęs vaikas. Tas neklaužada padauža, atkeliavęs iš kito laikmečio. Mes visi buvome vaikais, visi darėme nesąmones ir svajojome, visi neklausėme tėvų ir kūrėme planus, visi žaidėme ir kvailiojome, negalvodami apie rytojų. Vaikystėje gyveni čia ir dabar. Tik suaugę mes pradedame suprasti tų akimirkų vertę. Arba nepradedame, nes pernelyg įsisukame į savo rūpeščių kokoną. Sako, mes grįžtame į vaikystę, kai susilaukiame savo vaikų. Nebūtinai! Jeigu mes patys neatveriame savo širdies (ir proto!) vaikystei, vaikai mums nepadės. Nuoširdumas ir mokėjimas džiaugtis šia diena – štai raktas į laimingą gyvenimą! Pagalvokime, kas yra mūsų prioritetų viršūnėje. Dažnas žmogus galėtų pasakyti, kad jo pagrindinis tikslas mėgautis gyvenimu, bet… Mes gi turime pareigų, reikia užsidirbti pinigų, siekti karjeros, pripažinimo, todėl pasimėgauti savo pasiekimais kaip ir nelieka laiko. Amžinai pavargę ir susipykę su savimi, skubantys ir nemokantys atsisakyti – tokie yra šiuolaikiniai suaugusieji, nes gi tokie laikai, tokia visuomenė, toks tempas – negali atsilikti. Būtent todėl mes ir nelaimingi, nes kategoriškai atsižadėjome vaikystės ir to šelmio, kuris blizgėjo mūsų akyse.

Šiandien jaučiuosi taip, lyg būčiau pasisupusi laiko karuselėje. Švelnų nostalgijos vėjelį užpūtė vakar su vaikais žiūrėtas filmas „Jonukas“. Iki begalybės mielas Mikės Pūkuotuko personažas prikėlė gražiausius prisiminimus. Visada mėgau Pūkuotuko pasakojimus, ypač tą klasikinį variantą. Juose apstu protingų, per amžius aktualių minčių ir gražių asociacijų. Tai viena iš tų nemirtingų knygų, paremtu išskirtinio gėrio, nuoširdumo ir draugystės sąvoka. Regėdama senovinio Londono vaizdus, prisiminiau vieną labai mielą krikštynų šventę, kuria dar nespėjau pasidalinti. Apie meškiukus, anglišką arbatėlę ir šeimyninę laimę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gėlių kompozicijos ant keksiukų stovo
Vintažiniai puodeliai su arbatos pakeliu kiekvienam svečiui
Unikalios rankų darbo vardų kortelės
Mieli ir jaukūs rėmeliai su meškiukais
Susėdimo planas su vintažiniais meškinais
Meškiukai – sausainukai
„Pražydęs“ arbatinukas

Planuodamos Emilės šventę, turėjome visą įvykių virtinę, nes likus kiek daugiau negu savaitei iki krikštynų, keitėsi šventės vieta ir reikėjo iš naujo pergalvoti šventės koncepciją ir pritaikyt ją naujoje aplinkoje. Aš visada esu maksimaliai sąžininga su savo klientais, net tada, kai atsiranda grėsmė rimtai susipykti su kokiu nors tiekėju. Negaliu pakęsti, kai žmonės yra akiplėšiškai apgaudinėjami ir niekada nenutylėsiu, jeigu tai pastebiu. Būtent todėl teko priimti tokį drastišką sprendimą. Bet viskas tik į gerą ir mūsų šventei duris atvėrė šviesus ir erdvus Paliekio dvaras.

Tiesa sakant, meškiukų tematika gimė, atsižvelgiant į pirmosios šventės vietos interjerą, nes jis buvo gan tamsus, „sunkus“ ir nevaikiškas. Labai norėjome jį sušvelninti, ypač turint omeny, kad krikštijome mažą mergaitę. Interjere buvo labai daug rudos spalvos, todėl nusprendėme, kad čia puikiai tiktų meškinai – šviesūs, vintažiniai, įvairių dydžių ir pavidalų, jie turėjo suteikti erdvei „minkštumo“ ir romantikos. Toliau fantazija išsirutuliavo – meškiukai, geriantys arbatėlę iš mažiukų gėlėtų puodukų, taip jauku ir mergaitiška. Pasikeitus šventės vietai, šitos idėjos neatsisakėme, tik šiek tiek adaptavome naujai patalpai.

Apvalius stalus puošėme angliškos arbatėlės stiliumi. Gėlių kompozicijas sudėliojome ant trijų aukštų keksiukų stovų. Kitos gėlės išsidėstė mažuose puodeliuose. Labai apsidžiaugėme, kai stalo numeriams radome itin mielus rėmelius su meškinais. Jie įnešė vientisumą ir teminį išpildymą į stalų dekorą. Dailios rankų darbo vardų kortelės buvo įdėtos į mažus arbatos puodelius kartu su arbatos maišeliais.

Arbatos puodeliai karaliavo visur. Į juos įkomponavome susėdimo planą, į juos sudėjome saldumynus ir gėles ant saldaus stalo. Net arbatinukas pražydo spalvotais žiedais. Saldų stalą padalinome į tris dalis, panaudodami įspūdingus dvare esančius stalus. Viduryje tarp didžiulių popierinių žiedų karaliavo tortas. Saldumynai išsirikiavo ant spalvotų stovų ir paskendo gėlėse.

Jauki ir miela meškiukų istorija. Ir tai tik pradžia gražios jaunos šeimos gyvenimo. „Jeigu tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau gyventi šimtą minus vienas, kad netektų be tavęs praleisti nei vienos dienos“ – Pūkuotukas.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Paliekio dvaras
Tortas: Daivos Mikšūnienės
Saldumynai: Liu Patty

Balerinų gimtadienis

Praėjusiais metais dukra labai užsimanė lankyti baletą. Tačiau aš kaip „racionalus suaugęs žmogus“ greitai sumečiau, kad ji jau tam PER SENA! 9 metų pradėti lankyti baletą – kokia nesąmonė! Mano kvailas, niekuo nepagrįstas stereotipas nugalėjo prieš vaiko svajonę ir ryžtą. Galiausiai įrašiau ją į šiuolaikinio baleto studiją. Man atrodė, kad tai „protingas“ tarpinis variantas, kurį ji tikrai patemps, nes prieš tai porą metų lankė gimnastiką. Dukrai visai patiko, tačiau tai nebuvo baletas, toli gražu. Tuo tarpu man atrodė, kad pasielgiau teisingai. Sunku įsivaizduoti mano nuostabą, kai vieną dieną grįžusi iš mokyklos dukra informavo, kad pati susitarė nueiti į baleto mokyklos peržiūrą. Mokslo metų vidury. Baletą jau senokai lankė viena iš jos klasiokių ir dukra nusprendė pabandyti savo jėgas pas jos šokių vadovę. Negaliu net nupasakoti, kokio dydžio buvo mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, kai ją priėmė į tą pačią grupę su senbūvėmis.

Kartais mes „protingi suaugusieji“ pakliūname į savo pačių stereotipų pinkles, kad ir kokie lankstūs ir šiuolaikiški mes manome esą. Vaikai yra drąsūs ir spontaniški, jie nedėlioja priežaščių ir pasekmių grandinių, jie tiesiog svajoja ir siekia savo tikslų. Jie tiesiog nori išbandyti save įvairiausiose srityse, o jeigu nepavyksta, juda toliau. Mums reikėtų to pasimokyti iš mūsų vaikų.

Kaip tik įsirutuliuojus mūsų baleto reikalams, susitikome su Deimante, mano mylima kliente. Artėjo Evutės 2 gimtadienis ir mes svarstėme, koks jis turėtų būti. Norėjosi kažko labai mergaitiško, švelnaus, ir šiek tiek romantiško. Deimantė papasakojo, kaip Evutei patinka šokti ir dėvėti pūstus sijonėlius, taigi man viskas labai puikiai susidėliojo. Mažųjų balerinų tematika pasirodė idealiausias sprendimas ir Deimantei ši mintis irgi labai patiko.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Deimantinio dygsniavimo sienelės kaip saldaus stalo fonas
Miniatiūriniai „puantai“ gėlių vainikėlyje
Teminiai sausainiai
Cake pops su puantų papuošimais
Veidrodiniai balerinų siluetai floristinėse kompozicijose ir desertuose
Mediniai stalo įrankiai su batuku imitacija
Dideli balerinų siluetai su pūstais sijonukais
Dailios vaikiškos bambukinės kėdutės 
Gėlių „pieva“ po saldžiuoju stalu
Rožiniai staliukai
Pūstų sijonukų kampelis
Juostelių „lietus“ fotosesijai

Prasidėjo svarbiausia pasiruošimo dalis – šventės vietos paieška. Norėjosi šviesios ir tvarkingos erdvės, primenančios baleto studiją. Išsirinkome jogos studiją SHANTI. Įsikurusi paskutiniame daugiabučio aukšte, erdvi, šviesi, apsupta panoraminiais langais – atrodė, kad radome idealią vietą. Vaizduotėje jau susikūrė nuostabus būsimos šventės paveikslas. Pradėjome ruošti dekorą, kol vieną dieną sulaukiau studijos vadovo skambučio, kad studija laikinai uždaroma, kol susiras naujas patalpas. Iš pradžių pagalvojau, kad jis juokauja, paskui, kad persigalvojo dėl nuomos, nes nebuvo lengva su juo dėl to susitarti. Galiausiai, patikrinusi visus socialinius tinklus, supratau, kad tai tiesa. Likome be išsvajotos šventės vietos likus vos porai savaičių iki šventės. Ir viskas prasidėjo iš naujo. Apvažiavusi masę baleto, šokių, jogos ir foto studijų, supratau, kad padėtis graudoka. Praradus idealią vietą sunku buvo susitaikyti su prastesniu variantu. Vienintelė vieta, kuri paliko gerą įspūdį, buvo naujausia dar dažais kvepianti Neli Beliakaitės baleto akademija. Vos įėjus į studiją, mus įsupo baleto dvasia, todėl neliko jokių abejonių.

Evutės gimtadienio dekoras buvo švelnus ir subtilus. Gausios floristinės kompozicijos, grakščios balerinos, puantai. Labai gražiu dekoro akcentu ir saldaus stalo fonu tapo deimantinio dygsniavimo sienelės. Jos suteikė dekorui rafinuotumo ir elegancijos. Lengvai krentančios atlasinės juostelės suformavo vietą svajingai fotosesijai. Atrodo tiek nedaug reikia, kad gautųsi tobulos teminės nuotraukos. Mažylėms suruošėme balerinų garderobą. Pūsti sijonukai dailiai išsirikiavo ant specialiai pagamintos kabyklos.

Gimtadienis prasidėjo trumpu balerinos pasirodymu. Netrukus jai į pagalbą atėjo aktorė „netikra balerina“ ir prasidėjo linksmybės. Kadangi vaikučių nebuvo daug, į smagią veiklą įsitraukė ir tėveliai. Aktyvius žaidimus keitė ramesni. Mergaitėms įrengėme kūrybinį kampelį. Kiekviena gavo po drobę su balerinos siluetu. Užduotis papuošti baleriną puošniu sijonuku mergaitėms pasirodė itin smagi, jos entuziastingai įsitraukė į kūrybos procesą. Balerinos pasipuošė karoliukais ir blizgučiais, tiesą sakant, blizgučiais pasidabino ir pačios dailininkės, nuo to užsiėmimas tapo tik dar džiaugsmingesnis.

Šventės kulminacija tapo mažųjų balerinų pasirodymas, jas specialiai pakvietėme pašokti vieną šokį. Mergaitės labai jaudinosi, bet pasirodė puikiai. Tas subtilus vaikiškas drovumas ir didžiulės pastangos sužavėjo visus svečius. Kadangi gimtadienį šventė maža mergaitė, sąmoningai nekvietėme didelių profesionalių šokėjų. Norėjosi, kad šventės pabaiga būtų švelni ir jaudinanti.

Nors kiekvieną šventę organizuojame su didžiule meile ir atsidavimu, tai vienas mano mylimiausių projektų. Akimirkos, kuriomis negaliu pasisotinti, prie kurių norisi sugrįžti vėl, ir vėl, ir vėl.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Neli Beliakaitės baleto studija
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio programa: Mažasis genijus
Mažųjų balerinų pasirodymas: Baleto mokykla Polėkis

Stilingos krikštynos nuosavame kieme

Vasara baigėsi, huh, pagaliau! :) Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad lauksiu rudens, nes niekada jo nemėgau. Ir štai viskas apsisuko 180 laipsnių, nes dabar ruduo – tai pirmiausiai užtarnauta teisė į šiek tiek ramybės ir galimybė bent trumpam atsipūsti. Taigi, nuo šiol stoju į rudens mylėtojų klubą.  Pasiekus aukščiausią užimtumo tašką rugpjūtį, rudenį sumažėjo tempas, atsirado laiko pamiegoti, pavalgyti, paskambinti draugei ir, pagaliau, ką nors parašyti. O dalintis tikrai yra kuo. Per vasarą tiek visko prikūrėme, tiek visokių emocijų išgyvenome, tiek nuostabių žmonių sutikome, kad paėmus baltą lapą, jaučiasi net lengvas pasimetimas, nuo ko pradėti.   Viena šventė gražesnė už kitą, o svarbiausia, kad absoliučiai visos jos turi savo istorijas, savo herojus ir yra prisotintos emocijų.  Palydint vasarą, norėjosi išrinkti patį „vasariškiausią“ dekorą ir pagalvojau, kad laurai turėtų atitekti Vasiliauskų šeimynai, nes jų pasirinkta šventės koncepcija neabejotinai kvepia saule, šiluma ir pražydusiu sodu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo konstrukcija iš veidrodinių kolonų ir stalviršio
Auksinis užrašas Lėjos krikštynos įrėmintas didžiuliame žalumos rate
Auksiniai zuikučiai ant stalo ir ant žolės
Stikliniai indai, suteikiantys dekorui lengvumo ir skaidrumo
Didžiulės puokštės it debesėlis apgaubusios saldų stalą

Martyna labai šiltas žmogus, su ja smagu bendrauti ir kurti šventės viziją.  Susipažinome praeitais metais, kai ji tik laukėsi mažylės Lėjos. Tuomet organizavome jos kūdikio laukimo vakarėlį (baby shower), bet čia visai kita istorija, kurią dar būtinai kada nors papasakosiu.

Taigi, šiais metais sugrįžome į tą patį kiemą su nauja svarbia misija. Man patinka Martynos požiūris į šventes, ji nuoširdžiai nori, kad jos būtų jaukios ir savos, be labai didelės pompastikos, be vaidybos.  Savo artimoje aplinkoje ji surenka pačius mieliausius ir artimiausius žmonės ir su jais dalinasi savo džiugiomis akimirkomis. Šeima ir draugai jai yra svarbiausias turtas.

Triušiukai dekore atsirado irgi ne atsitiktinai. Kol Martyna su savo šeima persikraustė gyventi į Turkiją, jie augino dekoratyvinį triušį ir Lėjai jis labai patiko.  Dabar triušiukas saugiai apgyvendintas pas senelius, bet nostalgiški prisiminimai ir prieraišumas prie pūkuoto draugo išliko, todėl nusprendėme integruoti ilgaausius į šventės koncepciją. Svarstėme įvairiausius stilius ir variantus, tačiau niekas nelipo ir tuomet man kilo puiki mintis – saulės zuikutis. Tai visiškai kitoks zuikių tematikos pateikimas su daug veidrodžių, stiklo ir auksiniais saulės spindulėliais.

Nepaisant to, kad šventė vyko nuosavo namo kieme, norėjome, kad dekoras dvelktų stilinga ir saikinga prabanga. Pagrindinis šventės akcentas buvo saldusis stalas. Jį sukonstravome iš veidrodinių kolonų ir stiklinio stalviršio, kad gaudydami saulės spindulius, visą kiemą nusietų saulės zuikiais. Zuikučių figūrėles nudažėme auksine spalva, jie smagiai vartėsi ant stikliniu žvakidžių ir ant žolės. Šventę papuošė didžiulės Manto Petruškevičiaus puokštės.  Jos apgaubė visą stalą gėlių debesėliu.

Dažniausiai tam, kad sukurti įspūdingą dekorą, reikia tik teisingo sprendimo ir koncepcijos, todėl apie kiekvieną šventę ilgai galvojame ir ieškome, permąstome įvairiausius variantus, stengiamės pajausti klientą, kol ateina suvokimas, kad radome būtent tai, ko reikia. Jokia mūsų šventė negimsta per vieną akimirką, tai ilgas kūrybos procesas, būtent tai ir yra mūsų išskirtinumas.  Dekoras išmąstytas, suderintas, kruopščiai paruoštas. Dekoras su meile kiekvienam mūsų klientui. Nes mes suprantame, kad Jums ta šventė yra vienintelė ir antro dublio nebus.

Didžiausi linkėjimai Martynai ir jos šeimai. Jūs papuošėte mūsų vasarą.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Aira Graciavičiūtė
Šventės vieta: nuosavas kiemas
Maistas ir saldumynai: Atrask skonį

Originalios vestuvės Panama food garden

Ar žinote tą jausmą, kai įsimyli? Tai va, šitų jaunavedžių nebuvo įmanoma neįsimylėti. Tas jausmas užgimė jau pačiame pirmame mūsų pasimatyme. Atrodė, kad sutikau savo seniai matytus brangius draugus. Bendravimas buvo lengvas ir smagus, o visos mano idėjos buvo džiaugsmingai priimtos. Iš karto supratau, kad vestuvės bus nepaprastos ir tikrai netradicinės. Nes Edita ir Edgaras drąsūs ir šiuolaikiški, linksmi ir atsipalaidavę, su jais tiesiog negali nesišypsoti.

Mylimiausi dekoro akcentai:

Kaktusas kaip pagrindinis dekoro elementas
Ekstremali nuotakos puokštė su kaktusais
Mini lagaminėliai su dovanėlėmis svečiams
Medinis koris fotosesijos kampelyje
Trijų dalių saldus stalas, simbolizuojantis skirtingas šalis su joms būdingais saldumynais
Kaktusų smeigtukai ant torto
Asmeninė kelionių atvirlaiškių girlianda
Teminis viskio ir cigarų baras
Dominuojanti dusty blue spalva

Kai susitikome, jaunieji neturėjo jokios dekoro vizijos, taigi pradėjome susipažinimo procesą. Retai pas mus ateina jaunavedžiai su aiškia dekoro vizija. Dažniausiai jie dar būna paieškų arba visiškos nežinomybės stadijoje, tad mes kartu ieškome teisingo kelio. Pasitaiko, kad jaunieji net patys apie save sužino naujų dalykų. Nei vienų vestuvių nesukūrėme patys. Tai visada mūsų bendras projektas, jaunųjų veidrodinis atspindis. Kartais turime net pabūti šiek tiek psichologais, įsijausti į jaunųjų vidinį pasaulį, suprasti jų nuotaikas tam, kad pasiūlytume geriausią sprendimą ir papasakotume jų asmeninę nepakartojamą istoriją. Savo klientams rašau – mes kuriame tik individualius projektus, kitokie mums neįdomūs. Tiesiog nemokame ir nenorime daryti šablonų, nes kiekviena pora – tai naujas ryšys, emocija. Kiekvienas žmogus, kuris kreipiasi pas mus – tai nauja įdomi asmenybė.

Edita ir Edgaras mėgsta keliauti. Edgaras net dirba aviacijos srityje, tad keliauti jam tenka dažnai. Iš karto nusprendėme, kad lėktuvėlių dekore nebus, nes tai yra visiškai tiesiogiai susiję su Edgaro darbine aplinka. Todėl kelionių tematika turėjo įgauti kitokią išraišką. Kai aš pasiūliau dekore naudoti kaktusus, jaunieji šiek tiek nustebo, bet netrukus entuziastingai sutiko. Kaktusai asocijuojasi su egzotika, šiluma, su svetimomis žemėmis. Be to, kaktusai labai džiugina savo įvairove. Buvo ypač įdomu matyti, kaip floristinėse kompozicijose dygliuoti pikčiurnos susidraugauja su trapiomis švelniomis gėlėmis, įnešdami papildomos paslapties ir ypatingos nuotaikos. Ypač netikėtas sprendimas buvo įdėti kaktusus į nuotakos puokštę. Vardo kortelėmis tapo lagaminų etiketės. Jas užkabinome ant mini lagaminėlių su saldžiomis dovanėlėmis.

Ypač įdomi buvo saldaus stalo koncepcija. Jį sudėliojome iš trijų atskirų stalų, kiekvienas iš jų simbolizavo vieną šalį, kurioje svajoja apsilankyti jaunieji: Anglija su savo popiečio arbatėle ir nuostabiais keksiukais, levandomis kvepianti Prancūzija su savo legendiniais macarons ir dieviško skonio creme brulee, ir didinga Amerika su savo tradiciniais donuts, brownie ir sūrio pyragu. Pagrindinis saldaus stalo akcentas – Arizonos dykumų įkvėptas tortas su kaktusų papuošimais. Saldaus stalo sumanymą puikiai papildė atvirlaiškių girlianda. Tai labai suasmenino dekorą. Svečiai galėjo pasiskaityti šias iš skirtingų pasaulio kampelių gautas žinutes, o kai kurie netgi surasti savąją.

Fotosesijos kampelyje sukonstravome žaluma ir gėlėmis „apaugusį“ korį. Korys šiuo atveju simbolizavo sudėliotą iš detalių naują gyvenimą – tai naujos bendros kelionės, įspūdžiai ir išgyventos emocijos.

Šios vestuvės yra vienos mano mylimiausių. Džiaugiuosi, kad mūsų kūrybiniame kelyje nuolat atsiranda tokie įdomūs ir pozityvūs žmonės.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių koncepcija ir dekoras: Artišokas
Pobūvio vieta: Panama Food Garden
Fotografas: Gediminas Trečiokas
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Nuotakos suknelė: siūta pagal individualų užsakymą R. Butkienės vestuvinių rūbų nuomos salone.
Šukuosena ir makiažas: šuokosena salonas Frizūra, meistrės Sandra ir Dovilė, makiažas – Sabina Gulbickienė
Nuotakos puokštė: Floristai ant ribos
Sutuoktuvių žiedai: Žvėryno Juvelyrai
Saldumynai: Liu Patty, Tie kepėjai, Sugamour, Spoon to the moon
Renginio vedėjas: Jurijus Majauskas, linksmadieniai.lt

Brandus Provanso stiliaus jubiliejus

Šiemet praleidau visas nacionalines Eurovizijos atrankas, girdėjau tik, kad laimėjo Ieva, bet nežinojau nei dainos, nei visos istorijos. Socialiniuose tinkluose užkliuvo straipsnis apie jos pasirodymą. Susidomėjau, paklausiau dainos ir pritariu Ievai – tai magija. Daina labai stipri, ypač emociškai.  Daina, melodija, balso tembras, net Ievos sentimentalumas ir jauki išvaizda persmeigia kūną ir paliečia iki pat širdies gelmių.  Tie jausmai ir begalinis nuoširdumas išrieda ašaromis. Kartais pagalvoju, kad bijau senatvės. Tikriausiai dažnas jos bijome. Atrodo, kuo toliau, tuo mažiau būsime kam nors reikalingi. Vaikams, darbdaviams, visuomenei. Kol esi jaunas ir energingas, neskaičiuoji dienų, nesureikšmini gyvenimo, ir štai ateina tas laikas, kai gyvenimas eina į pabaigą. Kur aš tada būsiu, ką turėsiu, kaip gyvensiu, ar bus į ką atsiremti.  Man suvirpa širdis kiekvieną kartą, kai gatvėje pamatau laimingą senelių porą, kaip jie eina susikibę už rankučių, kaip jie šypsosi ir žvelgia vienas į kitą. Štai čia yra pats gryniausias nuoširdumas, nes jie jau nieko nebevaidina, nesistengia patikti ar pasikeisti, jie tiesiog myli, tiesiog brangina vienas kitą, tiesiog džiaugiasi, kad turi dėl ko gyventi.  Norėčiau ir aš turėti tokį gyvenimo ramstį, kai pasensiu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Nėriniuotos staltiesės
Persiko spalvos gėlės ir žvakės
Alyvuogių aliejus su rozmarino šakele kaip dovanėlė svečiams
Rozmarino vainikėlis vardo kortelei
Nėriniuoti rėmeliai stalo numeriams
Masyvi floristinė kompozicija virš saldaus stalo
Gražus prisiminimai ir naujos jaukios akimirkos rėmeliuose fotosesijos kampelyje

Paauglystėje, žiūrėdami į trisdešimtmečius, galvojome, kad tai jau „pagyvenę“ tetos ir dėdės. Tačiau, kai patiems sukako 30 ir daugiau, vis dar jaučiamės jauni ir pašėlę. Pažiūrėjusi į mūsų klientus, pradedu tikėti, kad taip bus ir 60-ties. Aušra ir Rimantas žvalūs ir gražūs, jų akys spindi, jie pilni energijos ir noro gyventi tikrąja to žodžio prasme. O svarbiausia, kad nuėję tokį ilgą kelią kartu, jie vis dar myli, gerbia ir jaučia vienas kitą.

Kurdamos šios šventės dekorą, norėjome, kad šventė būtų brandi, solidi, bet tuo pačiu ir labai jauki, juk gimtadienyje dalyvavo patys artimiausi ir mylimiausi žmonės. Aušra ir Rimantas išsirinko Provanso stilių. Provanso stilius ko gero populiariausias mūsų praktikoje. Kiekvienais metais (o kartias net ir po kelis kartus) mes ieškome naujų sprendimų ir idėjų, kaip jį išpildyti ir perteikti vis kitaip. Įdomiausia, kad peržiūrint nuotraukas internete supranti, kad matai tuos pačius vaizdus ir tuomet prasideda kūryba ir asmeninės interpretacijos.  Šį kartą nusprendėme nutolti nuo pastelinio saldumo  ir levandų. Norėjosi, kad Provansas atsiskleistų per natūralumą, gamtos grožį ir aromatą. Todėl dekoro pagrindas buvo gėlės ir prieskoniai. Kadangi šventė vyko rudenėjančioje gamtoje, pasirinkome intensyvesnes ir labai šiltas spalvas. Atrodė, kad saulė, kaip mūsų sąjungininkė, užliejo visą salę ir dar labiau paryškino mūsų sumanymą.

Kai pirmą kartą važiavome į dvarą apsižiūrėti, užsakovė prisipažino, kad jai nepatinka geltonos kėdės ir norėjo jas uždengti. Tačiau man kėdės pasirodė simpatiškos. Spalva gal ir nėra pati geriausia, bet tinkamai priderinus dekorą beveik visada galima sukurti gražų vaizdą, nenaudojant užvalkalų. Tiesą sakant, mano nuomonė yra, kad tuo momentu, kai Jūs užtraukiate užvalkalą ant kėdės, ji basidaro beveidė ir „susilieja su minia“. Kartais nuvažiavusi apžiūrėti šventės vietą net pati iš savęs pasijuokiu. Vos įėjusi puolu apžiūrinėti ir čiupinėti stalus ir kėdes, lendu stalui „po sijonu“ tik tam, kad pamatyčiau kokio dailumo jo kojos ir ar galima jų neslėpti. Tas pats ir su kėdėmis. Jūs net nustebtumėte, kiek įvairiausių unikalių kėdžių yra sodybose ir restoranuose, tad labiausiai nusivylimas apima pamačius paprastas konferencines kėdes, ypač, jeigu jos raudonos, o dekoras pastelinis. Būna atveju, kai tokias kėdes tiesiog keičiame išnuomotomis. Šiuo metu tikrai yra didžiulis pasirinkimas. Tai yra šiek tiek brangiau, negu užvalkalas, bet rezultatas nepalyginamas. Būna, kad kėdės šiek tiek pakoreguoja dekoro koncepciją, nes jų daug, jos užpildo visą salę ir mes negalime jų ignoruoti. Rečiausiais atvejais kėdes visgi aprengiam, „sukišam į maišus“. Nors tenka pripažinti, kad kai kurios šventės vietos turi tikrai gražius užvalkalus, specialiai pasiūtus jų kėdėms su elegantiška kloste ar subtiliu papuošimu. Dažniausiai jie pasiūti iš gero standaus audinio ir yra nebalti, o, pavyzdžiui, pilki, kakaviniai, rausvi.  Nemeluosiu, buvo keli atvejai, kad net turint visai padorias kėdes, norėjosi jas apvilkti, nes užvalkalas buvo dar gražesnis. Tačiau matėme ir nemažai variantų, kai kėdė tapdavo beformiu daiktu įlindusi „į maišą“. Pastebėjau, kad klientai vis dar nori užvalkalų, atrodo, kartais tiesiog iš inercijos, nes nepagalvoja, kad gali būti kitaip. Kita vertus, tai yra mažiausiai rizikingas sprendimas, ypač jeigu dekoro nekūria profesionalas, nes prie baltų kėdžių viskas tiks.

Taigi, šį kartą kėdės liko savo vietoje ir savo gražume. Labai džiaugiuosi, kad pavyko visgi susitarti dėl šito sprendimo, nes kėdės nuostabiai įsiliejo į bendrą saulėtą nuotaiką. Dar vienas gražus sprendimas buvo nėriniai . Visus stalus užklojome gėlėtomis nėriniuotomis staltiesėmis ir tai tiesiog įpūtė Provanso dvasią. Stalų numeriukus sudėliojome į nėriniuotus rėmelius, o saldų stalą papuošė staltiesė su nėriniuotu krašteliu. Vardų korteles sudėliojome į rozmarino vainikėlius. Kiekvienas svečias gavo dovaną – tyro alyvuogių aliejaus buteliuką su rozmarino šakele.

Saldus stalas, kaip visada, buvo šventės akcentas. Virš stalo pakabinome masyvią floristinę kompoziciją, o ir pats stalas sužaliavo. Fotosesijos vietoje įrengėme sieną su rėmeliais. Aušros ir Rimanto idėja buvo, kad svečiai vietoje gėlių atsineštų jų bendrą nuotrauką, būtent tai ir pakuždėjo fotosienos idėją.

Šiltą rudens dieną Narvydiškio dvare rinkosi patys mylimiausi. Jie gardžiavosi kokybišku šviežiu maistu, svaiginosi nuoširdžiais pašnekėsiais ir smagiai leido laiką, prisimindami jaunystę, grojant gyvoms Biplan dainoms. Štai čia, vienoje dvaro salėje, sutilpo visas didžiausias Aušros ir Rimanto užgyventas turtas – tai vaikai, giminaičiai, geriausi draugai, o svarbiausia – tai jie abu, vis dar tokie patys jauni ir mylintys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Šventės organizavimas: Gabija Daugelaitė
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Rita Gudė
Šventės vieta: Narvydiškio dvaras
Maistas ir desertai: Skonio slėnis

Krikštynos pavasarį

Skaitant Vytauto Kernagio eilėraštį „Paukščiai“, visada apima švelniai melancholiška nuotaika.  Taip, tokia jau ta laiko formulė, visą laiką besisukanti ratu. Dieną keičia vakaras, naktis. Žiemą  – pavasaris. Taip – PAVASARIS! Pavasaris yra gražus atgimstančia gamta, pražystančiomis gėlėmis, čiulbančiais paukščiais, atšylančiomis ir ilgėjančiomis dienomis… Tokia yra ir žmogaus vaikystė – nerūpestinga, apsupta tėvų ir senelių meilės bei globos, graži ir žydinti kaip pavasaris.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Paukščiukų lizdelių motyvas
Kanarėlių narvelis desertams
Paukščiukai ant pagaliuko ir macarons
Torto pateikimas paukščiukų lizde
Originalūs desertų kortelių laikikliai iš medžių šakelių
Mandalų spalvinimo knygelės su paukščiukų ornamentais

Mūsų darbui sezoniškumas palieka labai ryškų atspalvį. O temas, diktuota ne tik pomėgiai, bet ir vėl, laikas – metų laikai. Gal dėl to paukštukų tema mėgstama krikštynas organizuojančių tėvelių tarpe. Ir  ši tema, apsisukus metų laikrodžiui vis grįžta su pirmaisiais pavasario spinduliai bei ne kartą įgyvendinta mūsų kūrybines komandos!  Kaip nesikartoti? Kaip daug kartų pieštą šventės eskizą nupiešti kitaip? Tai tikrai nėra paprasta.. Tačiau, kartais tiesiog užtenka pasidairyti lietuviškos gamtos lobynuose.  Nesivaikant modernių tendencijų, nekuriant  kažko ypatingai įmantraus ar įnoringo, naudojant elementarius motyvus galima  sukurti  nepaprastai mielą reginį.  Svarbiausia kurti!

Kokia iš tų eilėraščių nauda?
Ir kam juos tie poetai nuolat kuria?
Naudingas daiktas – dviratis, lazda,
Plaktukas , duona , batai ar kepurė..

Perskaičius šį Čepauskaitės eilėraštį iš naujausios poezijos knygos, pagalvojau – tai apie mane (ar ir apie mane).  Mano darbą. Mano laisvalaikį ir mano hobi. Kiek daug sutinku žmonių, kurie klausia „ kodėl tu kuri“ ?  „grožis?“ Kas „tai“, dėl ko „tai“ ar kam „to“ reikia?

O kas iš tų eilėraščių dailių? Iš jų sriubos nei košės neišvirsi,
Neatsipjausi kaip dešros peiliu Ir į vartus galingai neįspirsi.

Kiekviena diena, tai indelis į mūsų prisiminimų albumą. Kiekviena šventė, prie kurios mes prisidedame, indelis į užsakovų prisiminimų albumą. O šios užduoties mes imamės labai atsakingai – suvokdami šio darbo reikšmę ir tikėdami jo ypatinga svarba!

[ ]

Bet kartą aš eilėraštį skaičiau, už lango lijo, taip lengvai ir smulkiai,
Ir tapo viduje kažkaip keisčiau, lyg būtų ant širdies nukritus dulkė,
Tokia lengva, mažutė ir jauki lyg skruzdėlė auksinė nuropotų,
Lyg suptųs pludė vakaro aky, ir skonis burnoje – mamos kompoto..

O jeigu atvirai, tai privalau sutikt, kad daug kas ir be to gyvena.
Bet argi tai gyvenimas, brolau, kai niekas tau širdies nepakutena?

D.Čepauskaitė. Auksinė skruzdėlė

Kaip taikliai poetės pastebėta!
Vadovaujamės panašiu prinipu – mažos smulkmenos ir mielos detalės, šventę paverčia įsimintinesniu reginiu! Gal nuo jų nepasidarys sočiau, bet tai tikrai pakutens širdį!
Vėlyvą pavasarį susitikus su kliente Raudondvario dvaro ansamblyje, paukštukų motyvas išplaukė labai organiškai. Patekę į būsimos šventės vietą, supratome, kad dekoras turėtų tik sustiprinti natūralią supančią žalumą. Skaidri  pavėsinė dvaro šone suteikia pojūtį, tarsi būtum pačiame miško viduryje! Nuostabus jausmas! Koloritą rinkomės kuo organiškesnį – nuo stalų, kuriuos dengėme natūralios žemės spalvos lino staltiesėmis iki floristikos.  Gėlės – subtilios ir švelnios. Daug žalumos ir smulkių gubojos žiedelių.  Saldaus stalą vainikavo žalumynų girlianda sudarydama įspūdį, tarsi desertus ragautum rinkdamas žemuoges miške! Mūsų pasididžiavimas, menininkės supinti mažyčiai vainikėliai – lizdeliai, kuriuose ne tik patalpinome vardų korteles bet ir įsodinome dieviškai skanius keksiukus. Specialiai šiai šventei gamintas atviras kanarėlių narvelis tapo puikia spintelė serviruojant desertus. Pasirūpinome ne tik dekoracijomis, bet taip pat ir užsiėmimu vaikams. Kad šventė neprailgtų, paruošėme mandalų spalvinimo knygelės, bei po mielą tekstilės paukštuką dovanų.

Taip poetiškai ir užbaigsiu :  džiaugiuosi, kad mano prefesija susijusi su nepaaiškinamais drugeliais pilve, džiaugiuosi, kad galiu dovanoti Jums akimirkas, sušildančias dieną ir pakutenančias širdį.

Rasa

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Laura Pečkauskienė
Šventės vieta: Raudondvario dvaras, restorano „Medžiotojų užeiga“ lauko terasa