Žymų Archyvai: mergaitės gimtadienis

Kiek kainuoja mano vaiko gimtadienis?

Sako batsiuvys būna be batų, bet tai ne apie mane. Jau ne kartą esu sakiusi, kad dievinu savo vaikų gimtadienius. Bet šį kartą ne apie emocijas, o apie skaičiukus, juk taip įdomu kartais paskaičiuoti svetimus pinigus :)

Pasirinkau būtent šitą gimtadienį analizei, nes tai buvo tas vienintelis ypatingas atvejis, kai mes gimtadienio nešventėm :) Taigi, tuoj sužinosite, kiek mums kainuoja “nešvęsti gimtadienio” :)
Priešistorija detaliai aprašyta kitame mano įraše Svajonių gimtadienis.  Tačiau, taupydama jūsų laiką, trumpai papasakosiu “graudžią” istoriją apie tai, kaip vaikas bemaž 3 metus diena dienon prašė šuniuko ir pagaliau mama palūžo, tačiau su viena sąlyga, kad mažylė sutaupys šuniukui pati. Kad suprastumėt padėties rimtumą, trokštamas šuniukas kainavo 1000 Eur.

Dukra taupė visus metus, sąžiningai atsisakydama bet kokių kitų savo norų ir išlaidų, dedama pinigėlį prie pinigėlio. Per metus sutaupė pusei išsvajoto pirkinio ir prieš pat gimtadienį sugalvojo mažą gudrybę. Mes susitarėm, kad vietoj gimtadienio šventės ji gaus pinigus ir įgyvendins savo svajonę. Taip ir nutiko. Beveik… Nes, žinoma, man pagailo vaiko ir mes visgi nusprendėme “simboliškai” paminėti sukaktį namuose. Puiki proga suruošti mega fainą pižamų vakarėlį, apie kurį jau ir ankščiau buvau pagalvojusi. Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad mes gyvename bute su pakankamai standartiniu 3 kambarių plotu, tad visas tas veiksmas, kurį jūs čia matote vyko kokių 30 kvadratų svetainėje. Nepatikėsite, bet mums teko net didžiulę sofą iš svetainės pašalinti, kad mano sumanymas joje sutilptų.

Mūsų mėgstamiausi dekoro akcentai:

Originalūs teminiai kvietimai
Nėriniuotos palapinės
Spalvotas kutosų debesėlis
Vielos ir virvės dekoracijos su užrašais
Mėnulio formos ledinukai
Šviečiančios žvaigždutės
Akvarelinis fonas
Išskirtinai mielas teminis gimtadienio tortukas

Svetainės vidury atsistojo 2 palapinės. Jas specialiai pagaminome lengvas permatomas, kad neapsunkintų ir taip nedidelės erdvės. Svetainės gale susidėliojo teminis saldus stalas su gražiais gardumynais ir įdomiais dekoro sprendimais. Nemažai rekvizitų aš tiesiog turėjau iš kitų švenčių, bet netgi ruošiant gimtadienį savo vaikui (ypač savo vaikui!), man visada norisi naujų sprendimų. Taigi, neišvengiamai teko šiek tiek investuoti ir į dekoracijas. Labai norėjau, kad dekoras būtų minkštas ir pūkuotas, todėl saldaus stalo foną papuošė dekoracijos iš siūlų, vielos ir minkštos spalvotos virvės, o palapinės buvo pripildytos minkštutėlių antklodžių, plaukuotų pledų ir pūrių pagalvių.

Ne mažiau svarbi buvo ir vakarėlio programa. Iš pradžių visi draugiškai gaminome naminius hamburgerius, o pasistiprinę perėjome prie kūrybinės programos dalies. Kadangi vyko pižamų vakarėlis, man pasirodė labai smagi mintis pagaminti pasakiškus naktinius žibintus. Plušome, klijavome, dekoravome ir galiausiai gavome puikų rezultatą. Net mano mažiukas – vienintelis berniukas šitame mergaičių pulke, su dideliu užsidegimu įsitraukė į veiklą ir labai atsakingai kūrė savo vaikiško meno dirbinį. Smagu, kad mano vaikai iki šiol juos turi ir brangina, tokie dalykai saugo gražius prisiminimus. Taip pat, kaip ir gražios nuotraukos, todėl net šventė namuose neapsiėjo be profesionalaus fotografo.

Toliau sekė stalo žaidimai ir, žinoma, vakaro filmas su popcornais.
Tai buvo smagi patirtis, kurios nebekartočiau :) Nes namai buvo nusiaubti, o gimtadienis ryškiai užsitęsė. Bet grįžkime prie skaičiukų. Ar gimtadienis buvo pigus? Nepasakyčiau… Gimtadienis vyko prieš 2 metus. Pasižiūrėjus dabar į saldumynų kainas, net ilgesingai atsidūsau, nes tokių kainų jau su žiburiu neberasi. Taip pat ir visos dekoracijos buvo skaičiuojamos savikaina, kadangi pati jas gaminau. O fotografė padarė draugišką nuolaidą už partnerystę. Jokios nuomos ir mokamų pramogų, maistas pagamintas namuose, ir vistiek suma nėra labai maža.

Taigi, visiškai nesvarbu kurioje vietoje vyksta jūsų šventė. Jeigu norite, kad ji būtų graži ir kokybiška, tai kainuoja. Kainuoja ir man lygiai taip pat, kaip ir jums. Jokių čia stebuklų nėra. Gal ir įmanoma atšvęsti vaiko gimtadienį už 200 Eur, bet aš taip nemoku. Kaip patys matote, mes net nešvęsdami virš 500 Eur išleidome, taigi, kai tikrai švenčiame, biudžetai būna gerokai didesni.

Mano vaikai dievina peržiūrėti savo gimtadienio nuotraukas vėl ir vėl. Vakar, kai ruošiau šitą įrašą, nuotraukas pamatė dukra ir paprašė parodyti. Pasižiūrėjome, o tada ji man sako: „Mama, bet geras, tu net namuose sugebi tokį nerealų gimtadienį suorganizuoti. Net namuose!“ Svarbu ne vieta, o visuma, estetika ir emocija, o tai, deja, turi savo kainą.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Vitlija sweet studio

Artėjant Halloween’ui

Halloween’as nėra „mano šventė“.  Turėčiau sau atvirai pripažinti, kad niekada jo nemėgau. Bet šiais metais mano nuomonė kardinaliai pasikeitė, nes pagaliau supratau, jog halloween‘as gali būti netik kraupus ir keliantis šlykštulį, bet ir mielai linksmas ir vaikiškas. Halloween‘as – tai šventė, turinti ypač daug stereotipų.  Panagrinėjus Lietuvos rinkos pasiūlą,  šventės pateikimą ir  organizuojamų renginių pobūdį, imi nuoširdžiai tikėti, kad kitaip ir būti negali.

Kraujas, lavonai, sužalotos kūno dalys  ir šiurpūs padarai – Lietuvoje halloween‘as man visada asocijavosi su smurtu ir piktomis dvasiomis. Mes patys pasirinkome tokią interpretaciją ir nepalikome vietos kitai halloween‘o pusei. Tuo tarpu Amerikoje, iš kur ir parėmėm šitą šventę, halloween‘as švenčiamas visiškai kitaip.

Man labiau patinka amerikietiškas variantas, nes ten tai labiau vaikų šventė, o ne suaugusių. Vaikai persirengia į pačius įvairiausius kostiumus,  nebūtinai bauginančius, daro fotosesijas, ruošia teminius saldumynus. Tai šeimos šventė, kur visi smagiai leidžia laiką, o ne stengiasi vienas kitą išgąsdinti. Šventės spalvų gama gali būti pati įvairiausia ir nebūtinai juoda, tamsi arba oranžinė, kaip moliūgas. Skeletai gali būti ryškūs ir spalvoti, o vorai ir vaiduokliai besišypsantys.

Taigi, šventėje yra tiek blogio, kiek mes patys į ją įleidžiame. Manau, kitais metais mes su jumis sukursime kitokį halloween‘ą, o šį kartą visgi norėsiu dar jus šiek tiek pašiurpinti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Tortas – smegenys
Žvakidės iš kaukolių
Stikliniai burbulai su bauginančiais vaizdais
„Krauju aptaškyti“ cake pops
Įvairių spalvų elektrinės žvakės
Konservuoti organai
Sausainiai – kaukolės
Laboratoriniai talpų laikikliai

Lukos gimtadienis vyko pabėgimo kambaryje. Kadangi Luka mėgsta visokias baisybes, o ir pabėgimo kambarys padiktavo savo tematiką, nusprendėme įrengti „pašėlusio mokslininko laboratoriją“.  Vietos pabėgimo kambaryje buvo labai nedaug, todėl turėjome maksimaliai paskirstyti erdves. Taip pat neturėjome ir daug laiko šventės paruošimui, todėl sugalvojome mažą gudrybę. Patalpą padalinome į dvi dalis ir praėjimą uždengėme juodu audiniu. Atėję į gimtadienį vaikai pateko į nedidelę erdvę, kur juos vaišinome užkandžiais, o profesionali grimuotoja jiems sukurė teminius įvaizdžius. Tuo tarpu pagrindinė šventės kulminacija – teminis saldus stalas laukė už juodos paslapties širmos. Tuo metu, kai svečiai užkandžiavo, o vėliau ir mankštino savo protą pabėgimo žaidime, ten darbavomės mes. Įsivaizduokite kokia buvo vaikų nuostaba, kai jie sugrįžo įveikę visas užduotis.

Visas pagrindinis dekoras susikoncentravo būtent ant saldaus stalo. Šį kartą buvo apstu visokiausių teminių detalių. Atrodo, galima buvo valandą viską apžiūrinėti, ir vistiek visų nepastebėtum. Pagrindiniai teminiai elementai, kuriuos pasirinkome – tai kraujas, kūno dalys ir kaukuolės. Labai svarbu išsirinkti kelis pagrindinius dekoro elementus ir nesimėtyti. Būtent tai garantuoja skoningą temos išpildymą. Tas pats galioja ir spalvoms. Atrodo, nelabai mergaitiška istorija, bet jau nuo pat pirmo mūsų susitikimo žinau, kad Lukai patinka visokie siaubiakai. Mūsų pažintis kaip tik ir prasidėjo nuo monstriško vakarėlio prieš 4 metus. Labai džiaugiuosi, kad kiekvienais metais ir vėl susitinkame.

Mums labai patiko dryžuota siena, kurią mes aptikome kambaryje, ji davė gerą nenuobodų foną saldžiam stalui, prie jos priderinome ir savo pakylas. Saldus stalas virto tikra pašėlusio mokslininko laboratorija su „kraujo“ pripildytais indais, konservuotais organais, kaukolėmis, įvairiomis talpomis ir jų laikikliais iš tikros laboratorijos. Dar daugiau paslapties suteikė elektrinės žvakės, specialiai parinkome, kad jos šviestų skirtingomis spalvomis, tai įnešė įdomumo ir netikėtumo į kompoziciją. Kurdami dekorą, mes labai daug dėmesio skiriame detalėms, kad viskas idealiai susiderintų ir turėtų prasmę. Mūsų dekoras – tai tarsi knyga, kurią galima skaityti. Viskas sudėliota ir parinkta taip, kad neiškrįstų iš bendro konteksto, nenukryptų nuo pagrindinės minties. Vaikai susidomėję apžiūrinėja kiekvieną smulkmeną, stebisi, aptarinėja, galvoja, kaip taip padaryta, taip lavindami savo mąstymą ir kūrybiškumą, taigi emocija, kurią jie išsineša iš šventės, patrigubėja.

Visi saldumynai, kaip ir įprasta mūsų šventėse, buvo teminiai. Būtent todėl mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su įvairiausiais kepėjais, kad galėtume tiksliai perduoti kuo mums reikia ir kokią nuotaiką mes kuriame. Šį kartą visi kepėjai tiesiog tobulai susitvarkė su užduotimi. Saldumynų arsenalą taip pat papildė kraujo raudonumo spragėsiai, šokoladinės akys ir įvairiausi guminukai – kaukolės, smegenys, pirštai ir dantys. Visa laime, kad gimtadienis vyksta prieš halloween’ą, tad viso šito specifinio gėrio buvo sočiai parduotuvėse.

Kiekvienai šventei mes ieškome originalių sprendimų. Šį kartą tai buvo stikliniai burbulai su įvairiais bauginančiais vaizdais. Paveiksliukas buvo atspausdintas ant skaidrės ir patalpintas į burbuliuko vidų. Tiesa, burbuliukas dar prieš tai buvo padegintas, kad būtų tarsi apdūmęs, ir vualia, mes turime puikų teminį akcentą su wow efektu. Kiekviena tokia neeilinė detalė tikrai yra verta vaikų dėmesio.

Tortą Luka rinkosi iš trijų variantų. Tiesą sakant, aš pradžioje net suabejojau, ar pasirinktą variantą iš viso siūlyti.  Bet kadangi jau visas dekoras krypo į tokią šlykštesnę pusę, tai kodėl gi ne, pagalvojau. Ir visiškai pataikiau. Tortas tobulai įsipaišė į bendrą koncepciją. Meistriškai padarytas, jis atrodė tikrai labai tikroviškai, bet kartu ir be galo smagiai, ypač tos mielos akytės šalia.

Tiesa sakant, aš pati nemėgstu siaubo filmų, nors reikia pripažinti, kad paauglystėje žiūrėdavau, palindusi po kaldrą :) Esu net kelis kartus kinoteatre žiūrėjusi, o dabar manęs nepriversite. Matyt, tiesiog nenoriu savęs apkrauti neigiamomis emocijomis, o ir adrenalino jau žinau iš kur kitur pasisemti. Tačiau kurti šitą šventę buvo labai įdomu, ypač, kai žinai, kad darai tai vaikams, taigi turi išlaikyti aiškų balansą tarp šlykštumo ir smagumo :)

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Pabėgimo kambarys Rūsys
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas

Kaip suorganizuoti tobulą vaiko gimtadienį

Organizuodami gimtadienius mes galvojame apie visumą. Mums vienodai svarbi smagi, įdomi veikla vaikams ir šventės estetinis vaizdas. Tik tuomet, kai abu šitie komponentai subalansuoti, gaunasi iš tiesų kokybiškas rezultatas. Dažnai susiduriame su požiūriu, kad vaikams svarbiausia programa, dekoracijų iš viso galėtų nebūti. Paklauskite mano vaikų, ką jie apie tai mano :) Tik gražus padekoruotas gimtadienis sukelia WOW efektą. Visiems. Ir vaikams irgi. O kai viskas yra apgalvota iki paskutinės smulkmenos, įvyksta tiesiog galingas emocijų sprogimas. Žinoma, nemažiau svarbūs yra ir gražūs prisiminimai, kurie yra kuriami dekoro pagalba. Jie atsispindi nuotraukose ir išlieka materialiu pavidalu visam gyvenimui. Neretai mūsų klientės net sukuria gimtadienių albumus ir kiekvienais metais juos pildo. Būtent todėl nemažai svarbus yra ir fotografo darbas. Visiškai aišku, kad užsakydami profesionalų šventės organizavimą ir dekorą, Jūs jokių būdų neturėtumėte atsisakyti fotografo paslaugų, nes visos Jūsų investicijos liks tik momentiniu įspūdžiu ir keliais kadrais, kurie neabejotinai ilgainiui pasiklys Jūsų telefono debesyje.

Mūsų mylimiausi dekoro elementai:

Netipinė kačiukų tematikai spalvų gama
Didžiuliai siūlų kamuoliai
Vaikiška kėdutė, simbolizuojanti baltą kačiuką su ilga uodega
Skaičius 3 iš siūlų kamuoliukų
Teminiai indeliai saldumynams
Užrašas MIAU iš siūlų
Popieriniai padėkliukai ir keksiukų krepšeliai, atkartojantys kvietimų raštą
Siūlų kamuoliukų ir kutosų girliandos
Dovanėlės svečiams kačiuko formos puodelyje

Praėjusią savaitę du vyrukai dalinosi prisiminimais po vienu iš mūsų švenčių įrašu. O sako, kad vyrams dekoras „vienodai šviečia“. Buvo smagu suprasti, kad šventė jiems paliko šiltus įspūdžius ir visos tos smulkmenėlės jau nebėra vien „kvailos moterų užgaidos“. 

Svarbiausia taisyklė, kuriant kokybišką šventę, kad visos, net ir mažiausios detalės, kurios iš pirno žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingos, ir net nepastebimos, derėtų tarpusavyje. Idealu, kad net jubiliato apranga būtų parinkta, atsižvelgiant į šventės tematiką ir spalvinę gamą. Mums svarbu, kad visi šventės dalyviai būtų „į temą“, todėl mes labai kruopščiai dėliojame scenarijų, atrenkame personažus ir deriname jų kostiumus. Partneriai, kurie su mumis dirba, jau žino, kad mūsų šventėse visi aktoriai, kurie linksmina vaikus, yra dekoro dalis, todėl jokių išlygų negali būti. 

Mūsų šventės yra konceptualios. Mes nesistengiame „pritempti“ nesuderinamus dalykus, o tiesiog parenkame tokius sprendimus, kad viskas atitiktų bendrą stilistiką. Mes laviname klientų skonį, nes puikiai suprantame, kad klientas nevisada galvoja kompleksiškai, ne viską sugeba numatyti į priekį, nes papraščiausiai neturi tiek patirties. Praeitą savaitę viena klientė paklausė, kiek laiko mes jau dirbame. Išgirdusi atsakymą, labai taikliai pastebėjo – tai jūs jau savo šventes skaičiuojate šimtais. Rimtai! – pagalvojau aš. Nuoširdžiai niekada nebuvau apie tai susimąsčiusi. Šimtai švenčių ir vis dar didžiulis noras stebinti, tobulėti, įkvėpti kitus. Iš kur tiek idėjų? – dažnai girdžiu šitą klausimą. Iš visur. Ir galiu visiškai tvirtai teigti, kad jos niekada nesibaigs, nes kol yra noras, kol yra meilė savo veiklai,  tol tai bus neišsenkantis šaltinis. Mes mokomės iš naujų žmonių, iš pažinčių, iš kultūrinės veiklos, iš kelionių, net iš klientų ir konkurentų. Reikia tiesiog gyventi plačiai atmerktomis akimis ir stebėti, kas vyksta aplinkui ir to visiškai pakanka palaikyti savo kūrybinės gyslelės nuolatinį pulsavimą. 

Evutės gimtadienis kaip visada buvo nuostabus. Dievinu šitą mažylę ir jos mamą, nes jos dievina kokybę ir estetiką, o tai reiškia, kad šventės būna tobulai išbaigtos. Artėjant Evutės gimtadieniui, visada susitinkame su jos mama Deimante pasitarimui. Su Evute draugaujame nuo pat pirmųjų jos mėnesių, kai organizavome jos krikštynas, o šiemet jau ir trečiąjį gimtadienį atšventėme. Visada stengiamės, kad gimtadienis atspindėtų mažylės interesus. Taip buvo nuo pat pirmojo jos gimtadienio. Žinau, kad yra tokių, kurie dabar sarkastiškai šyptels. Kokie gali būti interesai pas 1-3 metų vaiką. Tai va, viskas priklauso nuo jūsų požiūrio. Deimantė yra puiki mama, nes ji puikiai pažįsta savo vaiką. Pasidalinusi savo įžvalgomis, ji užveda mus ant kelio, todėl dar nei karto neprašovėme.

Šį kartą pasirinkome kačiukų tematika. Pirmoji mintis, kurią vietą pasirinkti gimtadienio šventei, buvo, žinoma, Cat cafe. Įsikūrę naujoje vietoje, jie tikrai puikiai susitvarkė. Interjeras šviesus ir jaukus, o jų konceptas pilnai sutampa su mūsų šventės tematika.  Neįsivaizduojate mano nusivylimo, kai paaiškėjo, kad vaikai iki 6 metų net nėra įleidžiami į kavinės vidų. Atėjusi atžiūrėti kavinę su savo keturmečiu vaikinu, turėjau jį palikti už durų :) Taisyklės labai griežtos, jokių išimčių. Taigi, tobula šventės vieta išgaravo kaip pirmas sniegas ir reikėjo pradėti rimtas paieškas. Kaip visada mūsų noras gana aiškus – šviesi balta patalpa ir, žinoma, labai ribotas kiekis variantų. Galiausiai nusprendėme, kad mūsų sumanymams išpildyti geriausiai tiks Basa pieva. Labai džiaugiamės, kad mus taip draugiškai ten priėmė. Pačios geriausios rekomendacijos.

Basoje pievoje yra dvi patalpos, kurias mes puikiai išnaudojome. Pagrindinis veiksmas vyko didesnėje erdvėje, o mažesnis atskiras kambariukas virto kūrybinėmis dirbtuvėmis. Labai svarbu teisingai suskirstyti erdves bet kurioje šventėje. Mes šį kartą jų turėjome net keletą. Pirmiausiai tai, žinoma, šventės karalius – desertų stalas, kuris puikiai pasitarnavo ir kaip fotosesijos kampelis.  Taip pat mes turėjome išskirtinio grožio staliuką su tikrais beržų stiebais per vidurį, kurį mes atskirai paserviravome visiems vaikučiams. Staliuką puošė į spalvotas vazeles pamerktos gėlės ir saldžios dovanėlės ypatingo mielumo teminiuose puodeliuose. Labai gražus sprendimas buvo indus paserviruoti ant specialiai šventei pagamintų spalvotų padėkliukų. Jie atkartojo raštą kvietimuose ir puikiai užpildė vaizdą.

Net ir užkandžių stalas šį kartą neliko „nuskriaustas“. Turiu pripažinti, kad užkandžių stalo dekoras dažniausiai yra tas skyrelis sąmatoje, kuris būna negailėstingai pašalinamas. Mes ir patys siūlome jį išbraukti, jeigu reikia apkarpyti biudžetą. Tačiau visgi kaip malonu, kai nieko nereikia slėpti. Specialiai užkandžių stalui iš siūlų pagaminome jaukų užrašą MIAU ir kelias kutosiukų girliandas. Atrodo, taip nedaug reikia, o užkandžių stalas puikiai įsipaišė į bendrą dekorą ir niekaip nenusileido kitoms šventės zonoms.

Kūrybinėse dirbtuvėse vaikai gamino kačiukų kaukes. Mes pasirūpinome pūkuotomis priemonėmis, o vaikai iš tiesų labai įsitraukė į procesą. Vaikus nuolat prižiūrėjo ir linksmino mūsų smagioji juodoji katytė. Su ja vaikai jautiesi puikiai.Jie žaidė žaidimus, gamino kaukes, dainavo ir šoko.

Specialiai šventei buvo sukurtas jautrus ir nuoširdus muzikinis lelių spektaklis apie šokoladinį kačiuką. Kartais atsitinka taip, kad sudėlioję savo scenarijų ir suformavę įsivaizdavimą kaip turi atrodyti gimtadienio programa, mes tiesiog nerandame siūlomos paslaugos, kuri galėtų išpildyti mūsų viziją. Tuomet tiesiog gimsta naujos programos ir herojai. Net lėlės buvo specialiai pasiūtos šitam pasirodymui. Kadangi spektaklis buvo su interaktyviais elementais, jis tiesiog prikaustė vaikus, nežiūrint į tai, kad vaikų amžius nepasižymi dėmesio fokusavimu.

Šventės kulminacija buvo linksmuolis violetinis katinas. Minkštas pūkuotas ir laaabai didelis. Tiesą sakant, būtent nuo jo ir prasidėjo visos šventės organizavimas. Būtent jis nulėmė šventės spalvų paletę ir nuotaiką. Organizuojant šventę labai svarbu nuo kažko atsispirti. Man tai panašu į siūlo vyniojimą į vieną gražų burbuliuką, kurių, beje, šioje šventėje tikrai netrūko. Viskas prasideda nuo idėjos, personažo, ar net kažkokio nedidelio elemento, o toliau jau išsivysto visa istorija, kuri kiekvieną kartą būna visiškai skirtinga. Būtent aiškios vizijos turėjimas ir vyniojimas viena kryptimi, nulemia šventės kokybę ir išbaigtumą. Todėl reikia atsirinkti ir nebesiblaškyti, jeigu norite pasiekti maksimalaus rezultato.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Basa pieva
Fotografė: Nude Mood
Programa: Mažasis genijus
Saldumynai: Liu Patty

Svajonių gimtadienis

Ar kas nors moka svajoti stipriau ir nuoširdžiau nei vaikai?! Manau, kad ne. Dažnas suaugęs iš viso nebeturi svajonių, mes tai išdidžiai vadiname tikslais, siekiais, savirealizacija. Visada skatinu savo vaikus svajoti. Gyvenimo taisyklės labai paprastos – jeigu nesvajoji ir nieko nenori, reiškia, nieko ir negausi. Kartais to mokau ir savo vyrą, nes pati esu didelė svajotoja ir „norėtoja“, man nuolat kažko trūksta, o ir norai kiekvieną kartą vis labiau globalizuojasi. Tačiau būtent norai, ypač tie didžiausi, skatina mane judėti į priekį ir suteikia prasmę gyventi.

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su frazėmis „Svajonės pildosi“, „Nenustok svajoti“ ir panašia motyvuojančia beletristika. Iš vienos pusės atrodo, kiek daug pozityvo ir motyvacijos šituose žodžiuose, o kita vertus – kokia nesąmonė. Nesupraskite manęs klaidingai – jos iš tiesų pildosi, bet tai tikrai neįvyksta savaime. Štai, pavyzdžiui, įsivaizduokite, guliu aš ant sofos ir galvoju, kad mano didžiausia svajonė dabar yra aplankyti Australiją. Ir staiga į duris man paskambina geroji tetulė ir auksiniame vokelyje įteikia išsvajotąjį kelialapį. Panašu į reklamos siužetą, kai kūrėjui pritrūko fantazijos. Deja, realiame gyvenime taip nebūna. Pirmiausiai aš turiu gerokai padirbėti, kad išsvajota kelionė apskritai taptų man prieinama. Toliau aš turiu pradėti domėtis šia šalimi, skrydžiais, apgyvendinimu, susiplanuoti maršrutus ir viską pasverti, optimizuoti, supakuoti lagaminą, pasirūpinti skiepais, draudimais ir dar kokia nors velniava. Žodžiu, užsikuria visas svajonės įgyvendinimo mechanizmas. Vien tik tikėjimo tikrai neužtenka. Aš turiu matyti savo konkrečią svajonę kaip galutinį tikslą ir  link jo judėti kartais mažesniais, o kartais didesniais žingsniais, bet būtinai reikiama linkme, nenukrypstant nuo kelio. Bet kurios svajonės įgyvendinimas – tai mūsų sistemingo darbo rezultatas. Štai taip, jokios romantikos ir tuo labiau magijos.

Vaikystėje turėjau šuniuką. Tai liūdna istorija. Tikriausiai nėra aiškesnio vaikystės prisiminimo nei ta diena, kai mažą ryšulėlį kartu su močiute vežėme pas veterinarijos gydytoją, o iš ten mus nusiuntė į kitą šiurpoką vietą. Moteris paėmė mažą pūkuotą kamuoliuką ir vangiai pasakė: „Palikite jį mums“. „Jūs jį gydysite?“- paklausiau aš sunkiai išspausdama žodžius per didžiulį gumulą, dusinusį mane viduje. „Taip, taip“, – tarė moteris, nepalikdama man jokios vilties. Supratau, tai pabaiga. Girdėjau jo paskutinį cyptelėjimą, šito garso nepamiršiu visą gyvenimą. Prisiminimas iki šiol toks stiprus, kad kai dukra užsiminė, kad nori šuniuko, buvau kategoriškai prieš. Ir štai čia grįžtame prie svajonių įgyvendinimo tematikos. Atrodo, ką tokio gali vaikas padaryti, kad jo svajonė išsipildytų, juk jis dar tik vaikas, net pinigų negali užsidirbti. Žinote, ką darė mano dukra? Ji kantriai zyzė. Tris metus! Ištisus tris metus aš kiekvieną dieną be išimties girdėdavau, kaip ji nori šuniuko. Skirtinguose pokalbiuose, skirtingame kontekste, bet ji taip buvo įsikibusi į šitą svajonę, kad jos nepaleisdavo nei vienai minutei. Ji net knygas skaitydavo vien apie šuniukus. Po trijų metų sistemingo mano dukros darbo, aš pradėjau pasiduoti. Tuo metu aš jau buvo tinkamai paruošta, pavyzdžiui, supažindinta su visomis šunų veislėmis, nors pati šunimis niekada nesidomėjau. Dukra pasiekė to, kad aš jau ir pati pradėjau galvoti, kad gal ir visai nebloga mintis turėti pūkuotą draugą namuose. Tuomet pasakiau dukrai, OK, tu gali turėti šuniuką, jeigu pati jam sutaupysi pinigėlius. Sąlyga buvo tokia, kad šuniuko iš prieglaudos mes tikrai neimsime, o ta veislė, kurią abi įsimylėjome, kainavo arti 1000 Eur. Štai taip, galvojau, dar pavilkinsiu laiką, tačiau toliau įvykiai vystėsi gan greitai.

Būtent iš didžiulės meilės šuniukams gimė idėja švęsti gimtadienį su haskiais. Reikia pasakyti, kad pasirinkome gana rizikinga gimtadienio variantą, kadangi dukros gimtadienis lapkričio viduryje ir oras tokiu metu dažniausiai nelepina. Tačiau, kaip sakoma, nėra blogo oro, kaip ir nėra nei vienos svarios priežasties atsisakyti savo svajonės. Gimtadienis praėjo puikiai, net saulė buvo pasirodžiusi. Vaikai turėjo galimybė artimai susipažinti su haskių veislės ypatumais, pasivažinėti kinkiniu, žaidė judrius žaidimus gryname ore. Tėvai, jaukiai įsitaisę prie laužo, džiaugėsi puikia vėlyvo rudens diena.

Lauke kepėme dešreles ir patys konstravome dešrainius (hot DOG) iš mėgstamiausių ingridientų. Trobelėje sukūrėme jaukų saldų kampelį su mano gamintais saldumynais. Net pačiai sunku patikėti, kad šventei sugebėjau prikepti pyragų, eklerų ir net mažų spurgyčių. Kambarys kvepėjo kakava. Vaikai patys galėjo ją pasigaminti iš tikro samavaro ir pagardinti įvairiausiais priedais. Kiekvienam svečiui taip pat paruošėme saldžią dovanėlę – kauliukų formos sausainius.

O kaip gi baigėsi istorija su šuniuku… Gimtadienio kvietime nurodėme, kad Ievutė labai svajoja turėti šuniuką, todėl prašome prisidėti prie jos svajonės išsipildymo. Tai buvo puikus startas ir gera motyvacija vaikui nepasiduoti. Ji metus laiko sąžiningai taupė visus pinigėlius, kuriuos gaudavo, ir, artėjant sekančiam gimtadieniui, buvo jau sutaupiusi daugiau negu pusę reikiamos sumos. Tuomet aš pasiūliau, kad trūkstamus pinigus jai pridėsime, bet mainais už tai atsisakysime jos gimtadienio šventės. Kas buvo toliau, papasakosiu kitoje istorijoje. Laukite tęsinio :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Nuotykių akademija
Fotografė: Renata Riškutė
Tortas: Vitlija Sweet Room

Balerinų gimtadienis

Praėjusiais metais dukra labai užsimanė lankyti baletą. Tačiau aš kaip „racionalus suaugęs žmogus“ greitai sumečiau, kad ji jau tam PER SENA! 9 metų pradėti lankyti baletą – kokia nesąmonė! Mano kvailas, niekuo nepagrįstas stereotipas nugalėjo prieš vaiko svajonę ir ryžtą. Galiausiai įrašiau ją į šiuolaikinio baleto studiją. Man atrodė, kad tai „protingas“ tarpinis variantas, kurį ji tikrai patemps, nes prieš tai porą metų lankė gimnastiką. Dukrai visai patiko, tačiau tai nebuvo baletas, toli gražu. Tuo tarpu man atrodė, kad pasielgiau teisingai. Sunku įsivaizduoti mano nuostabą, kai vieną dieną grįžusi iš mokyklos dukra informavo, kad pati susitarė nueiti į baleto mokyklos peržiūrą. Mokslo metų vidury. Baletą jau senokai lankė viena iš jos klasiokių ir dukra nusprendė pabandyti savo jėgas pas jos šokių vadovę. Negaliu net nupasakoti, kokio dydžio buvo mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, kai ją priėmė į tą pačią grupę su senbūvėmis.

Kartais mes „protingi suaugusieji“ pakliūname į savo pačių stereotipų pinkles, kad ir kokie lankstūs ir šiuolaikiški mes manome esą. Vaikai yra drąsūs ir spontaniški, jie nedėlioja priežaščių ir pasekmių grandinių, jie tiesiog svajoja ir siekia savo tikslų. Jie tiesiog nori išbandyti save įvairiausiose srityse, o jeigu nepavyksta, juda toliau. Mums reikėtų to pasimokyti iš mūsų vaikų.

Kaip tik įsirutuliuojus mūsų baleto reikalams, susitikome su Deimante, mano mylima kliente. Artėjo Evutės 2 gimtadienis ir mes svarstėme, koks jis turėtų būti. Norėjosi kažko labai mergaitiško, švelnaus, ir šiek tiek romantiško. Deimantė papasakojo, kaip Evutei patinka šokti ir dėvėti pūstus sijonėlius, taigi man viskas labai puikiai susidėliojo. Mažųjų balerinų tematika pasirodė idealiausias sprendimas ir Deimantei ši mintis irgi labai patiko.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Deimantinio dygsniavimo sienelės kaip saldaus stalo fonas
Miniatiūriniai „puantai“ gėlių vainikėlyje
Teminiai sausainiai
Cake pops su puantų papuošimais
Veidrodiniai balerinų siluetai floristinėse kompozicijose ir desertuose
Mediniai stalo įrankiai su batuku imitacija
Dideli balerinų siluetai su pūstais sijonukais
Dailios vaikiškos bambukinės kėdutės 
Gėlių „pieva“ po saldžiuoju stalu
Rožiniai staliukai
Pūstų sijonukų kampelis
Juostelių „lietus“ fotosesijai

Prasidėjo svarbiausia pasiruošimo dalis – šventės vietos paieška. Norėjosi šviesios ir tvarkingos erdvės, primenančios baleto studiją. Išsirinkome jogos studiją SHANTI. Įsikurusi paskutiniame daugiabučio aukšte, erdvi, šviesi, apsupta panoraminiais langais – atrodė, kad radome idealią vietą. Vaizduotėje jau susikūrė nuostabus būsimos šventės paveikslas. Pradėjome ruošti dekorą, kol vieną dieną sulaukiau studijos vadovo skambučio, kad studija laikinai uždaroma, kol susiras naujas patalpas. Iš pradžių pagalvojau, kad jis juokauja, paskui, kad persigalvojo dėl nuomos, nes nebuvo lengva su juo dėl to susitarti. Galiausiai, patikrinusi visus socialinius tinklus, supratau, kad tai tiesa. Likome be išsvajotos šventės vietos likus vos porai savaičių iki šventės. Ir viskas prasidėjo iš naujo. Apvažiavusi masę baleto, šokių, jogos ir foto studijų, supratau, kad padėtis graudoka. Praradus idealią vietą sunku buvo susitaikyti su prastesniu variantu. Vienintelė vieta, kuri paliko gerą įspūdį, buvo naujausia dar dažais kvepianti Neli Beliakaitės baleto akademija. Vos įėjus į studiją, mus įsupo baleto dvasia, todėl neliko jokių abejonių.

Evutės gimtadienio dekoras buvo švelnus ir subtilus. Gausios floristinės kompozicijos, grakščios balerinos, puantai. Labai gražiu dekoro akcentu ir saldaus stalo fonu tapo deimantinio dygsniavimo sienelės. Jos suteikė dekorui rafinuotumo ir elegancijos. Lengvai krentančios atlasinės juostelės suformavo vietą svajingai fotosesijai. Atrodo tiek nedaug reikia, kad gautųsi tobulos teminės nuotraukos. Mažylėms suruošėme balerinų garderobą. Pūsti sijonukai dailiai išsirikiavo ant specialiai pagamintos kabyklos.

Gimtadienis prasidėjo trumpu balerinos pasirodymu. Netrukus jai į pagalbą atėjo aktorė „netikra balerina“ ir prasidėjo linksmybės. Kadangi vaikučių nebuvo daug, į smagią veiklą įsitraukė ir tėveliai. Aktyvius žaidimus keitė ramesni. Mergaitėms įrengėme kūrybinį kampelį. Kiekviena gavo po drobę su balerinos siluetu. Užduotis papuošti baleriną puošniu sijonuku mergaitėms pasirodė itin smagi, jos entuziastingai įsitraukė į kūrybos procesą. Balerinos pasipuošė karoliukais ir blizgučiais, tiesą sakant, blizgučiais pasidabino ir pačios dailininkės, nuo to užsiėmimas tapo tik dar džiaugsmingesnis.

Šventės kulminacija tapo mažųjų balerinų pasirodymas, jas specialiai pakvietėme pašokti vieną šokį. Mergaitės labai jaudinosi, bet pasirodė puikiai. Tas subtilus vaikiškas drovumas ir didžiulės pastangos sužavėjo visus svečius. Kadangi gimtadienį šventė maža mergaitė, sąmoningai nekvietėme didelių profesionalių šokėjų. Norėjosi, kad šventės pabaiga būtų švelni ir jaudinanti.

Nors kiekvieną šventę organizuojame su didžiule meile ir atsidavimu, tai vienas mano mylimiausių projektų. Akimirkos, kuriomis negaliu pasisotinti, prie kurių norisi sugrįžti vėl, ir vėl, ir vėl.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Neli Beliakaitės baleto studija
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio programa: Mažasis genijus
Mažųjų balerinų pasirodymas: Baleto mokykla Polėkis

Gimtadienis su mylimiausiais personažais

Ar dažnai žiūrite filmukus su savo vaikais? Aš – visada, o dar paskaitau tas pačias knygas, kad vėliau su vaikais galėtume jas aptarti ir pasidalinti įspūdžiais. Juk yra tiek daug gražių pamokančių istorijų, formuojančių vaikų gerumo ir nuoširdumo branduolį. „Teisingi filmukai“ moko vaikus svajoti, įskiepyja suvokimą, kad viskas yra įmanoma, kad gėris nugali blogį ir tu pats susikuri tokį gyvenimą, kurio nori. Toks yra filmukas La Troškinys. Prisipažinsiu, mano žiūrimiausių filmukų reitinge jis užima vieną iš aukščiausių vietų. Kiekvieną kartą, kai bent akies krašteliu pagaunu jį ekrane, užsikabinu ir vėl peržiūriu iki galo. Kaip sako peliukas Remis: „Gaminti gali visi“, nėra neįmanomų svajonių, reikia tik veikti ir viskas pavyks.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Teminė iškaba Lukos kulinarinės improvizacijos
Šokoladiniai tipinio virėjo ūsai
Valgomos vardinės virėjo kepurės
Virtuvės įrankių puokštės
Prieskoninių žolelių kibiriukai kaip stalo papuošimas
Kabančios medinių įrankių dekoracijos
Saldieji picos gabaliukai ir jos ingridientai
Medžiaginės servetėlės su Remio iliustracijomis

Savaitgalį apsilankėme knygų mugėje. Kiekvienais metais kartu su dukra labai laukiame šito įvykio. Tai matyt charizmatiškiausia ir lankomiausia paroda visoje Lietuvoje. Negaliu nuslėpti savo džiaugsmo, kiek žmonių dar skaito būtent realias knygas. Kai kurios knygos man tokios mielos, kad jas nusipirkusi glostau. Man patinka jų kvapas, jų puslapių tylus šnabždesys, glotnumas. Atrodo, kad laikydamas rankose knygą, pajauti ryšį su ja. Ji tampa gyvenimo palydove, drauge, patarėja. Skaitydama po ranka dažniausiai turiu spalvotų lapelių rinkinį ir rašiklį, sužymiu labiausiai įstrigusias vietas, mintis, idėjas, kurios kyla skaitymo metu. Kiekviena knyga įgauna savo asmeninę prasmę skirtingų žmonių rankose. Ta pati knyga vienam gali būti atsakymas į senai kankinantį klausimą, kitam – ramstis, trečiam – motyvatorius. Svarbu nenustoti skaityti. Aš darau tai kasdien, kai tik randu laisvą minutėlę: kai kažkur laukiu savo eilės, kai sėdžiu grožio salone, kai laikau už rankos besimigdantį mažylį, kai mirkstu vonioje, kai nevairuoju kelionėje ir t.t. Aišku, mane gelbėja elektroninės knygos. Nereikia visur nešioti didelio sunkaus leidinio. Išsitrauki telefoną ir knyga jau tavo rankose.

Labai džiaugiuosi, kad šita meilė knygoms ir skaitymui pamažu užsimezga  ir pas mano vaikus. Mums su dukra didelė pramoga nueiti į knygyną ir pasirausti tarp knygų lentynų, o knygų mugė – tai apskritai rojus. Dukra dar tik trečiokė, bet jau skaito, kaip aš vadinu, „rimtas knygas“, kur daug teksto ir beveik nėra paveiksliukų. Nemeluosiu, ją vis dar reikia paraginti skaityti, bet, kai jau pasiima knygą, ją aplanko skaitymo nuotaika, sunku besustabdyti.

Šaunu, kai vaikai turi savo herojus, susikuria savo pasaulius. Ir tai nebūtinai turi būti knyga. Tarkim, Lukos herojus – peliukas Remis, sužavėjęs ją nuo pat pirmos filmuko La Troškinys peržiūros. Ta draugystė tęsiasi jau net pakankamai senai ir iki šiol yra labai tvirta. Lukos gimtadienius organizuojame jau kelis metus ir, tiesą sakant, jau pačiais pirmais mūsų susipažinimo metais žinojau apie jos simpatiją šauniam peliukui kulinarui, bet taip jau gavosi, kad vis rinkdavomės kitas gimtadienio temas. Ir štai atėjo 10-toji jubiliejinė šventė ir pagaliau Remis tapo pagrindiniu jos veikėju.

Gimtadieniui pasirinkome stilingą Čiop čiop kulinarinę studiją. Erdvi, urbanistinio stiliaus, moderni erdvė ir būtinai kokybiškas gardus maistas – štai tokie buvo mūsų pagrindiniai lūkesčiai, renkantys šventės vietą. Vaikų laukė smagi pramoga – picų kepimas. Į orą pakilo miltų debesys. Vaikai su tokiu entuziazmu minkė ir kočiojo, kad picos gavosi pačios skaniausios. Taigi, ir čia nepamiršome pagrindinės Remio teorijos: Gaminti gali visi!

Dekore norėjome perteikti  kulinarinę dvasią. Norėjome, kad tema atsiskleistų detalėse. Fotosesijos kampeliui sukūrėme šarmingą lauko kavinės foną su raitytomis kėdutėmis ir kabančiais lauko žibintais. Ant stalo vietoj puokščių susidėjo kibiriukai su prieskoninėmis žolelėmis. Kiekvienas švečias gavo meniu su rozmarino šakele ir palinkėjimu Bon Appetit. Ypač šauni idėja buvo pagaminti medžiagines servetėles su peliuko Remio iliustracijomis. Paveikslėliai buvo skirtingi, tad vaikai smagiai pagal juos rinkosi savo vietas.

Kadangi pagrindine gimtadienio veikla tapo picos gaminimas, išlaikant idėjos vientisumą, saldaus stalo viziją įkvepė būtent pica ir italų virtuvė. Smagus atradimas ta proga buvo picos gabaliukų formos guminukai. Pagrindiniams picos ingridientams, tokiems, kaip pepperoni, alyvuogės, mocarela, paprikos, suradome saldžias interpretacijas. Na, ir kaip gi be pagrindinių virėjo atributų – juodų tankių ūsų ir pūstų kepurių. Net ir pats tortas buvo kepurės formos, o ant viršaus smagiai įsitaisė svarbiasias šventės herojus – talentingasis peliukas. Puikiai suimprovizavome ir su kaprio salotomis, jos susidėliojo iš marshmallow zefyriukų ir raudonų guminukų. Ant stalo netrūko tikrų virtuvės įrankių, charakteringų raštų ir, žinoma peliuko Remio atvaizdų.

Specialiai Lukos gimtadieniui pagaminome jos asmeninę restoranėlio iškabą. Nuoširdžiai linkime, kad ši vaikiška draugystė su Remiu peraugtų į kokią nors didelę svajonę ir dar po 10 metų mes su godžiausiu pasimėgavimu skanautume gardžiausią troškinį mieste Lukos restorane.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas, dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Šventės vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Spaudos dizainas: Artišokas

Ugnės gimtadienis Frozen

Nemėgstu žiemos, todėl širdis džiaugiasi, kad senka paskutinės jos niūrios dienos. Nesvarbu, kad pavasaris kol kas dar tik kalendorinis, svarbiausia, kad atsiranda viltis. Smegenys persiprogramuoja, atsiranda vis daugiau spalvų ir saulės, o kartu su jomis – energijos ir motyvacijos užtaisas. Turime tokią tradiciją, kad kai tik atsiranda pirmosios pavasario užuominos, norėdami paspartinti šitą procesą, iškeliaujame ten, kur šilta ir saulėta. Kontrastai visi iššaukia stiprias emocijas. Organizmas išgyvena lengvą šoką, kai išskridę su pūkinėmis striukėmis ir kailiniais batais, po kelių valandų, išlipę iš lėktuvo, pajuntame karščio bangą. Atrodo keista, kaip tuo pačiu metu skirtinguose pasaulio kampeliuose gali gyventi ir žiema, ir vasara. Būtent šį triuką panaudojome praeitų metų Ugnės gimtadienyje, užkurdami tikrą žiemą pačiame vasaros viduryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūralaus dydžio mūsų pagamintas linksmasis besmegenis Olafas
Stilizuotos sidabrinės eglutės
Teminės Ledo šalies herojų kompozicijos po gaubtu
Lengvas it pūkas stalo sijonas su įmontuotomis paslaptingomis šviesytėmis
„Užpustyti“ visi stalai ir lentynos
Lempučių spiečiai po gaubtu, sukuriantys magišką atmosferą
Apšerkšniję langai
Natūralus tortas su netradiciniu šokolado potėpių papuošimu
Žydras gėrimas
Sniego mašina

Ugnės gimtadienio laukiame visus metus, nes tai būna patys tikriausi svajonių gimtadieniai. Praeitais metais žavėjomės smagios veiklos ir detalių kupinu cirko gimtadieniu, o šiemet sukėlėme pūgą, užšaldėme langus ir nukėlėme visus svečius į ledinę Elzos karalystę.

Ugnė yra užkietėjusi „Ledo šalies“ gerbėja. „Vadinkite mane Elza“ – taip apie dukrytės pomėgį pasakojo jos mama Eglė. Tiesą sakant, pradžioje mes su Egle turėjome visiškai kitokių minčių apie artėjančią Ugnytės šventę, bet mažylės aistra filmuko herojams nugalėjo ir Eglė nusileido. Juk gimtadienis ir yra apie tai, kad pildytųsi svajonės, o pasakos virstų realybe.

Gimtadienio organizavimą pradėjome nuo vietos paieškos. Buvo keli variantai, bet pasirinkome šokoladinę Theobromine chocolatier.  Žinote kodėl? Nes nukeliavę apsižiūrėti, iš karto pajutome, kad ten jau gyvena pasaka. Nuo lubų nuleista sudžiuvusi medžio šaka, knygų lentynos, supamas krėslas, magiška prieblanda – visa tai akimirksniu leido nusikelti į fantazijų pasaulį ir susikurti būsimos šventės viziją. Mūsų užduotis buvo netik įpūsti žiemą į šitą stebuklingą interjerą, bet ir paversti tai stebuklinga Ugnytės gimtadienio istorija.

Pagrindinis šventės akcentas buvo itin žiemiškas, apsnigtas saldusis stalas. Pačiame didelio stalo vidury mes padarėme aukštą pusnį, kurioje ir susidėliojo visi desertai: morengai – sniego gniūžtės, macarons su išpieštomis snaigėmis, šilauogės apšerkšnijuose indeliuose, gardžios spurgos su sidabriniais papuošimais, keksiukai ir cake popsai su snaigių detalėmis.  Nuo lubų leidosi purus sniegutis, susimaišęs su dailiomis snaigėmis iš sausainių. Aplink pusnį sudėliojome gražias lėkštutes su įrankiais ir kiekvienas svečias gavo po mažą gražiai supakuotą teminę dovanėlę. Už stalo iškilo didžiulė apledijusi Ugnės pilis. Užrašui panaudojome specialų ledo efektą grafikos dizaine.

Patys negalėjome atsidžiaugti rezultatu, bet labiausiai man kvapą gniaužė apšerkšniję langai. Jie atrodė taip tikroviškai ir iš vidaus, ir iš išorės, kad, manau, sukėlė nemažą nuostabą ir atsitiktiniams gatvės praeiviams. Tiesą sakant, kai mes pradėjome pasiruošimą šventei, kavinė dar nebuvo uždaryta. Buvo labai įdomu stebėti lankytojų reakcijas, daugelis klausinėjo, kas čia vyksta ir negalėjo patikėti, kad tai „tik mažos mergaitės gimtadienis“.

Specialiai šventei mes pagaminome originalias stilizuotas eglutes iš sidabrinių blizgučių girliandų, jos užpildė erdvę kartu su baltomis dirbtinėmis eglutėmis. Taip pat pagaminome didžiulį smagų besmegenį Olafą, tarsi ką tik atsiridenusį iš kitos ekrano pusės. Visi vaikai norėjo pasidžiaugti jo draugija ir mielai su juo fotografavosi. Po šventės naujasis draugas iškeliavo į Ugnytės namus ir tikiu, kad vis dar džiugina ją savo plačia šypsena.

Tikriausiai Jums jau net nekyla abejonių, kad šokoladinėje įsisiautėjo tikra žiema, bet tuo mes neapsiribojome. Šokoladinė turi nediduką kiemelį ir būtent ten vyko visas pagrindinis veiksmas. Vaikai tiesiog šėlo ant batuto, pripildyto puraus ir minkšto sniego baltumo kamšalo. Tai buvo nepamištamos emocijos. Tos nuoširdžios laimės akimirkos atpirko viską, netgi tai, kad mes po šventės po vieną rankiojome pūkelius, išsibarščiusius po visą kiemelio teritoriją. Ko nepadarysi dėl vaikų ir dėl jų skaidraus juoko!

Dar vienas netikėtas siurprizas buvo sniego mašina. Vaikai net cypė iš džiaugsmo, kai lauke pradėjo „snigti“. Iškėlę mažas rankytes jie gaudė sniegą ir šoko kartu su snaigėmis. Programą vedė profesionalios Mažojo genijaus animatorės.  Elza ir Ana žaidė smagius žaidimus, dūko su vaikais, o pabaigoje atliko legendinio kūrinio „Let it go“ lietuvišką versiją.

Nesinori kartotis, bet visgi… Tai buvo dar vienas tikrų tikriausias SVAJONIŲ GIMTADIENIS. O mes esame be galo laimingos, kad galime, kaip kokios stebuklingos fėjos su burtų lazdelėmis pildyti tokias nuostabias vaikų svajones.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Theobromine chocolatier
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Tie kepėjai
Programa: Mažasis genijus

Pirmasis gimtadienis

Ar verta švęsti pirmąjį gimtadienį? Šitą klausimą tenka dažnai išgirsti. Abejonių būta visokių, bet didžiausia yra ta, kad vaikutis „nieko nesupranta ir nieko neprisimins“. Juk atrodo metinukui kiekviena diena yra šventė. Jis kaip tik išgyvena ryškiausią savo gyvenimo epopėją. Tyrinėdamas pasaulį, jis džiaugiasi kiekvienu savo mažyčiu atradimu ir ieško smagių nuotykių. Kartais mums net sunku įsivaizduoti, koks jau turtingas gali būti metinuko pasaulis. Šiuo laikotarpiu jau labai aiškiai formuojasi vaiko asmenybė. Atsiranda nuotaikos ir jų kaita, vaikas pradeda reaguoti į aplinką ir daryti išvadas. Būtent todėl reikia stengtis, kad mažylį supanti aplinka būtų saugi ir teigiama, o pozityvios emocijos gerokai viršytų visas nesėkmes. Specialiai vaikučiui surengta smagi šventė – yra tikra pozityvios energijos bomba, svarbu tik pasirūpinti, kad šventė atitiktų vaiko būdą ir būtų jam komfortiška.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gyvi triušiukai fotosesijos kampelyje
Raštuota fotosesijos kampelio siena
Dailūs mūsų sukurti medžiaginiai zuikučiai – dovanėlės vaikams
Didžiulis vainikas – saldaus stalo akcentas
Maži vainikėliai – lėkščių papuošimai
Macaroon – zuikučiai
Macrame takelis
Gėrimų vėžimėlis
Didžiuliai balionai su žalumynų girliandomis

Žaidimų kambarys ar kukli vakarienė namuose, tuntas vaikų ar tik patys artimiausieji, šventės vedėjas ar mamos sugalvotos atrakcijos – gimtadienio scenarijų turi padiktuoti jubiliatas. Svarbiausia sąlyga rengiant pirmąjį vaiko gimtadienį, kad jam būtų patogu. Rinkitės vietą, kuri jam puikiai pažįstama ir joje jaučiasi jaukiai. Kvieskite tuos svečius, kurie mažyliui kelia tik teigiamas emocijas. Šventę renkite tuomet, kai vaikelis bus pailsėjęs ir nusiteikęs žaisti. Nepersistenkite su programa, pirmasis gimtadienis turėtų būti labiau pasyvi šventė, nes mažylis gali pervargti. Ko gi reikia sėkmingam pirmųjų metų gimtadieniui?

GIMTADIENIO VIETA. Siūlau į šventei tinkamos vietos paieškas pažvelgti drąsiau. Jei šventė šiltuoju metų laiku, kodėl nepasirinkus ramios aikštelės miške? Jei mažylis lanko kokį nors būrelį, galima bandyti įsiprašyti ten – vieta bus puikiai pažįstama ir papildomos įtampos nekels. Galima rinktis ir žaidimų kambarį arba restoraną, tik svarbiausia pasirūpinti, kad erdvė būtų privati, kad mažylį suptų tik pažįstami, artimi žmonės, nes matydamas būrį nepažįstamų žmonių jis gali sunerimti arba išsigąsti. Organizuodami Evutės gimtadienį, mes ieškojome šviesios, nepekrautos, modernios erdvės su skaniu maistu ir šiuolaikiniu požiūriu, todėl Čiop čiop restoranas atitiko visus mūsų poreikius.

SVEČIAI. Evutės gimtadienyje svečių buvo nemažai, tačiau visi jie buvo šeimos nariai arba labai artimi bičiuliai. Visus ji gerai pažinojo, su jais praleidžia nemažai laiko, todėl tą dieną ji puikiai jautėsi būdama dėmesio centre. Metukų vaiko pasaulyje pagrindinę vietą užima suaugusieji, iš jų jis mokosi, gauna rūpestį ir meilę, todėl gausus meilės antplūdis gimtadienio proga, jam yra geriausia dovana.

TRUKMĖ.  Gimtadienio puota neturėtų trukti ilgai, geriausiai – dvi-tris valandas. Jei šventė ilgesnė, mažylis gali pervargti, o gimtadienis pasibaigti ir ašaromis. Kitu atveju vertėtų pasirūpinti tinkama vieta poilsiui ar net miegeliui. Evutės gimtadienio pradžią jau iš karto derinome su jos dienotvarke, todėl nuotaikos buvo puikios.

GIMTADIENIO DEKORACIJOS. Pirmasis žodis, mėgstamiausias žaisliukas ar lankomo būrelio elementai – visa tai gali įvairių dekoracijų pavidalu nugulti ne tik ant šventinio stalo. Forminiai kepiniai pagal šventės temą, kvietimai svečiams ar dovanėlės jiems po šventės, užduotys ar net teminė šeimos apranga – visa tai kuria ne tik šventinę nuotaiką, tačiau ir jaukią aplinką vaikui: matydamas, pavyzdžiui, visur atsikartojantį jo mėgstamiausio pliušinio žaisliuko atvaizdą jausis kur kas smagiau. Visa tai gali vienyti viena spalva ir stilistika. Organizuodamos Evutės gimtadienį svarstėme įvairius dekoro variantus, tačiau pasilikome prie labiausiai artimo – tai zuikutis – mylimiausias Evutės pliušinis žaislas, su juo ji miega ir leidžia dienas. Todėl net nekilo abejonių, kad būtent jis turėjo tapti šventės akcentu. Viskas gražiai susidėliojo – pavasaris, artėjančios Velykos ir mažas pūkuotas padarėlis, be galo švelnus ir mielas. Jauku ir labai mergaitiška. Dekorui pasirinkome gaivius pavasario žiedus – narcizus, tulpes, vėdrynus. Saldaus stalo akcentu tapo didžiulis vainikas. Lėkštes papuošė mažyčiai vainikėliai, kurie sugrojo pavasarį gražiausiomis natomis. Atskirai paruošėme gaiviųjų gėrimų barą, kuris irgi pražydo žaluma ir pavasario žiedais.

GIMTADIENIO SCENARIJUS. Pirmasis gimtadienis – simbolinė šventė, per kurią vaikiški žaidimai persipina su ypatingą simbolika ir reikšmę turinčiais suaugusiųjų užsiėmimais. Per pirmojo gimtadienio šventę dažnai rašomi linkėjimai jubiliatui. Kadangi palinkėjimų netrūko Evutės krikštynose, šį kartą pasirinkome kitokį formatą – pažadų korteles. Kortelėse jau buvo surašyti įvairūs rimti ir šmaikštūs pažadai ir visi šventės dalyviai traukė po vieną. Tai tapo labai linksma pramoga, neįtikėtina, kaip daugelis pažadų taikliai atiteko jų savininkams.
Puiki pramoga šventės dalyviams – pirmųjų metų laimėjimų dienoraštis. Juos įamžinome ant didelio popieriaus lapo sužymėjus ir nuotraukomis iliustravus visus Evutės metus su faktais ir datomis: kada atsisėdo, kur nukeliavo, kiek dantukų išaugino, pirmieji žingsniai, pirmieji pomėgiai ir kiti šeimai svarbūs atsiminimai. Pirmieji metai gausiausi laimėjimų. O mes visus juos taip greitai pamirštame. Toks metraštis – ne tik pramoga svečiams, bet turi ir išliekamąją vertę – jį derinome prie mažylės kambario interjero.
Kadangi šventėje buvo nemažai suaugusių, scenarijų apgalvojome taip, kad jis būtų visiems įdomus, Čiop čiop studija jau pati iš savęs yra puiki pramoga, kadangi maistas gaminamas atvirai ir švečiai gali dalyvauti šiame procese. Gardžią vakarienę praturtino nuostabūs saksofono virtuozo garsai.
Puiki simboliška pramoga tapo vazonėlių spalvinimas. Norėjome, kad kiekvienas išsineštų gabalėlį pavasario į savo namus ir, augindamas gražią gėlelę, prisimintų mažąją Evutę. Ši pramoga puikiai tiko ir pačiai jubiliatei. Jai, ir kitiems vaikučiams, specialiai pasiuvome dailias prijuostes, kad spalvinimas būtų švarus ir stilingas.
Šventė neapsiėjo ir be smagios fotosesijos. Jai įrengėme specialią erdvę – žalią gardelį su ryškia raštuota sienele, didžiuliais helio balionais ir neapsakomo meilumo gyvais triušiukais. Kiek buvo džiaugsmo ir mažiems, ir dideliems!

Ideali gimtadienio diena – tai mažos, kas metus kartojamos tradicijos, nuoširdus dėmesys vaikui ir kokybiškas laikas, praleistas su šeima ir draugais. Tebūnie šventė – gimtadienio kulminacija, bet stebuklai ir šventinė nuotaika turi prasidėti vos pramerkus mažas akytes. Tai universali taisyklė, švenčiant ne tik pirmąjį, bet ir visus kitus vaiko gimtadienius. Juk kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis laukia tos gimtadienio pasakos. Geriausia, ką galima tądien padovanoti savo vaikui – laikas kartu, tačiau nepamiršti ir apie tai, kad vaikui be galo svarbi yra šventė su tortu ir dovanomis, juk ta ypatinga diena, kuri priklauso TIK jam, yra vos kartą per metus.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: ArtiŠokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Vieta: Čiop čiop kulinarinė studija
Desertai: Soul Kitchen
Spaudos dizainas: Artišokas

Spalvingas Trolių gimtadienis

Įkvėpimo semiamės visur, bet meluosiu, jei pasakysiu, kad gavę užduotį pirmiausiai nenukeliaujame į google su tiesiogine užklausa, pavyzdžiui „trolls birthday“. Visada smalsu sužinoti, ką jau iki tavęs sukūrė kiti, bet įdomiausia būna tada, kai kiti dar nesukūrė nieko, kas būtų verta dėmesio. Štai tokiais atvejais ir prasideda kūrybą, ta tikroji, stogą raunanti, su neprognozuojamu rezultatu. Tuomet tiesiog spirgi, kaip koks lašinys ant keptuvės, nuo jausmo, kad kuri visiškai šviežią „pinteresto“ vaizdelį, kuri tikėtina kopijuos pusė pasaulio :)

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldusis stalas – stebuklingas trolių miškas
Veltinio gėlytės su macarons viduriukais
Linksmos dinamiškos gėlytės su didelėmis lūpomis
Minkšti spalvoti medžiai su medvilnės žiedo akcentu
Spurgų kalnas
Keksiukų pateikimas permatomuose indeliuose su spalvotais saldainiais
Gėrimų buteliukai su veltinių gėlyčių dekoracija

Būtent tokia istorija nutiko su Troliais, Google neparodė absoliučiai nieko už ko norėjosi užsikabinti, taigi teko žiūrėti filmuką vėl ir vėl, įsijausti į nuotaiką, ieškoti charakteringų detalių. Nemėgstu, kai dekoras yra akivaizdus, kai stalą nusieja vienkartiniai indai su herojų atvaizdais ir visos dekoracijos yra tiesiogiai susijusios su šventės tematika. Tiesą sakant, tokį dekorą gali padaryti kiekvienas, tam tikrai nereikia samdyti profesionalo. Mes kuriame dekorą remdamosios asociacijomis ir emocijomis. Mes žaidžiame spalvomis ir detalėmis, įvairiomis medžiagomis ir priemonėmis, sukurdamos tikros pasakos viziją, o ne vien aklą tematikos išpildymą. Mūsų herojai paprastai yra tikri ir apčiuopiami, o ne besaikiai jų atvaizdai.

Neseniai šnekėjau su didelės švenčių atributikos parduotuvės savininke. Ji pasakojo, kaip žmonės kartais pasimeta asortimento gausoje ir priperka to, ko visiškai nereikia, išleisdami krūvą pinigų. Žmonės net nepagalvoja, kad pasamdę dekoratorių, jie galėtų išleisti labai panašią sumą, bet dekoras būtų vientisas, originalus ir estetiškai tvarkingas. Dekoratorius į dekorą įtraukia visus šventės elementus – tai ir stalo serviravimas, ir gėrimai, ir saldumynai, kuriuos Jūs bet kuriuo atveju perkate. Kai kiekviena šita detalė turi savo paskirtį ir vietą, nusipiešia nuostabus, unikalus gimtadienio paveikslas.

Taisijos gimtadienio dekorui turėjome magiško trolių miško viziją. Taisijai labai patinka troliai, ji jau turi visą jų kolekciją. Nusprendėme, kad sukursime jiems labai „trolišką“ girią, kurioje įvyks triukšmingiausias ir ryškiausias Taisijos gimtadienio vakarėlis. Mūsų misija buvo taip integruoti saldumynus į dekorą, kad jų net reikėtų paieškoti. Misija buvo įvykdyta 100 %. Taisijos mama pasakojo, kad svečiai pradžioje net nedrįso imti kai kurių skanėstų, nes galvojo, kad tai dekoracijos.

Spurgos susidėliojo į spalvotą spurgų kalną, macarons tapo mūsų pagamintų veltinių gėlyčių viduriukais, cake pops „pasimetė“ tarp spalvotų medžių, ant samanų kalno išdygo dryžuotų ledinukų giraitė. Dekore naudojome daug natūralių organiškų elementų – žaluma, dideli lapai vietoj polėkščių, medvilnės žiedai, samanos ir kt. Įdomus sprendimas buvo padaryti saldžiajam stalui pjedestalą. Žaidimų kambaryje, kuriame vyko šventė, buvo tik vienas stalas, todėl ir nusprendėme išskirti erdves. Pagaminome pakylą, kurią pavertėme tikruoju stebuklinguoju trolių mišku su linksmosiomis gėlytėmis, ryškiais spalvotais medžiais, šventinėmis vėliavėlėmis, saldžiaisiais „augalais“ ir, savaime suprantama, pačiais troliais. Tiesa sakant, net ir be trolių buvo aišku, kas čia per vietą ir kam ji skirta, tačiau jie taip organiškai papildė vaizdą, kad atrodė jis tarsi atgijo.

Mūsų pagamintus medžius dekoravome spalvotais vilnos dėbesėliais, dekoracijų gamyboje naudojome daug veltinio, nes tai kėlė stiprias asociacijas su filmuko herojais. Kadangi nenaudojome staltiesės, po stalų sudėliojome burbuliukus – koriukus, kurie užpildė vaizdą ir suteikė jam dar daugiau žaismingumo.

Gimtadienio programa irgi atitiko tematiką. Vaikus aplankė tikri troliai su savo linksmomis dainelėmis ir išdaigiškais žaidimais. Dar vienas svajonių gimtadienis virto realybe.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografas: Natalija Kurauskienė
Vieta: Žaidimų kambarys Ledinukas

Ugnytės gimtadienis cirko tema

Norėčiau padėkoti už patį gražiausią Ugnytės gimtadienį – viskas buvo tobula! Net mažiausios detalės buvo apgalvotos, kruopščiai pagamintos ir suderintos. Puikiai sudėliotas šventės planas leido pasijusti lyg tikrame cirke tiek mažiausiems svečiams, tiek ir suaugusiems. Labai smagu, kai visi norai buvo suprasti iš pusės žodžio ir įgyvendinti viršijant mūsų lūkesčius. Ačiū Jums už sukurtą pasaką. Svečiai ir mažoji dar iki šiol pamena šią nuostabią šventę. Jau labai laukiame mūsų tolimesnių projektų… :)

Kiek kainuoja vaiko gimtadienis?

Kartais mėgstu pavartyti savo tinklapį, kaip kokį dienoraštį. Ypač patinka vaikų gimtadienių skyrelis. Kiekvienas šių gimtadienių drąsiai pretenduoja į svajonių gimtadienio titulą. Džiaugiasi širdis, kiek vaikų svajonių jau išpildėme ir kiek dar laukia priešaky. Pasakysiu atvirai – vaikų gimtadieniai yra mažiausiai pelninga mūsų darbo kryptis, bet vistiek niekada jų neatsisakysiu, nes čia kūrybai nėra ribų, o siela šoka tvistą, matydama tas nuoširdžias magijos ir susižavėjimo kupinas vaikiškas akis. Be to, juk nuo vaikų gimtadienių viskas ir prasidėjo, todėl jaučiu, kaip širdį kutena sentimentai kaskart organizuojant didelę mažo žmogaus šventę.

Žinau, kad mūsų gimtadieniai yra išskirtiniai, nes žinau, kiek darbo į juos įdedame, kaip apgalvojame kiekvieną smulkmeną. Tiesą sakant, apskritai neskirstome mūsų švenčių pagal gaunamą honorarą. Mylime visus savo klientus ir kiekvieną užsakymą išpildome maksimaliai atsakingai ir kruopščiai. Mūsų klientai tai žino ir pas mus sugrįžta… kiekvienais metais.

Štai su Urte susipažinome prieš dvejus metus, o šiais metais jau netik jos gimtadienį planuosime, bet ir mažylio broliuko krikštynas.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Saldusis stalas – lova
Ugnės vardas – minkštos pagalvėlės
Teminis tortas su žaviąja princese
Permatomi žirniukai – saldumynų lobiai
Masyvi žalių burbulų kompozicija virš stalo
Žalias želė su grietinėlės kepure
Karūnuoti keksiukai
„Žirniukai“ ant pagaliuko

Kiek gi kainuoja vaiko gimtadienis? Nelygu kaip Jūs jį įsivaizduojate. Gimtadienis gali nekainuoti beveik nieko, jeigu Jūs pati išsikepate tortą ir pasikviečiate į svečius artimiausius giminaičius šventinei vakarienei. Neseniai kartu su vaikais skaitėme Kakės Makės knygutę „Svajonių gimtadienis“. Ten Kakės Makės tėvai dalinosi prisiminimais apie savo vaikystę. „Kai aš buvau maža, per gimtadienius laukiau atjojant pasakų princo. Deja, jis taip ir nepasirodė“ – sakė mama. „O aš norėjau pasikviesti piratų, – sakė tėtis, bet ateidavo tik teta ir dėdė“. Pagalvojau, kad ir šiais laikais nemažai vaikų šitaip švenčia savo gimimo dienas, o jų svajonės taip ir lieka neišgirstos. Lygiagrečiai pasidžiaugiau, kad mano vaikystėje kiekvienas gimtadienis buvo svarbus įvykis su šusniu draugų ir smagiu vakarėliu. Dabar suprantu, iš kur tas polinkis į švenčių organizavimą :) Matyt dar vaikystėje man jį įskiepijo mano tėvai.

Įtariu dažnas pagalvoja, vartydamas mūsų vaikų gimtadienių albumus, kad tokie gimtadieniai yra labai brangūs. Reikia pripažinti, kad tikrai turėjome neeilinių projektų, kur gimtadieniui iš tiesų buvo išleidžiamos nemažos pinigų sumos, tačiau tai nėra taisyklė. Savaime suprantama, reikia įvertinti, kad užsakydami specialistą Jūs išleisite šiek tiek daugiau. Juk niekam nekyla klausimų, kodėl Jūs turite mokėti kirpėjai, santechnikui, ar kažkuriam kitam specialistui, kurio paslaugomis naudojatės. Tuo tarpu, mes dažnai sulaukiame klausimų, kas įeina į mūsų paslaugos kainą. Nepaisant to, į ją tikrai šis  tas įeina materialaus, nes dekoruodami šventes, visus aksesuarus ir indus, kuriuos turime, skoliname be papildomo mokesčio. Taigi Jūs jau vien šiuo aspektu išlošiate finansiškai.

Visos dekoracijos, kurios yra gaminamos arba perkamos/nuomojamos specialiai Jūsų šventei, skaičiuojasi papildomai. Štai čia jau yra realios išlaidos, tik retas pagalvoja, kad tas išlaidas bet kuriuo atveju patiria, net jeigu šventę organizuoja patys. Pagalvokime, Jūs lygiai taip pat perkate įvairius rekvizitus, dekoracijas, girliandas, smeigtukus, indelius ir pan., tačiau Jūs nefiksuojate kiekvienos savo įsigytos smulkmenėlės kainos ir neregistruojate į atskirą dokumentą. Taigi, realiai net nežinote, kiek išleidote. Būtent todėl kai kurie išsigąsta, kai pamato mūsų sudarytą sąmatą. Atrodo, visko reikia, nėra net ko atsisakyti, o suma nemaža gaunasi. Nes į tą sąmatą vienoje vietoje sugula visos tos „nepastebimos smulkmenėlės“, kurias Jūs tarp kitko kelis kartus nusipirkote, eidami į parduotuvę pieno. Tą pačią istoriją galima papasakoti ir apie saldumynus, juk jie neišvengiamai atsiduria ant gimtadienio stalo, bet kruopščiai apgalvoti, suderinti su kitais akcentais ir tinkamai išdėstyti, jie tampa pilnaverte ir pagrindine dekoro dalimi.

Jau senai niekam nesistengiu nieko įrodyti – vaikų gimtadienius organizuojame ir dekoruojame išskirtinai savo malonumui. Taip, užsisakyti mūsų gimtadienį yra brangiau nei tiesiog išnuomoti žaidimų kambarį ir nusipirkti teminius vienkartinius indelius specializuotoje parduotuvėje, bet mes su tokiais ir nesilyginame. Mes kuriame kokybišką originalų produktą. Net jeigu gimtadienis yra užsakomas tokia pačia tematika, kiekvieną kartą kuriame visiškai naują viziją ir jos išpildymą. Kokybę išlaikome visur. Mes neperkame saldumynų iš Maximos, o dirbame tik su išbandytomis ir patikimomis kepėjomis. Dekoracijoms naudojame kokybiškas medžiagas ir atsižvelgiame į jų ilgaamžiškumą. Stengiamės, kad mūsų organizuojamos pramogos būtų edukacinės arba aktyvios ir būtinai atitiktų jubiliato amžių ir pomėgius. Nedarome kičo ir nebrukame komercijos. Laviname vaiko vaizduotę, siūlydami jam ne akivaizdžius sprendimus, o formų, raštų, asociacijų ir emocijų dėlionę.

Urtytė, kaip ir kiekviena maža mergaitė tokiame amžiuje, jautėsi tikra princese, todėl pasitarusios su mama, nusprendėme, kad šiemet bus princesių gimtadienis, bet kadangi jau praeitais metais gimtadienis buvo labai rožinis, norėjosi įdomaus, netradicinio sprendimo. Būtent todėl pasirinkome princesės ant žirnio tematiką. Labai įdomiai sužaidė sprendimas stilizuoti saldų stalą kaip lovą. Net stalo išdėstymas buvo originalus – ne horizontalus, kaip įprasta, o vertikalus. Vienas stalo galas virto lovugaliu su linksmomis pagalvėlėmis – raidėmis, iš kurių susidėliojo jubiliatės vardas, o saldumynai išsidėstė žemėjančia tvarka. Smagiai atrodė žirniukai, pripildyti saldumynų, žalias želė su grietinėlės kepure, keksiukai su dailiomis sidabrinėmis karūnomis, žirnių pavidalo cake pops.

Kompoziciją išbaigė žalių apvalių burbulų masė. pakibusi virš stalo. Mažoji princesė taip puikiai derėjo prie to pasakiško vaizdo, kad beliko tik sulaukti svečių ir pradėti savo princesišką puotą.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Renata Riškutė
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Soul kitchen ir Šokolado meistrai

Teminis gimtadienis Cirkas

cirkas

Man mano vaikų gimtadieniai yra didžiausios metų šventės. Ne Kalėdos ar Naujieji metai, ne Velykos ar mūsų šeimos jubiliejai, o būtent vaikų gimimo dienos. Todėl šiandien kreipiuosi į bendraminčius (tokius kaip šaunioji Eglė – Ugnytės mama), kuriems vaikų gimtadieniai yra TIK kartą per metus ir todėl juos BŪTINA rimtai ir triukšmingai švęsti. Buvo neapsakomai gražu stebėti, kaip Eglė ir jos vyras nuoširdžiai džiaugėsi Ugnytės švente, kokie įsijautę ir linksmi buvo Ugnytės seneliai ir net promočiūtė. O švečiai tiesiog aikčiojo iš netikėtumo, nes nieko panašaus dar nebuvo regėję. Kartu su Egle suruošėme tikrai neeilinę šventę. Patikėkite, kai išvydome galutinį rezultatą, aikčiojome ir mes, nors atrodo jau tikrai nemažai matę.

Mūsų mylimiausi akcentai:

120 m specialiai gimtadieniui pasiūtų vėliavėlių
Šviečiančios raidės CIRKAS
Mūsų sukonstruota Bilietų kasa
Smagios vintažinės gimtadienio kepurėlės
Didžiuliai permatomi balionai su spalvota konfeti
Natūralaus dydžio gyvūnų maketai
Vintažinės cirko kaukės fotosesijai
Keksiukų karusėlė
Nuostabaus grožio teminis tortas
Specialiai Ugnytei mūsų pagamintas šviečiantis dvejetas
Neįtikėtino kruopštumo teminiai sausainiai
Zefyrinės štangos
Tikras poniukas Šrekiukas

02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27

Kiekvienas vaiko gimtadienis – tai tarsi naujas atskaitos taškas ir tuo pačiu – praėjusių metų suvestinė. Mintys apie gimtadienio formatą, tematiką, nuotaiką dėliojasi ištisus metus. Aš nuolat stebiu, kas vaikui patinka, kuo jis domisi, apie ką svajoja, kuo gyvena, apie ką šneka. Tai tarsi nuoseklus partizaninis tyrimas, kuris finale sudėlioja man labai aiškų būsimos šventės paveikslą. Todėl gimtadienio metu vaikai išgyvena tikrą stebuklą, euforiją, pasaką. Atrodo, kad visos jų svajonės tarsi ima ir išsipildo, iš karto, vienu metu. Ir tuomet užplūsta neapsakoma laimės banga, netik vaikams, bet ir man! Juk taip smagu nors retkarčiais pasijusti stebukladariu. Ir nesvarbu, koks mano užimtumas ar finansinė padėtis, jaučiu nenumaldomą troškimą padovanoti savo vaikams tą vieną dieną beribės ir besąlygiškos laimės.

Kai su didžiuliu įkvėpimu ir susižavėjimu pasakoju aplinkiniams apie Ugnytės gimtadienį, sulaukiu skirtingų reakcijų. Vieni nuoširdžiai džiaugiasi, kad yra tokių šaunių tėvelių, kiti stebisi, treti gūžčioja pečiais – antrasis vaiko gimtadienis?! Žinau, ką galvoja dauguma – juk vaikas nieko neprisimins. Ir klysta. Jeigu emocija labai stipri, vaikas prisimins ją visą gyvenimą. Mano 8 metų dukra iki šiol prisimena savo antrąjį gimtadienį, nes būtent tą vienintelę dieną jos gyvenime mūsų namai transformavosi į žaidimų kambarį. Svetainės vidury atsidūrė čiuožykla su kamuoliukų baseinu, per visą koridorių nusidriekė banguotas kalniukas su riedančia mašinėle, o kambarių durys pavirto žaisliniais namukais.

Prisiminimus sustiprina ir gražios kokybiškos nuotraukos, ypač jeigu jos tvarkingai sugula į popierinį albumą, kuris mielai pavartomas karts nuo karto vietoj spalvingos knygutės. Pavyzdžiui, mes turime specialų gimtadienių albumą. Taip kuriasi šeimos istorijos ir mes netik sekame, kaip auga mūsų vaikai, bet ir matome, kaip keičiasi jų interesai, kas jiems aktualu šiame gyvenimo etape. Nuotraukose atsispindi emocijos, o kokybiškos nuotraukos turi labai didelę išliekamąją vertę. Štai kodėl kiekvienam savo vaikų gimtadieniui samdau profesionalų fotografą ir savo klientus visada raginu tai daryti. Įsivaizduokite, kaip bus įdomu Jūsų vaikui turėti tokį albumą po 30 metų ir rodyti jį savo vaikams.

Ugnytės gimtadienis yra ryškus pavyzdys, kai dekoras buvo išpildytas 120%. Kiekviena smulkmenėlė, kiekviena detalė buvo kruopščiai apgalvota ir suderinta. Ugnės mama Eglė labai aktyviai dalyvavo visame pasiruošimo procese. Atrodė, kad kiekvieną dieną gimsta po naują idėją. Gimtadienio tema atsispindėjo netik dekore, bet ir visoje gimtadienio eigoje: vaikai gamino popcornus ir saldžią vatą, mokinosi įvairių triukų su linksmąja žongliere, pūtė milžiniškus burbulus ir patys juose slėpėsi, kilnojo štangą, vaikščiojo ant „virvutės“, „šokinėjo per ugnį“, sprogdino balionus su dartais ir dar daug kitokios smagios teminės veiklos turėjo. Šventės kulminacijoje vaikus aplankė tikrasis ponis ir visi norintys galėjo ant jo pajodinėti.

Saldusis stalas buvo pilnas netikėčiausių „cirkiškų“ desertų: karameliniai obuoliai, vanilinės klouno nosys, nuostabaus grožio teminiai sausainiai, zefyrinės štangos ir daugelis kitų. Neįtikėtino grožio tortas nustebino ne vieną svečią. Sunku buvo apskritai suprasti, kad čia tortas, o ne dar viena įspūdinga dekoracija.

Įspūdingu šventės akcentu tapo ir didžiulės raidės CIRKAS. Nesu tų raidžių gerbėja būtent dėl labai didelės jų pasiūlos ir populiarumo šiuo metu, tačiau čia jos atsidurė taip laiku ir vietoje, kad sukėlė įspūdį ir man.

Tiesa sakant, žaviuosi Eglės preciziškumu. Net Ugnytės ir visos šeimos apranga buvo puikiai priderinta prie šventės dekoro. O kai, likus porai savaičių iki gimtadienio, paaiškėjo, kad tą dieną prognozuojama nemaža lietaus tikimybė, Eglė išsinuomavo didžiulę palapinę būtent tokią, kuri savo forma priminė cirko palapinę. Tiesą sakant, ta palapinė dar patrigubino wow efektą, nes tuomet veiksmas susikoncentravo vienoje erdvėje ir dekoras atsiskleidė visu savo gražumu.

Sutemus nuo pagrindinio kelio pro medžius matėsi palapinės kontūrai, lempučių šviesos ir smagus dūzgesys viduje. Pagalvojau, WOW! – tai neabejotinai TOP 1 mūsų suorganizuotas gimtadienis EVER.

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio dekoravimas ir pramogų organizavimas: Artišokas
Vieta: Žaleso respublika
Fotografė: Laima Druknerytė
Tortas: Cake design
Keksiukai: Pinavija
Sausainiai: Saldžių svajonių namai
Šviečiančios raidės: Light Letters
Spaudos dizainas: LiDesign