Žymų Archyvai: Vestuvių organizavimas

Vestuvių organizavimas Tony Resort

Ką mes veikiame žiemą? Žiemą mes organizuojame! Kol dekoro reikalai dar tyliai laukia savo eilės, organizaciniai darbai verda ir burbuliuoja. Gražios vietos, charizmatiški iškalbingi vedėjai, talentingi fotografai tirpsta ant akių. Reikia gerokai paplušėti, kad dar atrastum kokį užsigulėjusį perlą.
Jeigu kažkas dar galvoja, kad organizuoti vestuves lengva, tikriausiai turėsiu nuvilti, nes tai gyvas organizmas, kuris nuolat iškrečia kokius nors pokštus. Jeigu jūs tam pasiruošę, valio, organizuokite savo vestuves patys ir patirkite įdomiausią gyvenimo nuotykį. Tačiau, jeigu tai jums kelia bent menkiausią įtampą, nekankinkite savęs, nes kuo labiau artės vestuvių diena, tuo sunkiau bus tą įtampą suvaldyti. Jeigu jums vestuvių organizavimas yra tarsi kopimas į kalną su aukštakulniais – žinau, kad galiu, bet sunkiai sekasi, tai tiesiog nusiimkite juos ir leiskite jus į tą kalną nunešti ant rankų.
Mes mylime ir branginame kiekvieną savo klientą. Dėl jūsų mes pasiruošę kalnus tiesiog nuversti, kad iš viso nereikėtų niekur kopti, o tik atsipalaidoti ir mėgautis savo laime. Ne visi mūsų darbai yra matomi, bet visi yra išjaučiami ir atliekami nuoširdžiai siekiant geriausio rezultato.
Su jaunaisiais dažnai yra užmezgamas ypatingas ryšys. Mes daug laiko praleidžiame drauge. Ilgi pokalbiai, važinėjimai, susitikimai su rangovais, aptarimai, pasidalinimas džiaugsmu ir nerimu. Nejučia tie žmonės virsta draugais ir kompanjonais.
Visos mūsų šventės yra išskirtinės ir turi savo istoriją. Kodėl? Mes mūsų darbas – tai mes patys, turintys širdį, jausmus ir didžiulį norą, kad jūsų šventė būtų geriausia. Kiekvieną kartą geresnė, nei jau darėme prieš tai.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Spalvoto organinio stiklo kompozicijos su teminiais raštais
Fortepjonas kaip pagrindinis dekoro ir šventės akcentas
Modernios floristikos kompozicijos su mėlynais akcentais
Vardo korteles su natų ištrauka iš M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“.
Saujelė šilauogių kiekvienam svečiui
Aksominės mėlynos dūminės staltiesės
Torto dekoras, primenantis muzikos bangą
Desertų išdėstymas ant skaidrių kolonų, suteikiantis dinamikos ir lengvumo pojūtį

Ar gali būti kas nors romantiškiau, nei tikras didžiulis fortepjonas vestuvėse vidury miško? Ši mintis kylo pačioje pirminėje vestuvių organizavimo stadijoje, dėl jos buvo daugiausiai abejojama ir vėl prie jos grįžtama. Tačiau galiausiai šis beprotiškai gražus sumanymas visgi tapo realybe. Džiaugiuosi, kad Greta visgi nepaleido šitos idėjos ir nenuleido rankų, kai reikėjo prisiminti gerus laikus ir pamankštinti nuo klavišų jau atpratusius pirštukus. Greta nėra muzikantė, ji sportininkė, tačiau muzika ją lydėjo nuo mažų dienų. Muzika sukelia jai nuostabius prisiminimus ir asociacijas, o jos vyras Ilja tiesiog dievina, kai ji sėda prie fortepjono ir svajingai užgroja. Argi tai nepakankama priežastis pasieti muziką svarbiausioje jų gyvenimo šventėje?

Vestuvių idėja kartais gali gulėti paviršiuje ir būti lengvai pasiekiama, o kartais reikia pasikapstyti gerokai giliau, kad ją surasti. Todėl mes visada stengiamės pažinti jaunavedžius ir juos suprasti. Tik taip gali gimti visiškai išskirtinės individualios istorijos.

Greta ir Ilja gyvena Olandijoje, tad nemažai jų svečių atkeliavo iš užsienio. Ceremonija vyko Trakų bažnyčioje, o šventė nuostabioje Tony resort miško terasoje. Kai kartu su Greta pirmą kartą apsilankėme Tony Resort, jai nekylo jokių abejonių, kad šventė vyks būtent šitame rojaus kampelyje. Gretą traukė lietuviškas miškas, svaiginantis pušų kvapas ir natūralumas. Kaip ir daugelis nuotakų, Greta svajojo apie romantiškas vestuves po žvaigždėtu dangumi ir godžius gaivaus vasaros oro gurkšnius. Tiesa, kadangi terasoje iškilmingai įsikūrė jo didenybė fortepjonas, labai rizikuoti negalėjome ir pasistatėme skaidrų paviljoną.

Šventinis vakaras sukosi apie muziką. Greta netik džiugino svečius savo virtuoziško grojimo sugebėjimais, bet ir kartu su Ilja paruošė visiškai netradicinį kvapą gniaužiantį jaunųjų šokį, kuriame susijungė patys įvairiausi šokių stiliai ir ritmai.

Aktyvūs buvo ir kiti svečiai, ypač Gretos tėtis. Dar iki vestuvių su juo teko nemažai bendrauti, kadangi tėtis tiesiog tryško idėjomis. Tėtis sukūrė tokio gerumo filmą apie Gretos gyvenimo kelią, kad ne vienas svečias išspaudė ašarą, dažniau net ne iš graudulio, o iš juoko. Būtent tokios asmeninės nesuvaidintos staigmenos kuria vestuvių nuotaiką ir šilčiausius prisiminimus. Vestuvės – tai ta šventė, kurioje jausmai ir emocijos visada groja pagrindiniu smuiku. Čia jautrius momentus keičia linksmi, o linksmus išmintingi. Čia visas gyvenimas tarsi dar kartą prabėga mums prieš akis pagreitintu tempu, o mūsų mylimiausi žmonės nuoširdžiai apgaubia mus savo rūpestingu dėmesiu. Vestuvės – tai naujas etapas, bet kartu tai proga atsigręžti atgal ir prisiminti iš kur mes kylome ir kaip viskas prasidėjo.

Be abejonės svarią įtaką vestuvių nuotaikai turi ir dekoras. Šį kartą užduotis nebuvo paprasta. Iš vienos pusės mes turėjome labai svarbų ir matomą dekoro elementą – fortepjoną, o iš kitos pusės norėjosi tą muzikos tematiką pateikti subtiliai ir moderniai, neapsiribojant vien tiesioginėmis asociacijomis.

Greta pageidavo, kad šventėje vyrautų mėlyna spalva, tačiau mes nenorėjome, kad ji būtų nuobodi. Kadangi muzika nėra vienspalvė, ji nuolat banguoja ir keičiasi, nusprendėme mėlynų ir pilkų atspalvų monotoniją pagyvinti ryškesniais netikėtais spalviniais akcentais. Išsirinkome persiko ir koralo atspalvius, kurie labiausiai atsispindėjo šventės floristikoje.

Dekorą koncentravome paviljono gale. Ten stovėjo fortepjonas. Jį įkomponavome į organinio stiklo kompoziciją, kuri tapo tiek šventės fonu ir fotosesijos kampeliu, tiek saldžiuoju stalu. Viduryje ant metalinio rėmo kabėjo tarsi tarp stygių susipainiojęs užrašas Gretos ir Iljos vestuvės. Minimalistiški modernūs grafinio dizaino printai muzikos tematika paryškino šventės idejiškumą.

Štai taip lyriškai šį kartą apie vestuvių organizavimą, bet kokios vestuvės, tokia ir istorija.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Vita Tamoliūnė
Šventės vieta: Tony Resort
Vedėjas: Saulius Jansonas
Tortas: Tie kepėjai
Paviljonas, baldai ir tekstilė: Užupio arka
Floristika: Floristai ant ribos
Spaudos dizainas: Artišokas

Ar vestuvėms reikalinga tematika?

Kiekvieną kartą organizuodama ar dekoruodama vestuves, suprantu, kad jaunieji net nepagalvoja išsirinkti tematiką. Dažniausiai išgirstu – čia gi ne gimtadienis, ar įmonės renginys, kam ta tematika, mes gi norime paprastų vestuvių. Tačiau aš nepasiduodu. Vestuvių tematika – tai daugiau negu temos pasirinkimas, tai labiau vizija ir idėja. Būtent ji ir suteikia vestuvėms individualumą ir išskirtinumą, kuris yra labai gerai perteikiamas per dekorą, ypač jeigu biudžetas neleidžia paskęsti gėlėse.

Jeigu vestuvės turi idėją, svečiai su malonumu įsitraukia į Jūsų žaidimą ir vestuvės palieka jiems daug įspūdžių ir prisiminimų. Vestuvės su gražiomis puokštėmis ant stalo – ok, bet tai momentinis efektas. O vestuvės su gražiomis puokštėmis ir gilia potekste – tai visai kas kita. Tai istorija, kuri dar ilgai sukels malonias asociacijas ir susižavėjusių svečių aptarimus.

Kaip nuspręsti, kokia turėtų būti Jūsų vestuvių tematika? Tai yra ir paprasta, ir sudėtinga tuo pačiu metu. Kai pirmą kartą susitinkame su pora, aš visada jų klausiu – ką Jūs mėgstate, kuo gyvenate, už ko būtų galima užsikabinti. Tiesą sakant, reta pora turi konkretų atsakymą, o kai kalba pasisuka apie tematikos pasirinkimą, visi dar labiau pasimeta. Pagrindinė sėkmingo tematikos pasirinkimo taisyklė ta, kad idėja turi ne šiaip nusileisti iš dangaus, ji turi išeiti tiesiai iš Jūsų. Mes visi esame unikalūs. Mes visi gyvename savo įdomius gyvenimus, todėl visi esame ypatingi su savo asmeninėmis pažinties istorijomis, tradicijomis, profesijomis, mėgstamais užsiėmimais. Absoliučiai kiekviena pora turi ką papasakoti, o tematika gali išsivystyti iš kiekvienos pačios mažiausios smulkmenos. 

Kai pirmą kartą susitikome su Gintare, ji man tvirtino, kad jie su sužadėtiniu visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. „Abu dirbame medicinos srityje, bet iš šito gi vestuvių tematikos nepadarysi“ – kuklinosi Gintarė. Mes išsiskyrėme pagalvoti ir manęs iš tiesų kelias dienas nepaleido mūsų pokalbis. Vos tik mano smegenys gauna užduotį, jos, atrodo, pradeda dirbti trigubu pajėgumu ir nepaleidžia tol, kol nesugeneruoja sprendimo. Per kitą mūsų susitikimą, kai mes važiavome apžiūrėti šventės vietos, aš jau turėjau idėją ir pristačiau ją Gintarei. Meilės laboratorija – štai taip aš pavadinau savo sumanymą. Gintarė buvo nustebusi, bet neslėpė susižavėjimo ir mes pradėjome brainstorminti, kaip tai galėtų atrodyti. Gintarė prisipažino, kad iš tiesų nemažai laiko ji ir jos sužadėtinis praleidžia laboratorijose ir šita tematika juos tikrai puikiai identifikuotų, nes visi artimieji žino, kaip jie myli savo darbą.

Apžiūrėjus šventės vietą, mintys dar šiek tiek pasikoregavo ir galiausiai pati Gintarė nusprendė, kad tema bus Senovinė vaistinė. Užduotis ne iš lengvųjų, bet mes mėgstame iššūkius :) 

Ką reiškia tematikos išpildymas? Ar tai reiškia, kad mes šventės vietoje įrengsime vaistinę? Jokiu būdu. Juk tai vestuvės, o ne koks teminis įmonės vakarėlis ;) Taigi, mes neturime nutolti nuo vestuvių formato ir daryti karnavalo, nebent karnavalas ir yra Jūsų šventės vizija. Vestuvių dekoras paprastai turi tam tikrus savo standartus ir mes jų laikomės. 

Kurdami teminį dekorą, dirbame su netiesioginėmis asociacijomis. Kas Jums pirmiausiai ateina į galvą, kai pagalvojate apie vaistinę? Vaistai, tyrimai, mėgintuvėliai, įvairūs aparatai, laboratoriniai bandymai. Mums irgi, tačiau visas šitas asociacijas iš karto atmetame, sudeginame, ištriname iš savo galvos ir štai tuomet prasideda kūryba. Kartais žiūrint nuotraukas net sunku identifikuoti konkrečią tematiką, bet svarbiausia ne akivaizdumas, o sukurta nuotaika.

Nuotaiką pradėjome kurti nuo kvietimo. Gaila, kad neturiu jo nuotraukos, nes būtent jis labiausiai atspindėjo tematiką. Kvietimą patalpinome į buteliuką, primenantį vaistų talpą, jam pagaminome etiketę ir įdėjome į dėžutę. Pradžioje net buvome sukurę teminį tekstą, tarsi tai būtų vaistų informacinis lapelis, tačiau pasitarus jo atsisakėme, nes visgi subtilumas pirmoje vietoje ir visada reikia ieškoti balanso. Bet kuriuo atveju, gavę tokį kvietimą, svečiai jau iš karto galėjo nusiteikti, kad jų laukia įdomus vakarėlis.

Įvairius teminius buteliukus panaudojome ir susėdimo planui. Jis priminė vaistinės stendą. Ant kiekvieno buteliuko užklijavome vardą ir stalo numerį, kad svečiai galėtų nesunkiai rasti savo vietą. Mūsų vaistinės stendo imitacija pražydo nuostabiais žiedais.

Pagrindinis sprendimas ir dekoro elementas, kurį panaudojome šioje šventėje – tai stiklinės vitrinos. Viskas prasidėjo nuo netradicinio saldaus stalo sprendimo, kurį sugalvojome daryti ant kampinio baro, vietoj paprasto stalo. Norėjome, kad saldus stalas atrodytų kaip vaistinės vitrina, todėl pagaminome jam specialius gaubtus iš skaidraus plastiko. Desertus išdėliojome tvarkingomis eilutėmis, o kampą tarp dviejų „vitrinų“ užpildė skirtingo dydžio stikliniai indeliai su  įvairiomis „piliulėmis“ ir tortai. 

Siekiant atkartoti saldaus stalo idėją, floristines kompozicijas ir žvakes ant pagrindinių stalų patalpinome į aukštas skaidrias kolonas, taip sukurdami šviesų ir atspindžių žaismą. 

Visos teminės detalės, kurias mes naudojome, buvo labai subtilios. Pavyzdžiui, vintažinės svarstyklės, kokteilių receptų knyga su simboliniu pavadinimu „Alkoholis. Nes nei viena gera istorija neprasidėjo nuo vaistažolių arbatos“, senovinį gydytojo lagaminėlį primenanti cigarų dėžutė. 

Vestuvių tematika nebūtinai turi būti labai originali ar netradicinė, tačiau jos atradimas pakylės Jūsų šventę į visai kitokį lygį.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Liškiavos kultūros centras
Fotografė: Foto plunksna
Saldumynai: Liu Patty
Spaudos dizainas: Artišokas

Vestuvių koordinavimas

Vestuvių koordinavimas – tai paslauga, kuri dažniausiai komplektuojasi su kitomis paslaugomis. Tai tarsi savaime suprantamas priedas, kai vestuves pilnai organizuojame, tačiau kartais gali būti užsakomas ir savarankiškai. Kas įeina į vestuvių koordinavimą ir kada jo gali prireikti? Tiesa sakant, vestuvių koordinavimas, kaip atskira paslauga, nėra mūsų specializacija. Mūsų šventės yra konceptualios ir išmąstytos, jos yra kuriamos, atsižvelgiant į daugėlį dalykų, bet labiausiai į jaunųjų išskirtinumą, kurio mes specialiai ieškome vos susipažindami. Būtent todėl mes mėgstame pradėti nuo tuščio popieriaus lapo ir kurti naują istoriją drauge. Visai kas kita, kai lapas jau yra pilnai prirašytas, o mums tik reikia pasirūpinti, kad viskas įvyktų sklandžiai. Tai ir yra koordinavimas. Praktiškai šita paslauga turėtų konkrečiai susivesti į pagalbą vestuvių dieną, nors dažnai tai būna ir klaidų taisymo darbas. Jaunieji, neturėdami jokios vestuvių organizavimo patirties, dažnai pamiršta arba tiesiog nežino kai kurių svarbių niuansų, kurie vėliau išplaukia į mažesnes ar didesnias organizavimo spragas. Būtent koordinatorius atlieka skylių užlopinimo funkciją. Kai kurie jaunieji galvoja, kad koordinavimo paslaugą užtenka užsisakyti prieš pat šventę, tačiau aš raginčiau tai padaryti kuo ankščiau, tuomet koordinatorius iš karto įsijungs į planavimo procesą ir bus išvengta daugiau klaidų. Tik reikia nepamiršti, kad koordinatorius nėra nei planuotojas, nei tuo labiau dekoratorius. , Tai labiau patarėjas, jūsų draugas, su kuriuo galite pasidalinti savo abejonėmis ir rasti atsakymus į visus klausimus. Kadangi Marijos ir Andrii pasirinkimas buvo šventė be planuotojos ir net be vedėjo, mūsų koordinavimo paslaugos jiems buvo ypač vertingos.

Kai pirmą kartą susitikome su Marija ir Andrii, jie jau žinojo, kad jų šventė bus netradicinė, todėl švęsti nusprendė Panama Food Garden šiltnamyje. Ten pat įvyko ir jų tuoktuvių ceremonija. Kadangi buvo užsakytas tik šiltnamis, šiek tiek neramino, kad neturėsime privatumo ir bus mažai erdvės, bet radome sprendimą transformuojant erdves „on the go“ šventės metu. Ceremonija vyko po medžiu. Jo plačios nusvyrusios šakos be didelių papildomų pastangų padarė puikų foną, todėl dekoras buvo minimalus. Mes tiesiog užmetėm audinį, kad apibrėžtume arkos vietą ir papuošėme gėlių girlianda. Vakarienės metu ši vieta labai nesunkiai transformavosi į originalų palinkėjimų kampelį ir chill zoną.

Kiekvienais metais atsiranda naujos vestuvių mados ir tendencijos, tačiau yra dalykų, kurie nesikeičia jau metų metus, pavyzdžiui, rašyti palinkėjimus jaunavedžiams. Man patinka tradicijos, kurios turi prasmę ir išliekamąją vertę. Šventė praeina kaip viena akimirka, o prisiminimai lieka visam gyvenimui. Nors palinkėjimų albumai vis dar karaliauja pageidavimų viršūnėse, mes visada stengiamės pasiūlyti alternatyvą ir paversti palinkėjimų rašymą smagiu žaidimu. Šaunu, kai svečiai įsitraukia į tą žaidimą ir parašyti žodžiai išeina iš banalių „linkime jums laimės“ ribų. Nuoširdi nesuvaidinta emocija  yra visada 1000 kartų vertingesnė, negu standartinis „palinkėjimų paketas“. 

Marijos ir Andrii vestuvėse mes įkūrėme palinkėjimų paštą. Jaunieji labai mėgsta keliauti ir iš kiekvienos kelionės parsiveža po atviruką, todėl jų jau surinko visą kolekciją. Kiekvienas toks atvirukas jau pulsuoja emocija ir saugo prisiminimus, tačiau mes nusprendėme padvigubinti jo reikšmę. Būtent tokie sprendimai padaro šventę maksimaliai asmeniška. Specialiai vestuvėms pagaminome dailią pašto dėžutę, į kurią ir keliavo antram kvepavimui atgimę atvirlaiškiai. Kadangi visi atvirukai buvo patogiai sudėti į stovą, svečiai galėjo smagiai panagrinėti jaunųjų kelionių istoriją ir pasisemti įkvėpimo įdomiam originaliam palinkėjimui. Be to, tai sukūrė ne vieną temą šiltam pokalbiui. 

Šventės vieta padiktavo šventės koncepciją – tai meilės sodas, kuriame pražysta gražiausios gėlės ir savo jausmingas giesmes giedoja paukščiai. Stalą nuklojome nėriniuotu takeliu ir dailiai netvarkingomis, tarsi iš sodo ką tik grėbyje atneštomis puokštėmis. Į mažas vazeles pridėjome uogų saujas, tarsi ką tik priskintas nuo sodo vaismedžių. Specialiai šventei pasiūtos gėlėtos servetėlės suteikė stalo serviravimui ypatingo žavėsio, o kiekvienas svečias galėjo išsinešti dalelę šito magiško sodo namo mažyčiuose vazonėliuose. 

Mūsų dekoras visada turi kažkokią misiją. Tai nėra vien tvarkingai padėliotos puokštės, lėkštės ar žvakidės. Dekoras – tai atmosfera ir svečių nuotaika. Pagrindinis dekoro tikslas – tai ne gražus estetinis vaizdas, o pirmiausiai emocija, kurią išsinešat jūs ir jūsų svečiai. Būtent Marijos ir Andrii vestuvėse norėjom sukurti ne pasaką, o jaukų vaikystės prisiminimą, kai basi lakstydavo po žydinčią pievą ir prisiskynę glėbį gėlių nešdavo mamai pasveikinti, šiaip, be progos. Kai mikliai lipdavo į medžio viršūnę, kad pasiektų labiausiai prinokusias vyšnias. Kai augindavo gėles ant sodo namelio palangės. Kai taškydavosi srauniam upelyje netoliese. Kai skuosdavo namo užuodę skaniausių močiūtės pyragų kvapą. Namų jaukumas, laikas su brangiausiais žmonėmis – štai toks gilūs buvo šių vestuvių dekoro ir apskritai visos šventės fundamentas. Išmąstytas, atrastas, pagautas, nes mes dievinam asmeniškumus. Kad ir kokiu pavidalu jie pasireikštų Jūsų šventėje, tai sukuria tą didelį jausmą, kad šventė yra tik Jūsų ir tik apie Jus.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas ir koordinavimas: Artišokas
Fotografė: Mangusto photo tells stories
Šventės vieta: Panama Food garden
Saldusis stalas: Tie kepėjai, Soul kitchen, Kukis

Vestuvės dvare

Kai pasakau, kad myliu savo klientus, dažnas šypteli. Kažkodėl visiems atrodo, kad šiuose žodžiuose nėra nuoširdumo.  Pamenu po Agnės ir Simo vestuvių važiavome mašinoje ir mane, matyt pirmą kartą, taip sąmoningai aplankė šitas jausmas.

Kas yra meilė klientui? Iš kur ir kodėl ji atsiranda? Juk susitikę pirmą kartą, mes esame visiškai nepažįstami. Tiesą sakant, viskas labai paprasta. Tiesiog ateina teisingi žmonės. O tas šiltas prisirišimo jausmas atsiranda bendravimo metu, kurio tikrai netrūksta, kuriant gražiausią gyvenimo įvykį kartu.  Susirašinėjimai, detalių derinimai, susitikimai prie kavos puodelio. Net nepajunti, kaip giliai tie nauji, atrodo, atsitiktiniai žmonės, įstringa į širdį. Tiesa, manau, kad atsitiktinumų nebūna, kiekvienas įvykis ar žmogus neša mums savo žinutę ir nuspalvina mūsų gyvenimą nauja spalva. Man visi mano klientai yra ypatingi ir brangūs. Visus juos perleidžiu per savo sielą, nes nieko nedarau paviršutiniškai. Todėl kalbėdama apie mūsų švenčių asmeniškumą ir individualumą, įdedu į tai gilią prasmę, o ne šiaip švaistausi standartinėmis frazėmis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Svyranti sodri nuotakos puokštė
Desertų stalas knygų spintoje
Skulptūros gėlių kompozicijoms
Personalizuotas vaško antspaudas
Dominuojanti ryški raudono vyno spalva
Itin asmeniškas fotosesijos kampelis su šeimos nuotraukomis
Originalus užrašas Agnės ir Simo vestuvės ant atverstų knygų lapų

Dažniausiai jau per pirmą susitikimą supranti, kurie žmonės yra „tavo“. Tiesą sakant, neretai tai būna aišku net vos gavus užklausą. Džiugu, kad kuo toliau, tuo mažiau atsiranda „pasiklydėlių“. Tai reiškia, kad skleidžiame teisingą žinutę ir pritraukiame teisingus žmones, kuriems yra artima mūsų filosofija. Smagu suvokti, kad daugelis klientų rašo būtent mums, o ne tiesiog ieško variantų.

Labai svarbus yra pirmasis susitikimas. Tuomet pasidaro visiškai aišku – atsirado ryšys ar ne. Kartais po susitikimo aš tiesiog suprantu, kad žmonėms nereikia mūsų lygio paslaugų, jiems yra svarbūs visiškai kitokie dalykai. Visą laimė, kad klientai pajaučia tą patį ir mūsų keliai natūraliai išsiskiria. Mes jau seniai nebesivaikome kiekvieno kliento, nes žinome, kaip dirbame ir kokią vertę sukuriame. Ramiai paleidžiame tuos, kuriems su mumis nepakeliui, kad atlaisvintume vietą tiems, kurie nuoširdžiai mumis tiki ir įsileidžia į savo gyvenimą.

Daryk gerai, arba nedaryk visai – šiuo principu vadovaujuosi visur ir visada, todėl kiekviena šventė man yra ta vienintelė ir nepakartojama, į kurią įdedu dalelę savo širdies.

Agnė ir Simas buvo vieni iš tų nuostabiųjų jaunavedžių, su kuriais nesinorėjo skirtis. Praėjo vestuvės, o galvoje sukosi tik viena mintis – kaip gaila, kad jau baigėsi, nes pasiruošimo procesas buvo grynas malonumas. Linksmi ir laisvai bendraujantys, žinantys ko nori ir įsiklausantys, su jais visada buvo smagu susitikti ir tiesiog porą valandų prapliurpti. Pokalbių temos keitė viena kitą ir atrodė, kad laiką leidi su smagiais bičiuliais.

Savo vestuvėms Agnė ir Simas išsirinko Vasaknų dvarą. Tai nėra tas tikrasis mūsų įsivaizduojamas senovinis dvaras su gilia istorija ir autentika. Tai verčiau gana šiuolaikiškas dvaro variantas, tačiau tai šykštu nesumenkina jo didybės. Dvaras turi didžiulę teritoriją ir plačias erdves viduje. Medis, akmuo ir išskirtiniai kalvystės gaminiai – visa tai kūrė nepakartojamą dvaro atmosferą. Norėdami ją sustiprinti dekorui pasirinkome netradicinį sprendimą floristines kompozicijas daryti gipsinėse skulptūrose.

Specialiai vestuvėms Agnė ir Simas pasigamino savo asmeninius antspaudus su inicialais, tad mes juos panaudojome vardų kortelėms ir susėdimo planui padailinti. Stalus pavadinome įvairių dinastijų, gyvenančių šiame dvare, vardais. Tai buvo labai simboliška ir neįprasta.

Kadangi jaunieji norėjo, kad pas juos viskas būtų kitaip, originalūs sprendimai tiesiog tryško ieškant dekoro variantų.  Apėję visą dvarą,  svarstėme, kaip mes suskirstysime zonas. Galvoje ėjo minčių karavanas. ir tada aš pamačiau didžiulę knygų spintą. Čia bus saldus stalas! Visi pažiūrėjo į mane didelėmis akimis. Dvaro administratorė skubėjo pranešti, kad niekada dar niekas nėra daręs čia saldaus stalo, bet, mano didžiulei laimei, neprieštaravo. Saldus stalas taip harmoningai įsipaišė į tą  nišą, kad atrodė kitaip ir negalėjo būti. Tas pats nutiko ir su fotosesijos kampeliu. Nusprendėme, kad jis bus lauke. Nors ir turėjome planą B, labai norėjosi, kad sumanymo nereikėtų keisti. Pilnas simbolikos, nostalgijos ir gražių prisiminimų, jis tapo šilčiausia ir jaukiausia vestuvių vieta.

Oras turėjo didelę įtaką ir dar vienam neeiliniam sumanymui. Jaunieji turėjo pasirodyti svečiams netradiciniu būdu – atplaukti valtele. Tai buvo labai gražus sumanymas, kuri irgi pavyko įgyvendinti.

Būti įdomiems ir netradicinėms visada yra didelis iššūkis, bet kartu ir didžiulė laimė, nes taip gimsta išskirtinės ir nesuvaidintos emocijos, kurių neįmanoma pakartoti. Manau, Agnė ir Simas tai žino geriausiai.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Vasaknų dvaras
Fotografė: Lapė Baltoji
Saldumynai: Vanilinis dangus
Grafikos dizainas: Artišokas

Ar verta samdyti krikštynų organizatorę?

Nepaisant gan oficialios antraštės, šį kartą nebus jokių punktų, pagrįstų argumentų ar statistikos.  Tiesiog nuoširdūs samprotavimai, kuriuos sąlygojo patirtis ir ilgametės įžvalgos.  Tiesą sakant, tai mintys net ne vien apie krikštynas, tą patį būtų galima parašyti apie bet kurią kitą šventę. Šventes galima suskirstyti į kelis lygius. Tai šventės, kurios buvo organizuojamos savo jėgomis. Šventės, kurias kažkas padėjo organizuoti – draugai, artimieji arba neprofesionalūs specialistai. Šventės, kurios buvo „įpakuotos“ į profesionalų apgalvotą dekorą. Ir šventės, kurias pilnai suorganizavo profesionalų komanda.  Nepatikėsite, bet 95 % atveju vos žvilgtelėjusi į nuotraukas, aš galiu tiksliai atspėti, kuriam iš minėtų lygių šventė priklauso.

Mes, organizatoriai, gyvename dekoro ir švenčių pasaulyje, kiekvieną dieną mus supa naujos idėjos, tendencijos, deriniai, sprendimai. Mes verdame šioje aplinkoje ir žinome visas jos subtilybes. Mes ieškome įkvėpimo, o kartais jis suranda mus greičiau. Mes lankomės parodose, skaitome žurnalus, blogus, dalinamės patirtimi, dalyvaujame seminaruose. Kaip chirurgas turi žinoti visas kūno dalis ir jų ypatybes, taip mes turime suprasti visą švenčių anatomiją, jeigu norime pasiekti gražaus rezultato.  Profesionalus šventės dekoras – tai netik gėlyčių padėliojimas, o šventės organizavimas – tai netik pagalba šventės vietos beieškant.

Kokia yra pagrindinė klaida, organizuojant šventę patiems? Žmogus, kuris niekada nėra to daręs, tiesiog nemato visumos.  Tuomet jis gali arba labai persistengti, arba kažko neįvertinti.  Ypač tai puikiai atsispindi dekore (o vėliau ir nuotraukose).  Labai dažnai tenka matyti, kai tėvai, sugalvoję kažkokią tematiką vaiko šventei, puola supirkinėti dekoracijas – šluoja viską, kas daugmaž yra susiję, nes viskas gražu. Gražu atskirai! Bet mažai kas pagalvoja, ar tai derės tarpusavyje.  Taip pat dažnai nėra įvertinama aplinka, kurioje vyks šventė.  Pavyzdžiui, Jūs išsirenkate spalvų paletę, ji  Jums labai patinka, džiaugiatės, kiek nuostabių dekoracijų randate pagal Jūsų pasirinktą spalvų gamą.  Viskas puiku, taip švelnu ir pūkuota.  Ir staiga visas Jūsų darbas nueina per niek, nes Jūsų kruopščiai parinktos dekoracijos nukeliauja į tamsią salę su sunkiu interjeru, raudonomis kėdėmis ir auksiniais bantais ant kėdžių.  Dabar Jums atrodo, kad aš perdedu. Kaip gali žmogus visiškai nesiorientuoti, kas tinka, o kas netinka. Visiškai paprastai! Tiesiog paprastas žmogus nemato visumos. Net ir pas mus kartais ateina klientai su labai aiškia savo vizija, jie galvoja, kad tobulai viską sugalvojo, o dėlionė kažkaip nesusidėlioja į gražų paveiksliuką. Tiesiog buvo dėliojama ne iš visų detalių.

Organizatorius iš karto mato bendrą paveikslą, nuo pat šventės pradžios iki paskutinio svečio atsisveikinimo, kad viskas vyktų sklandžiai ir, nepabijosiu šito žodžio, stilingai. Štai tokios stilingos šventės labiausiai džiugina akį ir širdį, štai tokius albumus norisi rodyti visiems savo svečiams ir net anūkams po daugelio metų. Taigi, Jums patiems spręsti, ar verta samdyti organizatorę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Mielas putlus banginukas kaip pagrindinis dekoro elementas
Jūros mėlynumo vanduo, plaukiojančios žvakės ir elegantiškos gėlių kompozicijos
Ombre efektu dažytos virvės, kaip originalus teminis stalo kompozicijos išpildymas
Vardų kortelės – origami laiveliai
Žydros taurės, puikiai papildančios spalvinį šventės sprendimą
Didelis stilizuotas laivas su teminėmis detalėmis fotosesijos kampelyje
Simboliškas laiškas į ateitį – žinutė butelyje
Dovanėlės svečiams banginio formos dėžutėse
Sausainiai – banginukai
Žavingi teminiai elementai ant saldaus stalo

Manau, Herkaus mama Diana tikrai neabejoja, kad pasamdyti mus suorganizuoti jos šeimos šventę, buvo geras sprendimas. Kai pirmą kartą susitikome, ji prisipažino, kad organizatorių paslaugomis dar ne karto nebuvo pasinaudojusi. Kita vertus, ji neabejojo savo pasirinkimu, nes organizuoti pačiai nebuvo nei laiko, nei galimybių. Mes sudėliojome pagrindinius poreikius ir išsiskyrėme „pamiegoti“ su naujomis idėjomis. Šventės vieta jau buvo rezervuota, bet tai nebuvo labai patogus sprendimas, kadangi erdvės salėje buvo nedaug ir reikėjo preciziškumo ir kūrybiškumo renkantis išplanavimo ir dekoro sprendimus.

Mūsų pagrindinė darbo taisyklė – būtinai gyvai įvertinti erdvę. Planuodami ir dekoruodami šventes, mes nieko nedarome aklai, kad išvengtume netikėtumų. Kartu su klientu, arba vieni, nuvažiuojame į šventės vietą ir tik realiai pamačius ir įvertinus erdves, galime konkrečiai patarti, koks išplanavimas būtų patogus ir kaip turi būti paskirstytas dekoras, siekiant optimizuoti išlaidas.
Mūsų tikslas – išlaikyti bendrą koncepciją ir stilistiką visos šventės metu. Todėl dekoras yra neatsiejama bendros šventės idėjos dalis.

Herkaus krikštynoms mes pasirinkome jūrinę tematiką, tačiau ją susiaurinome. Pagrindinis krikštynų elementas buvo netradicinis, bet labai mielas – banginukas. Kaip jis atsirado dekore? Labai netikėtai, bet paskui taip prigijo, kad nebenorėjome jo atsisakyti.

Kadangi šventės erdvė buvo nestandartinė ir nedidelė, turėjome aiškiai suplanuoti stalų išdėstymą ir pasirūpinti, kad visi turimi baldai būtų tinkamai panaudoti. Taip saldus stalas atsidūrė salės vidury ant didžiulės spintelės pačiame dėmesio centre. Nes tokio grožio slėpti nevalia! Saldumynų stalą papuošė didžiulis gėlių vainikas, kuris nugulė stalo viduryje ir įrėmino tortuką. Vaikiško žaismingumo suteikė sausainiai – banginukai ir spalvoti guminukai. Ir žinoma, žavingos teminės detalės – laivelis, švyturys, dovanėlės svečiams banginuko formos dėžutėse.

Ypač originaliai atrodė stalų kompozicijos. Pailgos vazos su plaukiojančiomis žvakėmis – kaip jūros simbolis. Ombre efektu dažytos virvės – kaip netikėtas teminis papildymas gėlių kompozicijoms. Kiekvienas svečias gavo po laivelį su savo vardu, žymintį jo vietą prie stalo. Laivelio akcentą panaudojome ir fotosesijos kampelyje, kuris tapo netik gražiu dekoro elementu, bet ir smagia vieta vaikų žaidimams. Linkėjimų kampelyje, kuris irgi atitiko bendrą šventės tematiką, svečiai galėjo parašyti savo žinutę butelyje – laišką į ateitį. O palinkėjimus šventės pabaigoje paleidome į orą su daugybe helio balionų.

Šventės metu grojo saksofono muziką, o vaikus linksmino padykę piratai. Svečiai mėgavosi kokybišku gurmanišku maistu ir puikiu oru nuostabaus grožio vietoje ant ežero kranto. Ko dar galima norėti tobulai krikštynų šventei!

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Esperanza Resort & SPA
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Esperanza Resort
Saldumynai: Liu Patty, Kukis
Dekoracijų gamyba: Artišokas
Saksofonistas: Vytautas Petrauskas
Programa vaikams: Mažasis genijus

Vestuvių organizavimas nuosavoje sodyboje

Vestuvių planavimas – tai smagus ir įtraukiantis procesas. Tarsi dėlionės žaidimas, kuris virsta nuostabaus grožio paveikslu, tačiau tenka gerokai pavargti jungiant ir derinant dėlionės detales. Susiplanuoti vestuves yra tikrai kiekvienam įveikiamas uždavinys, kitas klausimas, ar jūs norite tai daryti. Net ir kasdieniniame gyvenime mes dažnai pastebime, kad kai kurie dalykai mūsų tiesiog „neveža“. Dar blogiau, jeigu tie dalykai patenka į privalomų sąrašą ir mes negalime nuo jų išsisukti. Tuomet prasideda tikros kančios. Yra tokių, kurie mėgsta save kankinti, nes tuomet jaučiasi tikrais didvyriais. Bet dauguma racionalių žmonių stengiasi tiesiog surasti būdų, kaip to išvengti. Tas pats ir su vestuvių organizavimu. Pagrindinė ir vienintelė priežastis samdyti vestuvių planuotoją – tai aiškus suvokimas, kad pats to daryti nenori.

Vestuves reikėtų pradėti planuoti nuo idėjos ir svečių sąrašo, tuomet nemažai planavimo punktų susidėlios tarsi savaime. Toliau kiekviena pora dėlioja savo asmeninius prioritetus, variantų gali būti daug ir įvairių. Šiais laikais vestuvės nebeturi aiškaus formato. Kartais yra planuojama jauki kamerinė šventė, o kartais didžiulė puota su 100 svečių. Abu variantai yra puikūs. Pagrindinė taisyklė – jaunieji turi pagalvoti, ko jie patys nori iš savo dienos, o ne ko iš jų tikisi kiti.

Gretos ir Pavelo vestuvės buvo būtent tokios, kokių jie norėjo – jaukios, nuoširdžios ir labai savos.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Masyvios žalios konstrukcijos virš stalų
Žavingieji mirtos medeliai
Kabantys stalų numeriai ant organinio stiklo
Elnių ir ragų motyvų žvakidės
Saldus stalas – suderinta dėžučių ir padėklų kompozicija
Pačių jaunųjų sumaketuotos ir pagamintos vardų kortelės
Ažūrinis stalo takelis
Autentiški mediniai stalai

Kartais net nereikia niekur toli keliauti, kad surastumėte idealią vietą savo vestuvėms. Greta ir Pavel nusprendė savo vestuves švęsti Gretos tėvų namo kieme. Be galo simboliška ir jautru. Namą supa miškas, tad specialiai rinkomės permatomą paviljoną, kad neužgožtų nuostabių gamtos vaizdų. Tai padiktavo ir vestuvių koncepciją. Vestuvės labiau panašios į neformalų pikniką gamtoje, negu į iškilmingą pokylį.

Natūralumas niekada neišeis iš mados ir jokios naujausios tendencijos jo neišstums, todėl pasirinkome žalią dekorą, pabrėžiantį supančios gamtos grožį. Stalus sustatėme dviem eilėmis, kad svečiai galėtų patogiai įsitaisyti ir džiagtis smagia ir gausia draugija. Atsižvelgdami į bendrą šventės stilių, stalų nedengėme jokiomis staltiesėmis, naudojome tik šviesius ažūrinius takelius, tarsi ištrauktus iš močiūtės skrynios. Pagrindinis dekoro elementas – žalios „kabančios lubos“. Tai masyvios žalumos konstrukcijos, kurias mes specialiai pagaminome šiai šventei. Konstrukcijos gražiai įrėmino stalus ir užpildė erdvę. Permatomas paviljono lubas iškabinėjome šilto atspalvio lemputėmis. Vakare sutemus vaizdas buvo tiesiog užburiantis.

Netrūko žalumos ir ant stalų. Savo žavėsiu tiesiog pakerėjo mirtos medeliai. Kitus žalumynus irgi naudojome vazonėliuose. Juos papildė ir šiek tiek spalviškumo įnešė tarsi nevalyvai sumerktos gėlės. Nepaisant to, kad vestuvės vyko Joninių nakty, paparčių sąmoningai nenaudojome, nes norėjome nutolti nuo stereotipų.

Kadangi jaunieji dirba grafikos dizaino srityje, kvietimus ir vardų korteles jie dariesi patys. Ypač įdomus buvo kvietimų sprendimas, nes jis buvo iliustriuotas. Lėtai traukdami kvietimą iš specialiai pagaminto vokelio, svečiai galėjo stebėti, kaip šalia vienas kito nubėga elnias ir stirna. Būtent todėl subtilus elnio elementas atsirado ir šventinių stalų dekore.

Prisilaikydami neįpareigojančio formato, renginio vedėjo nesamdėme. Svečius linksmino aktorių trupė su savo žaisminga programa. Muziką reguliavo draugas. Pramogai taip pat buvo išnuomoti gigantiški žaidimai.

Nepaisant to, kad diena buvo apniukusi ir net pliaupė lietus, nuotaika buvo puiki ir šventė pavyko 100 procentų. O mus labiausiai sužavėjo tas mielas jaunųjų paprastumas ir nuoširdumas, jie tiesiog nerealūs.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių organizavimas/dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Nuosavas namas
Nuotraukos: Artišokas ir jaunųjų draugas
Tortas: Saldus kaprizas
Užkandžiai ir desertai: Salt story

Vestuvės įkveptos Italijos elegancija

Dvigubos vestuvės? Kodėl gi ne! Kai svajoji tuoktis užsienyje, neretai kyla įvairiausios dilemos. Viena iš jų, ko gero populiariausia, ar pavyks visiems svečiams prisitaikyti prie jaunųjų norų. Susikviesti visą pulką draugų ir artimųjų į svečią šalį neretai tampa tikru iššūkiu ir jaunieji nuleidžia rankas, paleisdami savo svajones. Tačiau Aušra ir Simas surado puikų sprendimą – vestuvės Italijoje su triukšmingu pratęsimu Lietuvoje. Tai tarsi neįtikėtinos vestuvių atostogos, išsitempusios net per kelias savaites. Dažnai išgirstame iš jaunųjų, kad ilgai ruošėsi vestuvėms, o tos ėmė ir praėjo. Būdami euforijoje jaunieji kartais net nesusigaudo, kaip tai įvyko. Tuo tarpu Aušra ir Simas tuo pasiskųsti negalėtų. Vos grįžę iš pasakiško atotrūkio Italijoje, jie jau gyveno „naujų vestuvių“ nuotaikomis ir maloniais pasiruošimo rūpesčiais. Tokia išskirtinė jų vestuvių istorija išties yra įdomi ir įkvepianti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kolonų fragmentai gėlių kompozicijoms ant stalų
Dominuojančios spalvos – balta ir pilka
Stalo numeriai iš gipso
Svečių palinkėjimų knyga su gipso viršeliu
Klasikiniai biustai kaip pagrindinis dekoro akcentas
Stalo kortelės su nudažytomis eukalipto šakelėmis
Baltos orchidėjos po stikliniais gaubtais
Stiklinis saldus stalas ant baltų kolonų

Kai susitikome pirmą kartą, nekilo net abejonių, kokia bus Aušros ir Simo vestuvių stilistika. Pagalvojus apie Italiją, kyla įvairiausių asociacijų, bet pirmiausiai vaizduotė „sužaliuoja“. Vešlūs žali krūmai, alyvmedis, prieskoniai, laisvai surištos puokštės ir vėjas plaukuose. Gamta, kalnai, šilkinės juostelės, truputis tvarkingos netvarkos. Tačiau šį kartą visas tradicines asociacijas nuvijome šalin. Norėjosi kažkaip naujai ir neįprastai perteikti Italijos dvasią. Ir tuomet mes užsikabinome už italų architektūros. Italija – tikra talentingų menininkų ir meno šedevrų sostinė, tai jos neabejotinas išskirtinumas, kurį ir panaudojome kurdami savo dekoro koncepciją. Pirmiausiai apsisprendėme dėl lakoniškos spalvinės gamos. Jokios žalios spalvos! Žalumą puokštėse keitėme pilkais augalais, orchidėjų lapus netgi dažėme balta spalva. Norėjome, kad vaizdas būtų tarsi „įcementuotas“. Dekore naudojome nemažai gipso detalių – unikali ir išskirtinė palinkėjimų knyga su gipso viršeliu, stalo numeriai įspausti gipso plokštėse, skulptūros fotosesijos ir saldaus stalo zonose. Puokštes užkėlėme ant baltų kolonų. Kolonos taip pat laikė ir saldųjį stalą.

Pasakodama savo įspūdžius apie vestuves Italijoje, Aušra tarsi nušvinta: „Ta diena buvo tobula nuo ryto iki pat vakaro. Dalelę Italijos parsivežėme savo širdyse ir savo svečiams perteikėme per šventės dekorą. Buvo ir daugiau itališkų šventės akcentų, pavyzdžiui, vestuvinis šokis pagal itališką dainą. Taip pat netikėta labai artimo draugo dovana – improvizuota santuokos ceremonija pobūvio metu pagal visas itališkas tradicijas. Taigi dar kartą visų svečių akivaizdoje atnaujinome įžadus ir visi kartu trumpam nusikėlėme į tą tobulą ceremonijos dieną. Šventė paliko gražiausius prisiminimus. Didelis dėkui „Artišokui“ už pilnai ir tobulai įgyvendintą idėją.“

Kūrybinė grupė:

Vestuvių planuotoja Italijoje – Dovilė Rutkauskaitė
Fotografas – Tomas Adomavičius
Vestuvių kanceliarija – Artišokas
Nuotakos suknelė – Robertas Kalinkinas
Nuotakos bateliai /aksesuarai – bateliai Loriblu, auskarai APM Monako
Šukuosena ir makiažas – Italijoje Francesca Beyouty Ragone; Lietuvoje makiažas “Chic Beauty House” Seda Lopetaitienė, plaukai “Bomond” grožio salonas meistrė Lena Dudinskaja
Jaunikio kostiumas – Robertas Kalinkinas
Vestuvių dekoravimas – Artišokas
Floristika – Gėlių salonas “Pas Lidiją”
Sutuoktuvių žiedai – Martinėlis & Co
Ceremonijos vieta – Šv. Andrėjaus katedra
Pobūvio vieta – Vilnius Grand Resort
Vestuvių vaišės – Vilnius Grand Resort
Saldumynų stalas – Vilnius Grand Resort
Renginio vedėjas/grupė /atlikėjai – Radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius

Provansas vestuvėse ir gyvenime

Provanso stilius mus lydi kiekvienais metais, jis jau beveik tampa mūsų žanro klasika, todėl iš vienos pusės kiekvieną kartą vis sunkiau atrasti jį iš naujo, o kita vertus tai net sužadina azartą. Matyt tai turėjo svarios įtakos renkantis, kur šiemet atostogausime. Pietų Prancūzija jau seniai buvo kelionių prioritetų sąraše, tad visi nekantriai laukėme naujų įspūdžių ir, žinoma, laiko kartu. Vaikai jau pamažu dėliojosi, ką dės į lagaminą, kartu žiūrinėjome gražius vaizdus ir rinkomės maršrutą. Keliones planuoju atsakingai, visada norisi tūriningai ir kokybiškai praleisti laiką, patirti kuo daugiau smagių dalykų, praturtinti vaikų akiratį ir asmeninę patirtį, pasisemti įkvėpimo, todėl namų darbai būtini. Ir štai, pačiame pasiruošimo įkarštyje, likus porai dienų iki skrydžio, nutiko tai, ko suplanuoti neįmanoma – vėjaraupiai! Per porą dienų mažiukas pavirto vienu dideliu spuogu ir jie toliau dygo kaip pašėlę. Nuomonių ir patarimų buvo įvairių. Pradžioje dar bandžiau save apgauti, kad gal pavyks, bet su kiekvienu nauju spuogeliu viltis blėso. Palikti mažiuką seneliams buvo sudėtingas sprendimas, nes atostogos man ne kas kita, o buvimas su šeima. Kita vertus, tai buvo geras pasirinkimas, nes kitu atveju atostogų neturėtume niekas. Gyvenimas nestovi vietoje, kartais reikia priimti sunkius sprendimus, kad paskui suprastum, jog pasiėlgei teisingai. Svarbiausia nusiteikimas.

Mūsų atostogos buvo nuostabios, kaip visada aktyvios, būtent tokios, kokias ir mėgstam. Septyni aplankyti miestai ir dar begalybė mažų miestelių ir užburiančių pakrantės vaizdų. Gardus maistas, puikus vynas ir saulės šiluma. Pataikėme tiesiai į dešimtuką – tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo tikras lietuviškas ruduo, Prancūzijos pakrantėje tai buvo paskutinė vasariška savaitė. Skrydžio dieną jau ir Nicoje pliaupė lietus. Juokavome, kad bent jau negaila išvažiuoti.

Nors ir nepamatėme levandų laukų (tai gera priežastis suplanuoti dar vieną kelionę šia kryptimi), provanso dvasia jautėsi kiekviename mažiausiame kaimelyje. Jaukiai nutrupėję dažai, seni pastatai, raityti balkonai, kvapai, žmonių šiluma, lyg daina skambanti prancūzų kalba – visa tai kuria Prancūzijos unikalumą ir išaugina ypatingą meilę šitam kraštui. Kiekviena aplankyta šalis palieka savo sentimentų, bet ryšys su Prancūzija yra kažkoks ypatingas, ypač nuoširdus. Kažkada jau rašiau, kad Paryžius yra mano mylimiausias miestas, tad lieku ištikima savo sielos pasirinkimui. Prancūzija yra tas taškelis milžiniškame pasaulio žemėlapyje, į kurį visada norėsiu sugrįžti. Taigi puikiai suprantu, kodėl mano nuotakos taip dažnai renkasi Provanso stilių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Žalsvos švelnios alyvuogių spalvos staltiesės
Vardo kortelės – magnetukai su dailiais išpjautais ornamentais
Žvakių gausa židinio imitacijoje ir virš jos
Žalumos girliandos
Personalizuotas palinkėjimų kampelis su jaunųjų nuotraukų galerija
Unikali ažūrinė torto pakyla
Vardinė medinė iškaba
Pianinas kaip saldaus stalo dalis
Baltas Provanso stiliaus staliukas desertams 

Akvilė ir Tomas kartu jau labai senai, nuo pat vaikystės. Jie jau turi du gražius vaikučius ir gyvena darnų šeimos gyvenimą savo name, kurį pasistatė prieš kelis metus. Gyvenimas tiek įsuko juos, kad vestuves sukelti vis nelikdavo laiko, o kartais ir lėšų. Šiais metais jie pagaliau nusprendė sutvirtinti savo santykius ir suplanavo gražią šventę savo artimiesiems.

Kai su Akvile susitikome pirmą kartą, ji atskleidė, kad dievina žalią spalvą ir dar ją labai žavi Provanso stilius. To pakako, kad gimtų visiškai asmeniška būsimos šventės koncepcija.

Akvilė ir Tomas savo šventės vieta pasirinko restoraną Tores Bravoras. Jo didžiausia salė iš tiesų atrodė šviesi ir „provansiška“, tik mums nepatiko tamsokos kėdės. Po ilgų svarstymų visgi nusprendėme kėdes nuomotis. Baltos bambukinės kėdės užpildė visą salę. Jeigu abejojate dėl kėdžių nuomos, visada pagalvokite, kaip tai įtakos galutinį vaizdą. Jeigu vaizdas pasikeis kardinaliai, geriau atsisakykite kažkokio kito dekoro elemento, bet palikite kėdes. Dažniausiai mūsų nuotakos dėl kėdžių aukoja fotosesijos kampelį ir niekada dėl to nesigaili. Mano nuomonė yra aiški šiuo klausimu – jeigu biudžetas ribotas, geriau turėti vieną išbaigtą erdvę, negu daug ir apie nieką.

Žalia spalva karaliavo visur – puokštėse, kur žaliems augalams teikėme pirmenybę, tekstilėje, net desertuose. Po vestuvių Akvilė, dalindamasi įspūdžiais, užsiminė, kad keli svečiai jai pasakė, jog šventė buvo labai „akviliška“. Mes, savo ruožtu, tai priimame kaip taiklų komplimentą. Mūsų pagrindinė misija – atrasti ryšį su kiekvienu savo klientu ir perkelti jį į šventės kūrimo procesą. Mus neapsakomai šildo nuoširdūs atsiliepimai ir pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Akvilė labai pergyveno dėl seno pianino, kuris stovėjo restorane. O man atrodė, kad tai unikalus dekoro elementas, jeigu mes tinkamai jį panaudotume. Vienu momentu net šmėstelėjo mintis perdažyti pianiną sendinta balta spalva, nes restorano administratorė minėjo, kad planuoja juo atsikratyti, bet galiausiai visgi nepritarė tokiam mūsų akibrokštui. Raminau Akvilę, kad padekoruotas pianinas neatrodys toks niūrus ir „pavargęs“, taigi galiausiai mes jį įkomponavome į saldaus stalo kompoziciją. Rezultatas pranoko lūkeščius. Pianinas tarsi prisikėlė antram gyvenimui ir pražydo. Saldaus stalo kompoziciją užbaigėme šviesiu Provanso stiliaus staliuku ir unikalia specialiai šventei pagaminta itin romantiška torto pakyla.

Nėra nieko asmeniškiau, nei šventės metu pasidalinti su savo svečiais gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, ypač kai jų jau tiek daug prikaupta. Būtent todėl palinkėjimų kampelyje atsidūrė iš nuotraukų kruopščiai sudėliota jaunųjų gyvenimo istorija. Visi etapai, visi žingsneliai ir pasikeitimai pakeliui į bendrą laimingą gyvenimą. Jautru ir taip tikra!

Visi jaunieji palieka savotišką žymę mano širdyje, tai neišvengiama, kai tiek bendrauji ir tiek įsijauti į procesą. Kiekviena žymė yra skirtinga. Akvilė ir Tomas paliko begalinę šilumą, kuri dar ilgai šildys mane darganotomis rudens ir žiemos dienomis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Tores Bravoras
Fotografas: SP fotografija
Desertai: LiuPatty ir Tie kepėjai
Tortas: Liu Patty
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Kvietimai: Artišokas

Originalios vestuvės Panama food garden

Ar žinote tą jausmą, kai įsimyli? Tai va, šitų jaunavedžių nebuvo įmanoma neįsimylėti. Tas jausmas užgimė jau pačiame pirmame mūsų pasimatyme. Atrodė, kad sutikau savo seniai matytus brangius draugus. Bendravimas buvo lengvas ir smagus, o visos mano idėjos buvo džiaugsmingai priimtos. Iš karto supratau, kad vestuvės bus nepaprastos ir tikrai netradicinės. Nes Edita ir Edgaras drąsūs ir šiuolaikiški, linksmi ir atsipalaidavę, su jais tiesiog negali nesišypsoti.

Mylimiausi dekoro akcentai:

Kaktusas kaip pagrindinis dekoro elementas
Ekstremali nuotakos puokštė su kaktusais
Mini lagaminėliai su dovanėlėmis svečiams
Medinis koris fotosesijos kampelyje
Trijų dalių saldus stalas, simbolizuojantis skirtingas šalis su joms būdingais saldumynais
Kaktusų smeigtukai ant torto
Asmeninė kelionių atvirlaiškių girlianda
Teminis viskio ir cigarų baras
Dominuojanti dusty blue spalva

Kai susitikome, jaunieji neturėjo jokios dekoro vizijos, taigi pradėjome susipažinimo procesą. Retai pas mus ateina jaunavedžiai su aiškia dekoro vizija. Dažniausiai jie dar būna paieškų arba visiškos nežinomybės stadijoje, tad mes kartu ieškome teisingo kelio. Pasitaiko, kad jaunieji net patys apie save sužino naujų dalykų. Nei vienų vestuvių nesukūrėme patys. Tai visada mūsų bendras projektas, jaunųjų veidrodinis atspindis. Kartais turime net pabūti šiek tiek psichologais, įsijausti į jaunųjų vidinį pasaulį, suprasti jų nuotaikas tam, kad pasiūlytume geriausią sprendimą ir papasakotume jų asmeninę nepakartojamą istoriją. Savo klientams rašau – mes kuriame tik individualius projektus, kitokie mums neįdomūs. Tiesiog nemokame ir nenorime daryti šablonų, nes kiekviena pora – tai naujas ryšys, emocija. Kiekvienas žmogus, kuris kreipiasi pas mus – tai nauja įdomi asmenybė.

Edita ir Edgaras mėgsta keliauti. Edgaras net dirba aviacijos srityje, tad keliauti jam tenka dažnai. Iš karto nusprendėme, kad lėktuvėlių dekore nebus, nes tai yra visiškai tiesiogiai susiję su Edgaro darbine aplinka. Todėl kelionių tematika turėjo įgauti kitokią išraišką. Kai aš pasiūliau dekore naudoti kaktusus, jaunieji šiek tiek nustebo, bet netrukus entuziastingai sutiko. Kaktusai asocijuojasi su egzotika, šiluma, su svetimomis žemėmis. Be to, kaktusai labai džiugina savo įvairove. Buvo ypač įdomu matyti, kaip floristinėse kompozicijose dygliuoti pikčiurnos susidraugauja su trapiomis švelniomis gėlėmis, įnešdami papildomos paslapties ir ypatingos nuotaikos. Ypač netikėtas sprendimas buvo įdėti kaktusus į nuotakos puokštę. Vardo kortelėmis tapo lagaminų etiketės. Jas užkabinome ant mini lagaminėlių su saldžiomis dovanėlėmis.

Ypač įdomi buvo saldaus stalo koncepcija. Jį sudėliojome iš trijų atskirų stalų, kiekvienas iš jų simbolizavo vieną šalį, kurioje svajoja apsilankyti jaunieji: Anglija su savo popiečio arbatėle ir nuostabiais keksiukais, levandomis kvepianti Prancūzija su savo legendiniais macarons ir dieviško skonio creme brulee, ir didinga Amerika su savo tradiciniais donuts, brownie ir sūrio pyragu. Pagrindinis saldaus stalo akcentas – Arizonos dykumų įkvėptas tortas su kaktusų papuošimais. Saldaus stalo sumanymą puikiai papildė atvirlaiškių girlianda. Tai labai suasmenino dekorą. Svečiai galėjo pasiskaityti šias iš skirtingų pasaulio kampelių gautas žinutes, o kai kurie netgi surasti savąją.

Fotosesijos kampelyje sukonstravome žaluma ir gėlėmis „apaugusį“ korį. Korys šiuo atveju simbolizavo sudėliotą iš detalių naują gyvenimą – tai naujos bendros kelionės, įspūdžiai ir išgyventos emocijos.

Šios vestuvės yra vienos mano mylimiausių. Džiaugiuosi, kad mūsų kūrybiniame kelyje nuolat atsiranda tokie įdomūs ir pozityvūs žmonės.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių koncepcija ir dekoras: Artišokas
Pobūvio vieta: Panama Food Garden
Fotografas: Gediminas Trečiokas
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Nuotakos suknelė: siūta pagal individualų užsakymą R. Butkienės vestuvinių rūbų nuomos salone.
Šukuosena ir makiažas: šuokosena salonas Frizūra, meistrės Sandra ir Dovilė, makiažas – Sabina Gulbickienė
Nuotakos puokštė: Floristai ant ribos
Sutuoktuvių žiedai: Žvėryno Juvelyrai
Saldumynai: Liu Patty, Tie kepėjai, Sugamour, Spoon to the moon
Renginio vedėjas: Jurijus Majauskas, linksmadieniai.lt

Brandus Provanso stiliaus jubiliejus

Šiemet praleidau visas nacionalines Eurovizijos atrankas, girdėjau tik, kad laimėjo Ieva, bet nežinojau nei dainos, nei visos istorijos. Socialiniuose tinkluose užkliuvo straipsnis apie jos pasirodymą. Susidomėjau, paklausiau dainos ir pritariu Ievai – tai magija. Daina labai stipri, ypač emociškai.  Daina, melodija, balso tembras, net Ievos sentimentalumas ir jauki išvaizda persmeigia kūną ir paliečia iki pat širdies gelmių.  Tie jausmai ir begalinis nuoširdumas išrieda ašaromis. Kartais pagalvoju, kad bijau senatvės. Tikriausiai dažnas jos bijome. Atrodo, kuo toliau, tuo mažiau būsime kam nors reikalingi. Vaikams, darbdaviams, visuomenei. Kol esi jaunas ir energingas, neskaičiuoji dienų, nesureikšmini gyvenimo, ir štai ateina tas laikas, kai gyvenimas eina į pabaigą. Kur aš tada būsiu, ką turėsiu, kaip gyvensiu, ar bus į ką atsiremti.  Man suvirpa širdis kiekvieną kartą, kai gatvėje pamatau laimingą senelių porą, kaip jie eina susikibę už rankučių, kaip jie šypsosi ir žvelgia vienas į kitą. Štai čia yra pats gryniausias nuoširdumas, nes jie jau nieko nebevaidina, nesistengia patikti ar pasikeisti, jie tiesiog myli, tiesiog brangina vienas kitą, tiesiog džiaugiasi, kad turi dėl ko gyventi.  Norėčiau ir aš turėti tokį gyvenimo ramstį, kai pasensiu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Nėriniuotos staltiesės
Persiko spalvos gėlės ir žvakės
Alyvuogių aliejus su rozmarino šakele kaip dovanėlė svečiams
Rozmarino vainikėlis vardo kortelei
Nėriniuoti rėmeliai stalo numeriams
Masyvi floristinė kompozicija virš saldaus stalo
Gražus prisiminimai ir naujos jaukios akimirkos rėmeliuose fotosesijos kampelyje

Paauglystėje, žiūrėdami į trisdešimtmečius, galvojome, kad tai jau „pagyvenę“ tetos ir dėdės. Tačiau, kai patiems sukako 30 ir daugiau, vis dar jaučiamės jauni ir pašėlę. Pažiūrėjusi į mūsų klientus, pradedu tikėti, kad taip bus ir 60-ties. Aušra ir Rimantas žvalūs ir gražūs, jų akys spindi, jie pilni energijos ir noro gyventi tikrąja to žodžio prasme. O svarbiausia, kad nuėję tokį ilgą kelią kartu, jie vis dar myli, gerbia ir jaučia vienas kitą.

Kurdamos šios šventės dekorą, norėjome, kad šventė būtų brandi, solidi, bet tuo pačiu ir labai jauki, juk gimtadienyje dalyvavo patys artimiausi ir mylimiausi žmonės. Aušra ir Rimantas išsirinko Provanso stilių. Provanso stilius ko gero populiariausias mūsų praktikoje. Kiekvienais metais (o kartias net ir po kelis kartus) mes ieškome naujų sprendimų ir idėjų, kaip jį išpildyti ir perteikti vis kitaip. Įdomiausia, kad peržiūrint nuotraukas internete supranti, kad matai tuos pačius vaizdus ir tuomet prasideda kūryba ir asmeninės interpretacijos.  Šį kartą nusprendėme nutolti nuo pastelinio saldumo  ir levandų. Norėjosi, kad Provansas atsiskleistų per natūralumą, gamtos grožį ir aromatą. Todėl dekoro pagrindas buvo gėlės ir prieskoniai. Kadangi šventė vyko rudenėjančioje gamtoje, pasirinkome intensyvesnes ir labai šiltas spalvas. Atrodė, kad saulė, kaip mūsų sąjungininkė, užliejo visą salę ir dar labiau paryškino mūsų sumanymą.

Kai pirmą kartą važiavome į dvarą apsižiūrėti, užsakovė prisipažino, kad jai nepatinka geltonos kėdės ir norėjo jas uždengti. Tačiau man kėdės pasirodė simpatiškos. Spalva gal ir nėra pati geriausia, bet tinkamai priderinus dekorą beveik visada galima sukurti gražų vaizdą, nenaudojant užvalkalų. Tiesą sakant, mano nuomonė yra, kad tuo momentu, kai Jūs užtraukiate užvalkalą ant kėdės, ji basidaro beveidė ir „susilieja su minia“. Kartais nuvažiavusi apžiūrėti šventės vietą net pati iš savęs pasijuokiu. Vos įėjusi puolu apžiūrinėti ir čiupinėti stalus ir kėdes, lendu stalui „po sijonu“ tik tam, kad pamatyčiau kokio dailumo jo kojos ir ar galima jų neslėpti. Tas pats ir su kėdėmis. Jūs net nustebtumėte, kiek įvairiausių unikalių kėdžių yra sodybose ir restoranuose, tad labiausiai nusivylimas apima pamačius paprastas konferencines kėdes, ypač, jeigu jos raudonos, o dekoras pastelinis. Būna atveju, kai tokias kėdes tiesiog keičiame išnuomotomis. Šiuo metu tikrai yra didžiulis pasirinkimas. Tai yra šiek tiek brangiau, negu užvalkalas, bet rezultatas nepalyginamas. Būna, kad kėdės šiek tiek pakoreguoja dekoro koncepciją, nes jų daug, jos užpildo visą salę ir mes negalime jų ignoruoti. Rečiausiais atvejais kėdes visgi aprengiam, „sukišam į maišus“. Nors tenka pripažinti, kad kai kurios šventės vietos turi tikrai gražius užvalkalus, specialiai pasiūtus jų kėdėms su elegantiška kloste ar subtiliu papuošimu. Dažniausiai jie pasiūti iš gero standaus audinio ir yra nebalti, o, pavyzdžiui, pilki, kakaviniai, rausvi.  Nemeluosiu, buvo keli atvejai, kad net turint visai padorias kėdes, norėjosi jas apvilkti, nes užvalkalas buvo dar gražesnis. Tačiau matėme ir nemažai variantų, kai kėdė tapdavo beformiu daiktu įlindusi „į maišą“. Pastebėjau, kad klientai vis dar nori užvalkalų, atrodo, kartais tiesiog iš inercijos, nes nepagalvoja, kad gali būti kitaip. Kita vertus, tai yra mažiausiai rizikingas sprendimas, ypač jeigu dekoro nekūria profesionalas, nes prie baltų kėdžių viskas tiks.

Taigi, šį kartą kėdės liko savo vietoje ir savo gražume. Labai džiaugiuosi, kad pavyko visgi susitarti dėl šito sprendimo, nes kėdės nuostabiai įsiliejo į bendrą saulėtą nuotaiką. Dar vienas gražus sprendimas buvo nėriniai . Visus stalus užklojome gėlėtomis nėriniuotomis staltiesėmis ir tai tiesiog įpūtė Provanso dvasią. Stalų numeriukus sudėliojome į nėriniuotus rėmelius, o saldų stalą papuošė staltiesė su nėriniuotu krašteliu. Vardų korteles sudėliojome į rozmarino vainikėlius. Kiekvienas svečias gavo dovaną – tyro alyvuogių aliejaus buteliuką su rozmarino šakele.

Saldus stalas, kaip visada, buvo šventės akcentas. Virš stalo pakabinome masyvią floristinę kompoziciją, o ir pats stalas sužaliavo. Fotosesijos vietoje įrengėme sieną su rėmeliais. Aušros ir Rimanto idėja buvo, kad svečiai vietoje gėlių atsineštų jų bendrą nuotrauką, būtent tai ir pakuždėjo fotosienos idėją.

Šiltą rudens dieną Narvydiškio dvare rinkosi patys mylimiausi. Jie gardžiavosi kokybišku šviežiu maistu, svaiginosi nuoširdžiais pašnekėsiais ir smagiai leido laiką, prisimindami jaunystę, grojant gyvoms Biplan dainoms. Štai čia, vienoje dvaro salėje, sutilpo visas didžiausias Aušros ir Rimanto užgyventas turtas – tai vaikai, giminaičiai, geriausi draugai, o svarbiausia – tai jie abu, vis dar tokie patys jauni ir mylintys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Šventės organizavimas: Gabija Daugelaitė
Šventės dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Rita Gudė
Šventės vieta: Narvydiškio dvaras
Maistas ir desertai: Skonio slėnis

Teminės vestuvės Žvaigždėtas dangus

Ar gali būti kažkas romantiškiau nei žvaigždės? Šios vestuvės buvo planuojamos lėtai, bet labai užtikrintai. Mes stropiai dėliojome detales, kad jos visos atitiktų bendrą šventės koncepciją ir sukurtų tobulą nuotaiką. Vestuvių planavimas prasidėjo nuo dekoro vizijos. Jaunoji aiškiai žinojo, kokių spalvų ir simbolikos ji nori savo šventėje, ir taip mes ilgainiui nukrypome į žvaigždes, į kosmosą, į begalinę romantiką.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Rožinė jaunosios suknelė
Auksinės žvaigždutės, kurios lydėjo jaunuosius visos fotosesijos metu
Susėdimo planas pagal zodiako ženklus
Svečių vardai išlankstyti iš auksinės vielos
Žvaigždžių spiečiai vietoj žvakių
Saldaus stalo fonas – auksinis mėnulis su jaunųjų vardais
Žvaigždžių voratinkliai
Kosminis tamsiai mėlynos ir rožinės spalvos derinys
Didžiuliai debesys fotosesijos/sveikinimų kampelyje

Vestuvės vyko pačiomis pirmiausiomis rugsėjo dienomis. Dabar, kai vasara nebėra vasariška, o ir rudenį nestinga orų staigmenų, sezonas nebeturi reikšmės. Svarbiausia būti pasiruošus, kad netyčinis lietus taptų smagiu nuotykiu, o ne šventės griovėju.

Kai pirmą kartą nuvažiavome apsižiūrėti sodyboje, pasirodė, kad ten mažai vietos, tačiau dabar tai atrodo kaip didžiausias privalumas, nes pavyko sukurti be galo jaukią ir asmeninę šventę, kokios ir norėjo jaunavedžiai. Vestuvių eiga buvo pakankamai tradicinė, tačiau detalės ir individualios smulkmenos pasakojo savo naują išskirtinę istoriją. Viskas prasidėjo po ceremonijos, kai užsukę į balionų parduotuvę, išlėkėm iš ten nešini auksinių žvaigždučių puokšte, kuri lydėjo mus visos fotosesijos metu. Kadangi norėjome, kad nuotraukos būtų modernios, jaunatviškos ir ryškios, fotosesijai pasirinkome spalvingas senamiesčio ir Užupio gatveles. Neturėdami kažkokio labai tikslaus plano, čia patyrėme tikrą atradimų džiaugsmą.

Kuriant vestuvių dekorą, labai svarbu atsižvelgti į šventės vietos specifiką. Sodyba Provansalis ypatinga tuo, kad visas veiksmas pasidalina į dvi sales. Iš pradžių maniau, kad tai trūkumas, bet teisingai sudėliojus akcentus, supratau, kad galima įdomiai sužaisti su erdvėmis. Taip gimė dekoro koncepcija. Pagrindinėje salėje, kur stovėjo stalai, nusprendėme sukurti jaukų žvaigždėtą vakarą. Minimalūs spalvoto apšvietimo sprendimai ir vietoj žvakių naudojami lempučių spiečiai po gaubtu padėjo sukurti tikrą žvaigždėtos nakties iliuziją. Išskirtinė detalė, kuri sužavėjo visus svečius, buvo iš auksinės vielos išlankstyti vardai. Nemeluoju – neliko nei vieno, svečiai noriai juos nešėsi namo, kaip prisiminimą. Svečius susodinome pagal zodiako ženklus, kad būtų smagiau bendrauti ir pralaužti pirmuosius ledus.

Kitoje salėje įsikūrė teminis saldusis stalas ir pramogų zona. Saldaus stalo fone nakties pinklėse susipainiojo žvaigždės, o jaunųjų vardai suspindėjo auksiniame mėnulyje.

Norėjome, kad kiekvienas svečias pasijustų pakylėtas iki debesų, todėl fotosesijos/sveikinimų kampelyje įrengėme didžiulę debesų konstrukciją. Tai buvo puiki atrakcija, laukiant jaunųjų ir smagi teminė vieta įsiamžinti su svečiais. Šį sezoną pastebėjau, kad jaunavedžiams neretai kyla klausimas, ar reikalingas „dirbtinis“ fotosesijos kampelis. Tiesa sakant, mes niekada nesiekiam, kad ši zona būtų skirta išskirtinai tik pozavimui. Todėl dažniausiai vengiame paprastų foto sienų. Mes norime, kad fotografavimuisi skirta vieta būtų interaktyvi ir daugiafunkcinė, todėl ją įrengiame kaip poilsio zoną arba palinkėjimų kampelį, jaunavedžių nuotraukų galerija ir t.t. Tačiau dažniausiai visgi būtent šioje gražioje, temiškai išpildytoje vietoje yra priimami svečių sveikinimai. Nuotraukos su svečiais yra neišvengiama kiekvienos šventės dalis. Dažniausiai jos yra labai panašios, tai geriau jau vienodai gražios, negu tiesiog vienodos, prisiglaudus prie kokios nors ne itin reprezentatyvios sodybos sienos.

Šventė buvo kupina magijos ir nenuobodžios romantikos. Pasakyti, kad svečiai liko sužavėti, tai nieko nepasakyti. Ilona ir Michail – nepataisomi svajotojai, nuoširdžiai tikiu, kad visos jų svajonės išsipildys.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių planuotojai:  Artišokas 
Fotografas: Vita Tamoliūnė
Kvietimai/vestuvių kanceliarija:  Artišokas
Nuotakos suknelė: Oksana Dorofeeva
Šukuosena ir makiažas: Olga Vasilevičė
Jaunikio kostiumas: Sunset fashion
Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Pobūvio vieta: Sodyba Provansalis
Vestuvių vaišės: Kristinos pobūviai
Saldumynai: Liu Patty
Tortas: Nėlė
Renginio vedėjas: Aleksandras Kanaevas
Pirmasis šokis: sokiukursai.lt,  mokytojas Arūnas

Žalios vestuvių metinės

Pasakysite – tokių nebūna?! Būna, jeigu tik Jūs taip norite. Iš tiesų, šios vestuvių metinės turėjo būti porcelianinės, bet Lineta ir Donatas visai nenorėjo prie to prisirišti. Jie norėjo, kad šventė atspindėtų juos ir jų aplinką. Būtent todėl jokių aprašymų apie porcelianines vestuves mes neskaitėme ir savo nuomonės nepiršome. Didžiausias malonumas šventę kurti Jums ir apie Jus, tuomet viskas gimsta natūraliai ir nuoširdžiai.

Mūsų mylimiausi šventės akcentai:

Ilga beržų konstrukcija, dekoruota žaluma, beržų šakelėmis ir lemputėmis
Augalai stikliniuose indeliuose
Beržo šakelė kaip simbolis kvietime ir kitoje spaudoje
Poilsio zona su žaliais sėdmaišiais
Burgerių sunkvežimis
Vaišių stalas sužaliavusioje pergoloje
Originalūs užkandžių stalai ir jų kompozicija

Ar švenčiate vestuvių metines? Kadangi mano vestuvės buvo birželio pradžioje, paprastai per savo metines su sentimentais stebiu, kaip gimsta naujos šeimos. Nepaisant to, stengiamės tą dieną paminėti. Dažniausiai tai būna smagus šeimos laikas, arba išskirtinai romantiškas vakaras dviese. Nuojauta kužda, kad taip švenčia daugelis. O štai Lineta ir Donatas savo vestuvių metines pavertė smagiu giminių susitikimu. Šventė buvo itin jauki ir asmeniška, nes vyko sutuoktinių namo kieme.

Būtent kiemo aplinka ir padiktavo šventės stilistiką. Patys to net neįtardami, sutuoktiniai savo šventei pasirinko madingiausią šių metų tendenciją – žalią dekorą ir natūralumą. Linetos ir Donato kieme auga daug berželių – mini girelė. Būtent todėl dekorui pasirinkome beržo motyvą. Kvietimus papuošė beržo šakelė, o vakarienės stalui sumontavome didelę beržo konstrukciją virš ilgo 11 metrų stalo.

Labai apsidžiaugiau, kai nuvykusi pas Linetą, kieme aptikau medinę pergolą – puiki vietą vaišių stalui, turėjome tik ją šiek tiek „apgaivinti“, kad ji gražiai sužaliuotų. Ilgai galvojome dėl stalų išdėstymo. Vienas iš variantų buvo derinti stačiakampius stalus su apvaliais, bet galiausiai nusprendėme, kad niekas neatrodo taip „šeimyniškai“, kaip ilgas bendras stalas. Kadangi šventėje turėjo dalyvauti ir daug vaikų, Lineta norėjo, kad jie sedėtų atskirai, todėl jiems įrengėme poilsio kampelį su sėdmaišiais, mažais staliukais ir palapine.

Vakarienės stalą papuošė daugybė įvairiausių augalų. Juos su šaknimis ir žemėmis sudėjome į stiklinius indelius, kad tai dar labiau pabrėžtų gamtos natūralumą. Stalą papuošė ir žali Skonio slėnio užkandžiai.  Pakabinę lemputes, sukurėme labai jaukų neįprastą apšvietimą.

Atlaisvinę namo terasą, gavome puikią aikštelę šokiams. Ją apšvietėme lempučių užuolaida. DJ linksmino svečius, o koktelių meistrai plakė kokteilius. Skonio slėnio kulinarai stebino savo griliaus šedevrais, o Black mamba food truck’o, kuris įsirideno tiesiai į kiemą, vyrukai mikliai dalino ką tik iškeptus šviežutėlius savo firminius hamburgerius. Ir visą tai vyko gegužės mėnesį namo kieme! Po atviru dangumi! Neišdildomos emocijos ir prisiminimai.

Tai buvo šventė, kurią organizuodama, labiausiai meldžiausi orų dievams. Juk nebuvo jokio plano B. Likus kelioms savaitėms iki tos dienos, orai nedžiugino, pavasaris neskubėjo ateiti. Mes net pradėjome galvoti apie kažkokias patalpas, kur galėtume šventę perkelti, bet niekas nelipo. Ir tada Lineta pasakė – aš žinau, kad bus geras oras! Tie žodžiai nuskambėjo taip tvirtai ir įtikinamai, kad mes visi tuo patikėjome. Koncepcijos nekeitėme ir toliau judėjome su šventės organizavimu po atviru dangumi. Ir štai jis – tikėjimo ir didelio noro stebuklas! Oras buvo pasakiškas, virš 20 laipsnių ir jokio lietaus lašelio. Tokios šiltos ir jaukios šventės aš dar nebuvau regėjusi.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių metinių organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Spaudos dizainas: Artišokas
Maistas: Skonio slėnis ir Black mamba food truck