Žymų Archyvai: teminės dekoracijos

2018 metų Kalėdų tendencijos

Slampinėdami po Nicą, aptikome vieną šaunią parduotuvėlę. Įkišus nosį, ji neatrodė daug žadanti, bet einant tolyn ir gilyn (net sunku buvo patikėti, kad ji tokia didelė) atsivėrė stebuklingas Kalėdų pasaulis. Atrodė, kad ten apsigyveno visos gražiausios šių metų kalėdinio dekoro tendencijos. Kiekviena lentyna pasakojo vis kitą kalėdinę istoriją.

Kasmet yra kuriami nauji kalėdiniai trendai ir mados. Kaip ir kiekvienoje kitoje su grožiu susijusioje srityje, dizaineriai suka galvas, kaip dar nustebinti vartotojus ir atspindėti šių laikų aktualijas. Kiekvienais metais mes stebime kaip su nauju įkvėpimu vis sugrįžta nenusibostanti klasika, kaip dekoracijose atsiranda daugiau natūralumo, kaip naujomis spalvomis ir akcentais mus stebina išradingi kūrėjai. Kalėdos yra tas metas, kai puošiasi visi, net didžiausi skeptikai ir būtent tai žavi labiausiai, tai tarsi visuotinė grožio ir dekoro invazija.

Atrinkau kelias mano mylimiaisias šių metų kalėdinio dekoro tendencijas:

Natūralios medžiagos ir gamtos motyvai. Ši tendencija nėra nauja, bet kiekvienais metais ji vis giliau skverbiasi į kalėdinę rinką. Ekologija ir natūralumas tampa mūsų gyvenimo būdu, todėl nieko keisto, kad tai atsiliepia visose gyvenimo srityse, tuo labiau, kad šis dekoro pasirinkimas gali būti dar ir labai ekonomiškas. Turėdami bent šiek tiek polėkio ir talento rankdarbiams, Jūs patys galite nesunkiai pagaminti nuostabias kalėdines dekoracijas iš miško ir gamtos gėrybių.

Skandinaviškas stilius kalėdų dekore su minimalia spalvų gama ir natūralia Kalėdų eglute, dažniausiai net be jokių papuošimų. Skandinaviško stiliaus dekoracijose vyrauja minimalizmas, aiškios išgrynintos neutralios formos, dominuojančios ramios spalvos su negausiais ryškiais akcentais, medinės detalės, estetika.

Pūkuotos ir svajingos rožinės Kalėdos. Rožinė spalva tarsi nėra Kalėdų tradicinė, bet tik ne šiais metais. Saldžios tarsi cukraus vata, minkštos tarsi debesėlis – tokios gali būti Jūsų šių metų Kalėdos, nudažytos pastelinėmis rožinės svajonės spalvomis. Rožinė spalva puikiai dera su auksiniais akcentais.

Naujos spalvos. Jeigu jau prakalbome apie spalvas, šiais metais jų netrūksta kalėdinėse dekoracijose. Man labiausiai patinka netradicinės sodrios ir „gardžios“ spalvos: granatų, figų, vynuogių. Atrodo, kad šių metų dekoras pretenduoja būti netik gražus, bet ir apetitą sužadinantis.

Spragtukai. Panašu, kad šią tendenciją būsime aplenkę, nes praėjusiais metais šį elementą jau sėkmingai panaudojome puošdami didžiulį Lietuvos energijos ofisą.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūrali skandinaviško stiliaus eglutė su stilizuotų spragtukų papuošimais
Rankų darbo natūralių vytelių burbulai
Stilizuotos medinės eglutės stalų kompozicijoms
Didžiulės ažūrinės pusnys
Įvairaus dydžio spragtukai kaip pagrindinis dekoro elementas
Riešutai kaip teminis dekoro išpildymas

Ofiso papuošimas yra pirmiausiai įvaizdžio reikalas. Tai įmonės vizitinė kortelė, todėl svarbu pažiūrėti į tai su visa derama atsakomybe ir profesionalumu, ypač, jeigu įmonė užima aukštesnį statusą. Neretai stebimos net neoficialios varžytuvės, kuri įmonė pasipuošė gražiausiai. Taip pat ir oficialūs konkursai, jeigu šneka eina apie vitrinas. Paprastai yra pateikiami keli dekoro variantai / koncepcijos ir įmonė renkasi, kuri nuotaika jai yra artimiausia šiais metais. Neretai pasirenkamas saugus klasikinis variantas, bet mes labai džiaugiamės, kai pasitaiko drąsių klientų, linkusių eksperimentuoti.

Lietuvos energijai pasiūlėme lakonišką skandinavišką stilių su įdomiu netradiciniu spragtuko akcentu. Pasirinkome jį, nes jis neabejotinai yra vienas iš tų Kalėdų simbolių, kuris Vakaruose jau seniai pripažintas ir mylimas, o Lietuvoje, atrodo, vis dar neatrastas. Matyt todėl, kad nors ir labai asocijuojasi su Kalėdomis, spragtukas kartais kelia prieštaringus jausmus. Paprastai jis nėra žavus ir jaukus veikėjas, bet tik ne mūsų atveju. Panaikinus spragtuko spalviškumą ir grėsmingą veido išraišką, jis pradėjo skleisti šilumą ir taiką. Būtent tokį mes jį matėme savo dekore – ramų ir stilingą. Maži spragtukai nusiejo visą Kalėdų eglutę, o didžiausi garbingai stovėjo sargyboje prie panoraminio lango antrame aukšte.

Puošiant ofisą, mes visada įvertiname erdves. Dekoras turi būti matomas, jis turi sukelti įspūdį, nes kitaip jis papraščiausiai neatlieka savo funkcijos. Todėl paprastai dekoras yra koncentruojamas ten, kur jo labiausiai reikia. Prieš kurdami dekoro koncepciją, mes būtinai apžiūrime patalpas, tik tuomet gimsta tikrieji sprendimai, kaip paskirstyti dekorą ir padaryti jį įsimintiną. Lietuvos energijos ofise strateginė vieta buvo būtent langas antrame aukšte. Be žmogaus dydžio spragtukų jame atsidūrė didžiulės ažūrinės pusnys, o didžiausią įspūdį sukūrėme, pritaikę tinkamą apšvietimo sprendimą. Kai stovint kamštyje prie Lietuvos energijos ofiso, net lauke akis prikaustydavo šviečiančios pusnys, širdis džiaugėsi, kad šitas sprendimas buvo teisingas.

Kalėdinio dekoro galimybės šiais laikais yra beribės, tikrai neverta apsiriboti angeliukų ir Kalėdų senelių motyvais. Kalėdų dekore vis dažniau atsiranda netikėtos spalvos ir sprendimai, nauji personažai ir elementai. Nereikia jų bijoti, priešingai – įsileisti ir pasidžiaugti, kad pasaulis yra toks spalvingas ir įvairus, o mes galime būti originalūs ir patys kurti tendencijas ir naujas tradicijas.

Elena

Kūrybinė komanda:

Ofiso dekoravimas: Artišokas

Provansas vestuvėse ir gyvenime

Provanso stilius mus lydi kiekvienais metais, jis jau beveik tampa mūsų žanro klasika, todėl iš vienos pusės kiekvieną kartą vis sunkiau atrasti jį iš naujo, o kita vertus tai net sužadina azartą. Matyt tai turėjo svarios įtakos renkantis, kur šiemet atostogausime. Pietų Prancūzija jau seniai buvo kelionių prioritetų sąraše, tad visi nekantriai laukėme naujų įspūdžių ir, žinoma, laiko kartu. Vaikai jau pamažu dėliojosi, ką dės į lagaminą, kartu žiūrinėjome gražius vaizdus ir rinkomės maršrutą. Keliones planuoju atsakingai, visada norisi tūriningai ir kokybiškai praleisti laiką, patirti kuo daugiau smagių dalykų, praturtinti vaikų akiratį ir asmeninę patirtį, pasisemti įkvėpimo, todėl namų darbai būtini. Ir štai, pačiame pasiruošimo įkarštyje, likus porai dienų iki skrydžio, nutiko tai, ko suplanuoti neįmanoma – vėjaraupiai! Per porą dienų mažiukas pavirto vienu dideliu spuogu ir jie toliau dygo kaip pašėlę. Nuomonių ir patarimų buvo įvairių. Pradžioje dar bandžiau save apgauti, kad gal pavyks, bet su kiekvienu nauju spuogeliu viltis blėso. Palikti mažiuką seneliams buvo sudėtingas sprendimas, nes atostogos man ne kas kita, o buvimas su šeima. Kita vertus, tai buvo geras pasirinkimas, nes kitu atveju atostogų neturėtume niekas. Gyvenimas nestovi vietoje, kartais reikia priimti sunkius sprendimus, kad paskui suprastum, jog pasiėlgei teisingai. Svarbiausia nusiteikimas.

Mūsų atostogos buvo nuostabios, kaip visada aktyvios, būtent tokios, kokias ir mėgstam. Septyni aplankyti miestai ir dar begalybė mažų miestelių ir užburiančių pakrantės vaizdų. Gardus maistas, puikus vynas ir saulės šiluma. Pataikėme tiesiai į dešimtuką – tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo tikras lietuviškas ruduo, Prancūzijos pakrantėje tai buvo paskutinė vasariška savaitė. Skrydžio dieną jau ir Nicoje pliaupė lietus. Juokavome, kad bent jau negaila išvažiuoti.

Nors ir nepamatėme levandų laukų (tai gera priežastis suplanuoti dar vieną kelionę šia kryptimi), provanso dvasia jautėsi kiekviename mažiausiame kaimelyje. Jaukiai nutrupėję dažai, seni pastatai, raityti balkonai, kvapai, žmonių šiluma, lyg daina skambanti prancūzų kalba – visa tai kuria Prancūzijos unikalumą ir išaugina ypatingą meilę šitam kraštui. Kiekviena aplankyta šalis palieka savo sentimentų, bet ryšys su Prancūzija yra kažkoks ypatingas, ypač nuoširdus. Kažkada jau rašiau, kad Paryžius yra mano mylimiausias miestas, tad lieku ištikima savo sielos pasirinkimui. Prancūzija yra tas taškelis milžiniškame pasaulio žemėlapyje, į kurį visada norėsiu sugrįžti. Taigi puikiai suprantu, kodėl mano nuotakos taip dažnai renkasi Provanso stilių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Žalsvos švelnios alyvuogių spalvos staltiesės
Vardo kortelės – magnetukai su dailiais išpjautais ornamentais
Žvakių gausa židinio imitacijoje ir virš jos
Žalumos girliandos
Personalizuotas palinkėjimų kampelis su jaunųjų nuotraukų galerija
Unikali ažūrinė torto pakyla
Vardinė medinė iškaba
Pianinas kaip saldaus stalo dalis
Baltas Provanso stiliaus staliukas desertams 

Akvilė ir Tomas kartu jau labai senai, nuo pat vaikystės. Jie jau turi du gražius vaikučius ir gyvena darnų šeimos gyvenimą savo name, kurį pasistatė prieš kelis metus. Gyvenimas tiek įsuko juos, kad vestuves sukelti vis nelikdavo laiko, o kartais ir lėšų. Šiais metais jie pagaliau nusprendė sutvirtinti savo santykius ir suplanavo gražią šventę savo artimiesiems.

Kai su Akvile susitikome pirmą kartą, ji atskleidė, kad dievina žalią spalvą ir dar ją labai žavi Provanso stilius. To pakako, kad gimtų visiškai asmeniška būsimos šventės koncepcija.

Akvilė ir Tomas savo šventės vieta pasirinko restoraną Tores Bravoras. Jo didžiausia salė iš tiesų atrodė šviesi ir „provansiška“, tik mums nepatiko tamsokos kėdės. Po ilgų svarstymų visgi nusprendėme kėdes nuomotis. Baltos bambukinės kėdės užpildė visą salę. Jeigu abejojate dėl kėdžių nuomos, visada pagalvokite, kaip tai įtakos galutinį vaizdą. Jeigu vaizdas pasikeis kardinaliai, geriau atsisakykite kažkokio kito dekoro elemento, bet palikite kėdes. Dažniausiai mūsų nuotakos dėl kėdžių aukoja fotosesijos kampelį ir niekada dėl to nesigaili. Mano nuomonė yra aiški šiuo klausimu – jeigu biudžetas ribotas, geriau turėti vieną išbaigtą erdvę, negu daug ir apie nieką.

Žalia spalva karaliavo visur – puokštėse, kur žaliems augalams teikėme pirmenybę, tekstilėje, net desertuose. Po vestuvių Akvilė, dalindamasi įspūdžiais, užsiminė, kad keli svečiai jai pasakė, jog šventė buvo labai „akviliška“. Mes, savo ruožtu, tai priimame kaip taiklų komplimentą. Mūsų pagrindinė misija – atrasti ryšį su kiekvienu savo klientu ir perkelti jį į šventės kūrimo procesą. Mus neapsakomai šildo nuoširdūs atsiliepimai ir pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Akvilė labai pergyveno dėl seno pianino, kuris stovėjo restorane. O man atrodė, kad tai unikalus dekoro elementas, jeigu mes tinkamai jį panaudotume. Vienu momentu net šmėstelėjo mintis perdažyti pianiną sendinta balta spalva, nes restorano administratorė minėjo, kad planuoja juo atsikratyti, bet galiausiai visgi nepritarė tokiam mūsų akibrokštui. Raminau Akvilę, kad padekoruotas pianinas neatrodys toks niūrus ir „pavargęs“, taigi galiausiai mes jį įkomponavome į saldaus stalo kompoziciją. Rezultatas pranoko lūkeščius. Pianinas tarsi prisikėlė antram gyvenimui ir pražydo. Saldaus stalo kompoziciją užbaigėme šviesiu Provanso stiliaus staliuku ir unikalia specialiai šventei pagaminta itin romantiška torto pakyla.

Nėra nieko asmeniškiau, nei šventės metu pasidalinti su savo svečiais gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, ypač kai jų jau tiek daug prikaupta. Būtent todėl palinkėjimų kampelyje atsidūrė iš nuotraukų kruopščiai sudėliota jaunųjų gyvenimo istorija. Visi etapai, visi žingsneliai ir pasikeitimai pakeliui į bendrą laimingą gyvenimą. Jautru ir taip tikra!

Visi jaunieji palieka savotišką žymę mano širdyje, tai neišvengiama, kai tiek bendrauji ir tiek įsijauti į procesą. Kiekviena žymė yra skirtinga. Akvilė ir Tomas paliko begalinę šilumą, kuri dar ilgai šildys mane darganotomis rudens ir žiemos dienomis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Tores Bravoras
Fotografas: SP fotografija
Desertai: LiuPatty ir Tie kepėjai
Tortas: Liu Patty
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Kvietimai: Artišokas

Meškiukų istorijos

Kas nutinka, kai mes galutinai paleidžiame vaikystę iš savo gyvenimo? Tampame nuobodžiais ir susiraukusiais suaugusiais. Kada paskutinį kartą kvatojai už pilvo susiėmęs? Kada laužei taisykles ir jauteisi visiškai laisvas judėti, daryti, mąstyti? Tada, kai tavyje buvo prabudęs vaikas. Tas neklaužada padauža, atkeliavęs iš kito laikmečio. Mes visi buvome vaikais, visi darėme nesąmones ir svajojome, visi neklausėme tėvų ir kūrėme planus, visi žaidėme ir kvailiojome, negalvodami apie rytojų. Vaikystėje gyveni čia ir dabar. Tik suaugę mes pradedame suprasti tų akimirkų vertę. Arba nepradedame, nes pernelyg įsisukame į savo rūpeščių kokoną. Sako, mes grįžtame į vaikystę, kai susilaukiame savo vaikų. Nebūtinai! Jeigu mes patys neatveriame savo širdies (ir proto!) vaikystei, vaikai mums nepadės. Nuoširdumas ir mokėjimas džiaugtis šia diena – štai raktas į laimingą gyvenimą! Pagalvokime, kas yra mūsų prioritetų viršūnėje. Dažnas žmogus galėtų pasakyti, kad jo pagrindinis tikslas mėgautis gyvenimu, bet… Mes gi turime pareigų, reikia užsidirbti pinigų, siekti karjeros, pripažinimo, todėl pasimėgauti savo pasiekimais kaip ir nelieka laiko. Amžinai pavargę ir susipykę su savimi, skubantys ir nemokantys atsisakyti – tokie yra šiuolaikiniai suaugusieji, nes gi tokie laikai, tokia visuomenė, toks tempas – negali atsilikti. Būtent todėl mes ir nelaimingi, nes kategoriškai atsižadėjome vaikystės ir to šelmio, kuris blizgėjo mūsų akyse.

Šiandien jaučiuosi taip, lyg būčiau pasisupusi laiko karuselėje. Švelnų nostalgijos vėjelį užpūtė vakar su vaikais žiūrėtas filmas „Jonukas“. Iki begalybės mielas Mikės Pūkuotuko personažas prikėlė gražiausius prisiminimus. Visada mėgau Pūkuotuko pasakojimus, ypač tą klasikinį variantą. Juose apstu protingų, per amžius aktualių minčių ir gražių asociacijų. Tai viena iš tų nemirtingų knygų, paremtu išskirtinio gėrio, nuoširdumo ir draugystės sąvoka. Regėdama senovinio Londono vaizdus, prisiminiau vieną labai mielą krikštynų šventę, kuria dar nespėjau pasidalinti. Apie meškiukus, anglišką arbatėlę ir šeimyninę laimę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gėlių kompozicijos ant keksiukų stovo
Vintažiniai puodeliai su arbatos pakeliu kiekvienam svečiui
Unikalios rankų darbo vardų kortelės
Mieli ir jaukūs rėmeliai su meškiukais
Susėdimo planas su vintažiniais meškinais
Meškiukai – sausainukai
„Pražydęs“ arbatinukas

Planuodamos Emilės šventę, turėjome visą įvykių virtinę, nes likus kiek daugiau negu savaitei iki krikštynų, keitėsi šventės vieta ir reikėjo iš naujo pergalvoti šventės koncepciją ir pritaikyt ją naujoje aplinkoje. Aš visada esu maksimaliai sąžininga su savo klientais, net tada, kai atsiranda grėsmė rimtai susipykti su kokiu nors tiekėju. Negaliu pakęsti, kai žmonės yra akiplėšiškai apgaudinėjami ir niekada nenutylėsiu, jeigu tai pastebiu. Būtent todėl teko priimti tokį drastišką sprendimą. Bet viskas tik į gerą ir mūsų šventei duris atvėrė šviesus ir erdvus Paliekio dvaras.

Tiesa sakant, meškiukų tematika gimė, atsižvelgiant į pirmosios šventės vietos interjerą, nes jis buvo gan tamsus, „sunkus“ ir nevaikiškas. Labai norėjome jį sušvelninti, ypač turint omeny, kad krikštijome mažą mergaitę. Interjere buvo labai daug rudos spalvos, todėl nusprendėme, kad čia puikiai tiktų meškinai – šviesūs, vintažiniai, įvairių dydžių ir pavidalų, jie turėjo suteikti erdvei „minkštumo“ ir romantikos. Toliau fantazija išsirutuliavo – meškiukai, geriantys arbatėlę iš mažiukų gėlėtų puodukų, taip jauku ir mergaitiška. Pasikeitus šventės vietai, šitos idėjos neatsisakėme, tik šiek tiek adaptavome naujai patalpai.

Apvalius stalus puošėme angliškos arbatėlės stiliumi. Gėlių kompozicijas sudėliojome ant trijų aukštų keksiukų stovų. Kitos gėlės išsidėstė mažuose puodeliuose. Labai apsidžiaugėme, kai stalo numeriams radome itin mielus rėmelius su meškinais. Jie įnešė vientisumą ir teminį išpildymą į stalų dekorą. Dailios rankų darbo vardų kortelės buvo įdėtos į mažus arbatos puodelius kartu su arbatos maišeliais.

Arbatos puodeliai karaliavo visur. Į juos įkomponavome susėdimo planą, į juos sudėjome saldumynus ir gėles ant saldaus stalo. Net arbatinukas pražydo spalvotais žiedais. Saldų stalą padalinome į tris dalis, panaudodami įspūdingus dvare esančius stalus. Viduryje tarp didžiulių popierinių žiedų karaliavo tortas. Saldumynai išsirikiavo ant spalvotų stovų ir paskendo gėlėse.

Jauki ir miela meškiukų istorija. Ir tai tik pradžia gražios jaunos šeimos gyvenimo. „Jeigu tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau gyventi šimtą minus vienas, kad netektų be tavęs praleisti nei vienos dienos“ – Pūkuotukas.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Paliekio dvaras
Tortas: Daivos Mikšūnienės
Saldumynai: Liu Patty

Ugnės gimtadienis Frozen

Nemėgstu žiemos, todėl širdis džiaugiasi, kad senka paskutinės jos niūrios dienos. Nesvarbu, kad pavasaris kol kas dar tik kalendorinis, svarbiausia, kad atsiranda viltis. Smegenys persiprogramuoja, atsiranda vis daugiau spalvų ir saulės, o kartu su jomis – energijos ir motyvacijos užtaisas. Turime tokią tradiciją, kad kai tik atsiranda pirmosios pavasario užuominos, norėdami paspartinti šitą procesą, iškeliaujame ten, kur šilta ir saulėta. Kontrastai visi iššaukia stiprias emocijas. Organizmas išgyvena lengvą šoką, kai išskridę su pūkinėmis striukėmis ir kailiniais batais, po kelių valandų, išlipę iš lėktuvo, pajuntame karščio bangą. Atrodo keista, kaip tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose gali gyventi ir žiema, ir vasara. Būtent šį triuką panaudojome praeitų metų Ugnės gimtadienyje, užkurdami tikrą žiemą pačiame vasaros viduryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus dydžio mūsų pagamintas linksmasis besmegenis Olafas
Stilizuotos sidabrinės eglutės
Teminės Ledo šalies herojų kompozicijos po gaubtu
Lengvas it pūkas stalo sijonas su įmontuotomis paslaptingomis šviesytėmis
„Užpustyti“ visi stalai ir lentynos
Lempučių spiečiai po gaubtu, sukuriantys magišką atmosferą
Apšerkšniję langai
Natūralus tortas su netradiciniu šokolado potėpių papuošimu
Žydras gėrimas
Sniego mašina

Ugnės gimtadienio laukiame visus metus, nes tai būna patys tikriausi svajonių gimtadieniai. Praeitais metais žavėjomės smagios veiklos ir detalių kupinu cirko gimtadieniu, o šiemet sukėlėme pūgą, užšaldėme langus ir nukėlėme visus svečius į ledinę Elzos karalystę.

Ugnė yra užkietėjusi „Ledo šalies“ gerbėja. „Vadinkite mane Elza“ – taip apie dukrytės pomėgį pasakojo jos mama Eglė. Tiesą sakant, pradžioje mes su Egle turėjome visiškai kitokių minčių apie artėjančią Ugnytės šventę, bet mažylės aistra filmuko herojams nugalėjo ir Eglė nusileido. Juk gimtadienis ir yra apie tai, kad pildytųsi svajonės, o pasakos virstų realybe.

Gimtadienio organizavimą pradėjome nuo vietos paieškos. Buvo keli variantai, bet pasirinkome šokoladinę Theobromine chocolatier.  Žinote kodėl? Nes nukeliavę apsižiūrėti, iš karto pajutome, kad ten jau gyvena pasaka. Nuo lubų nuleista sudžiuvusi medžio šaka, knygų lentynos, supamas krėslas, magiška prieblanda – visa tai akimirksniu leido nusikelti į fantazijų pasaulį ir susikurti būsimos šventės viziją. Mūsų užduotis buvo netik įpūsti žiemą į šitą stebuklingą interjerą, bet ir paversti tai stebuklinga Ugnytės gimtadienio istorija.

Pagrindinis šventės akcentas buvo itin žiemiškas, apsnigtas saldusis stalas. Pačiame didelio stalo vidury mes padarėme aukštą pusnį, kurioje ir susidėliojo visi desertai: morengai – sniego gniūžtės, macarons su išpieštomis snaigėmis, šilauogės apšerkšnijuose indeliuose, gardžios spurgos su sidabriniais papuošimais, keksiukai ir cake popsai su snaigių detalėmis.  Nuo lubų leidosi purus sniegutis, susimaišęs su dailiomis snaigėmis iš sausainių. Aplink pusnį sudėliojome gražias lėkštutes su įrankiais ir kiekvienas svečias gavo po mažą gražiai supakuotą teminę dovanėlę. Už stalo iškilo didžiulė apledijusi Ugnės pilis. Užrašui panaudojome specialų ledo efektą grafikos dizaine.

Patys negalėjome atsidžiaugti rezultatu, bet labiausiai man kvapą gniaužė apšerkšniję langai. Jie atrodė taip tikroviškai ir iš vidaus, ir iš išorės, kad, manau, sukėlė nemažą nuostabą ir atsitiktiniams gatvės praeiviams. Tiesą sakant, kai mes pradėjome pasiruošimą šventei, kavinė dar nebuvo uždaryta. Buvo labai įdomu stebėti lankytojų reakcijas, daugelis klausinėjo, kas čia vyksta ir negalėjo patikėti, kad tai „tik mažos mergaitės gimtadienis“.

Specialiai šventei mes pagaminome originalias stilizuotas eglutes iš sidabrinių blizgučių girliandų, jos užpildė erdvę kartu su baltomis dirbtinėmis eglutėmis. Taip pat pagaminome didžiulį smagų besmegenį Olafą, tarsi ką tik atsiridenusį iš kitos ekrano pusės. Visi vaikai norėjo pasidžiaugti jo draugija ir mielai su juo fotografavosi. Po šventės naujasis draugas iškeliavo į Ugnytės namus ir tikiu, kad vis dar džiugina ją savo plačia šypsena.

Tikriausiai Jums jau net nekyla abejonių, kad šokoladinėje įsisiautėjo tikra žiema, bet tuo mes neapsiribojome. Šokoladinė turi nediduką kiemelį ir būtent ten vyko visas pagrindinis veiksmas. Vaikai tiesiog šėlo ant batuto, pripildyto puraus ir minkšto sniego baltumo kamšalo. Tai buvo nepamištamos emocijos. Tos nuoširdžios laimės akimirkos atpirko viską, netgi tai, kad mes po šventės po vieną rankiojome pūkelius, išsibarščiusius po visą kiemelio teritoriją. Ko nepadarysi dėl vaikų ir dėl jų skaidraus juoko!

Dar vienas netikėtas siurprizas buvo sniego mašina. Vaikai net cypė iš džiaugsmo, kai lauke pradėjo „snigti“. Iškėlę mažas rankytes jie gaudė sniegą ir šoko kartu su snaigėmis. Programą vedė profesionalios Mažojo genijaus animatorės.  Elza ir Ana žaidė smagius žaidimus, dūko su vaikais, o pabaigoje atliko legendinio kūrinio „Let it go“ lietuvišką versiją.

Nesinori kartotis, bet visgi… Tai buvo dar vienas tikrų tikriausias SVAJONIŲ GIMTADIENIS. O mes esame be galo laimingos, kad galime, kaip kokios stebuklingos fėjos su burtų lazdelėmis pildyti tokias nuostabias vaikų svajones.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Theobromine chocolatier
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Tie kepėjai
Programa: Mažasis genijus

Teminis dekoras – kelionė aplink pasaulį oro balionu

Kraunu lagaminus. Visą kūną užlieja malonus jauduliukas. Tas jausmas, kai supranti, kad ateinančios pora savaičių atneš didelį pliūpsnį emocijų, išgyvenimų ir naujų potyrių. Sunku surasti kitą būdą, kaip būtų galima pasiekti tokios gausios įspūdžių koncentracijos per palyginus trumpą laiko periodą, nei tyrinėjant platųjį pasaulį. Aš dievinu keliones. Vos tik grįžtu iš vieno nuotykio, jau planuoju sekantį. Jaučiu, kad gyvenimas rieda pro šalį, jeigu kišenėje nėra lėktuvo bilietų. Kelionės mane įkvepia, motyvuoja, kartais net suteikia gyvenimo prasmę.

Dianos ir Sauliaus šeima irgi labai mėgsta keliauti, todėl nusprendėme bendro jubiliejaus proga sukurti jiems ypatingą kelionę aplink pasaulį oro balionu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Susėdimo planas dideliame vintažiniame žemėlapyje
Sferų imitacija floristinėse kompozicijose ant stalų
Kelionių nuotraukos vietoj stalo numerių
Teminės dovanėlės svečiams, supakuotos į žemėlapį
Senovinis žemėlapis ant drobės svečių palinkėjimams
Lagaminų bokštas 
Išskirtinis gaublys kaip saldaus stalo dekoracija
Gėlių jūroje paskendęs tortas su žemėlapio motyvais

Visada atostogauju su visa savo šeima. Jaučiu, kaip kelionės metu praturtinu vaikų vidinį pasaulį ir patirtį, kaip lavinu jų pasaulėžiūrą ir išjudinu jų emocijas. Todėl bilietai visada keturi ir vėl mažylių akys šelmiškai žybsi kylant lėktuvui. Kiekvieną kartą keliaujame į naują, dar nematytą ir neištirtą vietą. Turiu tvirtą įsitikinimą, kad pasaulyje yra per daug gražių ir įdomių kampelių, kad grįžtume ten pat. Žinoma, turiu šalis – numylėtines, tikiu, kad kada nors ten vėl apsilankysiu, bet tik tada, kai užplūs nostalgija.

Visos mūsų atostogos yra aktyvios. Troškimas kuo daugiau pamatyti ir išbandyti dar labiau išauga, kai supranti, kad daugiau čia nebegrįši. Tuomet įsijungia vidinis varikliukas, kuris kartais paskatina net beprotiškiausius poelgius. Planavimas prasideda jau prieš kelionę, visada keliauju pasiruošusi. Ieškodama įvairiausios informacijos nuo lankytinų vietų iki maisto ir kultūros ypatumų, internete naršau ne vieną ir ne dvi valandas. Sudarau aiškų maršrutą, visada palikdama vietos žiupsneliui improvizacijos. Kadangi keliaujame su vaikais, nepamirštame ir apie jų poreikius. Atrakcijas, kurios sudomina vaikus, kaitaliojame su mūsų interesais, taip visi lieka patenkinti. Esu ne kartą girdėjusi, kad su vaikais keliauti sudėtinga. Turiu savo tvirtą nuomonę šiuo klausimu – tai absoliučiai priklauso nuo Jūsų pačių požūrio. Taip, reikia derintis, negali pilnai atsipalaiduoti, o juk kartais iš tiesų norisi tiesiog ramiai pasimėgauti akimirka. Kita vertus, su vaikais kelionės įspūdžių ir nuotykių kiekis padvigubėja, o kartais net patrigubėja. O kuo vertas vien tik tas jausmas, kai supranti, kaip tokios išvykos praturtina vaiko pasaulį. Mūsų vaikų kambary kaba didžiulis žemėlapis, kurį krikšto tėveliai padovanojo dukrai pirmojo gimtadienio proga. Smagu stebėti, kai vaikai jį atidžiai nagrinėja, o dukra neretai prisiminimais grįžta į tas „spalvotas žemes“ ir atkuria istorijas. Nesvarbu, kad tada ji dar buvo visai mažytė. Prisiminimai gyvi ir tai dar labiau motyvuoja dažniau kelti šiuos mažyčius sparnus.

Kai susitikome su Diana, supratau, kad mūsų požiūriai į keliones labai panašūs. Jautėsi, kad ji irgi nenustingsta vietoje ir trokšta pamatyti pasaulį. Jie kartu su šeima nemažai jau kelionių nuotykių yra patyrę ir nuolat praturtina savo gyvenimą naujais įspūdžiais.

Diana šiek tiek baiminosi, kad oro balionas, kaip šventės simbolis, atrodys vaikiškai, juk būtent tokiame amplua mes dažniausiai jį matome, tačiau aš patikinau, kad oro balionas bus tik papildomas šventės elementas, įnešantis į ją šiek tiek romantikos ir šarmo, o ne pagrindinis akcentas. Taip gimė vintažinis šventės paveikslas su senoviniais žemėlapiais ir patrintais lagaminais, pasendintomis kelionių nuotraukomis ir elegantiškais gaubliais.

Kiekvieną stalą pažymėjome skirtinga šalimi, tačiau tam, kad būtų įdomiau, svečiai rėmeliuose rado ne šalių pavadinimus, o šeimos akimirkų nuotraukas toje šalyje. Taip susėdimo planas nuskraidino svečius į pačius egzotiškiausius pasaulio kampelius. Dekore naudojome nemažai žemėlapio motyvų įvairiausiais pavidalais. Iš miesto žemėlapių pagaminome pakavimo popierių ir į jį supakavome saldžiąsias dovanėles svečiams. Vietoj palinkėjimų knygos atspausdinome didžiulį žemėlapį, kuriame svečiai oro balionėliais sužymėjo savo kelionių rekomendacijas. Labai įdomiai atrodė sferos, kurias mes derinome su floristinėmis kompozicijomis. Kadangi sodyba turi įspūdingus antikvarinius baldus, būtų tiesiog nuodemė neintegruoti jų į mūsų dekorą. Todėl saldųjį stalą išdėliojome ant didelės senovinės komodos, o mūsų teminis tortas, paskendęs gėlėse, puikavosi ant unikalaus išraižyto antikvarinio staliuko.

Turėjome dar ir tikrai neeilinį fotosesijos kampelį, tačiau šį kartą tegul jis lieka už kadro. Galbūt kada nors dar papasakosiu apie šitą utopinį projektą :)

Elena

Kūrybinė grupė:

Jubiliejaus dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Diana Zak
Šventės vieta: Sodyba „Tarp pušų“
Tortas: Beatričės saldumynai

Baby shower arba kūdikio sutiktuvės

01

Kūdikio sutiktuvės (baby shower) – ką mes žinome apie tai? Dar vienas amerikiečių išmįslas, komercija, tuštybė? Aš linkusi į šventes žiūrėti kitu kampu. Man tai pirmiausiai puiki proga suburti savo mylimas drauges, pabendrauti, pasidalinti pozityviomis emocijomis, patirtimi. Tai mūsų socialinis gyvenimas, žmogiškieji ryšiai ir ypatingi jausmai, kurių daugiau niekada gyvenime nebepatirsime, ypač, jeigu tai yra pirmasis laukimas, kai viskas dar idealizuojama ir hiperbolizuojama.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Šio sezono hitas – „nubėgęs“ tortas
Medis, pražydęs mielais kūdikio drabužėliai
Užkandžių meniu ant medžio ripkos
Natūralių miško elementu gausa dekore – mediniai stovai, sąmanų kilimėliai, šakos, ripkos ir pan.
Turtingas uogų krepšelis

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11

Tvirtai patikinsiu visas būsimas mamas – yra 100 priežasčių švęsti baby shower’į. Pirmoji ir pagrindinė – nes THINGS WILL NEVER BE THE SAME AGAIN. Tą akimirką, kai jūs drebančiomis iš laimės rankomis priglausite savo mažą tyrą kūdikėlį, gyvenimas niekada nebepriklausys vien tik jums. Ironiška, bet tuo pačiu metu jūs įgysite didžiausią savo gyvenimo prasmę. Taigi, švęskite, kol naktimis palaimingai prisiglaudusi prie mylimojo sapnuojate gražiausius sapnus, kol galva neužverda nuo nesibaigiančių klausimų ir poreikių, kol nereikia taikyti prie vyro darbo grafiko, auklės užimtumo ir anytos nuotaikos.

Simona gyvena Italijoje, tačiau gimdyti nusprendė Lietuvoje, todėl natūralu, kad grįžusi norėjo susimatyti su būriu savo seniai matytų draugių, o baby shower – puiki proga tokiam smagiam mergaitiškam pasisedėjimui.

Šventės tematika gimė labai natūraliai, kadangi Simona tiesiog dievina pliušinius meškiukus. Pasakodama apie savo gyvenimą Italijoje, ji rodė mums jau įrengto mažylio kambario nuotraukas, patikėkite, tai tikras meškučių rojus.

Kurdamos dekorą Simonos šventei, norėjome jos erdvę paversti gaivia miško pievele su tikrais medžiais, minkštu žolės kilimu ir sąmanų patalais. Džiaugiamės, kad mums iš tiesų pavyko bent trumpam „apgyvendinti“ gabalėlį laukinės gamtos pačioje Kauno širdyje. Taip Simonos balkone sužaliavo tikras medis, ant kurio sukabinome kūdikio kraitelį. Dekore naudojome daug natūralių miško gėrybių, nepamiršome ir pagrindinių herojų – mielo kudloto meškiuko ir jo mažo draugo zuikio. Pliušiniai žaisliukai puošė stalą, desertų ir palinkėjimų korteles.

Desertai ir užkandžiai harmoningai įsiliejo į bendrą dekoro koncepciją. Visas maistas keliavo iš Vilniaus į Kauną iš mūsų patikimų tiekėjų ir draugų Soul kitchen. Simona norėjo, kad maistas būtų itin kokybiškas ir įdomus. Tiesą sakant, ilgai ieškojome tinkamo varianto, kol išsiaiškinome, kad ji nori ne gurmaniškų įmantrybių, o kažko tiesiog mielo ir jaukaus. Soul kitchen asortimentas puikiai atitiko visus poreikius, išlaikant balansą tarp natūralumo, kokybės ir nepriekaištingo skonio.

Vakarėlis buvo labai šaunus. Simona graži, energinga, pasitempusi, nors ir paskutinį mėnesį nėščia, priiminėjo savo bičiules ir tiesiog švytėjo iš laimės. Tokia ir yra tikroji šios šventės prasmė – apsupta dėmesio ir pozityvios energijos, neštukė jaučia padrąsinimą ir sustiprina tikėjimą, kad viskas bus gerai.

Elena

Kūrybinė grupė:

Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Fotografas: Limikas Li Photography
Užkandžiai ir saldumynai: Soul kitchen