Autoriaus Archyvai: Elena

Povandeninis pasaulis Adelės krikštynose

Žiemą neretai apima melancholija ir iškyla egzistenciniai klausimai. Tuomet pagalvoju – taip, čia ne Amerika, kur atsakymas “I am fine” yra neabejotina norma. Tiesą sakant, net pats klausimas “How are you?”yra retorinis. Nemanau,kad kažkas gilinasi į atsakymą. Amerikoje gyvenau pusę metų, todėl iš pradžių buvo keistoka. Turistaudamas tu niekada nepamatysi tiek, kiek įsiliedamas į  visuomenę, susirasdamas vietinių draugų ir prisiliesdamas prie jų kasdienybės. Geriausiai pasijunti tada, kai ir pats pradedi gaudyti tą pozityvo bangą, nustoji raukytis ir analizuoti (kaip mes esame pripratę). Galbūt ir teisūs yra skeptikai sakydami, kad Amerikoje daug kas dirbtina, net jausmai, net jų šypsenos. Bet prieš teisdami geriau pagalvokime, o kiek pas mus to tikrumo. Aš veikiau renkuosi dirbtiną pozityvumą, o ne surūgusią veido išraišką. No problem – atrodo tas posakis tiksliausiai apibūdina amerikiečių mentalitetą. Viskas yra pritaikyta žmogui. Just take it easy! Visi mes turime problemų – emocinių, finansinių, egzistencinių ir bala žino, kokių dar, skiriasi tik požiūris ir sprendimo būdai. Jeigu pasirenkame liūdėti ir kaltinti visą pasaulį už savo liūdesį, tuomet taip ir bus. O jeigu, nepaisant to, kad kažkas šiandien šiek tiek nepasisekė, atsitiesime ir judėsime pirmyn, tuomet gyvenimas įgaus prasmę. Svarbu suprasti, kad tiesaus kelio nėra, visada bus kliūčių ir vingių. Nėra blogo kelio, yra tik nepasiruošęs keliautojas.

Šiais metais turėjau vieną klientę iš Amerikos, iš išsvajotojo saulėtojo Majamio. Daug derinome, daug dėliojome, bet rezultatas gavosi puikus, būtent tai, ko ir reikėjo.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pūstas stalo sijonas
Cake pops – perlai kriauklėse
Jūros žvaigždžių ir kriauklių formos lėkštės
Ryškūs teminiai sausainiai
Žuvytės žvynų imitacijos vazos
Saldainiai – akmenukai
Sodrios spalvos dekore ir saldumynuose
Vardo kortelės su tikromia jūros žvaigždėmis
Popieriniai laiveliai palinkėjimams

Gintarė nuoširdžiai norėjo atsivežti į Lietuvą dalelę Majamio pakrantės su jos ryškiomis spalvomis, minkštučiu smėlio kilimu ir įspūdinga fauna. Matyt todėl prireikė net 7 pasiūlymų variantų, kaitaliojant spalvas ir idėjas, kol sukūrėme tą idealų paveiksliuką, apie kurį ir buvo svajota. Pripratę prie įprastos manipuliacijos pastelinėmis spalvomis krikštynų dekore, mūsų pirmą dekoro pasiūlymą tokį ir paruošėme – svajingą ir švelnų. Toliau jį ryškinome. Net kelis kartus! Galiausiai supratome, kad spalvų šiuo atveju bijoti nereikia. Gintarė norėjo, kad krikštynų dekorą užlietų ryški ir sodri Majamio jūra.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo pūstas turkio spalvos stalo sijonas. Jis imitavo banguojančią jūrą. Visos spalvos buvo kruopščiai parinktos ir suderintos, kad susijungtų į vieną gražų paveikslą. Saldusis stalas turėjo itin ryškų teminį charakterį. Cake popsus sudėjome į kriaukles, tad jie atrodė kaip didžiuliai prabangūs perlai. Keksiukus papuošėme stilingais subtiliais teminiais akvarėliniais smeigtukais. Vieni saldainiai atrodė kaip akmenukai, kiti kaip dumbliai, taip pat buvo siūloma paragauti šokoladiniu kriauklyčių. Macarons ir morengų asorti puikiai pataikė į spalvinę gamą, o teminiai sausainiai priminė meno kūrinį. Tortuką papuošėme gyvomis orchidėjomis ir, Gintarės ypatingu pageidavimu, nedideliu kryžiuku.

Stalų dekoras nebuvo apkrautas. Jį papuošė nedidelės floristinės kompozicijos, bet didžiausias dėmesys buvo skiriamas žvakėms. Centrinė žvakė buvo įdėta į permatomą cilindrą su kriauklėmis. Įdomiausia tai, kad kriaukles pririnko pati Gintarė. Kai gyveni Majamyje, įmantrios kriauklės nėra retenybė.

Kadangi kuriame temines konceptualias šventes, pasirūpiname, kad visos šventės dalys vaizdine ir idėjine prasme atitiktų šventės tematiką. Būtent todėl įrengėme alternatyvų palinkėjimų kampelį, kuris netik saugojo prisiminimus, bet ir buvo puiki pramoga. Svečiai, įrašę savo palinkėjimus, juos turėjo sulankstyti į mažą popierinį laivelį. Buvo įdomu žiūrėti, kaip skirtingai visiems sekėsi šitas uždavinys. Iš pradžių galvojome paleisti laivelius plaukti į ežerą, bet paskui nusprendėme, kad smagiau juos bus palikti prisiminimui.

Adėlės krikštynos yra vienas iš tų pavyzdžių, kai dekoras yra saikingas, bet tuo pačiu metu jam nieko netrūksta. Kuriant bet kokią šventę mūsų pagrindinis uždavinys yra surasti šitą aukso viduriuką. Neinvestuoti ten, kur nereikia ir neatsisakyti to, kas kuria didžiausią įspūdį. Manau, kad šiuo atveju tai pavyko puikiai.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Tony resort
Fotografai: Alvydas ir Gintarė (www.kucas.lt)
Saldumynai: Liu Patty ir Tie kepėjai
Spaudos dizainas: Artišokas

Baby shower Mažoji balerina

Šiais metais tapau baleto “Spragtukas” gerbėja.  Spektaklis iš tiesų labai vertas dėmesio, o dar kai tavo vaikas šoka didžiausioje Lietuvos teatro scenoje, galėtum jį žiūrėti kad ir kiekvieną savaitę.
Aš labai mėgstu Lietuvos operos ir baleto teatrą, vien tas pastatas ko vertas. Tai mūsų vaikystė, mūsų kultūrinis išsilavinimas. Pamenu į teatrą eidavome kaip į šventę, gražiai pasipuošę ir pakyliai nusiteikę. O dar tas karšto šokolado skonis per pertrauką! Atrodė, kad skaniau nieko būti negali. Džiugu, kad šiuolaikinė visuomenė nesusigadino ir vis dar gerbia teatrą. Žmonės vis dar puošiasi eidami į pasirodymus, o šokoladas liko toks pat nuostalgiškai saldus ir tąsus.
Kiekvieną kartą, kai patenku į Operos ir baleto teatrą, jis mane užburia. Iš vienos pusės tai lyg didžiulis antikvariatas, o iš kitos – tai galinga dvasia ir gili istorija.
Dabar, kai vesdama dukrą į pamokas, dažnokai į teatrą įbėgu pro tarnybinį įėjimą, ta magija dar labiau sustiprėjo, nes kitoje teatro pusėje verda visiškai kitoks gyvenimas, negu mes matome scenoje. Čia divos virsta paprastomis mergaitėmis, solistai tiesiog išvaizdžiais pasitempusiais vyrais. Čia girdisi kaip vienoje pusėje kažkas traukia aukštas natas, kitoje išbando instrumento stygas. Mergaitės su pūstais sijonais bėga per koridorių, o iš paskos eina solidus vyriškis ir garsiai dainuoja. Tiesiog koridoriuje repetuoja savo partiją! Jautiesi taip, tarsi iš savo mažo pasaulėlio patekai į kitą visatą. Džiaugiuosi, kad laimingas atsitiktinumas nuvedė mano dukrą būtent į baleto pamokas teatre, nes ta atmosfera yra neįkainuojama.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Desertų stalas – balerina
Didelis pūstas tiulio sijonas vietoj staltiesės
Saldainių dėžutės – balerinų suknelės
Puošnios baltos tortinės su „deimantukais“
Grakščios keramikinės balerinų statulėlės
Tiulio burbuliukai ant užkandžių stalo
Daugiasluoksnės dailios desertų kortelės

 

Niekas neįvyksta šiaip sau, ypač šiaip sau neatsiranda mūsų švenčių tematikos. Nes mes esame šventai įsitikinę, kad kiekvienas mūsų klientas turi mums ką papasakoti. Su Martyna susitikome jos namuose. Ji žinojo, kad laukiasi mergaitės, todėl norėjome, kad kūdikio laukimo šventė būtų ypač švelni ir mergaitiška. Martyna, įgijusi odontologijos specialisto diplomą, prisipažino, kad ankščiau šokdavo Žuvėdroje ir šokis buvo visas jos gyvenimas. Kai Martyna su tokia nostalgija ir ugnele akyse pradėjo pasakoti apie savo buvusį užsiėmimą, supratau, kad balerinų simbolis jos šventėje bus labai tinkamas.

Mūsų užduotis buvo paruošti desertų ir užkandžių stalus. Šventė vyko Martynos namuose su jaukia terasėle, kurią mes ir išnaudojome desertų stalo lokacijai. Norėjosi, kad saldus stalas būtų išskirtinis, todėl jis tapo panašus į tikrų tikriausią baleriną su patemptais pirštukais ir pūstu tiulio sijonėliu. Dekore naudojome gėles, kaspinėlius, daug tiulio, kad vaizdas būtų kuo grakštesnis ir lengvesnis. Virš desertų stalo pakabinome šviečiančius popierinius burbulus, kad sutemus jie skleistų jaukią šviesą ir merginos dar ilgai galėtų šnekučiotis terasoje šiltą vasaros vakarą.

Baby shower – tai ypatinga proga susibėgti su mergaitėmis, todėl nereikia jos atsisakyti. Jeigu dar svarstote, ar verta organizuoti kūdikio laukimo šventę, atsakymas labai paprastas – tikrai verta! Kada dar, jei ne dabar džiaugtis gyvenimu ir draugyste. Patikėkite manimi, kai turėsite vaikų, kiekvienas išėjimas su draugėmis taps mažyte švente :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Baby shower dekoravimas: Artišokas
Maistas ir desertai: Spoon to the Moon

Vestuvių organizavimas nuosavoje sodyboje

Vestuvių planavimas – tai smagus ir įtraukiantis procesas. Tarsi dėlionės žaidimas, kuris virsta nuostabaus grožio paveikslu, tačiau tenka gerokai pavargti jungiant ir derinant dėlionės detales. Susiplanuoti vestuves yra tikrai kiekvienam įveikiamas uždavinys, kitas klausimas, ar jūs norite tai daryti. Net ir kasdieniniame gyvenime mes dažnai pastebime, kad kai kurie dalykai mūsų tiesiog „neveža“. Dar blogiau, jeigu tie dalykai patenka į privalomų sąrašą ir mes negalime nuo jų išsisukti. Tuomet prasideda tikros kančios. Yra tokių, kurie mėgsta save kankinti, nes tuomet jaučiasi tikrais didvyriais. Bet dauguma racionalių žmonių stengiasi tiesiog surasti būdų, kaip to išvengti. Tas pats ir su vestuvių organizavimu. Pagrindinė ir vienintelė priežastis samdyti vestuvių planuotoją – tai aiškus suvokimas, kad pats to daryti nenori.

Vestuves reikėtų pradėti planuoti nuo idėjos ir svečių sąrašo, tuomet nemažai planavimo punktų susidėlios tarsi savaime. Toliau kiekviena pora dėlioja savo asmeninius prioritetus, variantų gali būti daug ir įvairių. Šiais laikais vestuvės nebeturi aiškaus formato. Kartais yra planuojama jauki kamerinė šventė, o kartais didžiulė puota su 100 svečių. Abu variantai yra puikūs. Pagrindinė taisyklė – jaunieji turi pagalvoti, ko jie patys nori iš savo dienos, o ne ko iš jų tikisi kiti.

Gretos ir Pavelo vestuvės buvo būtent tokios, kokių jie norėjo – jaukios, nuoširdžios ir labai savos.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Masyvios žalios konstrukcijos virš stalų
Žavingieji mirtos medeliai
Kabantys stalų numeriai ant organinio stiklo
Elnių ir ragų motyvų žvakidės
Saldus stalas – suderinta dėžučių ir padėklų kompozicija
Pačių jaunųjų sumaketuotos ir pagamintos vardų kortelės
Ažūrinis stalo takelis
Autentiški mediniai stalai

Kartais net nereikia niekur toli keliauti, kad surastumėte idealią vietą savo vestuvėms. Greta ir Pavel nusprendė savo vestuves švęsti Gretos tėvų namo kieme. Be galo simboliška ir jautru. Namą supa miškas, tad specialiai rinkomės permatomą paviljoną, kad neužgožtų nuostabių gamtos vaizdų. Tai padiktavo ir vestuvių koncepciją. Vestuvės labiau panašios į neformalų pikniką gamtoje, negu į iškilmingą pokylį.

Natūralumas niekada neišeis iš mados ir jokios naujausios tendencijos jo neišstums, todėl pasirinkome žalią dekorą, pabrėžiantį supančios gamtos grožį. Stalus sustatėme dviem eilėmis, kad svečiai galėtų patogiai įsitaisyti ir džiagtis smagia ir gausia draugija. Atsižvelgdami į bendrą šventės stilių, stalų nedengėme jokiomis staltiesėmis, naudojome tik šviesius ažūrinius takelius, tarsi ištrauktus iš močiūtės skrynios. Pagrindinis dekoro elementas – žalios „kabančios lubos“. Tai masyvios žalumos konstrukcijos, kurias mes specialiai pagaminome šiai šventei. Konstrukcijos gražiai įrėmino stalus ir užpildė erdvę. Permatomas paviljono lubas iškabinėjome šilto atspalvio lemputėmis. Vakare sutemus vaizdas buvo tiesiog užburiantis.

Netrūko žalumos ir ant stalų. Savo žavėsiu tiesiog pakerėjo mirtos medeliai. Kitus žalumynus irgi naudojome vazonėliuose. Juos papildė ir šiek tiek spalviškumo įnešė tarsi nevalyvai sumerktos gėlės. Nepaisant to, kad vestuvės vyko Joninių nakty, paparčių sąmoningai nenaudojome, nes norėjome nutolti nuo stereotipų.

Kadangi jaunieji dirba grafikos dizaino srityje, kvietimus ir vardų korteles jie dariesi patys. Ypač įdomus buvo kvietimų sprendimas, nes jis buvo iliustriuotas. Lėtai traukdami kvietimą iš specialiai pagaminto vokelio, svečiai galėjo stebėti, kaip šalia vienas kito nubėga elnias ir stirna. Būtent todėl subtilus elnio elementas atsirado ir šventinių stalų dekore.

Prisilaikydami neįpareigojančio formato, renginio vedėjo nesamdėme. Svečius linksmino aktorių trupė su savo žaisminga programa. Muziką reguliavo draugas. Pramogai taip pat buvo išnuomoti gigantiški žaidimai.

Nepaisant to, kad diena buvo apniukusi ir net pliaupė lietus, nuotaika buvo puiki ir šventė pavyko 100 procentų. O mus labiausiai sužavėjo tas mielas jaunųjų paprastumas ir nuoširdumas, jie tiesiog nerealūs.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių organizavimas/dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Nuosavas namas
Nuotraukos: Artišokas ir jaunųjų draugas
Tortas: Saldus kaprizas
Užkandžiai ir desertai: Salt story

Vestuvės įkveptos Italijos elegancija

Dvigubos vestuvės? Kodėl gi ne! Kai svajoji tuoktis užsienyje, neretai kyla įvairiausios dilemos. Viena iš jų, ko gero populiariausia, ar pavyks visiems svečiams prisitaikyti prie jaunųjų norų. Susikviesti visą pulką draugų ir artimųjų į svečią šalį neretai tampa tikru iššūkiu ir jaunieji nuleidžia rankas, paleisdami savo svajones. Tačiau Aušra ir Simas surado puikų sprendimą – vestuvės Italijoje su triukšmingu pratęsimu Lietuvoje. Tai tarsi neįtikėtinos vestuvių atostogos, išsitempusios net per kelias savaites. Dažnai išgirstame iš jaunųjų, kad ilgai ruošėsi vestuvėms, o tos ėmė ir praėjo. Būdami euforijoje jaunieji kartais net nesusigaudo, kaip tai įvyko. Tuo tarpu Aušra ir Simas tuo pasiskųsti negalėtų. Vos grįžę iš pasakiško atotrūkio Italijoje, jie jau gyveno „naujų vestuvių“ nuotaikomis ir maloniais pasiruošimo rūpesčiais. Tokia išskirtinė jų vestuvių istorija išties yra įdomi ir įkvepianti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kolonų fragmentai gėlių kompozicijoms ant stalų
Dominuojančios spalvos – balta ir pilka
Stalo numeriai iš gipso
Svečių palinkėjimų knyga su gipso viršeliu
Klasikiniai biustai kaip pagrindinis dekoro akcentas
Stalo kortelės su nudažytomis eukalipto šakelėmis
Baltos orchidėjos po stikliniais gaubtais
Stiklinis saldus stalas ant baltų kolonų

Kai susitikome pirmą kartą, nekilo net abejonių, kokia bus Aušros ir Simo vestuvių stilistika. Pagalvojus apie Italiją, kyla įvairiausių asociacijų, bet pirmiausiai vaizduotė „sužaliuoja“. Vešlūs žali krūmai, alyvmedis, prieskoniai, laisvai surištos puokštės ir vėjas plaukuose. Gamta, kalnai, šilkinės juostelės, truputis tvarkingos netvarkos. Tačiau šį kartą visas tradicines asociacijas nuvijome šalin. Norėjosi kažkaip naujai ir neįprastai perteikti Italijos dvasią. Ir tuomet mes užsikabinome už italų architektūros. Italija – tikra talentingų menininkų ir meno šedevrų sostinė, tai jos neabejotinas išskirtinumas, kurį ir panaudojome kurdami savo dekoro koncepciją. Pirmiausiai apsisprendėme dėl lakoniškos spalvinės gamos. Jokios žalios spalvos! Žalumą puokštėse keitėme pilkais augalais, orchidėjų lapus netgi dažėme balta spalva. Norėjome, kad vaizdas būtų tarsi „įcementuotas“. Dekore naudojome nemažai gipso detalių – unikali ir išskirtinė palinkėjimų knyga su gipso viršeliu, stalo numeriai įspausti gipso plokštėse, skulptūros fotosesijos ir saldaus stalo zonose. Puokštes užkėlėme ant baltų kolonų. Kolonos taip pat laikė ir saldųjį stalą.

Pasakodama savo įspūdžius apie vestuves Italijoje, Aušra tarsi nušvinta: „Ta diena buvo tobula nuo ryto iki pat vakaro. Dalelę Italijos parsivežėme savo širdyse ir savo svečiams perteikėme per šventės dekorą. Buvo ir daugiau itališkų šventės akcentų, pavyzdžiui, vestuvinis šokis pagal itališką dainą. Taip pat netikėta labai artimo draugo dovana – improvizuota santuokos ceremonija pobūvio metu pagal visas itališkas tradicijas. Taigi dar kartą visų svečių akivaizdoje atnaujinome įžadus ir visi kartu trumpam nusikėlėme į tą tobulą ceremonijos dieną. Šventė paliko gražiausius prisiminimus. Didelis dėkui „Artišokui“ už pilnai ir tobulai įgyvendintą idėją.“

Kūrybinė grupė:

Vestuvių planuotoja Italijoje – Dovilė Rutkauskaitė
Fotografas – Tomas Adomavičius
Vestuvių kanceliarija – Artišokas
Nuotakos suknelė – Robertas Kalinkinas
Nuotakos bateliai /aksesuarai – bateliai Loriblu, auskarai APM Monako
Šukuosena ir makiažas – Italijoje Francesca Beyouty Ragone; Lietuvoje makiažas “Chic Beauty House” Seda Lopetaitienė, plaukai “Bomond” grožio salonas meistrė Lena Dudinskaja
Jaunikio kostiumas – Robertas Kalinkinas
Vestuvių dekoravimas – Artišokas
Floristika – Gėlių salonas “Pas Lidiją”
Sutuoktuvių žiedai – Martinėlis & Co
Ceremonijos vieta – Šv. Andrėjaus katedra
Pobūvio vieta – Vilnius Grand Resort
Vestuvių vaišės – Vilnius Grand Resort
Saldumynų stalas – Vilnius Grand Resort
Renginio vedėjas/grupė /atlikėjai – Radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius

Gimtadienis kosmose

Esu dėkinga savo klientams už tai, kad jie leidžia man gyventi tokį gyvenimą, kokio aš noriu. Dėkoju ne likimui, ne savo pašaukimui, o būtent konkretiems realiems žmonėms, kurie tiki manimi, mano atsidavimu kiekvienam užsakymui ir žino, kad vertė, kurią mes sukuriame, mūsų filosofija yra jiems artima ir verta atlygio. Dabar madinga sakyti, kad dirbame iš pašaukimo, kad kvėpuojame savo kūryba, savirealizacija. Bet tiesa yra ta, kad būtent mūsų uždarbis yra adekvatus ekvivalentas už mūsų darbą ir įdėtas pastangas. Tai, kad darbas yra mylimas ir įkvėpiantis yra tik malonus priedas prie mūsų finansinio tikslo. Ar įmanoma savirealizacija, jeigu mes dirbame, bet vistiek negalime sau nieko leisti? Kažkas dabar pagalvojo – materialistė. Galbūt, bet aš niekada nesuprasiu žmonių, kuriems nieko nereikia. Mes visi trokštame komforto ir patogaus gyvenimo, visi turime svajonių ir didelių tikslų. Kai žmogui nieko nereikia, jis nebeturi motyvacijos ir nustoja tobulėti. Reikia džiaugtis tuo ką turi – nuolat kala mums į galvą. Nė velnio! Reikia nenustoti norėti, nes tik mūsų neišsipildžiusios svajonės veda mus į priekį. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori – sakoma su lengva pašaipėle, o aš manau, kad būtent tai ir skatina augimą. Jeigu nieko nenori, tai kam tada stengtis, kam lavinti save ir savo produktą, kam siekti geresnės kokybės ir rezultatų. Ne pinigai yra svarbiausia, o tai, ką mes už juos gausime, į ką jie materializuosis. Pinigai patys savaime yra beverčiai. Ar būsite laimingi, jeigu sėdėsite ant maišo pinigų ir nieko sau neleisite. Gyvenimas praskris pro šalį.

Priimta manyti, nes vaikai bus išlepinti, jeigu pildysime jų norus, o aš noriu įskiepyti savo vaikams, kad viskas yra įmanoma. Norai skatina veiksmus ir tuomet svajonės neturi šansų neišsipildyti. Aš noriu, kad mano vaikai žinotų, kas yra kokybė, geras skonis, ir kad jie nuo pat mažų dienų kitaip gyventi nebenorėtų, nes būtent tai juos skatins išsikelti didelius tikslus ir jų siekti. Pildyti kiekvieną vaiko kaprizą čia ir dabar – tai ne mano istorija. Mes beveik niekada nieko neperkam be progos. Bet užtat mes turime gilias gražias tradicijas, kurios leidžia ankščiau ar vėliau, sunkiau ar lengviau, tačiau visoms svajonėms išsipildyti. Neseniai su vyru turėjome diskusiją apie vaiko sutaupytus pinigus. Mano giliu įsitikinimu, jeigu vaikas sugebėjo sutaupyti didesnę pinigų sumą, jis ją gali išleisti kaip panorėjęs ir mes neturime to kontroliuoti. Vyrui atrodė, kad pirkinys yra beprasmiškas. Bet juk nevisada mūsų svajonės yra racionalios. Ir kuo mažiau jos yra racionalios, tuo didesnį pasitenkinimą suteikia mums jų įgyvendinimas. Todėl nemanau, kad turime tai slopinti ir drausti.

Per savo praktiką turėjome ne vieną „kosmosinį“ gimtadienį, bet šitas buvo „completely out of space“.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kosmoso vaizdai languose
Šokėjai – ufonautai, kaip dekoro elementas
Įspūdingas teminis tortas
Didžiulės planetos fotosesijai
Planetos su saldainiais viduje
Ledinukai – mėnuliai
Žvaigždėti saldumynai
Sidabrinės spurgos
Raketos – lentynos užkandžiams
Gėrimų buteliukai su sidabriniu raketų dekoru

Šį kartą turėjome rimtą iššūkį transformuoti erdvę. Skambučio sulaukėme likus tik porai savaičių iki gimtadienio. Šventė turėjo vykti Lazer Tag žaidimų arenoje, todėl tematikos ieškojome kažkur tarp žvaigždžių karų ir kosmoso platybių. Nuvykusi į vietą, lengvai įsižiojau. Patalpa pilna spalvotų žaidimo aparatų, sienos oranžinės, didžiuliai langai su žaliuzėmis, o ant lubų metaliniai ofisiniai šviestuvai. Subtilumas ir stilius čia net nebuvo nosies įkišęs. Išvažiavau lengvam šoke ir giliam apmąstyme, kaip sukurti kosmosą tokioje nedėkingoje patalpoje. Porą dienų laužiau galvą, kol pagaliau visiškai netikėtai atėjo geniali mintis – uždengti visus langus plakatais su kosmoso vaizdais. Kadangi gimtadienis vyko dienos metu, plakatai specialiai buvo gaminami iš medžiagos, kuri nepraleidžia šviesos. Auksinė taisyklė – kai nepatinka vaizdas, tiesiog užtamsink jį ir lipdyk iš naujo.  Reikėjo tik sužaisti su apšvietimo sprendimais ir patalpa pasikeitė neatpažįstamai.

Kadangi jokie baldų stumdymai nebuvo įmanomi, teko sugalvoti, kaip išradingai panaudoti nelabai patogų išplanavimą. Salėje stovėjo du didžiuliai stalai, tai nusprendėme juos paversti planetomis. Saldusis stalas pavirto į mėnulį, o užkandžių stalas tapo marsu. Metalizuotas mėnulio paviršius buvo nusietas įvairiausiais saldumynais: ledinukai mėnuliukai, žvaigždučių formos sausainiai, spalvotas popcorn, žvaigždėti cake popsai, kosminės spurgos, planetos su saldainių assorti ir t.t. Ant užkandžių stalo nutūpė dvi raketos. Norėdami pabrėžti oranžinį marso atspalvį, ant stalo sudėliojome šiltų lempučių spėčius po gaubtais. Gėrimų stalą papuošėme buteliukais su sidabrinėmis raketomis ir planetų miniatiūromis.

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos „atgyja“, tai suteikia dinamikos ir gyvybės į bendrą koncepciją. Ypatingo cinkelio gimtadienio programai atnešė du šokėjai – „ufonautai“, kurių funkcija buvo įsimaišyti tarp vaikų ir kartu su jais dalyvauti veiksme. „Gyvos dekoracijos“ visada pasiteisina. Dar viena programos dalis buvo iliuzionisto pasirodymas. Vaikai akylai stebėjo kaip mikliai magas atlieka savo triukus ir smalsiai klausinėjo magijos subtilybių.

Gimtadienis buvo kontrastingas ir įtraukiantis – aktyvias pramogas keitė pasyvesnės, vaikai turėjo galimybę netik sočiai išsidūkti, bet ir pajusti malonumą tyrinėdami ir atrasdami naujus pojūčius. Pasirodo netaip jau ir sudėtinga nukeliauti į kosmosą, reikia tik fantazijos, kūrybinio polėkio ir geros komandos, o visą šitą mes turime.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio vieta: Lazer Tag arena
Iliuzionistas: Modestas Petrikas
Aktoriai – šokėjai: Mažasis Genijus

2018 metų Kalėdų tendencijos

Slampinėdami po Nicą, aptikome vieną šaunią parduotuvėlę. Įkišus nosį, ji neatrodė daug žadanti, bet einant tolyn ir gilyn (net sunku buvo patikėti, kad ji tokia didelė) atsivėrė stebuklingas Kalėdų pasaulis. Atrodė, kad ten apsigyveno visos gražiausios šių metų kalėdinio dekoro tendencijos. Kiekviena lentyna pasakojo vis kitą kalėdinę istoriją.

Kasmet yra kuriami nauji kalėdiniai trendai ir mados. Kaip ir kiekvienoje kitoje su grožiu susijusioje srityje, dizaineriai suka galvas, kaip dar nustebinti vartotojus ir atspindėti šių laikų aktualijas. Kiekvienais metais mes stebime kaip su nauju įkvėpimu vis sugrįžta nenusibostanti klasika, kaip dekoracijose atsiranda daugiau natūralumo, kaip naujomis spalvomis ir akcentais mus stebina išradingi kūrėjai. Kalėdos yra tas metas, kai puošiasi visi, net didžiausi skeptikai ir būtent tai žavi labiausiai, tai tarsi visuotinė grožio ir dekoro invazija.

Atrinkau kelias mano mylimiaisias šių metų kalėdinio dekoro tendencijas:

Natūralios medžiagos ir gamtos motyvai. Ši tendencija nėra nauja, bet kiekvienais metais ji vis giliau skverbiasi į kalėdinę rinką. Ekologija ir natūralumas tampa mūsų gyvenimo būdu, todėl nieko keisto, kad tai atsiliepia visose gyvenimo srityse, tuo labiau, kad šis dekoro pasirinkimas gali būti dar ir labai ekonomiškas. Turėdami bent šiek tiek polėkio ir talento rankdarbiams, Jūs patys galite nesunkiai pagaminti nuostabias kalėdines dekoracijas iš miško ir gamtos gėrybių.

Skandinaviškas stilius kalėdų dekore su minimalia spalvų gama ir natūralia Kalėdų eglute, dažniausiai net be jokių papuošimų. Skandinaviško stiliaus dekoracijose vyrauja minimalizmas, aiškios išgrynintos neutralios formos, dominuojančios ramios spalvos su negausiais ryškiais akcentais, medinės detalės, estetika.

Pūkuotos ir svajingos rožinės Kalėdos. Rožinė spalva tarsi nėra Kalėdų tradicinė, bet tik ne šiais metais. Saldžios tarsi cukraus vata, minkštos tarsi debesėlis – tokios gali būti Jūsų šių metų Kalėdos, nudažytos pastelinėmis rožinės svajonės spalvomis. Rožinė spalva puikiai dera su auksiniais akcentais.

Naujos spalvos. Jeigu jau prakalbome apie spalvas, šiais metais jų netrūksta kalėdinėse dekoracijose. Man labiausiai patinka netradicinės sodrios ir „gardžios“ spalvos: granatų, figų, vynuogių. Atrodo, kad šių metų dekoras pretenduoja būti netik gražus, bet ir apetitą sužadinantis.

Spragtukai. Panašu, kad šią tendenciją būsime aplenkę, nes praėjusiais metais šį elementą jau sėkmingai panaudojome puošdami didžiulį Lietuvos energijos ofisą.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Natūrali skandinaviško stiliaus eglutė su stilizuotų spragtukų papuošimais
Rankų darbo natūralių vytelių burbulai
Stilizuotos medinės eglutės stalų kompozicijoms
Didžiulės ažūrinės pusnys
Įvairaus dydžio spragtukai kaip pagrindinis dekoro elementas
Riešutai kaip teminis dekoro išpildymas

Ofiso papuošimas yra pirmiausiai įvaizdžio reikalas. Tai įmonės vizitinė kortelė, todėl svarbu pažiūrėti į tai su visa derama atsakomybe ir profesionalumu, ypač, jeigu įmonė užima aukštesnį statusą. Neretai stebimos net neoficialios varžytuvės, kuri įmonė pasipuošė gražiausiai. Taip pat ir oficialūs konkursai, jeigu šneka eina apie vitrinas. Paprastai yra pateikiami keli dekoro variantai / koncepcijos ir įmonė renkasi, kuri nuotaika jai yra artimiausia šiais metais. Neretai pasirenkamas saugus klasikinis variantas, bet mes labai džiaugiamės, kai pasitaiko drąsių klientų, linkusių eksperimentuoti.

Lietuvos energijai pasiūlėme lakonišką skandinavišką stilių su įdomiu netradiciniu spragtuko akcentu. Pasirinkome jį, nes jis neabejotinai yra vienas iš tų Kalėdų simbolių, kuris Vakaruose jau seniai pripažintas ir mylimas, o Lietuvoje, atrodo, vis dar neatrastas. Matyt todėl, kad nors ir labai asocijuojasi su Kalėdomis, spragtukas kartais kelia prieštaringus jausmus. Paprastai jis nėra žavus ir jaukus veikėjas, bet tik ne mūsų atveju. Panaikinus spragtuko spalviškumą ir grėsmingą veido išraišką, jis pradėjo skleisti šilumą ir taiką. Būtent tokį mes jį matėme savo dekore – ramų ir stilingą. Maži spragtukai nusiejo visą Kalėdų eglutę, o didžiausi garbingai stovėjo sargyboje prie panoraminio lango antrame aukšte.

Puošiant ofisą, mes visada įvertiname erdves. Dekoras turi būti matomas, jis turi sukelti įspūdį, nes kitaip jis papraščiausiai neatlieka savo funkcijos. Todėl paprastai dekoras yra koncentruojamas ten, kur jo labiausiai reikia. Prieš kurdami dekoro koncepciją, mes būtinai apžiūrime patalpas, tik tuomet gimsta tikrieji sprendimai, kaip paskirstyti dekorą ir padaryti jį įsimintiną. Lietuvos energijos ofise strateginė vieta buvo būtent langas antrame aukšte. Be žmogaus dydžio spragtukų jame atsidūrė didžiulės ažūrinės pusnys, o didžiausią įspūdį sukūrėme, pritaikę tinkamą apšvietimo sprendimą. Kai stovint kamštyje prie Lietuvos energijos ofiso, net lauke akis prikaustydavo šviečiančios pusnys, širdis džiaugėsi, kad šitas sprendimas buvo teisingas.

Kalėdinio dekoro galimybės šiais laikais yra beribės, tikrai neverta apsiriboti angeliukų ir Kalėdų senelių motyvais. Kalėdų dekore vis dažniau atsiranda netikėtos spalvos ir sprendimai, nauji personažai ir elementai. Nereikia jų bijoti, priešingai – įsileisti ir pasidžiaugti, kad pasaulis yra toks spalvingas ir įvairus, o mes galime būti originalūs ir patys kurti tendencijas ir naujas tradicijas.

Elena

Kūrybinė komanda:

Ofiso dekoravimas: Artišokas

Provansas vestuvėse ir gyvenime

Provanso stilius mus lydi kiekvienais metais, jis jau beveik tampa mūsų žanro klasika, todėl iš vienos pusės kiekvieną kartą vis sunkiau atrasti jį iš naujo, o kita vertus tai net sužadina azartą. Matyt tai turėjo svarios įtakos renkantis, kur šiemet atostogausime. Pietų Prancūzija jau seniai buvo kelionių prioritetų sąraše, tad visi nekantriai laukėme naujų įspūdžių ir, žinoma, laiko kartu. Vaikai jau pamažu dėliojosi, ką dės į lagaminą, kartu žiūrinėjome gražius vaizdus ir rinkomės maršrutą. Keliones planuoju atsakingai, visada norisi tūriningai ir kokybiškai praleisti laiką, patirti kuo daugiau smagių dalykų, praturtinti vaikų akiratį ir asmeninę patirtį, pasisemti įkvėpimo, todėl namų darbai būtini. Ir štai, pačiame pasiruošimo įkarštyje, likus porai dienų iki skrydžio, nutiko tai, ko suplanuoti neįmanoma – vėjaraupiai! Per porą dienų mažiukas pavirto vienu dideliu spuogu ir jie toliau dygo kaip pašėlę. Nuomonių ir patarimų buvo įvairių. Pradžioje dar bandžiau save apgauti, kad gal pavyks, bet su kiekvienu nauju spuogeliu viltis blėso. Palikti mažiuką seneliams buvo sudėtingas sprendimas, nes atostogos man ne kas kita, o buvimas su šeima. Kita vertus, tai buvo geras pasirinkimas, nes kitu atveju atostogų neturėtume niekas. Gyvenimas nestovi vietoje, kartais reikia priimti sunkius sprendimus, kad paskui suprastum, jog pasiėlgei teisingai. Svarbiausia nusiteikimas.

Mūsų atostogos buvo nuostabios, kaip visada aktyvios, būtent tokios, kokias ir mėgstam. Septyni aplankyti miestai ir dar begalybė mažų miestelių ir užburiančių pakrantės vaizdų. Gardus maistas, puikus vynas ir saulės šiluma. Pataikėme tiesiai į dešimtuką – tuo metu, kai Lietuvoje prasidėjo tikras lietuviškas ruduo, Prancūzijos pakrantėje tai buvo paskutinė vasariška savaitė. Skrydžio dieną jau ir Nicoje pliaupė lietus. Juokavome, kad bent jau negaila išvažiuoti.

Nors ir nepamatėme levandų laukų (tai gera priežastis suplanuoti dar vieną kelionę šia kryptimi), provanso dvasia jautėsi kiekviename mažiausiame kaimelyje. Jaukiai nutrupėję dažai, seni pastatai, raityti balkonai, kvapai, žmonių šiluma, lyg daina skambanti prancūzų kalba – visa tai kuria Prancūzijos unikalumą ir išaugina ypatingą meilę šitam kraštui. Kiekviena aplankyta šalis palieka savo sentimentų, bet ryšys su Prancūzija yra kažkoks ypatingas, ypač nuoširdus. Kažkada jau rašiau, kad Paryžius yra mano mylimiausias miestas, tad lieku ištikima savo sielos pasirinkimui. Prancūzija yra tas taškelis milžiniškame pasaulio žemėlapyje, į kurį visada norėsiu sugrįžti. Taigi puikiai suprantu, kodėl mano nuotakos taip dažnai renkasi Provanso stilių.

Mūsų mylimiausi akcentai:

Žalsvos švelnios alyvuogių spalvos staltiesės
Vardo kortelės – magnetukai su dailiais išpjautais ornamentais
Žvakių gausa židinio imitacijoje ir virš jos
Žalumos girliandos
Personalizuotas palinkėjimų kampelis su jaunųjų nuotraukų galerija
Unikali ažūrinė torto pakyla
Vardinė medinė iškaba
Pianinas kaip saldaus stalo dalis
Baltas Provanso stiliaus staliukas desertams 

Akvilė ir Tomas kartu jau labai senai, nuo pat vaikystės. Jie jau turi du gražius vaikučius ir gyvena darnų šeimos gyvenimą savo name, kurį pasistatė prieš kelis metus. Gyvenimas tiek įsuko juos, kad vestuves sukelti vis nelikdavo laiko, o kartais ir lėšų. Šiais metais jie pagaliau nusprendė sutvirtinti savo santykius ir suplanavo gražią šventę savo artimiesiems.

Kai su Akvile susitikome pirmą kartą, ji atskleidė, kad dievina žalią spalvą ir dar ją labai žavi Provanso stilius. To pakako, kad gimtų visiškai asmeniška būsimos šventės koncepcija.

Akvilė ir Tomas savo šventės vieta pasirinko restoraną Tores Bravoras. Jo didžiausia salė iš tiesų atrodė šviesi ir „provansiška“, tik mums nepatiko tamsokos kėdės. Po ilgų svarstymų visgi nusprendėme kėdes nuomotis. Baltos bambukinės kėdės užpildė visą salę. Jeigu abejojate dėl kėdžių nuomos, visada pagalvokite, kaip tai įtakos galutinį vaizdą. Jeigu vaizdas pasikeis kardinaliai, geriau atsisakykite kažkokio kito dekoro elemento, bet palikite kėdes. Dažniausiai mūsų nuotakos dėl kėdžių aukoja fotosesijos kampelį ir niekada dėl to nesigaili. Mano nuomonė yra aiški šiuo klausimu – jeigu biudžetas ribotas, geriau turėti vieną išbaigtą erdvę, negu daug ir apie nieką.

Žalia spalva karaliavo visur – puokštėse, kur žaliems augalams teikėme pirmenybę, tekstilėje, net desertuose. Po vestuvių Akvilė, dalindamasi įspūdžiais, užsiminė, kad keli svečiai jai pasakė, jog šventė buvo labai „akviliška“. Mes, savo ruožtu, tai priimame kaip taiklų komplimentą. Mūsų pagrindinė misija – atrasti ryšį su kiekvienu savo klientu ir perkelti jį į šventės kūrimo procesą. Mus neapsakomai šildo nuoširdūs atsiliepimai ir pasitikėjimas. Pavyzdžiui, Akvilė labai pergyveno dėl seno pianino, kuris stovėjo restorane. O man atrodė, kad tai unikalus dekoro elementas, jeigu mes tinkamai jį panaudotume. Vienu momentu net šmėstelėjo mintis perdažyti pianiną sendinta balta spalva, nes restorano administratorė minėjo, kad planuoja juo atsikratyti, bet galiausiai visgi nepritarė tokiam mūsų akibrokštui. Raminau Akvilę, kad padekoruotas pianinas neatrodys toks niūrus ir „pavargęs“, taigi galiausiai mes jį įkomponavome į saldaus stalo kompoziciją. Rezultatas pranoko lūkeščius. Pianinas tarsi prisikėlė antram gyvenimui ir pražydo. Saldaus stalo kompoziciją užbaigėme šviesiu Provanso stiliaus staliuku ir unikalia specialiai šventei pagaminta itin romantiška torto pakyla.

Nėra nieko asmeniškiau, nei šventės metu pasidalinti su savo svečiais gražiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, ypač kai jų jau tiek daug prikaupta. Būtent todėl palinkėjimų kampelyje atsidūrė iš nuotraukų kruopščiai sudėliota jaunųjų gyvenimo istorija. Visi etapai, visi žingsneliai ir pasikeitimai pakeliui į bendrą laimingą gyvenimą. Jautru ir taip tikra!

Visi jaunieji palieka savotišką žymę mano širdyje, tai neišvengiama, kai tiek bendrauji ir tiek įsijauti į procesą. Kiekviena žymė yra skirtinga. Akvilė ir Tomas paliko begalinę šilumą, kuri dar ilgai šildys mane darganotomis rudens ir žiemos dienomis.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Tores Bravoras
Fotografas: SP fotografija
Desertai: LiuPatty ir Tie kepėjai
Tortas: Liu Patty
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Kvietimai: Artišokas

Meškiukų istorijos

Kas nutinka, kai mes galutinai paleidžiame vaikystę iš savo gyvenimo? Tampame nuobodžiais ir susiraukusiais suaugusiais. Kada paskutinį kartą kvatojai už pilvo susiėmęs? Kada laužei taisykles ir jauteisi visiškai laisvas judėti, daryti, mąstyti? Tada, kai tavyje buvo prabudęs vaikas. Tas neklaužada padauža, atkeliavęs iš kito laikmečio. Mes visi buvome vaikais, visi darėme nesąmones ir svajojome, visi neklausėme tėvų ir kūrėme planus, visi žaidėme ir kvailiojome, negalvodami apie rytojų. Vaikystėje gyveni čia ir dabar. Tik suaugę mes pradedame suprasti tų akimirkų vertę. Arba nepradedame, nes pernelyg įsisukame į savo rūpeščių kokoną. Sako, mes grįžtame į vaikystę, kai susilaukiame savo vaikų. Nebūtinai! Jeigu mes patys neatveriame savo širdies (ir proto!) vaikystei, vaikai mums nepadės. Nuoširdumas ir mokėjimas džiaugtis šia diena – štai raktas į laimingą gyvenimą! Pagalvokime, kas yra mūsų prioritetų viršūnėje. Dažnas žmogus galėtų pasakyti, kad jo pagrindinis tikslas mėgautis gyvenimu, bet… Mes gi turime pareigų, reikia užsidirbti pinigų, siekti karjeros, pripažinimo, todėl pasimėgauti savo pasiekimais kaip ir nelieka laiko. Amžinai pavargę ir susipykę su savimi, skubantys ir nemokantys atsisakyti – tokie yra šiuolaikiniai suaugusieji, nes gi tokie laikai, tokia visuomenė, toks tempas – negali atsilikti. Būtent todėl mes ir nelaimingi, nes kategoriškai atsižadėjome vaikystės ir to šelmio, kuris blizgėjo mūsų akyse.

Šiandien jaučiuosi taip, lyg būčiau pasisupusi laiko karuselėje. Švelnų nostalgijos vėjelį užpūtė vakar su vaikais žiūrėtas filmas „Jonukas“. Iki begalybės mielas Mikės Pūkuotuko personažas prikėlė gražiausius prisiminimus. Visada mėgau Pūkuotuko pasakojimus, ypač tą klasikinį variantą. Juose apstu protingų, per amžius aktualių minčių ir gražių asociacijų. Tai viena iš tų nemirtingų knygų, paremtu išskirtinio gėrio, nuoširdumo ir draugystės sąvoka. Regėdama senovinio Londono vaizdus, prisiminiau vieną labai mielą krikštynų šventę, kuria dar nespėjau pasidalinti. Apie meškiukus, anglišką arbatėlę ir šeimyninę laimę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gėlių kompozicijos ant keksiukų stovo
Vintažiniai puodeliai su arbatos pakeliu kiekvienam svečiui
Unikalios rankų darbo vardų kortelės
Mieli ir jaukūs rėmeliai su meškiukais
Susėdimo planas su vintažiniais meškinais
Meškiukai – sausainukai
„Pražydęs“ arbatinukas

Planuodamos Emilės šventę, turėjome visą įvykių virtinę, nes likus kiek daugiau negu savaitei iki krikštynų, keitėsi šventės vieta ir reikėjo iš naujo pergalvoti šventės koncepciją ir pritaikyt ją naujoje aplinkoje. Aš visada esu maksimaliai sąžininga su savo klientais, net tada, kai atsiranda grėsmė rimtai susipykti su kokiu nors tiekėju. Negaliu pakęsti, kai žmonės yra akiplėšiškai apgaudinėjami ir niekada nenutylėsiu, jeigu tai pastebiu. Būtent todėl teko priimti tokį drastišką sprendimą. Bet viskas tik į gerą ir mūsų šventei duris atvėrė šviesus ir erdvus Paliekio dvaras.

Tiesa sakant, meškiukų tematika gimė, atsižvelgiant į pirmosios šventės vietos interjerą, nes jis buvo gan tamsus, „sunkus“ ir nevaikiškas. Labai norėjome jį sušvelninti, ypač turint omeny, kad krikštijome mažą mergaitę. Interjere buvo labai daug rudos spalvos, todėl nusprendėme, kad čia puikiai tiktų meškinai – šviesūs, vintažiniai, įvairių dydžių ir pavidalų, jie turėjo suteikti erdvei „minkštumo“ ir romantikos. Toliau fantazija išsirutuliavo – meškiukai, geriantys arbatėlę iš mažiukų gėlėtų puodukų, taip jauku ir mergaitiška. Pasikeitus šventės vietai, šitos idėjos neatsisakėme, tik šiek tiek adaptavome naujai patalpai.

Apvalius stalus puošėme angliškos arbatėlės stiliumi. Gėlių kompozicijas sudėliojome ant trijų aukštų keksiukų stovų. Kitos gėlės išsidėstė mažuose puodeliuose. Labai apsidžiaugėme, kai stalo numeriams radome itin mielus rėmelius su meškinais. Jie įnešė vientisumą ir teminį išpildymą į stalų dekorą. Dailios rankų darbo vardų kortelės buvo įdėtos į mažus arbatos puodelius kartu su arbatos maišeliais.

Arbatos puodeliai karaliavo visur. Į juos įkomponavome susėdimo planą, į juos sudėjome saldumynus ir gėles ant saldaus stalo. Net arbatinukas pražydo spalvotais žiedais. Saldų stalą padalinome į tris dalis, panaudodami įspūdingus dvare esančius stalus. Viduryje tarp didžiulių popierinių žiedų karaliavo tortas. Saldumynai išsirikiavo ant spalvotų stovų ir paskendo gėlėse.

Jauki ir miela meškiukų istorija. Ir tai tik pradžia gražios jaunos šeimos gyvenimo. „Jeigu tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau gyventi šimtą minus vienas, kad netektų be tavęs praleisti nei vienos dienos“ – Pūkuotukas.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Paliekio dvaras
Tortas: Daivos Mikšūnienės
Saldumynai: Liu Patty

Arijaus gimtadienis – Šunyčiai patruliai

Savaitgalį iš naujo atradau seną gerą būdą, kaip būti gerais tėvais. Susikrauti lagaminą ir, atidavus vaikus į patikimas rankas, kartu su vyru leistis į romantišką nuotykį. Kartais kasdienybė ir rutina taip mus įtraukia, kad net nepajaučiame, kaip pradedame skęsti. Nuolat girdime, kad reikia kuo daugiau laiko pralesiti su vaikais ir kiekvieną kartą, išnėrę iš savo nuolatinių darbų ir buities rūpesčių, stengiamės tą nedidelį laiko likutį skirti savo atžaloms. Tik tuomet dažnai pritrūksta laiko sau, gyvenimo partneriui ir apskitai pamirštama, koks yra pagrindinis šeimos pamatas ir tikslas – dovanoti meilę vieni kitiems ir būti laimingiems. Daug dirbdama dažnai jaučiu kaltės jausmą, kad vaikai nevisada gauna pakankamai dėmesio, todėl visą laisvalaikį planuojame kartu. Negalėjau net įsivaizduoti, kad būtent trumpas poilsis nuo vaikų atneš žymiai geresnius rezultatus, negu nuolatinis buvimas su jais. Praleidę savaitgalį dviese su vyru, pasijutome tokie pailsėję ir suminkštėję, kad grįžę tiesiog spinduliavome meile vaikams ir visam pasauliui. Stebuklui įvykti nereikia nei Maldyvų, nei mėnesio reabilitacijos, užteko vos dviejų dienų vietiniame kurorte, atsijungus nuo buities ir darbų, ir tu vėl pasijunti žmogumi. Laimingi tėvai – laimingi vaikai.

Šiemet šventėme mūsų mažylio 4 gimtadienį. Kažkada svajojau, kad bent vieno mūsų šeimos nario  gimtadienis būtų vasarą. Todėl antras vaikas net buvo specialiai suplanuotas gimti šiltuoju metų laiku. O dabar jo gimtadienis išpuola per patį sezono įkarštį. Ką gi, gal ir nepavyksta idealiai įgyvendinti visų sumanymų, gal ir patys vėluojame į savo šventę (nes ryte dar rinkome dekorą po vestuvių), gal ir pamirštame namuose pusę dekoracijų ir netgi saldumynų, bet nuotaika vistiek puiki, nes oras nuostabus, nes taip retai pavyksta vasarą susitikti su draugais, nes pagaliau leidi sau atsipalaiduoti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Didžiulis šunyčių patrulių batutas
Pliušinis Chase personažas
Dangaus žydrumo spalva ir švelnus debesėlių motyvas
Šviečiantis debesėlis
Teminiai gėrimų buteliukai
Žydra bačka vietoj stalo saldumynams
Originalios teminės maikutės visai šeimai

Mano vaikas jau kurį laiką apsėstas šunyčių patrulių tematika – filmukai, žaidimai, drabužiai ir t.t. Mamytės mane supras. Todėl ilgai nereikėjo galvoti, kokia bus gimtadienio tema. Tiesą sakant, galvoti iš viso nereikėjo. Vaikas laukė šito gimtadienio gerą pusmetį. Pažadėjome, kad padovanosime jam šunyčių patrulių bokštą, tai laimė ir laukimas išaugo penkiagubai.

Turiu pripažinti, kad visus organizacinius gimtadienio darbus buvau sutvarkiusi gerokai iš anksto, todėl bent jau buvau rami, kad gimtadienis tikrai įvyks. Programa buvo padalinta į dvi dalis – edukacinę ir pramoginę. Kadangi šunyčiai patruliai gelbėja tuos, kurie pakliūna į nelaimę, ir tarp jų yra įvairių rūšių pareigūnų, susitariau su gaisrininkais, kad jie pravestų ekskursiją ir papasakotų vaikams apie savo darbo ypatumus ir svarbą. Susitikimas buvo labai naudingas. Iš pradžių atrodė, kad tėvams buvo įdomiau, negu vaikučiams, bet, kai prasidėjo įvairios įrangos demonstravimas, vaikai kaipmat atsigavo. Buvo ir šokiai „lietuje“, ir kaukių, kostiumų primatavimai. Šauniausia, kad, nors ir atrodė, kad vaiko dėmesys buvo mažai sukoncentruotas, nuo šiol, kai Arijus pamato gaisrinę, prisimena savo gimtadienį ir pasakoja man, ką reikia daryti gaisro atveju!

Po apsilankymo pas gaisrininkus visi susirinkome sodyboje pas draugus, o ten jau laukė tikros linksmybės – didžiulis 6 metrų šunyčių patrulių batutas ir į svečius užsukę Sky ir Maršalas.

Kadangi tą pačią savaitę prieš Arijaus gimtadienį buvo trys vestuvės, o dar prieš tai 8 šventės per vieną savaitgalį, gimtadienio dekoru nebuvo laiko pasirūpinti, todėl viskas gavosi ekspromtu. Smagiausia istorija buvo su teminėmis maikutėmis visai šeimai. Dar ankščiau buvau jas sumąsčiusi, todėl buvo labai gaila, kai iškilo grėsmė šio sumanymo neįgyvendinti. Maikutes lyg ir pavyko kažkaip nusipirkti tarp visų vestuvinių rūpesčių, bet dar reikėjo padaryti aplikaciją. Taigi, penktadienis. Iki spaustuvės darbo laiko pabaigos liko vos porą valandų. Susitariau, kad galės atspausdinti, bet visiškai nėra kam tų maikučių nuvežti. Aš vestuvėse prie Molėtų, vyras pjausto perspausdintus meniu, nes paskutinę dieną atsirado pakeitimų, ir dar turi spėti atvežti man tortą. Ir tuomet man kyla geniali mintis – taksi! Dar ilgai kvatojau prisiminusi dispečerės nuostabą: „Tai Jūs nevažiuosite, važiuos tik maišelis?!“ Visada sakau, nėra padėties be išeities, reikia tik šiek tiek kūrybiškumo ir fantazijos.

Atskiras dekoro detales susirinkau net iš skirtingų šalių – šaunius teminius buteliukus ir apyrankes parvežė Arijaus krikšto tėtis iš Amerikos, pliušinis Chase atkeliavo iš Anglijos. Gaila tik pritrūko laiko sudėlioti iš šitų detalių darnų paveiksliuką. Ką gi, batsiuvys be batų, nieko naujo. Nepaisant visų šitų nesklandumų, gimtadienis paliko pačius geriausius prisiminimus. Net ir dabar, kai peržiūrime nuotraukas, Arijaus akys tiesiog sublizga: „Tai buvo liuksiškas gimtadienis!“

Laiminga mama Elena

Nuotraukos: Nude Mood

Balerinų gimtadienis

Praėjusiais metais dukra labai užsimanė lankyti baletą. Tačiau aš kaip „racionalus suaugęs žmogus“ greitai sumečiau, kad ji jau tam PER SENA! 9 metų pradėti lankyti baletą – kokia nesąmonė! Mano kvailas, niekuo nepagrįstas stereotipas nugalėjo prieš vaiko svajonę ir ryžtą. Galiausiai įrašiau ją į šiuolaikinio baleto studiją. Man atrodė, kad tai „protingas“ tarpinis variantas, kurį ji tikrai patemps, nes prieš tai porą metų lankė gimnastiką. Dukrai visai patiko, tačiau tai nebuvo baletas, toli gražu. Tuo tarpu man atrodė, kad pasielgiau teisingai. Sunku įsivaizduoti mano nuostabą, kai vieną dieną grįžusi iš mokyklos dukra informavo, kad pati susitarė nueiti į baleto mokyklos peržiūrą. Mokslo metų vidury. Baletą jau senokai lankė viena iš jos klasiokių ir dukra nusprendė pabandyti savo jėgas pas jos šokių vadovę. Negaliu net nupasakoti, kokio dydžio buvo mano džiaugsmas ir pasididžiavimas, kai ją priėmė į tą pačią grupę su senbūvėmis.

Kartais mes „protingi suaugusieji“ pakliūname į savo pačių stereotipų pinkles, kad ir kokie lankstūs ir šiuolaikiški mes manome esą. Vaikai yra drąsūs ir spontaniški, jie nedėlioja priežaščių ir pasekmių grandinių, jie tiesiog svajoja ir siekia savo tikslų. Jie tiesiog nori išbandyti save įvairiausiose srityse, o jeigu nepavyksta, juda toliau. Mums reikėtų to pasimokyti iš mūsų vaikų.

Kaip tik įsirutuliuojus mūsų baleto reikalams, susitikome su Deimante, mano mylima kliente. Artėjo Evutės 2 gimtadienis ir mes svarstėme, koks jis turėtų būti. Norėjosi kažko labai mergaitiško, švelnaus, ir šiek tiek romantiško. Deimantė papasakojo, kaip Evutei patinka šokti ir dėvėti pūstus sijonėlius, taigi man viskas labai puikiai susidėliojo. Mažųjų balerinų tematika pasirodė idealiausias sprendimas ir Deimantei ši mintis irgi labai patiko.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai: 

Deimantinio dygsniavimo sienelės kaip saldaus stalo fonas
Miniatiūriniai „puantai“ gėlių vainikėlyje
Teminiai sausainiai
Cake pops su puantų papuošimais
Veidrodiniai balerinų siluetai floristinėse kompozicijose ir desertuose
Mediniai stalo įrankiai su batuku imitacija
Dideli balerinų siluetai su pūstais sijonukais
Dailios vaikiškos bambukinės kėdutės 
Gėlių „pieva“ po saldžiuoju stalu
Rožiniai staliukai
Pūstų sijonukų kampelis
Juostelių „lietus“ fotosesijai

Prasidėjo svarbiausia pasiruošimo dalis – šventės vietos paieška. Norėjosi šviesios ir tvarkingos erdvės, primenančios baleto studiją. Išsirinkome jogos studiją SHANTI. Įsikurusi paskutiniame daugiabučio aukšte, erdvi, šviesi, apsupta panoraminiais langais – atrodė, kad radome idealią vietą. Vaizduotėje jau susikūrė nuostabus būsimos šventės paveikslas. Pradėjome ruošti dekorą, kol vieną dieną sulaukiau studijos vadovo skambučio, kad studija laikinai uždaroma, kol susiras naujas patalpas. Iš pradžių pagalvojau, kad jis juokauja, paskui, kad persigalvojo dėl nuomos, nes nebuvo lengva su juo dėl to susitarti. Galiausiai, patikrinusi visus socialinius tinklus, supratau, kad tai tiesa. Likome be išsvajotos šventės vietos likus vos porai savaičių iki šventės. Ir viskas prasidėjo iš naujo. Apvažiavusi masę baleto, šokių, jogos ir foto studijų, supratau, kad padėtis graudoka. Praradus idealią vietą sunku buvo susitaikyti su prastesniu variantu. Vienintelė vieta, kuri paliko gerą įspūdį, buvo naujausia dar dažais kvepianti Neli Beliakaitės baleto akademija. Vos įėjus į studiją, mus įsupo baleto dvasia, todėl neliko jokių abejonių.

Evutės gimtadienio dekoras buvo švelnus ir subtilus. Gausios floristinės kompozicijos, grakščios balerinos, puantai. Labai gražiu dekoro akcentu ir saldaus stalo fonu tapo deimantinio dygsniavimo sienelės. Jos suteikė dekorui rafinuotumo ir elegancijos. Lengvai krentančios atlasinės juostelės suformavo vietą svajingai fotosesijai. Atrodo tiek nedaug reikia, kad gautųsi tobulos teminės nuotraukos. Mažylėms suruošėme balerinų garderobą. Pūsti sijonukai dailiai išsirikiavo ant specialiai pagamintos kabyklos.

Gimtadienis prasidėjo trumpu balerinos pasirodymu. Netrukus jai į pagalbą atėjo aktorė „netikra balerina“ ir prasidėjo linksmybės. Kadangi vaikučių nebuvo daug, į smagią veiklą įsitraukė ir tėveliai. Aktyvius žaidimus keitė ramesni. Mergaitėms įrengėme kūrybinį kampelį. Kiekviena gavo po drobę su balerinos siluetu. Užduotis papuošti baleriną puošniu sijonuku mergaitėms pasirodė itin smagi, jos entuziastingai įsitraukė į kūrybos procesą. Balerinos pasipuošė karoliukais ir blizgučiais, tiesą sakant, blizgučiais pasidabino ir pačios dailininkės, nuo to užsiėmimas tapo tik dar džiaugsmingesnis.

Šventės kulminacija tapo mažųjų balerinų pasirodymas, jas specialiai pakvietėme pašokti vieną šokį. Mergaitės labai jaudinosi, bet pasirodė puikiai. Tas subtilus vaikiškas drovumas ir didžiulės pastangos sužavėjo visus svečius. Kadangi gimtadienį šventė maža mergaitė, sąmoningai nekvietėme didelių profesionalių šokėjų. Norėjosi, kad šventės pabaiga būtų švelni ir jaudinanti.

Nors kiekvieną šventę organizuojame su didžiule meile ir atsidavimu, tai vienas mano mylimiausių projektų. Akimirkos, kuriomis negaliu pasisotinti, prie kurių norisi sugrįžti vėl, ir vėl, ir vėl.

Elena

Kūrybinė grupė:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Neli Beliakaitės baleto studija
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio programa: Mažasis genijus
Mažųjų balerinų pasirodymas: Baleto mokykla Polėkis

Stilingos krikštynos nuosavame kieme

Vasara baigėsi, huh, pagaliau! :) Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad lauksiu rudens, nes niekada jo nemėgau. Ir štai viskas apsisuko 180 laipsnių, nes dabar ruduo – tai pirmiausiai užtarnauta teisė į šiek tiek ramybės ir galimybė bent trumpam atsipūsti. Taigi, nuo šiol stoju į rudens mylėtojų klubą.  Pasiekus aukščiausią užimtumo tašką rugpjūtį, rudenį sumažėjo tempas, atsirado laiko pamiegoti, pavalgyti, paskambinti draugei ir, pagaliau, ką nors parašyti. O dalintis tikrai yra kuo. Per vasarą tiek visko prikūrėme, tiek visokių emocijų išgyvenome, tiek nuostabių žmonių sutikome, kad paėmus baltą lapą, jaučiasi net lengvas pasimetimas, nuo ko pradėti.   Viena šventė gražesnė už kitą, o svarbiausia, kad absoliučiai visos jos turi savo istorijas, savo herojus ir yra prisotintos emocijų.  Palydint vasarą, norėjosi išrinkti patį „vasariškiausią“ dekorą ir pagalvojau, kad laurai turėtų atitekti Vasiliauskų šeimynai, nes jų pasirinkta šventės koncepcija neabejotinai kvepia saule, šiluma ir pražydusiu sodu.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo konstrukcija iš veidrodinių kolonų ir stalviršio
Auksinis užrašas Lėjos krikštynos įrėmintas didžiuliame žalumos rate
Auksiniai zuikučiai ant stalo ir ant žolės
Stikliniai indai, suteikiantys dekorui lengvumo ir skaidrumo
Didžiulės puokštės it debesėlis apgaubusios saldų stalą

Martyna labai šiltas žmogus, su ja smagu bendrauti ir kurti šventės viziją.  Susipažinome praeitais metais, kai ji tik laukėsi mažylės Lėjos. Tuomet organizavome jos kūdikio laukimo vakarėlį (baby shower), bet čia visai kita istorija, kurią dar būtinai kada nors papasakosiu.

Taigi, šiais metais sugrįžome į tą patį kiemą su nauja svarbia misija. Man patinka Martynos požiūris į šventes, ji nuoširdžiai nori, kad jos būtų jaukios ir savos, be labai didelės pompastikos, be vaidybos.  Savo artimoje aplinkoje ji surenka pačius mieliausius ir artimiausius žmonės ir su jais dalinasi savo džiugiomis akimirkomis. Šeima ir draugai jai yra svarbiausias turtas.

Triušiukai dekore atsirado irgi ne atsitiktinai. Kol Martyna su savo šeima persikraustė gyventi į Turkiją, jie augino dekoratyvinį triušį ir Lėjai jis labai patiko.  Dabar triušiukas saugiai apgyvendintas pas senelius, bet nostalgiški prisiminimai ir prieraišumas prie pūkuoto draugo išliko, todėl nusprendėme integruoti ilgaausius į šventės koncepciją. Svarstėme įvairiausius stilius ir variantus, tačiau niekas nelipo ir tuomet man kilo puiki mintis – saulės zuikutis. Tai visiškai kitoks zuikių tematikos pateikimas su daug veidrodžių, stiklo ir auksiniais saulės spindulėliais.

Nepaisant to, kad šventė vyko nuosavo namo kieme, norėjome, kad dekoras dvelktų stilinga ir saikinga prabanga. Pagrindinis šventės akcentas buvo saldusis stalas. Jį sukonstravome iš veidrodinių kolonų ir stiklinio stalviršio, kad gaudydami saulės spindulius, visą kiemą nusietų saulės zuikiais. Zuikučių figūrėles nudažėme auksine spalva, jie smagiai vartėsi ant stikliniu žvakidžių ir ant žolės. Šventę papuošė didžiulės Manto Petruškevičiaus puokštės.  Jos apgaubė visą stalą gėlių debesėliu.

Dažniausiai tam, kad sukurti įspūdingą dekorą, reikia tik teisingo sprendimo ir koncepcijos, todėl apie kiekvieną šventę ilgai galvojame ir ieškome, permąstome įvairiausius variantus, stengiamės pajausti klientą, kol ateina suvokimas, kad radome būtent tai, ko reikia. Jokia mūsų šventė negimsta per vieną akimirką, tai ilgas kūrybos procesas, būtent tai ir yra mūsų išskirtinumas.  Dekoras išmąstytas, suderintas, kruopščiai paruoštas. Dekoras su meile kiekvienam mūsų klientui. Nes mes suprantame, kad Jums ta šventė yra vienintelė ir antro dublio nebus.

Didžiausi linkėjimai Martynai ir jos šeimai. Jūs papuošėte mūsų vasarą.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Aira Graciavičiūtė
Šventės vieta: nuosavas kiemas
Maistas ir saldumynai: Atrask skonį

Originalios vestuvės Panama food garden

Ar žinote tą jausmą, kai įsimyli? Tai va, šitų jaunavedžių nebuvo įmanoma neįsimylėti. Tas jausmas užgimė jau pačiame pirmame mūsų pasimatyme. Atrodė, kad sutikau savo seniai matytus brangius draugus. Bendravimas buvo lengvas ir smagus, o visos mano idėjos buvo džiaugsmingai priimtos. Iš karto supratau, kad vestuvės bus nepaprastos ir tikrai netradicinės. Nes Edita ir Edgaras drąsūs ir šiuolaikiški, linksmi ir atsipalaidavę, su jais tiesiog negali nesišypsoti.

Mylimiausi dekoro akcentai:

Kaktusas kaip pagrindinis dekoro elementas
Ekstremali nuotakos puokštė su kaktusais
Mini lagaminėliai su dovanėlėmis svečiams
Medinis koris fotosesijos kampelyje
Trijų dalių saldus stalas, simbolizuojantis skirtingas šalis su joms būdingais saldumynais
Kaktusų smeigtukai ant torto
Asmeninė kelionių atvirlaiškių girlianda
Teminis viskio ir cigarų baras
Dominuojanti dusty blue spalva

Kai susitikome, jaunieji neturėjo jokios dekoro vizijos, taigi pradėjome susipažinimo procesą. Retai pas mus ateina jaunavedžiai su aiškia dekoro vizija. Dažniausiai jie dar būna paieškų arba visiškos nežinomybės stadijoje, tad mes kartu ieškome teisingo kelio. Pasitaiko, kad jaunieji net patys apie save sužino naujų dalykų. Nei vienų vestuvių nesukūrėme patys. Tai visada mūsų bendras projektas, jaunųjų veidrodinis atspindis. Kartais turime net pabūti šiek tiek psichologais, įsijausti į jaunųjų vidinį pasaulį, suprasti jų nuotaikas tam, kad pasiūlytume geriausią sprendimą ir papasakotume jų asmeninę nepakartojamą istoriją. Savo klientams rašau – mes kuriame tik individualius projektus, kitokie mums neįdomūs. Tiesiog nemokame ir nenorime daryti šablonų, nes kiekviena pora – tai naujas ryšys, emocija. Kiekvienas žmogus, kuris kreipiasi pas mus – tai nauja įdomi asmenybė.

Edita ir Edgaras mėgsta keliauti. Edgaras net dirba aviacijos srityje, tad keliauti jam tenka dažnai. Iš karto nusprendėme, kad lėktuvėlių dekore nebus, nes tai yra visiškai tiesiogiai susiję su Edgaro darbine aplinka. Todėl kelionių tematika turėjo įgauti kitokią išraišką. Kai aš pasiūliau dekore naudoti kaktusus, jaunieji šiek tiek nustebo, bet netrukus entuziastingai sutiko. Kaktusai asocijuojasi su egzotika, šiluma, su svetimomis žemėmis. Be to, kaktusai labai džiugina savo įvairove. Buvo ypač įdomu matyti, kaip floristinėse kompozicijose dygliuoti pikčiurnos susidraugauja su trapiomis švelniomis gėlėmis, įnešdami papildomos paslapties ir ypatingos nuotaikos. Ypač netikėtas sprendimas buvo įdėti kaktusus į nuotakos puokštę. Vardo kortelėmis tapo lagaminų etiketės. Jas užkabinome ant mini lagaminėlių su saldžiomis dovanėlėmis.

Ypač įdomi buvo saldaus stalo koncepcija. Jį sudėliojome iš trijų atskirų stalų, kiekvienas iš jų simbolizavo vieną šalį, kurioje svajoja apsilankyti jaunieji: Anglija su savo popiečio arbatėle ir nuostabiais keksiukais, levandomis kvepianti Prancūzija su savo legendiniais macarons ir dieviško skonio creme brulee, ir didinga Amerika su savo tradiciniais donuts, brownie ir sūrio pyragu. Pagrindinis saldaus stalo akcentas – Arizonos dykumų įkvėptas tortas su kaktusų papuošimais. Saldaus stalo sumanymą puikiai papildė atvirlaiškių girlianda. Tai labai suasmenino dekorą. Svečiai galėjo pasiskaityti šias iš skirtingų pasaulio kampelių gautas žinutes, o kai kurie netgi surasti savąją.

Fotosesijos kampelyje sukonstravome žaluma ir gėlėmis „apaugusį“ korį. Korys šiuo atveju simbolizavo sudėliotą iš detalių naują gyvenimą – tai naujos bendros kelionės, įspūdžiai ir išgyventos emocijos.

Šios vestuvės yra vienos mano mylimiausių. Džiaugiuosi, kad mūsų kūrybiniame kelyje nuolat atsiranda tokie įdomūs ir pozityvūs žmonės.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių koncepcija ir dekoras: Artišokas
Pobūvio vieta: Panama Food Garden
Fotografas: Gediminas Trečiokas
Vestuvių kanceliarija: Artišokas
Nuotakos suknelė: siūta pagal individualų užsakymą R. Butkienės vestuvinių rūbų nuomos salone.
Šukuosena ir makiažas: šuokosena salonas Frizūra, meistrės Sandra ir Dovilė, makiažas – Sabina Gulbickienė
Nuotakos puokštė: Floristai ant ribos
Sutuoktuvių žiedai: Žvėryno Juvelyrai
Saldumynai: Liu Patty, Tie kepėjai, Sugamour, Spoon to the moon
Renginio vedėjas: Jurijus Majauskas, linksmadieniai.lt