Autoriaus Archyvai: Elena

Vestuvių koordinavimas

Vestuvių koordinavimas – tai paslauga, kuri dažniausiai komplektuojasi su kitomis paslaugomis. Tai tarsi savaime suprantamas priedas, kai vestuves pilnai organizuojame, tačiau kartais gali būti užsakomas ir savarankiškai. Kas įeina į vestuvių koordinavimą ir kada jo gali prireikti? Tiesa sakant, vestuvių koordinavimas, kaip atskira paslauga, nėra mūsų specializacija. Mūsų šventės yra konceptualios ir išmąstytos, jos yra kuriamos, atsižvelgiant į daugėlį dalykų, bet labiausiai į jaunųjų išskirtinumą, kurio mes specialiai ieškome vos susipažindami. Būtent todėl mes mėgstame pradėti nuo tuščio popieriaus lapo ir kurti naują istoriją drauge. Visai kas kita, kai lapas jau yra pilnai prirašytas, o mums tik reikia pasirūpinti, kad viskas įvyktų sklandžiai. Tai ir yra koordinavimas. Praktiškai šita paslauga turėtų konkrečiai susivesti į pagalbą vestuvių dieną, nors dažnai tai būna ir klaidų taisymo darbas. Jaunieji, neturėdami jokios vestuvių organizavimo patirties, dažnai pamiršta arba tiesiog nežino kai kurių svarbių niuansų, kurie vėliau išplaukia į mažesnes ar didesnias organizavimo spragas. Būtent koordinatorius atlieka skylių užlopinimo funkciją. Kai kurie jaunieji galvoja, kad koordinavimo paslaugą užtenka užsisakyti prieš pat šventę, tačiau aš raginčiau tai padaryti kuo ankščiau, tuomet koordinatorius iš karto įsijungs į planavimo procesą ir bus išvengta daugiau klaidų. Tik reikia nepamiršti, kad koordinatorius nėra nei planuotojas, nei tuo labiau dekoratorius. , Tai labiau patarėjas, jūsų draugas, su kuriuo galite pasidalinti savo abejonėmis ir rasti atsakymus į visus klausimus. Kadangi Marijos ir Andrii pasirinkimas buvo šventė be planuotojos ir net be vedėjo, mūsų koordinavimo paslaugos jiems buvo ypač vertingos.

Kai pirmą kartą susitikome su Marija ir Andrii, jie jau žinojo, kad jų šventė bus netradicinė, todėl švęsti nusprendė Panama Food Garden šiltnamyje. Ten pat įvyko ir jų tuoktuvių ceremonija. Kadangi buvo užsakytas tik šiltnamis, šiek tiek neramino, kad neturėsime privatumo ir bus mažai erdvės, bet radome sprendimą transformuojant erdves „on the go“ šventės metu. Ceremonija vyko po medžiu. Jo plačios nusvyrusios šakos be didelių papildomų pastangų padarė puikų foną, todėl dekoras buvo minimalus. Mes tiesiog užmetėm audinį, kad apibrėžtume arkos vietą ir papuošėme gėlių girlianda. Vakarienės metu ši vieta labai nesunkiai transformavosi į originalų palinkėjimų kampelį ir chill zoną.

Kiekvienais metais atsiranda naujos vestuvių mados ir tendencijos, tačiau yra dalykų, kurie nesikeičia jau metų metus, pavyzdžiui, rašyti palinkėjimus jaunavedžiams. Man patinka tradicijos, kurios turi prasmę ir išliekamąją vertę. Šventė praeina kaip viena akimirka, o prisiminimai lieka visam gyvenimui. Nors palinkėjimų albumai vis dar karaliauja pageidavimų viršūnėse, mes visada stengiamės pasiūlyti alternatyvą ir paversti palinkėjimų rašymą smagiu žaidimu. Šaunu, kai svečiai įsitraukia į tą žaidimą ir parašyti žodžiai išeina iš banalių „linkime jums laimės“ ribų. Nuoširdi nesuvaidinta emocija  yra visada 1000 kartų vertingesnė, negu standartinis „palinkėjimų paketas“. 

Marijos ir Andrii vestuvėse mes įkūrėme palinkėjimų paštą. Jaunieji labai mėgsta keliauti ir iš kiekvienos kelionės parsiveža po atviruką, todėl jų jau surinko visą kolekciją. Kiekvienas toks atvirukas jau pulsuoja emocija ir saugo prisiminimus, tačiau mes nusprendėme padvigubinti jo reikšmę. Būtent tokie sprendimai padaro šventę maksimaliai asmeniška. Specialiai vestuvėms pagaminome dailią pašto dėžutę, į kurią ir keliavo antram kvepavimui atgimę atvirlaiškiai. Kadangi visi atvirukai buvo patogiai sudėti į stovą, svečiai galėjo smagiai panagrinėti jaunųjų kelionių istoriją ir pasisemti įkvėpimo įdomiam originaliam palinkėjimui. Be to, tai sukūrė ne vieną temą šiltam pokalbiui. 

Šventės vieta padiktavo šventės koncepciją – tai meilės sodas, kuriame pražysta gražiausios gėlės ir savo jausmingas giesmes giedoja paukščiai. Stalą nuklojome nėriniuotu takeliu ir dailiai netvarkingomis, tarsi iš sodo ką tik grėbyje atneštomis puokštėmis. Į mažas vazeles pridėjome uogų saujas, tarsi ką tik priskintas nuo sodo vaismedžių. Specialiai šventei pasiūtos gėlėtos servetėlės suteikė stalo serviravimui ypatingo žavėsio, o kiekvienas svečias galėjo išsinešti dalelę šito magiško sodo namo mažyčiuose vazonėliuose. 

Mūsų dekoras visada turi kažkokią misiją. Tai nėra vien tvarkingai padėliotos puokštės, lėkštės ar žvakidės. Dekoras – tai atmosfera ir svečių nuotaika. Pagrindinis dekoro tikslas – tai ne gražus estetinis vaizdas, o pirmiausiai emocija, kurią išsinešat jūs ir jūsų svečiai. Būtent Marijos ir Andrii vestuvėse norėjom sukurti ne pasaką, o jaukų vaikystės prisiminimą, kai basi lakstydavo po žydinčią pievą ir prisiskynę glėbį gėlių nešdavo mamai pasveikinti, šiaip, be progos. Kai mikliai lipdavo į medžio viršūnę, kad pasiektų labiausiai prinokusias vyšnias. Kai augindavo gėles ant sodo namelio palangės. Kai taškydavosi srauniam upelyje netoliese. Kai skuosdavo namo užuodę skaniausių močiūtės pyragų kvapą. Namų jaukumas, laikas su brangiausiais žmonėmis – štai toks gilūs buvo šių vestuvių dekoro ir apskritai visos šventės fundamentas. Išmąstytas, atrastas, pagautas, nes mes dievinam asmeniškumus. Kad ir kokiu pavidalu jie pasireikštų Jūsų šventėje, tai sukuria tą didelį jausmą, kad šventė yra tik Jūsų ir tik apie Jus.

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas ir koordinavimas: Artišokas
Fotografė: Mangusto photo tells stories
Šventės vieta: Panama Food garden
Saldusis stalas: Tie kepėjai, Soul kitchen, Kukis

Prancūziškas 30 jubiliejus

Vis pagalvoju, kodėl kiekvienais metais be išimties, o dažniausai net kelis kartus per metus,  pas mus ateina klientai, kurie dievina Provanso stilių ir nori jį integruoti į savo šventę. Kartais pagalvoju, kad pasąmonės lygyje net mūsų pavadinimas galėtų asocijuotis su Provansu ir Prancūzija. Tačiau pagrindinė priežastis tikriausiai yra ta, kad aš pati esu įsimylėjusi šitą šalį. Panašu, kad savo meilę, kaip kokią draugišką bacilą, išleidžiu į pasaulį ir skleidžiu ypatingus fluidus, kurie pritraukia bendraminčius. 

Mėgstu keliauti ir nuolat renkuosi naujas kryptis, tik Prancūzija traukia mane lyg magnetas ir aš grįžtu… vėl ir vėl. Tikriausiai ten galėčiau ir gyventi. Susukčiau savo kokį jaukų romantišką lizdelį ir tyliai mėgaučiausi kiekviena akimirka – gardžiais kvapais iš kepyklėlės už kampo, ilgėsingais akordeono garsais ir siauromis gatvelėmis.  Prancūzija žavi savo elegancija, gundo savo rafinuota prabanga ir gurmaniškais skoniais. Ji tarsi idealus meilužis, kurio neįmanoma pamiršti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Spalvinis polėkštės ir lėkštės su ornamentu derinys
Startinis užkandis kaip dekoro elementas

Mėlynas baroko stiliaus ornamentas, atsikartojantis visoje dekoro linijoje
Žalvarinių žvakidžių ir žvakių ansamblis, suteikiantis šventei ypatingo jaukumo
Žavus minimalistinio dizaino tortas

Ar yra idealių vyrų? Manau, kad ne. Ar yra gerų vyrų? Be jokios abejonės! Kad ir kaip šiuolaikinėje visuomenėje būtų propaguojamas feminizmas, mes, moterys, turime nepalenkiamą natūralų poreikį, kad mumis rūpintųsi. Nepaisant savo stiprybės, užsispyrimo ir ryžto kasdienėje veikloje, net ir pati kiečiausia moteris trokšta pasijusti silpna stipriame patikimo žmogaus glėbyje. Moteriškumas neturi būti yda ar trūkumas, nes būtent jis kuria dailiosios lyties unikalumą. Kartais atrodo, kad pačios sau paspendėme feminizmo spąstus, norėdamos atrodyti kietos ir nepriklausomos, nes staiga vyrai aptingo ir pamiršo, kad reikia dėl mūsų stengtis. Atrodo, kad vyrai dovanojantys gėles be progos, atidarantys duris ir žinantys atsakymą į bet kurį klausimą, tuoj išmirs kaip mamutai. Ar mes, moterys, galime bet kokią problemą išspręsti pačios? Net nekyla abejonių! Ir, žinoma, nuo to mes tampame tik dar stipresnės ir įgijame neįkainojamą patirtį. Bet tuo pačiu metu mes prarandame savo moteriškumą ir tą įgimtą žavų silnumo jausmą. Aš ir pati nesu išimtis. Kartais pagaunu, kad didžiuojuosi savimi, kaip pati savo tvirtu žingsniu įveikiau visas kliūtis ir pasiekiau tikslą. Nesvarbu, kas tai bebūtų, karjeros pasiekimai, ar sulūžusi skalbimo mašina. Bet dar dažniau aš pagalvoju, kad nenoriu spręsti vyriškų problemų, todėl net jeigu vyro nėra namie, aš mieliau paprašysiu kaimyno pagalbos, jeigu mano mašinoje baigėsi tepalas. Žinoma, aš galėčiau pati atidaryti kapotą ir didVYRIŠKAI viską sutvarkyti, bet kam aš bandysiu kažką įrodyti? Kiekvieną kartą, atlikusi dar vieną vyrišką darbą, aš negrįžtamai papildau savo „įveikiamų darbų“ sąrašą, kol galiausiai nebebus ką pildyti. Vyrai turi padėti, palaikyti, jie turi stebinti mus ir mumis gėrėtis. Jie turi didžiuotis mūsų pasiekimais, bet tuo pačiu metu nepamiršti švelniai apkabinti ir padrąsinti. Santykiai – tai nėra varžytuvės, kas geresnis ar pranašesnis. Tai atsidavimas ir aiškus suvokimas, kokiu keliu mes einame. Svarbiausia, kad tas kelias vestų ta pačia kryptimi.

Ar moters gimtadienis turi šansų nebūti ypatingas, jeigu ji organizuoja jos mylimasis?! Tikiu, kad tai kiekvienos moters svajonė. Patyliukais ir aš apie tai pasvajoju, tačiau mano vyras nėra romantikas, tad sunku būtų sulaukti iš jo tokio netikėtumo. Būtent todėl ypač džiaugiuosi, kai tokie vyrai pasitaiko mano kelyje. Eglei iš tiesų labai pasisekė, kad jos mylimasis taip kruopščiai ir rūpestingai priėjo prie šito klausimo.  Su Raimundu matėmės ne pirmą kartą. Praeitais metais organizavome jų mažylio krikštynas. Matyt todėl bendravime iš karto jautėsi ramybė ir pasitikėjimas. Raimundas solidus ir konkretus vyras, todėl derinimo procesas nebuvo sudėtingas. Jau per pirmą susitikimą išryškėjo šventės koncepcija ir mes puolėme į prancūziško vakarėlio organizavimo darbus.

Šventės vietą išsirinkome gan greitai. Ja tapo itin prancūziška dvasia alsuojantis restoranas Le BonJour. Antrame aukšte jie turi gan privačią labai jaukią salę, kurioje mes ir paruošėme šventinę vakarienę iš kelių patiekalų. Jokio maisto ant stalų. Tik kokybiškas aptarnavimas, skonių deriniai ir malonus bendravimas žvakių šviesoje. Šį kartą maistas buvo netik palaima skrandžiui, bet ir dekoro elementas.

Restorano erdvės stilistika ir spalvinė gama padiktavo dekoro pasirinkimą. Nusprendėme naudoti sodresnias spalvas ir dekorą pririšti prie melsvų baroko stiliaus raštų ant restorano užuolaidų ir šviestuvų. Taip dekore atsirado lėkštės su mėlynais ornamentais, o saldaus stalo kompoziciją papuošė raštuotos staltiesės. Meniu ir vardo kortelių dizainas atkartojo kvietimo sumanymą. Stalą nuklojome gėlėmis ir žvakėmis, tai suteikė šventei ypatingo jaukumo ir šilumos. Saldžiam stalui rinkomės išskirtinai tik prancūziškos kilmės desertus nuo tradicinių macarons iki ypatingo skonio šokoladinių pūtėsių, kuriuos paruošė Le BonJour virtuvės šefai.

Niekas taip neglosto širdį, kaip po šventės gautas nuoširdus mūsų darbo įvertinimas, kad buvo net geriau negu tikėtasi.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Restoranas Le BonJour
Fotografė: Nude Mood
Tortas: Tie kepėjai
Grafinis dizainas: Artišokas

Dviejų saldžių mergaičių krikštynos

Manęs dažnai klausia, iš kur aš turiu tiek įkvėpimo rašyti. Tiesiog mokykloje man puikiai sekėsi rašyti rašinėlius. Juokauju :) Iš tikrųjų nėra jokios paslapties, tiesiog rašau tai, kas yra man aktualu, ką iš tikrųjų galvoju ir jaučiu. Ir tuomet net nereikia nieko kurti, žodžiai patys susidėlioja. Visada stengiuosi būti sąžininga pati su savimi ir su savo skaitytojais. Jeigu emocija išgalvota arba išpūsta, tai iš karto pasijus. Nesakau patinka, jeigu to nemėgstu, vien tam, kad kažkam įtikčiau. Niekada nieko nekritikuoju, nes gerbiu žmonių pasirinkimą. O kartais tiesiog renkiuosi patylėti. Žodžiai gali būti labai stipri jėga, todėl noriu, kad mano žodžiai motyvuotų ir neštų pozityvų impulsą. Nors ir nevisada mano gyvenimas minkštas ir rožinis, bet tikrai neturiu tokių didelių bėdų, kad norėčiau duoti gyvenimui antausį. Kiekvieną dieną su mumis nutinka įvairiausi dalykai, kiekviena akimirka yra unikali ir nepakartojama, svarbiausia tai suprasti, ir nesivaikyti kažkieno kito primesto idealo. Gyvenkime savo gyvenimus ir mums tikrai bus apie ką papsakoti.

Man pasisekė, nes mano gyvenime nuolat atsiranda daugybė šaunių žmonių, kurie kursto manyje pačias gražiausias emocijas, ragina kurti ir nenustoti džiaugtis šią dieną. Kiekviena šventė – tai mažas naujas pasaulys su savo istorija, savo herojais ir nuotykiais. Ne paslaptis, kad mes, organizatoriai, neretai turime būti ir neblogais psichologais, nes dirbame su žmonėmis, tad turime suprasti jų poreikius ir parinkti tinkamą bendravimo stilių. Tikriausiai aš tiesiog esu laimės kūdikis, bet 98 procentai mano klientų yra lankstūs ir stabilūs. Jaučiu pasitikėjimą ir ramybę iš jų pusės, o tai yra svarbiausi dalykai sklandžiam darbui užtikrinti.

Būtent visiškas pasitikėjimas sukūrė tvirtą pagrindą mūsų bendravimui su Neringa. Kai susitikome pirmą kartą, ji tarsi didelė ryški saulė spinduliavo šviesa ir pozityvia energija. Toks šiltas ir tyras žmogus. Kiekviename jos žodyje jautėsi ramybė ir malonus rūpestis. Kartais bendravimas su Neringa prilygdavo relaksacijos seansui. Nenuostabu, kad šventei mes pasirinkome tokią pūkuotą minkštą ir saldžią koncepciją.

Kadangi Neringos mergytės jau paaugusios, tradiciškai stengėmės išsiaiškinti, kas joms labiausiai patinka. Paaiškėjo, kad jos tiesiog dievina sukiotis virtuvėje! Puodai ir keptuvės – geriausi mergaičių žaislai, o ir savo kambary jos turi nuosavą virtuvėlę, kurią pati Neringa joms įrengė pagal kambario interjerą. Taigi neliko net abiejonių, kad labiausiai mergaites nudžiugintų kepėjų tematika. Būtent atsižvelgdami į tai, parinkome smagų užsiėmimą vaikams – keksiukų dekoravimas. Vaikų stalą serviravome atskirai. Kiekvienas svečias gavo po keksiuką, kurį galėjo puošti įvairiausiais pabarstukais ir uogytėmis. Vos atvažiavę vaikai puolė prie šito stalo, pramoga pasiteisino. Mergaitės ir berniukai uoliai dėliojo spalvotus rutuliukus ir nekantravo paragauti savo kūrinius. Vaikai gavo specialiai jiems Neringos paruoštas temines dovanėles – saldumynus vaizduojančias sages.

Kitas smagus šventės akcentas – cukraus vata. Ji pūsta, pūkuota ir labai saldi, kaip koks cukraus debesėlis. Būtent ji puikiai atspindi atmosferą, kurią pajutau Neringos namuose. Ten tiesiog karaliauja lengvumas ir švelnumas. Be to, tai tikrai originali ir retai naudojama dekoro detalė, tad ji įnešė žavaus išskirtinumo į visą šventę. Ypač patiko vardų kortelės. Neįmantrios, bet ypatingai mielos. Iki šiol esu išsaugojusi kelias. Kartais kokia smulkmena paima ir įstringa į širdį, iš tokių smulkmenų ir kuriasi šventės nuotaika.

Dėmesio centre atsidūrė netradicinis saldaus stalo pateikimas. Saldumynus išdėliojome ant žavaus vėžimėlio, kurį papuošė teminiai desertai ir nuostabios gėlių kompozicijos. Ant saldaus stalo netrūko netikėtumų – spalvota cukraus vata gražiose ledainėse, sausainiai su stilizuota saldžios vatos dekoracija, gražiai supakuoti pūdruoti rožiniai kamuoliukai ir dviejų spalvų karūnuoti tortai kiekvienai gražuolei krikštukei atskirai. Floristinės kompozicijos ant stalų žaismingai atkartojo vėžimėlio sumanymą, kadangi jas patalpinome į specialiai šventei pagamintus medinius rėmus. Nuotaikai sustiprinti šalia gėlių atsirado dekoratyviniai cukraus vatos debesėliai. Kiekvienas stalas gavo savo saldų pavadinimą – cukrinis debesėlis, vanilinis dangus ir kt.

Neringa labai norėjo, kad sodybos terasoje atsirastų dar du ypatingi stalai – damų stalas ir džentelmenų. Taip net alkoholiniai gėrimai buvo labai subtiliai įvilkti į gražų teminį apipavidalinimą.

Fotosesijos kampelis negalėjo apsieiti be cukraus vatos gaminimo aparato. Jis, rožinis ir mergaitiškas, netik papuošė šventės erdvę, bet ir buvo puiki pramoga visiems smaližiams. Palinkėjimus svečiai kabino ant medelių sodinukų. Medelius papuošė dailūs keksiukai ir spurgytės su pačiais nuoširdžiausiais artimųjų žmonių žodžiais. Vėliau medeliai, kaip gražus simbolis, papuošė šeimos sodą.

Kūrybinė grupė:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Grapeldvaris
Fotografė: Jove photography
Saldumynai: Sigitos kepiniai
Grafikos dizainas: Artišokas

Vestuvės dvare

Kai pasakau, kad myliu savo klientus, dažnas šypteli. Kažkodėl visiems atrodo, kad šiuose žodžiuose nėra nuoširdumo.  Pamenu po Agnės ir Simo vestuvių važiavome mašinoje ir mane, matyt pirmą kartą, taip sąmoningai aplankė šitas jausmas.

Kas yra meilė klientui? Iš kur ir kodėl ji atsiranda? Juk susitikę pirmą kartą, mes esame visiškai nepažįstami. Tiesą sakant, viskas labai paprasta. Tiesiog ateina teisingi žmonės. O tas šiltas prisirišimo jausmas atsiranda bendravimo metu, kurio tikrai netrūksta, kuriant gražiausią gyvenimo įvykį kartu.  Susirašinėjimai, detalių derinimai, susitikimai prie kavos puodelio. Net nepajunti, kaip giliai tie nauji, atrodo, atsitiktiniai žmonės, įstringa į širdį. Tiesa, manau, kad atsitiktinumų nebūna, kiekvienas įvykis ar žmogus neša mums savo žinutę ir nuspalvina mūsų gyvenimą nauja spalva. Man visi mano klientai yra ypatingi ir brangūs. Visus juos perleidžiu per savo sielą, nes nieko nedarau paviršutiniškai. Todėl kalbėdama apie mūsų švenčių asmeniškumą ir individualumą, įdedu į tai gilią prasmę, o ne šiaip švaistausi standartinėmis frazėmis.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Svyranti sodri nuotakos puokštė
Desertų stalas knygų spintoje
Skulptūros gėlių kompozicijoms
Personalizuotas vaško antspaudas
Dominuojanti ryški raudono vyno spalva
Itin asmeniškas fotosesijos kampelis su šeimos nuotraukomis
Originalus užrašas Agnės ir Simo vestuvės ant atverstų knygų lapų

Dažniausiai jau per pirmą susitikimą supranti, kurie žmonės yra „tavo“. Tiesą sakant, neretai tai būna aišku net vos gavus užklausą. Džiugu, kad kuo toliau, tuo mažiau atsiranda „pasiklydėlių“. Tai reiškia, kad skleidžiame teisingą žinutę ir pritraukiame teisingus žmones, kuriems yra artima mūsų filosofija. Smagu suvokti, kad daugelis klientų rašo būtent mums, o ne tiesiog ieško variantų.

Labai svarbus yra pirmasis susitikimas. Tuomet pasidaro visiškai aišku – atsirado ryšys ar ne. Kartais po susitikimo aš tiesiog suprantu, kad žmonėms nereikia mūsų lygio paslaugų, jiems yra svarbūs visiškai kitokie dalykai. Visą laimė, kad klientai pajaučia tą patį ir mūsų keliai natūraliai išsiskiria. Mes jau seniai nebesivaikome kiekvieno kliento, nes žinome, kaip dirbame ir kokią vertę sukuriame. Ramiai paleidžiame tuos, kuriems su mumis nepakeliui, kad atlaisvintume vietą tiems, kurie nuoširdžiai mumis tiki ir įsileidžia į savo gyvenimą.

Daryk gerai, arba nedaryk visai – šiuo principu vadovaujuosi visur ir visada, todėl kiekviena šventė man yra ta vienintelė ir nepakartojama, į kurią įdedu dalelę savo širdies.

Agnė ir Simas buvo vieni iš tų nuostabiųjų jaunavedžių, su kuriais nesinorėjo skirtis. Praėjo vestuvės, o galvoje sukosi tik viena mintis – kaip gaila, kad jau baigėsi, nes pasiruošimo procesas buvo grynas malonumas. Linksmi ir laisvai bendraujantys, žinantys ko nori ir įsiklausantys, su jais visada buvo smagu susitikti ir tiesiog porą valandų prapliurpti. Pokalbių temos keitė viena kitą ir atrodė, kad laiką leidi su smagiais bičiuliais.

Savo vestuvėms Agnė ir Simas išsirinko Vasaknų dvarą. Tai nėra tas tikrasis mūsų įsivaizduojamas senovinis dvaras su gilia istorija ir autentika. Tai verčiau gana šiuolaikiškas dvaro variantas, tačiau tai šykštu nesumenkina jo didybės. Dvaras turi didžiulę teritoriją ir plačias erdves viduje. Medis, akmuo ir išskirtiniai kalvystės gaminiai – visa tai kūrė nepakartojamą dvaro atmosferą. Norėdami ją sustiprinti dekorui pasirinkome netradicinį sprendimą floristines kompozicijas daryti gipsinėse skulptūrose.

Specialiai vestuvėms Agnė ir Simas pasigamino savo asmeninius antspaudus su inicialais, tad mes juos panaudojome vardų kortelėms ir susėdimo planui padailinti. Stalus pavadinome įvairių dinastijų, gyvenančių šiame dvare, vardais. Tai buvo labai simboliška ir neįprasta.

Kadangi jaunieji norėjo, kad pas juos viskas būtų kitaip, originalūs sprendimai tiesiog tryško ieškant dekoro variantų.  Apėję visą dvarą,  svarstėme, kaip mes suskirstysime zonas. Galvoje ėjo minčių karavanas. ir tada aš pamačiau didžiulę knygų spintą. Čia bus saldus stalas! Visi pažiūrėjo į mane didelėmis akimis. Dvaro administratorė skubėjo pranešti, kad niekada dar niekas nėra daręs čia saldaus stalo, bet, mano didžiulei laimei, neprieštaravo. Saldus stalas taip harmoningai įsipaišė į tą  nišą, kad atrodė kitaip ir negalėjo būti. Tas pats nutiko ir su fotosesijos kampeliu. Nusprendėme, kad jis bus lauke. Nors ir turėjome planą B, labai norėjosi, kad sumanymo nereikėtų keisti. Pilnas simbolikos, nostalgijos ir gražių prisiminimų, jis tapo šilčiausia ir jaukiausia vestuvių vieta.

Oras turėjo didelę įtaką ir dar vienam neeiliniam sumanymui. Jaunieji turėjo pasirodyti svečiams netradiciniu būdu – atplaukti valtele. Tai buvo labai gražus sumanymas, kuri irgi pavyko įgyvendinti.

Būti įdomiems ir netradicinėms visada yra didelis iššūkis, bet kartu ir didžiulė laimė, nes taip gimsta išskirtinės ir nesuvaidintos emocijos, kurių neįmanoma pakartoti. Manau, Agnė ir Simas tai žino geriausiai.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Vasaknų dvaras
Fotografė: Lapė Baltoji
Saldumynai: Vanilinis dangus
Grafikos dizainas: Artišokas

Ar verta samdyti krikštynų organizatorę?

Nepaisant gan oficialios antraštės, šį kartą nebus jokių punktų, pagrįstų argumentų ar statistikos.  Tiesiog nuoširdūs samprotavimai, kuriuos sąlygojo patirtis ir ilgametės įžvalgos.  Tiesą sakant, tai mintys net ne vien apie krikštynas, tą patį būtų galima parašyti apie bet kurią kitą šventę. Šventes galima suskirstyti į kelis lygius. Tai šventės, kurios buvo organizuojamos savo jėgomis. Šventės, kurias kažkas padėjo organizuoti – draugai, artimieji arba neprofesionalūs specialistai. Šventės, kurios buvo „įpakuotos“ į profesionalų apgalvotą dekorą. Ir šventės, kurias pilnai suorganizavo profesionalų komanda.  Nepatikėsite, bet 95 % atveju vos žvilgtelėjusi į nuotraukas, aš galiu tiksliai atspėti, kuriam iš minėtų lygių šventė priklauso.

Mes, organizatoriai, gyvename dekoro ir švenčių pasaulyje, kiekvieną dieną mus supa naujos idėjos, tendencijos, deriniai, sprendimai. Mes verdame šioje aplinkoje ir žinome visas jos subtilybes. Mes ieškome įkvėpimo, o kartais jis suranda mus greičiau. Mes lankomės parodose, skaitome žurnalus, blogus, dalinamės patirtimi, dalyvaujame seminaruose. Kaip chirurgas turi žinoti visas kūno dalis ir jų ypatybes, taip mes turime suprasti visą švenčių anatomiją, jeigu norime pasiekti gražaus rezultato.  Profesionalus šventės dekoras – tai netik gėlyčių padėliojimas, o šventės organizavimas – tai netik pagalba šventės vietos beieškant.

Kokia yra pagrindinė klaida, organizuojant šventę patiems? Žmogus, kuris niekada nėra to daręs, tiesiog nemato visumos.  Tuomet jis gali arba labai persistengti, arba kažko neįvertinti.  Ypač tai puikiai atsispindi dekore (o vėliau ir nuotraukose).  Labai dažnai tenka matyti, kai tėvai, sugalvoję kažkokią tematiką vaiko šventei, puola supirkinėti dekoracijas – šluoja viską, kas daugmaž yra susiję, nes viskas gražu. Gražu atskirai! Bet mažai kas pagalvoja, ar tai derės tarpusavyje.  Taip pat dažnai nėra įvertinama aplinka, kurioje vyks šventė.  Pavyzdžiui, Jūs išsirenkate spalvų paletę, ji  Jums labai patinka, džiaugiatės, kiek nuostabių dekoracijų randate pagal Jūsų pasirinktą spalvų gamą.  Viskas puiku, taip švelnu ir pūkuota.  Ir staiga visas Jūsų darbas nueina per niek, nes Jūsų kruopščiai parinktos dekoracijos nukeliauja į tamsią salę su sunkiu interjeru, raudonomis kėdėmis ir auksiniais bantais ant kėdžių.  Dabar Jums atrodo, kad aš perdedu. Kaip gali žmogus visiškai nesiorientuoti, kas tinka, o kas netinka. Visiškai paprastai! Tiesiog paprastas žmogus nemato visumos. Net ir pas mus kartais ateina klientai su labai aiškia savo vizija, jie galvoja, kad tobulai viską sugalvojo, o dėlionė kažkaip nesusidėlioja į gražų paveiksliuką. Tiesiog buvo dėliojama ne iš visų detalių.

Organizatorius iš karto mato bendrą paveikslą, nuo pat šventės pradžios iki paskutinio svečio atsisveikinimo, kad viskas vyktų sklandžiai ir, nepabijosiu šito žodžio, stilingai. Štai tokios stilingos šventės labiausiai džiugina akį ir širdį, štai tokius albumus norisi rodyti visiems savo svečiams ir net anūkams po daugelio metų. Taigi, Jums patiems spręsti, ar verta samdyti organizatorę.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Mielas putlus banginukas kaip pagrindinis dekoro elementas
Jūros mėlynumo vanduo, plaukiojančios žvakės ir elegantiškos gėlių kompozicijos
Ombre efektu dažytos virvės, kaip originalus teminis stalo kompozicijos išpildymas
Vardų kortelės – origami laiveliai
Žydros taurės, puikiai papildančios spalvinį šventės sprendimą
Didelis stilizuotas laivas su teminėmis detalėmis fotosesijos kampelyje
Simboliškas laiškas į ateitį – žinutė butelyje
Dovanėlės svečiams banginio formos dėžutėse
Sausainiai – banginukai
Žavingi teminiai elementai ant saldaus stalo

Manau, Herkaus mama Diana tikrai neabejoja, kad pasamdyti mus suorganizuoti jos šeimos šventę, buvo geras sprendimas. Kai pirmą kartą susitikome, ji prisipažino, kad organizatorių paslaugomis dar ne karto nebuvo pasinaudojusi. Kita vertus, ji neabejojo savo pasirinkimu, nes organizuoti pačiai nebuvo nei laiko, nei galimybių. Mes sudėliojome pagrindinius poreikius ir išsiskyrėme „pamiegoti“ su naujomis idėjomis. Šventės vieta jau buvo rezervuota, bet tai nebuvo labai patogus sprendimas, kadangi erdvės salėje buvo nedaug ir reikėjo preciziškumo ir kūrybiškumo renkantis išplanavimo ir dekoro sprendimus.

Mūsų pagrindinė darbo taisyklė – būtinai gyvai įvertinti erdvę. Planuodami ir dekoruodami šventes, mes nieko nedarome aklai, kad išvengtume netikėtumų. Kartu su klientu, arba vieni, nuvažiuojame į šventės vietą ir tik realiai pamačius ir įvertinus erdves, galime konkrečiai patarti, koks išplanavimas būtų patogus ir kaip turi būti paskirstytas dekoras, siekiant optimizuoti išlaidas.
Mūsų tikslas – išlaikyti bendrą koncepciją ir stilistiką visos šventės metu. Todėl dekoras yra neatsiejama bendros šventės idėjos dalis.

Herkaus krikštynoms mes pasirinkome jūrinę tematiką, tačiau ją susiaurinome. Pagrindinis krikštynų elementas buvo netradicinis, bet labai mielas – banginukas. Kaip jis atsirado dekore? Labai netikėtai, bet paskui taip prigijo, kad nebenorėjome jo atsisakyti.

Kadangi šventės erdvė buvo nestandartinė ir nedidelė, turėjome aiškiai suplanuoti stalų išdėstymą ir pasirūpinti, kad visi turimi baldai būtų tinkamai panaudoti. Taip saldus stalas atsidūrė salės vidury ant didžiulės spintelės pačiame dėmesio centre. Nes tokio grožio slėpti nevalia! Saldumynų stalą papuošė didžiulis gėlių vainikas, kuris nugulė stalo viduryje ir įrėmino tortuką. Vaikiško žaismingumo suteikė sausainiai – banginukai ir spalvoti guminukai. Ir žinoma, žavingos teminės detalės – laivelis, švyturys, dovanėlės svečiams banginuko formos dėžutėse.

Ypač originaliai atrodė stalų kompozicijos. Pailgos vazos su plaukiojančiomis žvakėmis – kaip jūros simbolis. Ombre efektu dažytos virvės – kaip netikėtas teminis papildymas gėlių kompozicijoms. Kiekvienas svečias gavo po laivelį su savo vardu, žymintį jo vietą prie stalo. Laivelio akcentą panaudojome ir fotosesijos kampelyje, kuris tapo netik gražiu dekoro elementu, bet ir smagia vieta vaikų žaidimams. Linkėjimų kampelyje, kuris irgi atitiko bendrą šventės tematiką, svečiai galėjo parašyti savo žinutę butelyje – laišką į ateitį. O palinkėjimus šventės pabaigoje paleidome į orą su daugybe helio balionų.

Šventės metu grojo saksofono muziką, o vaikus linksmino padykę piratai. Svečiai mėgavosi kokybišku gurmanišku maistu ir puikiu oru nuostabaus grožio vietoje ant ežero kranto. Ko dar galima norėti tobulai krikštynų šventei!

Kūrybinė grupė:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Esperanza Resort & SPA
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Esperanza Resort
Saldumynai: Liu Patty, Kukis
Dekoracijų gamyba: Artišokas
Saksofonistas: Vytautas Petrauskas
Programa vaikams: Mažasis genijus

Nauja tendencija – Safari tematika

Praeitą savaitgalį ieškojome įkvėpimo. Šį kartą jį radome parodoje Frankfurte Christmasworld 2019. Šioje parodoje lankėmės pirmą kartą. Esu apie ją girdėjusi daug smagių dalykų, tad šiais metais, pasitaikius puikiai progai, nusprendėme apsilankyti. Reikia pripažinti, kad sunku buvo net įsivaizduoti parodos mastą.  5 didžiulės salės grožio, tonos dekoracijų, milijonai smulkių detalių ir idėjų lavinos. Naujausios tendencijos, pažangiausios technologijos, netikėčiausi deriniai. Tikrai atgaiva akims ir sielai. Pamatėme tikrai nemažai įdomių sprendimų, bet keli iš jų padarė ypatingą įspūdį. Turiu pripažinti, kad aš iš naujo įsimylėjau safari tematiką. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad ji taip puikiai gali tikti kalėdiniam dekorui.  Egzotinių gyvūnų raštai, netikėti spalvų deriniai, gyvūnų figūrėlės, pakabinamos ant eglutės. Lyg ir netradicinis kalėdinis sprendimas, gal net lengvai šokiruojantis, bet iš kitos pusės be galo stilingas ir prikaustantis dėmesį. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad krikštynoms safari tematika irgi nėra tinkamas pasirinkimas. Tačiau ir šiuo atveju viskas priklauso nuo interpretacijos. Tiesą sakant, aš net vestuvėms jos neatmesčiau. Jeigu tik Jūsų viduje gyvena laukinių gyvūnų temperamentas ir dvasia, kodėl gi ne! Svarbiausia, kad ši tema jums natūraliai liptų, o ne taptų surežisuotu vaidinimu. Net nekyla abejonės, kad tai būtų neužmirštama šventė Jums ir Jūsų svečiams.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Saldaus stalo fonas iš egzotinių lapų
Gyvūnų raštai dekoracijose ir saldumynuose
Gyvūnų siluetai ant saldaus stalo
Didelės egzotinių lapų kompozicijos ant stalų
Stalų numeriukai su džiunglių gyventojais
Teminis susėdimo planas

Kuris gi vaikas nemėgsta gyvūnėlių. Įvairūs gyvūnai būna labai dažnas svečias krikštynų ir kitų vaikų švenčių dekore. Šiuo atveju krikštynoms mes pasirinkome labai švelnią ir šviesią safari tematikos interpretacija. Klasikinis baltos ir žalios spalvų derinys, pagyvintas gyvūnų kailių raštais ir kitomis ryškesnėmis detalėmis.

Didelė šviesi salė užsipildė aukštomis ir gausiomis egzotinių lapų puokštėmis. Stalų numeriukai su gyvūnėlių siluetais puikiai išryškėjo lapų tankmėje. Dailiai ir žaismingai atrodė vardai surašyti ant dekoratyvinių monsteros lapukų.

Pagrindinis šventės akcentas buvo teminis saldusis stalas. Saldaus stalo fonui sukūrėme sienelę iš gyvų egzotinių lapų. Sienelė įrėmino saldaus stalo kompoziciją ir sukūrė iliuziją į džiunglių pasaulį. Džiunglių idėją išryškino balti elegantiški gyvūnų siluetai. Dekorui pagyvinti naudojome gyvūnų raštais margintus keksiukų smeigtukus ir krepšelius. Vaikus ypač sužavėjo „leopardiniai“ ir „zebriniai“ pyragėliai ant pagaliuko.

Safari tematika gali būti labai įvairi. Mūsų pasirinktas variantas yra klasikinis ir neutralus.  Tačiau lygiai taip pat jis galėtų būti sodrus ir prisotintas, pasirinkus ryškesnę ir išraiškingesnę spalvų gamą, drąsesnius sprendimus. Arba prabangus, įvedus šiek tiek aukso, o stalų kompozicijas papildžius krentančiomis orchidėjų šakelėmis bei ilgomis žvakėmis krištolinėse žvakidėse.

Dekore nėra griežtų taisyklių, reikia tik mokėti derinti ir tinkamai pritaikyti. Žinoma, tam reikia žinių ir patirties. Jei jų nėra, visada yra saugiau rinktis patikimą tradicinį variantą. Taip niekada neprašausite ir jūsų šventė atrodys stilingai. Tačiau, jeigu jūs dirbate su profesionalais, jums atsiveria visos galimybės eksperimentuoti ir ieškoti kažką naujo. Kartais būtent netikėtumas sukelia didžiausią įspūdį, todėl nereikia bijoti rinktis įdomesnius, netradicinius sprendimus.

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Viešbutis Mercure
Spaudos dizainas: Artišokas
Saldumynai: Viešbutis Mercure ir Liu Patty

Krikštynų tema – Pirmasis skrydis

Aš esu keliautoja. Negaliu ramiai gyventi, kol neturiu lėktuvo bilieto, net jeigu pati kelionė įvyks tik už pusmečio. Svarbu, kad yra ko laukti.  Niekada nebijojau skristi lėktuvu. Vaikystėje su šeima daug skraidydavome “į pietus”. Tarybinėje Lietuvoje tėvai gaudavo keliones į Krymą, Jaltą, Anapą, Sočį. Įdomu, kad prisimenu visus tuos pavadinimus ir su jais yra susijusios pačios nuostabiausios emocijos, bet jos yra taip giliai sugulusios prisiminimuose, kad kartais suabejoju jų tikroviškumu, kol neatsiverčiu vaikystės albumo. Dievinu šitas nuotraukas, kiekvieną kartą jos sugrąžina mane į laimingą vaikystę. Atrodo, kaip seniai tai buvo. Ar šita mergaitė, patempusi lūpą, nes pusbrolis neužleido vietos ant didelės kailinės meškos, galėčiau būti aš?
Tėvai jau ankstyvoje vaikystėje įskiepijo man poreikį keliauti. Nepaisant to, kad aš tikrai negimiau turtuolių šeimoje, atostogos visada būdavo šventas reikalas.
Vėliau prasidėjo kelionės po Europą. Mano tėtis buvo autobuso vairuotojas, kartais jam išpuldavo įdomios turistinės kelionės ir jis kartu pasiimdavo mane. Taip aš, pavyzdžiui, apsilankiau Formulės 1 varžybose Vengrijoje.
Kelionių įspūdžiai yra vieni iš ryškiausių vaikystės prisiminimų, todėl kelionės iki šiol yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. Tokią meilę pasauliui noriu įskiepyti ir savo vaikams, todėl su jais pradėjome keliauti nuo pačių mažiausių dienų ir visas atostogas planuojame kartu.
Šiais laikais pasaulis pasidarė atviresnis. Kelionės nebėra labai didelė prabanga ar egzotika. Pigios oro linijos sukūrė platesnes galimybės keliauti ir pažinti pasaulį. Pamenu, kai po vestuvių suplanavome kelionę į Kanarų salas. Atrodė kaip kažkas nepaprasto. Kanarų salos,wow! O dabar Tenerifė yra viena iš ko gero labiausiai lietuvių pamėgtų salų, ypač žiemą. Laikai keičiasi, keičiasi galimybės, tik noras keliauti išlieka toks pat stiprus.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Dangiškas fotosesijos kampelis
Specialiai šventei suprojektuoti ir surinkti lėktuvėlių modeliukai
Lėktuvėlis su debesyse išraitytu Jokūbo vardu
Krikštynų palinkėjimai ant medinių lėktuvėlių
Teminė smeigtukų kompozicija ant torto
Sausainiai – linksmi debesėliai
Oriniai morengai ant pagaliukų debesėlio formos
Medinis stoveliai su besisukančiais debesėliais stalo kompozicijoms

Ši šventė susikūrė “skubos tvarka”, nes užsakymą suderinome, kai iki krikštynų buvo likusios nepilnos 2 savaitės. Tačiau kartais ekspromtas būna net labai sėkmingas, svarbu operatyvumas. Šiuo atveju labai pagelbėjo ir partnerių lankstumas, nes lėktuvėlių modeliukai buvo gaminami pagal individualų užsakymą.

Jokūbas labai mėgsta žiūrėti į dangų ir fiksuoti praskrendančius lėktuvus, taip ir gimė šita krikštynų istorija, kurios simboliu tapo medinis senovinis lėktuvėlis, pasiklydęs tarp debesų.

Šventė prasidėjo Jokūbo namuose. Ten šventiniams pusryčiams ir pasiruošimui rinkosi patys artimiausi. Jokūbo mamytė Lina norėjo, kad kieme įrengtume teminį fotosesijos kampelį, kur ir įvyktų pagrindinė krikštynų fotosesija. Būtent fotosesijai buvo panaudotas išskirtinis, specialiai pagal mūsų vizualizaciją pagamintas lėktuvo modeliukas. O kur yra lėktuvas, ten negalima apsieiti  be didelių pūrių debesų ir žydros beribės padangės. Tiesa, mūsų padangė turėjo ribas, ji įsikūrė ant Jokūbo namo pievos tarsi mažas dangaus lopinėlis. Jokūbo mama norėjo, kad fotosesijos kampelyje aiškiai matytųsi, kokia proga yra svenčiama, todėl mes sugalvojome papuošti mūsų dangų užrašu iš debesų „Jokūbo krikštynos“. Įkvėpti šitos idėjos, nusprendėme ją atkartoti ir saldaus stalo dekore. Virš stalo pakabinome mažesni lėktuvėlį, kuris „danguje“ nupiešė Jokūbo vardą.

Visas saldaus stalo dekoras buvo švelnus, orinis ir dangiškai žydras. Debesėlių motyvas atsikartojo net ir saldumynuose. Vaikus ypač sužavėjo mieli besišypsantys sausainiai, pūrūs, oriniai morengai ir keksiukai su debesėlių kepure. Ant saldaus stalo atsirado ir mūsų sumanytas palinkėjimų rėmas. Maži mediniai lėktuvėliai ir minkštučiai debesėliai išsidėliojo ant akvarėle tapyto žydro fono, vėlgi nupiešiant aiškias paralėles su fotosesijos kampeliu kieme. Svečiai rašė palinkėjimus ant lėktuvėlių ir siuntė juos „į dangų“.

Jokūbo mamytė Lina ir pati labai šauniai įsijautė į pasirinktą tematiką. Kiekvienas svečias gavo po mažą lėktuvėlį iš veltinio, kurį turėjo įsegti į savo drabužį. Tiesą sakant, net pati neįsivaizdavau, kaip efektingai tai galėtų atrodyti. Būtent tokios mažos mielos detalės ir sukuria šventės nuotaiką ir vientisumą. Kita staigmena svečiams buvo specialiai šventei pagaminta Jokūbo pirmųjų metų „kelionė“. Maža į delną telpanti knygutę, mėnesis po mėnesio pasakojo Jokūbo pirmųjų gyvenimo metų istoriją. Šventės pabaigoje kiekvienai šeimai dar atiteko daili teminė dėžutė su specialiai iš Vilniaus atvežtais ypatingo skonio Liu Patty keksiukais, tad svečiai tikrai galėjo pasijusti labai svarbūs ir mylimi. Esu tikra, kad laimingi svečiai dar ilgai prisimins šitą šventę su jos puikiai sukurta atmosfera ir nuoširdumu.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Floros simfonija Kaune
Fotografas: Saulės pieva
Saldumynai: Liu Patty, Soul kitchen, Kukis
Spaudos dizainas: Artišokas

Povandeninis pasaulis Adelės krikštynose

Žiemą neretai apima melancholija ir iškyla egzistenciniai klausimai. Tuomet pagalvoju – taip, čia ne Amerika, kur atsakymas “I am fine” yra neabejotina norma. Tiesą sakant, net pats klausimas “How are you?”yra retorinis. Nemanau,kad kažkas gilinasi į atsakymą. Amerikoje gyvenau pusę metų, todėl iš pradžių buvo keistoka. Turistaudamas tu niekada nepamatysi tiek, kiek įsiliedamas į  visuomenę, susirasdamas vietinių draugų ir prisiliesdamas prie jų kasdienybės. Geriausiai pasijunti tada, kai ir pats pradedi gaudyti tą pozityvo bangą, nustoji raukytis ir analizuoti (kaip mes esame pripratę). Galbūt ir teisūs yra skeptikai sakydami, kad Amerikoje daug kas dirbtina, net jausmai, net jų šypsenos. Bet prieš teisdami geriau pagalvokime, o kiek pas mus to tikrumo. Aš veikiau renkuosi dirbtiną pozityvumą, o ne surūgusią veido išraišką. No problem – atrodo tas posakis tiksliausiai apibūdina amerikiečių mentalitetą. Viskas yra pritaikyta žmogui. Just take it easy! Visi mes turime problemų – emocinių, finansinių, egzistencinių ir bala žino, kokių dar, skiriasi tik požiūris ir sprendimo būdai. Jeigu pasirenkame liūdėti ir kaltinti visą pasaulį už savo liūdesį, tuomet taip ir bus. O jeigu, nepaisant to, kad kažkas šiandien šiek tiek nepasisekė, atsitiesime ir judėsime pirmyn, tuomet gyvenimas įgaus prasmę. Svarbu suprasti, kad tiesaus kelio nėra, visada bus kliūčių ir vingių. Nėra blogo kelio, yra tik nepasiruošęs keliautojas.

Šiais metais turėjau vieną klientę iš Amerikos, iš išsvajotojo saulėtojo Majamio. Daug derinome, daug dėliojome, bet rezultatas gavosi puikus, būtent tai, ko ir reikėjo.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Pūstas stalo sijonas
Cake pops – perlai kriauklėse
Jūros žvaigždžių ir kriauklių formos lėkštės
Ryškūs teminiai sausainiai
Žuvytės žvynų imitacijos vazos
Saldainiai – akmenukai
Sodrios spalvos dekore ir saldumynuose
Vardo kortelės su tikromia jūros žvaigždėmis
Popieriniai laiveliai palinkėjimams

Gintarė nuoširdžiai norėjo atsivežti į Lietuvą dalelę Majamio pakrantės su jos ryškiomis spalvomis, minkštučiu smėlio kilimu ir įspūdinga fauna. Matyt todėl prireikė net 7 pasiūlymų variantų, kaitaliojant spalvas ir idėjas, kol sukūrėme tą idealų paveiksliuką, apie kurį ir buvo svajota. Pripratę prie įprastos manipuliacijos pastelinėmis spalvomis krikštynų dekore, mūsų pirmą dekoro pasiūlymą tokį ir paruošėme – svajingą ir švelnų. Toliau jį ryškinome. Net kelis kartus! Galiausiai supratome, kad spalvų šiuo atveju bijoti nereikia. Gintarė norėjo, kad krikštynų dekorą užlietų ryški ir sodri Majamio jūra.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo pūstas turkio spalvos stalo sijonas. Jis imitavo banguojančią jūrą. Visos spalvos buvo kruopščiai parinktos ir suderintos, kad susijungtų į vieną gražų paveikslą. Saldusis stalas turėjo itin ryškų teminį charakterį. Cake popsus sudėjome į kriaukles, tad jie atrodė kaip didžiuliai prabangūs perlai. Keksiukus papuošėme stilingais subtiliais teminiais akvarėliniais smeigtukais. Vieni saldainiai atrodė kaip akmenukai, kiti kaip dumbliai, taip pat buvo siūloma paragauti šokoladiniu kriauklyčių. Macarons ir morengų asorti puikiai pataikė į spalvinę gamą, o teminiai sausainiai priminė meno kūrinį. Tortuką papuošėme gyvomis orchidėjomis ir, Gintarės ypatingu pageidavimu, nedideliu kryžiuku.

Stalų dekoras nebuvo apkrautas. Jį papuošė nedidelės floristinės kompozicijos, bet didžiausias dėmesys buvo skiriamas žvakėms. Centrinė žvakė buvo įdėta į permatomą cilindrą su kriauklėmis. Įdomiausia tai, kad kriaukles pririnko pati Gintarė. Kai gyveni Majamyje, įmantrios kriauklės nėra retenybė.

Kadangi kuriame temines konceptualias šventes, pasirūpiname, kad visos šventės dalys vaizdine ir idėjine prasme atitiktų šventės tematiką. Būtent todėl įrengėme alternatyvų palinkėjimų kampelį, kuris netik saugojo prisiminimus, bet ir buvo puiki pramoga. Svečiai, įrašę savo palinkėjimus, juos turėjo sulankstyti į mažą popierinį laivelį. Buvo įdomu žiūrėti, kaip skirtingai visiems sekėsi šitas uždavinys. Iš pradžių galvojome paleisti laivelius plaukti į ežerą, bet paskui nusprendėme, kad smagiau juos bus palikti prisiminimui.

Adėlės krikštynos yra vienas iš tų pavyzdžių, kai dekoras yra saikingas, bet tuo pačiu metu jam nieko netrūksta. Kuriant bet kokią šventę mūsų pagrindinis uždavinys yra surasti šitą aukso viduriuką. Neinvestuoti ten, kur nereikia ir neatsisakyti to, kas kuria didžiausią įspūdį. Manau, kad šiuo atveju tai pavyko puikiai.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų vieta: Tony resort
Fotografai: Alvydas ir Gintarė (www.kucas.lt)
Saldumynai: Liu Patty ir Tie kepėjai
Spaudos dizainas: Artišokas

Baby shower Mažoji balerina

Šiais metais tapau baleto “Spragtukas” gerbėja.  Spektaklis iš tiesų labai vertas dėmesio, o dar kai tavo vaikas šoka didžiausioje Lietuvos teatro scenoje, galėtum jį žiūrėti kad ir kiekvieną savaitę.
Aš labai mėgstu Lietuvos operos ir baleto teatrą, vien tas pastatas ko vertas. Tai mūsų vaikystė, mūsų kultūrinis išsilavinimas. Pamenu į teatrą eidavome kaip į šventę, gražiai pasipuošę ir pakyliai nusiteikę. O dar tas karšto šokolado skonis per pertrauką! Atrodė, kad skaniau nieko būti negali. Džiugu, kad šiuolaikinė visuomenė nesusigadino ir vis dar gerbia teatrą. Žmonės vis dar puošiasi eidami į pasirodymus, o šokoladas liko toks pat nuostalgiškai saldus ir tąsus.
Kiekvieną kartą, kai patenku į Operos ir baleto teatrą, jis mane užburia. Iš vienos pusės tai lyg didžiulis antikvariatas, o iš kitos – tai galinga dvasia ir gili istorija.
Dabar, kai vesdama dukrą į pamokas, dažnokai į teatrą įbėgu pro tarnybinį įėjimą, ta magija dar labiau sustiprėjo, nes kitoje teatro pusėje verda visiškai kitoks gyvenimas, negu mes matome scenoje. Čia divos virsta paprastomis mergaitėmis, solistai tiesiog išvaizdžiais pasitempusiais vyrais. Čia girdisi kaip vienoje pusėje kažkas traukia aukštas natas, kitoje išbando instrumento stygas. Mergaitės su pūstais sijonais bėga per koridorių, o iš paskos eina solidus vyriškis ir garsiai dainuoja. Tiesiog koridoriuje repetuoja savo partiją! Jautiesi taip, tarsi iš savo mažo pasaulėlio patekai į kitą visatą. Džiaugiuosi, kad laimingas atsitiktinumas nuvedė mano dukrą būtent į baleto pamokas teatre, nes ta atmosfera yra neįkainuojama.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Desertų stalas – balerina
Didelis pūstas tiulio sijonas vietoj staltiesės
Saldainių dėžutės – balerinų suknelės
Puošnios baltos tortinės su „deimantukais“
Grakščios keramikinės balerinų statulėlės
Tiulio burbuliukai ant užkandžių stalo
Daugiasluoksnės dailios desertų kortelės

Niekas neįvyksta šiaip sau, ypač šiaip sau neatsiranda mūsų švenčių tematikos. Nes mes esame šventai įsitikinę, kad kiekvienas mūsų klientas turi mums ką papasakoti. Su Martyna susitikome jos namuose. Ji žinojo, kad laukiasi mergaitės, todėl norėjome, kad kūdikio laukimo šventė būtų ypač švelni ir mergaitiška. Martyna, įgijusi odontologijos specialisto diplomą, prisipažino, kad ankščiau šokdavo Žuvėdroje ir šokis buvo visas jos gyvenimas. Kai Martyna su tokia nostalgija ir ugnele akyse pradėjo pasakoti apie savo buvusį užsiėmimą, supratau, kad balerinų simbolis jos šventėje bus labai tinkamas.

Mūsų užduotis buvo paruošti desertų ir užkandžių stalus. Šventė vyko Martynos namuose su jaukia terasėle, kurią mes ir išnaudojome desertų stalo lokacijai. Norėjosi, kad saldus stalas būtų išskirtinis, todėl jis tapo panašus į tikrų tikriausią baleriną su patemptais pirštukais ir pūstu tiulio sijonėliu. Dekore naudojome gėles, kaspinėlius, daug tiulio, kad vaizdas būtų kuo grakštesnis ir lengvesnis. Virš desertų stalo pakabinome šviečiančius popierinius burbulus, kad sutemus jie skleistų jaukią šviesą ir merginos dar ilgai galėtų šnekučiotis terasoje šiltą vasaros vakarą.

Baby shower – tai ypatinga proga susibėgti su mergaitėmis, todėl nereikia jos atsisakyti. Jeigu dar svarstote, ar verta organizuoti kūdikio laukimo šventę, atsakymas labai paprastas – tikrai verta! Kada dar, jei ne dabar džiaugtis gyvenimu ir draugyste. Patikėkite manimi, kai turėsite vaikų, kiekvienas išėjimas su draugėmis taps mažyte švente :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Baby shower dekoravimas: Artišokas
Maistas ir desertai: Spoon to the Moon

Vestuvių organizavimas nuosavoje sodyboje

Vestuvių planavimas – tai smagus ir įtraukiantis procesas. Tarsi dėlionės žaidimas, kuris virsta nuostabaus grožio paveikslu, tačiau tenka gerokai pavargti jungiant ir derinant dėlionės detales. Susiplanuoti vestuves yra tikrai kiekvienam įveikiamas uždavinys, kitas klausimas, ar jūs norite tai daryti. Net ir kasdieniniame gyvenime mes dažnai pastebime, kad kai kurie dalykai mūsų tiesiog „neveža“. Dar blogiau, jeigu tie dalykai patenka į privalomų sąrašą ir mes negalime nuo jų išsisukti. Tuomet prasideda tikros kančios. Yra tokių, kurie mėgsta save kankinti, nes tuomet jaučiasi tikrais didvyriais. Bet dauguma racionalių žmonių stengiasi tiesiog surasti būdų, kaip to išvengti. Tas pats ir su vestuvių organizavimu. Pagrindinė ir vienintelė priežastis samdyti vestuvių planuotoją – tai aiškus suvokimas, kad pats to daryti nenori.

Vestuves reikėtų pradėti planuoti nuo idėjos ir svečių sąrašo, tuomet nemažai planavimo punktų susidėlios tarsi savaime. Toliau kiekviena pora dėlioja savo asmeninius prioritetus, variantų gali būti daug ir įvairių. Šiais laikais vestuvės nebeturi aiškaus formato. Kartais yra planuojama jauki kamerinė šventė, o kartais didžiulė puota su 100 svečių. Abu variantai yra puikūs. Pagrindinė taisyklė – jaunieji turi pagalvoti, ko jie patys nori iš savo dienos, o ne ko iš jų tikisi kiti.

Gretos ir Pavelo vestuvės buvo būtent tokios, kokių jie norėjo – jaukios, nuoširdžios ir labai savos.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Masyvios žalios konstrukcijos virš stalų
Žavingieji mirtos medeliai
Kabantys stalų numeriai ant organinio stiklo
Elnių ir ragų motyvų žvakidės
Saldus stalas – suderinta dėžučių ir padėklų kompozicija
Pačių jaunųjų sumaketuotos ir pagamintos vardų kortelės
Ažūrinis stalo takelis
Autentiški mediniai stalai

Kartais net nereikia niekur toli keliauti, kad surastumėte idealią vietą savo vestuvėms. Greta ir Pavel nusprendė savo vestuves švęsti Gretos tėvų namo kieme. Be galo simboliška ir jautru. Namą supa miškas, tad specialiai rinkomės permatomą paviljoną, kad neužgožtų nuostabių gamtos vaizdų. Tai padiktavo ir vestuvių koncepciją. Vestuvės labiau panašios į neformalų pikniką gamtoje, negu į iškilmingą pokylį.

Natūralumas niekada neišeis iš mados ir jokios naujausios tendencijos jo neišstums, todėl pasirinkome žalią dekorą, pabrėžiantį supančios gamtos grožį. Stalus sustatėme dviem eilėmis, kad svečiai galėtų patogiai įsitaisyti ir džiagtis smagia ir gausia draugija. Atsižvelgdami į bendrą šventės stilių, stalų nedengėme jokiomis staltiesėmis, naudojome tik šviesius ažūrinius takelius, tarsi ištrauktus iš močiūtės skrynios. Pagrindinis dekoro elementas – žalios „kabančios lubos“. Tai masyvios žalumos konstrukcijos, kurias mes specialiai pagaminome šiai šventei. Konstrukcijos gražiai įrėmino stalus ir užpildė erdvę. Permatomas paviljono lubas iškabinėjome šilto atspalvio lemputėmis. Vakare sutemus vaizdas buvo tiesiog užburiantis.

Netrūko žalumos ir ant stalų. Savo žavėsiu tiesiog pakerėjo mirtos medeliai. Kitus žalumynus irgi naudojome vazonėliuose. Juos papildė ir šiek tiek spalviškumo įnešė tarsi nevalyvai sumerktos gėlės. Nepaisant to, kad vestuvės vyko Joninių nakty, paparčių sąmoningai nenaudojome, nes norėjome nutolti nuo stereotipų.

Kadangi jaunieji dirba grafikos dizaino srityje, kvietimus ir vardų korteles jie dariesi patys. Ypač įdomus buvo kvietimų sprendimas, nes jis buvo iliustriuotas. Lėtai traukdami kvietimą iš specialiai pagaminto vokelio, svečiai galėjo stebėti, kaip šalia vienas kito nubėga elnias ir stirna. Būtent todėl subtilus elnio elementas atsirado ir šventinių stalų dekore.

Prisilaikydami neįpareigojančio formato, renginio vedėjo nesamdėme. Svečius linksmino aktorių trupė su savo žaisminga programa. Muziką reguliavo draugas. Pramogai taip pat buvo išnuomoti gigantiški žaidimai.

Nepaisant to, kad diena buvo apniukusi ir net pliaupė lietus, nuotaika buvo puiki ir šventė pavyko 100 procentų. O mus labiausiai sužavėjo tas mielas jaunųjų paprastumas ir nuoširdumas, jie tiesiog nerealūs.

Elena

Kūrybinė grupė:

Vestuvių organizavimas/dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Nuosavas namas
Nuotraukos: Artišokas ir jaunųjų draugas
Tortas: Saldus kaprizas
Užkandžiai ir desertai: Salt story

Vestuvės įkveptos Italijos elegancija

Dvigubos vestuvės? Kodėl gi ne! Kai svajoji tuoktis užsienyje, neretai kyla įvairiausios dilemos. Viena iš jų, ko gero populiariausia, ar pavyks visiems svečiams prisitaikyti prie jaunųjų norų. Susikviesti visą pulką draugų ir artimųjų į svečią šalį neretai tampa tikru iššūkiu ir jaunieji nuleidžia rankas, paleisdami savo svajones. Tačiau Aušra ir Simas surado puikų sprendimą – vestuvės Italijoje su triukšmingu pratęsimu Lietuvoje. Tai tarsi neįtikėtinos vestuvių atostogos, išsitempusios net per kelias savaites. Dažnai išgirstame iš jaunųjų, kad ilgai ruošėsi vestuvėms, o tos ėmė ir praėjo. Būdami euforijoje jaunieji kartais net nesusigaudo, kaip tai įvyko. Tuo tarpu Aušra ir Simas tuo pasiskųsti negalėtų. Vos grįžę iš pasakiško atotrūkio Italijoje, jie jau gyveno „naujų vestuvių“ nuotaikomis ir maloniais pasiruošimo rūpesčiais. Tokia išskirtinė jų vestuvių istorija išties yra įdomi ir įkvepianti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kolonų fragmentai gėlių kompozicijoms ant stalų
Dominuojančios spalvos – balta ir pilka
Stalo numeriai iš gipso
Svečių palinkėjimų knyga su gipso viršeliu
Klasikiniai biustai kaip pagrindinis dekoro akcentas
Stalo kortelės su nudažytomis eukalipto šakelėmis
Baltos orchidėjos po stikliniais gaubtais
Stiklinis saldus stalas ant baltų kolonų

Kai susitikome pirmą kartą, nekilo net abejonių, kokia bus Aušros ir Simo vestuvių stilistika. Pagalvojus apie Italiją, kyla įvairiausių asociacijų, bet pirmiausiai vaizduotė „sužaliuoja“. Vešlūs žali krūmai, alyvmedis, prieskoniai, laisvai surištos puokštės ir vėjas plaukuose. Gamta, kalnai, šilkinės juostelės, truputis tvarkingos netvarkos. Tačiau šį kartą visas tradicines asociacijas nuvijome šalin. Norėjosi kažkaip naujai ir neįprastai perteikti Italijos dvasią. Ir tuomet mes užsikabinome už italų architektūros. Italija – tikra talentingų menininkų ir meno šedevrų sostinė, tai jos neabejotinas išskirtinumas, kurį ir panaudojome kurdami savo dekoro koncepciją. Pirmiausiai apsisprendėme dėl lakoniškos spalvinės gamos. Jokios žalios spalvos! Žalumą puokštėse keitėme pilkais augalais, orchidėjų lapus netgi dažėme balta spalva. Norėjome, kad vaizdas būtų tarsi „įcementuotas“. Dekore naudojome nemažai gipso detalių – unikali ir išskirtinė palinkėjimų knyga su gipso viršeliu, stalo numeriai įspausti gipso plokštėse, skulptūros fotosesijos ir saldaus stalo zonose. Puokštes užkėlėme ant baltų kolonų. Kolonos taip pat laikė ir saldųjį stalą.

Pasakodama savo įspūdžius apie vestuves Italijoje, Aušra tarsi nušvinta: „Ta diena buvo tobula nuo ryto iki pat vakaro. Dalelę Italijos parsivežėme savo širdyse ir savo svečiams perteikėme per šventės dekorą. Buvo ir daugiau itališkų šventės akcentų, pavyzdžiui, vestuvinis šokis pagal itališką dainą. Taip pat netikėta labai artimo draugo dovana – improvizuota santuokos ceremonija pobūvio metu pagal visas itališkas tradicijas. Taigi dar kartą visų svečių akivaizdoje atnaujinome įžadus ir visi kartu trumpam nusikėlėme į tą tobulą ceremonijos dieną. Šventė paliko gražiausius prisiminimus. Didelis dėkui „Artišokui“ už pilnai ir tobulai įgyvendintą idėją.“

Kūrybinė grupė:

Vestuvių planuotoja Italijoje – Dovilė Rutkauskaitė
Fotografas – Tomas Adomavičius
Vestuvių kanceliarija – Artišokas
Nuotakos suknelė – Robertas Kalinkinas
Nuotakos bateliai /aksesuarai – bateliai Loriblu, auskarai APM Monako
Šukuosena ir makiažas – Italijoje Francesca Beyouty Ragone; Lietuvoje makiažas “Chic Beauty House” Seda Lopetaitienė, plaukai “Bomond” grožio salonas meistrė Lena Dudinskaja
Jaunikio kostiumas – Robertas Kalinkinas
Vestuvių dekoravimas – Artišokas
Floristika – Gėlių salonas “Pas Lidiją”
Sutuoktuvių žiedai – Martinėlis & Co
Ceremonijos vieta – Šv. Andrėjaus katedra
Pobūvio vieta – Vilnius Grand Resort
Vestuvių vaišės – Vilnius Grand Resort
Saldumynų stalas – Vilnius Grand Resort
Renginio vedėjas/grupė /atlikėjai – Radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius

Gimtadienis kosmose

Esu dėkinga savo klientams už tai, kad jie leidžia man gyventi tokį gyvenimą, kokio aš noriu. Dėkoju ne likimui, ne savo pašaukimui, o būtent konkretiems realiems žmonėms, kurie tiki manimi, mano atsidavimu kiekvienam užsakymui ir žino, kad vertė, kurią mes sukuriame, mūsų filosofija yra jiems artima ir verta atlygio. Dabar madinga sakyti, kad dirbame iš pašaukimo, kad kvėpuojame savo kūryba, savirealizacija. Bet tiesa yra ta, kad būtent mūsų uždarbis yra adekvatus ekvivalentas už mūsų darbą ir įdėtas pastangas. Tai, kad darbas yra mylimas ir įkvėpiantis yra tik malonus priedas prie mūsų finansinio tikslo. Ar įmanoma savirealizacija, jeigu mes dirbame, bet vistiek negalime sau nieko leisti? Kažkas dabar pagalvojo – materialistė. Galbūt, bet aš niekada nesuprasiu žmonių, kuriems nieko nereikia. Mes visi trokštame komforto ir patogaus gyvenimo, visi turime svajonių ir didelių tikslų. Kai žmogui nieko nereikia, jis nebeturi motyvacijos ir nustoja tobulėti. Reikia džiaugtis tuo ką turi – nuolat kala mums į galvą. Nė velnio! Reikia nenustoti norėti, nes tik mūsų neišsipildžiusios svajonės veda mus į priekį. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori – sakoma su lengva pašaipėle, o aš manau, kad būtent tai ir skatina augimą. Jeigu nieko nenori, tai kam tada stengtis, kam lavinti save ir savo produktą, kam siekti geresnės kokybės ir rezultatų. Ne pinigai yra svarbiausia, o tai, ką mes už juos gausime, į ką jie materializuosis. Pinigai patys savaime yra beverčiai. Ar būsite laimingi, jeigu sėdėsite ant maišo pinigų ir nieko sau neleisite. Gyvenimas praskris pro šalį.

Priimta manyti, nes vaikai bus išlepinti, jeigu pildysime jų norus, o aš noriu įskiepyti savo vaikams, kad viskas yra įmanoma. Norai skatina veiksmus ir tuomet svajonės neturi šansų neišsipildyti. Aš noriu, kad mano vaikai žinotų, kas yra kokybė, geras skonis, ir kad jie nuo pat mažų dienų kitaip gyventi nebenorėtų, nes būtent tai juos skatins išsikelti didelius tikslus ir jų siekti. Pildyti kiekvieną vaiko kaprizą čia ir dabar – tai ne mano istorija. Mes beveik niekada nieko neperkam be progos. Bet užtat mes turime gilias gražias tradicijas, kurios leidžia ankščiau ar vėliau, sunkiau ar lengviau, tačiau visoms svajonėms išsipildyti. Neseniai su vyru turėjome diskusiją apie vaiko sutaupytus pinigus. Mano giliu įsitikinimu, jeigu vaikas sugebėjo sutaupyti didesnę pinigų sumą, jis ją gali išleisti kaip panorėjęs ir mes neturime to kontroliuoti. Vyrui atrodė, kad pirkinys yra beprasmiškas. Bet juk nevisada mūsų svajonės yra racionalios. Ir kuo mažiau jos yra racionalios, tuo didesnį pasitenkinimą suteikia mums jų įgyvendinimas. Todėl nemanau, kad turime tai slopinti ir drausti.

Per savo praktiką turėjome ne vieną „kosmosinį“ gimtadienį, bet šitas buvo „completely out of space“.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Kosmoso vaizdai languose
Šokėjai – ufonautai, kaip dekoro elementas
Įspūdingas teminis tortas
Didžiulės planetos fotosesijai
Planetos su saldainiais viduje
Ledinukai – mėnuliai
Žvaigždėti saldumynai
Sidabrinės spurgos
Raketos – lentynos užkandžiams
Gėrimų buteliukai su sidabriniu raketų dekoru

Šį kartą turėjome rimtą iššūkį transformuoti erdvę. Skambučio sulaukėme likus tik porai savaičių iki gimtadienio. Šventė turėjo vykti Lazer Tag žaidimų arenoje, todėl tematikos ieškojome kažkur tarp žvaigždžių karų ir kosmoso platybių. Nuvykusi į vietą, lengvai įsižiojau. Patalpa pilna spalvotų žaidimo aparatų, sienos oranžinės, didžiuliai langai su žaliuzėmis, o ant lubų metaliniai ofisiniai šviestuvai. Subtilumas ir stilius čia net nebuvo nosies įkišęs. Išvažiavau lengvam šoke ir giliam apmąstyme, kaip sukurti kosmosą tokioje nedėkingoje patalpoje. Porą dienų laužiau galvą, kol pagaliau visiškai netikėtai atėjo geniali mintis – uždengti visus langus plakatais su kosmoso vaizdais. Kadangi gimtadienis vyko dienos metu, plakatai specialiai buvo gaminami iš medžiagos, kuri nepraleidžia šviesos. Auksinė taisyklė – kai nepatinka vaizdas, tiesiog užtamsink jį ir lipdyk iš naujo.  Reikėjo tik sužaisti su apšvietimo sprendimais ir patalpa pasikeitė neatpažįstamai.

Kadangi jokie baldų stumdymai nebuvo įmanomi, teko sugalvoti, kaip išradingai panaudoti nelabai patogų išplanavimą. Salėje stovėjo du didžiuliai stalai, tai nusprendėme juos paversti planetomis. Saldusis stalas pavirto į mėnulį, o užkandžių stalas tapo marsu. Metalizuotas mėnulio paviršius buvo nusietas įvairiausiais saldumynais: ledinukai mėnuliukai, žvaigždučių formos sausainiai, spalvotas popcorn, žvaigždėti cake popsai, kosminės spurgos, planetos su saldainių assorti ir t.t. Ant užkandžių stalo nutūpė dvi raketos. Norėdami pabrėžti oranžinį marso atspalvį, ant stalo sudėliojome šiltų lempučių spėčius po gaubtais. Gėrimų stalą papuošėme buteliukais su sidabrinėmis raketomis ir planetų miniatiūromis.

Man labai patinka, kai mūsų dekoracijos „atgyja“, tai suteikia dinamikos ir gyvybės į bendrą koncepciją. Ypatingo cinkelio gimtadienio programai atnešė du šokėjai – „ufonautai“, kurių funkcija buvo įsimaišyti tarp vaikų ir kartu su jais dalyvauti veiksme. „Gyvos dekoracijos“ visada pasiteisina. Dar viena programos dalis buvo iliuzionisto pasirodymas. Vaikai akylai stebėjo kaip mikliai magas atlieka savo triukus ir smalsiai klausinėjo magijos subtilybių.

Gimtadienis buvo kontrastingas ir įtraukiantis – aktyvias pramogas keitė pasyvesnės, vaikai turėjo galimybę netik sočiai išsidūkti, bet ir pajusti malonumą tyrinėdami ir atrasdami naujus pojūčius. Pasirodo netaip jau ir sudėtinga nukeliauti į kosmosą, reikia tik fantazijos, kūrybinio polėkio ir geros komandos, o visą šitą mes turime.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Nude Mood
Gimtadienio vieta: Lazer Tag arena
Iliuzionistas: Modestas Petrikas
Aktoriai – šokėjai: Mažasis Genijus