Autoriaus Archyvai: Elena

Kalėdiniai įmonių vakarėliai – Steampunk

Jau greitai prasidės įmonių kalėdinių vakarėlių maratonas. Kalėdos – tai tikriausiai vienintelė šventė, kai tik spėji apdarus keisti, nes renginių koncentracija išties didelė. Labai pasiseka tų įmonių darbuotojams, kurių vadovai rimtai nusiteikę švęsti ir nustebinti savo personalą, tuomet vakarėliai tikrai gali prilygti geriausiam miesto renginiui, o kartais net ir jį pranokti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Didžiulis laikrodis fotosesijai
Masyvi senų dviračių ratų instaliacija
Žvakidės iš metalinių vamzdžių
Stilizuoti dideli senoviniai oro balionai
Kalėdinė eglutė iš grandinių
Disco ball’ai vietoj kalėdinių eglutės papuošimų

Ar Jums patinka teminiai suaugusių vakarėliai? Aš turiu dvejopą nuomonę apie tai. Iš vienos pusės man patinka juos organizuoti, tai tikrai įdomus įtraukiantis procesas, kai viską apgalvoji iki smulkmenos. Iš kitos pusės nemėgstu, kai man pačiai reikia į juos eiti, nes tai reikalauja ypatingo pasiruošimo ir laiko, kurio nuolat trūksta. Dažniausiai mano kostiumai kuriami paskutinę minutę iš parankinių priemonių, o tai tikrai neduoda trokštamo rezultato. Man ideali šventė yra įsispirti į aukštakulnius (kurie paprastai patogiai ilsisi dėžutėje), užsidėti klasikinę suknelę ir profesionalų makiažą. Be jokio papildomo galvos skausmo. Tarkime šiuo klausimu aš tiesiog esu batsiuvys be batų ir dar be noro tais batais pasirūpinti, nes jau būnu primeistravusi jų visą kalną kitiems žmonėms. 

Bet yra ir kita medalio pusė, nes būtent teminiai vakarėliai būna smagiausi. Toks iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas elementas, kaip tinkamas kostiumas, leidžia taip gerai įsijausti į šventės tematiką, kad renginys tampa tikrų tikriausia įspūdžių bomba, o ne šiaip eiliniu pasisedėjimu širdžiai mieloje kompanijoje. Padirbėję šiek tiek su savo įvaizdžiu tikrai nesigailėsite, nes tai padės Jums įsijausti į vaidmenį ir pasiimti iš šventės maksimumą. 

Prisimenu mūsų naujametinius vakarėlius studijų laikais. Buvome dar jauni ir ne tokie aptingę, kaip dabar. Kiekvienai šventei sugalvodavom tematiką. Arba tai buvo tiesiog karnavalas, kur kiekvienas galėjo įkūnyti savo pasirinktą personažą. Geriausi vakarėliai EVER. Nors ir visiškai paprasti, be jokios prabangos, dažniausiai net organizuojami ankštame bute, bet tikrai palikę geriausius ir ryškiausius prisiminimus. Nes šventę kuria žmonės ir jų tinkama nuotaika tikrai gali daryti stebuklus. 

Žmonės, dekoras ir kruopščiai apgalvota programa – tai trys pagrindiniai bet kurio teminio vakarėlio ingridientai. Išėmus bent vieną iš jų, skonis jau nebebus toks geras ir ilgai išliekantis. Taigi, „pagaminti“ teminį vakarėlį nėra labai paprastas uždavinys. Renginių organizatoriai šitą gamybos procesą pradeda nuo programos sudėliojimo ir, kaip taisyklė, dekorui lieka tik biudžeto trupinėliai. Mes gi visada stengiamės išlaikyti balansą, nes tikime, kad visi ingridientai yra vienodai svarbūs. Be dekoro nėra nuotaikos, nėra gražių charakteringų nuotraukų, o idealus variantas būna tada, kai ir programos dalyviai tampa dekoro elementu. Būtent to ir pavyko pasiekti organizatoriams šito Steampunk tematikos vakarėlio metu. Jie taip meistriškai integravo šventės stilių į visas programos dalis, kad net užgniaužė kvapą. Vos įėję svečiai pasijuto tarsi patekę į kitą laiko dimenciją.

Dekoras, kurį mes sukūrėme, šį kartą buvo „išbarstytas“ po visą vakarėlio erdvę. Išstudijavę Steampunk stilių, išsirinkome pagrindinius elementus, kuriuos ir naudojome dekore – tai laikrodis ir jo mechanizmai, metalinės detalės, grandinės, kepurės – cilindrai, geležiniai įrankiai, oro balionai. Atrodo visiškas kratinys, bet Steampunk ir yra tas stilius, kuriame visko daug, kaip ir bet kurioje kitoje fantastikos žanro kryptyje.

Pirmiausiai švečius pasitiko didžiulis laikrodis, prie kurio buvo galima nusifotografuoti. Tematikai palanki klubo Kablys erdvė ir profesionalus apšvietimas sukūrė labai tikrovišką iliuziją į fantazijų pasaulį. Virš baro sukabinome visą pulką cilindrų su įmontuotomis elektrinėmis lemputėmis. Koridorių užpildėme didele kabančia instaliacija iš senų dviračių ratų ir storų masyvių virvių. Stalus papuošė kompozicijos iš surūdijusių metalinių įrankių ir žvakidžių, pagamintų iš vamzdžių. Palubėj „skraidė“ didžiuliai senovinio stiliaus oro balionai. Bet didžiausia ir sudėtingiausia instaliacija buvo iš grandinių suformuota kabanti eglutė. Tai buvo vienas iš rimčiausių mūsų projektų montavimo prasme. Teko nemažai pasukti galvą, kol sugalvojome kaip saugiai ir efektingai įgyvendinti šitą sumanymą. Teko lipti į nemažą aukštį ir formuoti eglutę tiesiog vietoje, jau nešnekant apie beveik 100 kg grandinės paruošimą. Nemenkas iššūkis, bet buvo verta. Išėjimas iš komforto zonos ir savo galimybių patikrinimas – tai mūsų kasdienybė. Tai tik ugdo mus kaip asmenybes ir verčia tobulėti. Mūsų kūryba nuolat persipyna su techninių ir gamybinių sprendimų paieška, todėl smegenys pastoviai dirba ir generuoja idėjas.

Nuolat sau kartoju – nėra nieko neįmanomo. Kai kuriais atvejais sprendimas gali atsiremti į finansus, kai kada reikia įjungti fantaziją, bet dažniausiai reikia tiesiog nenumoti ranka, nes bet kurio atveju, sprendimas visada yra ir mes pasiruošę Jums jį rasti.

Kūrybinė komanda:

Renginio dekoravimas: Artišokas
Renginio organizavimas: Eventum group
Renginio vieta: Klubas Kablys
Fotografai: Goodlife photography

Artėjant Halloween’ui

Halloween’as nėra „mano šventė“.  Turėčiau sau atvirai pripažinti, kad niekada jo nemėgau. Bet šiais metais mano nuomonė kardinaliai pasikeitė, nes pagaliau supratau, jog halloween‘as gali būti netik kraupus ir keliantis šlykštulį, bet ir mielai linksmas ir vaikiškas. Halloween‘as – tai šventė, turinti ypač daug stereotipų.  Panagrinėjus Lietuvos rinkos pasiūlą,  šventės pateikimą ir  organizuojamų renginių pobūdį, imi nuoširdžiai tikėti, kad kitaip ir būti negali.

Kraujas, lavonai, sužalotos kūno dalys  ir šiurpūs padarai – Lietuvoje halloween‘as man visada asocijavosi su smurtu ir piktomis dvasiomis. Mes patys pasirinkome tokią interpretaciją ir nepalikome vietos kitai halloween‘o pusei. Tuo tarpu Amerikoje, iš kur ir parėmėm šitą šventę, halloween‘as švenčiamas visiškai kitaip.

Man labiau patinka amerikietiškas variantas, nes ten tai labiau vaikų šventė, o ne suaugusių. Vaikai persirengia į pačius įvairiausius kostiumus,  nebūtinai bauginančius, daro fotosesijas, ruošia teminius saldumynus. Tai šeimos šventė, kur visi smagiai leidžia laiką, o ne stengiasi vienas kitą išgąsdinti. Šventės spalvų gama gali būti pati įvairiausia ir nebūtinai juoda, tamsi arba oranžinė, kaip moliūgas. Skeletai gali būti ryškūs ir spalvoti, o vorai ir vaiduokliai besišypsantys.

Taigi, šventėje yra tiek blogio, kiek mes patys į ją įleidžiame. Manau, kitais metais mes su jumis sukursime kitokį halloween‘ą, o šį kartą visgi norėsiu dar jus šiek tiek pašiurpinti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Tortas – smegenys
Žvakidės iš kaukolių
Stikliniai burbulai su bauginančiais vaizdais
„Krauju aptaškyti“ cake pops
Įvairių spalvų elektrinės žvakės
Konservuoti organai
Sausainiai – kaukolės
Laboratoriniai talpų laikikliai

Lukos gimtadienis vyko pabėgimo kambaryje. Kadangi Luka mėgsta visokias baisybes, o ir pabėgimo kambarys padiktavo savo tematiką, nusprendėme įrengti „pašėlusio mokslininko laboratoriją“.  Vietos pabėgimo kambaryje buvo labai nedaug, todėl turėjome maksimaliai paskirstyti erdves. Taip pat neturėjome ir daug laiko šventės paruošimui, todėl sugalvojome mažą gudrybę. Patalpą padalinome į dvi dalis ir praėjimą uždengėme juodu audiniu. Atėję į gimtadienį vaikai pateko į nedidelę erdvę, kur juos vaišinome užkandžiais, o profesionali grimuotoja jiems sukurė teminius įvaizdžius. Tuo tarpu pagrindinė šventės kulminacija – teminis saldus stalas laukė už juodos paslapties širmos. Tuo metu, kai svečiai užkandžiavo, o vėliau ir mankštino savo protą pabėgimo žaidime, ten darbavomės mes. Įsivaizduokite kokia buvo vaikų nuostaba, kai jie sugrįžo įveikę visas užduotis.

Visas pagrindinis dekoras susikoncentravo būtent ant saldaus stalo. Šį kartą buvo apstu visokiausių teminių detalių. Atrodo, galima buvo valandą viską apžiūrinėti, ir vistiek visų nepastebėtum. Pagrindiniai teminiai elementai, kuriuos pasirinkome – tai kraujas, kūno dalys ir kaukuolės. Labai svarbu išsirinkti kelis pagrindinius dekoro elementus ir nesimėtyti. Būtent tai garantuoja skoningą temos išpildymą. Tas pats galioja ir spalvoms. Atrodo, nelabai mergaitiška istorija, bet jau nuo pat pirmo mūsų susitikimo žinau, kad Lukai patinka visokie siaubiakai. Mūsų pažintis kaip tik ir prasidėjo nuo monstriško vakarėlio prieš 4 metus. Labai džiaugiuosi, kad kiekvienais metais ir vėl susitinkame.

Mums labai patiko dryžuota siena, kurią mes aptikome kambaryje, ji davė gerą nenuobodų foną saldžiam stalui, prie jos priderinome ir savo pakylas. Saldus stalas virto tikra pašėlusio mokslininko laboratorija su „kraujo“ pripildytais indais, konservuotais organais, kaukolėmis, įvairiomis talpomis ir jų laikikliais iš tikros laboratorijos. Dar daugiau paslapties suteikė elektrinės žvakės, specialiai parinkome, kad jos šviestų skirtingomis spalvomis, tai įnešė įdomumo ir netikėtumo į kompoziciją. Kurdami dekorą, mes labai daug dėmesio skiriame detalėms, kad viskas idealiai susiderintų ir turėtų prasmę. Mūsų dekoras – tai tarsi knyga, kurią galima skaityti. Viskas sudėliota ir parinkta taip, kad neiškrįstų iš bendro konteksto, nenukryptų nuo pagrindinės minties. Vaikai susidomėję apžiūrinėja kiekvieną smulkmeną, stebisi, aptarinėja, galvoja, kaip taip padaryta, taip lavindami savo mąstymą ir kūrybiškumą, taigi emocija, kurią jie išsineša iš šventės, patrigubėja.

Visi saldumynai, kaip ir įprasta mūsų šventėse, buvo teminiai. Būtent todėl mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su įvairiausiais kepėjais, kad galėtume tiksliai perduoti kuo mums reikia ir kokią nuotaiką mes kuriame. Šį kartą visi kepėjai tiesiog tobulai susitvarkė su užduotimi. Saldumynų arsenalą taip pat papildė kraujo raudonumo spragėsiai, šokoladinės akys ir įvairiausi guminukai – kaukolės, smegenys, pirštai ir dantys. Visa laime, kad gimtadienis vyksta prieš halloween’ą, tad viso šito specifinio gėrio buvo sočiai parduotuvėse.

Kiekvienai šventei mes ieškome originalių sprendimų. Šį kartą tai buvo stikliniai burbulai su įvairiais bauginančiais vaizdais. Paveiksliukas buvo atspausdintas ant skaidrės ir patalpintas į burbuliuko vidų. Tiesa, burbuliukas dar prieš tai buvo padegintas, kad būtų tarsi apdūmęs, ir vualia, mes turime puikų teminį akcentą su wow efektu. Kiekviena tokia neeilinė detalė tikrai yra verta vaikų dėmesio.

Tortą Luka rinkosi iš trijų variantų. Tiesą sakant, aš pradžioje net suabejojau, ar pasirinktą variantą iš viso siūlyti.  Bet kadangi jau visas dekoras krypo į tokią šlykštesnę pusę, tai kodėl gi ne, pagalvojau. Ir visiškai pataikiau. Tortas tobulai įsipaišė į bendrą koncepciją. Meistriškai padarytas, jis atrodė tikrai labai tikroviškai, bet kartu ir be galo smagiai, ypač tos mielos akytės šalia.

Tiesa sakant, aš pati nemėgstu siaubo filmų, nors reikia pripažinti, kad paauglystėje žiūrėdavau, palindusi po kaldrą :) Esu net kelis kartus kinoteatre žiūrėjusi, o dabar manęs nepriversite. Matyt, tiesiog nenoriu savęs apkrauti neigiamomis emocijomis, o ir adrenalino jau žinau iš kur kitur pasisemti. Tačiau kurti šitą šventę buvo labai įdomu, ypač, kai žinai, kad darai tai vaikams, taigi turi išlaikyti aiškų balansą tarp šlykštumo ir smagumo :)

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Pabėgimo kambarys Rūsys
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas

Ar vestuvėms reikalinga tematika?

Kiekvieną kartą organizuodama ar dekoruodama vestuves, suprantu, kad jaunieji net nepagalvoja išsirinkti tematiką. Dažniausiai išgirstu – čia gi ne gimtadienis, ar įmonės renginys, kam ta tematika, mes gi norime paprastų vestuvių. Tačiau aš nepasiduodu. Vestuvių tematika – tai daugiau negu temos pasirinkimas, tai labiau vizija ir idėja. Būtent ji ir suteikia vestuvėms individualumą ir išskirtinumą, kuris yra labai gerai perteikiamas per dekorą, ypač jeigu biudžetas neleidžia paskęsti gėlėse.

Jeigu vestuvės turi idėją, svečiai su malonumu įsitraukia į Jūsų žaidimą ir vestuvės palieka jiems daug įspūdžių ir prisiminimų. Vestuvės su gražiomis puokštėmis ant stalo – ok, bet tai momentinis efektas. O vestuvės su gražiomis puokštėmis ir gilia potekste – tai visai kas kita. Tai istorija, kuri dar ilgai sukels malonias asociacijas ir susižavėjusių svečių aptarimus.

Kaip nuspręsti, kokia turėtų būti Jūsų vestuvių tematika? Tai yra ir paprasta, ir sudėtinga tuo pačiu metu. Kai pirmą kartą susitinkame su pora, aš visada jų klausiu – ką Jūs mėgstate, kuo gyvenate, už ko būtų galima užsikabinti. Tiesą sakant, reta pora turi konkretų atsakymą, o kai kalba pasisuka apie tematikos pasirinkimą, visi dar labiau pasimeta. Pagrindinė sėkmingo tematikos pasirinkimo taisyklė ta, kad idėja turi ne šiaip nusileisti iš dangaus, ji turi išeiti tiesiai iš Jūsų. Mes visi esame unikalūs. Mes visi gyvename savo įdomius gyvenimus, todėl visi esame ypatingi su savo asmeninėmis pažinties istorijomis, tradicijomis, profesijomis, mėgstamais užsiėmimais. Absoliučiai kiekviena pora turi ką papasakoti, o tematika gali išsivystyti iš kiekvienos pačios mažiausios smulkmenos. 

Kai pirmą kartą susitikome su Gintare, ji man tvirtino, kad jie su sužadėtiniu visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. „Abu dirbame medicinos srityje, bet iš šito gi vestuvių tematikos nepadarysi“ – kuklinosi Gintarė. Mes išsiskyrėme pagalvoti ir manęs iš tiesų kelias dienas nepaleido mūsų pokalbis. Vos tik mano smegenys gauna užduotį, jos, atrodo, pradeda dirbti trigubu pajėgumu ir nepaleidžia tol, kol nesugeneruoja sprendimo. Per kitą mūsų susitikimą, kai mes važiavome apžiūrėti šventės vietos, aš jau turėjau idėją ir pristačiau ją Gintarei. Meilės laboratorija – štai taip aš pavadinau savo sumanymą. Gintarė buvo nustebusi, bet neslėpė susižavėjimo ir mes pradėjome brainstorminti, kaip tai galėtų atrodyti. Gintarė prisipažino, kad iš tiesų nemažai laiko ji ir jos sužadėtinis praleidžia laboratorijose ir šita tematika juos tikrai puikiai identifikuotų, nes visi artimieji žino, kaip jie myli savo darbą.

Apžiūrėjus šventės vietą, mintys dar šiek tiek pasikoregavo ir galiausiai pati Gintarė nusprendė, kad tema bus Senovinė vaistinė. Užduotis ne iš lengvųjų, bet mes mėgstame iššūkius :) 

Ką reiškia tematikos išpildymas? Ar tai reiškia, kad mes šventės vietoje įrengsime vaistinę? Jokiu būdu. Juk tai vestuvės, o ne koks teminis įmonės vakarėlis ;) Taigi, mes neturime nutolti nuo vestuvių formato ir daryti karnavalo, nebent karnavalas ir yra Jūsų šventės vizija. Vestuvių dekoras paprastai turi tam tikrus savo standartus ir mes jų laikomės. 

Kurdami teminį dekorą, dirbame su netiesioginėmis asociacijomis. Kas Jums pirmiausiai ateina į galvą, kai pagalvojate apie vaistinę? Vaistai, tyrimai, mėgintuvėliai, įvairūs aparatai, laboratoriniai bandymai. Mums irgi, tačiau visas šitas asociacijas iš karto atmetame, sudeginame, ištriname iš savo galvos ir štai tuomet prasideda kūryba. Kartais žiūrint nuotraukas net sunku identifikuoti konkrečią tematiką, bet svarbiausia ne akivaizdumas, o sukurta nuotaika.

Nuotaiką pradėjome kurti nuo kvietimo. Gaila, kad neturiu jo nuotraukos, nes būtent jis labiausiai atspindėjo tematiką. Kvietimą patalpinome į buteliuką, primenantį vaistų talpą, jam pagaminome etiketę ir įdėjome į dėžutę. Pradžioje net buvome sukurę teminį tekstą, tarsi tai būtų vaistų informacinis lapelis, tačiau pasitarus jo atsisakėme, nes visgi subtilumas pirmoje vietoje ir visada reikia ieškoti balanso. Bet kuriuo atveju, gavę tokį kvietimą, svečiai jau iš karto galėjo nusiteikti, kad jų laukia įdomus vakarėlis.

Įvairius teminius buteliukus panaudojome ir susėdimo planui. Jis priminė vaistinės stendą. Ant kiekvieno buteliuko užklijavome vardą ir stalo numerį, kad svečiai galėtų nesunkiai rasti savo vietą. Mūsų vaistinės stendo imitacija pražydo nuostabiais žiedais.

Pagrindinis sprendimas ir dekoro elementas, kurį panaudojome šioje šventėje – tai stiklinės vitrinos. Viskas prasidėjo nuo netradicinio saldaus stalo sprendimo, kurį sugalvojome daryti ant kampinio baro, vietoj paprasto stalo. Norėjome, kad saldus stalas atrodytų kaip vaistinės vitrina, todėl pagaminome jam specialius gaubtus iš skaidraus plastiko. Desertus išdėliojome tvarkingomis eilutėmis, o kampą tarp dviejų „vitrinų“ užpildė skirtingo dydžio stikliniai indeliai su  įvairiomis „piliulėmis“ ir tortai. 

Siekiant atkartoti saldaus stalo idėją, floristines kompozicijas ir žvakes ant pagrindinių stalų patalpinome į aukštas skaidrias kolonas, taip sukurdami šviesų ir atspindžių žaismą. 

Visos teminės detalės, kurias mes naudojome, buvo labai subtilios. Pavyzdžiui, vintažinės svarstyklės, kokteilių receptų knyga su simboliniu pavadinimu „Alkoholis. Nes nei viena gera istorija neprasidėjo nuo vaistažolių arbatos“, senovinį gydytojo lagaminėlį primenanti cigarų dėžutė. 

Vestuvių tematika nebūtinai turi būti labai originali ar netradicinė, tačiau jos atradimas pakylės Jūsų šventę į visai kitokį lygį.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Liškiavos kultūros centras
Fotografė: Foto plunksna
Saldumynai: Liu Patty
Spaudos dizainas: Artišokas

Kaip suorganizuoti tobulą vaiko gimtadienį

Organizuodami gimtadienius mes galvojame apie visumą. Mums vienodai svarbi smagi, įdomi veikla vaikams ir šventės estetinis vaizdas. Tik tuomet, kai abu šitie komponentai subalansuoti, gaunasi iš tiesų kokybiškas rezultatas. Dažnai susiduriame su požiūriu, kad vaikams svarbiausia programa, dekoracijų iš viso galėtų nebūti. Paklauskite mano vaikų, ką jie apie tai mano :) Tik gražus padekoruotas gimtadienis sukelia WOW efektą. Visiems. Ir vaikams irgi. O kai viskas yra apgalvota iki paskutinės smulkmenos, įvyksta tiesiog galingas emocijų sprogimas. Žinoma, nemažiau svarbūs yra ir gražūs prisiminimai, kurie yra kuriami dekoro pagalba. Jie atsispindi nuotraukose ir išlieka materialiu pavidalu visam gyvenimui. Neretai mūsų klientės net sukuria gimtadienių albumus ir kiekvienais metais juos pildo. Būtent todėl nemažai svarbus yra ir fotografo darbas. Visiškai aišku, kad užsakydami profesionalų šventės organizavimą ir dekorą, Jūs jokių būdų neturėtumėte atsisakyti fotografo paslaugų, nes visos Jūsų investicijos liks tik momentiniu įspūdžiu ir keliais kadrais, kurie neabejotinai ilgainiui pasiklys Jūsų telefono debesyje.

Mūsų mylimiausi dekoro elementai:

Netipinė kačiukų tematikai spalvų gama
Didžiuliai siūlų kamuoliai
Vaikiška kėdutė, simbolizuojanti baltą kačiuką su ilga uodega
Skaičius 3 iš siūlų kamuoliukų
Teminiai indeliai saldumynams
Užrašas MIAU iš siūlų
Popieriniai padėkliukai ir keksiukų krepšeliai, atkartojantys kvietimų raštą
Siūlų kamuoliukų ir kutosų girliandos
Dovanėlės svečiams kačiuko formos puodelyje

Praėjusią savaitę du vyrukai dalinosi prisiminimais po vienu iš mūsų švenčių įrašu. O sako, kad vyrams dekoras „vienodai šviečia“. Buvo smagu suprasti, kad šventė jiems paliko šiltus įspūdžius ir visos tos smulkmenėlės jau nebėra vien „kvailos moterų užgaidos“. 

Svarbiausia taisyklė, kuriant kokybišką šventę, kad visos, net ir mažiausios detalės, kurios iš pirno žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingos, ir net nepastebimos, derėtų tarpusavyje. Idealu, kad net jubiliato apranga būtų parinkta, atsižvelgiant į šventės tematiką ir spalvinę gamą. Mums svarbu, kad visi šventės dalyviai būtų „į temą“, todėl mes labai kruopščiai dėliojame scenarijų, atrenkame personažus ir deriname jų kostiumus. Partneriai, kurie su mumis dirba, jau žino, kad mūsų šventėse visi aktoriai, kurie linksmina vaikus, yra dekoro dalis, todėl jokių išlygų negali būti. 

Mūsų šventės yra konceptualios. Mes nesistengiame „pritempti“ nesuderinamus dalykus, o tiesiog parenkame tokius sprendimus, kad viskas atitiktų bendrą stilistiką. Mes laviname klientų skonį, nes puikiai suprantame, kad klientas nevisada galvoja kompleksiškai, ne viską sugeba numatyti į priekį, nes papraščiausiai neturi tiek patirties. Praeitą savaitę viena klientė paklausė, kiek laiko mes jau dirbame. Išgirdusi atsakymą, labai taikliai pastebėjo – tai jūs jau savo šventes skaičiuojate šimtais. Rimtai! – pagalvojau aš. Nuoširdžiai niekada nebuvau apie tai susimąsčiusi. Šimtai švenčių ir vis dar didžiulis noras stebinti, tobulėti, įkvėpti kitus. Iš kur tiek idėjų? – dažnai girdžiu šitą klausimą. Iš visur. Ir galiu visiškai tvirtai teigti, kad jos niekada nesibaigs, nes kol yra noras, kol yra meilė savo veiklai,  tol tai bus neišsenkantis šaltinis. Mes mokomės iš naujų žmonių, iš pažinčių, iš kultūrinės veiklos, iš kelionių, net iš klientų ir konkurentų. Reikia tiesiog gyventi plačiai atmerktomis akimis ir stebėti, kas vyksta aplinkui ir to visiškai pakanka palaikyti savo kūrybinės gyslelės nuolatinį pulsavimą. 

Evutės gimtadienis kaip visada buvo nuostabus. Dievinu šitą mažylę ir jos mamą, nes jos dievina kokybę ir estetiką, o tai reiškia, kad šventės būna tobulai išbaigtos. Artėjant Evutės gimtadieniui, visada susitinkame su jos mama Deimante pasitarimui. Su Evute draugaujame nuo pat pirmųjų jos mėnesių, kai organizavome jos krikštynas, o šiemet jau ir trečiąjį gimtadienį atšventėme. Visada stengiamės, kad gimtadienis atspindėtų mažylės interesus. Taip buvo nuo pat pirmojo jos gimtadienio. Žinau, kad yra tokių, kurie dabar sarkastiškai šyptels. Kokie gali būti interesai pas 1-3 metų vaiką. Tai va, viskas priklauso nuo jūsų požiūrio. Deimantė yra puiki mama, nes ji puikiai pažįsta savo vaiką. Pasidalinusi savo įžvalgomis, ji užveda mus ant kelio, todėl dar nei karto neprašovėme.

Šį kartą pasirinkome kačiukų tematika. Pirmoji mintis, kurią vietą pasirinkti gimtadienio šventei, buvo, žinoma, Cat cafe. Įsikūrę naujoje vietoje, jie tikrai puikiai susitvarkė. Interjeras šviesus ir jaukus, o jų konceptas pilnai sutampa su mūsų šventės tematika.  Neįsivaizduojate mano nusivylimo, kai paaiškėjo, kad vaikai iki 6 metų net nėra įleidžiami į kavinės vidų. Atėjusi atžiūrėti kavinę su savo keturmečiu vaikinu, turėjau jį palikti už durų :) Taisyklės labai griežtos, jokių išimčių. Taigi, tobula šventės vieta išgaravo kaip pirmas sniegas ir reikėjo pradėti rimtas paieškas. Kaip visada mūsų noras gana aiškus – šviesi balta patalpa ir, žinoma, labai ribotas kiekis variantų. Galiausiai nusprendėme, kad mūsų sumanymams išpildyti geriausiai tiks Basa pieva. Labai džiaugiamės, kad mus taip draugiškai ten priėmė. Pačios geriausios rekomendacijos.

Basoje pievoje yra dvi patalpos, kurias mes puikiai išnaudojome. Pagrindinis veiksmas vyko didesnėje erdvėje, o mažesnis atskiras kambariukas virto kūrybinėmis dirbtuvėmis. Labai svarbu teisingai suskirstyti erdves bet kurioje šventėje. Mes šį kartą jų turėjome net keletą. Pirmiausiai tai, žinoma, šventės karalius – desertų stalas, kuris puikiai pasitarnavo ir kaip fotosesijos kampelis.  Taip pat mes turėjome išskirtinio grožio staliuką su tikrais beržų stiebais per vidurį, kurį mes atskirai paserviravome visiems vaikučiams. Staliuką puošė į spalvotas vazeles pamerktos gėlės ir saldžios dovanėlės ypatingo mielumo teminiuose puodeliuose. Labai gražus sprendimas buvo indus paserviruoti ant specialiai šventei pagamintų spalvotų padėkliukų. Jie atkartojo raštą kvietimuose ir puikiai užpildė vaizdą.

Net ir užkandžių stalas šį kartą neliko „nuskriaustas“. Turiu pripažinti, kad užkandžių stalo dekoras dažniausiai yra tas skyrelis sąmatoje, kuris būna negailėstingai pašalinamas. Mes ir patys siūlome jį išbraukti, jeigu reikia apkarpyti biudžetą. Tačiau visgi kaip malonu, kai nieko nereikia slėpti. Specialiai užkandžių stalui iš siūlų pagaminome jaukų užrašą MIAU ir kelias kutosiukų girliandas. Atrodo, taip nedaug reikia, o užkandžių stalas puikiai įsipaišė į bendrą dekorą ir niekaip nenusileido kitoms šventės zonoms.

Kūrybinėse dirbtuvėse vaikai gamino kačiukų kaukes. Mes pasirūpinome pūkuotomis priemonėmis, o vaikai iš tiesų labai įsitraukė į procesą. Vaikus nuolat prižiūrėjo ir linksmino mūsų smagioji juodoji katytė. Su ja vaikai jautiesi puikiai.Jie žaidė žaidimus, gamino kaukes, dainavo ir šoko.

Specialiai šventei buvo sukurtas jautrus ir nuoširdus muzikinis lelių spektaklis apie šokoladinį kačiuką. Kartais atsitinka taip, kad sudėlioję savo scenarijų ir suformavę įsivaizdavimą kaip turi atrodyti gimtadienio programa, mes tiesiog nerandame siūlomos paslaugos, kuri galėtų išpildyti mūsų viziją. Tuomet tiesiog gimsta naujos programos ir herojai. Net lėlės buvo specialiai pasiūtos šitam pasirodymui. Kadangi spektaklis buvo su interaktyviais elementais, jis tiesiog prikaustė vaikus, nežiūrint į tai, kad vaikų amžius nepasižymi dėmesio fokusavimu.

Šventės kulminacija buvo linksmuolis violetinis katinas. Minkštas pūkuotas ir laaabai didelis. Tiesą sakant, būtent nuo jo ir prasidėjo visos šventės organizavimas. Būtent jis nulėmė šventės spalvų paletę ir nuotaiką. Organizuojant šventę labai svarbu nuo kažko atsispirti. Man tai panašu į siūlo vyniojimą į vieną gražų burbuliuką, kurių, beje, šioje šventėje tikrai netrūko. Viskas prasideda nuo idėjos, personažo, ar net kažkokio nedidelio elemento, o toliau jau išsivysto visa istorija, kuri kiekvieną kartą būna visiškai skirtinga. Būtent aiškios vizijos turėjimas ir vyniojimas viena kryptimi, nulemia šventės kokybę ir išbaigtumą. Todėl reikia atsirinkti ir nebesiblaškyti, jeigu norite pasiekti maksimalaus rezultato.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Basa pieva
Fotografė: Nude Mood
Programa: Mažasis genijus
Saldumynai: Liu Patty

Svajonių gimtadienis

Ar kas nors moka svajoti stipriau ir nuoširdžiau nei vaikai?! Manau, kad ne. Dažnas suaugęs iš viso nebeturi svajonių, mes tai išdidžiai vadiname tikslais, siekiais, savirealizacija. Visada skatinu savo vaikus svajoti. Gyvenimo taisyklės labai paprastos – jeigu nesvajoji ir nieko nenori, reiškia, nieko ir negausi. Kartais to mokau ir savo vyrą, nes pati esu didelė svajotoja ir „norėtoja“, man nuolat kažko trūksta, o ir norai kiekvieną kartą vis labiau globalizuojasi. Tačiau būtent norai, ypač tie didžiausi, skatina mane judėti į priekį ir suteikia prasmę gyventi.

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su frazėmis „Svajonės pildosi“, „Nenustok svajoti“ ir panašia motyvuojančia beletristika. Iš vienos pusės atrodo, kiek daug pozityvo ir motyvacijos šituose žodžiuose, o kita vertus – kokia nesąmonė. Nesupraskite manęs klaidingai – jos iš tiesų pildosi, bet tai tikrai neįvyksta savaime. Štai, pavyzdžiui, įsivaizduokite, guliu aš ant sofos ir galvoju, kad mano didžiausia svajonė dabar yra aplankyti Australiją. Ir staiga į duris man paskambina geroji tetulė ir auksiniame vokelyje įteikia išsvajotąjį kelialapį. Panašu į reklamos siužetą, kai kūrėjui pritrūko fantazijos. Deja, realiame gyvenime taip nebūna. Pirmiausiai aš turiu gerokai padirbėti, kad išsvajota kelionė apskritai taptų man prieinama. Toliau aš turiu pradėti domėtis šia šalimi, skrydžiais, apgyvendinimu, susiplanuoti maršrutus ir viską pasverti, optimizuoti, supakuoti lagaminą, pasirūpinti skiepais, draudimais ir dar kokia nors velniava. Žodžiu, užsikuria visas svajonės įgyvendinimo mechanizmas. Vien tik tikėjimo tikrai neužtenka. Aš turiu matyti savo konkrečią svajonę kaip galutinį tikslą ir  link jo judėti kartais mažesniais, o kartais didesniais žingsniais, bet būtinai reikiama linkme, nenukrypstant nuo kelio. Bet kurios svajonės įgyvendinimas – tai mūsų sistemingo darbo rezultatas. Štai taip, jokios romantikos ir tuo labiau magijos.

Vaikystėje turėjau šuniuką. Tai liūdna istorija. Tikriausiai nėra aiškesnio vaikystės prisiminimo nei ta diena, kai mažą ryšulėlį kartu su močiute vežėme pas veterinarijos gydytoją, o iš ten mus nusiuntė į kitą šiurpoką vietą. Moteris paėmė mažą pūkuotą kamuoliuką ir vangiai pasakė: „Palikite jį mums“. „Jūs jį gydysite?“- paklausiau aš sunkiai išspausdama žodžius per didžiulį gumulą, dusinusį mane viduje. „Taip, taip“, – tarė moteris, nepalikdama man jokios vilties. Supratau, tai pabaiga. Girdėjau jo paskutinį cyptelėjimą, šito garso nepamiršiu visą gyvenimą. Prisiminimas iki šiol toks stiprus, kad kai dukra užsiminė, kad nori šuniuko, buvau kategoriškai prieš. Ir štai čia grįžtame prie svajonių įgyvendinimo tematikos. Atrodo, ką tokio gali vaikas padaryti, kad jo svajonė išsipildytų, juk jis dar tik vaikas, net pinigų negali užsidirbti. Žinote, ką darė mano dukra? Ji kantriai zyzė. Tris metus! Ištisus tris metus aš kiekvieną dieną be išimties girdėdavau, kaip ji nori šuniuko. Skirtinguose pokalbiuose, skirtingame kontekste, bet ji taip buvo įsikibusi į šitą svajonę, kad jos nepaleisdavo nei vienai minutei. Ji net knygas skaitydavo vien apie šuniukus. Po trijų metų sistemingo mano dukros darbo, aš pradėjau pasiduoti. Tuo metu aš jau buvo tinkamai paruošta, pavyzdžiui, supažindinta su visomis šunų veislėmis, nors pati šunimis niekada nesidomėjau. Dukra pasiekė to, kad aš jau ir pati pradėjau galvoti, kad gal ir visai nebloga mintis turėti pūkuotą draugą namuose. Tuomet pasakiau dukrai, OK, tu gali turėti šuniuką, jeigu pati jam sutaupysi pinigėlius. Sąlyga buvo tokia, kad šuniuko iš prieglaudos mes tikrai neimsime, o ta veislė, kurią abi įsimylėjome, kainavo arti 1000 Eur. Štai taip, galvojau, dar pavilkinsiu laiką, tačiau toliau įvykiai vystėsi gan greitai.

Būtent iš didžiulės meilės šuniukams gimė idėja švęsti gimtadienį su haskiais. Reikia pasakyti, kad pasirinkome gana rizikinga gimtadienio variantą, kadangi dukros gimtadienis lapkričio viduryje ir oras tokiu metu dažniausiai nelepina. Tačiau, kaip sakoma, nėra blogo oro, kaip ir nėra nei vienos svarios priežasties atsisakyti savo svajonės. Gimtadienis praėjo puikiai, net saulė buvo pasirodžiusi. Vaikai turėjo galimybė artimai susipažinti su haskių veislės ypatumais, pasivažinėti kinkiniu, žaidė judrius žaidimus gryname ore. Tėvai, jaukiai įsitaisę prie laužo, džiaugėsi puikia vėlyvo rudens diena.

Lauke kepėme dešreles ir patys konstravome dešrainius (hot DOG) iš mėgstamiausių ingridientų. Trobelėje sukūrėme jaukų saldų kampelį su mano gamintais saldumynais. Net pačiai sunku patikėti, kad šventei sugebėjau prikepti pyragų, eklerų ir net mažų spurgyčių. Kambarys kvepėjo kakava. Vaikai patys galėjo ją pasigaminti iš tikro samavaro ir pagardinti įvairiausiais priedais. Kiekvienam svečiui taip pat paruošėme saldžią dovanėlę – kauliukų formos sausainius.

O kaip gi baigėsi istorija su šuniuku… Gimtadienio kvietime nurodėme, kad Ievutė labai svajoja turėti šuniuką, todėl prašome prisidėti prie jos svajonės išsipildymo. Tai buvo puikus startas ir gera motyvacija vaikui nepasiduoti. Ji metus laiko sąžiningai taupė visus pinigėlius, kuriuos gaudavo, ir, artėjant sekančiam gimtadieniui, buvo jau sutaupiusi daugiau negu pusę reikiamos sumos. Tuomet aš pasiūliau, kad trūkstamus pinigus jai pridėsime, bet mainais už tai atsisakysime jos gimtadienio šventės. Kas buvo toliau, papasakosiu kitoje istorijoje. Laukite tęsinio :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Nuotykių akademija
Fotografė: Renata Riškutė
Tortas: Vitlija Sweet Room

Egzotiškos krikštynos Lietuvos pajūryje

Kadangi savaitgalį grįžau iš atostogų pajūryje ir vis dar nenoriu paleisti to nuostabaus laiko iš savo minčių, pagalvojau, kad puiki proga pasidalinti šią vasarą pajūryje nuveiktais darbais. Eliaso krikštynos vyko būtent Palangoje Onore restorane ir buvo išties ypatingos tuo, kad gerokai nutolo nuo šabloninio krikštynų įsivaizdavimo. Nors turiu pripažinti, kad vienu momentu mama Ernesta net buvo suabejojusi mūsų idėjomis ir savo drąsiu pasirinkimu į krikštynų šventę pažvelgti per kiek kitokią nenuobodžią prizmę. Tačiau galiausiai mes visgi pasiryžome sulaužyti standartus ir nuspalvinti šventę ryškiomis vasaros spalvomis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Sodrios vasariškos spalvos ir egzotiniai motyvai
Pasitikimo kokteilis kiekvienam svečiui kaip dekoro elementas
Monsterų takelis
Papūgos – ryškiaspalvės ir subtilios baltos saldaus stalo kompozicijoje
Tortas su akvareliniu piešiniu, atkartojančiu spaudos dizainą
Nuotaikingi sausainukai su vaisių motyvais
Tropinių lapų printais dekoruotos lentynos
Egzotiniai augalai vazonuose
Mini ir maxi povo kėdės ant saldaus stalo ir fotokampelyje
Didelės tropinių lapų kompozicijos saldaus stalo fone

Savo kūrybinį darbą mes visada pradedame nuo idėjos ir ji niekada negimsta iš oro. Idėja – tai pirmiausiai nuoseklus darbas su klientu, jo lūkesčių ir poreikių išaiškinimas. Tuomet idėja yra apdorojama ir ieškomi būdai, kaip originaliai ją pateikti. Mumslabai svarbu išskirtinumas ir šviežumas. Tai kažkas panašaus, kaip kepant pyragą. Kelios kepėjos gali gauti tą patį tešlos gabalą, bet visi pyragai bus absoliučiai skirtingi, nes svarbu ne pati tešla, o jos paruošimas. 

Svarbu net ne idėja, o sugebėjimas ją skaniai, įdomiai pateikti. Būtent todėl mūsų kūrybiniai pasiūlymai negimsta per naktį. Mes ieškome. Mes stengiamės, kad visos šventės detalės tvirtai susijungtų tarpusavyje kurdamos unikalią šeimos istoriją.

O viskas prasidėjo nuo paukščių. Mama Ernesta papasakojo, kad Eliasui labai patinka paukščiai ir mes nusprendėme juos integruoti į dekorą. Paukščių tematika gali būti labai įvairi, tačiau šį kartą ji visiškai išėjo iš tradicinių rėmų.

Kuriant dekorą, norėjosi nepamiršti ir apie tai, kad šventė vyksta prie jūros, todėl pirmiausiai į galvą atėjo žuvėdros, tačiau pasikapščius šiek tiek giliau, nusprendėme sukurti tikrą rojaus kampelį su egzotiniais lapais, kokteiliais ir margaspalvėmis papūgomis. Tikras vasaros šėlsmas.

Iš pradžių Ernesta labai susižavėjo šita netikėta koncepcija, tačiau, kai atėjo laikas išsirinkti kvietimo maketą, ji šiek tiek pabugo. Įprastas krikštynų paveiksliukas rimtai pasikėsino nudūsinti mūsų kūrybinį proveržį. Tačiau galiausiai išskirtinumas nugalėjo. Turiu pabrėžti, kad mes niekada priverstinai neprimetame savo nuomonės. Kad ir kaip nuoširdžiai išmąstyti ir „išlaižyti“ būna mūsų pasiūlymai, jie yra lankstūs ir, jeigu kažkur mes nepataikėme, bandome iš naujo. Tiesa, džiugu pripažinti, kad taip būna itin retai.

Eliaso krikštynų šventėje dominavo egzotiški motyvai. Palmių lapai, vaisiai, sodrios spalvos. Daug elementų tiesiog atgijo iš kvietimų. Buvo įdomu žaisti su įvairiomis spalvomis. Tiesą sakant, kuo daugiau spalvų šventėje, tuo sunkiau yra sukurti vientisą suderintą paveiksliuką, būtent todėl dekoratoriai dažniausiai pasirenka negausius spalvų derinius, nes taip saugiau ir patikimiau. Mes ir patys taip darome, todėl buvo net šiek tiek painu nepasiklysti spalvų virtinėje, tačiau egzaminą išlaikėme, o šitą patirtį, manau, ir toliau praktikuosime su kitais savo drąsiais klientais. 

Įdomus sprendimas buvo kiekvienam svečiui paruošti po egzotiška vaisių kokteilį, kuris tapo netik taikliu įvadu į teminę šventę, bet ir gražiu dekoro elementu. 

Saldaus stalo išpildymui panaudojome neįprastai daug vaisių. Ant stalo nugulė didžiulės arbūzų ir ananasų galvos. Uogos, papajos, granatai, vynuogės, apelsinai, mangai, kiviai ir dar velnias žino kas.  Atrodo, vasaros gerybių rezervą išnaudojome maksimaliai. Vaisių motyvą atkartojome ir nuotaikinguose sausainukuose, keksiukų krepšeliuose. O egzotinių lapų piešiniai papuošė tortą ir cake pops pyragėlius. 

Tortukas šį kartą irgi turėjo savo atskirą istoriją. Buvau rezervavusi tortą Klaipėdoje, bet kai man nusipiešė aiški torto vizija, pasirodė, kad niekas man tokio tortuko nenori pagaminti. Mat vasaros vidury, per patį karščių siautulį, užsinorėjau tortuko su akvareliniu piešiniu. Kad ir kaip nenorėjau vežti tortuko iš Vilniaus, teko praplėsti paieškas ir grįžti į savo gimtąjį miestą. Laimei, čia tikrai žinau bet porą kepėjų, kurioms nėra nieko neįmanomo, tad mano vizija buvo puikiai išpildyta. Tortas saugiai nukeliavo per visą Lietuvą, tuo labiau, kad išvažiuoti iš Vilniaus teko naktį ir karštis tikrai nebuvo aktualus.

Mėgstu dirbti pajūryje. Nors ir kelias tolimas, ir važiuoti dažniausiai tenka tamsiu paros metu su mažai miego, bet tiek pozityvių emocijų suteikia tas gaivus jūros gurkšnis beprotiškame tempe sezono metu. Padarai darbą ir žygiuoji sau  ant smėlio pasivartyti. Na, čia idealus variantus, nors šį kartą buvo visiškai kitaip, tik čia jau kita istorija.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Onore
Fotografė: Nude Mood
Saldumynai: Cake loves vanilla
Spaudos dizainas: Artišokas

Vestuvių koordinavimas

Vestuvių koordinavimas – tai paslauga, kuri dažniausiai komplektuojasi su kitomis paslaugomis. Tai tarsi savaime suprantamas priedas, kai vestuves pilnai organizuojame, tačiau kartais gali būti užsakomas ir savarankiškai. Kas įeina į vestuvių koordinavimą ir kada jo gali prireikti? Tiesa sakant, vestuvių koordinavimas, kaip atskira paslauga, nėra mūsų specializacija. Mūsų šventės yra konceptualios ir išmąstytos, jos yra kuriamos, atsižvelgiant į daugėlį dalykų, bet labiausiai į jaunųjų išskirtinumą, kurio mes specialiai ieškome vos susipažindami. Būtent todėl mes mėgstame pradėti nuo tuščio popieriaus lapo ir kurti naują istoriją drauge. Visai kas kita, kai lapas jau yra pilnai prirašytas, o mums tik reikia pasirūpinti, kad viskas įvyktų sklandžiai. Tai ir yra koordinavimas. Praktiškai šita paslauga turėtų konkrečiai susivesti į pagalbą vestuvių dieną, nors dažnai tai būna ir klaidų taisymo darbas. Jaunieji, neturėdami jokios vestuvių organizavimo patirties, dažnai pamiršta arba tiesiog nežino kai kurių svarbių niuansų, kurie vėliau išplaukia į mažesnes ar didesnias organizavimo spragas. Būtent koordinatorius atlieka skylių užlopinimo funkciją. Kai kurie jaunieji galvoja, kad koordinavimo paslaugą užtenka užsisakyti prieš pat šventę, tačiau aš raginčiau tai padaryti kuo ankščiau, tuomet koordinatorius iš karto įsijungs į planavimo procesą ir bus išvengta daugiau klaidų. Tik reikia nepamiršti, kad koordinatorius nėra nei planuotojas, nei tuo labiau dekoratorius. , Tai labiau patarėjas, jūsų draugas, su kuriuo galite pasidalinti savo abejonėmis ir rasti atsakymus į visus klausimus. Kadangi Marijos ir Andrii pasirinkimas buvo šventė be planuotojos ir net be vedėjo, mūsų koordinavimo paslaugos jiems buvo ypač vertingos.

Kai pirmą kartą susitikome su Marija ir Andrii, jie jau žinojo, kad jų šventė bus netradicinė, todėl švęsti nusprendė Panama Food Garden šiltnamyje. Ten pat įvyko ir jų tuoktuvių ceremonija. Kadangi buvo užsakytas tik šiltnamis, šiek tiek neramino, kad neturėsime privatumo ir bus mažai erdvės, bet radome sprendimą transformuojant erdves „on the go“ šventės metu. Ceremonija vyko po medžiu. Jo plačios nusvyrusios šakos be didelių papildomų pastangų padarė puikų foną, todėl dekoras buvo minimalus. Mes tiesiog užmetėm audinį, kad apibrėžtume arkos vietą ir papuošėme gėlių girlianda. Vakarienės metu ši vieta labai nesunkiai transformavosi į originalų palinkėjimų kampelį ir chill zoną.

Kiekvienais metais atsiranda naujos vestuvių mados ir tendencijos, tačiau yra dalykų, kurie nesikeičia jau metų metus, pavyzdžiui, rašyti palinkėjimus jaunavedžiams. Man patinka tradicijos, kurios turi prasmę ir išliekamąją vertę. Šventė praeina kaip viena akimirka, o prisiminimai lieka visam gyvenimui. Nors palinkėjimų albumai vis dar karaliauja pageidavimų viršūnėse, mes visada stengiamės pasiūlyti alternatyvą ir paversti palinkėjimų rašymą smagiu žaidimu. Šaunu, kai svečiai įsitraukia į tą žaidimą ir parašyti žodžiai išeina iš banalių „linkime jums laimės“ ribų. Nuoširdi nesuvaidinta emocija  yra visada 1000 kartų vertingesnė, negu standartinis „palinkėjimų paketas“. 

Marijos ir Andrii vestuvėse mes įkūrėme palinkėjimų paštą. Jaunieji labai mėgsta keliauti ir iš kiekvienos kelionės parsiveža po atviruką, todėl jų jau surinko visą kolekciją. Kiekvienas toks atvirukas jau pulsuoja emocija ir saugo prisiminimus, tačiau mes nusprendėme padvigubinti jo reikšmę. Būtent tokie sprendimai padaro šventę maksimaliai asmeniška. Specialiai vestuvėms pagaminome dailią pašto dėžutę, į kurią ir keliavo antram kvepavimui atgimę atvirlaiškiai. Kadangi visi atvirukai buvo patogiai sudėti į stovą, svečiai galėjo smagiai panagrinėti jaunųjų kelionių istoriją ir pasisemti įkvėpimo įdomiam originaliam palinkėjimui. Be to, tai sukūrė ne vieną temą šiltam pokalbiui. 

Šventės vieta padiktavo šventės koncepciją – tai meilės sodas, kuriame pražysta gražiausios gėlės ir savo jausmingas giesmes giedoja paukščiai. Stalą nuklojome nėriniuotu takeliu ir dailiai netvarkingomis, tarsi iš sodo ką tik grėbyje atneštomis puokštėmis. Į mažas vazeles pridėjome uogų saujas, tarsi ką tik priskintas nuo sodo vaismedžių. Specialiai šventei pasiūtos gėlėtos servetėlės suteikė stalo serviravimui ypatingo žavėsio, o kiekvienas svečias galėjo išsinešti dalelę šito magiško sodo namo mažyčiuose vazonėliuose. 

Mūsų dekoras visada turi kažkokią misiją. Tai nėra vien tvarkingai padėliotos puokštės, lėkštės ar žvakidės. Dekoras – tai atmosfera ir svečių nuotaika. Pagrindinis dekoro tikslas – tai ne gražus estetinis vaizdas, o pirmiausiai emocija, kurią išsinešat jūs ir jūsų svečiai. Būtent Marijos ir Andrii vestuvėse norėjom sukurti ne pasaką, o jaukų vaikystės prisiminimą, kai basi lakstydavo po žydinčią pievą ir prisiskynę glėbį gėlių nešdavo mamai pasveikinti, šiaip, be progos. Kai mikliai lipdavo į medžio viršūnę, kad pasiektų labiausiai prinokusias vyšnias. Kai augindavo gėles ant sodo namelio palangės. Kai taškydavosi srauniam upelyje netoliese. Kai skuosdavo namo užuodę skaniausių močiūtės pyragų kvapą. Namų jaukumas, laikas su brangiausiais žmonėmis – štai toks gilūs buvo šių vestuvių dekoro ir apskritai visos šventės fundamentas. Išmąstytas, atrastas, pagautas, nes mes dievinam asmeniškumus. Kad ir kokiu pavidalu jie pasireikštų Jūsų šventėje, tai sukuria tą didelį jausmą, kad šventė yra tik Jūsų ir tik apie Jus.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas ir koordinavimas: Artišokas
Fotografė: Mangusto photo tells stories
Šventės vieta: Panama Food garden
Saldusis stalas: Tie kepėjai, Soul kitchen, Kukis

Prancūziškas 30 jubiliejus

Vis pagalvoju, kodėl kiekvienais metais be išimties, o dažniausai net kelis kartus per metus,  pas mus ateina klientai, kurie dievina Provanso stilių ir nori jį integruoti į savo šventę. Kartais pagalvoju, kad pasąmonės lygyje net mūsų pavadinimas galėtų asocijuotis su Provansu ir Prancūzija. Tačiau pagrindinė priežastis tikriausiai yra ta, kad aš pati esu įsimylėjusi šitą šalį. Panašu, kad savo meilę, kaip kokią draugišką bacilą, išleidžiu į pasaulį ir skleidžiu ypatingus fluidus, kurie pritraukia bendraminčius. 

Mėgstu keliauti ir nuolat renkuosi naujas kryptis, tik Prancūzija traukia mane lyg magnetas ir aš grįžtu… vėl ir vėl. Tikriausiai ten galėčiau ir gyventi. Susukčiau savo kokį jaukų romantišką lizdelį ir tyliai mėgaučiausi kiekviena akimirka – gardžiais kvapais iš kepyklėlės už kampo, ilgėsingais akordeono garsais ir siauromis gatvelėmis.  Prancūzija žavi savo elegancija, gundo savo rafinuota prabanga ir gurmaniškais skoniais. Ji tarsi idealus meilužis, kurio neįmanoma pamiršti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Spalvinis polėkštės ir lėkštės su ornamentu derinys
Startinis užkandis kaip dekoro elementas

Mėlynas baroko stiliaus ornamentas, atsikartojantis visoje dekoro linijoje
Žalvarinių žvakidžių ir žvakių ansamblis, suteikiantis šventei ypatingo jaukumo
Žavus minimalistinio dizaino tortas

Ar yra idealių vyrų? Manau, kad ne. Ar yra gerų vyrų? Be jokios abejonės! Kad ir kaip šiuolaikinėje visuomenėje būtų propaguojamas feminizmas, mes, moterys, turime nepalenkiamą natūralų poreikį, kad mumis rūpintųsi. Nepaisant savo stiprybės, užsispyrimo ir ryžto kasdienėje veikloje, net ir pati kiečiausia moteris trokšta pasijusti silpna stipriame patikimo žmogaus glėbyje. Moteriškumas neturi būti yda ar trūkumas, nes būtent jis kuria dailiosios lyties unikalumą. Kartais atrodo, kad pačios sau paspendėme feminizmo spąstus, norėdamos atrodyti kietos ir nepriklausomos, nes staiga vyrai aptingo ir pamiršo, kad reikia dėl mūsų stengtis. Atrodo, kad vyrai dovanojantys gėles be progos, atidarantys duris ir žinantys atsakymą į bet kurį klausimą, tuoj išmirs kaip mamutai. Ar mes, moterys, galime bet kokią problemą išspręsti pačios? Net nekyla abejonių! Ir, žinoma, nuo to mes tampame tik dar stipresnės ir įgijame neįkainojamą patirtį. Bet tuo pačiu metu mes prarandame savo moteriškumą ir tą įgimtą žavų silnumo jausmą. Aš ir pati nesu išimtis. Kartais pagaunu, kad didžiuojuosi savimi, kaip pati savo tvirtu žingsniu įveikiau visas kliūtis ir pasiekiau tikslą. Nesvarbu, kas tai bebūtų, karjeros pasiekimai, ar sulūžusi skalbimo mašina. Bet dar dažniau aš pagalvoju, kad nenoriu spręsti vyriškų problemų, todėl net jeigu vyro nėra namie, aš mieliau paprašysiu kaimyno pagalbos, jeigu mano mašinoje baigėsi tepalas. Žinoma, aš galėčiau pati atidaryti kapotą ir didVYRIŠKAI viską sutvarkyti, bet kam aš bandysiu kažką įrodyti? Kiekvieną kartą, atlikusi dar vieną vyrišką darbą, aš negrįžtamai papildau savo „įveikiamų darbų“ sąrašą, kol galiausiai nebebus ką pildyti. Vyrai turi padėti, palaikyti, jie turi stebinti mus ir mumis gėrėtis. Jie turi didžiuotis mūsų pasiekimais, bet tuo pačiu metu nepamiršti švelniai apkabinti ir padrąsinti. Santykiai – tai nėra varžytuvės, kas geresnis ar pranašesnis. Tai atsidavimas ir aiškus suvokimas, kokiu keliu mes einame. Svarbiausia, kad tas kelias vestų ta pačia kryptimi.

Ar moters gimtadienis turi šansų nebūti ypatingas, jeigu ji organizuoja jos mylimasis?! Tikiu, kad tai kiekvienos moters svajonė. Patyliukais ir aš apie tai pasvajoju, tačiau mano vyras nėra romantikas, tad sunku būtų sulaukti iš jo tokio netikėtumo. Būtent todėl ypač džiaugiuosi, kai tokie vyrai pasitaiko mano kelyje. Eglei iš tiesų labai pasisekė, kad jos mylimasis taip kruopščiai ir rūpestingai priėjo prie šito klausimo.  Su Raimundu matėmės ne pirmą kartą. Praeitais metais organizavome jų mažylio krikštynas. Matyt todėl bendravime iš karto jautėsi ramybė ir pasitikėjimas. Raimundas solidus ir konkretus vyras, todėl derinimo procesas nebuvo sudėtingas. Jau per pirmą susitikimą išryškėjo šventės koncepcija ir mes puolėme į prancūziško vakarėlio organizavimo darbus.

Šventės vietą išsirinkome gan greitai. Ja tapo itin prancūziška dvasia alsuojantis restoranas Le BonJour. Antrame aukšte jie turi gan privačią labai jaukią salę, kurioje mes ir paruošėme šventinę vakarienę iš kelių patiekalų. Jokio maisto ant stalų. Tik kokybiškas aptarnavimas, skonių deriniai ir malonus bendravimas žvakių šviesoje. Šį kartą maistas buvo netik palaima skrandžiui, bet ir dekoro elementas.

Restorano erdvės stilistika ir spalvinė gama padiktavo dekoro pasirinkimą. Nusprendėme naudoti sodresnias spalvas ir dekorą pririšti prie melsvų baroko stiliaus raštų ant restorano užuolaidų ir šviestuvų. Taip dekore atsirado lėkštės su mėlynais ornamentais, o saldaus stalo kompoziciją papuošė raštuotos staltiesės. Meniu ir vardo kortelių dizainas atkartojo kvietimo sumanymą. Stalą nuklojome gėlėmis ir žvakėmis, tai suteikė šventei ypatingo jaukumo ir šilumos. Saldžiam stalui rinkomės išskirtinai tik prancūziškos kilmės desertus nuo tradicinių macarons iki ypatingo skonio šokoladinių pūtėsių, kuriuos paruošė Le BonJour virtuvės šefai.

Niekas taip neglosto širdį, kaip po šventės gautas nuoširdus mūsų darbo įvertinimas, kad buvo net geriau negu tikėtasi.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Le BonJour
Fotografė: Nude Mood
Tortas: Tie kepėjai
Grafinis dizainas: Artišokas

Dviejų saldžių mergaičių krikštynos

Manęs dažnai klausia, iš kur aš turiu tiek įkvėpimo rašyti. Tiesiog mokykloje man puikiai sekėsi rašyti rašinėlius. Juokauju :) Iš tikrųjų nėra jokios paslapties, tiesiog rašau tai, kas yra man aktualu, ką iš tikrųjų galvoju ir jaučiu. Ir tuomet net nereikia nieko kurti, žodžiai patys susidėlioja. Visada stengiuosi būti sąžininga pati su savimi ir su savo skaitytojais. Jeigu emocija išgalvota arba išpūsta, tai iš karto pasijus. Nesakau patinka, jeigu to nemėgstu, vien tam, kad kažkam įtikčiau. Niekada nieko nekritikuoju, nes gerbiu žmonių pasirinkimą. O kartais tiesiog renkiuosi patylėti. Žodžiai gali būti labai stipri jėga, todėl noriu, kad mano žodžiai motyvuotų ir neštų pozityvų impulsą. Nors ir nevisada mano gyvenimas minkštas ir rožinis, bet tikrai neturiu tokių didelių bėdų, kad norėčiau duoti gyvenimui antausį. Kiekvieną dieną su mumis nutinka įvairiausi dalykai, kiekviena akimirka yra unikali ir nepakartojama, svarbiausia tai suprasti, ir nesivaikyti kažkieno kito primesto idealo. Gyvenkime savo gyvenimus ir mums tikrai bus apie ką papsakoti.

Man pasisekė, nes mano gyvenime nuolat atsiranda daugybė šaunių žmonių, kurie kursto manyje pačias gražiausias emocijas, ragina kurti ir nenustoti džiaugtis šią dieną. Kiekviena šventė – tai mažas naujas pasaulys su savo istorija, savo herojais ir nuotykiais. Ne paslaptis, kad mes, organizatoriai, neretai turime būti ir neblogais psichologais, nes dirbame su žmonėmis, tad turime suprasti jų poreikius ir parinkti tinkamą bendravimo stilių. Tikriausiai aš tiesiog esu laimės kūdikis, bet 98 procentai mano klientų yra lankstūs ir stabilūs. Jaučiu pasitikėjimą ir ramybę iš jų pusės, o tai yra svarbiausi dalykai sklandžiam darbui užtikrinti.

Būtent visiškas pasitikėjimas sukūrė tvirtą pagrindą mūsų bendravimui su Neringa. Kai susitikome pirmą kartą, ji tarsi didelė ryški saulė spinduliavo šviesa ir pozityvia energija. Toks šiltas ir tyras žmogus. Kiekviename jos žodyje jautėsi ramybė ir malonus rūpestis. Kartais bendravimas su Neringa prilygdavo relaksacijos seansui. Nenuostabu, kad šventei mes pasirinkome tokią pūkuotą minkštą ir saldžią koncepciją.

Kadangi Neringos mergytės jau paaugusios, tradiciškai stengėmės išsiaiškinti, kas joms labiausiai patinka. Paaiškėjo, kad jos tiesiog dievina sukiotis virtuvėje! Puodai ir keptuvės – geriausi mergaičių žaislai, o ir savo kambary jos turi nuosavą virtuvėlę, kurią pati Neringa joms įrengė pagal kambario interjerą. Taigi neliko net abiejonių, kad labiausiai mergaites nudžiugintų kepėjų tematika. Būtent atsižvelgdami į tai, parinkome smagų užsiėmimą vaikams – keksiukų dekoravimas. Vaikų stalą serviravome atskirai. Kiekvienas svečias gavo po keksiuką, kurį galėjo puošti įvairiausiais pabarstukais ir uogytėmis. Vos atvažiavę vaikai puolė prie šito stalo, pramoga pasiteisino. Mergaitės ir berniukai uoliai dėliojo spalvotus rutuliukus ir nekantravo paragauti savo kūrinius. Vaikai gavo specialiai jiems Neringos paruoštas temines dovanėles – saldumynus vaizduojančias sages.

Kitas smagus šventės akcentas – cukraus vata. Ji pūsta, pūkuota ir labai saldi, kaip koks cukraus debesėlis. Būtent ji puikiai atspindi atmosferą, kurią pajutau Neringos namuose. Ten tiesiog karaliauja lengvumas ir švelnumas. Be to, tai tikrai originali ir retai naudojama dekoro detalė, tad ji įnešė žavaus išskirtinumo į visą šventę. Ypač patiko vardų kortelės. Neįmantrios, bet ypatingai mielos. Iki šiol esu išsaugojusi kelias. Kartais kokia smulkmena paima ir įstringa į širdį, iš tokių smulkmenų ir kuriasi šventės nuotaika.

Dėmesio centre atsidūrė netradicinis saldaus stalo pateikimas. Saldumynus išdėliojome ant žavaus vėžimėlio, kurį papuošė teminiai desertai ir nuostabios gėlių kompozicijos. Ant saldaus stalo netrūko netikėtumų – spalvota cukraus vata gražiose ledainėse, sausainiai su stilizuota saldžios vatos dekoracija, gražiai supakuoti pūdruoti rožiniai kamuoliukai ir dviejų spalvų karūnuoti tortai kiekvienai gražuolei krikštukei atskirai. Floristinės kompozicijos ant stalų žaismingai atkartojo vėžimėlio sumanymą, kadangi jas patalpinome į specialiai šventei pagamintus medinius rėmus. Nuotaikai sustiprinti šalia gėlių atsirado dekoratyviniai cukraus vatos debesėliai. Kiekvienas stalas gavo savo saldų pavadinimą – cukrinis debesėlis, vanilinis dangus ir kt.

Neringa labai norėjo, kad sodybos terasoje atsirastų dar du ypatingi stalai – damų stalas ir džentelmenų. Taip net alkoholiniai gėrimai buvo labai subtiliai įvilkti į gražų teminį apipavidalinimą.

Fotosesijos kampelis negalėjo apsieiti be cukraus vatos gaminimo aparato. Jis, rožinis ir mergaitiškas, netik papuošė šventės erdvę, bet ir buvo puiki pramoga visiems smaližiams. Palinkėjimus svečiai kabino ant medelių sodinukų. Medelius papuošė dailūs keksiukai ir spurgytės su pačiais nuoširdžiausiais artimųjų žmonių žodžiais. Vėliau medeliai, kaip gražus simbolis, papuošė šeimos sodą.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Grapeldvaris
Fotografė: Jove photography
Saldumynai: Sigitos kepiniai
Grafikos dizainas: Artišokas

Vestuvės dvare

Kai pasakau, kad myliu savo klientus, dažnas šypteli. Kažkodėl visiems atrodo, kad šiuose žodžiuose nėra nuoširdumo.  Pamenu po Agnės ir Simo vestuvių važiavome mašinoje ir mane, matyt pirmą kartą, taip sąmoningai aplankė šitas jausmas.

Kas yra meilė klientui? Iš kur ir kodėl ji atsiranda? Juk susitikę pirmą kartą, mes esame visiškai nepažįstami. Tiesą sakant, viskas labai paprasta. Tiesiog ateina teisingi žmonės. O tas šiltas prisirišimo jausmas atsiranda bendravimo metu, kurio tikrai netrūksta, kuriant gražiausią gyvenimo įvykį kartu.  Susirašinėjimai, detalių derinimai, susitikimai prie kavos puodelio. Net nepajunti, kaip giliai tie nauji, atrodo, atsitiktiniai žmonės, įstringa į širdį. Tiesa, manau, kad atsitiktinumų nebūna, kiekvienas įvykis ar žmogus neša mums savo žinutę ir nuspalvina mūsų gyvenimą nauja spalva. Man visi mano klientai yra ypatingi ir brangūs. Visus juos perleidžiu per savo sielą, nes nieko nedarau paviršutiniškai. Todėl kalbėdama apie mūsų švenčių asmeniškumą ir individualumą, įdedu į tai gilią prasmę, o ne šiaip švaistausi standartinėmis frazėmis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Svyranti sodri nuotakos puokštė
Desertų stalas knygų spintoje
Skulptūros gėlių kompozicijoms
Personalizuotas vaško antspaudas
Dominuojanti ryški raudono vyno spalva
Itin asmeniškas fotosesijos kampelis su šeimos nuotraukomis
Originalus užrašas Agnės ir Simo vestuvės ant atverstų knygų lapų

Dažniausiai jau per pirmą susitikimą supranti, kurie žmonės yra „tavo“. Tiesą sakant, neretai tai būna aišku net vos gavus užklausą. Džiugu, kad kuo toliau, tuo mažiau atsiranda „pasiklydėlių“. Tai reiškia, kad skleidžiame teisingą žinutę ir pritraukiame teisingus žmones, kuriems yra artima mūsų filosofija. Smagu suvokti, kad daugelis klientų rašo būtent mums, o ne tiesiog ieško variantų.

Labai svarbus yra pirmasis susitikimas. Tuomet pasidaro visiškai aišku – atsirado ryšys ar ne. Kartais po susitikimo aš tiesiog suprantu, kad žmonėms nereikia mūsų lygio paslaugų, jiems yra svarbūs visiškai kitokie dalykai. Visą laimė, kad klientai pajaučia tą patį ir mūsų keliai natūraliai išsiskiria. Mes jau seniai nebesivaikome kiekvieno kliento, nes žinome, kaip dirbame ir kokią vertę sukuriame. Ramiai paleidžiame tuos, kuriems su mumis nepakeliui, kad atlaisvintume vietą tiems, kurie nuoširdžiai mumis tiki ir įsileidžia į savo gyvenimą.

Daryk gerai, arba nedaryk visai – šiuo principu vadovaujuosi visur ir visada, todėl kiekviena šventė man yra ta vienintelė ir nepakartojama, į kurią įdedu dalelę savo širdies.

Agnė ir Simas buvo vieni iš tų nuostabiųjų jaunavedžių, su kuriais nesinorėjo skirtis. Praėjo vestuvės, o galvoje sukosi tik viena mintis – kaip gaila, kad jau baigėsi, nes pasiruošimo procesas buvo grynas malonumas. Linksmi ir laisvai bendraujantys, žinantys ko nori ir įsiklausantys, su jais visada buvo smagu susitikti ir tiesiog porą valandų prapliurpti. Pokalbių temos keitė viena kitą ir atrodė, kad laiką leidi su smagiais bičiuliais.

Savo vestuvėms Agnė ir Simas išsirinko Vasaknų dvarą. Tai nėra tas tikrasis mūsų įsivaizduojamas senovinis dvaras su gilia istorija ir autentika. Tai verčiau gana šiuolaikiškas dvaro variantas, tačiau tai šykštu nesumenkina jo didybės. Dvaras turi didžiulę teritoriją ir plačias erdves viduje. Medis, akmuo ir išskirtiniai kalvystės gaminiai – visa tai kūrė nepakartojamą dvaro atmosferą. Norėdami ją sustiprinti dekorui pasirinkome netradicinį sprendimą floristines kompozicijas daryti gipsinėse skulptūrose.

Specialiai vestuvėms Agnė ir Simas pasigamino savo asmeninius antspaudus su inicialais, tad mes juos panaudojome vardų kortelėms ir susėdimo planui padailinti. Stalus pavadinome įvairių dinastijų, gyvenančių šiame dvare, vardais. Tai buvo labai simboliška ir neįprasta.

Kadangi jaunieji norėjo, kad pas juos viskas būtų kitaip, originalūs sprendimai tiesiog tryško ieškant dekoro variantų.  Apėję visą dvarą,  svarstėme, kaip mes suskirstysime zonas. Galvoje ėjo minčių karavanas. ir tada aš pamačiau didžiulę knygų spintą. Čia bus saldus stalas! Visi pažiūrėjo į mane didelėmis akimis. Dvaro administratorė skubėjo pranešti, kad niekada dar niekas nėra daręs čia saldaus stalo, bet, mano didžiulei laimei, neprieštaravo. Saldus stalas taip harmoningai įsipaišė į tą  nišą, kad atrodė kitaip ir negalėjo būti. Tas pats nutiko ir su fotosesijos kampeliu. Nusprendėme, kad jis bus lauke. Nors ir turėjome planą B, labai norėjosi, kad sumanymo nereikėtų keisti. Pilnas simbolikos, nostalgijos ir gražių prisiminimų, jis tapo šilčiausia ir jaukiausia vestuvių vieta.

Oras turėjo didelę įtaką ir dar vienam neeiliniam sumanymui. Jaunieji turėjo pasirodyti svečiams netradiciniu būdu – atplaukti valtele. Tai buvo labai gražus sumanymas, kuri irgi pavyko įgyvendinti.

Būti įdomiems ir netradicinėms visada yra didelis iššūkis, bet kartu ir didžiulė laimė, nes taip gimsta išskirtinės ir nesuvaidintos emocijos, kurių neįmanoma pakartoti. Manau, Agnė ir Simas tai žino geriausiai.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Vasaknų dvaras
Fotografė: Lapė Baltoji
Saldumynai: Vanilinis dangus
Grafikos dizainas: Artišokas

Ar verta samdyti krikštynų organizatorę?

Nepaisant gan oficialios antraštės, šį kartą nebus jokių punktų, pagrįstų argumentų ar statistikos.  Tiesiog nuoširdūs samprotavimai, kuriuos sąlygojo patirtis ir ilgametės įžvalgos.  Tiesą sakant, tai mintys net ne vien apie krikštynas, tą patį būtų galima parašyti apie bet kurią kitą šventę. Šventes galima suskirstyti į kelis lygius. Tai šventės, kurios buvo organizuojamos savo jėgomis. Šventės, kurias kažkas padėjo organizuoti – draugai, artimieji arba neprofesionalūs specialistai. Šventės, kurios buvo „įpakuotos“ į profesionalų apgalvotą dekorą. Ir šventės, kurias pilnai suorganizavo profesionalų komanda.  Nepatikėsite, bet 95 % atveju vos žvilgtelėjusi į nuotraukas, aš galiu tiksliai atspėti, kuriam iš minėtų lygių šventė priklauso.

Mes, organizatoriai, gyvename dekoro ir švenčių pasaulyje, kiekvieną dieną mus supa naujos idėjos, tendencijos, deriniai, sprendimai. Mes verdame šioje aplinkoje ir žinome visas jos subtilybes. Mes ieškome įkvėpimo, o kartais jis suranda mus greičiau. Mes lankomės parodose, skaitome žurnalus, blogus, dalinamės patirtimi, dalyvaujame seminaruose. Kaip chirurgas turi žinoti visas kūno dalis ir jų ypatybes, taip mes turime suprasti visą švenčių anatomiją, jeigu norime pasiekti gražaus rezultato.  Profesionalus šventės dekoras – tai netik gėlyčių padėliojimas, o šventės organizavimas – tai netik pagalba šventės vietos beieškant.

Kokia yra pagrindinė klaida, organizuojant šventę patiems? Žmogus, kuris niekada nėra to daręs, tiesiog nemato visumos.  Tuomet jis gali arba labai persistengti, arba kažko neįvertinti.  Ypač tai puikiai atsispindi dekore (o vėliau ir nuotraukose).  Labai dažnai tenka matyti, kai tėvai, sugalvoję kažkokią tematiką vaiko šventei, puola supirkinėti dekoracijas – šluoja viską, kas daugmaž yra susiję, nes viskas gražu. Gražu atskirai! Bet mažai kas pagalvoja, ar tai derės tarpusavyje.  Taip pat dažnai nėra įvertinama aplinka, kurioje vyks šventė.  Pavyzdžiui, Jūs išsirenkate spalvų paletę, ji  Jums labai patinka, džiaugiatės, kiek nuostabių dekoracijų randate pagal Jūsų pasirinktą spalvų gamą.  Viskas puiku, taip švelnu ir pūkuota.  Ir staiga visas Jūsų darbas nueina per niek, nes Jūsų kruopščiai parinktos dekoracijos nukeliauja į tamsią salę su sunkiu interjeru, raudonomis kėdėmis ir auksiniais bantais ant kėdžių.  Dabar Jums atrodo, kad aš perdedu. Kaip gali žmogus visiškai nesiorientuoti, kas tinka, o kas netinka. Visiškai paprastai! Tiesiog paprastas žmogus nemato visumos. Net ir pas mus kartais ateina klientai su labai aiškia savo vizija, jie galvoja, kad tobulai viską sugalvojo, o dėlionė kažkaip nesusidėlioja į gražų paveiksliuką. Tiesiog buvo dėliojama ne iš visų detalių.

Organizatorius iš karto mato bendrą paveikslą, nuo pat šventės pradžios iki paskutinio svečio atsisveikinimo, kad viskas vyktų sklandžiai ir, nepabijosiu šito žodžio, stilingai. Štai tokios stilingos šventės labiausiai džiugina akį ir širdį, štai tokius albumus norisi rodyti visiems savo svečiams ir net anūkams po daugelio metų. Taigi, Jums patiems spręsti, ar verta samdyti organizatorę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Mielas putlus banginukas kaip pagrindinis dekoro elementas
Jūros mėlynumo vanduo, plaukiojančios žvakės ir elegantiškos gėlių kompozicijos
Ombre efektu dažytos virvės, kaip originalus teminis stalo kompozicijos išpildymas
Vardų kortelės – origami laiveliai
Žydros taurės, puikiai papildančios spalvinį šventės sprendimą
Didelis stilizuotas laivas su teminėmis detalėmis fotosesijos kampelyje
Simboliškas laiškas į ateitį – žinutė butelyje
Dovanėlės svečiams banginio formos dėžutėse
Sausainiai – banginukai
Žavingi teminiai elementai ant saldaus stalo

Manau, Herkaus mama Diana tikrai neabejoja, kad pasamdyti mus suorganizuoti jos šeimos šventę, buvo geras sprendimas. Kai pirmą kartą susitikome, ji prisipažino, kad organizatorių paslaugomis dar ne karto nebuvo pasinaudojusi. Kita vertus, ji neabejojo savo pasirinkimu, nes organizuoti pačiai nebuvo nei laiko, nei galimybių. Mes sudėliojome pagrindinius poreikius ir išsiskyrėme „pamiegoti“ su naujomis idėjomis. Šventės vieta jau buvo rezervuota, bet tai nebuvo labai patogus sprendimas, kadangi erdvės salėje buvo nedaug ir reikėjo preciziškumo ir kūrybiškumo renkantis išplanavimo ir dekoro sprendimus.

Mūsų pagrindinė darbo taisyklė – būtinai gyvai įvertinti erdvę. Planuodami ir dekoruodami šventes, mes nieko nedarome aklai, kad išvengtume netikėtumų. Kartu su klientu, arba vieni, nuvažiuojame į šventės vietą ir tik realiai pamačius ir įvertinus erdves, galime konkrečiai patarti, koks išplanavimas būtų patogus ir kaip turi būti paskirstytas dekoras, siekiant optimizuoti išlaidas.
Mūsų tikslas – išlaikyti bendrą koncepciją ir stilistiką visos šventės metu. Todėl dekoras yra neatsiejama bendros šventės idėjos dalis.

Herkaus krikštynoms mes pasirinkome jūrinę tematiką, tačiau ją susiaurinome. Pagrindinis krikštynų elementas buvo netradicinis, bet labai mielas – banginukas. Kaip jis atsirado dekore? Labai netikėtai, bet paskui taip prigijo, kad nebenorėjome jo atsisakyti.

Kadangi šventės erdvė buvo nestandartinė ir nedidelė, turėjome aiškiai suplanuoti stalų išdėstymą ir pasirūpinti, kad visi turimi baldai būtų tinkamai panaudoti. Taip saldus stalas atsidūrė salės vidury ant didžiulės spintelės pačiame dėmesio centre. Nes tokio grožio slėpti nevalia! Saldumynų stalą papuošė didžiulis gėlių vainikas, kuris nugulė stalo viduryje ir įrėmino tortuką. Vaikiško žaismingumo suteikė sausainiai – banginukai ir spalvoti guminukai. Ir žinoma, žavingos teminės detalės – laivelis, švyturys, dovanėlės svečiams banginuko formos dėžutėse.

Ypač originaliai atrodė stalų kompozicijos. Pailgos vazos su plaukiojančiomis žvakėmis – kaip jūros simbolis. Ombre efektu dažytos virvės – kaip netikėtas teminis papildymas gėlių kompozicijoms. Kiekvienas svečias gavo po laivelį su savo vardu, žymintį jo vietą prie stalo. Laivelio akcentą panaudojome ir fotosesijos kampelyje, kuris tapo netik gražiu dekoro elementu, bet ir smagia vieta vaikų žaidimams. Linkėjimų kampelyje, kuris irgi atitiko bendrą šventės tematiką, svečiai galėjo parašyti savo žinutę butelyje – laišką į ateitį. O palinkėjimus šventės pabaigoje paleidome į orą su daugybe helio balionų.

Šventės metu grojo saksofono muziką, o vaikus linksmino padykę piratai. Svečiai mėgavosi kokybišku gurmanišku maistu ir puikiu oru nuostabaus grožio vietoje ant ežero kranto. Ko dar galima norėti tobulai krikštynų šventei!

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Esperanza Resort & SPA
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Esperanza Resort
Saldumynai: Liu Patty, Kukis
Dekoracijų gamyba: Artišokas
Saksofonistas: Vytautas Petrauskas
Programa vaikams: Mažasis genijus

Nauja tendencija – Safari tematika

Praeitą savaitgalį ieškojome įkvėpimo. Šį kartą jį radome parodoje Frankfurte Christmasworld 2019. Šioje parodoje lankėmės pirmą kartą. Esu apie ją girdėjusi daug smagių dalykų, tad šiais metais, pasitaikius puikiai progai, nusprendėme apsilankyti. Reikia pripažinti, kad sunku buvo net įsivaizduoti parodos mastą.  5 didžiulės salės grožio, tonos dekoracijų, milijonai smulkių detalių ir idėjų lavinos. Naujausios tendencijos, pažangiausios technologijos, netikėčiausi deriniai. Tikrai atgaiva akims ir sielai. Pamatėme tikrai nemažai įdomių sprendimų, bet keli iš jų padarė ypatingą įspūdį. Turiu pripažinti, kad aš iš naujo įsimylėjau safari tematiką. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ji taip puikiai gali tikti kalėdiniam dekorui.  Egzotinių gyvūnų raštai, netikėti spalvų deriniai, gyvūnų figūrėlės, pakabinamos ant eglutės. Lyg ir netradicinis kalėdinis sprendimas, gal net lengvai šokiruojantis, bet iš kitos pusės be galo stilingas ir prikaustantis dėmesį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad krikštynoms safari tematika irgi nėra tinkamas pasirinkimas. Tačiau ir šiuo atveju viskas priklauso nuo interpretacijos. Tiesą sakant, aš net vestuvėms jos neatmesčiau. Jeigu tik Jūsų viduje gyvena laukinių gyvūnų temperamentas ir dvasia, kodėl gi ne! Svarbiausia, kad ši tema jums natūraliai liptų, o ne taptų surežisuotu vaidinimu. Net nekyla abejonės, kad tai būtų neužmirštama šventė Jums ir Jūsų svečiams.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo fonas iš egzotinių lapų
Gyvūnų raštai dekoracijose ir saldumynuose
Gyvūnų siluetai ant saldaus stalo
Didelės egzotinių lapų kompozicijos ant stalų
Stalų numeriukai su džiunglių gyventojais
Teminis susėdimo planas

Kuris gi vaikas nemėgsta gyvūnėlių. Įvairūs gyvūnai būna labai dažnas svečias krikštynų ir kitų vaikų švenčių dekore. Šiuo atveju krikštynoms mes pasirinkome labai švelnią ir šviesią safari tematikos interpretacija. Klasikinis baltos ir žalios spalvų derinys, pagyvintas gyvūnų kailių raštais ir kitomis ryškesnėmis detalėmis.

Didelė šviesi salė užsipildė aukštomis ir gausiomis egzotinių lapų puokštėmis. Stalų numeriukai su gyvūnėlių siluetais puikiai išryškėjo lapų tankmėje. Dailiai ir žaismingai atrodė vardai surašyti ant dekoratyvinių monsteros lapukų.

Pagrindinis šventės akcentas buvo teminis saldusis stalas. Saldaus stalo fonui sukūrėme sienelę iš gyvų egzotinių lapų. Sienelė įrėmino saldaus stalo kompoziciją ir sukūrė iliuziją į džiunglių pasaulį. Džiunglių idėją išryškino balti elegantiški gyvūnų siluetai. Dekorui pagyvinti naudojome gyvūnų raštais margintus keksiukų smeigtukus ir krepšelius. Vaikus ypač sužavėjo „leopardiniai“ ir „zebriniai“ pyragėliai ant pagaliuko.

Safari tematika gali būti labai įvairi. Mūsų pasirinktas variantas yra klasikinis ir neutralus.  Tačiau lygiai taip pat jis galėtų būti sodrus ir prisotintas, pasirinkus ryškesnę ir išraiškingesnę spalvų gamą, drąsesnius sprendimus. Arba prabangus, įvedus šiek tiek aukso, o stalų kompozicijas papildžius krentančiomis orchidėjų šakelėmis bei ilgomis žvakėmis krištolinėse žvakidėse.

Dekore nėra griežtų taisyklių, reikia tik mokėti derinti ir tinkamai pritaikyti. Žinoma, tam reikia žinių ir patirties. Jei jų nėra, visada yra saugiau rinktis patikimą tradicinį variantą. Taip niekada neprašausite ir jūsų šventė atrodys stilingai. Tačiau, jeigu jūs dirbate su profesionalais, jums atsiveria visos galimybės eksperimentuoti ir ieškoti kažką naujo. Kartais būtent netikėtumas sukelia didžiausią įspūdį, todėl nereikia bijoti rinktis įdomesnius, netradicinius sprendimus.

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Viešbutis Mercure
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Viešbutis Mercure ir Liu Patty