Žymų Archyvai: Šventinės dekoracijos

Nauja tendencija – Safari tematika

Praeitą savaitgalį ieškojome įkvėpimo. Šį kartą jį radome parodoje Frankfurte Christmasworld 2019. Šioje parodoje lankėmės pirmą kartą. Esu apie ją girdėjusi daug smagių dalykų, tad šiais metais, pasitaikius puikiai progai, nusprendėme apsilankyti. Reikia pripažinti, kad sunku buvo net įsivaizduoti parodos mastą. 5 didžiulės salės grožio, tonos dekoracijų, milijonai smulkių detalių ir idėjų lavinos. Naujausios tendencijos, pažangiausios technologijos, netikėčiausi deriniai. Tikrai atgaiva akims ir sielai. Pamatėme tikrai nemažai įdomių sprendimų, bet keli iš jų padarė ypatingą įspūdį. Turiu pripažinti, kad aš iš naujo įsimylėjau safari tematiką. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ji taip puikiai gali tikti kalėdiniam dekorui. Egzotinių gyvūnų raštai, netikėti spalvų deriniai, gyvūnų figūrėlės, pakabinamos ant eglutės. Lyg ir netradicinis kalėdinis sprendimas, gal net lengvai šokiruojantis, bet iš kitos pusės be galo stilingas ir prikaustantis dėmesį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad krikštynoms safari tematika irgi nėra tinkamas pasirinkimas. Tačiau ir šiuo atveju viskas priklauso nuo interpretacijos. Tiesą sakant, aš net vestuvėms jos neatmesčiau. Jeigu tik Jūsų viduje gyvena laukinių gyvūnų temperamentas ir dvasia, kodėl gi ne! Svarbiausia, kad ši tema jums natūraliai liptų, o ne taptų surežisuotu vaidinimu. Net nekyla abejonės, kad tai būtų neužmirštama šventė Jums ir Jūsų svečiams.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo fonas iš egzotinių lapų
Gyvūnų raštai dekoracijose ir saldumynuose
Gyvūnų siluetai ant saldaus stalo
Didelės egzotinių lapų kompozicijos ant stalų
Stalų numeriukai su džiunglių gyventojais
Teminis susėdimo planas

Kuris gi vaikas nemėgsta gyvūnėlių. Įvairūs gyvūnai būna labai dažnas svečias krikštynų ir kitų vaikų švenčių dekore. Šiuo atveju krikštynoms mes pasirinkome labai švelnią ir šviesią safari tematikos interpretacija. Klasikinis baltos ir žalios spalvų derinys, pagyvintas gyvūnų kailių raštais ir kitomis ryškesnėmis detalėmis.

Didelė šviesi salė užsipildė aukštomis ir gausiomis egzotinių lapų puokštėmis. Stalų numeriukai su gyvūnėlių siluetais puikiai išryškėjo lapų tankmėje. Dailiai ir žaismingai atrodė vardai surašyti ant dekoratyvinių monsteros lapukų.

Pagrindinis šventės akcentas buvo teminis saldusis stalas. Saldaus stalo fonui sukūrėme sienelę iš gyvų egzotinių lapų. Sienelė įrėmino saldaus stalo kompoziciją ir sukūrė iliuziją į džiunglių pasaulį. Džiunglių idėją išryškino balti elegantiški gyvūnų siluetai. Dekorui pagyvinti naudojome gyvūnų raštais margintus keksiukų smeigtukus ir krepšelius. Vaikus ypač sužavėjo „leopardiniai“ ir „zebriniai“ pyragėliai ant pagaliuko.

Safari tematika gali būti labai įvairi. Mūsų pasirinktas variantas yra klasikinis ir neutralus. Tačiau lygiai taip pat jis galėtų būti sodrus ir prisotintas, pasirinkus ryškesnę ir išraiškingesnę spalvų gamą, drąsesnius sprendimus. Arba prabangus, įvedus šiek tiek aukso, o stalų kompozicijas papildžius krentančiomis orchidėjų šakelėmis bei ilgomis žvakėmis krištolinėse žvakidėse.

Dekore nėra griežtų taisyklių, reikia tik mokėti derinti ir tinkamai pritaikyti. Žinoma, tam reikia žinių ir patirties. Jei jų nėra, visada yra saugiau rinktis patikimą tradicinį variantą. Taip niekada neprašausite ir jūsų šventė atrodys stilingai. Tačiau, jeigu jūs dirbate su profesionalais, jums atsiveria visos galimybės eksperimentuoti ir ieškoti kažką naujo. Kartais būtent netikėtumas sukelia didžiausią įspūdį, todėl nereikia bijoti rinktis įdomesnius, netradicinius sprendimus.

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Viešbutis Mercure
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Viešbutis Mercure ir Liu Patty

Povandeninis pasaulis Adelės krikštynose

Parašykite komentarą

Žiemą neretai apima melancholija ir iškyla egzistenciniai klausimai. Tuomet pagalvoju – taip, čia ne Amerika, kur atsakymas “I am fine” yra neabejotina norma. Tiesą sakant, net pats klausimas “How are you?”yra retorinis. Nemanau,kad kažkas gilinasi į atsakymą. Amerikoje gyvenau pusę metų, todėl iš pradžių buvo keistoka. Turistaudamas tu niekada nepamatysi tiek, kiek įsiliedamas į visuomenę, susirasdamas vietinių draugų ir prisiliesdamas prie jų kasdienybės. Geriausiai pasijunti tada, kai ir pats pradedi gaudyti tą pozityvo bangą, nustoji raukytis ir analizuoti (kaip mes esame pripratę). Galbūt ir teisūs yra skeptikai sakydami, kad Amerikoje daug kas dirbtina, net jausmai, net jų šypsenos. Bet prieš teisdami geriau pagalvokime, o kiek pas mus to tikrumo. Aš veikiau renkuosi dirbtiną pozityvumą, o ne surūgusią veido išraišką. No problem – atrodo tas posakis tiksliausiai apibūdina amerikiečių mentalitetą. Viskas yra pritaikyta žmogui. Just take it easy! Visi mes turime problemų – emocinių, finansinių, egzistencinių ir bala žino, kokių dar, skiriasi tik požiūris ir sprendimo būdai. Jeigu pasirenkame liūdėti ir kaltinti visą pasaulį už savo liūdesį, tuomet taip ir bus. O jeigu, nepaisant to, kad kažkas šiandien šiek tiek nepasisekė, atsitiesime ir judėsime pirmyn, tuomet gyvenimas įgaus prasmę. Svarbu suprasti, kad tiesaus kelio nėra, visada bus kliūčių ir vingių. Nėra blogo kelio, yra tik nepasiruošęs keliautojas.

Šiais metais turėjau vieną klientę iš Amerikos, iš išsvajotojo saulėtojo Majamio. Daug derinome, daug dėliojome, bet rezultatas gavosi puikus, būtent tai, ko ir reikėjo.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pūstas stalo sijonas
Cake pops – perlai kriauklėse
Jūros žvaigždžių ir kriauklių formos lėkštės
Ryškūs teminiai sausainiai
Žuvytės žvynų imitacijos vazos
Saldainiai – akmenukai
Sodrios spalvos dekore ir saldumynuose
Vardo kortelės su tikromia jūros žvaigždėmis
Popieriniai laiveliai palinkėjimams

Gintarė nuoširdžiai norėjo atsivežti į Lietuvą dalelę Majamio pakrantės su jos ryškiomis spalvomis, minkštučiu smėlio kilimu ir įspūdinga fauna. Matyt todėl prireikė net 7 pasiūlymų variantų, kaitaliojant spalvas ir idėjas, kol sukūrėme tą idealų paveiksliuką, apie kurį ir buvo svajota. Pripratę prie įprastos manipuliacijos pastelinėmis spalvomis krikštynų dekore, mūsų pirmą dekoro pasiūlymą tokį ir paruošėme – svajingą ir švelnų. Toliau jį ryškinome. Net kelis kartus! Galiausiai supratome, kad spalvų šiuo atveju bijoti nereikia. Gintarė norėjo, kad krikštynų dekorą užlietų ryški ir sodri Majamio jūra.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo pūstas turkio spalvos stalo sijonas. Jis imitavo banguojančią jūrą. Visos spalvos buvo kruopščiai parinktos ir suderintos, kad susijungtų į vieną gražų paveikslą. Saldusis stalas turėjo itin ryškų teminį charakterį. Cake popsus sudėjome į kriaukles, tad jie atrodė kaip didžiuliai prabangūs perlai. Keksiukus papuošėme stilingais subtiliais teminiais akvarėliniais smeigtukais. Vieni saldainiai atrodė kaip akmenukai, kiti kaip dumbliai, taip pat buvo siūloma paragauti šokoladiniu kriauklyčių. Macarons ir morengų asorti puikiai pataikė į spalvinę gamą, o teminiai sausainiai priminė meno kūrinį. Tortuką papuošėme gyvomis orchidėjomis ir, Gintarės ypatingu pageidavimu, nedideliu kryžiuku.

Stalų dekoras nebuvo apkrautas. Jį papuošė nedidelės floristinės kompozicijos, bet didžiausias dėmesys buvo skiriamas žvakėms. Centrinė žvakė buvo įdėta į permatomą cilindrą su kriauklėmis. Įdomiausia tai, kad kriaukles pririnko pati Gintarė. Kai gyveni Majamyje, įmantrios kriauklės nėra retenybė.

Kadangi kuriame temines konceptualias šventes, pasirūpiname, kad visos šventės dalys vaizdine ir idėjine prasme atitiktų šventės tematiką. Būtent todėl įrengėme alternatyvų palinkėjimų kampelį, kuris netik saugojo prisiminimus, bet ir buvo puiki pramoga. Svečiai, įrašę savo palinkėjimus, juos turėjo sulankstyti į mažą popierinį laivelį. Buvo įdomu žiūrėti, kaip skirtingai visiems sekėsi šitas uždavinys. Iš pradžių galvojome paleisti laivelius plaukti į ežerą, bet paskui nusprendėme, kad smagiau juos bus palikti prisiminimui.

Adėlės krikštynos yra vienas iš tų pavyzdžių, kai dekoras yra saikingas, bet tuo pačiu metu jam nieko netrūksta. Kuriant bet kokią šventę mūsų pagrindinis uždavinys yra surasti šitą aukso viduriuką. Neinvestuoti ten, kur nereikia ir neatsisakyti to, kas kuria didžiausią įspūdį. Manau, kad šiuo atveju tai pavyko puikiai.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Tony resort
Fotografai: Alvydas ir Gintarė (www.kucas.lt)
Saldumynai: Liu Patty ir Tie kepėjai
Spaudos dizainas: Artišokas

Baby shower Mažoji balerina

Parašykite komentarą

Šiais metais tapau baleto “Spragtukas” gerbėja. Spektaklis iš tiesų labai vertas dėmesio, o dar kai tavo vaikas šoka didžiausioje Lietuvos teatro scenoje, galėtum jį žiūrėti kad ir kiekvieną savaitę.
Aš labai mėgstu Lietuvos operos ir baleto teatrą, vien tas pastatas ko vertas. Tai mūsų vaikystė, mūsų kultūrinis išsilavinimas. Pamenu į teatrą eidavome kaip į šventę, gražiai pasipuošę ir pakyliai nusiteikę. O dar tas karšto šokolado skonis per pertrauką! Atrodė, kad skaniau nieko būti negali. Džiugu, kad šiuolaikinė visuomenė nesusigadino ir vis dar gerbia teatrą. Žmonės vis dar puošiasi eidami į pasirodymus, o šokoladas liko toks pat nuostalgiškai saldus ir tąsus.
Kiekvieną kartą, kai patenku į Operos ir baleto teatrą, jis mane užburia. Iš vienos pusės tai lyg didžiulis antikvariatas, o iš kitos – tai galinga dvasia ir gili istorija.
Dabar, kai vesdama dukrą į pamokas, dažnokai į teatrą įbėgu pro tarnybinį įėjimą, ta magija dar labiau sustiprėjo, nes kitoje teatro pusėje verda visiškai kitoks gyvenimas, negu mes matome scenoje. Čia divos virsta paprastomis mergaitėmis, solistai tiesiog išvaizdžiais pasitempusiais vyrais. Čia girdisi kaip vienoje pusėje kažkas traukia aukštas natas, kitoje išbando instrumento stygas. Mergaitės su pūstais sijonais bėga per koridorių, o iš paskos eina solidus vyriškis ir garsiai dainuoja. Tiesiog koridoriuje repetuoja savo partiją! Jautiesi taip, tarsi iš savo mažo pasaulėlio patekai į kitą visatą. Džiaugiuosi, kad laimingas atsitiktinumas nuvedė mano dukrą būtent į baleto pamokas teatre, nes ta atmosfera yra neįkainuojama.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Desertų stalas – balerina
Didelis pūstas tiulio sijonas vietoj staltiesės
Saldainių dėžutės – balerinų suknelės
Puošnios baltos tortinės su „deimantukais“
Grakščios keramikinės balerinų statulėlės
Tiulio burbuliukai ant užkandžių stalo
Daugiasluoksnės dailios desertų kortelės

Niekas neįvyksta šiaip sau, ypač šiaip sau neatsiranda mūsų švenčių tematikos. Nes mes esame šventai įsitikinę, kad kiekvienas mūsų klientas turi mums ką papasakoti. Su Martyna susitikome jos namuose. Ji žinojo, kad laukiasi mergaitės, todėl norėjome, kad kūdikio laukimo šventė būtų ypač švelni ir mergaitiška. Martyna, įgijusi odontologijos specialisto diplomą, prisipažino, kad ankščiau šokdavo Žuvėdroje ir šokis buvo visas jos gyvenimas. Kai Martyna su tokia nostalgija ir ugnele akyse pradėjo pasakoti apie savo buvusį užsiėmimą, supratau, kad balerinų simbolis jos šventėje bus labai tinkamas.

Mūsų užduotis buvo paruošti desertų ir užkandžių stalus. Šventė vyko Martynos namuose su jaukia terasėle, kurią mes ir išnaudojome desertų stalo lokacijai. Norėjosi, kad saldus stalas būtų išskirtinis, todėl jis tapo panašus į tikrų tikriausią baleriną su patemptais pirštukais ir pūstu tiulio sijonėliu. Dekore naudojome gėles, kaspinėlius, daug tiulio, kad vaizdas būtų kuo grakštesnis ir lengvesnis. Virš desertų stalo pakabinome šviečiančius popierinius burbulus, kad sutemus jie skleistų jaukią šviesą ir merginos dar ilgai galėtų šnekučiotis terasoje šiltą vasaros vakarą.

Baby shower – tai ypatinga proga susibėgti su mergaitėmis, todėl nereikia jos atsisakyti. Jeigu dar svarstote, ar verta organizuoti kūdikio laukimo šventę, atsakymas labai paprastas – tikrai verta! Kada dar, jei ne dabar džiaugtis gyvenimu ir draugyste. Patikėkite manimi, kai turėsite vaikų, kiekvienas išėjimas su draugėmis taps mažyte švente :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Baby shower dekoravimas: Artišokas
Maistas ir desertai: Spoon to the Moon

Meškiukų istorijos

Parašykite komentarą

Kas nutinka, kai mes galutinai paleidžiame vaikystę iš savo gyvenimo? Tampame nuobodžiais ir susiraukusiais suaugusiais. Kada paskutinį kartą kvatojai už pilvo susiėmęs? Kada laužei taisykles ir jauteisi visiškai laisvas judėti, daryti, mąstyti? Tada, kai tavyje buvo prabudęs vaikas. Tas neklaužada padauža, atkeliavęs iš kito laikmečio. Mes visi buvome vaikais, visi darėme nesąmones ir svajojome, visi neklausėme tėvų ir kūrėme planus, visi žaidėme ir kvailiojome, negalvodami apie rytojų. Vaikystėje gyveni čia ir dabar. Tik suaugę mes pradedame suprasti tų akimirkų vertę. Arba nepradedame, nes pernelyg įsisukame į savo rūpeščių kokoną. Sako, mes grįžtame į vaikystę, kai susilaukiame savo vaikų. Nebūtinai! Jeigu mes patys neatveriame savo širdies (ir proto!) vaikystei, vaikai mums nepadės. Nuoširdumas ir mokėjimas džiaugtis šia diena – štai raktas į laimingą gyvenimą! Pagalvokime, kas yra mūsų prioritetų viršūnėje. Dažnas žmogus galėtų pasakyti, kad jo pagrindinis tikslas mėgautis gyvenimu, bet… Mes gi turime pareigų, reikia užsidirbti pinigų, siekti karjeros, pripažinimo, todėl pasimėgauti savo pasiekimais kaip ir nelieka laiko. Amžinai pavargę ir susipykę su savimi, skubantys ir nemokantys atsisakyti – tokie yra šiuolaikiniai suaugusieji, nes gi tokie laikai, tokia visuomenė, toks tempas – negali atsilikti. Būtent todėl mes ir nelaimingi, nes kategoriškai atsižadėjome vaikystės ir to šelmio, kuris blizgėjo mūsų akyse.

Šiandien jaučiuosi taip, lyg būčiau pasisupusi laiko karuselėje. Švelnų nostalgijos vėjelį užpūtė vakar su vaikais žiūrėtas filmas „Jonukas“. Iki begalybės mielas Mikės Pūkuotuko personažas prikėlė gražiausius prisiminimus. Visada mėgau Pūkuotuko pasakojimus, ypač tą klasikinį variantą. Juose apstu protingų, per amžius aktualių minčių ir gražių asociacijų. Tai viena iš tų nemirtingų knygų, paremtu išskirtinio gėrio, nuoširdumo ir draugystės sąvoka. Regėdama senovinio Londono vaizdus, prisiminiau vieną labai mielą krikštynų šventę, kuria dar nespėjau pasidalinti. Apie meškiukus, anglišką arbatėlę ir šeimyninę laimę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gėlių kompozicijos ant keksiukų stovo
Vintažiniai puodeliai su arbatos pakeliu kiekvienam svečiui
Unikalios rankų darbo vardų kortelės
Mieli ir jaukūs rėmeliai su meškiukais
Susėdimo planas su vintažiniais meškinais
Meškiukai – sausainukai
„Pražydęs“ arbatinukas

Planuodamos Emilės šventę, turėjome visą įvykių virtinę, nes likus kiek daugiau negu savaitei iki krikštynų, keitėsi šventės vieta ir reikėjo iš naujo pergalvoti šventės koncepciją ir pritaikyt ją naujoje aplinkoje. Aš visada esu maksimaliai sąžininga su savo klientais, net tada, kai atsiranda grėsmė rimtai susipykti su kokiu nors tiekėju. Negaliu pakęsti, kai žmonės yra akiplėšiškai apgaudinėjami ir niekada nenutylėsiu, jeigu tai pastebiu. Būtent todėl teko priimti tokį drastišką sprendimą. Bet viskas tik į gerą ir mūsų šventei duris atvėrė šviesus ir erdvus Paliekio dvaras.

Tiesa sakant, meškiukų tematika gimė, atsižvelgiant į pirmosios šventės vietos interjerą, nes jis buvo gan tamsus, „sunkus“ ir nevaikiškas. Labai norėjome jį sušvelninti, ypač turint omeny, kad krikštijome mažą mergaitę. Interjere buvo labai daug rudos spalvos, todėl nusprendėme, kad čia puikiai tiktų meškinai – šviesūs, vintažiniai, įvairių dydžių ir pavidalų, jie turėjo suteikti erdvei „minkštumo“ ir romantikos. Toliau fantazija išsirutuliavo – meškiukai, geriantys arbatėlę iš mažiukų gėlėtų puodukų, taip jauku ir mergaitiška. Pasikeitus šventės vietai, šitos idėjos neatsisakėme, tik šiek tiek adaptavome naujai patalpai.

Apvalius stalus puošėme angliškos arbatėlės stiliumi. Gėlių kompozicijas sudėliojome ant trijų aukštų keksiukų stovų. Kitos gėlės išsidėstė mažuose puodeliuose. Labai apsidžiaugėme, kai stalo numeriams radome itin mielus rėmelius su meškinais. Jie įnešė vientisumą ir teminį išpildymą į stalų dekorą. Dailios rankų darbo vardų kortelės buvo įdėtos į mažus arbatos puodelius kartu su arbatos maišeliais.

Arbatos puodeliai karaliavo visur. Į juos įkomponavome susėdimo planą, į juos sudėjome saldumynus ir gėles ant saldaus stalo. Net arbatinukas pražydo spalvotais žiedais. Saldų stalą padalinome į tris dalis, panaudodami įspūdingus dvare esančius stalus. Viduryje tarp didžiulių popierinių žiedų karaliavo tortas. Saldumynai išsirikiavo ant spalvotų stovų ir paskendo gėlėse.

Jauki ir miela meškiukų istorija. Ir tai tik pradžia gražios jaunos šeimos gyvenimo. „Jeigu tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau gyventi šimtą minus vienas, kad netektų be tavęs praleisti nei vienos dienos“ – Pūkuotukas.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Paliekio dvaras
Tortas: Daivos Mikšūnienės
Saldumynai: Liu Patty

Stilingos krikštynos nuosavame kieme

Parašykite komentarą

Vasara baigėsi, huh, pagaliau! :) Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad lauksiu rudens, nes niekada jo nemėgau. Ir štai viskas apsisuko 180 laipsnių, nes dabar ruduo – tai pirmiausiai užtarnauta teisė į šiek tiek ramybės ir galimybė bent trumpam atsipūsti. Taigi, nuo šiol stoju į rudens mylėtojų klubą. Pasiekus aukščiausią užimtumo tašką rugpjūtį, rudenį sumažėjo tempas, atsirado laiko pamiegoti, pavalgyti, paskambinti draugei ir, pagaliau, ką nors parašyti. O dalintis tikrai yra kuo. Per vasarą tiek visko prikūrėme, tiek visokių emocijų išgyvenome, tiek nuostabių žmonių sutikome, kad paėmus baltą lapą, jaučiasi net lengvas pasimetimas, nuo ko pradėti. Viena šventė gražesnė už kitą, o svarbiausia, kad absoliučiai visos jos turi savo istorijas, savo herojus ir yra prisotintos emocijų. Palydint vasarą, norėjosi išrinkti patį „vasariškiausią“ dekorą ir pagalvojau, kad laurai turėtų atitekti Vasiliauskų šeimynai, nes jų pasirinkta šventės koncepcija neabejotinai kvepia saule, šiluma ir pražydusiu sodu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo konstrukcija iš veidrodinių kolonų ir stalviršio
Auksinis užrašas Lėjos krikštynos įrėmintas didžiuliame žalumos rate
Auksiniai zuikučiai ant stalo ir ant žolės
Stikliniai indai, suteikiantys dekorui lengvumo ir skaidrumo
Didžiulės puokštės it debesėlis apgaubusios saldų stalą

Martyna labai šiltas žmogus, su ja smagu bendrauti ir kurti šventės viziją. Susipažinome praeitais metais, kai ji tik laukėsi mažylės Lėjos. Tuomet organizavome jos kūdikio laukimo vakarėlį (baby shower), bet čia visai kita istorija, kurią dar būtinai kada nors papasakosiu.

Taigi, šiais metais sugrįžome į tą patį kiemą su nauja svarbia misija. Man patinka Martynos požiūris į šventes, ji nuoširdžiai nori, kad jos būtų jaukios ir savos, be labai didelės pompastikos, be vaidybos. Savo artimoje aplinkoje ji surenka pačius mieliausius ir artimiausius žmonės ir su jais dalinasi savo džiugiomis akimirkomis. Šeima ir draugai jai yra svarbiausias turtas.

Triušiukai dekore atsirado irgi ne atsitiktinai. Kol Martyna su savo šeima persikraustė gyventi į Turkiją, jie augino dekoratyvinį triušį ir Lėjai jis labai patiko. Dabar triušiukas saugiai apgyvendintas pas senelius, bet nostalgiški prisiminimai ir prieraišumas prie pūkuoto draugo išliko, todėl nusprendėme integruoti ilgaausius į šventės koncepciją. Svarstėme įvairiausius stilius ir variantus, tačiau niekas nelipo ir tuomet man kilo puiki mintis – saulės zuikutis. Tai visiškai kitoks zuikių tematikos pateikimas su daug veidrodžių, stiklo ir auksiniais saulės spindulėliais.

Nepaisant to, kad šventė vyko nuosavo namo kieme, norėjome, kad dekoras dvelktų stilinga ir saikinga prabanga. Pagrindinis šventės akcentas buvo saldusis stalas. Jį sukonstravome iš veidrodinių kolonų ir stiklinio stalviršio, kad gaudydami saulės spindulius, visą kiemą nusietų saulės zuikiais. Zuikučių figūrėles nudažėme auksine spalva, jie smagiai vartėsi ant stikliniu žvakidžių ir ant žolės. Šventę papuošė didžiulės Manto Petruškevičiaus puokštės. Jos apgaubė visą stalą gėlių debesėliu.

Dažniausiai tam, kad sukurti įspūdingą dekorą, reikia tik teisingo sprendimo ir koncepcijos, todėl apie kiekvieną šventę ilgai galvojame ir ieškome, permąstome įvairiausius variantus, stengiamės pajausti klientą, kol ateina suvokimas, kad radome būtent tai, ko reikia. Jokia mūsų šventė negimsta per vieną akimirką, tai ilgas kūrybos procesas, būtent tai ir yra mūsų išskirtinumas. Dekoras išmąstytas, suderintas, kruopščiai paruoštas. Dekoras su meile kiekvienam mūsų klientui. Nes mes suprantame, kad Jums ta šventė yra vienintelė ir antro dublio nebus.

Didžiausi linkėjimai Martynai ir jos šeimai. Jūs papuošėte mūsų vasarą.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Aira Graciavičiūtė
Šventės vieta: nuosavas kiemas
Maistas ir saldumynai: Atrask skonį

Ugnės gimtadienis Frozen

Parašykite komentarą

Nemėgstu žiemos, todėl širdis džiaugiasi, kad senka paskutinės jos niūrios dienos. Nesvarbu, kad pavasaris kol kas dar tik kalendorinis, svarbiausia, kad atsiranda viltis. Smegenys persiprogramuoja, atsiranda vis daugiau spalvų ir saulės, o kartu su jomis – energijos ir motyvacijos užtaisas. Turime tokią tradiciją, kad kai tik atsiranda pirmosios pavasario užuominos, norėdami paspartinti šitą procesą, iškeliaujame ten, kur šilta ir saulėta. Kontrastai visi iššaukia stiprias emocijas. Organizmas išgyvena lengvą šoką, kai išskridę su pūkinėmis striukėmis ir kailiniais batais, po kelių valandų, išlipę iš lėktuvo, pajuntame karščio bangą. Atrodo keista, kaip tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose gali gyventi ir žiema, ir vasara. Būtent šį triuką panaudojome praeitų metų Ugnės gimtadienyje, užkurdami tikrą žiemą pačiame vasaros viduryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus dydžio mūsų pagamintas linksmasis besmegenis Olafas
Stilizuotos sidabrinės eglutės
Teminės Ledo šalies herojų kompozicijos po gaubtu
Lengvas it pūkas stalo sijonas su įmontuotomis paslaptingomis šviesytėmis
„Užpustyti“ visi stalai ir lentynos
Lempučių spiečiai po gaubtu, sukuriantys magišką atmosferą
Apšerkšniję langai
Natūralus tortas su netradiciniu šokolado potėpių papuošimu
Žydras gėrimas
Sniego mašina

Ugnės gimtadienio laukiame visus metus, nes tai būna patys tikriausi svajonių gimtadieniai. Praeitais metais žavėjomės smagios veiklos ir detalių kupinu cirko gimtadieniu, o šiemet sukėlėme pūgą, užšaldėme langus ir nukėlėme visus svečius į ledinę Elzos karalystę.

Ugnė yra užkietėjusi „Ledo šalies“ gerbėja. „Vadinkite mane Elza“ – taip apie dukrytės pomėgį pasakojo jos mama Eglė. Tiesą sakant, pradžioje mes su Egle turėjome visiškai kitokių minčių apie artėjančią Ugnytės šventę, bet mažylės aistra filmuko herojams nugalėjo ir Eglė nusileido. Juk gimtadienis ir yra apie tai, kad pildytųsi svajonės, o pasakos virstų realybe.

Gimtadienio organizavimą pradėjome nuo vietos paieškos. Buvo keli variantai, bet pasirinkome šokoladinę Theobromine chocolatier. Žinote kodėl? Nes nukeliavę apsižiūrėti, iš karto pajutome, kad ten jau gyvena pasaka. Nuo lubų nuleista sudžiuvusi medžio šaka, knygų lentynos, supamas krėslas, magiška prieblanda – visa tai akimirksniu leido nusikelti į fantazijų pasaulį ir susikurti būsimos šventės viziją. Mūsų užduotis buvo netik įpūsti žiemą į šitą stebuklingą interjerą, bet ir paversti tai stebuklinga Ugnytės gimtadienio istorija.

Pagrindinis šventės akcentas buvo itin žiemiškas, apsnigtas saldusis stalas. Pačiame didelio stalo vidury mes padarėme aukštą pusnį, kurioje ir susidėliojo visi desertai: morengai – sniego gniūžtės, macarons su išpieštomis snaigėmis, šilauogės apšerkšnijuose indeliuose, gardžios spurgos su sidabriniais papuošimais, keksiukai ir cake popsai su snaigių detalėmis. Nuo lubų leidosi purus sniegutis, susimaišęs su dailiomis snaigėmis iš sausainių. Aplink pusnį sudėliojome gražias lėkštutes su įrankiais ir kiekvienas svečias gavo po mažą gražiai supakuotą teminę dovanėlę. Už stalo iškilo didžiulė apledijusi Ugnės pilis. Užrašui panaudojome specialų ledo efektą grafikos dizaine.

Patys negalėjome atsidžiaugti rezultatu, bet labiausiai man kvapą gniaužė apšerkšniję langai. Jie atrodė taip tikroviškai ir iš vidaus, ir iš išorės, kad, manau, sukėlė nemažą nuostabą ir atsitiktiniams gatvės praeiviams. Tiesą sakant, kai mes pradėjome pasiruošimą šventei, kavinė dar nebuvo uždaryta. Buvo labai įdomu stebėti lankytojų reakcijas, daugelis klausinėjo, kas čia vyksta ir negalėjo patikėti, kad tai „tik mažos mergaitės gimtadienis“.

Specialiai šventei mes pagaminome originalias stilizuotas eglutes iš sidabrinių blizgučių girliandų, jos užpildė erdvę kartu su baltomis dirbtinėmis eglutėmis. Taip pat pagaminome didžiulį smagų besmegenį Olafą, tarsi ką tik atsiridenusį iš kitos ekrano pusės. Visi vaikai norėjo pasidžiaugti jo draugija ir mielai su juo fotografavosi. Po šventės naujasis draugas iškeliavo į Ugnytės namus ir tikiu, kad vis dar džiugina ją savo plačia šypsena.

Tikriausiai Jums jau net nekyla abejonių, kad šokoladinėje įsisiautėjo tikra žiema, bet tuo mes neapsiribojome. Šokoladinė turi nediduką kiemelį ir būtent ten vyko visas pagrindinis veiksmas. Vaikai tiesiog šėlo ant batuto, pripildyto puraus ir minkšto sniego baltumo kamšalo. Tai buvo nepamištamos emocijos. Tos nuoširdžios laimės akimirkos atpirko viską, netgi tai, kad mes po šventės po vieną rankiojome pūkelius, išsibarščiusius po visą kiemelio teritoriją. Ko nepadarysi dėl vaikų ir dėl jų skaidraus juoko!

Dar vienas netikėtas siurprizas buvo sniego mašina. Vaikai net cypė iš džiaugsmo, kai lauke pradėjo „snigti“. Iškėlę mažas rankytes jie gaudė sniegą ir šoko kartu su snaigėmis. Programą vedė profesionalios Mažojo genijaus animatorės. Elza ir Ana žaidė smagius žaidimus, dūko su vaikais, o pabaigoje atliko legendinio kūrinio „Let it go“ lietuvišką versiją.

Nesinori kartotis, bet visgi… Tai buvo dar vienas tikrų tikriausias SVAJONIŲ GIMTADIENIS. O mes esame be galo laimingos, kad galime, kaip kokios stebuklingos fėjos su burtų lazdelėmis pildyti tokias nuostabias vaikų svajones.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Theobromine chocolatier
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Tie kepėjai
Programa: Mažasis genijus

Krikštynos botanikos sode

Parašykite komentarą

Kas kaip moka, tas taip švenčia. Prieš kurį laiką gavau laišką: „Domina dviejų vaikų krikštynų šventės organizavimas. Ar įmanoma šventę suorganizuoti už ~200 eur? Trukmė ~4 h, 11 žmonių.“ Atsakiau labai taktiškai, nes tikrai manau, kad tai teoriškai galėtų būti įmanoma, jeigu švęstumėte namuose (arba kokiame nors viešame parke ant pleduko/nemokamoje pavesinėje) ir patys gamintumėte visas vaišes. Tiesa, tuo šventė ir pasibaigtų, nes pramogoms, dekoracijoms, fotografams ir pan. pinigų jau tikrai neliktų. Toks šventės formatas irgi galimas, juk niekas nesako, kad būtinai reikia išsipuošti dizainerio drabužiais, užsakyti gurmanišką maistą, susiderinti visą šventės stilistiką ir filmuoti dronais, tik įdomu, ką žmonės galvoja rašydami tokias užklausas organizatoriams.

Ankščiau pergyvenau, verčiausi per galvą, stengiausi įtikti kiekvienam klientui, o dabar tiesiog nebesiblaškau. Džiaugiuosi, kad mus suranda būtent tie klientai, kurie supranta ir vertina grožį, stilių ir mūsų paslaugas. Viena iš jų – šaunioji Jolanta su savo linksma ir judria mažyle Barboryte.

Barboros krikštynos vyko Kauno botanikos sode. Tiesa sakant, vieta tiesiog ideali smagiam vidurvasario vakarėliui. Reikia pripažinti, kad Kauno botanikos sodas yra žymiai draugiškesnis asmeninėms šventėms, negu analogiškas parkas Vilniuje, ir gražių vietų pasistatyti paviljoną tiesiog apstu. Viename iš tokių vaizdingų kampelių ir įsikūrėme su savo ryškia ir dryžuota mažos bitutės švente.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Korio imitacijos konstrukcijos
Tortas Medutis – avilys
Dryžuotas takelis ant stalo
Gėlių gausa ir išlaikyta spalvinė gama
Subtilios desertų kortelės su 3D bitučių siluetais
Natūralaus bičių vaško žvakės
Kartoninis namelis fotosesijos/žaidimų kampelyje
Paspirtukas – bitutė
Didžiulės popierinės gėlės

Kai pirmą kartą susitikome su Jolanta, ji dar neturėjo jokios šventės vizijos. Vos tik sužinojome, kad šventė vyks botanikos sode, mintys kaip mat pakrypo į gamtos tematiką. Tiesą sakant, net tiksliai neatsimenu, kaip mūsų dekore atsirado bitutės, bet dabar, žiūrint į nuotraukas, šitas sprendimas atrodo toks natūralus ir organiškas, kad kitaip ir negalėjo būti.

Vasarą visi nori švęsti lauke ir tai visiškai suprantama, turint omenyje, kokią dalį gyvenimo mes priversti praleisti patalpose. Aišku, su neprognozuojamais lietuviškais orais net ir vasarą privalai turėti planą B, svarbu neišsigąsti ankščiau laiko ir tikėti savo apsisprendimu. Nežinau kokie stebuklai įvyksta, bet 90 proc. atvejų, kai šventė buvo planuojama po atviru dangumi, oras tapo mūsų sąjungininku ir viskas savaime gerai susiklostė. Nors reikia pripažinti, kad prieš tokias šventes jauduliuko būna ir orų prognozių svetainės muša mūsų apsilankymų rekordus. O jei visgi lyja, pučia vėjas ir net kyla audra, svarbiausia neprarasti optimizmo ir tai paversti smagiu nuotykiu, o ne giliu nusivylimu. Todėl drąsiai visi į botanikos sodą, arba į vietinį parką, juk vaikams nieko nėra smagiau nei padūkti lauke. Pasistatote sau paviljoną, kad šventė būtų privati, ir mėgaujatės vasaros malonumais.

Baltas paviljonas – kaip baltas popieriaus lapas, jame nereikia derintis prie interjero stiliaus ar spalvų, todėl tinka absoliučiai bet koks sumanymas arba tematika. Barboros krikštynoms pasirinkome geltoną spalvą ir juodus dryžiukus, kaip ir priklauso bitutėms. Dekorui naudojome korių konstrukcijas, bitučių ir avilio motyvus ir, aišku, daug daug gėlyčių. Tortas Medutis puošė saldų stalą, o svečiai gavo po mažą medaus stiklainiuką – nieko naujo, bet šiuo atveju kaip niekad į temą. Šventės pagrindiniu akcentu tapo fotosesijos/žaidimų kampelis. Mums patinka, kai mūsų dekoracijos yra funkcionalios, todėl paprastai stengiamės sujungti erdves. Labai šaunu, kai po gražios fotosesijos, vaikai gali ir toliau smagiai leisti laiką mūsų sukurtoje pasakoje. Paprastas kartoninis namelis mūsų dailininkės pastangomis tapo jaukia miško trobele tarp didžiulių stebuklingų gėlių. Kampelį papildėme tokiomis mielomis smulkmenomis kaip medinė tvorelė, žaislinių vaisių krepšelis ir net teminis bitutės paspirtukas. Vaikučiams pagaminome bitučių ragelius, kad fotosesija būtų dar nuotaikingesnė

Na ir štai, širdis džiaugiasi. Dar vieną gražią šventę sukūrėme! Išvažiuodamos iš botanikos sodo, matėme, koks jis gyvas šiuo metų laiku. Štai prie tvenkinio vyksta vestuvių fotosesija, nuotaka, kaip gulbė plaukia palei krantą. Kitoje pusėje krikšto tėveliai gaudo šventiškai išpuoštus mažylius bendrai nuotraukai su balionais. O visai netoli mūsų dekoruotos šventės, irgi švenčiamos krikštynos. Medinėje botanikos sodo pavėsinėje su Maximos maišais, pigiais vienkartiniais indais ir sulčių „pokais“ ant stalo. Toks akį rėžiantis ryškus kontrastas, bet, kaip ir sakiau, kiekvienas švenčia taip, kaip moka. Nesakau, kad būtina užsisakyti brangų dekorą, bet tikrai galima net ir su ribotomis lėšomis tiesiog truputį daugiau pasistengti ir padaryti savo šventę gražesnę ir įsimintinesnę.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: SL studija
Šventės vieta: Kauno botanikos sodas
Spaudos dizainas: Artišokas
Didelės gėlės: Dekū

Pirmasis gimtadienis

Parašykite komentarą

Ar verta švęsti pirmąjį gimtadienį? Šitą klausimą tenka dažnai išgirsti. Abejonių būta visokių, bet didžiausia yra ta, kad vaikutis „nieko nesupranta ir nieko neprisimins“. Juk atrodo metinukui kiekviena diena yra šventė. Jis kaip tik išgyvena ryškiausią savo gyvenimo epopėją. Tyrinėdamas pasaulį, jis džiaugiasi kiekvienu savo mažyčiu atradimu ir ieško smagių nuotykių. Kartais mums net sunku įsivaizduoti, koks jau turtingas gali būti metinuko pasaulis. Šiuo laikotarpiu jau labai aiškiai formuojasi vaiko asmenybė. Atsiranda nuotaikos ir jų kaita, vaikas pradeda reaguoti į aplinką ir daryti išvadas. Būtent todėl reikia stengtis, kad mažylį supanti aplinka būtų saugi ir teigiama, o pozityvios emocijos gerokai viršytų visas nesėkmes. Specialiai vaikučiui surengta smagi šventė – yra tikra pozityvios energijos bomba, svarbu tik pasirūpinti, kad šventė atitiktų vaiko būdą ir būtų jam komfortiška.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gyvi triušiukai fotosesijos kampelyje
Raštuota fotosesijos kampelio siena
Dailūs mūsų sukurti medžiaginiai zuikučiai – dovanėlės vaikams
Didžiulis vainikas – saldaus stalo akcentas
Maži vainikėliai – lėkščių papuošimai
Macaroon – zuikučiai
Macrame takelis
Gėrimų vėžimėlis
Didžiuliai balionai su žalumynų girliandomis

Žaidimų kambarys ar kukli vakarienė namuose, tuntas vaikų ar tik patys artimiausieji, šventės vedėjas ar mamos sugalvotos atrakcijos – gimtadienio scenarijų turi padiktuoti jubiliatas. Svarbiausia sąlyga rengiant pirmąjį vaiko gimtadienį, kad jam būtų patogu. Rinkitės vietą, kuri jam puikiai pažįstama ir joje jaučiasi jaukiai. Kvieskite tuos svečius, kurie mažyliui kelia tik teigiamas emocijas. Šventę renkite tuomet, kai vaikelis bus pailsėjęs ir nusiteikęs žaisti. Nepersistenkite su programa, pirmasis gimtadienis turėtų būti labiau pasyvi šventė, nes mažylis gali pervargti. Ko gi reikia sėkmingam pirmųjų metų gimtadieniui?

GIMTADIENIO VIETA. Siūlau į šventei tinkamos vietos paieškas pažvelgti drąsiau. Jei šventė šiltuoju metų laiku, kodėl nepasirinkus ramios aikštelės miške? Jei mažylis lanko kokį nors būrelį, galima bandyti įsiprašyti ten – vieta bus puikiai pažįstama ir papildomos įtampos nekels. Galima rinktis ir žaidimų kambarį arba restoraną, tik svarbiausia pasirūpinti, kad erdvė būtų privati, kad mažylį suptų tik pažįstami, artimi žmonės, nes matydamas būrį nepažįstamų žmonių jis gali sunerimti arba išsigąsti. Organizuodami Evutės gimtadienį, mes ieškojome šviesios, nepekrautos, modernios erdvės su skaniu maistu ir šiuolaikiniu požiūriu, todėl Čiop čiop restoranas atitiko visus mūsų poreikius.

SVEČIAI. Evutės gimtadienyje svečių buvo nemažai, tačiau visi jie buvo šeimos nariai arba labai artimi bičiuliai. Visus ji gerai pažinojo, su jais praleidžia nemažai laiko, todėl tą dieną ji puikiai jautėsi būdama dėmesio centre. Metukų vaiko pasaulyje pagrindinę vietą užima suaugusieji, iš jų jis mokosi, gauna rūpestį ir meilę, todėl gausus meilės antplūdis gimtadienio proga, jam yra geriausia dovana.

TRUKMĖ. Gimtadienio puota neturėtų trukti ilgai, geriausiai – dvi-tris valandas. Jei šventė ilgesnė, mažylis gali pervargti, o gimtadienis pasibaigti ir ašaromis. Kitu atveju vertėtų pasirūpinti tinkama vieta poilsiui ar net miegeliui. Evutės gimtadienio pradžią jau iš karto derinome su jos dienotvarke, todėl nuotaikos buvo puikios.

GIMTADIENIO DEKORACIJOS. Pirmasis žodis, mėgstamiausias žaisliukas ar lankomo būrelio elementai – visa tai gali įvairių dekoracijų pavidalu nugulti ne tik ant šventinio stalo. Forminiai kepiniai pagal šventės temą, kvietimai svečiams ar dovanėlės jiems po šventės, užduotys ar net teminė šeimos apranga – visa tai kuria ne tik šventinę nuotaiką, tačiau ir jaukią aplinką vaikui: matydamas, pavyzdžiui, visur atsikartojantį jo mėgstamiausio pliušinio žaisliuko atvaizdą jausis kur kas smagiau. Visa tai gali vienyti viena spalva ir stilistika. Organizuodamos Evutės gimtadienį svarstėme įvairius dekoro variantus, tačiau pasilikome prie labiausiai artimo – tai zuikutis – mylimiausias Evutės pliušinis žaislas, su juo ji miega ir leidžia dienas. Todėl net nekilo abejonių, kad būtent jis turėjo tapti šventės akcentu. Viskas gražiai susidėliojo – pavasaris, artėjančios Velykos ir mažas pūkuotas padarėlis, be galo švelnus ir mielas. Jauku ir labai mergaitiška. Dekorui pasirinkome gaivius pavasario žiedus – narcizus, tulpes, vėdrynus. Saldaus stalo akcentu tapo didžiulis vainikas. Lėkštes papuošė mažyčiai vainikėliai, kurie sugrojo pavasarį gražiausiomis natomis. Atskirai paruošėme gaiviųjų gėrimų barą, kuris irgi pražydo žaluma ir pavasario žiedais.

GIMTADIENIO SCENARIJUS. Pirmasis gimtadienis – simbolinė šventė, per kurią vaikiški žaidimai persipina su ypatingą simbolika ir reikšmę turinčiais suaugusiųjų užsiėmimais. Per pirmojo gimtadienio šventę dažnai rašomi linkėjimai jubiliatui. Kadangi palinkėjimų netrūko Evutės krikštynose, šį kartą pasirinkome kitokį formatą – pažadų korteles. Kortelėse jau buvo surašyti įvairūs rimti ir šmaikštūs pažadai ir visi šventės dalyviai traukė po vieną. Tai tapo labai linksma pramoga, neįtikėtina, kaip daugelis pažadų taikliai atiteko jų savininkams.
Puiki pramoga šventės dalyviams – pirmųjų metų laimėjimų dienoraštis. Juos įamžinome ant didelio popieriaus lapo sužymėjus ir nuotraukomis iliustravus visus Evutės metus su faktais ir datomis: kada atsisėdo, kur nukeliavo, kiek dantukų išaugino, pirmieji žingsniai, pirmieji pomėgiai ir kiti šeimai svarbūs atsiminimai. Pirmieji metai gausiausi laimėjimų. O mes visus juos taip greitai pamirštame. Toks metraštis – ne tik pramoga svečiams, bet turi ir išliekamąją vertę – jį derinome prie mažylės kambario interjero.
Kadangi šventėje buvo nemažai suaugusių, scenarijų apgalvojome taip, kad jis būtų visiems įdomus, Čiop čiop studija jau pati iš savęs yra puiki pramoga, kadangi maistas gaminamas atvirai ir švečiai gali dalyvauti šiame procese. Gardžią vakarienę praturtino nuostabūs saksofono virtuozo garsai.
Puiki simboliška pramoga tapo vazonėlių spalvinimas. Norėjome, kad kiekvienas išsineštų gabalėlį pavasario į savo namus ir, augindamas gražią gėlelę, prisimintų mažąją Evutę. Ši pramoga puikiai tiko ir pačiai jubiliatei. Jai, ir kitiems vaikučiams, specialiai pasiuvome dailias prijuostes, kad spalvinimas būtų švarus ir stilingas.
Šventė neapsiėjo ir be smagios fotosesijos. Jai įrengėme specialią erdvę – žalią gardelį su ryškia raštuota sienele, didžiuliais helio balionais ir neapsakomo meilumo gyvais triušiukais. Kiek buvo džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems!

Ideali gimtadienio diena – tai mažos, kas metus kartojamos tradicijos, nuoširdus dėmesys vaikui ir kokybiškas laikas, praleistas su šeima ir draugais. Tebūnie šventė – gimtadienio kulminacija, bet stebuklai ir šventinė nuotaika turi prasidėti vos pramerkus mažas akytes. Tai universali taisyklė, švenčiant ne tik pirmąjį, bet ir visus kitus vaiko gimtadienius. Juk kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis laukia tos gimtadienio pasakos. Geriausia, ką galima tądien padovanoti savo vaikui – laikas kartu, tačiau nepamiršti ir apie tai, kad vaikui be galo svarbi yra šventė su tortu ir dovanomis, juk ta ypatinga diena, kuri priklauso TIK jam, yra vos kartą per metus.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: ArtiŠokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Desertai: Soul Kitchen
Spaudos dizainas: Artišokas

Spalvingas Trolių gimtadienis

Parašykite komentarą

Įkvėpimo semiamės visur, bet meluosiu, jei pasakysiu, kad gavę užduotį pirmiausiai nenukeliaujame į google su tiesiogine užklausa, pavyzdžiui „trolls birthday“. Visada smalsu sužinoti, ką jau iki tavęs sukūrė kiti, bet įdomiausia būna tada, kai kiti dar nesukūrė nieko, kas būtų verta dėmesio. Štai tokiais atvejais ir prasideda kūrybą, ta tikroji, stogą raunanti, su neprognozuojamu rezultatu. Tuomet tiesiog spirgi, kaip koks lašinys ant keptuvės, nuo jausmo, kad kuri visiškai šviežią „pinteresto“ vaizdelį, kuri tikėtina kopijuos pusė pasaulio :)

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldusis stalas – stebuklingas trolių miškas
Veltinio gėlytės su macarons viduriukais
Linksmos dinamiškos gėlytės su didelėmis lūpomis
Minkšti spalvoti medžiai su medvilnės žiedo akcentu
Spurgų kalnas
Keksiukų pateikimas permatomuose indeliuose su spalvotais saldainiais
Gėrimų buteliukai su veltinių gėlyčių dekoracija

Būtent tokia istorija nutiko su Troliais, Google neparodė absoliučiai nieko už ko norėjosi užsikabinti, taigi teko žiūrėti filmuką vėl ir vėl, įsijausti į nuotaiką, ieškoti charakteringų detalių. Nemėgstu, kai dekoras yra akivaizdus, kai stalą nusieja vienkartiniai indai su herojų atvaizdais ir visos dekoracijos yra tiesiogiai susijusios su šventės tematika. Tiesą sakant, tokį dekorą gali padaryti kiekvienas, tam tikrai nereikia samdyti profesionalo. Mes kuriame dekorą remdamosios asociacijomis ir emocijomis. Mes žaidžiame spalvomis ir detalėmis, įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis, sukurdamos tikros pasakos viziją, o ne vien aklą tematikos išpildymą. Mūsų herojai paprastai yra tikri ir apčiuopiami, o ne besaikiai jų atvaizdai.

Neseniai šnekėjau su didelės švenčių atributikos parduotuvės savininke. Ji pasakojo, kaip žmonės kartais pasimeta asortimento gausoje ir priperka to, ko visiškai nereikia, išleisdami krūvą pinigų. Žmonės net nepagalvoja, kad pasamdę dekoratorių, jie galėtų išleisti labai panašią sumą, bet dekoras būtų vientisas, originalus ir estetiškai tvarkingas. Dekoratorius į dekorą įtraukia visus šventės elementus – tai ir stalo serviravimas, ir gėrimai, ir saldumynai, kuriuos Jūs bet kuriuo atveju perkate. Kai kiekviena šita detalė turi savo paskirtį ir vietą, nusipiešia nuostabus, unikalus gimtadienio paveikslas.

Taisijos gimtadienio dekorui turėjome magiško trolių miško viziją. Taisijai labai patinka troliai, ji jau turi visą jų kolekciją. Nusprendėme, kad sukursime jiems labai „trolišką“ girią, kurioje įvyks triukšmingiausias ir ryškiausias Taisijos gimtadienio vakarėlis. Mūsų misija buvo taip integruoti saldumynus į dekorą, kad jų net reikėtų paieškoti. Misija buvo įvykdyta 100 %. Taisijos mama pasakojo, kad svečiai pradžioje net nedrįso imti kai kurių skanėstų, nes galvojo, kad tai dekoracijos.

Spurgos susidėliojo į spalvotą spurgų kalną, macarons tapo mūsų pagamintų veltinių gėlyčių viduriukais, cake pops „pasimetė“ tarp spalvotų medžių, ant samanų kalno išdygo dryžuotų ledinukų giraitė. Dekore naudojome daug natūralių organiškų elementų – žaluma, dideli lapai vietoj polėkščių, medvilnės žiedai, samanos ir kt. Įdomus sprendimas buvo padaryti saldžiajam stalui pjedestalą. Žaidimų kambaryje, kuriame vyko šventė, buvo tik vienas stalas, todėl ir nusprendėme išskirti erdves. Pagaminome pakylą, kurią pavertėme tikruoju stebuklinguoju trolių mišku su linksmosiomis gėlytėmis, ryškiais spalvotais medžiais, šventinėmis vėliavėlėmis, saldžiaisiais „augalais“ ir, savaime suprantama, pačiais troliais. Tiesa sakant, net ir be trolių buvo aišku, kas čia per vietą ir kam ji skirta, tačiau jie taip organiškai papildė vaizdą, kad atrodė jis tarsi atgijo.

Mūsų pagamintus medžius dekoravome spalvotais vilnos dėbesėliais, dekoracijų gamyboje naudojome daug veltinio, nes tai kėlė stiprias asociacijas su filmuko herojais. Kadangi nenaudojome staltiesės, po stalų sudėliojome burbuliukus – koriukus, kurie užpildė vaizdą ir suteikė jam dar daugiau žaismingumo.

Gimtadienio programa irgi atitiko tematiką. Vaikus aplankė tikri troliai su savo linksmomis dainelėmis ir išdaigiškais žaidimais. Dar vienas svajonių gimtadienis virto realybe.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Natalija Kurauskienė
Vieta: Žaidimų kambarys Ledinukas

Pantone reikšmė švenčių dekoravime

Parašykite komentarą

Neseniai seminarui buvau paruošusi labai išsamią prezentaciją apie 2017 metų dekoro tendencijas. Seminarą atėjo pasiklausyti ir mano sesuo, kuri kaip tik šiais metais ruošiasi savo vestuvėms. Kokia didžiulė buvo mano nuostaba, kai grįžtant namo po renginio ji paklausė: „O kas yra Pantone ir kodėl tu taip greitai prasukai šitą skaidrę?“ Pagalvojau, iš tiesų, ties ta skaidre tik numykiau, kad tai tik priminimas, nes jau visi viską žino, ir keliavau toliau. Kartais net į galvą nešauna, kad nuotakos – tai ne dekoratoriai ir, nors jos ir braido Pinterest’o ir Google’o pakrantėmis, jos neįmirksta taip giliai, kad aiškintųsi apie Pantone ir kitokias mūsų profesines subtilybes.

Kiekvienais metais sekame Pantone naujienas, tačiau niekada nesivadovaujame jomis aklai. Kita vertus visada atsiranda bent viena šventė, kuriai tos spalvos tiesiog idealiai tinka. Klientė norėjo rožinių akcentų, o aš nuvažiavusi į restoraną pamačiau nemažai žydrų interjero elementų. Taip ir gimė idėja sujungti abi spalvas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Penkiašakės žvakidės – saldumynų stovai
Nėriniuotų baltų ir stiklinių indų ansamblis saldumynų išdėstymui
Didelis akvarelinis plakatas – Olivijos krikštynos su gyvų žalumynų rėmeliu
Gėlių gausa senovinės komodos stalčiuje
Ypatingai mielos rankų darbo akvarelinės dėžutės svečių dovanėlėms
Linkėjimų paštas rėmelyje
Didžiulės popierinės gėlės fotosesijos kampelyje
Olivijos pirmųjų metų metraštis

Kas gi yra tas Pantone? Ar kada nors teko susidurti su situacija, kai tai pačiai spalvai yra priskiriami skirtingi pavadinimai? Aš su tokiomis situacijomis susiduriu kasdien ir tai net visiškai normalu, nes spalvos turi aibę atspalvių, o ir žmonės mato ir įsivaizduoja spalvas labai skirtingai. Įvardijusi pavyzdžiui floristei, grafikos dizainerei ir konditerei, kad aš noriu tos pačios mėtinės spalvos, gausiu tris visiškai skirtingus rezultatus. Viena iš jų bus labiau žydra, kita – labiau žalia, o trečia šitų dviejų spalvų mišinys. Kaip raidės žodžiuose, ar natos melodijoje, taip ir Pantone spalvų kodai yra sukurti tam, kad mes visi šnekėtume ta pačia spalvų kalba.

Praėjusio amžiaus viduryje kompanijos Pantone pagrindinė veikla buvo spalvų lentelių kūrimas grožio industrijos ir medicinos srityse. Kompanijos įkūrėjas Gerbertas Lourensas suvokdamas, kad spalvų palėtė yra labai skirtingai interpretuojama, sukūrė inovatyvų spalvų grafiką Pantone Matching System ir standartizavo šitą sistemą. Pantone nėra unikali ir vienintelė organizacija, kurianti spalvų standartus, yra dar NCS, RAL ir kt., tačiau būtent Pantone yra populiari ir žinoma visame pasaulyje.

Spalvų institutas Pantone (Pantone Color Institute) – tai įmonės Pantone tyrimų centras, kuris ir stebi spalvų tendencijas ir jų pokyčius bei įtaką įvairioms gyvenimo sritims: mados industrijai, poligrafijai, interjero dizainui, reklamai, kinui ir pan.

2000 metais atsirado naujas apibrėžimas „Color of the Year“ – „Metų spalva“. Kiekvienais metais gruodžio mėnesį Pantone skelbia, kokia spalva ar atspalvis bus madingiausias ateinančiais metais. Yra manoma, kad spalva nėra atsitiktinė. Ją išrenka remiantis metų aktualijomis, kultūrine ir socialine visuomenės raida, spalvų naudojimo tendencijomis įvairiose srityse. Pastaraisiais metais tapo labai madinga stebėti Pantone prognozes. Tai daro kiekvienas save gerbiantis kūrėjas – grafikos dizaineris, floristas, dekoratorius ir pan. Net didžiausi skeptikai nepraleidžia pro akis Pantone rekomendacijų. O prie ko čia šventės? Iš esmės, tai visiškai nereiškia, kad staiga visi turi draugiškai įsimylėti kažkokią konkrečią spalvą. Vestuvės, ar kita šventė yra absoliučiai individuali, kuriama specialiai Jums tik vieną kartą gyvenime, todėl reikia pirmiausiai pasiklaiuti savo intuicija ir nesivadovauti primestomis teorijomis. Kita vertus, tai savotiškas žaidimas, galimybė ieškoti naujų derinių, kurti naujas inspiracijas, todėl, jeigu tik tai nesikerta su Jūsų gyvenimo svajone, kodėl gi nebūti madingam.

Norėjome, kad Olivijos krikštynų dekoras būtų švelnus ir mergaitiškas, todėl nusprendėme nuspalvinti šventę akvareliniais dažais pagal madingiausią praėjusių metų Pantone paletę – Rose Quartz ir Serenity. Abi šitos spalvos puikiai susijungė floristiniuose sprendimuose ir šventės kanceliarijoje. Norėjome, kad saldusis stalas būtų šviesus ir lengvas, todėl naudojome tik baltus ir stiklinius permatomus indus. Stalo fonui pasirinkome didelį akvarelinį plakatą, įrėmintą žalumynų girlianda. Kiekvienas svečias gavo atminimo dovanėlę, kurią mes dailiai supakavome į mūsų pagamintas dėžutes su vardo kortelėmis.

Olivijos krikštynos vyko Kaune, restorane Svarstyklės. Vietiniai sako, kad kažkada tai buvo labai madinga vieta įvairioms šventėms, šiuo metu šiek tiek pamiršta, tačiau krikštynoms, manau, puikiai tinkanti, nes yra jauki, turi nemažą terasą, kurioje galima įrengti puikų fotosesijos kampelį ir organizuoti vaikų žaidimus, o vidiname kieme vaikai gali smagiai lakstyti ir dūkti kartu su net iš Vilniaus atkeliavusiomis smagiomis pasakų fėjomis.

Svečiai negailėjo komplimentų ir mūsų sukurtam fotosesijos kampeliui, jis puikiai atspindėjo visą šventės stilistiką, o vakarėlio eigoje atliko net kelias funkcijas, pabuvęs ir poilsio zona ir vaikų žaidimų erdve. Tai buvo jauki ir elegantiška vidurvasario šventė.

Elena

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Mantas Gričėnas fotografija, Artišokas
Vieta: Restoranas Svarstyklės
Spaudos dizainas: Artišokas
Pirmųjų metų metraštis: Artišokas
Tortas: Liu Patty
Saldumynai: Soul kitchen
Popierinės gėlės: Dekū

Laimę nešantys simboliai krikštynose

Parašykite komentarą

Nors skirtingose šalyse gyvenantys žmonės skiriasi kultūra, mąstymu, gyvenimo būdu ir pasaulio suvokimu, kai kuriuos ženklus ir simbolius jie laiko laimingais. Vieni atneša sėkmę, kiti apsaugo nuo sunkių išbandymu, treti, tiesiog garantuoja, kad nuo jūsų niekada nenusisuks sėkmė . Nesu prietaringa, toli gražu! Tačiau ypatinga daiktų reikšmė mane žavi! O šiose krikštynose, žavėtis ir džiaugtis buvo kuo! Simbolikos šiose krikštynose buvo nemažai: rugiai, linas, šienas, medis, dangaus melis, avižos – tai tik dalis literatūrinių simbolių, vienaip ar kitaip atsiradusių mūsų šventėje ir turinčių gilesnę prasmę. O pagrindiniu Luko krikštynų dekoro akcentu tapo besisupantis arkliukas, kurio simbolinė reikšmė neišsemiama! Tai laimingos vaikystes, nuoširdumo ir vaikiško nerūpestingumo ženklas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus lino skiautinių girlianda
Natūralaus lino skiautinių papuošimai kėdėms
Mūsų pagaminti stovai hortenzijų žiedams ir stalo girliandai
Zigzagais margintas dangaus mėlynumo saldaus stalo takelis bei serviravimo tekstilė
Vardinių medinių kaladėlių rinkinys
Desertai, vardų kortelės su krikštynų dekoro akcentu – besisupančiu arkliuku
Vardinis torto smeigtukas
Kvepiančios natūralaus šieno dekoracijos ant saldaus stalo

Planuojant krikštynas, ne vieną mamą ir tėtį užgula begalybė malonių (ir ne tik) rūpesčių. Reikia parinkti vietą šventei, rūbelius, surasti fotografą, sugalvoti šventės temą ir apsvarstyti daug, daug visokių smulkmenų. Svarbu yra pasirūpinti, kad krikštynų ritualas būtų gražus ir prasmingas. Svarbiausia yra jausmas, emocijos, bendra šeimos patirtis, juk tokios šventės ir kuria šeimos istoriją. O mūsų pareiga ne tik papuošti, bet ir įprasminti šventę, iškelti jai tikslus, apgalvoti detales, kurios išliks visam gyvenimui. Tada šventė įgauna prasmę ir tampa visavertė.

Ši šventė nuo pat pradžių buvo planuojama labai atsakingai. Toli nuo miesto šurmulio, didžiulės pievos viduryje ir kalvų apsuptyje, arkliukų tema tiko puikiausiai. Karštą vasaros dieną atrodė net jauti šviežio šieno persmelktą orą. Justina sukvietė svečius į Luko šventę Rubikių ežero pakrantėje, gamtos ir poilsio parke stūksančioje viloje. O mes pasistengėme, kad šeimos ir giminaičių būrį pasitiktų šiltas ir jaukus dekoras bei naminių avižinių sausainių aromatas. Pagrindinį stalą nugulė natūraliai lamdyto lino staltiesė. Stalą serviravome specialiai šiai šventei siūta dangaus mėlynumo spalvos tekstile. Kėdes puošėme spalvotais lino atraižų skiautiniais, Hortenzijų žiedų stovas su medinių arkliukų girlianda užbaigė stalo ansamblį. Linas nepaprastas augalas, simbolizuojantis augimą, gyvybingumą, ištvermę. Tradiciškai šventės karaliumi tapo saldus stalas. Pakabinome ne vieną girliandą, patiesėme takelį, o Luko akys iškart užkliuvo už specialiai Jam pagamintų vardinių natūralaus medžio kaladėlių – liks prisiminimas iš šios dienos, ir viliuosi, transformuosis ne kartą į didžią pilį. Stalą dekoravome naturalaus šieno dekoracijomis ir vintažine besisupančio arkliuko figūrėle. Gausiai naudojome įvairius mėlynos spalvos atspalvius: takelis, indai, vardinis torto smeigtukas, didžioji skiautinių girlianda. O mėlyna spalva pasirodo siejama su intelektu, ramybe, jausmų giluma, begaliniu nuoširdumu! Tikiu, kad šios savybės iliustruoja šią puikią šeimą!

Ir pabaigai: „Matai? Vaikystė supas ant medinio arkliuko. Tas arkliukas, kiek stipriau įsibėgėjus, šuoliuodamas neša ir mažųjų mažas svajones, kai aplink tiek dar daug nepažinta, kai vaizduotė moka tikėti neįtikėčiausiais dalykais, kai galva pramušta smalsumu, kai supantis ant medinio arkliuko gali apkeliauti visą pasaulį.“

Linkiu niekada nepamiršti to, ką sugebėjome vaikystėje – svajoti ir tikėti neįmanomu!

Rasa

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Gradiali
Dekoruoti sausainiai: Desertinė Skanu
Desertai ir tortas: Liu Patty

Kalėdinis vitrinų dekoras

Parašykite komentarą

Kalėdiniu laikotarpiu pradėjome aktyviau dirbti su įmonėmis, kurdamos jų šventinę nuotaiką ir įvaizdį. Jau pasidžiaugėme mūsų vitrinų dekoravimo rezultatais, tačiau ką daryti, jeigu nėra vitrinų?! Ar tai reiškia, kad prekybos vieta negali atrodyti šventiškai? Anaiptol. Šiais metais gavome labai įdomų projektą, kai papuošti reikėjo ne parduotuvių, o prekybos salų tinklą. Reikia pripažinti, kad net ir profesionaliam dekoratoriui tai gali būti iššūkis, nes kūryba vyksta tik vienoje plokštumoje ir fantaziją smarkiai užgniaužia įvairūs prekybos centrų apribojimai.

Norėjome, kad dekoras nebūtų banalus ir tradicinis, todėl iš karto atsisakėme bet kokių užuominų į eglišakius. Buvo pasiūlyti keli dekoro variantai, bet minkštų pūkuotų pusnų idėja apžavėjo savo šviežios baltos žiemos iliuzija. Atėjus žiemai mes visi laukiame sniego, tai tarsi žiemos bonusas. Tas niūrus ir pilkas žiemos laikotarpis akimirksniu prašviesėja, kai iškrenta pirmosios snaigės. Todėl sniegas visada asocijuojasi su stebuklo laukimu, ypač per Kalėdas. Pirminė mūsų idėja ir buvo „užpustyti“ „Geros dovanos“ saleles, tačiau eigoje atsirado ir daugiau įvairių smagių kalėdinių detalių.

Dekorui pasirinkome dvi spalvas – baltą ir raudoną. Taip sudėjus smulkius raudonus akcentus, baltos pusnys pagyvėjo. Naudojome raudonas uogas, elniukus, dryžuotus kalėdinius saldainius ir kankorėžius. Per pusnis nusitęsė lempučių girliandos. Sniegas žvilgėjo šiltos šviesos spinduliuose ir kūrė žiemos pasaką. Iš dangaus krito dideli sniego kąsniai, o per pusnis ridenosi įvairaus dydžio sniego gniūžtės.

Tiesą sakant, kai pradėjome dirbti su vitrinų puošimu, atrodė viskas paprasta – turi idėja, sugalvoji kaip ją įgyvendinti, paruoši vienodas dekoracijas ir leki su jomis po visą Lietuvą. Juk dekoracijos tos pačios, išpildymas toks pats. Panašu, kad klydome. Daug sprendimų reikėjo priimti tiesiog vietoje, kad ir šis žavus pavyzdys (paskutinė nuotrauka) iš „Gera dovana“ parduotuvės Kaune. Smagi buvo naktelė Kauno Akropolyje. Kadangi tai buvo vienintelė „Gera dovana“ parduotuvė su langu / vitrina, o ne sala, turėjome jai sugalvoti visiškai kitokį sprendimą, atitinkantį bendrą koncepciją.

Šių metų kalėdiniai projektai buvo iš tiesų neeiliniai. Labai džiaugiamės, kad pavyko prisidėti prie visuotinio kalėdines dvasios skleidimo ir realizuoti savo sumanymus platesniu mastu. Jau spirgame naujomis idėjomis ir laukiame kitų Kalėdų!

Elena

Dekoro koncepcija ir įgyvendinimas: Artišokas