Autoriaus Archyvai: Elena

Švelnus velykinis dekoras

Velykas visada švęsdavome pas savo tėvelius. Tai šeimos šventė. Man ji asocijuojasi su išskirtinai pozityviomis emocijomis, nes pavasaris, nes šviečia saulė ir bunda gamta. Po žiemos norisi švęsti ir džiaugtis gražia proga pabūti kartu.  Velykos – tai pavasario gaiva, švelnios spalvos ir šiluma. Tai smagūs žaidimai, vaikų juokas. Atrodo, nieko naujo, kiekvienais metais vis tos pačios tradicijos ir tie patys žmonės, bet kažkokia gėrio ir šviesos aura ta šventė apgaubta.

Tik šiemet viskas kitaip, bet juk kitaip nereiškia blogiau. Tiesiog reikės labiau pasistengti ir nenuvilti savo artimųjų. Šventė yra šventė ir joks karantinas neturėtų jos sugadinti.

Per atostogas Amerikoje aplankiau krūvą dekoro parduotuvių. Jos mane traukė kaip koks galingas magnetas. Nei iš vienos neišėjau tuščiomis rankomis. Dabar jau rimtai gailiuosi, kad ne po outletus vaikštinėjau, nes vietoj batų ir firminių drabužių parsivežėm porą lagaminų dekoracijų. Įėjusi į parduotuvę net alpdavau, kiek grožių ir kokios protingos kainos. Stabdydavau save, nes buvo aišku, kad lagaminai nėra guminiai. Visgi „prisigaudžiau“ visokių tradicinių velykinių grožybių, tuomet net nesuvokdama, kodėl aš visą šitą gėrį kraunu.  Tiesiog patiko pats pirkimo procesas, kai vienoje parduotuvėje tu randi viską, ko reikia. Tiesiai vežimėlyje dėlioji derinukus ir spalvas, mintyse iš karto piešdama vizualizacijas. Neįtikėtina lengva Amerikoje būti dekoratore! Ten net Wallmart‘e tokių grožių gali rasti, kad seilė kaipmat nevalingai nutįsta.

Neapsakomai gaila, kad mums teko atšaukti  kruopščiai planuotą velykinę fotosesiją su alpakomis. Nuoširdžiai nusiminiau, kad nepavyko įgyvendinti tokio gražaus sumanymo. Ir tuomet pagalvojau apie zuikučius, kurie tarsi patys sušoko į pirkinių krepšelį. Sėdint namuose karantine norisi šventės ir darbo net labiau, negu kada nors galėjau pagalvoti, todėl tyliai susiorganizavom ir vualia, Velykos pražydo visu gražumu.

Kadangi visas dekoracijas turėjau, beliko tik suorganizuoti saldumynus ir balionus.  Mūsų ištikimi draugai Meduolių namai parūpino mielų velykinių sausainukų, Mažoji ragainė paruošė netikrą tortuką pagal mūsų sumanymą, o Svetlana atskubėjo su balionais. Fotografavome labai neįmantriai, tiesiog savo sandėly, bet rezultatas tikrai labai nudžiugino. Paula pasirūpino, kad nuotraukos būtų šviesios ir nuotaikingos, jos tobulai atspindėjo mūsų nuotaiką ir žinutę, kurią mes norėjome išleisti į pasaulį.

Karantinas karantinu, o Velykų niekas neatšaukė!  Pripažįstu, kad sunkiau dabar sukurti šventinę nuotaiką, kai visą laiką sėdi tarp tų pačių keturių sienų. Nepaisant to, nuoširdžiai raginu jus pagalvoti, kaip paversti šitą dieną ypatinga, kaip ją išskirti iš visų kitų šiuo laikotarpiu tokių panašių dienų. Savo planą aš jau turiu :) Susikurkite ir jus savąjį!

Kūrybinė komanda:

Fotosesijos organizavimas: Artišokas
Nuotraukos: Paula Lepšytė
Balionai: Sovestijana design
Sausainiai: Meduolių namai
Tortas: Mažoji ragainė

Krikštynos Nidoje ant jūros kranto

Tikrai neketinu erzinti tų, kurių atostogas ką tik pasiglemžė negailestingas virusas. Priešingai, noriu pakelti nuotaiką ir su didžiausiu džiugesiu priminti, kad artėja vasara. Saulė, jūra, smagus laikas su draugais ir jokių negandų. Bent jau taip aš dabar ją sau įsivaizduoju, lyg kokį išganymą, nes gi kažkada turės baigtis visa šita nesąmonė.

Idealesnės vietos šventei Lietuvoje negu Baltijos jūros pakrantė tikriausiai nebūtų įmanoma sugalvoti. Visada džiaugiuosi, kai išpuola bent vieną šventę metuose suorganizuoti mūsų nuostabiame pajūryje. Nepaisant nepatogumų, kuriuos tenka patirti, keliaujant su visu rekvizitu iš Vilniaus į kurį nors pajūrio miestą, šitie užsakymai yra mano mėgstamiausi. Gal todėl, kad tai proga pasidaryti sau mini atostogas, o gal todėl, kad mūsų jūra turi magiškų galių, dėl kurių tu negali likti jai abejingas.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Gipsofilijos burbulai stalų dekorui
Dūminė žydra spalva
Įvairaus dydžio kutosai kaip jaukus ir mielas dekoro elementas
Švelnus ombre efektas krikštynų kanceliarijoje
Gipsofilijos vainikas torto stovui
Saldumynai balti šviesūs arba neutralių spalvų su nedideliais natūraliais mėlynais akcentais
Dekoracija – inkaras
Ypatingai jaukus žaidimų kampelis vaikams

Dažnas klientas, planuodamas šventę pajūryje, įsivaizduoja ją maždaug panašiai. Kojos pamažu nugrimzta į šiltą švelnų smėliuką, jūros ošimas įsilieja į šventės melodijas, o lengvas brizas nerūpestingai kedena svečių plaukus. Net sunku suskaičiuoti, kiek kartų jau esu piešusi sau vaizduotėje tokį paveikslą, klausydamasi klientų pasakojimų apie jų idealią dieną. Aš juos suprantu. Pati turėčiau ne ką mažesnius reikalavimus, jeigu šventę planuočiau prie jūros, juk kitaip, kam visa tai. Bėda ta, kad šiai vizijai išpildyti egzistuoja daug apribojimų. Kažkodėl daug kas įsivaizduoja, kad galima tiesiog ant smėliuko įkurti šventės vietą ir suruošti “gražų romantišką pikniką”. Žemi staliukai, pledai, pagalvės, gardus maistas ir šaltas vynas. Gražus saldus stalas kaip šventės akcentas. Dar būtų gerai kokį stogą virš galvos turėti. Šitos svajonės net nėra iš piršto laužtos, internete apstu panašaus tipo nuotraukų, tik dažniausiai tai yra stilizuotų fotosesijų tobulai nupaveiksluoti vaizdai, o ne realios šventės. Pirmiausiai, kadangi Baltijos pakrantė yra vieša erdvė, negalima joje savavališkai įrengti jokių statinių. Teoriškai tam reikia leidimų, bet praktiškai sunku būtų tokį gauti. Kita problema – tai pašaliniai žmonės. Kad ir kaip mes norėtume privatumo, neįmanoma nuo jų atsiriboti viešoje erdvėje. Supratingieji gal ir apeis ratu jūsų šventę, o smalsuoliai dar specialiai kur nors netoliese rankšluostį pasities. Yra vos kelios vietos Lietuvos pajūryje, kurios gali pasiūlyti tokį išsvajotą šventės formatą. Viena iš jų – tai Kupolas Nidoje.
Jau seniai norėjau sukurti ką nors gražaus Kupolo erdvėje, todėl labai apsidžiaugiau, kai Ieva patikėjo mums papuošti savo sūnelio Herkaus krikštynų šventę.

Mano galvoje akimirksniu pradėjo suktis įvairiausios dekoro vizijos. Tiesą sakant,  viena iš jų taip ir liko ramiai gulėti stalčiuje, pilnai apgalvota ir net apskaičiuota laukti savo žvaigždžių valandos. Kuriant šventės dekorą, yra du keliai. Vienas iš jų – pilnai transformuoti turimą erdvę ir siekti sukurti visiškai naują unikalų sprendimą. Kitas sprendimas – kurti unikalumą detalėmis, naudojant turimus resursus ir idealiai prisitaikant prie turimos aplinkos. Tiesą sakant, mes savo darbe dažniausiai einame šiuo keliu, todėl mums puikiai sekasi optimizuoti išlaidas.

Būtent kuriant Herkaus krikštynų šventės vizualizaciją, mes pirmiausiai pabandėme nueiti pirmuoju keliu. Herkaus mama Ieva turėjo labai gražią šventės viziją, kuri reikalavo nemažai erdvės pakitimų, tačiau keičiant viską iš pagrindų, reikia investuoti nemažą biudžetą, todėl galiausiai visgi nusprendėme veikti racionaliai.

Herkaus krikštynos buvo šviesios, saulėtos ir tyros. Pagrindinės dominuojančios spalvos – balta ir žydra. Žydrą spalvą labai kruopščiai derinome prie Kupole esančių detalių, kad pagautume būtent jų naudojamą dūminį atspalvį. Manau, mums tai puikiai pavyko. Taip pat labai patiko kutosai, kuriuos irgi radome Kupolo interjere ir nusprendėme panaudoti savo dekorui pagyvinti. Maži kutosiukai papuošė šventinį menių, o dideli išsirikiavo vaikų žaidimų kampelyje.

Kuriant dekorą, labai svarbu tinkamai paskirstyti erdves, ypač jeigu patalpa bendra. Pagrindinį plotą užėmė stalai. Kai jie susistatė, atrodė, kad erdvės liko visai nedaug, tačiau teisingai viską suplanavus, mums dar liko vietos saldaus stalo zonai ir jaukiam vaikų žaidimų kampeliui.

Viskas, ko reikėjo iki pilnos laimės – tai geras oras. Prognozės nevisada buvo gailestingos, tačiau laimei gamta padovanojo mums nuostabią dieną. Saulė dosniai užliejo visą paplūdimį, bet nealino savo karščiu, jūra žaismingai mušė taktą į krantą. Buvo aišku, kad Ievos šventės vizija bus pilnai išpildyta ir mūsų širdys spurdėjo iš džiaugsmo.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Kupolas
Fotografė: Nude mood
Desertai: Vanilinis dangus
Spaudos dizainas: Artišokas
Baldai: Užupio arka

Kruizas Karibų jūroje ir kiti nuotykiai

Ar girdėjote tokią teoriją, kad pailsėjusio žmogaus darbo efektyvumas išauga net kelis kartus. Visiems reikia atostogų, bet, koks gėris yra turėti ilgas atostogas, supratau tik po šitos kelionės. Ar žinote tą jausmą, kai grįžti po atostogų ir atrodo net kaulus laužo, kaip nesinori eiti į darbą. Tai ne todėl, kad poilsis nebuvo kokybiškas, o todėl, kad jo buvo per mažai. Ilsėkitės tiek, kad darbo pasiilgtumėte, tuomet Jums tikrai nekils tokių problemų. Kiek byloja mano patirtis, savaitės tokiam pilnam „atsijungimui“ tikrai neužtenka. Smagu yra ekspromtu šokti į kokį lektuvą ir pasidaryti sau „short escape“ nuo kasdienybės, bet tai labiau laisvalaikio praleidimas, nei poilsis. Būtent todėl paskutiniu metu ir pastebime ilgų ir tolimesnių atostogų tendenciją, kai žmonės net mėnesį ar daugiau praleidžia kitoje šalyje. Tokias atostogas susiplanavau ir aš. Kadangi keliavome su vaikais, pirmiausias klausimas, kuris visiems iškyla – kaip mokykla??? Kelionės laiką taikiau žiemos atostogoms, bet, žinoma, jų neužteko, todėl dukra tiesiog dvi savaites neėjo į mokyklą. Apie pasekmes pakalbėsime kiek vėliau, bet nemanau, kad jos nebus itin skausmingos. Mano subjektyvia nuomone, kelionės lavina vaikus ir jų akiratį, o šiuo atveju net ir anglų kalbos žinias, manau, pajudino gerąja linkme.

Kelionę pradėjome New York‘e, būtent ten nusileidome. Keliaudami į Ameriką, visada į maršrutą įtraukiame Bostoną, kadangi ten gyvena mūsų labai šaunūs draugai. Su jais tiesiog negalime nepasimatyti, net jeigu galutinis kelionės tikslas yra kitur. Pakeliui į Bostoną užsukome į legendinę Times Square. Jau esame ten buvę, bet norėjome parodyti mažiukiui, kuris Amerikoje lankėsi pirmą kartą. Tiesą sakant, nieko ten toje gatvėje nėra ypatingo, išskyrus įspūdingo dydžio (ir kainos) reklamas, žinoma, visgi tai yra vieta, kurioje privalai „užsičekinti“ bent kartą gyvenime ;)

Bostone praleidome porą dienų. Kai draugai manęs klausdavo, ką norėsime aplankyti, atsakydavau labai trumpai – JUS! Todėl jokių ypatingų planų neturėjome, tiesiog bendrauti ir būti kartu. Na, nebent dar į porą parduotuvių užsukti seilę pavarvinti nuo nuostabių dekoracijų gausos. Slankiojau tarp lentynų ir verkiau krokodilo ašaromis, kaip norėčiau būti dekoratore Amerikoje. Kainos prieinamos, o galimybės kurti beribės. Žygiuoji per eilinę parduotuvę ir matai prieš save pinteresto paveiksliukus. Fantazija pašėlsta, bet tuomet suvoki, kad turi tik kelis lagaminus, į kuriuos visi tie vaizdai aiškiai nesutilps.

Pasisvečiavę pas draugus, pakėlėme sparnus į Orlando. Orlando – tai neabejotinai pramogų sostinė, 90 procentų keliautojų ten vyksta linksmybių, kurių tikrai netrūksta, BET tų linksmybių kaina labai kandžiojasi. Disney pasaulis turi ten net 5 parkus, visi jie milžiniški ir, be abejonės, įspūdingi, bet viena diena pramogų mūsų šeimai atsiėjo virš 500 USD. Norite linksmintis dvi dienas arba aplankyti du parkus? Prašome – jau virš 1000 USD. Kai kurios šeimos visoms atostogoms tik tiek išleidžia J

Ilgai galvojome, kurį parką pasirinkti ir visgi likome prie klasikinio Magic Kingdoom varianto su žymiąja Disnėjaus pilimi ir peliuku Mikey. Ar verta buvo mokėti tokius pinigus? Liežuvis neapsiverčia pasakyti, kad ne, nes tai, ką sukurė Disnėjus, išties yra protu sunkiai suvokiama, bet yra ir nemažai niuansų. Pirmiausiai, yra nenormaliai daug žmonių. Vėliau paklausėme vietinių, ar taip užtaikėme dėl to, kad lankėmės sekmadienį? Oi, sakė, don‘t worry, its always the same. Disneylandui nėra tokios sąvokos kaip savaitgalis, ten nuolat plūsta minios žmonių. Pamenu, kai lankėmės Paryžiuje, tikrai realiai pajutome, kad ne sezono metu atvykome (buvo gan ankstyvas pavasaris), spėjome net du parkus per vieną dieną apibėgti. Tuo tarpu Floridoje nėra ne sezono, taigi didžioji laiko dalis tiesiog sprogo stovinėjant eilėse. Ką galėčiau patarti lankantis Disnėjaus parke, kad apsilankymas būtų efektyvesnis? Nieko! Neįmanoma išbandyti visko, ką siūlo ši stebuklinga vieta, per vieną dieną. Tiesiog reikia su tuo susitaikyti. Laikas tiksi ir vienu momentu net prasideda lengva panika, nes rodos norisi pasiklonuoti :D Galiausiai viską vainikuoja pasakiško grožio pasirodymas – šviesų ir fejerverkų šou. Esu mačiusi panašų Paryžiuje, bet šitas atėmė žadą, užlaikė kvepavimą ir galutinai pribaigė. Tikriausiai būtent tuo momentu atėjo suvokimas, už ką mes tiek pinigų sumokėjome. Aktoriai, šokėjai, personažai, šviesos ir garso profesionalai, pirotechnikai, net paprastas aptarnaujantis personalas – visi čia atsiduoda visu 100 procentu. Jie realiai kuria pasaką. Čia nepamatysi nei vieno „chalturščiko“, viskas nuo šypsenos iki apsikabinimo yra tiek atidirbta, kad kartais net džiaugsmo ašarą išspaudžią, kiek tu įsijauti į tą stebuklų pasaulį.

Beje, pats Orlando miestas irgi vertas apsilankymo. Jaukus ir mielas. Pačiame miesto centre didžiulis ežeras su išpuoselėtomis gulbėmis ir kitais paukščiais. Orlando praleidome visą dieną tiesiog slampinėdami be jokio konkretaus tikslo. Vien tik parke nemažai užtrūkome, o vaikštinėdami gatvėmis aptikome įvairių meno kūrinių.

Iš Orlando automobiliu važiavome į Miami ir čia prasidėjo pagrindinis mūsų nuotykis – kelionė kruiziniu laivu. Tiesą sakant, mums tai buvo visiškai nauja patirtis. Vaikai jau seniai svaigo apie didžiulius kruizinius laivus, kuriuos matydavo uostuose, keliaudami po Europą, bet manęs tai neviliojo, nes jau esame nemažai kur buvę ir matyti tuos pačius miestus neatrodė patraukli alternatyva. Visai kas kita Karibų jūros salynas, tai patrauklus būdas per gana trumpą laikotarpį aplankyti daugiau šalių ir pajusti Karibų dvasią.

Neturėjau jokios išankstinės nuomonės apie kruizus. Kadangi esu jautri jūros ligai, bijojau, kad mane užsups ir svajonių atostogos virs košmaru, tačiau to neįvyko, nors ir laivas, kaip paskui sužinojome, buvo pakankamai nedidelis. Kartais bangavimas iš tiesų jautėsi, kelis kartus net gėriau vaistus nuo jūros ligos dėl šventos ramybės, bet bendrai paėmus tai nesugadino poilsio kokybės.

Kita baimė buvo, kad sausumoje turėsime mažai laiko. Kartais pažiūrėdavau į tvarkaraštį ir nesuprasdavau, kaip gali užtekti tiek mažai laiko kažką pamatyti, bet reikia pripažinti, kad grafikas ne iš piršto laužtas ir laiko tikrai viskam užtenka. Tuo labiau, kad mes neplanavome jokių ilgesnių ekskursijų. Pasiklausę patarimų, nusprendėme ekskursijų iš viso atsisakyti, nes važiuojant kažkur toliau, nemažai laiko praleidi autobuse ir atimi iš savęs galimybę patirti tikrus nuotykius ir pajusti šalies dvasią, nes tave veža į turistų užtvindytas vietas. Be to, ekskursijos kainuoja tikrai nemažai, ypač, kai viską reikia padauginti iš 4 asmenų, ir ypač, jeigu jas užsisakai kruiziniame laive. Todėl, net jeigu sugalvosite kažkur keliauti, palaukite, kol išlipsite į krantą ir jus pasitiks minia vietinių „kelionių organizatorių“ arba tiesiog taksistų. O dar papildomai pasiderėję, tikrai nemažai sutaupysite. Tik turėkite omėny, kad jeigu imate vien taksisto paslaugas, jis tik nuveš jus į kelionės tikslą, o ten greičiausiai teks ir vėl mokėti, jeigu norėsite patekti į kokią nors daugiau lankytiną vietą. Patys vos taip nepasimovėme. Norėjome nuvažiuoti iki krioklio, o pasirodė, kad jis nemenkai mokamas (apie 50 USD žmogui). Nesumokėjęs ir neįėjęs į parko vidų, krioklio nepamatysi J Smagiausia patirtis buvo, kai Meksikoje mums pasiūlė „transfer to the beach“ už 60 USD žmogui su visokiais ten alia papildomais privalumais, į kurį nuvažiavus savo jėgomis už 10 USD taksistui, pasirodė, kad paplūdimys visiškai nemokamas :D

Kas liečia patogumo ir aptarnavimo pačiame laive, mes likome labai patenkinti pasirinkdami MSC kompaniją. Maistas puikus ir įvairus, pagalba operatyvi ir visapusiška, personalas labai draugiškas, pramogų daug ir jos tikrai kokybiškos. Labai džiugino profesionalūs pasirodymai kiekvieną vakarą, kurie tikrai nieko bendro neturi su turkiškais bajeriais. Profesionalūs vedėjai, aktoriai, dainininkai, šokėjai, akrobatai, gimnastai džiugino savo meistriškumu ir vertė aikčioti iš susižavėjimo.

Kalbant apie techninius niunsus, turėkite omėnyje, kad nuomojamo automobilio negalėsite palikti uoste, taigi, netgi turėdami mašiną, iki laivo turėsite keliauti taksi iš Miami downtown‘o. Geriausiai būtų prieš kelionę instaliuoti Uber programėlę, nes, keliaujant su ja, kainos mažiausios. Išlipus iš taksi, jūsų lagaminus iš jūsų kėsins paimti kruizo darbuotojas. Mes apie tai buvome įspėti, todėl atidavėme be jokių abejonių. Jis uždėjo MSC etiketes, davėme jam „tips‘ų“ ir ramiai, mojuodami rankomis, nuėjome registruotis. Mums minėjo, kad įlipus į laivą, lagaminai jau lauks mūsų prie kajutės durų, tačiau jų nebuvo! Pasidarė šiek tiek neramu, bet pagalvojome, kad gal tiesiog reikia daugiau laiko ir nuėjome į privalomus saugumo mokymus. Kažin, ar ką nors ten girdėjau apie tas liemenes ir avarinius išėjimus, nes visą laiką mintys sukosi apie lagaminus. Atidavėme visą savo turtą pirmam prie taksi pripuolusiam vyrukui! Ar tikrai galėjome juo pasitikėti! Gal čia koks apsimetėlis svetimus lagaminus prie laivo surinkinėja! Iš mokymų į savo kajutę kone bėgau ir… lagaminų NĖRA! Taigi, patarimas, įlipę į laivą iš karto paklauskite, kur yra jūsų lagaminai, nes jie nevisada yra sustatomi prie jūsų kajutės.

Viso kruizo metu mes nesinaudojome internetu, buvo galimybė pirkti WIFI, bet vėlgi gavome patarimą, kad to daryti neverta, nes labai lėtas, daugiau vargo su juo, negu naudos. Pastebėjome, kad kartais net nebūdavo jokio ryšio, net telefoninio, bet, kaip jau rašiau ankščiau, tai labiau privalumas, negu trūkumas.

Apie lankytinas vietas nebesiplėsiu, jau ir taip parašiau ilgiausią įrašą savo gyvenime :) Savo grožiu labiausiai pakerėjo Meksika, tikrai norėčiau čia sugrįžti ilgesnėms atostogoms. Daugiausiai charizmos ir charakterio turi Jamaika, čia per tokį trumpą laiką sugebėjome susipažinti ir pabendrauti net su keliais labai šiltais ir įdomiais vietiniais žmonėmis, tai pasijautėm tikrai nemažai sužinoję ir patyrę. Dar lankėmės privačioje Bahamų saloje ir Kaimanų salose, o kelionės pabaigai turėjome pasilikę porą dienų Majamyje. Pirmą dieną skyrėme Everglades nuotykiams su krokodilais, o antrą tiesiog poilsiui Miami South beach, kuriame ir gyvenome. Apie Everglades galėčiau dar visą atskirą paragrafą parašyti su patarimais ir įspūdžiais, bet jaučiu jau pavargote skaityti :D Tad jeigu kažkam įdomu, parašykite man asmeniškai  info@artisokas.lt.

Džiaugiuosi, kad iš atostogų parsivežėme tokį didžiulį įspūdžių bagažą, tai vienareikšmiškai praturtino mūsų gyvenimą. Visas keliones planuoju pati, tai pasitaiko įvairių niuansų ir netikėtumų, bet tame ir yra visas įdomumas, taip kaupiasi patirtis. Mes mėgstame nuotykius, o nuotykiai mėgsta mus, todėl gyvenimas niekada nebus nuobodus ;)

Elena

Kiek kainuoja mano vaiko gimtadienis?

Sako batsiuvys būna be batų, bet tai ne apie mane. Jau ne kartą esu sakiusi, kad dievinu savo vaikų gimtadienius. Bet šį kartą ne apie emocijas, o apie skaičiukus, juk taip įdomu kartais paskaičiuoti svetimus pinigus :)

Pasirinkau būtent šitą gimtadienį analizei, nes tai buvo tas vienintelis ypatingas atvejis, kai mes gimtadienio nešventėm :) Taigi, tuoj sužinosite, kiek mums kainuoja “nešvęsti gimtadienio” :)
Priešistorija detaliai aprašyta kitame mano įraše Svajonių gimtadienis.  Tačiau, taupydama jūsų laiką, trumpai papasakosiu “graudžią” istoriją apie tai, kaip vaikas bemaž 3 metus diena dienon prašė šuniuko ir pagaliau mama palūžo, tačiau su viena sąlyga, kad mažylė sutaupys šuniukui pati. Kad suprastumėt padėties rimtumą, trokštamas šuniukas kainavo 1000 Eur.

Dukra taupė visus metus, sąžiningai atsisakydama bet kokių kitų savo norų ir išlaidų, dedama pinigėlį prie pinigėlio. Per metus sutaupė pusei išsvajoto pirkinio ir prieš pat gimtadienį sugalvojo mažą gudrybę. Mes susitarėm, kad vietoj gimtadienio šventės ji gaus pinigus ir įgyvendins savo svajonę. Taip ir nutiko. Beveik… Nes, žinoma, man pagailo vaiko ir mes visgi nusprendėme “simboliškai” paminėti sukaktį namuose. Puiki proga suruošti mega fainą pižamų vakarėlį, apie kurį jau ir ankščiau buvau pagalvojusi. Šioje vietoje reikėtų paminėti, kad mes gyvename bute su pakankamai standartiniu 3 kambarių plotu, tad visas tas veiksmas, kurį jūs čia matote vyko kokių 30 kvadratų svetainėje. Nepatikėsite, bet mums teko net didžiulę sofą iš svetainės pašalinti, kad mano sumanymas joje sutilptų.

Mūsų mėgstamiausi dekoro akcentai:

Originalūs teminiai kvietimai
Nėriniuotos palapinės
Spalvotas kutosų debesėlis
Vielos ir virvės dekoracijos su užrašais
Mėnulio formos ledinukai
Šviečiančios žvaigždutės
Akvarelinis fonas
Išskirtinai mielas teminis gimtadienio tortukas

Svetainės vidury atsistojo 2 palapinės. Jas specialiai pagaminome lengvas permatomas, kad neapsunkintų ir taip nedidelės erdvės. Svetainės gale susidėliojo teminis saldus stalas su gražiais gardumynais ir įdomiais dekoro sprendimais. Nemažai rekvizitų aš tiesiog turėjau iš kitų švenčių, bet netgi ruošiant gimtadienį savo vaikui (ypač savo vaikui!), man visada norisi naujų sprendimų. Taigi, neišvengiamai teko šiek tiek investuoti ir į dekoracijas. Labai norėjau, kad dekoras būtų minkštas ir pūkuotas, todėl saldaus stalo foną papuošė dekoracijos iš siūlų, vielos ir minkštos spalvotos virvės, o palapinės buvo pripildytos minkštutėlių antklodžių, plaukuotų pledų ir pūrių pagalvių.

Ne mažiau svarbi buvo ir vakarėlio programa. Iš pradžių visi draugiškai gaminome naminius hamburgerius, o pasistiprinę perėjome prie kūrybinės programos dalies. Kadangi vyko pižamų vakarėlis, man pasirodė labai smagi mintis pagaminti pasakiškus naktinius žibintus. Plušome, klijavome, dekoravome ir galiausiai gavome puikų rezultatą. Net mano mažiukas – vienintelis berniukas šitame mergaičių pulke, su dideliu užsidegimu įsitraukė į veiklą ir labai atsakingai kūrė savo vaikiško meno dirbinį. Smagu, kad mano vaikai iki šiol juos turi ir brangina, tokie dalykai saugo gražius prisiminimus. Taip pat, kaip ir gražios nuotraukos, todėl net šventė namuose neapsiėjo be profesionalaus fotografo.

Toliau sekė stalo žaidimai ir, žinoma, vakaro filmas su popcornais.
Tai buvo smagi patirtis, kurios nebekartočiau :) Nes namai buvo nusiaubti, o gimtadienis ryškiai užsitęsė. Bet grįžkime prie skaičiukų. Ar gimtadienis buvo pigus? Nepasakyčiau… Gimtadienis vyko prieš 2 metus. Pasižiūrėjus dabar į saldumynų kainas, net ilgesingai atsidūsau, nes tokių kainų jau su žiburiu neberasi. Taip pat ir visos dekoracijos buvo skaičiuojamos savikaina, kadangi pati jas gaminau. O fotografė padarė draugišką nuolaidą už partnerystę. Jokios nuomos ir mokamų pramogų, maistas pagamintas namuose, ir vistiek suma nėra labai maža.

Taigi, visiškai nesvarbu kurioje vietoje vyksta jūsų šventė. Jeigu norite, kad ji būtų graži ir kokybiška, tai kainuoja. Kainuoja ir man lygiai taip pat, kaip ir jums. Jokių čia stebuklų nėra. Gal ir įmanoma atšvęsti vaiko gimtadienį už 200 Eur, bet aš taip nemoku. Kaip patys matote, mes net nešvęsdami virš 500 Eur išleidome, taigi, kai tikrai švenčiame, biudžetai būna gerokai didesni.

Mano vaikai dievina peržiūrėti savo gimtadienio nuotraukas vėl ir vėl. Vakar, kai ruošiau šitą įrašą, nuotraukas pamatė dukra ir paprašė parodyti. Pasižiūrėjome, o tada ji man sako: „Mama, bet geras, tu net namuose sugebi tokį nerealų gimtadienį suorganizuoti. Net namuose!“ Svarbu ne vieta, o visuma, estetika ir emocija, o tai, deja, turi savo kainą.

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Viktorija Kuhlins
Spaudos dizainas: Artišokas
Tortas: Vitlija sweet studio

Krikštynos žiemą

Praeitą savaitę padariau švenčių inventorizaciją. Tiesą sakant, apėmė lengvas siaubelis, kiek dar nuostabių švenčių guli nepublikuotų. Net ir labai kritiškai peržiūrėjus ir nusprendus kai kurių visai neberodyti, liko labai nemažas kraitelis. Šiemet pažadėjau sau, kad iš šito „slapto seifo“ į dienos šviesą pagaliau ištrauksiu visus savo brangiausius perlus. Tikiuosi užteks įkvėpimo papasakoti visas jūsų istorijas, nes reikia pripažinti, kad tai reikalauja nemažai pastangų ir laiko. Darbai verda, kūryba nuolat kunkuliuoja, o pasidalinti savo pasiekimais neretai pritrūksta paroje valandų.

Prisiminiau tokį etapą pačioje veiklos pradžioje, kai nuotraukas taupėme. Dėliojome planus, kaip paskirstyti turimus resursus, kad portfolio nuolat pildytųsi. Ribodavom, kurdavom įvairias strategijas, o tada pasipylė užsakymai ir atsirado nuotraukos, bet kokia ironija – nebeliko laiko jomis pasidalinti. Mąsčiau, gal reikėtų sukurti atskirą etatą. Turėti žmogų, kuris nuolat rūpintųsi tinklapiu ir socialiniais tinklais. Atrodo, idealus sprendimas, tik, ar kažkas galėtų tai padaryti už mane?! Neslėpsiu, buvo net realių bandymų, kurie baigdavosi visišku fiasko. Kodėl? Nes tai ne šiaip pasakojimai, tai mano patirtis, realios įžvalgos ir gyvi jausmai. Kiekviena šventė – tai tikros emocijos ir realūs žmonės. Visi savotiškai įdomūs ir visiškai unikalūs, kaip ir kiekvienas mūsų projektas. Kaip galėtų žmogus nei neprisilietęs prie viso šito mechanizmo papasakoti, kaip jis veikia… Taigi, vualia, aš ir vėl eteryje.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Balti ir auksiniai drugeliai kaip pagrindinis dekoro motyvas
Ypatingi šviečiantys gaubtai su drugeliais viduje
Stikliniai burbuliukai su teminėmis kompozicijomis ir vardų kortelėmis kiekvienam svečiui
Įspūdinga auksinės vielos ir drugelių kompozicija saldžiam stalui
Šviečiantis medis palinkėjimų kampelyje
Auksinių žvynelių takeliai
Subtilus valgomu auksu puoštas tortukas
Originalus torto smeigtukas iš auksinės vielos

Kristupo krikštynos vyko prieš keturis metus. Ar šiandien ką nors keisčiau? Nekeisčiau, nes klasika nepavaldi laikui, o šita šventė dar ir turi ypatingą prasmę, nes būtent ji padėjo pradžią mūsų nuostabiai draugystei su Egle ir Raimundu. Pernai kartu su Raimundu sukūrėme gražų Eglės jubiliejų, o šiemet su nauju užsidegimu planuojame jų vestuves.

Įprasta krikštynas planuoti vasarą, tačiau kartais būtent netradiciniai sprendimai gali sukelti didžiausią susižavėjimą. Kristupo krikštynos vyko gruodį. Jas organizavome Ramados viešbučio Imperial restorane. Planuojant krikštynas žiemą, labai svarbu išsirinkti tinkamą šventės vietą, nes būtent nuo jos priklausys jūsų šventės kokybė. Vasarą norisi gamtos, gryno oro ir pasilakstymo po žolę. Žiemą vasaros malonumus puikiai kompensuoja jauki vieta, skanus kokybiškas maistas ir pasyvesnės pramogos. Tiesiog keičiasi šventės koncepcija, bet jos prasmė ir vertė išlieka tokia pati. Žiemos šventės man yra jaukesnės. Daugiau bendravimo, šilumos, artumo. Kai už lango dargana, natūraliai norisi labiau prisiglausti, apsikabinti ir pasišnekučiuoti su karštos arbatos puodeliu.

Labai gera mintis užsisakyti degustacinę vakarienę, tuomet maistas tampa tikru ritualu ir šventės vinimi. Jūsų švečiai niekur neskuba, jie puikiai įsijaučia į skonių derinimo malonumą, šefo pasakojimus ir mėgaujasi buvimu drauge. Šventinę vakarienę labai pagyvina kur nors fone skambanti gyva muzika. Svečiai noriai įsitraukia į palinkėjimų rašymo tradicijas ir tokias pasyvesnes veiklas kaip momentinės nuotraukos, pažadų kortelės ir pan. Atrodo, tarsi viskas vyksta lėčiau, bet kartais būtent to mums ir trūksta gyvenime – tiesiog progos atsipalaiduoti. Mes neretai iššvaistome savo dėmesį į visokius pašalinius dirgiklius, gausias švenčių programas ir pramogas, vietoj to, kad susitelktume į svarbiausius dalykus ir žmones, kurie mus supa.

Visgi, renkantis dekorą, Eglei norėjosi įkvėpti šiek tiek vasaros į šitą nuostabią žiemos pasaką. Taip mūsų šventėje atsirado drugeliai, bet ne bet kokie, o visiškai balti, elegantiški ir subtilūs. Baltų drugelių ir auksinių dekoro elementų kombinacija sukūrė neįprastą reginį, kuris kaustė dėmesį ir žavėjo savo išskirtinumu. Šventėje nestygo ir labai stiprias žiemos švenčių asociacijas kurstančių detalių. Tai smulkių LED lempučių šiluma, stikliniai burbuliukai su drugelių kompozicijomis, žėrintys aukso takeliai ir gėlių vainikai. Drugeliai karaliavo visur. Ypač gražiai atrodė mūsų sukurta kompozicija ant saldaus stalo. Labai dinamiška ir lengva ji tarsi įnešė gyvybės ir judėsio į visą šventės koncepciją. Kiekvienas svečias gavo po mielą dovanėlę. Buvo labai smagu išgirsti, kad dauguma svečių ją saugo iki šiol. Tokios šventės dar ilgai lieka atminty. Ir širdyje.

Elena

Kūrybinė komanda:

Krikštynų organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Krikštynų šventės vieta: Restoranas Imperial
Fotografė: Nude Mood
Filmuotojas: Ponas Varnas
Krikštynų tortas: Tie kepėjai
Desertai: Liu Patty
Spaudos dizainas: Artišokas

Vestuvių organizavimas Tony Resort

Ką mes veikiame žiemą? Žiemą mes organizuojame! Kol dekoro reikalai dar tyliai laukia savo eilės, organizaciniai darbai verda ir burbuliuoja. Gražios vietos, charizmatiški iškalbingi vedėjai, talentingi fotografai tirpsta ant akių. Reikia gerokai paplušėti, kad dar atrastum kokį užsigulėjusį perlą.
Jeigu kažkas dar galvoja, kad organizuoti vestuves lengva, tikriausiai turėsiu nuvilti, nes tai gyvas organizmas, kuris nuolat iškrečia kokius nors pokštus. Jeigu jūs tam pasiruošę, valio, organizuokite savo vestuves patys ir patirkite įdomiausią gyvenimo nuotykį. Tačiau, jeigu tai jums kelia bent menkiausią įtampą, nekankinkite savęs, nes kuo labiau artės vestuvių diena, tuo sunkiau bus tą įtampą suvaldyti. Jeigu jums vestuvių organizavimas yra tarsi kopimas į kalną su aukštakulniais – žinau, kad galiu, bet sunkiai sekasi, tai tiesiog nusiimkite juos ir leiskite jus į tą kalną nunešti ant rankų.
Mes mylime ir branginame kiekvieną savo klientą. Dėl jūsų mes pasiruošę kalnus tiesiog nuversti, kad iš viso nereikėtų niekur kopti, o tik atsipalaidoti ir mėgautis savo laime. Ne visi mūsų darbai yra matomi, bet visi yra išjaučiami ir atliekami nuoširdžiai siekiant geriausio rezultato.
Su jaunaisiais dažnai yra užmezgamas ypatingas ryšys. Mes daug laiko praleidžiame drauge. Ilgi pokalbiai, važinėjimai, susitikimai su rangovais, aptarimai, pasidalinimas džiaugsmu ir nerimu. Nejučia tie žmonės virsta draugais ir kompanjonais.
Visos mūsų šventės yra išskirtinės ir turi savo istoriją. Kodėl? Mes mūsų darbas – tai mes patys, turintys širdį, jausmus ir didžiulį norą, kad jūsų šventė būtų geriausia. Kiekvieną kartą geresnė, nei jau darėme prieš tai.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Spalvoto organinio stiklo kompozicijos su teminiais raštais
Fortepjonas kaip pagrindinis dekoro ir šventės akcentas
Modernios floristikos kompozicijos su mėlynais akcentais
Vardo korteles su natų ištrauka iš M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“.
Saujelė šilauogių kiekvienam svečiui
Aksominės mėlynos dūminės staltiesės
Torto dekoras, primenantis muzikos bangą
Desertų išdėstymas ant skaidrių kolonų, suteikiantis dinamikos ir lengvumo pojūtį

Ar gali būti kas nors romantiškiau, nei tikras didžiulis fortepjonas vestuvėse vidury miško? Ši mintis kylo pačioje pirminėje vestuvių organizavimo stadijoje, dėl jos buvo daugiausiai abejojama ir vėl prie jos grįžtama. Tačiau galiausiai šis beprotiškai gražus sumanymas visgi tapo realybe. Džiaugiuosi, kad Greta visgi nepaleido šitos idėjos ir nenuleido rankų, kai reikėjo prisiminti gerus laikus ir pamankštinti nuo klavišų jau atpratusius pirštukus. Greta nėra muzikantė, ji sportininkė, tačiau muzika ją lydėjo nuo mažų dienų. Muzika sukelia jai nuostabius prisiminimus ir asociacijas, o jos vyras Ilja tiesiog dievina, kai ji sėda prie fortepjono ir svajingai užgroja. Argi tai nepakankama priežastis pasieti muziką svarbiausioje jų gyvenimo šventėje?

Vestuvių idėja kartais gali gulėti paviršiuje ir būti lengvai pasiekiama, o kartais reikia pasikapstyti gerokai giliau, kad ją surasti. Todėl mes visada stengiamės pažinti jaunavedžius ir juos suprasti. Tik taip gali gimti visiškai išskirtinės individualios istorijos.

Greta ir Ilja gyvena Olandijoje, tad nemažai jų svečių atkeliavo iš užsienio. Ceremonija vyko Trakų bažnyčioje, o šventė nuostabioje Tony resort miško terasoje. Kai kartu su Greta pirmą kartą apsilankėme Tony Resort, jai nekylo jokių abejonių, kad šventė vyks būtent šitame rojaus kampelyje. Gretą traukė lietuviškas miškas, svaiginantis pušų kvapas ir natūralumas. Kaip ir daugelis nuotakų, Greta svajojo apie romantiškas vestuves po žvaigždėtu dangumi ir godžius gaivaus vasaros oro gurkšnius. Tiesa, kadangi terasoje iškilmingai įsikūrė jo didenybė fortepjonas, labai rizikuoti negalėjome ir pasistatėme skaidrų paviljoną.

Šventinis vakaras sukosi apie muziką. Greta netik džiugino svečius savo virtuoziško grojimo sugebėjimais, bet ir kartu su Ilja paruošė visiškai netradicinį kvapą gniaužiantį jaunųjų šokį, kuriame susijungė patys įvairiausi šokių stiliai ir ritmai.

Aktyvūs buvo ir kiti svečiai, ypač Gretos tėtis. Dar iki vestuvių su juo teko nemažai bendrauti, kadangi tėtis tiesiog tryško idėjomis. Tėtis sukūrė tokio gerumo filmą apie Gretos gyvenimo kelią, kad ne vienas svečias išspaudė ašarą, dažniau net ne iš graudulio, o iš juoko. Būtent tokios asmeninės nesuvaidintos staigmenos kuria vestuvių nuotaiką ir šilčiausius prisiminimus. Vestuvės – tai ta šventė, kurioje jausmai ir emocijos visada groja pagrindiniu smuiku. Čia jautrius momentus keičia linksmi, o linksmus išmintingi. Čia visas gyvenimas tarsi dar kartą prabėga mums prieš akis pagreitintu tempu, o mūsų mylimiausi žmonės nuoširdžiai apgaubia mus savo rūpestingu dėmesiu. Vestuvės – tai naujas etapas, bet kartu tai proga atsigręžti atgal ir prisiminti iš kur mes kylome ir kaip viskas prasidėjo.

Be abejonės svarią įtaką vestuvių nuotaikai turi ir dekoras. Šį kartą užduotis nebuvo paprasta. Iš vienos pusės mes turėjome labai svarbų ir matomą dekoro elementą – fortepjoną, o iš kitos pusės norėjosi tą muzikos tematiką pateikti subtiliai ir moderniai, neapsiribojant vien tiesioginėmis asociacijomis.

Greta pageidavo, kad šventėje vyrautų mėlyna spalva, tačiau mes nenorėjome, kad ji būtų nuobodi. Kadangi muzika nėra vienspalvė, ji nuolat banguoja ir keičiasi, nusprendėme mėlynų ir pilkų atspalvų monotoniją pagyvinti ryškesniais netikėtais spalviniais akcentais. Išsirinkome persiko ir koralo atspalvius, kurie labiausiai atsispindėjo šventės floristikoje.

Dekorą koncentravome paviljono gale. Ten stovėjo fortepjonas. Jį įkomponavome į organinio stiklo kompoziciją, kuri tapo tiek šventės fonu ir fotosesijos kampeliu, tiek saldžiuoju stalu. Viduryje ant metalinio rėmo kabėjo tarsi tarp stygių susipainiojęs užrašas Gretos ir Iljos vestuvės. Minimalistiški modernūs grafinio dizaino printai muzikos tematika paryškino šventės idejiškumą.

Štai taip lyriškai šį kartą apie vestuvių organizavimą, bet kokios vestuvės, tokia ir istorija.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Vita Tamoliūnė
Šventės vieta: Tony Resort
Vedėjas: Saulius Jansonas
Tortas: Tie kepėjai
Paviljonas, baldai ir tekstilė: Užupio arka
Floristika: Floristai ant ribos
Spaudos dizainas: Artišokas

Kalėdinė fotosesija Christmas Candyland

Šiais laikais kalėdinė fotosesija – tai tikrų tikriausias MUST HAVE. Atrodo, kiekvienas fotografas, turintis net labiausiai minimalistinę fotostudiją, būtinai  ją papuošia kalėdinėmis dekoracijomis ir siūlo šventines fotosesijas. Kalėdos – jauki ir stebuklinga šventė, tad pasirinkus jos klasikinį variantą, praktiškai neįmanoma nieko sugadinti. Todėl retai galima sutikti negražias kalėdines nuotraukas. Tik bėda, kad jos visos labai panašios. Gražios, jaukios, mielos, bet… vienodos. Eglutė, storas pledas, rogutės, šviesios neutralios spalvos arba, atvirkščiai, romantiška prieblanda, ir lempučių girliandos – tai tipinis kalėdinis paveiksliukas. Nesvarbu, kad skiriasi fotostudijos ir net fotografai, pagrindas lieka tas pats. Tiesą sakant, tai yra visiškai suprantama – fotostudijos kalėdinėmis nuotaikomis gyvena visą mėnesį, o kartais ir daugiau, todėl jie renkasi saugų tradicinį variantą, kuris patiks daugeliui žmonių. Tuo tarpu man šiais metais kilo mintis ir noras padaryti viską kitaip, sukurti kitokią Kalėdų šventę – linksmą, ryškią ir vaikišką. Su smagiais personažais, saldžiomis vaišėmis ir kitokia nuotaika – ne jausminga ir svajinga, kaip įprasta, o džiaugsminga ir sprogstančia emocijomis.

Sujungę savo kūrybines jėgas su mylimais fotografais, iš pat pradžių norėjome tokią šventę suruošti tiesiog sau, bet paskui pagalvojome, kad gera nuotaika reikia dalintis, tad į kompaniją subūrėme ir savo šaunius klientus, neabejingus mūsų kūrybai, ir šiaip visus norinčius ir prijaučiančius šviežiems sprendimams. Smagiausia, kad mes net patys įsivaizduoti negalėjome kokio gerumo ir nuoširdumo užtaisą gausime. Norėjome padaryti daugiau nei tiesiog fotosesiją. Norėjome, kad tai būtų tarsi šeimyninis mini vakarėlis, kur visi jaustųsi laisvi ir atsipalaidavę, o emocijos ir nuotraukos būtų natūralios ir nesuvaidintos.

Ilgai galvojome, kaip mūsų šventę pavadinti, kad pavadinime aiškiai sugultų sumanymas. Žodis TŪSAS prilipo spontaniškai ir visiškai netikėtai, bet tiksliau apibūdinti tikriausiai nebūtų įmanoma. Mūsų šventės = linksmybės, šampano burbuliukai, saldžios pagundos ir vaikų juokas. Mūsų klientai – tai mūsų svečiai, su kuriais smagu paplepėti, pasijuokti ir pažaisti su jų vaikais. Todėl juos sutikome, kaip ir pridera svečiuose, su padengtu padekoruotu stalu, vaišėmis ir gera nuotaika. Pati su malonumu nueičiau į tokią fotosesiją, jeigu man kas nors suorganizuotų :)

Svarbiausia sąlyga, įgyvendinant bet kurį mūsų sumanymą – tai kokybė, todėl nieko nedarome atsainiai. Posakis “ir taip sueis” man yra visiškai svetimas, todėl viskas ir vėl buvo apgalvojama iki menkiausios smulkmenos. Pavyzdžiui, specialiai fotosesijai sukūrėme ir pasiuvome saldumynų elfės kostiumą. Kadangi prieš fotosesiją teko apsilankyti kalėdinėje Anglijoje, tai nemažai saldumynų ir dekoracijų atsivežiau iš ten. Buvo labai smagu stebėti, kaip vaikai džiaugėsi kalėdiniais guminukais, o Lietuvoje nieko panašaus tikrai nebūčiau radusi. Iš Anglijos atsivežiau ir išskirtinio grožio ir kokybės vienkartinius indus, servetėles ir kitas smulkmenas, kurios ir išpildė išsvajoto šventinio stalo vaizdą.
Pagrindine šventinio stalo puošmena tapo išskirtinio grožio meduolių nameliai, kuriuos pagamino auksarankė kepėja Vitalija. Ilgai šiuos namukus modeliavome ir koregavome, kol jie gimė būtent tokiais, kokiais aš juos ir įsivaizdavau.

Pagrindinis fotosesijos veikėjas – tai, žinoma, meduolinis žmogelis, tačiau net ir jis nebuvo įprastas. Norėjome, kad jis būtų ypač mielas ir jaukus, todėl būtent tokį jo personažą ir sukūrėme. Valgomi personažai apsigyveno mūsų kalėdiniame meduolių kaimelyje, o didžiuliai tų pačių personažų prototipai įsikūrė fotosesijos kampelyje.

Beje, fotosesijai ir mes turėjome eglutę, t.y. visiškai pašėlusį eglutės variantą iš spiralėmis susuktų ilgų balionų. Tai bent buvo išsūkis mūsų Svetlanai tokią pagaminti. Džiaugiuosi, kad visas mano beprotiškas idėjas ji priima su entuziazmu ir užsidegimu. Kai turi tokią komandą, gali nevaržomai leistis į savo kūrybines keliones.

Tačiau didžiausia vertybė – tai unikalūs, vienetiniai kalėdiniai kadrai, kuriuos meistriškai užfiksavo mūsų talentingi fotografai Nude mood photography. Kadangi studija susikūrė tik vienai dienai, vos kelios šeimos turėjo galimybę patirti šitą nuotykį su išskirtinėmis kalėdinėmis emocijomis ir gražiausiomis sustabdytomis akimirkomis.

Kiekvienais metais mes kuriame daug gražių švenčių, tačiau jos yra prieinamos ne visiems. Tuo tarpu tokios fotosesijos atveria galimybę už visiškai prieinamą kainą patirti mūsų kuriamų švenčių kokybę ir estetinį pasitenkinimą bei džiaugtis aukšto lygio fotografų nuotraukomis. Kiekvienais metais suprantu, kad vis labiau noriu, kad grožis būtų artimas ir pasiekiamas daugeliui žmonių, kad tai nebūtų vien prabangos prekė, todėl nuolat ieškau sprendimų, kaip plačiai atverti grožio ir estetikos pasaulio duris ir įleisti į jį kuo daugiau bendraminčių. Grožis ir kokybė iš tiesų kainuoja, bet jeigu jį kuri ne vienai šeimai, tai ir kaina tampa ne tokia bauginanti. Tikiuosi, tai buvo gera pradžia smagiai tradicijai, kurią tęsime ir kitomis progomis. Linkiu visiems gražių ir kūrybingų naujų metų! Būkime kartu ir švęskime gyvenimą! :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Fotosesijos organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografai: Nude mood photography
Vieta: Brazzi fotostudija
Balionų instaliacijos: Sovestijana design
Spaudos dizainas: Artišokas
Meduolių nameliai: Vitlija sweet studio
Personažas: Mažasis genijus

Kalėdiniai įmonių vakarėliai – Steampunk

Jau greitai prasidės įmonių kalėdinių vakarėlių maratonas. Kalėdos – tai tikriausiai vienintelė šventė, kai tik spėji apdarus keisti, nes renginių koncentracija išties didelė. Labai pasiseka tų įmonių darbuotojams, kurių vadovai rimtai nusiteikę švęsti ir nustebinti savo personalą, tuomet vakarėliai tikrai gali prilygti geriausiam miesto renginiui, o kartais net ir jį pranokti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Didžiulis laikrodis fotosesijai
Masyvi senų dviračių ratų instaliacija
Žvakidės iš metalinių vamzdžių
Stilizuoti dideli senoviniai oro balionai
Kalėdinė eglutė iš grandinių
Disco ball’ai vietoj kalėdinių eglutės papuošimų

Ar Jums patinka teminiai suaugusių vakarėliai? Aš turiu dvejopą nuomonę apie tai. Iš vienos pusės man patinka juos organizuoti, tai tikrai įdomus įtraukiantis procesas, kai viską apgalvoji iki smulkmenos. Iš kitos pusės nemėgstu, kai man pačiai reikia į juos eiti, nes tai reikalauja ypatingo pasiruošimo ir laiko, kurio nuolat trūksta. Dažniausiai mano kostiumai kuriami paskutinę minutę iš parankinių priemonių, o tai tikrai neduoda trokštamo rezultato. Man ideali šventė yra įsispirti į aukštakulnius (kurie paprastai patogiai ilsisi dėžutėje), užsidėti klasikinę suknelę ir profesionalų makiažą. Be jokio papildomo galvos skausmo. Tarkime šiuo klausimu aš tiesiog esu batsiuvys be batų ir dar be noro tais batais pasirūpinti, nes jau būnu primeistravusi jų visą kalną kitiems žmonėms. 

Bet yra ir kita medalio pusė, nes būtent teminiai vakarėliai būna smagiausi. Toks iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas elementas, kaip tinkamas kostiumas, leidžia taip gerai įsijausti į šventės tematiką, kad renginys tampa tikrų tikriausia įspūdžių bomba, o ne šiaip eiliniu pasisedėjimu širdžiai mieloje kompanijoje. Padirbėję šiek tiek su savo įvaizdžiu tikrai nesigailėsite, nes tai padės Jums įsijausti į vaidmenį ir pasiimti iš šventės maksimumą. 

Prisimenu mūsų naujametinius vakarėlius studijų laikais. Buvome dar jauni ir ne tokie aptingę, kaip dabar. Kiekvienai šventei sugalvodavom tematiką. Arba tai buvo tiesiog karnavalas, kur kiekvienas galėjo įkūnyti savo pasirinktą personažą. Geriausi vakarėliai EVER. Nors ir visiškai paprasti, be jokios prabangos, dažniausiai net organizuojami ankštame bute, bet tikrai palikę geriausius ir ryškiausius prisiminimus. Nes šventę kuria žmonės ir jų tinkama nuotaika tikrai gali daryti stebuklus. 

Žmonės, dekoras ir kruopščiai apgalvota programa – tai trys pagrindiniai bet kurio teminio vakarėlio ingridientai. Išėmus bent vieną iš jų, skonis jau nebebus toks geras ir ilgai išliekantis. Taigi, „pagaminti“ teminį vakarėlį nėra labai paprastas uždavinys. Renginių organizatoriai šitą gamybos procesą pradeda nuo programos sudėliojimo ir, kaip taisyklė, dekorui lieka tik biudžeto trupinėliai. Mes gi visada stengiamės išlaikyti balansą, nes tikime, kad visi ingridientai yra vienodai svarbūs. Be dekoro nėra nuotaikos, nėra gražių charakteringų nuotraukų, o idealus variantas būna tada, kai ir programos dalyviai tampa dekoro elementu. Būtent to ir pavyko pasiekti organizatoriams šito Steampunk tematikos vakarėlio metu. Jie taip meistriškai integravo šventės stilių į visas programos dalis, kad net užgniaužė kvapą. Vos įėję svečiai pasijuto tarsi patekę į kitą laiko dimenciją.

Dekoras, kurį mes sukūrėme, šį kartą buvo „išbarstytas“ po visą vakarėlio erdvę. Išstudijavę Steampunk stilių, išsirinkome pagrindinius elementus, kuriuos ir naudojome dekore – tai laikrodis ir jo mechanizmai, metalinės detalės, grandinės, kepurės – cilindrai, geležiniai įrankiai, oro balionai. Atrodo visiškas kratinys, bet Steampunk ir yra tas stilius, kuriame visko daug, kaip ir bet kurioje kitoje fantastikos žanro kryptyje.

Pirmiausiai švečius pasitiko didžiulis laikrodis, prie kurio buvo galima nusifotografuoti. Tematikai palanki klubo Kablys erdvė ir profesionalus apšvietimas sukūrė labai tikrovišką iliuziją į fantazijų pasaulį. Virš baro sukabinome visą pulką cilindrų su įmontuotomis elektrinėmis lemputėmis. Koridorių užpildėme didele kabančia instaliacija iš senų dviračių ratų ir storų masyvių virvių. Stalus papuošė kompozicijos iš surūdijusių metalinių įrankių ir žvakidžių, pagamintų iš vamzdžių. Palubėj „skraidė“ didžiuliai senovinio stiliaus oro balionai. Bet didžiausia ir sudėtingiausia instaliacija buvo iš grandinių suformuota kabanti eglutė. Tai buvo vienas iš rimčiausių mūsų projektų montavimo prasme. Teko nemažai pasukti galvą, kol sugalvojome kaip saugiai ir efektingai įgyvendinti šitą sumanymą. Teko lipti į nemažą aukštį ir formuoti eglutę tiesiog vietoje, jau nešnekant apie beveik 100 kg grandinės paruošimą. Nemenkas iššūkis, bet buvo verta. Išėjimas iš komforto zonos ir savo galimybių patikrinimas – tai mūsų kasdienybė. Tai tik ugdo mus kaip asmenybes ir verčia tobulėti. Mūsų kūryba nuolat persipyna su techninių ir gamybinių sprendimų paieška, todėl smegenys pastoviai dirba ir generuoja idėjas.

Nuolat sau kartoju – nėra nieko neįmanomo. Kai kuriais atvejais sprendimas gali atsiremti į finansus, kai kada reikia įjungti fantaziją, bet dažniausiai reikia tiesiog nenumoti ranka, nes bet kurio atveju, sprendimas visada yra ir mes pasiruošę Jums jį rasti.

Kūrybinė komanda:

Renginio dekoravimas: Artišokas
Renginio organizavimas: Eventum group
Renginio vieta: Klubas Kablys
Fotografai: Goodlife photography

Artėjant Halloween’ui

Halloween’as nėra „mano šventė“.  Turėčiau sau atvirai pripažinti, kad niekada jo nemėgau. Bet šiais metais mano nuomonė kardinaliai pasikeitė, nes pagaliau supratau, jog halloween‘as gali būti netik kraupus ir keliantis šlykštulį, bet ir mielai linksmas ir vaikiškas. Halloween‘as – tai šventė, turinti ypač daug stereotipų.  Panagrinėjus Lietuvos rinkos pasiūlą,  šventės pateikimą ir  organizuojamų renginių pobūdį, imi nuoširdžiai tikėti, kad kitaip ir būti negali.

Kraujas, lavonai, sužalotos kūno dalys  ir šiurpūs padarai – Lietuvoje halloween‘as man visada asocijavosi su smurtu ir piktomis dvasiomis. Mes patys pasirinkome tokią interpretaciją ir nepalikome vietos kitai halloween‘o pusei. Tuo tarpu Amerikoje, iš kur ir parėmėm šitą šventę, halloween‘as švenčiamas visiškai kitaip.

Man labiau patinka amerikietiškas variantas, nes ten tai labiau vaikų šventė, o ne suaugusių. Vaikai persirengia į pačius įvairiausius kostiumus,  nebūtinai bauginančius, daro fotosesijas, ruošia teminius saldumynus. Tai šeimos šventė, kur visi smagiai leidžia laiką, o ne stengiasi vienas kitą išgąsdinti. Šventės spalvų gama gali būti pati įvairiausia ir nebūtinai juoda, tamsi arba oranžinė, kaip moliūgas. Skeletai gali būti ryškūs ir spalvoti, o vorai ir vaiduokliai besišypsantys.

Taigi, šventėje yra tiek blogio, kiek mes patys į ją įleidžiame. Manau, kitais metais mes su jumis sukursime kitokį halloween‘ą, o šį kartą visgi norėsiu dar jus šiek tiek pašiurpinti.

Mūsų mylimiausi dekoro akcentai:

Tortas – smegenys
Žvakidės iš kaukolių
Stikliniai burbulai su bauginančiais vaizdais
„Krauju aptaškyti“ cake pops
Įvairių spalvų elektrinės žvakės
Konservuoti organai
Sausainiai – kaukolės
Laboratoriniai talpų laikikliai

Lukos gimtadienis vyko pabėgimo kambaryje. Kadangi Luka mėgsta visokias baisybes, o ir pabėgimo kambarys padiktavo savo tematiką, nusprendėme įrengti „pašėlusio mokslininko laboratoriją“.  Vietos pabėgimo kambaryje buvo labai nedaug, todėl turėjome maksimaliai paskirstyti erdves. Taip pat neturėjome ir daug laiko šventės paruošimui, todėl sugalvojome mažą gudrybę. Patalpą padalinome į dvi dalis ir praėjimą uždengėme juodu audiniu. Atėję į gimtadienį vaikai pateko į nedidelę erdvę, kur juos vaišinome užkandžiais, o profesionali grimuotoja jiems sukurė teminius įvaizdžius. Tuo tarpu pagrindinė šventės kulminacija – teminis saldus stalas laukė už juodos paslapties širmos. Tuo metu, kai svečiai užkandžiavo, o vėliau ir mankštino savo protą pabėgimo žaidime, ten darbavomės mes. Įsivaizduokite kokia buvo vaikų nuostaba, kai jie sugrįžo įveikę visas užduotis.

Visas pagrindinis dekoras susikoncentravo būtent ant saldaus stalo. Šį kartą buvo apstu visokiausių teminių detalių. Atrodo, galima buvo valandą viską apžiūrinėti, ir vistiek visų nepastebėtum. Pagrindiniai teminiai elementai, kuriuos pasirinkome – tai kraujas, kūno dalys ir kaukuolės. Labai svarbu išsirinkti kelis pagrindinius dekoro elementus ir nesimėtyti. Būtent tai garantuoja skoningą temos išpildymą. Tas pats galioja ir spalvoms. Atrodo, nelabai mergaitiška istorija, bet jau nuo pat pirmo mūsų susitikimo žinau, kad Lukai patinka visokie siaubiakai. Mūsų pažintis kaip tik ir prasidėjo nuo monstriško vakarėlio prieš 4 metus. Labai džiaugiuosi, kad kiekvienais metais ir vėl susitinkame.

Mums labai patiko dryžuota siena, kurią mes aptikome kambaryje, ji davė gerą nenuobodų foną saldžiam stalui, prie jos priderinome ir savo pakylas. Saldus stalas virto tikra pašėlusio mokslininko laboratorija su „kraujo“ pripildytais indais, konservuotais organais, kaukolėmis, įvairiomis talpomis ir jų laikikliais iš tikros laboratorijos. Dar daugiau paslapties suteikė elektrinės žvakės, specialiai parinkome, kad jos šviestų skirtingomis spalvomis, tai įnešė įdomumo ir netikėtumo į kompoziciją. Kurdami dekorą, mes labai daug dėmesio skiriame detalėms, kad viskas idealiai susiderintų ir turėtų prasmę. Mūsų dekoras – tai tarsi knyga, kurią galima skaityti. Viskas sudėliota ir parinkta taip, kad neiškrįstų iš bendro konteksto, nenukryptų nuo pagrindinės minties. Vaikai susidomėję apžiūrinėja kiekvieną smulkmeną, stebisi, aptarinėja, galvoja, kaip taip padaryta, taip lavindami savo mąstymą ir kūrybiškumą, taigi emocija, kurią jie išsineša iš šventės, patrigubėja.

Visi saldumynai, kaip ir įprasta mūsų šventėse, buvo teminiai. Būtent todėl mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su įvairiausiais kepėjais, kad galėtume tiksliai perduoti kuo mums reikia ir kokią nuotaiką mes kuriame. Šį kartą visi kepėjai tiesiog tobulai susitvarkė su užduotimi. Saldumynų arsenalą taip pat papildė kraujo raudonumo spragėsiai, šokoladinės akys ir įvairiausi guminukai – kaukolės, smegenys, pirštai ir dantys. Visa laime, kad gimtadienis vyksta prieš halloween’ą, tad viso šito specifinio gėrio buvo sočiai parduotuvėse.

Kiekvienai šventei mes ieškome originalių sprendimų. Šį kartą tai buvo stikliniai burbulai su įvairiais bauginančiais vaizdais. Paveiksliukas buvo atspausdintas ant skaidrės ir patalpintas į burbuliuko vidų. Tiesa, burbuliukas dar prieš tai buvo padegintas, kad būtų tarsi apdūmęs, ir vualia, mes turime puikų teminį akcentą su wow efektu. Kiekviena tokia neeilinė detalė tikrai yra verta vaikų dėmesio.

Tortą Luka rinkosi iš trijų variantų. Tiesą sakant, aš pradžioje net suabejojau, ar pasirinktą variantą iš viso siūlyti.  Bet kadangi jau visas dekoras krypo į tokią šlykštesnę pusę, tai kodėl gi ne, pagalvojau. Ir visiškai pataikiau. Tortas tobulai įsipaišė į bendrą koncepciją. Meistriškai padarytas, jis atrodė tikrai labai tikroviškai, bet kartu ir be galo smagiai, ypač tos mielos akytės šalia.

Tiesa sakant, aš pati nemėgstu siaubo filmų, nors reikia pripažinti, kad paauglystėje žiūrėdavau, palindusi po kaldrą :) Esu net kelis kartus kinoteatre žiūrėjusi, o dabar manęs nepriversite. Matyt, tiesiog nenoriu savęs apkrauti neigiamomis emocijomis, o ir adrenalino jau žinau iš kur kitur pasisemti. Tačiau kurti šitą šventę buvo labai įdomu, ypač, kai žinai, kad darai tai vaikams, taigi turi išlaikyti aiškų balansą tarp šlykštumo ir smagumo :)

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Pabėgimo kambarys Rūsys
Fotografė: Nude Mood
Spaudos dizainas: Artišokas

Ar vestuvėms reikalinga tematika?

Kiekvieną kartą organizuodama ar dekoruodama vestuves, suprantu, kad jaunieji net nepagalvoja išsirinkti tematiką. Dažniausiai išgirstu – čia gi ne gimtadienis, ar įmonės renginys, kam ta tematika, mes gi norime paprastų vestuvių. Tačiau aš nepasiduodu. Vestuvių tematika – tai daugiau negu temos pasirinkimas, tai labiau vizija ir idėja. Būtent ji ir suteikia vestuvėms individualumą ir išskirtinumą, kuris yra labai gerai perteikiamas per dekorą, ypač jeigu biudžetas neleidžia paskęsti gėlėse.

Jeigu vestuvės turi idėją, svečiai su malonumu įsitraukia į Jūsų žaidimą ir vestuvės palieka jiems daug įspūdžių ir prisiminimų. Vestuvės su gražiomis puokštėmis ant stalo – ok, bet tai momentinis efektas. O vestuvės su gražiomis puokštėmis ir gilia potekste – tai visai kas kita. Tai istorija, kuri dar ilgai sukels malonias asociacijas ir susižavėjusių svečių aptarimus.

Kaip nuspręsti, kokia turėtų būti Jūsų vestuvių tematika? Tai yra ir paprasta, ir sudėtinga tuo pačiu metu. Kai pirmą kartą susitinkame su pora, aš visada jų klausiu – ką Jūs mėgstate, kuo gyvenate, už ko būtų galima užsikabinti. Tiesą sakant, reta pora turi konkretų atsakymą, o kai kalba pasisuka apie tematikos pasirinkimą, visi dar labiau pasimeta. Pagrindinė sėkmingo tematikos pasirinkimo taisyklė ta, kad idėja turi ne šiaip nusileisti iš dangaus, ji turi išeiti tiesiai iš Jūsų. Mes visi esame unikalūs. Mes visi gyvename savo įdomius gyvenimus, todėl visi esame ypatingi su savo asmeninėmis pažinties istorijomis, tradicijomis, profesijomis, mėgstamais užsiėmimais. Absoliučiai kiekviena pora turi ką papasakoti, o tematika gali išsivystyti iš kiekvienos pačios mažiausios smulkmenos. 

Kai pirmą kartą susitikome su Gintare, ji man tvirtino, kad jie su sužadėtiniu visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. „Abu dirbame medicinos srityje, bet iš šito gi vestuvių tematikos nepadarysi“ – kuklinosi Gintarė. Mes išsiskyrėme pagalvoti ir manęs iš tiesų kelias dienas nepaleido mūsų pokalbis. Vos tik mano smegenys gauna užduotį, jos, atrodo, pradeda dirbti trigubu pajėgumu ir nepaleidžia tol, kol nesugeneruoja sprendimo. Per kitą mūsų susitikimą, kai mes važiavome apžiūrėti šventės vietos, aš jau turėjau idėją ir pristačiau ją Gintarei. Meilės laboratorija – štai taip aš pavadinau savo sumanymą. Gintarė buvo nustebusi, bet neslėpė susižavėjimo ir mes pradėjome brainstorminti, kaip tai galėtų atrodyti. Gintarė prisipažino, kad iš tiesų nemažai laiko ji ir jos sužadėtinis praleidžia laboratorijose ir šita tematika juos tikrai puikiai identifikuotų, nes visi artimieji žino, kaip jie myli savo darbą.

Apžiūrėjus šventės vietą, mintys dar šiek tiek pasikoregavo ir galiausiai pati Gintarė nusprendė, kad tema bus Senovinė vaistinė. Užduotis ne iš lengvųjų, bet mes mėgstame iššūkius :) 

Ką reiškia tematikos išpildymas? Ar tai reiškia, kad mes šventės vietoje įrengsime vaistinę? Jokiu būdu. Juk tai vestuvės, o ne koks teminis įmonės vakarėlis ;) Taigi, mes neturime nutolti nuo vestuvių formato ir daryti karnavalo, nebent karnavalas ir yra Jūsų šventės vizija. Vestuvių dekoras paprastai turi tam tikrus savo standartus ir mes jų laikomės. 

Kurdami teminį dekorą, dirbame su netiesioginėmis asociacijomis. Kas Jums pirmiausiai ateina į galvą, kai pagalvojate apie vaistinę? Vaistai, tyrimai, mėgintuvėliai, įvairūs aparatai, laboratoriniai bandymai. Mums irgi, tačiau visas šitas asociacijas iš karto atmetame, sudeginame, ištriname iš savo galvos ir štai tuomet prasideda kūryba. Kartais žiūrint nuotraukas net sunku identifikuoti konkrečią tematiką, bet svarbiausia ne akivaizdumas, o sukurta nuotaika.

Nuotaiką pradėjome kurti nuo kvietimo. Gaila, kad neturiu jo nuotraukos, nes būtent jis labiausiai atspindėjo tematiką. Kvietimą patalpinome į buteliuką, primenantį vaistų talpą, jam pagaminome etiketę ir įdėjome į dėžutę. Pradžioje net buvome sukurę teminį tekstą, tarsi tai būtų vaistų informacinis lapelis, tačiau pasitarus jo atsisakėme, nes visgi subtilumas pirmoje vietoje ir visada reikia ieškoti balanso. Bet kuriuo atveju, gavę tokį kvietimą, svečiai jau iš karto galėjo nusiteikti, kad jų laukia įdomus vakarėlis.

Įvairius teminius buteliukus panaudojome ir susėdimo planui. Jis priminė vaistinės stendą. Ant kiekvieno buteliuko užklijavome vardą ir stalo numerį, kad svečiai galėtų nesunkiai rasti savo vietą. Mūsų vaistinės stendo imitacija pražydo nuostabiais žiedais.

Pagrindinis sprendimas ir dekoro elementas, kurį panaudojome šioje šventėje – tai stiklinės vitrinos. Viskas prasidėjo nuo netradicinio saldaus stalo sprendimo, kurį sugalvojome daryti ant kampinio baro, vietoj paprasto stalo. Norėjome, kad saldus stalas atrodytų kaip vaistinės vitrina, todėl pagaminome jam specialius gaubtus iš skaidraus plastiko. Desertus išdėliojome tvarkingomis eilutėmis, o kampą tarp dviejų „vitrinų“ užpildė skirtingo dydžio stikliniai indeliai su  įvairiomis „piliulėmis“ ir tortai. 

Siekiant atkartoti saldaus stalo idėją, floristines kompozicijas ir žvakes ant pagrindinių stalų patalpinome į aukštas skaidrias kolonas, taip sukurdami šviesų ir atspindžių žaismą. 

Visos teminės detalės, kurias mes naudojome, buvo labai subtilios. Pavyzdžiui, vintažinės svarstyklės, kokteilių receptų knyga su simboliniu pavadinimu „Alkoholis. Nes nei viena gera istorija neprasidėjo nuo vaistažolių arbatos“, senovinį gydytojo lagaminėlį primenanti cigarų dėžutė. 

Vestuvių tematika nebūtinai turi būti labai originali ar netradicinė, tačiau jos atradimas pakylės Jūsų šventę į visai kitokį lygį.

Elena

Kūrybinė komanda:

Vestuvių dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Liškiavos kultūros centras
Fotografė: Foto plunksna
Saldumynai: Liu Patty
Spaudos dizainas: Artišokas

Kaip suorganizuoti tobulą vaiko gimtadienį

Organizuodami gimtadienius mes galvojame apie visumą. Mums vienodai svarbi smagi, įdomi veikla vaikams ir šventės estetinis vaizdas. Tik tuomet, kai abu šitie komponentai subalansuoti, gaunasi iš tiesų kokybiškas rezultatas. Dažnai susiduriame su požiūriu, kad vaikams svarbiausia programa, dekoracijų iš viso galėtų nebūti. Paklauskite mano vaikų, ką jie apie tai mano :) Tik gražus padekoruotas gimtadienis sukelia WOW efektą. Visiems. Ir vaikams irgi. O kai viskas yra apgalvota iki paskutinės smulkmenos, įvyksta tiesiog galingas emocijų sprogimas. Žinoma, nemažiau svarbūs yra ir gražūs prisiminimai, kurie yra kuriami dekoro pagalba. Jie atsispindi nuotraukose ir išlieka materialiu pavidalu visam gyvenimui. Neretai mūsų klientės net sukuria gimtadienių albumus ir kiekvienais metais juos pildo. Būtent todėl nemažai svarbus yra ir fotografo darbas. Visiškai aišku, kad užsakydami profesionalų šventės organizavimą ir dekorą, Jūs jokių būdų neturėtumėte atsisakyti fotografo paslaugų, nes visos Jūsų investicijos liks tik momentiniu įspūdžiu ir keliais kadrais, kurie neabejotinai ilgainiui pasiklys Jūsų telefono debesyje.

Mūsų mylimiausi dekoro elementai:

Netipinė kačiukų tematikai spalvų gama
Didžiuliai siūlų kamuoliai
Vaikiška kėdutė, simbolizuojanti baltą kačiuką su ilga uodega
Skaičius 3 iš siūlų kamuoliukų
Teminiai indeliai saldumynams
Užrašas MIAU iš siūlų
Popieriniai padėkliukai ir keksiukų krepšeliai, atkartojantys kvietimų raštą
Siūlų kamuoliukų ir kutosų girliandos
Dovanėlės svečiams kačiuko formos puodelyje

Praėjusią savaitę du vyrukai dalinosi prisiminimais po vienu iš mūsų švenčių įrašu. O sako, kad vyrams dekoras „vienodai šviečia“. Buvo smagu suprasti, kad šventė jiems paliko šiltus įspūdžius ir visos tos smulkmenėlės jau nebėra vien „kvailos moterų užgaidos“. 

Svarbiausia taisyklė, kuriant kokybišką šventę, kad visos, net ir mažiausios detalės, kurios iš pirno žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingos, ir net nepastebimos, derėtų tarpusavyje. Idealu, kad net jubiliato apranga būtų parinkta, atsižvelgiant į šventės tematiką ir spalvinę gamą. Mums svarbu, kad visi šventės dalyviai būtų „į temą“, todėl mes labai kruopščiai dėliojame scenarijų, atrenkame personažus ir deriname jų kostiumus. Partneriai, kurie su mumis dirba, jau žino, kad mūsų šventėse visi aktoriai, kurie linksmina vaikus, yra dekoro dalis, todėl jokių išlygų negali būti. 

Mūsų šventės yra konceptualios. Mes nesistengiame „pritempti“ nesuderinamus dalykus, o tiesiog parenkame tokius sprendimus, kad viskas atitiktų bendrą stilistiką. Mes laviname klientų skonį, nes puikiai suprantame, kad klientas nevisada galvoja kompleksiškai, ne viską sugeba numatyti į priekį, nes papraščiausiai neturi tiek patirties. Praeitą savaitę viena klientė paklausė, kiek laiko mes jau dirbame. Išgirdusi atsakymą, labai taikliai pastebėjo – tai jūs jau savo šventes skaičiuojate šimtais. Rimtai! – pagalvojau aš. Nuoširdžiai niekada nebuvau apie tai susimąsčiusi. Šimtai švenčių ir vis dar didžiulis noras stebinti, tobulėti, įkvėpti kitus. Iš kur tiek idėjų? – dažnai girdžiu šitą klausimą. Iš visur. Ir galiu visiškai tvirtai teigti, kad jos niekada nesibaigs, nes kol yra noras, kol yra meilė savo veiklai,  tol tai bus neišsenkantis šaltinis. Mes mokomės iš naujų žmonių, iš pažinčių, iš kultūrinės veiklos, iš kelionių, net iš klientų ir konkurentų. Reikia tiesiog gyventi plačiai atmerktomis akimis ir stebėti, kas vyksta aplinkui ir to visiškai pakanka palaikyti savo kūrybinės gyslelės nuolatinį pulsavimą. 

Evutės gimtadienis kaip visada buvo nuostabus. Dievinu šitą mažylę ir jos mamą, nes jos dievina kokybę ir estetiką, o tai reiškia, kad šventės būna tobulai išbaigtos. Artėjant Evutės gimtadieniui, visada susitinkame su jos mama Deimante pasitarimui. Su Evute draugaujame nuo pat pirmųjų jos mėnesių, kai organizavome jos krikštynas, o šiemet jau ir trečiąjį gimtadienį atšventėme. Visada stengiamės, kad gimtadienis atspindėtų mažylės interesus. Taip buvo nuo pat pirmojo jos gimtadienio. Žinau, kad yra tokių, kurie dabar sarkastiškai šyptels. Kokie gali būti interesai pas 1-3 metų vaiką. Tai va, viskas priklauso nuo jūsų požiūrio. Deimantė yra puiki mama, nes ji puikiai pažįsta savo vaiką. Pasidalinusi savo įžvalgomis, ji užveda mus ant kelio, todėl dar nei karto neprašovėme.

Šį kartą pasirinkome kačiukų tematika. Pirmoji mintis, kurią vietą pasirinkti gimtadienio šventei, buvo, žinoma, Cat cafe. Įsikūrę naujoje vietoje, jie tikrai puikiai susitvarkė. Interjeras šviesus ir jaukus, o jų konceptas pilnai sutampa su mūsų šventės tematika.  Neįsivaizduojate mano nusivylimo, kai paaiškėjo, kad vaikai iki 6 metų net nėra įleidžiami į kavinės vidų. Atėjusi atžiūrėti kavinę su savo keturmečiu vaikinu, turėjau jį palikti už durų :) Taisyklės labai griežtos, jokių išimčių. Taigi, tobula šventės vieta išgaravo kaip pirmas sniegas ir reikėjo pradėti rimtas paieškas. Kaip visada mūsų noras gana aiškus – šviesi balta patalpa ir, žinoma, labai ribotas kiekis variantų. Galiausiai nusprendėme, kad mūsų sumanymams išpildyti geriausiai tiks Basa pieva. Labai džiaugiamės, kad mus taip draugiškai ten priėmė. Pačios geriausios rekomendacijos.

Basoje pievoje yra dvi patalpos, kurias mes puikiai išnaudojome. Pagrindinis veiksmas vyko didesnėje erdvėje, o mažesnis atskiras kambariukas virto kūrybinėmis dirbtuvėmis. Labai svarbu teisingai suskirstyti erdves bet kurioje šventėje. Mes šį kartą jų turėjome net keletą. Pirmiausiai tai, žinoma, šventės karalius – desertų stalas, kuris puikiai pasitarnavo ir kaip fotosesijos kampelis.  Taip pat mes turėjome išskirtinio grožio staliuką su tikrais beržų stiebais per vidurį, kurį mes atskirai paserviravome visiems vaikučiams. Staliuką puošė į spalvotas vazeles pamerktos gėlės ir saldžios dovanėlės ypatingo mielumo teminiuose puodeliuose. Labai gražus sprendimas buvo indus paserviruoti ant specialiai šventei pagamintų spalvotų padėkliukų. Jie atkartojo raštą kvietimuose ir puikiai užpildė vaizdą.

Net ir užkandžių stalas šį kartą neliko „nuskriaustas“. Turiu pripažinti, kad užkandžių stalo dekoras dažniausiai yra tas skyrelis sąmatoje, kuris būna negailėstingai pašalinamas. Mes ir patys siūlome jį išbraukti, jeigu reikia apkarpyti biudžetą. Tačiau visgi kaip malonu, kai nieko nereikia slėpti. Specialiai užkandžių stalui iš siūlų pagaminome jaukų užrašą MIAU ir kelias kutosiukų girliandas. Atrodo, taip nedaug reikia, o užkandžių stalas puikiai įsipaišė į bendrą dekorą ir niekaip nenusileido kitoms šventės zonoms.

Kūrybinėse dirbtuvėse vaikai gamino kačiukų kaukes. Mes pasirūpinome pūkuotomis priemonėmis, o vaikai iš tiesų labai įsitraukė į procesą. Vaikus nuolat prižiūrėjo ir linksmino mūsų smagioji juodoji katytė. Su ja vaikai jautiesi puikiai.Jie žaidė žaidimus, gamino kaukes, dainavo ir šoko.

Specialiai šventei buvo sukurtas jautrus ir nuoširdus muzikinis lelių spektaklis apie šokoladinį kačiuką. Kartais atsitinka taip, kad sudėlioję savo scenarijų ir suformavę įsivaizdavimą kaip turi atrodyti gimtadienio programa, mes tiesiog nerandame siūlomos paslaugos, kuri galėtų išpildyti mūsų viziją. Tuomet tiesiog gimsta naujos programos ir herojai. Net lėlės buvo specialiai pasiūtos šitam pasirodymui. Kadangi spektaklis buvo su interaktyviais elementais, jis tiesiog prikaustė vaikus, nežiūrint į tai, kad vaikų amžius nepasižymi dėmesio fokusavimu.

Šventės kulminacija buvo linksmuolis violetinis katinas. Minkštas pūkuotas ir laaabai didelis. Tiesą sakant, būtent nuo jo ir prasidėjo visos šventės organizavimas. Būtent jis nulėmė šventės spalvų paletę ir nuotaiką. Organizuojant šventę labai svarbu nuo kažko atsispirti. Man tai panašu į siūlo vyniojimą į vieną gražų burbuliuką, kurių, beje, šioje šventėje tikrai netrūko. Viskas prasideda nuo idėjos, personažo, ar net kažkokio nedidelio elemento, o toliau jau išsivysto visa istorija, kuri kiekvieną kartą būna visiškai skirtinga. Būtent aiškios vizijos turėjimas ir vyniojimas viena kryptimi, nulemia šventės kokybę ir išbaigtumą. Todėl reikia atsirinkti ir nebesiblaškyti, jeigu norite pasiekti maksimalaus rezultato.

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Šventės vieta: Basa pieva
Fotografė: Nude Mood
Programa: Mažasis genijus
Saldumynai: Liu Patty

Svajonių gimtadienis

Ar kas nors moka svajoti stipriau ir nuoširdžiau nei vaikai?! Manau, kad ne. Dažnas suaugęs iš viso nebeturi svajonių, mes tai išdidžiai vadiname tikslais, siekiais, savirealizacija. Visada skatinu savo vaikus svajoti. Gyvenimo taisyklės labai paprastos – jeigu nesvajoji ir nieko nenori, reiškia, nieko ir negausi. Kartais to mokau ir savo vyrą, nes pati esu didelė svajotoja ir „norėtoja“, man nuolat kažko trūksta, o ir norai kiekvieną kartą vis labiau globalizuojasi. Tačiau būtent norai, ypač tie didžiausi, skatina mane judėti į priekį ir suteikia prasmę gyventi.

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su frazėmis „Svajonės pildosi“, „Nenustok svajoti“ ir panašia motyvuojančia beletristika. Iš vienos pusės atrodo, kiek daug pozityvo ir motyvacijos šituose žodžiuose, o kita vertus – kokia nesąmonė. Nesupraskite manęs klaidingai – jos iš tiesų pildosi, bet tai tikrai neįvyksta savaime. Štai, pavyzdžiui, įsivaizduokite, guliu aš ant sofos ir galvoju, kad mano didžiausia svajonė dabar yra aplankyti Australiją. Ir staiga į duris man paskambina geroji tetulė ir auksiniame vokelyje įteikia išsvajotąjį kelialapį. Panašu į reklamos siužetą, kai kūrėjui pritrūko fantazijos. Deja, realiame gyvenime taip nebūna. Pirmiausiai aš turiu gerokai padirbėti, kad išsvajota kelionė apskritai taptų man prieinama. Toliau aš turiu pradėti domėtis šia šalimi, skrydžiais, apgyvendinimu, susiplanuoti maršrutus ir viską pasverti, optimizuoti, supakuoti lagaminą, pasirūpinti skiepais, draudimais ir dar kokia nors velniava. Žodžiu, užsikuria visas svajonės įgyvendinimo mechanizmas. Vien tik tikėjimo tikrai neužtenka. Aš turiu matyti savo konkrečią svajonę kaip galutinį tikslą ir  link jo judėti kartais mažesniais, o kartais didesniais žingsniais, bet būtinai reikiama linkme, nenukrypstant nuo kelio. Bet kurios svajonės įgyvendinimas – tai mūsų sistemingo darbo rezultatas. Štai taip, jokios romantikos ir tuo labiau magijos.

Vaikystėje turėjau šuniuką. Tai liūdna istorija. Tikriausiai nėra aiškesnio vaikystės prisiminimo nei ta diena, kai mažą ryšulėlį kartu su močiute vežėme pas veterinarijos gydytoją, o iš ten mus nusiuntė į kitą šiurpoką vietą. Moteris paėmė mažą pūkuotą kamuoliuką ir vangiai pasakė: „Palikite jį mums“. „Jūs jį gydysite?“- paklausiau aš sunkiai išspausdama žodžius per didžiulį gumulą, dusinusį mane viduje. „Taip, taip“, – tarė moteris, nepalikdama man jokios vilties. Supratau, tai pabaiga. Girdėjau jo paskutinį cyptelėjimą, šito garso nepamiršiu visą gyvenimą. Prisiminimas iki šiol toks stiprus, kad kai dukra užsiminė, kad nori šuniuko, buvau kategoriškai prieš. Ir štai čia grįžtame prie svajonių įgyvendinimo tematikos. Atrodo, ką tokio gali vaikas padaryti, kad jo svajonė išsipildytų, juk jis dar tik vaikas, net pinigų negali užsidirbti. Žinote, ką darė mano dukra? Ji kantriai zyzė. Tris metus! Ištisus tris metus aš kiekvieną dieną be išimties girdėdavau, kaip ji nori šuniuko. Skirtinguose pokalbiuose, skirtingame kontekste, bet ji taip buvo įsikibusi į šitą svajonę, kad jos nepaleisdavo nei vienai minutei. Ji net knygas skaitydavo vien apie šuniukus. Po trijų metų sistemingo mano dukros darbo, aš pradėjau pasiduoti. Tuo metu aš jau buvo tinkamai paruošta, pavyzdžiui, supažindinta su visomis šunų veislėmis, nors pati šunimis niekada nesidomėjau. Dukra pasiekė to, kad aš jau ir pati pradėjau galvoti, kad gal ir visai nebloga mintis turėti pūkuotą draugą namuose. Tuomet pasakiau dukrai, OK, tu gali turėti šuniuką, jeigu pati jam sutaupysi pinigėlius. Sąlyga buvo tokia, kad šuniuko iš prieglaudos mes tikrai neimsime, o ta veislė, kurią abi įsimylėjome, kainavo arti 1000 Eur. Štai taip, galvojau, dar pavilkinsiu laiką, tačiau toliau įvykiai vystėsi gan greitai.

Būtent iš didžiulės meilės šuniukams gimė idėja švęsti gimtadienį su haskiais. Reikia pasakyti, kad pasirinkome gana rizikinga gimtadienio variantą, kadangi dukros gimtadienis lapkričio viduryje ir oras tokiu metu dažniausiai nelepina. Tačiau, kaip sakoma, nėra blogo oro, kaip ir nėra nei vienos svarios priežasties atsisakyti savo svajonės. Gimtadienis praėjo puikiai, net saulė buvo pasirodžiusi. Vaikai turėjo galimybė artimai susipažinti su haskių veislės ypatumais, pasivažinėti kinkiniu, žaidė judrius žaidimus gryname ore. Tėvai, jaukiai įsitaisę prie laužo, džiaugėsi puikia vėlyvo rudens diena.

Lauke kepėme dešreles ir patys konstravome dešrainius (hot DOG) iš mėgstamiausių ingridientų. Trobelėje sukūrėme jaukų saldų kampelį su mano gamintais saldumynais. Net pačiai sunku patikėti, kad šventei sugebėjau prikepti pyragų, eklerų ir net mažų spurgyčių. Kambarys kvepėjo kakava. Vaikai patys galėjo ją pasigaminti iš tikro samavaro ir pagardinti įvairiausiais priedais. Kiekvienam svečiui taip pat paruošėme saldžią dovanėlę – kauliukų formos sausainius.

O kaip gi baigėsi istorija su šuniuku… Gimtadienio kvietime nurodėme, kad Ievutė labai svajoja turėti šuniuką, todėl prašome prisidėti prie jos svajonės išsipildymo. Tai buvo puikus startas ir gera motyvacija vaikui nepasiduoti. Ji metus laiko sąžiningai taupė visus pinigėlius, kuriuos gaudavo, ir, artėjant sekančiam gimtadieniui, buvo jau sutaupiusi daugiau negu pusę reikiamos sumos. Tuomet aš pasiūliau, kad trūkstamus pinigus jai pridėsime, bet mainais už tai atsisakysime jos gimtadienio šventės. Kas buvo toliau, papasakosiu kitoje istorijoje. Laukite tęsinio :)

Elena

Kūrybinė komanda:

Gimtadienio organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Vieta: Nuotykių akademija
Fotografė: Renata Riškutė
Tortas: Vitlija Sweet Room